2a80ead7-c5cc-4d34-b7eb-6f1338eaacc4 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-3746-1141/2022 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00740-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8; 3.4.5.2 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 6 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisėja Enrika JanuÅ¡onienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų J. U. ir A. U. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Sodininkų bendrija „Vita“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjai J. U. ir A. U. (toliau – ir pareiÅ¡kėjai) 2022 m. kovo 28 d. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjai įgyjamÄ jÄ senatimi įgijo nuosavybės teises į nesuformuotÄ Å¾emės sklypÄ Sodininkų bendrijos „Vita“ (toliau – ir SB „Vita“) plane pažymėtÄ Nr. „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). PareiÅ¡kėjai paaiÅ¡kino, kad Žemės sklypas ribojasi su jų 2012 m. vasario 20 d.

įsigytu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir SB „Vita“ plane pažymėtu numeriu „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – pareiÅ¡kėjų sklypas). PareiÅ¡kėjai nurodė, kad 10 metų į Žemės sklypÄ niekas nebuvo atvažiavęs, iÅ¡ pradžių Žemės sklypas buvo apleistas, vėliau pareiÅ¡kėjai jį pradėjo tvarkyti, rinkti Å¡iukÅ¡les, kiekvienais metais pjauti žolę, todėl turi teisėtÄ ir pagrįstÄ lÅ«kestį įsigyti Žemės sklypÄ . 2. 2022 m. gegužės 5 d. pareiÅ¡kėjai pateikė teismui papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, pažymėdami, kad valstybė visus 10 metų nesirÅ«pino Žemės sklypu, neprižiÅ«rėjo jo ir nesirÅ«pino juo kaip savininkė.

3. Suinteresuotas asmuo SB „Vita“ atsiliepime patvirtino, kad Žemės sklypas nuo 1992 metų buvo beÅ¡eimininkis, neprižiÅ«rimas. SB „Vita“ nurodė, kad vienasmeniÅ¡kai (be visuotinio bendrijos narių susirinkimo) priimti sprendimų dėl SB „Vita“ sklypų bendrijos pirmininkas neturi įgaliojimų. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT), atstovaujama NŽT Vilniaus rajono skyriaus, atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . NŽT nurodė, kad praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkinamas dėl draudimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.69 straipsnio 3 dalyje, numatančioje, kad įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Teismas k o n s t a t u o j a :

4. Byloje praÅ¡oma nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjai pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo nuosavybės teisę į nesuformuotÄ Å¾emės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Sodininkų bendrijoje „Vita“.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs nekilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tÄ daiktÄ . Kasacinis teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti ir daiktų apyvartos galimumui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

6. Pagal CK 4.69 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytÄ teisinį reguliavimÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi nuosavybėn gali bÅ«ti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektais, ir negali bÅ«ti įgyjami valstybei ar savivaldybei priklausantys daiktai bei kito asmens (ne valdytojo) vardu registruoti daiktai. Vadinasi, įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teisė gali bÅ«ti įgyjama tik į tokius daiktus, kurie, pirma, yra sukurti (suformuoti) taip, kad apskritai gali bÅ«ti nuosavybės teisės objektai, antra, jie nuosavybės teise gali priklausyti privatiems asmenims, t. y. įstatymai nenustato draudimo tokius daiktus įgyti privačios nuosavybės teise. Be to, įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teise negali bÅ«ti įgyjami daiktai, kurie priklauso valstybei arba savivaldybei, arba yra registruoti kito asmens (ne valdytojo) vardu.

7. Suinteresuotas asmuo NŽT, kaip minėta, atsiliepime nurodė, kad nagrinėjamu atveju Žemės sklypas yra daiktas, kurio įgijimÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi draudžia CK 4.69 straipsnio 3 dalis. Byloje nėra duomenų, kad ginčo Žemės sklypas bÅ«tų privatizuotas (įgytas kaip privati nuosavybė), todėl pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ , Å¡is Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Taigi, kaip teisingai pastebėjo NŽT atsiliepime, valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo tokio valdymo laiko ar kitų aplinkybių, negali bÅ«ti pagrindu pripažinti nuosavybės teisės faktÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi. Tokios iÅ¡vados negali pakeisti ir pareiÅ¡kėjų nurodyta aplinkybė, kad jie nuo 2012 m. vasario 20 d. minėtame Žemės sklype kasmet pjauna žolę, o valstybė Žemės sklypu nesirÅ«pina.

8. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad imperatyvus CK 4.69 straipsnio 3 dalies pobÅ«dis yra susijęs su vieÅ¡ojo intereso gynimu. Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas vieÅ¡Ä jÄ nuosavybę pertvarkyti į privačiÄ jÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti daiktÄ sietinas su jo priklausymu valstybei nuosavybės teise, o ne su Å¡ios teisės registracija, todėl nuosavybės teisių fakto buvimas ar nebuvimas gali bÅ«ti įrodinėjamas nepaisant to, ar daiktas yra ar nėra registruotas valstybės vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

9. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jie įgyjamÄ ja senatimi įgijo nuosavybės teises į nesuformuotÄ Å½emės sklypÄ , SB „Vita“ plane pažymėtÄ Nr. „(duomenys neskelbtini)“, atmeta kaip nepagrįstÄ . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjų J. U. ir A. U. praÅ¡ymÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus. Teisėja Enrika JanuÅ¡onienė