2a80c042-46c1-4534-bc70-e9d0389170b7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-895-809/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02973-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas E. B. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K)), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–4). Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 15 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų.

Kamerose buvo laikoma nuo 1 iki 2 asmenų, įrengtos 2 dviaukÅ¡tės lovos, nors užtekdavo vienos, todėl viena iÅ¡ jų buvo nereikalinga. Ä®rengta dviejų aukÅ¡tų lova trukdė prieiti prie lango, kuris yra tiesioginė ventiliacija. Vienam asmeniui nebuvo užtikrintas minimalus kameros plotas. Taip pat nebuvo įrengta pakankamai baldų, nes buvo dvi pakabinamos lentynėlės, kurios įrengtos virÅ¡ radiatoriaus, todėl sugesdavo maistas. Sanitarinis mazgas taip pat mažino kameros plotÄ . Be to, sanitariniame mazge nebuvo užtikrintas privatumas.

Pasivaikščiojimas buvo vykdomas be grafiko, o esant teisme ar mokykloj, t. y. iÅ¡vykus už kameros ribų, administracija laikydavo, jog buvo atsisakyta pasivaikščiojimo. Esant nepalankioms oro sÄ lygoms, pasivaikščiojimui nebuvo vedamas, o pagerėjus oro sÄ lygoms, pasivaikščiojimas nebuvo suteikiamas. Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo avarinės bÅ«klės, t. y. pasivaikščiojimo kiemelių kontÅ«rai sudaryti iÅ¡ asbesto pliauÅ¡elių Å¡iferio, taip pat stogelis nuo atmosferinių kritulių savo konstrukcijose turėjo asbesto bei buvo nepritvirtintas.

Pasivaikščiojimo grafikas sudarytas 2018 m. vasario 23 d. Pažymi, kad pasivaikščiojimo kiemelių tvarkyti nuteistieji, palikti Å«kio darbams atlikti, nespėdavo, kadangi jie iÅ¡ ryto dalindavo maistÄ . Prisnigus buvo slidu vaikščioti kiemeliuose, todėl ne kartÄ buvo nukritęs bei dėl to kreipęsis į medikus. Tiekiamo maisto porcija neatitiko svoriui, o kokybė buvo prasta, todėl buvo apsinuodijęs. Dušų patalpos nebuvo dezinfekuojamos, o jomis naudojosi užkrečiamomis ligomis sergantys asmenys.

Kamerose tvyro drėgmė, neužtikrinama tinkama ventiliacija, veisėsi kenkėjai. Parduotuvėje esančių prekių galiojimo laikas buvo į pabaigÄ arba pasibaigęs, o kainų skirtumas lyginant su laisvėje veikiančiomis parduotuvėmis – dvigubas. Saldainių svoris neatitikdavo kainos. Pozityvaus užimtumo programoms neskiriamos tinkamos patalpos, bei nevedamos paskaitos, nors užsieniečiams tai buvo suteikta, todėl tai diskriminaciniai administracijos veiksmai. Sporto salėje negalėjo mankÅ¡tintis, nes ji skiriama vienai kamerai vienai valandai per savaitę.

Elektros tiekimas ribojamas, todėl nakties metu negalima užvirti vandens, tačiau visÄ naktį dega naktinis Å¡viestuvas, kuris trukdo užmigti. Taip pat naktiniam apÅ¡vietimui naudojamos lemputės yra netinkamos, todėl pablogėjo pareiÅ¡kėjo regėjimas. IÅ¡kvietimo mygtukai daugelyje kamerų neįrengti, o kai kuriose iÅ¡jungtas jų garsas. Nurodo, kad nei vienoje kameroje nebuvo įrengta prieÅ¡gaisrinės saugos signalizacija. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė didelę ir nepataisomÄ Å¾alÄ sveikatai.

Atsakovės atstovas Vilniaus pataisos namai (iki reorganizacijos – LukiÅ¡kių TI-K) atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 13–27). Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d. (su pertraukomis). Pateikia duomenis apie kameras, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, įskaitant jų plotus, numerius bei laikomų asmenų skaičių. PaaiÅ¡kina, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.

Pažymi, kad vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K, skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 10 straipsnio ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio nuostatų. Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Teigia, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys dažnai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, laužydami langus, daužinėdami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų, todėl LukiÅ¡kių TI-K dažnai tenka daryti pakartotinį remontÄ . Už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji ir suimtieji, kurie administracijos paskirstymu eilės tvarka tvarko kameras, kuriose gyvena, t. y. valo kameros sienų, grindų, langų, baldų, durų (iÅ¡ kameros pusės), sanitarinių įrenginių pavirÅ¡ius drėgnuoju bÅ«du bei dezinfekuoja sanitarinius mazgus.

Reikalingas inventorius, t. y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras, visÄ laikÄ yra iÅ¡duodami į kameras. Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo 2–4 lovos buvo įrengti stalai komplekte su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos.

Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams susidėti, pakabos virÅ¡utiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 kv. m. x 0,7 (1,33 kv. m.). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 kv. m.), kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m.), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 kv. m.). Pažymi, jog į kamerų užstatymÄ baldais neatsižvelgiama. Nurodo, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio, taip pat kai kuriose kamerose sanitarinio mazgo patalpose įrengtos atskiros kabinos su durimis arba užuolaidos privatumui užtikrinti.

LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje. Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus.

Asmenys, kurie reguliariai vėdina ir prižiūri kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Tai viena iš priemonių, kuri buvo skirta pataisos įstaigoje laikomų asmenų saugumo, savižudybių ir suicido prevencijai bei nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti. Taip pat teisės aktuose nebuvo numatytas atskirų naktinio apšvietimo jungiklių kamerose įrengimas.

Å viesos perjungimo mygtukai įrengti prie pačių kamerų. IÅ¡jungus naktinį apÅ¡vietimÄ , pareigÅ«nai negalėtų stebėti kameroje esančių asmenų ir užkardyti galimus drausmės pažeidimus bei savęs žalojimo atvejus. Kamerų apÅ¡vietimui naudojamos lemputės buvo perkamos sudarius sutartį su tiekėjais, prieÅ¡ tai atlikus viešųjų pirkimų procedÅ«ras. Lemputės atitiko Europos SÄ jungoje numatytus kokybės standartus, pažymėtos ,,CE” ženklu. Kamerų apÅ¡vietimui naudojamos lemputės nekenksmingos sveikatai.

Nepertraukiamas miegas suimtiesiems ir nuteistiesiems numatytas nuo 22 val. iki 6.00 val., o poilsio ir Å¡venčių dienosmis – nuo 23.00 val. iki 7.00 val. Akcentuoja, jog suimtieji ir nuteistieji elektros prietaisais naudojasi tik laisvalaikio, iÅ¡skyrus nepertraukiamo miego, metu. Atkreipia dėmesį, kad jei naktį pagal nustatytÄ dienotvarkę nepertraukiamo miego metu tiek suimtieji, tiek nuteistieji naudotųsi savo daiktais, tai trukdytų kitiems laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims, kurie nakties metu nori poilsio ir ramybės, t. y. pasinaudoti savo teise į nepertraukiamÄ miegÄ .

LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių. Asmens privatumui užtikrinti duÅ¡o patalpose įrengtos pertvaros, kurių aukÅ¡tis – 1,6 m (tame tarpe – 0,4 m atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 m. Ä® duÅ¡ines patalpas suimtieji ir nuteistieji buvo vedami tos pačios lyties pareigÅ«nų. Dušų patalpos sienos, lubos, grindys ir kiti pavirÅ¡iai yra lygÅ«s, lengvai valomi, grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angÄ .

