2023-05-31 Nr. AB-11134-3-62-3-01508-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-457-442/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01508-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba)) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), 91 300 Eur neturtinei ir 500 Eur turtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2016 m. balandžio mėnesio laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo Pravieniškių PN-AK antrajame sektoriuje. Nuo 2018 m. balandžio mėnesio pareiškėjui leista dirbti už įkalinimo įstaigos teritorijos ribų – suteikta be sargybinio teisė. Įkalinimo įstaigos administracijos pareiškėjas buvo įdarbintas uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Autokausta“, atlyginimą gaudavo grynaisiais pinigais, galėjo lankytis parduotuvėse ir savo uždirbtus pinigus leisti savo nuožiūra.

Laiškus į valstybines įstaigas, teismus, prokuratūrą pareiškėjas siųsdavo naudodamasis registruotų siuntų paslauga, teikiama akcinės bendrovės (toliau – ir AB) Lietuvos pašto ir siųsdavo per Pravieniškių paštą, (duomenys neskelbtini). Pataisos įstaigos administracija jokių pretenzijų dėl laiškų siuntimo per Pravieniškių paštą nereiškė. 2019 m. rugsėjo mėnesį situacija pasikeitė. Pravieniškių PN-AK administracija nurodė Pravieniškių pašto darbuotojams sekti pareiškėjo siunčiamas registruotas siuntas, užsirašyti tų siuntų numerius, o po to oficialiu Pravieniškių PN-AK administracijos prašymu AB Lietuvos paštas 2020 m. sausio 2 d. raštu Nr. 3-2020-000111 perdavė jai surinktą per tris mėnesius – rugsėjį, spalį, lapkritį, informaciją apie pareiškėjo siųstas registruotas siuntas.

Dėl to pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Pašto paslaugos teikėjai privalo garantuoti susirašinėjimo slaptumą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 99 straipsnyje numatyta, kad nuteistųjų gaunami ir siunčiami laiškai pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu arba teismo (teisėjo) nutartimi gali būti tikrinami, kad būtų užkirstas kelias nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams arba apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės, arba laikinai (iki trijų mėnesių) sustabdytas laiškų išsiuntimas ir įteikimas.

Pataisos įstaigos direktoriaus nutarime ar teismo (teisėjo) nutartyje turi būti nurodomi laiškų tikrinimo arba išsiuntimo ir įteikimo sustabdymo pagrindai, trukmė, būdas, asmenys, kurių siunčiami ar gaunami laiškai bus tikrinami arba sustabdomas išsiuntimas ir įteikimas, ir kitos aplinkybės, dėl kurių laiškus būtina tikrinti arba sustabdyti jų išsiuntimą ir įteikimą. Duomenys apie pareiškėjo siųstas registruotu paštu siuntas per 2019 m. rugsėjį, spalį, lapkritį buvo surinkti neteisėtai. Pravieniškių PN-AK administracija pritaikė pareiškėjui neadekvačias nuobaudas.

3. Pareiškėjas teigė, kad 2020 m. sausio 10 d. 10.00 val. į pareiškėjo gyvenamąsias patalpas atvykę du Pravieniškių PN-AK Priežiūros skyriaus pareigūnai įsakė pareiškėjui susiruošti su visais daiktais. Susiruošti davė 5 minutes, tačiau tai buvo neįmanoma, nes pareiškėjas turėjo nuosavus indus, šiltnamį, sodo ir daržo įrankius. Visų šių daiktų pasiimti su savimi pareigūnai neleido, nesudarė sąlygų jų perduoti į sandėlį ar perduoti artimiesiems. Todėl dėl atsakovo atstovo kaltės praradęs asmeninius daiktus pareiškėjas patyrė turtinę žalą, kurią vertina 500 Eur.

4. Pareiškėjas buvo nuvežtas į Pravieniškių PN-AK trečiąjį sektorių, jam atlikta krata. Kratos metu pareigūnai iš pareiškėjo tyčiojosi, žemino, atėmė vaistus (duomenys neskelbtini), kurių negrąžino. Kitų vaistų nedavė, todėl pareiškėjas visą laiką kentė (duomenys neskelbtini) skausmą. Pareiškėjas buvo uždarytas į kamerą, kas jau savaime yra nuobauda. Pagal BVK 142 straipsnio 6 dalį, pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios ir drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų, o nepilnamečių iki penkių parų, yra nuobauda. Pareiškėjas priklausė lengvajai grupei, todėl atsakovo atstovas taikydamas pareiškėjui šią nuobaudą viršijo savo įgaliojimus. Būdamas be priežasties uždarytas į kamerą pareiškėjas patyrė pažeminimą, nervinį sukrėtimą, emocinę depresiją.

