Legislator Case Law & Legislation
2a828a59-cfb1-4eb7-a40c-d2965efa773e AI generated

2a828a59-cfb1-4eb7-a40c-d2965efa773e · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Case Number 2a828a59-cfb1-4eb7-a40c-d2965efa773e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Administracine byla Nr. I-335-552-2010PANEVEŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. birželio 17 d.PanevežysPanevežio apygardos administracinio teismo teisejas Ramunas Gadliauskas,rašytinio proceso tvarka, išnagrinejes administracine byla pagal pareiškejos A. K. skunda atsakovui Panevežio pataisos namams, treciajam suinteresuotam asmeniui Kalejimu departamentui prie Teisingumo ministerijos del neišmoketos darbo užmokescio dalies priteisimo,n u s t a t e:šalys i bylos nagrinejima neatvyko, apie teismo posedžio laika ir vieta tinkamai pranešta, praše byla nagrineti jiems nedalyvaujant.Pareiškeja skundu kreipesi i Panevežio apygardos administracini teisma, prašydama iš Panevežio pataisos namu priteisti neišmoketa 599,81 Lt darbo užmokescio priedu ir priemoku nepriemoka laikotarpiu nuo 2007-04-01 iki 2008-12-31.

Legislator headnote

AI generated

2a828a59-cfb1-4eb7-a40c-d2965efa773e · Panevėžio apygardos administracinis teismas: priemokos, o 2 dalyje buvo nustatyta, kad priedu ir priemoku suma negali virÅ¡yti 70 procentu pareigines algos. Pagal VTI 26 straipsnio 3 dali, valstybes tarnautojams mokamu priemoku, tarp ju ir už darba poilsio bei Å¡venciu dienomis ir nakties metu, papildomu užduociu, atliekamu virÅ¡ijant nustatyta darbo trukme, atlikima, bendras dydis (suma) negalejo virÅ¡yti 60 procentu pareigines algos.2008 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas VTI 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsniu pakeitimo ir papildymo, istatymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo istatymas, kurio 6 straipsniu buvo pakeistas bei papildytas VTI 23 straipsnis, kurio 2 dalis numate, kad priedu ir priemoku suma negali virÅ¡yti 70 procentu pareigines algos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracine byla Nr. I-335-552-2010PANEVEŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. birželio 17 d.PanevežysPanevežio apygardos administracinio teismo teisejas Ramunas Gadliauskas,rašytinio proceso tvarka, išnagrinejes administracine byla pagal pareiškejos A. K. skunda atsakovui Panevežio pataisos namams, treciajam suinteresuotam asmeniui Kalejimu departamentui prie Teisingumo ministerijos del neišmoketos darbo užmokescio dalies priteisimo,n u s t a t e:šalys i bylos nagrinejima neatvyko, apie teismo posedžio laika ir vieta tinkamai pranešta, praše byla nagrineti jiems nedalyvaujant.Pareiškeja skundu kreipesi i Panevežio apygardos administracini teisma, prašydama iš Panevežio pataisos namu priteisti neišmoketa 599,81 Lt darbo užmokescio priedu ir priemoku nepriemoka laikotarpiu nuo 2007-04-01 iki 2008-12-31.

Darbo užmokescio nepriemoka jai susidare del to, kad, apskaiciuojant priedus bei priemokas, atsakovas vadovavosi tuo metu galiojusia Valstybes tarnybos istatymo (toliau – VTI) 23 str. 2 d. redakcija, nustatancia apribojimus valstybes tarnautoju priedams prie darbo užmokescio. Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad VTI skyrius „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti už darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo VTI 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta riba, prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 dalies nuostatai.

Todel pareiškeja mano, kad atsakovo sprendimai, priimti vadovaujantis Konstitucijai prieštaraujanciomis istatymo nuostatomis, pripažintini neteisetais, o jai priteistina neteisetai neišmoketa darbo užmokescio dalis.Atsakovas – Panevežio pataisos namai – atsiliepime nurode, kad nesutinka su skundu ir pažymejo, kad apskaiciuojant priedu ir priemoku dydžius pareiškejai, pagristai buvo taikoma VTI 23 straipsnio 2 dalis, kadangi mineto istatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šio istatymo VI skyrius, reglamentuojantis darbo užmokesti, statutiniams valstybes tarnautojams taikomas be išlygu.

Kadangi istatymas ar kitas teises aktas yra laikomas teisetu ir privalo buti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai, todel mano, kad kol nera atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teises atsisakyti vykdyti istatyma ar kita teises akta, motyvuodamas šio akto ne konstitucingumu. Nurode, kad Panevežio pataisos namai apskaiciuojant ir mokant pareiškejai darbo užmokesti, veike teisetai, t. y. taip kaip privalejo veikti pagal istatymus, todel pareiškejos prašymas turetu buti atmestas kaip nepagristas.

Be to, atsakovas praše taikyti ieškinio senati daliai pareiškejos reikalavimu.Tretysis suinteresuotas asmuo – Kalejimu departamentas prie Teisingumo ministerijos – atsiliepimu su pareiškejos skundo reikalavimais nesutiko ir atsiliepima i skunda iš esmes grinde tais paciais motyvais kaip ir atsakovas.Skundas tenkintinas iš dalies.Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškeja nuo 1995-10-18 dirba Panevežio pataisos namuose, yra pareigune – statutine valstybes tarnautoja. Laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio men. iki 2008 m. gruodžio men.

Panevežio pataisos namai pareiškejai del VTI 23 str. 2 d. numatyto priedu ir priemoku sumai taikomo 70 procentu pareigines algos ribojimo už darba nesumokejo 599,81 Lt (b .l. 8-10).Valstybes tarnautoju darbo užmokesti reglamentuoja VTI VI skyriaus (23-26 straipsniu) nuostatos, kurios, remiantis VTI 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygu taikomos ir statutiniams valstybes tarnautojams. Skundžiamu laikotarpiu galiojusioje VTI 25 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad valstybes tarnautojams mokami šie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staža (toliau – tarnybos stažas);

2) už kvalifikacine klase arba kvalifikacine kategorija;

3) už laipsni;

4) už diplomatini ranga. VTI 25 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali viršyti 55 procentu pareigines algos. VTI 23 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad valstybes tarnautojo darbo užmokesti sudaro:

1) pareigine alga;

2) priedai;

3) priemokos, o 2 dalyje buvo nustatyta, kad priedu ir priemoku suma negali viršyti 70 procentu pareigines algos. Pagal VTI 26 straipsnio 3 dali, valstybes tarnautojams mokamu priemoku, tarp ju ir už darba poilsio bei švenciu dienomis ir nakties metu, papildomu užduociu, atliekamu viršijant nustatyta darbo trukme, atlikima, bendras dydis (suma) negalejo viršyti 60 procentu pareigines algos.2008 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas VTI 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsniu pakeitimo ir papildymo, istatymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo istatymas, kurio 6 straipsniu buvo pakeistas bei papildytas VTI 23 straipsnis, kurio 2 dalis numate, kad priedu ir priemoku suma negali viršyti 70 procentu pareigines algos.

I šia suma neiskaitomas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokejimas už darba poilsio ir švenciu dienomis, nakties bei viršvalandini darba ir budejima bei šio istatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.Tarnybos Kalejimu departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 42 straipsnio 1 dalyje (2003-04-29 istatymo Nr. IX-1545 redakcija) nustatyta, kad pareigunu gaunamu priedu ir priemoku suma negali viršyti 70 procentu pareigines algos, o 421 straipsnio 3 dalis nustate, kad pareigunams mokamos priemokos negali viršyti 60 procentu pareigines algos.

Taigi, tokiu teisiniu reglamentavimu buvo ribojamas faktiškai moketinu priedu bei priemoku dydis.Konstitucinis Teismas 2009-12-11 prieme nutarima ,,Del Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija;

Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti už darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatyta riba, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teise <...> gauti teisinga apmokejima už darba <...>“, konstituciniam teisines valstybes principui.

Konstitucinis Teismas pabreže, kad pagal Konstitucija istatymu leidejas, atsižvelgdamas i apmokejimo už darba ypatumus, turi diskrecija nustatyti ivairias apmokejimo valstybes tarnautojams už darba sistemas, darbo užmokescio sudedamasias dalis, sudedamuju daliu ar ju sumos apribojimus. Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas priedu ir priemoku bendro dydžio apribojimas savaime neprieštaravo Konstitucijai. Taciau pagal Tarnybos Kalejimu departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 53 straipsnyje nustatyta teisini reguliavima Kalejimu departamento arba jam pavaldžios istaigos ar valstybes imones vadovybes pavedimu, pareigunai galejo dirbti ilgiau negu nustatyta darbo savaites valandu norma bei pagal Kalejimu departamento direktoriaus arba šiam departamentui pavaldžios istaigos ar valstybes imones vadovo iš anksto patvirtinta grafika pareigunai privalejo budeti, kad esant butinumui juos butu galima iškviesti neatideliotiniems veiksmams atlikti.

Vertindamas gincyta Valstybes tarnybos istatymo dali, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galejo susidaryti tokios situacijos, kai statutiniams valstybes tarnautojams už darba poilsio bei švenciu dienomis ir nakties metu, papildomu užduociu, atliekamu viršijant nustatyta darbo trukme, atlikima turejo buti išmokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems išmoketinu priedu ir kitu priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatyme nustatyta priedu ir priemoku sumos apmokejimo riba. Byloje konstatuota, kad nei gincytame Valstybes tarnybos istatymo, nei kituose šio istatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatu, pagal kurias butu buve galima teisingai atlyginti už darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatyme nustatyta riba.

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinems situacijoms, kai statutiniams valstybes tarnautojams, atlikusiems tam tikra darba, už ši darba negalejo buti apmokama.Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiškia, jog paminetu teisiniu reguliavimu privalejo buti aptarta, kokiais budais turejo buti atlyginama už darba poilsio bei švenciu dienomis ir nakties metu, papildomu užduociu, atliekamu viršijant nustatyta darbo trukme tais atvejais, kai apskaiciuotas ir išmoketas darbo užmokestis viršijo nustatyta riba. Tai galejo buti papildomu laisvu (nedarbo) dienu suteikimas, kasmetiniu apmokamu atostogu pailginimas ar kitoks kompensavimas.

To nepadarius, laikytina, kad atsakovas už faktiškai pareiškejo atlikta darba poilsio bei švenciu dienomis ir nakties metu, papildomu užduociu, atliktu viršijant nustatyta darbo trukme, iki šiol nera tinkamai (pilnai) atsiskaites ir to neneigia, negincija skunde nurodomos reikalavimo sumos. Tokia situacija prieštarauja Konstitucijai bei teisingumo principui.Pagal VTI 5 straipsni darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys istatymai bei kiti teises aktai valstybes tarnautojams taikomi tiek, kiek ju statuso ir socialiniu garantiju nereglamentuoja VTI.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis treju metu ieškinio senaties terminas. Taigi šis terminas taikytinas ir pareikštiems valstybes tarnautoju reikalavimams del nesumoketo darbo užmokescio priteisimo. Teismas, ivertines tai, kad darbo užmokesti valstybes tarnautojai turi teise gauti už kiekviena darbo menesi, daro išvada, kad kiekviena negauta darbo užmokescio dalis sudare pagrinda savarankiškam reikalavimui pareikšti ir del to kreiptis i teisma su skundu del pažeistos teises.

Ieškinio senaties terminas yra civilines teises institutas, reglamentuotas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) VII skyriuje itvirtintu teises normu. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje yra itvirtinta imperatyvi ieškinio senaties taikymo taisykle: „ieškinio senati teismas taiko tik tuo atveju, kai ginco šalis reikalauja“. Šioje byloje atsakovas praše taikyti ieškinio senati, todel pareiškejo skundas tenkintinas iš dalies. Pareiškeja su skundu del neišmoketo darbo užmokescio i Panevežio apygardos administracini teisma kreipesi tik 2010 m. gegužes menesi, del dalies reikalavimu – priteisti neišmoketa 47,68 Lt darbo užmokescio dali už 2007 m. balandžio men.

– praleido senaties termina, todel skundas šioje reikalavimu dalyje atmestinas. Pareiškejai priteistina neišmoketo darbo užmokescio dalis už laikotarpi nuo 2007 m. gegužes men. iki 2008 m. gruodžio men. iskaitytinai – 552,13 Lt.Teisejas, vadovaudamasis LR ABTI 88 str. 1 d. 4 p.,n u s p r e n d ž i a:Skunda patenkinti iš dalies.Priteisti A. K. iš Panevežio pataisos namu 552,13 Lt neišmoketo darbo užmokescio už laikotarpi nuo 2007-05-01 iki 2008-12-31.Likusioje dalyje skunda atmesti.Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali buti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisejas                                                                                                          Ramunas Gadliauskas