Patalpose įrengta vieta nusirengimui / apsirengimui, kur yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė ir jie yra valomi kiekvienÄ dienÄ naudojant dezinfekcijos priemones. DuÅ¡inėse veikė mechaninė vėdinimo sistema, t. y. įrengti ventiliatoriai, įrengti hermetiniai Å¡viestuvai, kurie tinkamai apÅ¡vietė patalpÄ . DuÅ¡inės maiÅ¡ytuvas techniÅ¡kai tvarkingas, karÅ¡to bei Å¡alto vandens tiekimo sistema veikia. DuÅ¡uose nuolat tiekiamas karÅ¡tas vanduo, o duÅ¡o patalpos kiekvienÄ dienÄ buvo valomos naudojant dezinfekcijos priemones.

Taip pat duÅ¡inėse patalpose buvo įrengti kÅ«no ir plaukų prausiklio dozatoriai, kurie pildomi pagal poreikį. Grafike nustatytÄ iÅ¡vedimo nusiprausti į duÅ¡Ä dienÄ suimtieji ir nuteistieji galėjo pasinaudoti ir skalbimo paslauga. Ä®staigos suimtųjų ir nuteistųjų patalynė, apatiniai ir virÅ¡utiniai drabužiai buvo skalbiami centralizuotai. Suimtieji ir nuteistieji ne rečiau kaip kartÄ per savaitę gaudavo iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius. Ä®staigoje iÅ¡duota patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai buvo skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.

Drabužiai ir patalynė iÅ¡ skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) buvo grÄ Å¾inami tÄ pačiÄ dienÄ jau sausi. Suimtieji ir nuteistieji teikiama asmeninių virÅ¡utinių drabužių skalbimo paslauga galėjo pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sÄ skaitose buvo pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktÄ skalbimo paslaugÄ . Suimtieji ir nuteistieji, kurie neturėjo asmeninėje sÄ skaitoje pinigų, galėjo iÅ¡skalbti vienÄ komplektÄ virÅ¡utinių drabužių, t. y. kelnes, marÅ¡kinius ar palaidinę, biuzonÄ ar megztinį, nemokamai, bet ne dažniau kaip 1 kartÄ per mėnesį, o Å¡varkus, striukes ar paltus – vienÄ kartÄ per sezonÄ .

Teisės aktuose džiovyklės įrengimas kamerose nebuvo numatytas. Visiems į įstaigÄ atvykusiems suimtiesiems ir nuteistiesiems buvo iÅ¡duodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės, kurie buvo dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Ä®staigos administracija, gavusi nuteistųjų ir suimtųjų praÅ¡ymus pakeisti jiems iÅ¡duotÄ minkÅ¡tÄ inventorių, t. y. antklodes, pagalves ir čiužinius, juos patenkindavo. Dėl įvairių priežasčių, pvz.: suplyšęs, apipiltas ir pan., naudojimui netinkamas minkÅ¡tas inventorius buvo pakeičiamas.

Nurodo, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems maitinimas yra tiekiamas dienotvarkėje numatytu metu pagal nustatytas fiziologines mitybos normas ir subalansuotus valgiaraščius. LukiÅ¡kių TI-K Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojas patikrinęs maistÄ , patvirtino savo paraÅ¡u pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale ir leidimÄ iÅ¡duoti pagamintÄ maistÄ leisdavo įstaigos direktoriaus budintis padėjėjas. Be Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo iÅ¡duoti maistÄ draudžiama.

Visas pagamintas maistas yra kokybiÅ¡kas ir tinkamas vartojimui. LukiÅ¡kių TI-K virtuvė pagamintÄ maistÄ iÅ¡duodavo karÅ¡tÄ . LukiÅ¡kių TI-K maisto dalintojai, t. y. nuteistieji palikti atlikti Å«kio darbus, buvo praėję medicininį patikrinimÄ . MaistÄ dalina užsidėję kepurę, chalatÄ , tvarkingi ir laikosi higienos reikalavimų. Pažymi, jog maistas dalinamas kalibruotais specialiais įrankiais, t. y. maistas rankomis neliečiamas. PaaiÅ¡kina, kad norint dalyvauti visuomeninėje ar kitoje naudingoje vaikloje, asmenys, kurie buvo laikomi LukiÅ¡kių TI-K, turėjo parodyti savo iniciatyvÄ , pareikÅ¡ti norÄ Å¾odžiu ar raÅ¡tu, kreiptis į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ .

Be to, pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos galimybės naudotis užimtumo ir socialinės reabilitacijos programomis. Atkreipia dėmesį, jog teisės aktai nereglamentuoja, kiek laiko per dienÄ turi bÅ«ti skiriama nuteistųjų socialinės reabilitacijos programoms. Dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse buvo pagrįstas savanoriÅ¡kumo principu. Nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Pažymėjo, jog pasivaikščiojimas gryname ore, yra nuteistųjų teisė bet ne pareiga.

LukiÅ¡kių TI-K 1-ojo, 2-ojo ir 3-ojo gyvenamųjų korpusų, kur buvo apgyvendinti visi laikomi suimtieji bei nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nebuvo. Å iferio lakÅ¡tas padengti I, II korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontÅ«rai, kurie nėra laužomi, todėl į aplinkÄ neiÅ¡siskiria bei sveikatai nepavojingi. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje ne rečiau kaip kartÄ per savaitę, o maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų pardavimo kainos nevirÅ¡ytų Å¡ių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaÅ¡i ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia pataisos įstaiga.

Parduotuvėms nėra nustatyta prievolė tiekti maisto produktus ir bÅ«tiniausius reikmenis, neįtrauktus į minėtÄ asortimento sÄ raÅ¡Ä . Ä®staigos teritorijoje buvusioje parduotuvėje prekių likučio poreikis buvo nustatomas remiantis dviejų savaičių pardavimų rezultatais, tačiau buvo neįmanoma prekių kainininke nurodyto asortimento poreikio nustatyti tiksliai, todėl parduotuvėje ne visada galėjo bÅ«ti visų asortimente nustatytų prekių bÅ«tent tam momentui. Sukomplektuoti užsakymai, t. y. nupirkos prekės, tÄ pačiÄ dienÄ prieÅ¡ įteikiant sutikrinus anketinius duomenis, buvo atiduodamos jas užsakiusiems suimtiesiems ir nuteistiesiems jiems pasiraÅ¡ant parduotubės iÅ¡duotame kvite.

Asmeniui pagrįstai atsisakius paimti prekę ar visÄ užsakymÄ , suderinus su pareigÅ«nais, buvio galimas prekių grÄ Å¾inimas. Prekės buvo grÄ Å¾inamos, pinigai nuo sÄ skaitos nenuskaičiuojami. Prekės galėjo bÅ«ti grÄ Å¾inamos tik nepažeidus įpakavimo ar kitaip nesugadinus. PasiraÅ¡ius čekyje už prekių gavimÄ , pretenzijos nebuvo priimamos. Jeigu parduotuvėje nebuvo užsakytos prekės, ji galėjo bÅ«ti pakeičiama tokia pat preke, kurios kaina ne didesnė nei nurodyta užsakyme.