5. Pareiškėjas 2021 m. sausio 21 d. vakare buvo išvestas su daiktais prie automobilio, skirto pervežti lavonams, kur jis bus vežamas, nepasakė. Operacijai vadovavo tuometinis Pravieniškių PN-AK KŽS skyriaus viršininkas, kuris pasakė, kad pareiškėjas bus vežamas ten, kur jam bus ramu. Todėl pareiškėjas pagalvojo, kad jį nuveš į mišką, kur jam iškasta duobė, kur jį nušaus. Pareiškėjas buvo pavežiotas po Pravieniškių apylinkes ir nuvežtas į Pravieniškių PN-AK antrąjį sektorių. Dėl to pareiškėjas patyrė baimę, nervinį sukrėtimą, sutriko jo psichinė sveikata, prasidėjo nemiga, nuolatinis nerimas, atsirado nepasitikėjimo pareigūnais jausmas.

6. Pareiškėjui už tai, kad siuntė per AB Lietuvos pašto Pravieniškių paštą laiškus, registruotas siuntas buvo skirtos nuobaudos: 11 parų karcerio kameroje, atimta lengvoji grupė, perkeltas iš be sargybos į įkalinimo įstaigą, atleistas iš darbo, teismai netaiko lygtinio paleidimo nuo likusios bausmės dalies, taigi faktiškai už vieną pažeidimą, kuris yra ginčytinas, pareiškėjui buvo skirtos penkios nuobaudos. Dėl to sutriko pareiškėjo psichinė sveikata, prasidėjo nemiga, nerimas, hipertenzija, širdies nepakankamumas.

7. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovo atstovas nurodė, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės) 91 punkte nustatyta, kad laiškus nuteistieji įteikia pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu įgaliotiems darbuotojams. Ant voko siuntėjas privalo nurodyti savo vardą ir pavardę. Darbuotojas, priimdamas iš nuteistojo laišką, turi patikrinti siuntėjo asmens tapatybę, kad laiškas nebūtų siunčiamas kito nuteistojo vardu. Siuntėjui nenurodžius savo vardo ir pavardės arba darbuotojui nustačius, kad laišką bandoma išsiųsti kito nuteistojo vardu, laiškas nepriimamas. Nuteistųjų siunčiami laiškai gali būti pataisos įstaigos direktoriaus rašytiniu sprendimu patikrinami, kad būtų užkirstas kelias pažeidimams ar nusikalstamoms veikoms arba apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės. Laiškas tikrinamas jį siunčiančio nuteistojo akivaizdoje neskaitant ir necenzūruojant turinio. Taisyklių 92 punkte yra nurodoma, kad nuteistųjų gaunami ir siunčiami laiškai gali būti prokuroro ar pataisos įstaigos direktoriaus motyvuotu nutarimu arba teismo (teisėjo) nutartimi cenzūruojami, kad būtų užkirstas kelias pažeidimams ar nusikalstamoms veikoms arba apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės. Vadovaujantis BVK 99 straipsnio 5 dalimi, nuteistųjų gaunami ir siunčiami laiškai pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu arba teismo (teisėjo) nutartimi gali būti tikrinami, kad būtų užkirstas kelias nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams arba apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės, arba laikinai (iki trijų mėnesių) sustabdytas laiškų išsiuntimas ir įteikimas.

9. Pravieniškių PN-AK 2020 m. sausio 3 d. iš AB Lietuvos pašto buvo gauta informacija, jog pareiškėjo vardu buvo išsiųsti laiškai į įvairias institucijas. Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. pareiškėjas per AB Lietuvos paštą išsiuntė 40 registruotų siuntų ne tik į Lietuvos, bet ir į tarptautines institucijas. Pareiškėjas su Taisyklėmis buvo supažindintas 2016 m. gegužės 5 d., jam ne kartą buvo išaiškinta siunčiamos ir gaunamos korespondencijos tvarka. Taip pat korespondencijos siuntimo ir gavimo tvarka yra patalpinta stende atvirojoje kolonijoje. Pareiškėjas, žinodamas pataisos įstaigoje galiojančią tvarką, tyčia veikė priešingai ir tuo pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuris nustato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, t. y. Taisyklių 91 punkto bei Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-73 patvirtinto Nuteistųjų laiškų išsiuntimo ir nuteistųjų vardu gautų laiškų įteikimo tvarkos aprašo 3 punkto, nustatančio, jog nuteistieji siunčiamus laiškus, kuriuos reikia išsiųsti institucijoms, įteikia Resocializacijos skyriaus specialistams, atsakingiems už nuteistųjų resocializaciją būryje, reikalavimus. Dėl šių pareiškėjo neteisėtų veiksmų jam buvo paskirta nuobauda perkelti iš lengvosios grupės į paprastąją. Pareiškėjas BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka jam paskirtos nuobaudos neskundė. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų, argumentų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus šiuo aspektu, bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Atsakovas, paskirdamas nuobaudą pareiškėjui, jokių teisės aktų nepažeidė. Pareiškėjui 2020 m. sausio 14 d. buvo skirta vienintelė nuobauda – perkelti iš lengvosios grupės į paprastąją. Nuteistieji perkelti iš vieno pataisos namų sektoriaus į kitą, arba konvojuoti iš kitų įstaigų, patalpinami į karantino patalpas, laikotarpiui kol bus priskirti atlikti laisvės atėmimo bausmę į jiems priskirtą būrį (gyvenamąją patalpą). Todėl pareiškėjo keliami argumentai, jog jis laisvės atėmimo bausmę atliko neremontuotame karceryje, yra neatitinkantys tikrovės.

10. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, jog pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašė atlyginti neturtinę žalą dėl Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, sekant pareiškėjo siunčiamas laiškus ir nepagrįstai skiriant jam nuobaudas. Pareiškėjas nurodė, jog dėl nepagrįsto baudimo jis patyrė stiprius išgyvenimus, kuriuos vertina 91 300 Eur neturtine žala. Pareiškėjas teigė patyręs 500 Eur turtinę žalą, kurią patyrė dėl kratos metu prarastų daiktų.

13. Teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK 2020 m. sausio 3 d. iš AB Lietuvos pašto gavo informaciją, jog pareiškėjo vardu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. buvo išsiųsta 40 laiškų į įvairias Lietuvos ir tarptautines institucijas. Atsakovo atstovas, nustatęs, kad pareiškėjas, žinodamas pataisos įstaigoje galiojančią tvarką, tyčia veikė priešingai ir pažeisdamas BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuris nustato, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos ir siunčiamus laiškus, kuriuos reikia išsiųsti institucijoms, įteikia Resocializacijos skyriaus specialistams atsakingiems už nuteistųjų resocializaciją būryje, išsiuntė 40 laiškų į skirtingas Lietuvos ir užsienio institucijas, kreipėsi į Pravieniškių PN-AK trečiojo sektoriaus drausmės komisiją dėl pareiškėjo atlikto pažeidimo. Pravieniškių PN-AK trečiojo sektoriaus drausmės komisija 2020 m. sausio 14 d. teikime dėl nuteistojo nubaudimo siūlė pataisos įstaigos direktoriui nuteistąjį perkelti iš lengvosios grupės į paprastąją grupę. Atsakovo atstovas 2020 m. sausio 14 d. nutarimu paskyrė pareiškėjui nuobaudą – perkelti jį iš lengvosios grupės į paprastąją. Taip pat 2020 m. sausio 14 d. nutarimu pareiškėjui buvo atimta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos namų teritorijos ribų.

14. Teismas vadovavosi BVK 68 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 99 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (suvestinė redakcija 2018 m. spalio 20 d. – 2020 m. sausio 21 d.), 91, 92 punktais. Teismas nurodė, kad pagal Nuteistųjų laiškų išsiuntimo ir nuteistųjų vardu gautų laiškų įteikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2018 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-73, 3 punktą, nuteistieji siunčiamus laiškus, kuriuos reikia išsiųsti institucijoms, įteikia Resocializacijos skyriaus specialistams, atsakingiems už nuteistųjų resocializaciją būryje. Pareiškėjas su Taisyklėmis buvo supažindintas 2016 m. gegužės 5 d., jam ne kartą buvo išaiškinta siunčiamos ir gaunamos korespondencijos tvarka. Taip pat korespondencijos siuntimo ir gavimo tvarka pataisos namuose yra patalpinta atvirojoje kolonijoje stende. Pareiškėjas šių aplinkybių teisme neginčijo ir neteigė, jog su Taisyklėmis nebuvo supažindintas ir jam jos nebuvo žinomos.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas jam skirtos nuobaudos neskundė, taigi, su jos turiniu sutiko. Byloje žalą kildino konkrečiai dėl jo laiškų sekimo ir nepagrįsto baudimo. Byloje tokių duomenų, kad pareiškėjui būtų buvusi skirta nuobauda atlikti ją uždarosios zonos kamerų tipo patalpose, nėra. Aplinkybė, kad prieš perkeliant asmenį iš vienų patalpų į kitas jis yra patalpinamas laikinai į karantino patalpas, laikotarpiui kol bus priskirti atlikti laisvės atėmimo bausmę į jiems priskirtą būrį (gyvenamąją patalpą), nėra prilyginama asmens baudimui, todėl pareiškėjo teiginiai, jog jis buvo baudžiamas tokiu būdu, atmesti kaip nepagrįsti.

16. Įvertinęs byloje nustatytus duomenis, teismas konstatavo, jog pareiškėjui atlikus pažeidimą, numatytą BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte, jam nuobauda buvo paskirta pagrįstai, o aplinkybė, kad su nuobaudos paskyrimu pareiškėjui kartu kilo kitos pasekmės, tokios kaip, negalėjimas išvykti iš pataisos namų be sargybos, atleidimas iš darbo ir pan., nėra atsakovo atstovo pareiškėjui skirtos atskiros nuobaudos, o neišvengiamos pasekmės susijusios su pareiškėjo perkėlimu iš lengvosios grupės į paprastąją grupę. Pareiškėjo skundo argumentai susiję su neteisėtu jo baudimu atmesti kaip nepagrįsti.

17. Teismas nustatė, kad nuo 2020 m. sausio 10 d. pareiškėjas buvo paskirtas į pataisos namų trečiojo sektoriaus karantino patalpas, iki bus perkeltas iš lengvosios grupės į paprastąją grupę (dėl jam skirtos nuobaudos). Prieš pervežant pareiškėją, jo atžvilgiu buvo atlikta krata, kuri yra įforminama kratos protokolu. Iš byloje pateikto 2020 m. sausio 10 d. kratos protokolo nustatyta, jog iš pareiškėjo kratos metu nebuvo paimti jokie daiktai, pareiškėjas tai patvirtino pasirašydamas protokole, kaip ir tai, jog dėl kratos pretenzijų pareigūnams neturi. Teismas priėjo prie išvados, jog byloje atsakovo atstovo pateikti įrodymai (kratos protokolas) paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes susijusias su patirta 500 Eur turtine žala, todėl pareiškėjo argumentai šiuo aspektu atmesti kaip nepagrįsti.

18. Teismas pareiškėjo argumentus, kad jį pareigūnai terorizavo ir 2020 m. sausio 21 d. su laidotuvių automobiliu vežė į mišką, dėl ko jis patyrė didelį nerimą dėl savo gyvybės, atmetė. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog tokio automobilio pataisos namai neturi, jis jiems neaktualus. Pareiškėjui buvo žinomas jo nubaudimo faktas ir tai, kad jis iš lengvosios grupės yra perkeliamas į paprastąją grupę, t. y. bus perkeliamas iš pataisos namų trečiojo sektoriaus į antrąjį sektorių. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2020 m. sausio 21 d. buvo pervežamas iš pataisos namų trečiojo sektoriaus į antrąjį, kurie vienas nuo kito yra nutolę 500 m atstumu. Taigi, pareiškėjo perkėlimas jam nebuvo siurprizinis, todėl pareiškėjo niekuo nepagrįstos fantazijos, susijusios su jo vežimu laidotuvių automobiliu į mišką jį nužudyti, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.

19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų fakto. Vien abstraktus prieštaringų aplinkybių nurodymas nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų. Nenustačius neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie turtinės ir neturtinės žalos buvimo faktą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, pareiškėjo skundas netenkintas.

III. 20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą, 2022 m. spalio 6 d. ir 2022 m. spalio 10 d. nutartis ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, nuslėpė esmines bylos aplinkybes. Pravieniškių PN-AK administracija jam vienam nedavė leidimo turėti savo telefono aparatą, tuo buvo išskiriamas iš kitų nuteistųjų ir diskriminuojamas. Kadangi pareiškėjas kovojo prieš neteisėtą nuteisimą, nuolat siuntė laiškus į įvairias institucijas per Pravieniškių paštą. Pravieniškių PN-AK darbuotojai jo laiškus nuolat skaitė, jam juos įteikinėjo atplėštus ir perskaitytus. Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. pareiškėjo laiškai buvo neteisėtai sekami. BVK 100 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnams ir tarnautojams bei tarptautinėms institucijoms, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika, adresuoti pasiūlymai, prašymai (pareiškimai) ir skundai netikrinami ir išsiunčiami per vieną darbo dieną nuo jų gavimo momento. Atsakovo atstovas ne tik šito reikalavimo nesilaiko, bet ir priėmė Taisyklių punktą prieštaraujantį BVK 100 straipsnio 2 daliai. Pareiškėjas patikslino skundą pirmosios instancijos teismui, bet teismas 2022 m. spalio 6 d. ir 2022 m. spalio 10 d. nutartimis atsisakė priimti patikslintus skundus. Teismas neatsižvelgė, kad žala jam buvo padaryta neteisėtais atsakovo atstovo veiksmais. Byloje nagrinėjamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti skaidomas nei pagal atskiras atsakovo atstovo veikas, nei pagal atskirus atsakovo atstovus. Į teismo posėdį teismas nekvietė prašomų iškviesti 5 liudytojų. Buvo pažeista pareiškėjo teisė į nešališką ir teisingą teismą. Atsakovo atstovai neatvykdami į teismo posėdį, patys pripažino savo kaltę. Teismas rėmėsi iškraipytais atsakovo atstovo pateiktais duomenimis. Pareiškėjas pasirašė kratos protokole, nes jam taip liepė grasindamas pareigūnas.

22. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

23. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, jog apeliaciniame skunde apeliantas nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, jog teismas būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, nenurodė, kad teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialiosios teisės normas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus šiuo aspektu, bei, kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės ir turtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, kuriais jam neužtikrintos teisės aktuose nustatytos kalinimo sąlygos, atlyginimo.

25. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė.

26. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu.

27. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-452-662/2022).

29. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo šališkumu, pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2978-624/2020; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3158-624/2020). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai iš esmės susiję tik su teismo išvadomis, padarytomis vertinant byloje pateiktus įrodymus, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas teismas.

30. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, sprendime išdėstė argumentus, dėl kurių nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, todėl, jų nebekartodama, pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

31. Byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti, todėl atmestinas pareiškėjo prašymas dėl liudytojų apklausos.

32. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (EŽTT 2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2) (pareiškimo Nr. 74025/01), 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 4451/70)). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (EŽTT 1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 2749/66)), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (EŽTT 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 44362/04)). Įvertinus EŽTT praktiką, nuteisti asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę, negali naudotis absoliučiomis teisėmis, nes jas riboja BVK nuostatos, nustatančios specialųjį nuteistų asmenų teisinį režimą.

33. BVK 10 straipsnyje yra nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Laisvės atėmimo bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas nustato atitinkamos BVK normos ir jas įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai. Bausmės vykdymo institucijos arba pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis, privalo laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo, tuo metu nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus, laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Nesilaikant numatytų reikalavimų asmenims gali būti taikoma atsakomybė.

34. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 2 dalį asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. kovo 24 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmenys, nuteisti laisvės atėmimu, nuo visuomenės izoliuojami laisvės atėmimo vietose, kuriose jų elgesys kontroliuojamas, nuteistiesiems gali būti daroma krata, jų korespondencija gali būti cenzūruojama ir t. t. Nuteistajam taikomi apribojimai yra objektyvūs laisvės atėmimo bausmės turinio elementai, be jų laisvės atėmimas netektų prasmės. Šioje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas cenzūrą laikė vienu iš būdų kontroliuoti nuteistųjų elgesį. Konstitucinis Teismas nurodė, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinį reguliavimą, kuriuo yra apribojamos asmenų, nuteistų laisvės atėmimu, žmogaus teisės ir laisvės, taip pat ir jų teisė į susirašinėjimo neliečiamumą, yra saistomas Konstitucijos. Pagal Konstituciją nuteistųjų teisę į susirašinėjimo neliečiamumą galima apriboti tik įstatymu, kuriame turi būti nurodyti tokio apribojimo pagrindai, tvarka. Apribojimas turi būti toks, kad tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo būtų protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises bei laisves ribotų ne daugiau negu yra būtina (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d. nutarimai). Byloje nėra duomenų, kad yra nesilaikoma BVK 99 straipsnio 5 dalies nuostatų tikrinant pareiškėjo susirašinėjimą su kitais asmenimis.

35. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK 2020 m. sausio 3 d. iš AB Lietuvos pašto buvo gauta informacija, jog pareiškėjo vardu buvo išsiųsti laiškai į įvairias institucijas. Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. pareiškėjas per AB Lietuvos paštą išsiuntė 40 registruotų siuntų ne tik į Lietuvos, bet ir į tarptautines institucijas. Pareiškėjo nurodomo BVK 100 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems draudžiama kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus bei nevyriausybines organizacijas su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais kitų nuteistųjų vardu arba ne per pataisos įstaigos administraciją. Pareiškėjas, žinodamas pataisos įstaigoje galiojančią tvarką, pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuris nustato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, t. y. Taisyklių 91 punkto, kuris numato, kad laiškus kartu su neužklijuotais vokais nuteistieji įteikia pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu įgaliotiems darbuotojams, bei Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-73 patvirtinto Nuteistųjų laiškų išsiuntimo ir nuteistųjų vardu gautų laiškų įteikimo tvarkos aprašo 3 punkto, nustatančio, jog nuteistieji siunčiamus laiškus, kuriuos reikia išsiųsti institucijoms, įteikia Resocializacijos skyriaus specialistams, atsakingiems už nuteistųjų resocializaciją būryje, reikalavimus. Dėl šių pareiškėjo neteisėtų veiksmų Pravieniškių PN-AK 2020 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 69-19 jam buvo paskirta nuobauda perkelti iš lengvosios grupės į paprastąją. Byloje nėra duomenų, kad nuobauda pareiškėjui buvo skirta nepagrįstai, šis klausimas nėra bylos dalykas.

36. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovo atstovas priėmė Taisyklių punktą prieštaraujantį BVK 100 straipsnio 2 daliai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės nenurodė konkrečių Taisyklių nuostatų, kurios, jo nuomone, prieštarauja Konstitucijai ar kitiems aukštesnės galios teisės aktams. BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus.

37. Pareiškėjo argumentai dėl kratos metu paimtų daiktų ir su tuo patirta turtine žala pirmosios instancijos teismo taip pat pagrįstai atmesti kaip nepagrįsti. Byloje esantis 2020 m. sausio 10 d. kratos protokolas patvirtina, jog iš pareiškėjo kratos metu nebuvo paimti jokie daiktai, pareiškėjas tai patvirtino pasirašydamas protokole, taip pat ir tai, jog dėl kratos pretenzijų pareigūnams neturi. Taigi atsakovo atstovo pateikti įrodymai (kratos protokolas) paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes susijusias su patirta 500 Eur turtine žala.

38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Pravieniškių PN-AK administracija jam vienam nedavė leidimo turėti savo telefono aparatą, tuo buvo išskiriamas iš kitų nuteistųjų ir diskriminuojamas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde išdėstytos naujos aplinkybės dėl telefono aparato ir su tuo susijusiu diskriminavimu, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teisme nenagrinėjamos ir dėl jų nepasisakoma (ABTĮ 134 str. 6 d.).

39. Teisėjų kolegija taip pat nevertina pareiškėjo patikslintuose skunduose, kurie buvo atsisakyti priimti pirmosios instancijos teismo neskundžiamomis 2022 m. spalio 6 d. ir 2022 m. spalio 10 d. nutartimis, nurodytų naujų aplinkybių.

40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai. Nenustačius neteisėtų veiksmų (neveikimo), nėra būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.), todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti jam turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą šioje byloje.

41. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis