2a7cea3b-5e39-4e01-bf73-db5c901cf983 · Regionų administracinis teismas

 Administracinė byla Nr. I-5260-406/18

Procesas Nr. 3-62-3-01175-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 21.2; 55.1.1

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 18 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Gintaras Čekanauskas, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,

dalyvaujant pareiškėjui D. G.,

atsakovo atstovui E. L.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. G. skundÄ atsakovui Kauno tardymo izoliatoriui dėl įsakymo panaikinimo.

Teismas

nustatė:

PareiÅ¡kėjas D. G. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti 2018 m. gegužės 21 d. Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymÄ Nr. 2-212 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimÄ ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo jam skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. (b. l. 5).

PareiÅ¡kėjas teigia, jog skundžiamu įsakymu tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas jam paskirta nepagrįstai ir neteisėtai. Nurodo, kad 2018 m. kovo 28 d. jis vykdė tarnybÄ režiminio korpuso trečiame aukÅ¡te kartu su kitais jaunesniaisiais specialistais G. K. ir V. T., vadovaujant Apsaugos ir priežiÅ«ros specialistui R. K.. Apie 16 val. 17 min. R. K., nenurodydamas konkretaus pareigÅ«no pavardės, abstrakčiai nurodė prisiimti suimtÄ jį M. S., įgyvendinant jo teisę skambinti. V. T. atsistojo ir be R.

K. leidimo išėjo. PaaiÅ¡kina, kad suimtojo skambučio trukmė yra 15 minučių, todėl kadangi iki jo darbo pabaigos buvo likę mažiau nei 15 min. (14 min. 21 sekundė), tokio suimtojo skambučio jis niekaip negalėjo užtikrinti savo darbo valandomis, t. y. iki 16 val. 30 min. Akcentuoja tai, kad nuo 16 val. iki 16 val. 15 min. taksofono aparatai dinaminiame poste buvo tuÅ¡ti, todėl neaiÅ¡ku, kÄ tuo metu veikė vyresnysis R. K., kuris, jo nuomone, pats ir yra kaltas dėl neefektyvaus, netinkamo darbo organizavimo, neteisingai apkaltinant tik jį, be to, suimtojo M.

S. skambutį galėjo priimti pats R. K. ar kiti kartu su juo dirbę pareigÅ«nai. Teigia, kad R. K. tyčia taip elgėsi, piktnaudžiaudamas bei rodydamas savo virÅ¡enybę, tyčia provokavo Å¡iÄ konfliktinę situacijÄ , kurios galėjo nebÅ«ti, jei R. K. pats efektyviai bÅ«tų naudojęs savo darbo laikÄ . Teigia, kad R. K. vėliau pats perėmė suimtojo skambučio kontrolę ir tapo atsakingu už skambučio užtikrinimÄ . Nesutinka, kad jis pažeidė Pareigybės apraÅ¡ymo 7.1, 7.9 ir 7.14 papunkčių reikalavimus.

Pabrėžia ir tai, kad kurį laikÄ jis buvo Å¡alia skambinimo bÅ«delės, kurioje tuo metu buvo suimtasis M. S.. Teigia, kad darbo laiko režimo nepažeidė, nes jo darbo laikui einant į pabaigÄ , nebÅ«damas atsakingas už suimtojo M. S. skambutį ir matydamas, jog R. K. mato tiek jį, tiek ir gali iÅ¡ tolo kontroliuoti skambinančius suimtuosius, patraukė link išėjimo durų koridoriaus gale. Kadangi jo darbai buvo baigti, todėl nemano, jog baigiantis darbo laikui jis turėjo atsiklausti aukÅ¡tesnes pareigas einančio pareigÅ«no, ar galįs eiti namo.

Ä®sitikinęs, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neiÅ¡samiai, surinkti faktiniai duomenys įvertinti subjektyviai, netinkamai, iÅ¡vados teiginiai abstraktÅ«s, prieÅ¡taraujantys vienas kitam, nepagrįstai konstatuoti jo kalti veiksmai, netirta ir nenustatyta pažeidimo padarymo priežastis, vertinant tik pasekmes ir neįrodyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, taigi tarnybinė nuobauda paskirta už nepadarytÄ pažeidimÄ . PraÅ¡o skundÄ tenkinti ir ginčijamÄ Ä¯sakymÄ panaikinti.

Atsakovo atstovas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka. Teigia, jog atliekant tarnybinį patikrinimÄ dėl pareiÅ¡kėjo D. G. veiksmų buvo laikomasi visų teisės aktuose nustatytų privalomų procedÅ«rų tiek tarnybinio patikrinimo metu, tiek ir skiriant tarnybinę nuobaudÄ . Pažymi, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neÅ¡aliÅ¡kai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai, pareiÅ¡kėjo padarytas tarnybinis nusižengimas įrodytas surinkta medžiaga, tarnybinio patikrinimo metu jokių procedÅ«rinių pažeidimų nepadaryta. Pabrėžia, kad statutinė tarnyba – specifinė valstybės tarnybos rÅ«Å¡is, kuriai bÅ«dingi griežto hierarchinio pavaldumo statutiniai santykiai, ypatingas tarnybos atlikimo režimas, specifiniai Å¡ių pareigÅ«nų įgaliojimai ir kt. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė visus iÅ¡vadoje nurodytus teisės aktų reikalavimus, griežtas papeikimas jam skirtas tarnybinio patikrinimo metu tinkamai įvertinus visas reikÅ¡mingas aplinkybes, ir duomenis, svarbius tinkamai ir pagrįstai nuobaudos rÅ«Å¡iai parinkti. PraÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl 2018 m. gegužės 21 d. Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 2-212 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimÄ ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pareiÅ¡kėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos (griežto papeikimo) pagrįstumo ir teisėtumo.

Tarnybos Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose veiklos, atsakomybės ir kitus tarnybos santykius reglamentuoja 2000 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr.VIII-1631 patvirtintas Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (toliau - Statutas). Statuto 29 straipsnis numato pareigÅ«nų skatinimÄ ir tarnybinę atsakomybę. Å io straipsnio 2 dalyje nurodytos už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos, viena jų – griežtas papeikimas. Statuto 30 straipsnis reglamentuota nuobaudų skyrimo tvarkÄ . Statuto 30 straipsnio 3 dalyje numatyti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai. Statuto 30 straipsnio 7 dalyje nustatyta tarnybinio nusižengimo tyrimo tvarka. Pataisos pareigÅ«nų tarnybos organizavimo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59, detalizuoja tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pataisos pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo tvarkÄ , sprendimų dėl nuobaudų, kurios turėtų bÅ«ti skirtos, priėmimo tvarkÄ .

Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimÄ dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi bÅ«ti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis (LVAT 2008-12-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, LVAT 2013-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) turi bÅ«ti nurodyti motyvuotoje iÅ¡vadoje, kuri suraÅ¡oma nustatyta tvarka atlikus iÅ¡samų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimÄ (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A146–700/2010, Nr. A62–200/2011). Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra Å¡io akto motyvuojamoji dalis, todėl teismas, spręsdamas tokio administracinio akto pagrįstumo klausimÄ turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados turinį (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A143–956/2010, Nr. A146–1459/2010, LVAT 2011-02-23 sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2126/2011).

Tarnybinis nusižengimas yra viena iÅ¡ teisės pažeidimų rÅ«Å¡ių, todėl jam bÅ«dingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y.: objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant Å¡ių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumÄ ir veiksnumÄ . Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų vieÅ¡ojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių apraÅ¡ymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikÅ¡ti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012, 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013, kt., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas, II dalis, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2013 m., 571 p.). Ar pareigÅ«nas padarė tarnybinį nusižengimÄ , nustatoma tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, kurį baigus suraÅ¡oma tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada (toliau – tyrimo iÅ¡vada), kurioje iÅ¡dėstomos nustatytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai. Skiriant statutiniam pareigÅ«nui nuobaudÄ , turi bÅ«ti nustatyta konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. kaltės forma, nusižengimo padarymo aplinkybės, priežastys, nusižengimo padarymo ar paaiÅ¡kėjimo diena, nusižengimu sukeltos neigiamos pasekmės. BÅ«tinas tarnybinio nusižengimo elementas - pareigÅ«no kaltė. PareigÅ«nas gali bÅ«ti nubaustas už atitinkama tarnybinį nusižengimÄ tik esant nustatytai jo kaltei.

Sprendžiant klausimÄ , ar skundžiamu įsakymu pareiÅ¡kėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, bÅ«tina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus ir analizuoti 2018 m. gegužės 3 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados Nr. 33-24 pagrįstumÄ (b. l. 21 - 30).

Pagal bendrÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos Å¡alių taisyklę, kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (ABTÄ® 24 str. 2 d. 7 p., 56 str. 4 d., 71 str.).

Valstybės tarnybos teisinių santykių srityje įrodinėjimo naÅ¡ta dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Valstybės tarnautojas (pareigÅ«nas) yra tarnybos teisinių santykių silpnesnioji Å¡alis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrÅ«s, vertinant socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, bÅ«tent darbdaviu esantis vieÅ¡ojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę valstybės tarnautojui (pareigÅ«nui), atleisti jį iÅ¡ pareigų, perkelti į kitas pareigas, ir pan. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-773/2011, 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2712/2012 ir kt.). Taigi, ginčo atveju bÅ«tent atsakovas, kuris ginčijamu įsakymu skyrė pareiÅ¡kėjui tarnybinę nuobaudÄ â€“ griežtÄ papeikimÄ , turi įrodyti Å¡ias aplinkybes.

Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, jog tam, kad valstybės tarnautojas (nagrinėjamu atveju pareigÅ«nas) bÅ«tų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų ar jas atliko netinkamai, konstatavimo. Tam bÅ«tinas ir kitas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo (pareigÅ«no) kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas, II dalis, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 23, 2013 m., 547 p., 577 p.). Teisės teorija subjektiniais teisės pažeidimo požymiais pripažįsta ne tik kaltę, bet ir veikos motyvus, tikslus. Motyvai yra tos paskatos, dėl kurių padarytas teisės pažeidimas. Pažeidimo tikslas – tai tas rezultatas, kurio siekiama teisei prieÅ¡ingais veiksmais. <...> Kaltė – veikos sÄ moningumas. <...> tai pažeidėjo psichinis santykis su savo veika, prieÅ¡inga teisei. Kaltės formos – tyčia ir neatsargumas (VaiÅ¡vila A., Teisės teorija, Vilnius, leidykla „Justitia“, 2009 m., 448 p.). Darbuotojo kaltė nesiejama vien su jo tyčiniais veiksmais, dėl to darbuotojo aplaidus neveikimas darbe ar nerÅ«pestingai atliekamos darbo funkcijos taip pat reiÅ¡kia jo kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-565/2007).

Tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, kurie iÅ¡samiai apibendrinti 2018 m. gegužės 3 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje Nr. 33-24, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2018 m. kovo 28 d. 16 val. 15 min. nevykdė Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus (toliau – ir APS) specialisto R. K., kuriam buvo tiesiogiai pavaldus, teisėto nurodymo nuvesti suimtÄ jį M. S. paskambinti ir užtikrinti suimtojo skambučių kontrolę, tyčia ignoravo vadovaujančio pareigÅ«no nurodymÄ , nevykdė suimtojo M. S. priežiÅ«ros, taip nevykdydamas Statuto 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos pareigos vykdyti aukÅ¡tesniojo pagal pavaldumÄ pataisos pareigÅ«no įsakymus ar nurodymus, taip pat pažeisdamas APS jaunesniojo specialisto pareigybės apraÅ¡ymo 7.1, 7.9 ir 7.14 papunkčių reikalavimus. Be to, pareiÅ¡kėjas 2018 m. kovo 28 d. 16 val. 22 min. savavaliÅ¡kai, neįspėjęs APS specialisto R. K. ir negavęs leidimo, paliko priežiÅ«ros postÄ , į kurį buvo paskirtas, todėl savo sÄ moningais veiksmais pažeidė Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 89.2 papunktyje nustatytÄ draudimÄ palikti priežiÅ«ros postÄ . Komisija iÅ¡vadoje konstatavo, kad nevykdydamas aukščiau nurodytų specialiųjų norminių teisės aktų reikalavimų, neteisėtu veikimu D. G. taip pat nesilaikė Statuto 25 straipsnio 2 dalyje nustatytos bendrosios pareigos vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, taip pat Å¡io Ä®statymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos pareigos tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Tokius pareiÅ¡kėjo veiksmus atsakovas įvertino kaip tarnybinį nusižengimÄ ir skyrė jam tarnybinę nuobaudÄ â€“ griežtÄ papeikimÄ .

Pareiškėjas teigia, kad tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai, nes neįrodyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, jo veiksmuose nebuvo nei tyčios, nei aplaidumo, nekilo jokių žalingų pasekmių ir niekam nebuvo padaryta žala.

Lietuvos Vyriausias administracinis teismas 2003 m. birželio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A4-557/2003 pabrėžė, jog tam, kad įsitikinti egzistuojant vienÄ ar kitÄ faktÄ , teismas privalo patikrinti įrodymų liečiamumÄ , leistinumÄ , įrodymų pakankamumÄ ir tarpusavio ryšį, laikantis lygiateisiÅ¡kumo principo, bet neprivalo, vertindamas viena ar kitÄ Ä¯rodymÄ , besÄ lygiÅ¡kai vadovautis vienos iÅ¡ Å¡alių akcentuotu įrodymo pranaÅ¡umu ir bÅ«tinybe vertinti šį įrodymÄ bÅ«tent tokiu aspektu. Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas, o nė vienos proceso Å¡alies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011. LVAT biuletenis Nr. 22, p. 213-214, 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-95/2012 ).

Ä®rodymus teismas vertina pagal ABTÄ® 56 straipsnio 6 dalyje nustatytÄ Ä¯rodymų vertinimo taisyklę, kurios esmė ta, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų sÄ sajumas, pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ABTÄ® 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, yra grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo, siekdamas objektyviai nustatyti bylai reikÅ¡mingÄ aplinkybę, ar pareiÅ¡kėjas atliko tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nurodytus kaltus veiksmus, teismas apklausė teismo posėdyje liudytojais R. K., kuriam jis buvo tiesiogiai pavaldus ir APS jaunesniuosius specialistus V. T. ir G. K., kurie patvirtino tarnybinio patikrinimo metu konstatuotus faktus ir paneigė pareiÅ¡kėjo teiginius. Aplinkybių, leidžiančių netikėti ar pagrįstai abejoti liudytojų parodymais, pripažinti juos nepatikimais, Å¡aliÅ¡kais ir subjektyviais, nenustatyta, todėl teismas jų pagrindu gali spręsti dėl pareiÅ¡kėjui skirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pagal 2018 m kovo 27 d. Apsaugos ir priežiÅ«ros budinčios pamainos Nr. 2 pareigÅ«nų paskirstymÄ Ä¯ postus Nr. 62-272 APS specialistas R. K. buvo paskirtas dinaminės priežiÅ«ros specialistu, vadovaujančiu 3-ojo aukÅ¡to jaunesniųjų specialistų grupei, į kurios sudėtį įėjo ir pareiÅ¡kėjas D. G. (b. l. 64, 65), todėl jis turėjo teisę duoti jam pavaldiems pareigÅ«nams pavedimus, nurodymus. Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės apraÅ¡ymo 8 punkte nustatyta, kad Å¡ias pareigas einantis valstybės tarnautojas tiesiogiai pavaldus APS direktoriaus budinčiajam padėjėjui, apsaugos ir priežiÅ«ros postų darbo instrukcijose ir apsaugos ir priežiÅ«ros budinčios pamainos pareigÅ«nų paskirstymuose į postus nurodytiems pareigÅ«nams (b. l. 33). Pagal Suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Kauno TI direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. I-473, 4 punktÄ bÅ«tent APS specialistas R. K. organizavo trečiojo aukÅ¡to suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimÄ paskambinti telefonu bei vykdė kontrolę (b. l. 47-50). Taigi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas D. G. buvo tiesiogiai pavaldus R. K. ir pagal Statuto 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintÄ tarnybinio pavaldumo principÄ privalėjo vykdyti aukÅ¡tesnio pagal pavaldumÄ pataisos pareigÅ«no teisėtus nurodymus ir įsakymus.

Pareiškėjas nurodo, kad R. K. nurodymas dėl pokalbio telefonu suteikimo suimtajam M. S. buvo abstraktus, nenurodant konkretaus pareigūno pavardės, todėl buvo adresuotas ne tik jam, bet ir kitiems kartu su juo režiminio korpuso trečiajame aukšte buvusiems pareigūnams, be to, suimtojo teisės paskambinti telefonu nebuvo įmanoma užtikrinti dėl besibaigiančio darbo laiko. Tokie pareiškėjo teiginiai, vertinant juos visų byloje surinktų įrodymų kontekste, nepripažinti patikimais ir objektyviais, nes nėra nuoseklūs, tikslūs, be to, paneigti vaizdo kamerų įrašu, fiksuotu 2018 m. balandžio 11 d. pažymoje (b. l. 41, 42), bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymais, kitiems tarnybinio patikrinimo metu surinktiems objektyviems duomenimis.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2018 m. kovo 28 d. apie 16.15 val. R. K. nurodė pareiÅ¡kėjui nuvesti suimtÄ jį M. S. paskambinti. Kadangi G. K. tÄ dienÄ suimtųjų skambučių kontrolės neatliko (vykdė tarnybÄ stacionariuose priežiÅ«ros postuose Nr. 7 ir Nr. 8; b. l. 64), o kitas pareigÅ«nas V. T. vykdė funkcijas, susijusias su suimtųjų dienotvarkės užtikrinimu ir privalėjo tuo metu atvesti kitÄ suimtÄ jį iÅ¡ Priėmimo ir paskirstymo skyriaus (V. T. iÅ¡ trečiojo aukÅ¡to išėjo 16.17 val.), akivaizdu, jog nurodymas buvo adresuotas bÅ«tent D.

G.. Tai pagrindžia ir aplinkybė, kad R. K. po dviejų minučių 16.17 val. pakartotinai nurodė D. G. vykdyti M. S. skambučių kontrolę, kai V. T. poste jau nebebuvo. PareiÅ¡kėjas ir po pakartotino nurodymo, vyresniojo pareigÅ«no pavedimÄ iÅ¡ esmės ignoravo ir nors atsistojo, tačiau nuėjo į koridoriaus gale esančiÄ duÅ¡o patalpÄ , nesustodamas prie skambinimo patalpos, kurioje tuo metu buvo suimtasis M. S.. Pabrėžtina, kad R. K., matydamas iÅ¡einantį D. G., radijo ryÅ¡iu susisiekė su budinčiuoju, nurodydamas, kad D.

G. nebÅ«tų iÅ¡leistas. Tik 16.19.27 val. D. G. priėjo prie skambinimo patalpos, kurioje yra suimtasis, tačiau 16.22.19 val. nuo Å¡ios patalpos pasiÅ¡alino, palikdamas suimtÄ jį be priežiÅ«ros. Pagal Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 6 punktÄ priežiÅ«ra yra visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigÅ«nų veiksmų, kuriais siekiama užtikrini laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjas, nevykdymas aukÅ¡tesnio pagal pavaldumÄ pataisos pareigÅ«no teisėto nurodymo, neužtikrino nuolatinės suimtojo priežiÅ«ros ir jo elgesio kontrolės suimtojo buvimo vietoje ir jo pasirinktas sÄ moningo bei valingo elgesio modelis prieÅ¡taravo imperatyviomis teisės normoms, įpareigojančioms jį veikti atitinkamu bÅ«du.

PareiÅ¡kėjo teiginys, kad nurodymas buvo duotas iki jo darbo pabaigos likus mažiau nei 15 minučių, dėl ko jis tariamai negalėjo užtikrinti suimtojo teisės į 15 min. trukmės skambutį, teismo vertinimu, nepripažintina objektyvia, nuo jo valios nepriklausančia priežastimi, sutrukdžiusia vykdyti jam skirtÄ užduotį ir tuo pačiu Å¡alinančia jo tarnybinę atsakomybę. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad suimtasis M. S. į skambinimo patalpÄ Ä¯Ä—jo 16.15.39 val., skambinti pradėjo 16.15.51, iÅ¡ skambinimo patalpos išėjo 16.32.25 taigi pareiÅ¡kėjas, esant aukÅ¡tesnio pagal pavaldumÄ pataisos pareigÅ«no teisėtam nurodymui, turėjo ne tik pareigÄ , bet ir realiÄ galimybę tokį nurodymÄ vykdyti, bent jau iki savo darbo laiko pabaigos, po to perduodant skambučio kontrolę kitam tarnybÄ vykdančiam pareigÅ«nui (R.

K.). Atkreiptinas dėmesys, kad faktinė suimtojo skambučio trukmė tik 2 minutėmis buvo ilgesnė už pareiÅ¡kėjo darbo laiko trukmę. PareiÅ¡kėjo nurodoma aplinkybė, kad R. K. netinkamai organizavo tarnybÄ , tarnybos laikÄ naudojo neefektyviai, nepaneigia jo pareigos vykdyti aukÅ¡tesnio pagal pavaldumÄ pataisos pareigÅ«no teisėtus nurodymus.

Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. I-420 patvirtinto apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės apraÅ¡yme apibrėžtos (toliau – ir Pareigybės apraÅ¡ymas) Å¡ias pareigas einančio valstybės tarnautojas funkcijos: vykdo suimtųjų ir nuteistų jų apsaugÄ ir priežiÅ«rÄ ir įstatymų nustatytus izoliavimo reikalavimus, užtikrindamas įstaigos ir APS nuostatuose iÅ¡keltų uždavinių įgyvendinimÄ (7.1 punktas); vykdo įstaigos direktoriaus nustatytas tvarkas ir instrukcijas, reglamentuojančias nuteistųjų ir suimtųjų apsaugÄ ir priežiÅ«rÄ , užtikrindamas tinkamÄ suimtųjų ir nuteistųjų priežiÅ«rÄ bei apsaugÄ (7.9 punktas); pagal Apsaugos ir priežiÅ«ros budinčiosios pamainos pareigÅ«nų paskirstymo į postus žiniaraÅ¡tį vykdo paskirto posto darbo instrukcijÄ , užtikrindamas tikslų reikalavimų laikymÄ si (7.14 punktas). Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas statutiniu valstybės tarnautoju, kurio tarnyba, be kita ko, grindžiama statutinio pavaldumo ir statutinės drausmės principais, nevykdydamas teisėto vyresniojo pareigÅ«no jam duoto nurodymo, neužtikrino atėjusio paskambinti suimtojo priežiÅ«ros, jo telefoninių skambučių kontrolės, taigi pareigybės apraÅ¡ymo 7.1, 7.9 ir 7.14 punktuose nurodytų pareigų nevykdė, atitinkamai pažeisdamas ir bendrÄ sias teisės normas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose.

Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – instrukcija), nustatančios laisvės atėmimo vietų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiÅ«ros vykdymo tvarkÄ , 89.2 papunktyje nustatyta, kad tarnybos metu apsaugos ir priežiÅ«ros budinčiosios pamainos pareigÅ«nams draudžiama be tiesioginio ar aukÅ¡tesnes vadovo pareigas einančio pareigÅ«no leidimo ar nurodymo palikti tardymo izoliatorių, kalėjimÄ , apsaugos ar priežiÅ«ros postÄ . PareiÅ¡kėjas kaltinamas pažeidęs ir šį draudimÄ .

Kauno tardymo izoliatoriaus APS dieninės pamainos jaunesniųjų specialistų 2018 m. kovo mėnesio darbo grafiko 7 punkte nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo darbo laikas 2018 m. kovo 28 d. prasideda 8 val. ir baigiasi 16 val. 30 min. (b. l. 63). IÅ¡ bylos medžiagos (2018 m. balandžio 11 d. vaizdo įraÅ¡o peržiÅ«rėjimo pažymos, b. l. 41, 42) matyti, kad APS jaunesnysis specialistas D. G. 16.22.19 val. palieka skambinimo patalpoje esantį suimtÄ jį M. S., eina link koridoriaus galo ir 16.22.56 val. iÅ¡eina iÅ¡ trečiojo aukÅ¡to. Taigi, pareiÅ¡kėjas, neįvykdęs jam pavestos užduoties, palikęs suimtÄ jį be priežiÅ«ros, neįspėjęs vyresniojo pareigÅ«no, be jo leidimo savavaliÅ¡kai, nesibaigus darbo laikui, palikdamas priežiÅ«ros postÄ , į kurį buvo paskirtas, (b. l. 41), akivaizdžiai pažeidė Instrukcijos 89.2 papunktyje nustatytÄ draudimÄ .

Ä®vertinus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina iÅ¡vada, kad atsakovui sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo veikos, jo kaltės ir tarnybinės nuobaudos jam skyrimo, teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, leidžiančios pripažinti esminių tarnybinio nusižengimo elementų visumos buvimÄ , dėl ko kyla tarnybinė atsakomybė, objektyviai buvo nustatytos. Tarnybinio patikrinimo ir teismo posėdžio metu nustatytų reikÅ¡mingų įvykio aplinkybių visuma byloje surinktų tiek tiesioginių, tiek netiesioginių įrodymų visumos vertinimo leistinumo, pakankamumo ir patikimumo aspektais dėl tarnybinio nusižengimo fakto konstatavimo, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tarnybinis nusižengimas įrodytas, pareiÅ¡kėjui tarnybinė nuobauda skirta pagrįstai.

Teismo vertinimu, tarnybinis patikrinimas, kurio iÅ¡vada remiantis yra priimtas sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiÅ¡kėjai, yra atliktas visapusiÅ¡kai ir objektyviai, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos tvarkos ir nustatytų pagrindinių procedÅ«rų, iÅ¡vadoje teisingai įvertinus pareiÅ¡kėjo teiginius, pareigÅ«nų R. K. V. T. ir G. K. paaiÅ¡kinimus, taip pat kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, paÅ¡alinus prieÅ¡taravimus, konstatavus pareiÅ¡kėjo neteisėtas veikas, nurodant ja (veika) pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus, tarnybinio tyrimo iÅ¡vadoje motyvuotai, pakankamai aiÅ¡kiai nurodant, kurie pareiÅ¡kėjo veiksmai buvo neteisėti, taip pat adekvačiai, nuosekliai ir pakankamai iÅ¡dėstant objektyviai nustatytas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes, susijusias su visų Å¡iame įvykyje dalyvavusių pareigÅ«nų veiksmais tiek jiems priskirtų tarnybinių funkcijų, tiek ir darbo laiko panaudojimo aspektais. Tai atitinka teismų praktikoje formuojamus reikalavimus tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vadai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1386/2008). Taisyklių 82 punkte nustatyta, kad skiriant tarnybinę nuobaudÄ , atsižvelgiama į padaryto tarnybinio nusižengimo pobÅ«dį, padarymo priežastis, pataisos pareigÅ«no kaltės rūšį ir laipsnį, tarnybinio nusižengimo sukeltas pasekmes, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, taip pat ankstesnę pataisos pareigÅ«no tarnybÄ ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Atsižvelgiant į nusižengimo apimtį, pobÅ«dį, padarymo priežastis, pareiÅ¡kėjÄ charakterizuojančiÄ medžiagÄ , nenustačius tarnybinę atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas yra adekvati ir proporcinga padarytam nusižengimui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u s p r e n d ė :

SkundÄ atmesti.

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui ar per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjas Gintaras Čekanauskas