Pažymi, kad nuo 2016 m. iki 2017 m. rugsėjo mėn., LukiÅ¡kių TI-K buvo sumontuota nauja aliarminio iÅ¡kvietimo sistema visose kamerose ir ji yra veikianti. Visi asmenys, laikomi gyvenamosiose kamerose, pareiÅ¡kėjo nurodytu laikotarpiu turėjo galimybę iÅ¡sikviesti nuolat priežiÅ«ros poste budintį prižiÅ«rėtojÄ . Teisės aktai, reglamentuojantys tardymo izoliatorių veiklÄ , nenumato konkretaus laiko, per kurį pareigÅ«nams privaloma prieiti prie kameros, kurioje įjungtas aliarminis iÅ¡kvietimas ar kurioje suimtasis ar nuteistasis kitais bÅ«dais kviečia prižiÅ«rėtojÄ .

Pareiškėjas nenurodo nė vieno atvejo, kuomet dėl realios grėsmės jis nebuvo iškvietęs pareigūnų ir jam nebuvo suteikta pagalba, dėl ko galėjo būti patirta žala. Pažymi, jog šių mygtukų gedimo atvejai itin reti, kadangi darbuotojai jais rūpinasi ir specialiai jų negadina. Šie mygtukai buvo įrengti tuo pat metu, kaip ir suimtiesiems ir nuteistiesiems, tačiau dėl nuolatinio šių mygtukų gadinimo kamerose esantys mygtukai buvo sulaužyti, o personalo kabinetuose veikia iki šiol.

Kiekvieno įstaigos pastato kiekviename aukÅ¡te buvo pirminės gesinimo priemonės (gesintuvai). Gesintuvai taip pat buvo kiekviename gyvenamajame korpuse korpuso vyresniųjų kabinetuose. Gesintuvų gesinimo medžiagos kiekis ir kokybė buvo tikrinami teisės aktų nustatyta tvarka (kartÄ Ä¯ metus). Ä®staigoje įrengtas vidaus gaisrinis vandentiekis. Gaisriniai čiaupai įrengti visose gyvenamosiose korpusuose kiekviename aukÅ¡te. Vidaus gaisrinio vandentiekio gaisriniai yra su žarnomis ir Å¡virkÅ¡tais laikomi spintelėse.

Vidaus gaisrinis vandentiekis buvo tikrinamas teisės aktų nustatyta tvarka. PareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu į įstaigos administracijÄ dėl skunde iÅ¡dėstytų nusiskundimų nesikreipė. PareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio ir nekonkretÅ«s, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Taip pat pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės, t. y. visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų, sÄ skaita.

Å iuo atveju nėra bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ tenkinti. Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka. Teismas konstatuoja : Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 15 d. buvo laikomas Vilniaus PN sÄ lygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. PareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje H. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.

H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo užtikrintas minimalus plotas. PareiÅ¡kėjo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu minimalÅ«s kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) (redakcija, galiojanti iki 2019 m. kovo 6 d.) 1.3.1 punktas, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015), minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato. EŽTT 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime, spręsdamas dėl galimo Konvencijos straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sÄ lygų, taip pat ir minimalios asmeninės erdvės, paaiÅ¡kino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).

Å iuo aspektu administracinių teismų praktikoje nurodyta, kad vadovaujantis aukščiau aptartu EŽTT sprendimu, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, LVAT 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimas byloje P. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimas byloje L. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 15 d., tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d. (su pertraukomis) (b. l. 13–27). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. birželio 7 d. Lukiškių TI-K nebuvo laikomas, taip pat į tai, kad pareiškėjas neginčija laikotarpio nuo 2018 m. gruodžio 16 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d., bei į tai, kad pareiškėjas 2018 m. gruodžio 12 d. išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių, iš kurio atvyko 2018 m. gruodžio 27 d., todėl ginčo laikotarpiu nagrinėjamoje byloje laikytinas laikotarpis nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas toliau nurodytose kamerose: 7,48 kv. m ploto kameroje Nr. 110 (1 asm.); 7,38 kv. m ploto kameroje Nr. 122 (2 asm.); 7,94 kv. m ploto kameroje Nr. 136 (2 asm.); 7,45 kv. m ploto kameroje Nr. 111 (2 asm.); 7,77 kv. m ploto kameroje Nr. 358 (1 asm.); 7,52 kv. m ploto kameroje Nr. 330 (2 asm.); 7,94 kv. m ploto kameroje Nr. 160 (1–2 asm.); 7,94 kv. m ploto kameroje Nr. 190 (1–2 asm.); 7,70 kv. m ploto kameroje Nr. 287 (2 asm.); 7,78 kv. m ploto kameroje Nr. 319 (1 asm.).

Kamerose įrengta sanitarinio mazgo patalpa, kurios plotas 0,56 kv. m (b. l. 13–27). Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui tekęs gyvenamųjų patalpų plotas, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto svyravo nuo 3,69 kv. m iki 7,94 kv. m, atskaičius sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ â€“ nuo 3,41 kv. m iki 7,38 kv. m. Vadinasi, Vilniaus PN administracija ginčui aktualiu laikotarpiu užtikrino pareiÅ¡kėjui teisės aktų nustatytÄ minimalų gyvenamųjų patalpų plotÄ ir pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo pažeistos nei Konvencijos, nei nacionalinių teisės aktų nuostatos.

PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad kamerų plotÄ mažino baldai bei sanitarinis mazgas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) nurodyta, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali bÅ«ti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti.

Atkreiptinas dėmesys, kad Eksploatavimo taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Teismas akcentuoja, kad pagal EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , į skirto ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais, tačiau Å¡iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017).

Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovės atstovo padarytus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui buvo skirta pakankamai gyvenamojo ploto, kuris atitiko aukščiau nurodytus teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Vilniaus PN veiksmų dėl kamerų aprūpinimo baldais ir sanitariniais įrenginiais. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad dviejų aukštų lova trukdė prieiti prie lango, kuris buvo tiesioginė ventiliacija, pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių šiuos pareiškėjo teiginius.

IÅ¡ į bylÄ pateiktos fotonuotraukos matyti, jog kameros langas nėra užstatytas dviaukÅ¡te lova, kuri trukdytų prieiti prie lango (b. l. 47). Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumÄ nagrinėjamu aspektu. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nebuvo įrengta pakankamai baldų, nes buvo dvi pakabinamos lentynėlės, kurios įrengtos virÅ¡ radiatoriaus, todėl sugesdavo maistas. Eksploatavimo taisyklės nustato, kad kameroje turi bÅ«ti: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali bÅ«ti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti (14.6–14.8 papunkčiai).

Vilniaus PN atsiliepime nurodė, kad gyvenamosiose kamerose, kuriose buvo 2–4 lovos, įrengti stalai su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai buvo tose kamerose, kuriose buvo daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje buvo lentyna maisto produktams sudėti (b. l. 13–27). Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas nenurodė ir nepateikė duomenų, kad kreipėsi į Vilniaus PN administracijÄ su skundais dėl trÅ«kstamo kietojo inventoriaus. Teismas neturi pagrindo abejoti, jog kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, kaip ir kitose Vilniaus PN kamerose, buvo įrengtos lentynos maisto produktams susidėti.

Pažymėtina, jog teisės aktai nenustato konkrečios vietos, kurioje turi bÅ«ti pakabinta lentyna. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo argumentai yra pernelyg abstraktÅ«s, neparemti jokiais įrodymais, todėl teismas neturi pagrindo jais vadovautis ir konstatuoti neteisėtus Vilniaus PN veiksmus. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildino iÅ¡ to, kad sanitariniame mazge nebuvo užtikrintas privatumas. Lietuvos higienos norma 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų.

Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu. Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad Å¡ios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje.

Pažymėtina, kad byloje A. M. prieÅ¡ RusijÄ priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016).

Byloje pateiktame Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. rugsėjo mėn. PraneÅ¡ime ,,Dėl E. B. skundo“ (toliau – ir PraneÅ¡imas) nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros postų Nr. 7 (gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257), Nr. 23 (gyvenamosiose kamerose Nr. 386–395), Nr. 25 (gyvenamosiose kamerose Nr. 406–417) ir Nr. 26 (gyvenamosiose kamerose Nr. 418–426) gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis; kitose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosios kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, asmens privatumui užtikrinti nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelių duryse.

Eksploatavimo taisyklėse ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir PĮĮET) sanitarinio mazgo užuolaidų įrengimas nenumatytas, tačiau gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sÄ lygas asmens privatumui užtikrinti buvo įrengtos sanitarinio mazgo užduolaidos (b. l. 50–54). Nors LukiÅ¡kių TI-K kameros įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus, tačiau tai trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniÅ¡kai nepriimtinas.

Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92)3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrina asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais. IÅ¡ Vilniaus PN nurodytų duomenų nagrinėjamu ginčo laikotarpiu matyti, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiais 2018 m. birželio 8 d. pusę paros, nuo 2018 m. birželio 30 d. iki 2018 m. liepos 1 d., 2018 m. rugpjūčio 14 d., 2018 m. rugpjūčio 27 d., 2018 m. rugsėjo 17 d., 2018 m. lapkričio 14 d., 2018 m. lapkričio 24 d., 2018 m. gruodžio 11 d., 2018 m. gruodžio 12 d. pusę paros, iÅ¡ viso 9 paras, kamerose buvo laikomas vienas.

Kitais laikotarpiais nuo 2018 m. birželio 8 d. pusę paros iki 2018 m. birželio 24 d., 2018 m. birželio 25 d. pusę paros, 2018 m. birželio 29 d., nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d. iki 2018 m. rugpjūčio 26 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 16 d., nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d., nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d., nuo 2018 m. lapkričio 25 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d., iš viso 175 paras, pareiškėjas buvo laikomas kartu su kitu asmeniu kameroje (b. l. 13–27).

Ä® bylÄ pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog Vilniaus PN sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto atskirti užuolaidomis arba atskiromis kabinomis su durimis (b. l. 47, 48, 49). Remiantis byloje pateiktais duomenimis apie kameras, darytina iÅ¡vada, jog sanitarinio mazgo kabina nebuvo įrengta nei vienoje kameroje, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu (b. l. 50–54). Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje (b. l. 13–27), todėl Å¡iuo aspektu Vilniaus PN neteisėti veiksmai nekonstatuotini.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad 9 parų laikotarpį, kai pareiškėjas kamerose buvo laikomas vienas, nebuvo pažeistas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, tačiau 175 parų laikotarpį, kai pareiškėjas buvo laikomas kartu su kitu asmeniu kameroje, jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais. Pareiškėjas skunde teigė, kad pasivaikščiojimas buvo vykdomas be grafiko, o išvykus iš įstaigos, administracija vertindavo, jog buvo atsisakyta pasivaikščiojimo.

Pagal BVK 85 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o ligoniai (pagal gydytojų iÅ¡vadÄ ) – dvi valandas. BVK 86 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti vienÄ valandÄ , o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniai (pagal gydytojo iÅ¡vadÄ ) – dvi valandas.

BVK 103 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta, kad nuteistieji Å¡io kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis Å¡io kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Pažymėta, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos iÅ¡traukos iÅ¡ trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ mano, jog turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose.

Lietuvos Respublikos teisingumo mintistro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintose Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 104 punkte nustatyta, kad pasivaikščioti nuteistiesiems leidžiama jų dienotvarkėje nurodytu laisvalaikio metu, o suimtiesiems – jų dienotvarkėje nurodytu buvimo gryname ore laiku. Pasivaikščioti vienu metu gali būti vedami visi vienoje gyvenamojoje patalpoje (kameroje) esantys nuteistieji (suimtieji). Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo abejoti, jog pasivaikščiojimas Vilniaus PN buvo vykdomas laikantis Taisyklių reikalavimų, t. y. dienotvarkėje nustatytu metu.

Be to, nors pareiÅ¡kėjas skunde teigia, jog iki 2018 m. vasario 23 d. Vilniaus PN nebuvo sudarytas pasivaikščiojimo grafikas, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Pažymėtina, kad pasivaikščiojimai buvo organizuojami ir tiems suimtiesiems ir nuteistiesiems, kuriems pasivaikščiojimas gryname ore neįvykdavo nuo jų nepriklausančių priežasčių, o grįžus suimtajam ar nuteistajam į pataisos įstaigoje esančiÄ gyvenamÄ jÄ kamerÄ buvo teiraujamasi ar suimtasis ar nuteistasis pageidauja pasivaikščioti gryname ore (b. l. 30–31).

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas abstrakčiai nurodė, jog pasivaikščiojimas buvo vykdomas be grafiko, tačiau nenurodė nei kada jis buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ įstaigos, nei kada jam nebuvo suteikta teisė pasivaikščioti gryname ore, nei ar dėl to kreipėsi į įstaigos administracijÄ . PrieÅ¡ingai, byloje esantys duomenys patvirtina, jog nebuvus įstaigoje ir praleidus dienotvarkėje numatytÄ pasivaikščiojimui skirtÄ laikÄ , įstaigos administracija pasiÅ«lydavo iÅ¡eiti pasivaikščioti kitu laiku.

Atsižvelgus į tai, darytina iÅ¡vada, jog nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumÄ . PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildino iÅ¡ to, kad esant nepalankioms oro sÄ lygoms, pasivaikščiojimui nebuvo vedamas, o pagerėjus oro sÄ lygoms, pasivaikščiojimas nebuvo suteikiamas. Kaip minėta, vadovaujantis BVK nuostatomis, pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Pažymėtina, jog net ir esant prastoms oro sÄ lygoms, pareiÅ¡kėjas turėjo teisę į pasivaikščiojimÄ gryname ore, nebent bÅ«tų pats iÅ¡reiÅ¡kęs atsisakymÄ tokia teise pasinaudoti.

Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad nesuteikus teisės pasivaikščioti nustatytu metu, jis turėtų bÅ«ti perkeliamas į kitÄ laikÄ , tačiau galiojantys teisės aktai nenustato tokios teisės pareiÅ¡kėjui. Be to, nesuteikimas teisės pasivaikščioti gryname ore galimas tik esant paties pareiÅ¡kėjo atsisakymui, o nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų atsisakęs eiti pasivaikščioti esant prastoms oro sÄ lygoms. Taip pat pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ių aplinkybių į įstaigos administracijÄ nesikreipė.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai buvo avarinės bÅ«klės, t. y. pasivaikščiojimo kiemelių kontÅ«rai sudaryti iÅ¡ asbesto pliauÅ¡elių Å¡iferio, taip pat stogelis nuo atmosferinių kritulių savo konstrukcijose turėjo asbesto bei buvo nepritvirtintas. Vilniaus PN atsiliepime į skundÄ nurodė, kad įstaigos 1-ojo, 2-ojo, 3-ojo gyvenamųjų korpusų, kur apgyvendinti visi laikomi suimtieji bei nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nėra.

Å iferio lakÅ¡tais yra padengti tik I, II korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontÅ«rai. LakÅ¡tai nėra laužomi, asbesto plauÅ¡eliai konstrukcijose yra tvirtai suriÅ¡ti su užpildu, todėl jie į aplinkÄ neiÅ¡siskiria ir sveikatai nepavojingi. Nelaužomi Å¡iferio lakÅ¡tai ir kiti gaminiai žmogaus sveikatai nekenkia. Pasivaikščiojimo kiemeliuose esančius stogelius pasiekti įmanoma tik pastačius pakylÄ ar kopėčias. III-io korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontÅ«rų Å¡iferio padengimas pilnai pakeistas cemento pjuvenų (cetrio) plokÅ¡te, taip pat Å¡iferio padengimas baigiamas keisti ir I-ojo korpuso pasivaikščiojimo kiemeliuose (b. l. 13–27).

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktÄ , nuo 2001 m. sausio 1 d. draudžiama naudoti asbestcemenčio Å¡iferio lakÅ¡tus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose), tačiau atsižvelgiant į tai, kad LukiÅ¡kių TI-K 2001 metais buvo veikianti įstaiga, Å¡is reikalavimas jai nebuvo taikomas.

PareiÅ¡kėjas nepaaiÅ¡kino, kokiu bÅ«du nustatė galimÄ asbesto buvimÄ pasivaikščiojimo kiemelių kontÅ«ruose ir stogeliuose. PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, kad dėl asbesto jis bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ ar kitas atsakingas institucijas, kurios bÅ«tų vertinusios asbesto pasivaikščiojimo kiemeliuose buvimo faktÄ ir galimÄ pavojų asmenims. Taip pat nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose stogeliai buvo nepritvirtinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, kad Vilniaus PN pasivaikščiojimo kiemelių stogų konstrukcijose buvo asbesto, darančio įtakÄ pareiÅ¡kėjo sveikatai, ar, kad pasivaikščiojimo kiemelių stogeliai buvo nepritvirtinti, todėl Å¡ie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo reikalavimus dėl aplinkybių, jog pasivaikščiojimo kiemeliai buvo netvarkingi, kadangi nuteistieji, palikti ūkio darbams atlikti, nespėdavo jų sutvarkyti. Kaip nurodė atsakovės atstovas pasivaikščiojimo kiemelius turėjo valyti patys įstaigoje laikomi asmenys, t. y. pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, tiek suimtieji, tiek nuteistieji privalėjo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį. Taip pat pasivaikščiojimo kiemelių valymo darbus atlikdavo kiemsargis (b. l. 13–27).

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, jog pasivaikščiojimo kiemeliai buvo reguliariai valomi. Byloje nėra duomenų, kad Vilniaus PN pasivaikščiojimo kiemeliai nėra tvarkomi ar yra netvarkingi. Taigi, Vilniaus PN administracija Å¡iuo aspektu nepadarė jokių neteisėtų veiksmų. Anot pareiÅ¡kėjo, prisnigus buvo slidu vaikščioti kiemeliuose, todėl ne kartÄ buvo nukritęs, tačiau pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių objektyviais duomenimis pagrįstų neturtinės žalos, kilusios dėl netvarkomų pasivaikščiojimo kiemelių.

PareiÅ¡kėjas skunde taip pat teigė, kad tiekiamo maisto porcijos neatitiko svorio, kokybė prasta, todėl buvo apsinuodijęs. BVK 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų iÅ¡vadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl Fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintos maitinimo normos, pagal kurias nedirbantiems vyrams energetinė maisto vertė sudaro 2298 kcal, dirbantiems – 3301 kcal.

Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl Valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, jie yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems maitinimas yra tiekiamas dienotvarkėje numatytu metu pagal nustatytas fiziologines mitybos normas ir subalansuotus valgiaraščius.

LukiÅ¡kių TI-K Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojas patikrinęs maistÄ , patvirtino savo paraÅ¡u pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale ir leidimÄ iÅ¡duoti pagamintÄ maistÄ leisdavo įstaigos direktoriaus budintis padėjėjas. Be Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo iÅ¡duoti maistÄ draudžiama. Visas pagamintas maistas yra kokybiÅ¡kas ir tinkamas vartojimui. LukiÅ¡kių TI-K virtuvė pagamintÄ maistÄ iÅ¡duodavo karÅ¡tÄ .

Vilniaus PN maisto dalintojai, t. y. nuteistieji palikti atlikti Å«kio darbus, buvo praėję medicininį patikrinimÄ . MaistÄ dalina užsidėję kepurę, chalatÄ , tvarkingi ir laikosi higienos reikalavimų. Pažymėjo, jog maistas dalinamas kalibruotais specialiais įrankiais, t. y. maistas rankomis neliečiamas (b. l. 13–27). Be to, maistas visiems suimtiesiems ir nuteistiesiems buvo dalinamas vienodai. Maistas buvo dalinamas samčiais, kurių tÅ«ris atitiko maisto normas. Visas maistas buvo sveriamas ir porcijos tikrinamos.

Atsakingi Vilniaus PN asmenys pasirinktinai tikrindavo maisto davinio svorį ir kokybę (b. l. 50–54). Teismas pažymi, kad subjektyvus maisto skonio ar jo vertės suvokimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų. PareiÅ¡kėjas teigdamas, kad maitinimas jam buvo nepakankamas, nenurodė, koks maitinimas jam turėjo bÅ«ti (ar buvo) skirtas ir kokiu pagrindu. Ä®vertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu realiai tiekiamo maitinimo energetinė vertė neatitiko teisės aktų reikalavimų.

PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildino iÅ¡ to, kad dušų patalpos nebuvo dezinfekuojamos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjui kartÄ per savaitę buvo suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e iki 15 minučių. Pažymėtina, kad dėl dušų bÅ«klės pareiÅ¡kėjas į Vilniaus PN administracijÄ ar kitas institucijas nesikreipė, skunde teismui nedetalizavo, kurios konkrečiai duÅ¡o patalpos galimai neatitiko higienos normų reikalavimų. Vilniaus PN nurodė, kad smulkÅ«s Vilniaus PN gyvenamųjų kamerų, pasivaikščiojimo kiemelių ir duÅ¡inių patalpų remonto darbai, pvz.: pakeičiama perdegusi lemputė, suplyÅ¡usi užduolaida, užglaistomos sienos ir pan., atliekami nedelsiant.

Kiti remonto darbai atliekami pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto (b. l. 50–54). DuÅ¡inių patalpų sienos, lubos, grindys ir kiti pavirÅ¡iai yra lygÅ«s, lengvai valomi, grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angÄ . Patalpose buvo įrengta vieta nusirengimui / apsirengimui, kur yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė ir jie buvo valomi kiekvienÄ dienÄ naudojant dezinfekcijos priemones (b. l. 13–27).

Ä® bylÄ pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir NVSC) patikrinimo aktai dėl dušų patalpų atitikimo Lietuvos higienos normos 134:2015 reikalavimams (b. l. 55–88). NVSC 2018 m. vasario 6 d. Patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8) PA-187 nustatyta, kad 18 posto duÅ¡inėje vizualiai matomas pelėsis ant sienų (b. l. 79–83). LukiÅ¡kių TI-K 2018 m. vasario 27 d. raÅ¡te Nr. 9-2420 nurodyta, kad minėtame patikrinimo akte nustatyti trÅ«kumai paÅ¡alinti. 18-o posto duÅ¡inės sienų vietos, kuriose buvo vizualiai matomi pelėsių požymiai, nuÅ¡lifuotos ir naujai užglaistytos (b. l. 89).

Tačiau Å¡is NVSC nustatytas pažeidimas nesusijęs su dezinfekcijos vykdymu įstaigoje. Pažymėtina, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)” ir LukiÅ¡kių TI-K 2018 m. sausio 5 d. sudariusi paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18-4, pagal kuriÄ Ä¯staigoje vykdoma dezinfekcija (b. l. 92–95). Teismas neturi pagrindo abejoti, jog duÅ¡inės patalpos buvo valomos naudojant dezinfekcijos priemones. Daugiau duomenų, patvirtinančių, kad duÅ¡o patalpos buvo nedezinfekuojamos, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, Vilniaus PN neteisėti veiksmai Å¡iuo aspektu nekonstatuotini.

PareiÅ¡kėjo teigimu, duÅ¡o patalpomis naudojosi užkrečiamomis ligomis sergantys asmenys. BVK 70 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmÄ kartÄ už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigÅ«nai, kuriems pirmÄ kartÄ paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

PareiÅ¡kėjas ginčija aplinkybę, jog buvo vedamas į duÅ¡Ä , kuriame prausėsi žmonės, sergantys užkrečiamomis ligomis. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis dėl Å¡io nusiskundimo į įstaigos administracijÄ . Taip pat duomenų, jog asmenys, sergantys užkrečiamomis ligomis bÅ«tų laikomi ir / ar vedami į duÅ¡Ä kartu su suimtaisiais ir / ar nuteistaisiais, nėra. Teismas neturi pagrindo abejoti BVK nuostatų užtikrinimu Vilniaus PN, todėl Å¡iuo aspektu atsakovės atstovo neteisėti veiksmai nekonstatuotini.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose tvyrojo drėgmė, neužtikrinama tinkama ventiliacija, veisėsi kenkėjai. Lietuvos higienos normos 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C; santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc.; oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C.

Lietuvos higienos normos 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx. Taip pat turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (Lietuvos higienos normos 134:2015 39 punktas).

Eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktis nustato, kad langas užtikrina natÅ«raliÄ dienos Å¡viesÄ . Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Taip pat turi bÅ«ti dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas (14.3 papunktis). LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymÄ si tenka laisvės atėmimo vietos administracijai ( LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

Iš atsakovės atstovo prie atsiliepimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 110, 111, 122, 136, 160, 190, 287, 319, 330, 358 (b. l. 13–27). Byloje pateikti NVSC ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos patikrinimo aktai, iš kurių matyti, kad Vilniaus PN kamerose nuolat atliekami patikrinimai (b. l. 55–88). NVSC 2018 m. vasario 15 d. Patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8) PA-321 nustatyta, kad kameroje Nr. 110, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2018 m. birželio 8 d. pusę paros, vidinis kameros langas sandariai neužsidarė, unitazo įtvirtinimas išlūžęs, išmatuota oro temperatūra siekė 17 oC (b. l. 66–67).

LukiÅ¡kių TI-K 2018 m. kovo 7 d. raÅ¡te Nr. 9-2805 nurodyta, kad minėtame patikrinimo akte nurodyti trÅ«kumai paÅ¡alinti. Kameroje Nr. 110 vidinis langas sutvarkytas, kad bÅ«tų galima jį sandariai uždaryti, sanitarinis mazgas pritvirtintas (b. l. 68). Å iuo atveju NVSC nustatytas pažeidimas laikotarpiu, kai pareiÅ¡kėjas Å¡ioje kameroje nebuvo laikomas, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumÄ . Byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo skunde nurodomas aplinkybes dėl kamerų neatitikimo Lietuvos higienos normos 134:2015 reikalavimams, t. y. nenustatyti drėgmės, netinkamos ventiliacijos ar kenkėjų buvimo požymiai.

Be to, nustatyta, kad kameros vėdinamos natÅ«raliai per langus, kaip tai numatyta Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punkte (b. l. 50–54). Taip pat nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ ar kitas kompetentingas institucijas su praÅ¡ymais, pareiÅ¡kimais ar skundais dėl galimai netinkamų laikymo sÄ lygų. Akcentuotina, jog kenkėjai Vilniaus PN buvo naikinami pagal paslaugų sutartį su įmone, kuri organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ) bei teisės aktų nustatyta tvarka atlieka visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklÄ , turi licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla (b. l. 92–95).

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl kenkėjų buvimo požymių kamerose yra abstraktaus pobÅ«džio, paremti vien subjektyvia pareiÅ¡kėjo nuomone, nepatvirtinta jokiais byloje esančiais įrodymais. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad paslaugų teikėjai užtikrino tinkamų patalpų dezinfekavimÄ ir vykdė kenkėjų naikinimo darbus. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis Å¡iuo aspektu. PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad parduotuvės maisto prekių buvo netinkamas galiojimas, o kainos dvigubos.

Taip pat saldainių svoris neatitikdavo kainos. Pagal BVK 86 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojanti iki 2019 m. liepos 6 d.), drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę:

1) apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje;

2) gauti ir siųsti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų, taip pat gauti smulkiųjų paketų;

3) kasdien pasivaikščioti vienÄ valandÄ , o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniai (pagal gydytojo iÅ¡vadÄ ) – dvi valandas;

4) du kartus per mėnesį paskambinti telefonu. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi rakinamose kamerose. Pagal BVK 86 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. liepos 6 d.), drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę įsigyti maisto produktų, higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių; jų sÄ raÅ¡Ä nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. BVK 92 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti iki 2019 m. liepos 6 d.) nustatyta, kad nuteistieji turi teisę už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 1R-22 ,,Dėl teisingumo minstro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 ,,Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir PÄ®VTT) 77 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. PÄ®VTT 78 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų pardavimo kainos nevirÅ¡ytų Å¡ių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaÅ¡i ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia pataisos įstaiga.

Pagal PÄ®VTT 79 punktÄ , nuteistuosius, bausmę atliekančius kalėjimų kamerose, pataisos namų ir laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerų tipo patalpose, maisto produktais, bÅ«tiniausiais reikmenimis ir kitais daiktais gali aprÅ«pinti ir pataisos įstaigos personalas. Å iuo tikslu kiekvienam nuteistajam, turinčiam teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, iÅ¡duodamas praÅ¡ymo blankas (20 priedas), kurį nuteistasis užpildo ir atiduoda personalui. Darbuotojas, gavęs praÅ¡ymÄ , patikrina pataisos įstaigos buhalterijoje nuteistojo asmeninės sÄ skaitos likutį, taip pat nustato, ar įvykdžius nuteistojo praÅ¡ymÄ nebus virÅ¡yta pinigų suma, už kuriÄ nuteistajam leidžiama per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje.

Nupirktos prekės įteikiamos nuteistajam. Å is pasiraÅ¡o praÅ¡yme, kuris įsiuvamas į nuteistojo asmens bylÄ . Anksčiau nurodytas teisinis reguliavimas lemia, kad pareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė apsipirkti ne rečiau kaip kartÄ per savaitę, užpildant praÅ¡ymo blankÄ bei gauti prekes, kurios įteikiamos pasiraÅ¡ytinai. Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas Å¡ių nusiskundimų nedetalizavo ir nenurodė, kokiu aspektu jam kilo neturtinė žala. Atsižvelgus į praÅ¡ymo blankÄ (PÄ®VTT 20 priedas) matyti, jog pareiÅ¡kėjas turėjo nurodyti norimas įsigyti prekes bei jų kiekį.

Gavus prekes, jei jų galiojimas baigėsi prekių pristatymo dienÄ , pareiÅ¡kėjas turėjo teisę grÄ Å¾inti prekes (b. l. 13–27), tačiau pareiÅ¡kėjas nenurodė, ar Å¡ia teise pasinaudojo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėjui buvo pristatytos prekės, kurių galiojimas baigėsi jų pristatymo dienÄ , ar, kad pareiÅ¡kėjas dėl to bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ . Be to, pareiÅ¡kėjas nenurodė, kokiu bÅ«du nustatė, jog saldainių svoris neatitiko kainos.

Pranešime nurodyta, kad Vilniaus PN direktoriaus įsakymu buvo sudaryta komisija, kuri atliko kainų kontrolę, lygindama kainas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje su netoliese esančių parduotuvių prekių kainomis. Jei buvo pastebima, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje prekės kaina yra 10 proc. didesnė nei šalia įstaigos esančiose parduotuvėse kainų vidurkis, įmonei siunčiamas pranešimas ir kaina yra mažinama (b. l. 50–54). Įvertinus tai, kad parduotuvės kainos nustatomos lyginant su netoliese esančių parduotuvių kainomis, nėra pagrindo konstatuoti, jog kainos buvo dvigubos.

Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis Å¡iuo aspektu. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat teigė, kad pozityvaus užimtumo programoms neskiriamos tinkamos patalpos, bei nevedamos paskaitos, nors užsieniečiams tai buvo suteikta, todėl mano, kad tai diskriminaciniai administracijos veiksmai. Vadovaujantis BVK 136 straipsniu, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitacijÄ organizuoja pataisos įstaigų administracija.

Pagal BVK 57 straipsnio 2 dalį, socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis.

Europos SÄ jungos ir nacionaliniuose teisės aktuose diskriminacija pačia bendriausia Å¡io žodžio prasme reiÅ¡kia teisių sumažinimÄ arba atėmimÄ tam tikrai kategorijai asmenų dėl kokių nors požymių. Asmenų lygybės principas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia diskriminacijos draudimÄ , o diskriminacija dažniausiai suprantama, kaip žmogaus teisių varžymas ar tam tikrų privilegijų teikimas, atsižvelgiant į lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų požymius.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį, žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Asmenų lygybės principas yra konstitucinės žmogaus prigimtinės teisės būti traktuojamam vienodai garantija. Šis principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai.

Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas pažeidžiamas, kai tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, yra kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobÅ«džio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas bÅ«tų objektyviai pateisintinas. Asmenų lygybės principas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia diskriminacijos draudimÄ , o diskriminacija dažniausiai suprantama, kaip žmogaus teisių varžymas ar tam tikrų privilegijų teikimas, atsižvelgiant į lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų požymius (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d. nutarimas Nr. 17/97).

Diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo. Tačiau tam tikrais atvejais, tai yra esant pakankamai motyvuotam ir pagrįstam reikalui, įstatymu atskiroms subjektų grupėms galima nustatyti specialų teisinį statusÄ ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d. nutarimas). Tai reiÅ¡kia, kad konstitucinis asmenų lygybės principas nepaneigia pačios galimybės skirtingai traktuoti žmones pagal jų statusÄ .

Vilniaus PN atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«damas LukiÅ¡kių TI-K, pagal praÅ¡ymus bei vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų LukiÅ¡kių TI-K, iÅ¡vedimo į mankÅ¡tos kambarį tvarka, turėjo galimybę eilės tvarka lankytis mankÅ¡tos kambaryje, žiÅ«rėti per televizijÄ transliuojamas programas ir filmus, gauti tiek nuosavÄ , tiek ir įstaigos administracijos iÅ¡duodamÄ grožinę, teisinę literatÅ«rÄ bei periodinę spaudÄ , lankytis LukiÅ¡kių TI-K bibliotekoje, kur galėjo pasinaudoti riboto interneto prieiga bei dalyvauti LukiÅ¡kių TI-K vykstančiuose renginiuose.

Socialinis darbas ir užimtumas buvo vykdomas atsižvelgiant į LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus patvirtintÄ LukiÅ¡kių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areÅ¡tu dienotvarkę. Ä®staigoje periodiÅ¡kai lankėsi įvairių konfesijų dvasininkai, todėl suimtieji (nuteistieji) turėjo galimybę tenkinti dvasinius poreikius. Asmenims, laikomiems įstaigoje, buvo nuolat organizuojami įvairaus pobÅ«džio užsiėmimai, konkursai, sporto varžybos ir kiti užsiėmimai (b. l. 13–27).

Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K tinkamai įgyvendina socialines reabilitacijos programas, socialinių poreikių tenkinimÄ , užtikrina kultÅ«ros, sporto, kurybos, saviraiÅ¡kos, mokslo ir kt. renginius bei sudaro sÄ lygas sportuoti, lankyti renginius. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs norÄ Å¾odžiu ar raÅ¡tu dalyvauti socialinės reabilitacijos programose ar užimtumo priemonėse. Be to, pareiÅ¡kėjas nenurodė nei kuriose socialinės reabilitacijos ar užimtumo priemonėse norėjo dalyvauti, nei kada jam nebuvo leista jose dalyvauti, nei dėl kokių priežasčių.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas abstrakčiai nurodė, jog minėtiems užsiėmimams neskiriamos tinkamos patalpos, bei nenurodė, kokiu bÅ«du nustatė, jog patalpos nėra tinkamos. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų skirtingai vertinamas su kitais įstaigoje laikomais asmenimis, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog administracija atliko diskriminacinius veiksmus pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. Abstraktaus pobÅ«džio teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad sporto salėje negalėjo mankÅ¡tintis, nes ji skiriama vienai kamerai vienai valandai per savaitę, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad galiojantys teisės aktai nenustato, kiek valandų per dienÄ turi bÅ«ti skiriama sportui. Be to, kaip nurodė Vilniaus PN, pareiÅ¡kėjas pagal praÅ¡ymÄ turėjo teisę lankytis mankÅ¡tos kambaryje (b. l. 13–27), tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų teikęs praÅ¡ymus dėl iÅ¡vedimo į mankÅ¡tos kambarį.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas nenurodė, ar eidavo į mankÅ¡tos kambarį, ar jam Å¡i teisė nebuvo suteikiama. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad elektros tiekimas ribojamas, todėl nakties metu negalima užvirti vandens, tačiau visÄ naktį dega naktinis Å¡viestuvas, kuris trukdo užmigti. Eksploatavimo taisyklių 14.3 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas.

Kamerose gali bÅ«ti įrengiami elektros instaliacijos kiÅ¡tukiniai lizdai. Elektros laidai montuojami paslėptuoju bÅ«du, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku. Koridoriuje prie kameros įmontuojami elektros jungikliai. PĮĮET 13.9 papunktyje nustatyta, kad kameroje ir koridoriuje prie gyvenamųjų kambarių įmontuojami elektros jungikliai, atliekantys ir saugiklių funkcijÄ , kuriais galima bÅ«tų valdyti naktinio, dieninio apÅ¡vietimo veikimÄ ir elektros energijos tiekimÄ Ä¯ patalpas. Vilniaus PN atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad pareigÅ«nai, atjungdami elektros tiekimÄ Ä¯ kiÅ¡tukinius elektros lizdus, užtikrindavo režimo reikalavimų laikymÄ si bei tai, kad asmenys turėtų teisę į nepertraukiamÄ miegÄ (b. l. 13–27).

Teisės aktai nenustato reikalavimo kamerose įrengti jungiklius, jog pareiÅ¡kėjas galėtų naudotis elektros prietaisais. Kadangi naktinis apÅ¡vietimas paliekamas per naktį, bei draudžiama naudotis elektros prietaisais, siekiant užtikrinti režimÄ , saugoti ir užtikrinti kitų asmenų teisę į poilsį, todėl nėra pagrindo pripažinti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumÄ . PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildino iÅ¡ to, kad naktiniam apÅ¡vietimui naudojamos lemputės yra netinkamos, todėl pablogėjo pareiÅ¡kėjo regėjimas.

Lietuvos higienos norma 134:2015 nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas), o natÅ«ralus apÅ¡vietimas gali bÅ«ti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas). Ä® bylÄ pateiktas Vilniaus PN PraneÅ¡imas (b. l. 50–54) tvirtina, kad Å¡is higienos normos punktas nebuvo pažeistas. Nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose įrengtas dirbtinis dieninis ir naktinis apÅ¡vietimas. Dirbtinė Å¡viesa ne mažesnė kaip 200 lx.

Atsakovės atstovas atsiliepime taip pat paaiÅ¡kino, kad kamerų apÅ¡vietimui naudojamos lemputės buvo perkamos sudarius sutartį su tiekėjais, prieÅ¡ tai atlikus viešųjų pirkimų procedÅ«ras, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu. Lemputės atitiko Europos sÄ jungoje numatytus kokybės standartus. „CE“ ženklas ant lemputės pakuotės rodo, jog gaminys atitinka esminius Europos sÄ jungos normų reikalavimus dėl sveikatos, naudojimo saugos ir aplinkos apsaugos (b. l. 13–27).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, todėl tai nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Vilniaus PN administracijos veiksmus, pareiÅ¡kėjo nurodomais aspektais, t. y. neužtikrintu tinkamu kameros apÅ¡vietimu. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad iÅ¡kvietimo mygtukai daugelyje kamerų neįrengti, o kai kuriose iÅ¡jungtas jų garsas. Eksploatavimo taisyklių 14.4 papunktis nustato, kad kameroje turi bÅ«ti vidinio ryÅ¡io sistema, inter alia (lot. be kita ko), aliarminis iÅ¡kvietimas.

Atsakovės atstovas nurodė, kad 2016–2017 m. rugsėjo mėn. įstaigoje buvo sumontuota nauja aliarminio iÅ¡kvietimo sistema visose kamerose ir ji buvo veikianti (b. l. 13–27). Vilniaus PN kiekvienÄ rytÄ budinčiųjų pamainų pasikeitimo metu bei suimtųjų ir nuteistųjų skaičiuočių metu buvo tikrinama visų gyvenamųjų kamerų techninė bÅ«klė ir rezultatai fiksuojami ,,Techninių apžiÅ«rų registracijos žurnaluose”, esant techniniams trÅ«kumams, pvz. gyvenamojoje kameroje sugedus pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistemai, Å¡ie trÅ«kumai bÅ«davo nedelsiant Å¡alinami (b. l. 30–31).

PareiÅ¡kėjas nenurodė, kokiu aspektu aliarminio iÅ¡kvietimo sistema, jam sukėlė neturtinę žalÄ . Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų susidÅ«ręs su grėsme, kurios bÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti pasinaudojus aliarminiu iÅ¡kvietimu ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu Vilniaus PN vertė pasinaudoti aliarminiu iÅ¡kvietimu. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl neveikiančių aliarmo mygtukų ar pareigÅ«nų kontrolės kamerose kreipėsi su praÅ¡ymais, pareiÅ¡kimais ar skundais į įstaigos administracijÄ .

Kreipimosi į institucijos administracijÄ aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar Vilniaus PN, žinodamas apie tam tikrus kameros įrengimo trÅ«kumus, ėmėsi veiksmų, kad jie bÅ«tų paÅ¡alinti. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku ar, kad iÅ¡kvietimo mygtukuose buvo iÅ¡jungtas garsas, vertintini kaip deklaratyvÅ«s ir nesudarantys pagrindo pripažinti, kad dėl nurodytų aplinkybių pareiÅ¡kėjas patyrė iÅ¡gyvenimus, galinčius bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde teigė, kad nei vienoje kameroje nebuvo įrengta priešgaisrinės saugos signalizacija. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kaip statinio galimas neatitikimas priešgaisriniams reikalavimams, t. y. neįrengta priešgaisrinės saugos signalizacija, pažeidė jo teises, visiškai nepagrindė priežastinio ryšio tarp šio pažeidimo ir pareiškėjui padarytos neturtinės žalos. Akcentuotina, kad kiekvieno įstaigos pastato kiekviename aukšte buvo pirminės gesinimo priemonės (gesintuvai).

Gesintuvai taip pat buvo kiekviename gyvenamajame korpuse korpuso vyresniųjų kabinetuose. Gesintuvų gesinimo medžiagos kiekis ir kokybė buvo tikrinami teisės aktų nustatyta tvarka (kartÄ Ä¯ metus). Ä®staigoje įrengtas vidaus gaisrinis vandentiekis. Gaisriniai čiaupai įrengti visose gyvenamosiose korpusuose kiekviename aukÅ¡te. Vidaus gaisrinio vandentiekio gaisriniai yra su žarnomis ir Å¡virkÅ¡tais laikomi spintelėse. Vidaus gaisrinis vandentiekis buvo tikrinamas teisės aktų nustatyta tvarka (b. l. 13–27).

Å iuo atveju teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo nurodomais duomenimis. Akcentuotina, kad neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas tik tada, kai nustatomas realus poveikis asmeniui, tačiau ne spėjamas, galimas ar tikėtinas. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių reikalavimo nesilaikymo, atmetamas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ Ä¯vardijo didele ir nepataisoma žala sveikatai. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų sunkumÄ , negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamÄ poveikį privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų laikomas kitokiomis sÄ lygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LAVT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Pastebėtina, kad vertinant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dÄ ir dydį, privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu, vienais atvejais leidžia pažeidimÄ tik pripažinti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017), kitais atvejais – sudaro pagrindÄ spręsti, jog pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Vilniaus PN (iki reorganizacijos – LukiÅ¡kių TI-K) pažeidimų mastÄ , intensyvumÄ ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų neužtikrinant pareiÅ¡kėjo privatumo naudojantis sanitariniais mazgais, pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 180 Eur, todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN (iki reorganizacijos – LukiÅ¡kių TI-K), neturtinei žalai atlyginti priteistina 180 Eur suma.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo E. B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui E. B. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), 180 Eur (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti. KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė