2a7c92e8-2ee5-42f4-9aa2-80207ce15b80 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-309-560/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32126-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.2.2.3.1.8.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 6 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Loretos Bujokaitės, Aldonos Tilindienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų (apeliantų) J.

J., E. M. ir R. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų (advokatų) D. V., J. J., E. M., R. K. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos advokatÅ«rai dėl Lietuvos advokatÅ«ros advokatų tarybos sprendimo pripažinimo negaliojančiu.Teismasn u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeÅ¡kovai advokatai D. V., J. J., E. M., R. K. (Lietuvos advokatÅ«ros nariai) pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos advokatÅ«ros advokatų tarybos 2014-08-21 sprendimÄ bei Å¡iuo 2014-08-21 sprendimu patvirtintÄ apraÅ¡Ä pilna apimtimi.

IeÅ¡kovai nurodo, kad nurodytas sprendimas, įskaitant apraÅ¡Ä , pažeidžia Lietuvos advokatÅ«ros įstatus, Lietuvos Respublikos advokatÅ«ros įstatymÄ ir Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymÄ , vieÅ¡Ä jį interesÄ , todėl yra neteisėtas. Lietuvos advokatÅ«ros organai galimai siekia, kad Lietuvos advokatÅ«ra taptų uždara, veiklos vieÅ¡umo ir skaidrumo vengianti organizacija, kuri neteikia informacijos apie savo veiklÄ (įskaitant apie iÅ¡ narių surenkamų lėšų panaudojimÄ ) ne tik visuomenei, bet ir Lietuvos advokatÅ«ros nariams, iÅ¡ esmės savo veiklÄ pateikdama kaip konfidencialiÄ .

IeÅ¡kovai E. M. ir J. J. teismo posėdžio metu palaikė ieÅ¡kinį ir paaiÅ¡kino, kad skundžiamas sprendimas, kuris laikytinas lokaliniu aktu, neturėtų bÅ«ti taikomas atgaline tvarka, kaip negali bÅ«ti taikomi teisės aktai. Skundžiamu sprendimu Lietuvos advokatÅ«ros advokatų taryba siekia užkirsti keliÄ advokatams aktyviai dalyvauti savivaldoje, kelti Lietuvos advokatÅ«ros advokatų tarybai ir administracijai nepatogius klausimus dėl vykdomos veiklos racionalumo ir efektyvumo. Dėl informacijos stokos jokie nauji nariai, bent jau į Lietuvos advokatÅ«ros advokatų tarybÄ , tiesiogiai neiÅ¡renkami, nes jie nieko negali racionalaus pasiÅ«lyti, nes neturi jokios informacijos.

Informacijos slėpimas nuo advokatų gali bÅ«ti tikslingas siekis Lietuvos advokatÅ«rÄ naudoti tik kelių, iÅ¡rinktųjų narių ir jų kontorų tikslams.Atsakovė Lietuvos advokatÅ«ra pateikė atsiliepimÄ , kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Lietuvos advokatÅ«ros advokatų taryba, 2014-08-21 sprendimu patvirtindama apraÅ¡Ä , veikė Lietuvos advokatÅ«ros įstatuose jai nustatytos kompetencijos ribose. Nei viena iÅ¡ ieÅ¡kovų nurodytų teisės normų nėra imperatyvi ir nenustato ieÅ¡kovų kaip Lietuvos advokatÅ«ros narių besÄ lyginės teisės gauti visÄ Lietuvos advokatÅ«ros disponuojamÄ informacijÄ ir (ar) dokumentus, paneigiant įstatymuose įtvirtintas kitų asmenų teises ir teisėtus interesus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo doktrina, pagal vieÅ¡Ä jÄ teisę įsteigtos asociacijos (public-law associations), kurioms patikėta vykdyti vieÅ¡Ä sias funkcijas – reguliuoti atitinkamas profesijas ir Å¡itaip užtikrinti vieÅ¡Ä jį interesÄ , – negali bÅ«ti prilygintos fizinių ir juridinių asmenų savanoriÅ¡kai įsteigtiems susivienijimams, kurie yra kuriami asociacijų laisvės pagrindais. Lietuvos advokatÅ«ra disponuoja įvairia informacija ir dokumentais, kuriuose yra asmens duomenų (įskaitant ypatingus asmens duomenis), komercinę (gamybinę), profesinę paslaptį sudaranti informacija, taip pat informacija, kurios konfidencialumÄ yra nurodę informacijos teikėjai, ir kita informacija, kurios pateikimas tretiesiems asmenims yra ribojamas Lietuvos Respublikos įstatymų.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio ir Aukščiausiojo teismų praktikÄ konstitucinė teisė į informacijÄ nėra absoliuti, ji konkuruoja su kitų asmenų teisėmis ir teisėtais interesais. Ginčijamas sprendimas ir apraÅ¡as yra teisingi ir teisėti, nei vieno iÅ¡ ieÅ¡kovų nurodytų teisės aktų ir vieÅ¡ojo intereso nepažeidžia. PrieÅ¡ingai, apraÅ¡o nuostatomis sudaromos prielaidos užtikrinti prieÅ¡iÅ¡kų interesų – Lietuvos advokatÅ«ros narių teisės gauti informacijÄ ir kitų asmenų konstitucinių vertybių apsaugos – pusiausvyrÄ .II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-16 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovei bylinėjimosi iÅ¡laidas.                          Dėl Advokatų tarybos 2014-08-21 sprendimo 2 punkto teismas sutiko su atsakovės teiginiu, kad apraÅ¡e nustatytas maksimalus 20 dienų darbo terminas atsakymams yra analogiÅ¡kas terminui, kuris yra nustatytas informacijos gavimui iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų (Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 14 straipsnis), todėl pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

IeÅ¡kovai nepateikė pagrindžiančių įrodymų, kad jų siÅ«lomas maksimalus 10 darbo dienų terminas yra tikrai pakankamas ir protingesnis terminas už atsakovės nustatytÄ valstybės įstatymu bei praktika įtvirtintÄ terminÄ . Be to, teismas sutiko su atsakove, kad nustatytas terminas nedraudžia informacijÄ suteikti ir anksčiau nei per 20 darbo dienų. Byloje nustatyta, kad į ieÅ¡kovų 2014-09-09 praÅ¡ymÄ atsakymas buvo pateiktas 2014-09-29, o į 2014-10-20 raÅ¡tÄ atsakyta 2014-11-27, t. y. trumpiau nei per 20 darbo dienų.

Teismui pripažinus, kad jokių ieÅ¡kovų neiÅ¡nagrinėtų praÅ¡ymų, kurie buvo gauti Lietuvos advokatÅ«roje iki apraÅ¡o įsigaliojimo dienos, nenustatyta, o maksimalus 20 darbo dienų terminas yra atitinkantis Lietuvos Respublikos teisės aktus ir praktikÄ , ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl Advokatų tarybos 2014-08-21 sprendimo 2 punkto panaikinimo atmetė. Dėl apraÅ¡o 2 punkto teismas sprendė, kad advokatÅ«ros veiklos audito, legitimumo kontrolės, revizijos funkcijas paprastai atlieka profesionalÅ«s konkrečios veiklos auditoriai ir pateikia audito ataskaitÄ , kuri ir turėtų bÅ«ti advokatÅ«ros nariams pateikiamu dokumentu.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovų siÅ«lomi į pateikiamų dokumentų sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukti dokumentai turėtų bÅ«ti pateikiami ne advokatams nariams, neturintiems atitinkamos kvalifikacijos, bet profesionaliems vidinės veiklos auditoriams/konsultantams. Teismas pažymėjo, kad advokatai, siekdami dalyvauti advokatÅ«ros savivaldoje, turi teisę prieÅ¡ visuotinį susirinkimÄ siÅ«lyti susirinkimo darbotvarkės klausimus, tame tarpe ir profesionalaus visos veiklos konsultanto skyrimo klausimÄ . Tokia ataskaita galėtų bÅ«ti tinkamu įrodymu byloje dėl valdymo organų narių galimo piktnaudžiavimo ar advokatÅ«ros narių eliminavimo iÅ¡ dalyvavimo advokatÅ«ros savivaldoje, skaidrumo advokatų savivaldoje pažeidimo.

Atsižvelgdamas į tai teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad apraÅ¡o 2 punktas nei vieÅ¡ojo intereso, nei vieno iÅ¡ ieÅ¡kovų nurodytų įstatymų nepažeidžia. Dėl apraÅ¡o 10 punkto teismas sprendė, kad apraÅ¡as nereikalauja konkretaus dokumento pavadinimo, pagal apraÅ¡Ä užtenka nurodyti, kokiÄ konkrečiÄ informacijÄ pareiÅ¡kėjas pageidauja gauti, todėl ieÅ¡kovų siÅ«lymas dėl 10 punkto papildymo pripažintinas pertekliniu, o apraÅ¡o 10 punktas pripažintinas nežeidžiančiu ieÅ¡kovų teisės į informacijos gavimÄ .

Dėl apraÅ¡o 11.2 punkto teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovų siÅ«lymas papildyti atsisakymÄ formaliu teisės aktų, kurie yra nurodyti ir advokatams nariams turėtų bÅ«ti žinomi, nurodymu, pripažintinas pertekliniu ir formaliu reikalavimu. Dėl apraÅ¡o 12 punkto, teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad ieÅ¡kovai nepagrįstai tapatina teisę gauti informacijÄ iÅ¡ asociacijos su teise daryti dokumentų kopijas, nes teisė kopijuoti dokumentus sietina su teise turėti dokumentų kopijas, naudotis jomis savo nuožiÅ«ra, o pareiga „pateikti informacijÄ â€œ ar narių teisė „gauti informacijÄ â€œ aiÅ¡kintina kaip narių teisė tik susipažinti su dokumento turiniu, bei sprendė, jog ieÅ¡kovų reikalavimas daryti visų originalių dokumentų kopijas bei „taip pat praÅ¡yti, kad Lietuvos advokatÅ«ra patvirtintų kopijų nuoraÅ¡us“ yra tik formalÅ«s reikalavimai, nes dokumentų kopijų darymas yra numatytas apraÅ¡e, gavus atitinkamÄ Lietuvos advokatÅ«ros leidimÄ , o advokatai patys turi teisę pasitvirtinti nuoraÅ¡us.

Kopijų darymas su leidimu nepripažintinas pačios teisės gauti kopijas ar teisės gauti informacijÄ pažeidimu, apribojimas daryti kopijas tik su leidimu pripažintinas proporcingu ir atitinkančiu vieÅ¡Ä jį interesÄ , siekiant iÅ¡saugoti dokumentų originalus. Lietuvos advokatÅ«ra vienija daugiau nei 2000 narių, todėl leidimas kopijuoti visus dokumentus visiems nariams gali sÄ lygoti originalių dokumentų praradimÄ , o raÅ¡ytinis leidimas konkrečiam asmeniui kopijuoti konkrečius dokumentus sudaro sÄ lygas kontroliuoti dokumentų iÅ¡saugojimÄ , atgavimÄ praradimo atveju.

Dėl nurodyto ieÅ¡kovų teiginį, kad 12 punkte įtvirtinta nuostata dėl draudimo gauti/daryti dokumentų kopijas vertintina kaip pažeidžianti AdvokatÅ«ros įstatų, Lietuvos Respublikos advokatÅ«ros įstatymo ir Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymo nuostatas, suteikiančias teisę į informacijÄ , taip pat nustatančias Lietuvos advokatÅ«ros veiklos principus, bei vieÅ¡Ä jį interesÄ , teismas atmetė. Teismas atmetė ieÅ¡kovų argumentÄ dėl diskriminacijos ir apraÅ¡o 13 punktÄ vertino ne kaip diskriminacinį, o, prieÅ¡ingai, kaip lankstų ir padidinantį pareiÅ¡kėjų teisę gauti informacijÄ net ir neįvykdžius tam tikrų formalių reikalavimų, t. y. atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes.

Diskriminacija plačiÄ jÄ prasme suprantama kaip tam tikros asmenų grupės neigiamas iÅ¡skyrimas iÅ¡ visumos. Jokių tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos požymių teismas apraÅ¡o 13 punkte neįžvelgė, jų teiginį dėl diskriminacijos teismas pripažino deklaratyviu. Teismas konstatavo, kad nei viena apraÅ¡o 14 punkte įtvirtinta nuostata, leidžianti atsakovei atsisakyti pateikti informacijÄ ir/ar dokumentus nariams, nepažeidžia įstatymų reikalavimų ir vieÅ¡ojo intereso.

Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jų teiginius, kad dokumentų gavimo tvarka (apraÅ¡as) riboja advokato teisę gauti informacijÄ ir jÄ naudoti Lietuvos advokatÅ«ros naudai bei dalyvauti advokatÅ«ros savivaldoje, todėl ieÅ¡kovų teiginius laikė tik teoriniais pamÄ stymais. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovai neįrodė, jog advokatų tarybos 2014-08-21 sprendimas ir juo patvirtintas apraÅ¡as sukėlė ieÅ¡kovams, atsakovei ar kitiems Lietuvos advokatÅ«ros nariams neigiamų padarinių, pažeidė kokias nors imperatyvias teisės normas, Lietuvos Respublikos advokatÅ«ros ir Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymų nuostatas, Lietuvos advokatÅ«ros įstatus ir (ar) protingumo, teisingumo bei sÄ Å¾iningumo principus, todėl ieÅ¡kinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiApeliantai J. J., E. M., R. K. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-16 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti pilnai; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, neįvertino visai arba netinkamai vertino byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, neįsigilino į bylos esmę ir neatskleidė jos, ir dėl to priėmė nepagrįstÄ bei neteisingÄ sprendimÄ .

Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymÄ (toliau – AÄ®). AÄ® 13 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtina kiekvieno asociacijos nario teisė susipažinti su asociacijos dokumentais ir gauti visÄ asociacijos turimÄ informacijÄ apie jos veiklÄ . Atitinkamai kiekvienas narys turi turėti teisę susipažinti su visa informacija apie asociacijos veiklÄ . PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas ne tik pažeidžia asociacijos nario teisę gauti informacijÄ , bet taip nepagrįstai riboja asmens laisvę jungtis į asociacijÄ ir jai priklausyti, bÅ«ti pakankamai informuotam, dalyvaujant jos valdyme per asociacijos narių susirinkimÄ .

Atitinkamai, AÄ® 12 straipsnio 2 dalis, kuri nustato, kad asociacijos įstatuose turi bÅ«ti nurodyta dokumentų ir kitos informacijos apie asociacijos veiklÄ pateikimo nariams tvarka, jeigu įstatuose nėra nurodyta, kad ji bus patvirtinta atskiru dokumentu, negali bÅ«ti aiÅ¡kinama plečiamai ir suteikti teisę narių grupei spręsti, kokiÄ informacijÄ gali žinoti kiti nariai ir kokios informacijos žinoti negali. Pažymi, kad Lietuvos advokatÅ«ros advokatų tarybai (toliau – Taryba) Lietuvos advokatÅ«ros (toliau – AdvokatÅ«ra) įstatai suteikia teisę nustatyti dokumentų ir kitos informacijos teikimo nariams tvarkÄ , bet ne teisę riboti nariams teikiamos informacijos apimtis.

Ginčydami 2014-08-21 sprendimo 2 punktÄ , apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, neįsigilinęs į ginčijamo dalyko esmę ir faktines aplinkybes, sutiko su atsakovės argumentu, kad visi 2014-05-13 praÅ¡yme nurodyti klausimai buvo susiję su visuotinio advokatų susirinkimo darbotvarkės klausimais, todėl padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog į juos buvo atsakyta susirinkimo metu. Dėl apraÅ¡o 2 punkto pažymi, kad teismas padarė teisinės logikos neturinčiÄ iÅ¡vadÄ , jog AdvokatÅ«ros nariai – profesionalÅ«s teisininkai neturi pakankamos kvalifikacijos suprasti dokumentų apie AdvokatÅ«ros veiklÄ .

Teismas neiÅ¡aiÅ¡kino, kodėl vienas narys negali pasinaudoti savo teise įtvirtinta įstatyme taip, kai Å¡i teisė aiÅ¡kiai įtvirtinta, nevertino argumentų, kad Å¡ios teisės realizavimas yra labai svarbus, siekiant asociacijos veiklos skaidrumo. Nurodo, jog nariai turi teisę gauti objektyviÄ ir pilnÄ informacijÄ , t. y. esančiÄ konkrečiame dokumente. Å i teisė nėra apribota įstatymu ar įstatais. Ginčydami apraÅ¡o 10 punkto teisėtumÄ apeliantai nurodo, kad, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl to, kad reikalavimas nurodyti konkretų dokumentÄ neapriboja apeliantų teisės į informacijÄ , antra, kad Tarybos kompetencijoje nėra teisės riboti nario teisę disponuoti informacija, todėl ApraÅ¡o 10 punkto reikalavimas dėl įsipareigojimo neatskleisti informacijos ir dokumentų tretiesiems asmenims yra neteisėtas.

Nurodo, jog spręsdamas dėl apraÅ¡o 11 punkto teisėtumo teismas nevertino aplinkybės, kad tais atvejais, kai yra praÅ¡oma susipažinti su dokumentais, 20 darbo dienų laikotarpis yra skirtas tik praÅ¡ymo tenkinimo klausimo iÅ¡sprendimui, tuo tarpu, jei praÅ¡ymas tenkinamas, nurodomas papildomas laikotarpis, per kurį bus sudarytos sÄ lygos susipažinti su dokumentais. Pažymi, kad apraÅ¡as neapima taisyklių dėl informacijos ir dokumentų pateikimo susipažinimui skubos tvarka, taip pat, jog siekiant užkirsti keliÄ piktnaudžiavimui, apraÅ¡e turėtų bÅ«ti nurodyta, kad atsisakyme suteikti informacijÄ turėtų bÅ«ti nurodytos konkrečios normos, draudžiančios atskleisti informacijÄ .

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl apraÅ¡o 12 punkto teisėtumo, nes Å¡ioje byloje teisę į informacijÄ siekia realizuoti asociacijos nariai, kurių lėšomis yra iÅ¡laikoma asociacija, todėl demokratinėje valstybėje turėtų bÅ«ti normalu, kad narys turi teisę detaliai iÅ¡siaiÅ¡kinti, kur Å¡ios lėšos ir kaip efektyviai naudojamos. Neturėdamas teisės gauti kopijų, asociacijos narys negalės tinkamai realizuoti Å¡ios teisės. Teismas neatsižvelgė į tai, kad yra padaryta didelė pažanga technologijose, egzistuoja galimybės kopijas daryti telefonu, todėl Å¡ios teisės realizavimas neapsunkins atsakovės kaip „bandė pritemti“ teismas.

Pažymi, kad teismas, vertindamas nurodytÄ apraÅ¡o sÄ lygÄ , nevertino jos AdvokatÅ«ros įstatų 24.4. punkto, pagal kurį nariams informacija turi bÅ«ti pateikta nemokamai, kontekste. Apeliantų vertinimu yra akivaizdu, kad apraÅ¡o 13 punkto formuluotė leidžia atsakovei skirtingai vertinti ir tenkinti narių praÅ¡ymus – vieniems nariams gali suteikti informacijÄ , jeigu jie ir nenurodys, kokiems tikslams naudos, o kitiems Å¡iuo pagrindu gali atsisakyti suteikti informacijÄ . Nurodo, jog nepaisant to, kad teismas atkartojo deklaratyviÄ atsakovės pozicijÄ dėl apraÅ¡o 14 punkto, teismas neanalizavo ir nevertino konkrečių apraÅ¡o 14 punkte nurodytų teiginių atitikimo įstatymams, teisingumo ir protingumo principams.

Konkrečiai teismas nevertino ir neiÅ¡aiÅ¡kino: pirma, kodėl konfidencialios informacijos sÄ raÅ¡as, patvirtintas 2012-05-17, Tarybos sprendimu yra taikomas jos narių atžvilgiu; antra, kokia informacija apie atsakovės veiklÄ gali bÅ«ti panaudota asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai; trečia, kokia informacija apie teisėtÄ atsakovės veiklÄ gali pakenkti bendriems AdvokatÅ«ros reikalams. Apeliantai praÅ¡o priimti ir vertinti naujus įrodymus. Pažymi, kad Å¡ių įrodymų ankščiau neteikė, nes dar nebuvo akivaizdu, kad atsakovas vengs pateikti praÅ¡omus dokumentus ir informacijÄ , tačiau jau matyti, kad atsakovas dokumentų nežada teikti, veiklos auditas taip pat pagrįstai tikėtina, jog nebus atliktas, Å¡ios aplinkybės paaiÅ¡kėjo po bylos iÅ¡nagrinėjimo.IeÅ¡kovas Lietuvos advokatÅ«ra pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o atsisakyti priimti apeliantų naujai pateikiamus įrodymus; apeliacinį skundÄ atmesti; priteisti iÅ¡ apeliantų atsakovės naudai iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti.

Nurodo, jog tvarkos, pagal kuriÄ teikiami dokumentai ir informacija, nustatymas pats savaime negali bÅ«ti vertinamas kaip ribojantis Lietuvos advokatÅ«ros nariams teikiamos informacijos apimtis. AdvokatÅ«ra yra vieÅ¡as juridinis asmuo, kuris ne tik įgyvendina advokatų savivaldÄ , bet jai taip pat suteikti įgalinimai koordinuoti ir kontroliuoti advokatų ir advokatų padėjėjų veiklÄ , todėl AdvokatÅ«ra disponuoja įvairia informacija ir dokumentais, kuriuose yra asmens duomenų (įskaitant ypatingus asmens duomenis), komercinę (gamybinę), profesinę paslaptį sudaranti informacija, informacija, kurios konfidencialumÄ yra nurodę informacijos teikėjai, taip pat kita informacija, kurios pateikimas tretiesiems asmeninis yra ribojamas Lietuvos Respublikos įstatymų.

Dėl paminėtų argumentų pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad konstitucinė laisvė ir teisė ieÅ¡koti, gauti ir skleisti informacijÄ nėra absoliuti, paliekama galimybė riboti informacijos pateikimÄ bÅ«tinais atvejais, kurių visų įstatymų leidėjas negali numatyti. Pažymi, kad ieÅ¡kiniu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl informacijos pagal ieÅ¡kovų ir advokatės R. Č. 2014-05-13 praÅ¡ymÄ netinkamo pateikimo ar nepateikimo. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ įrodymų visumos, fakto, kad ieÅ¡kovai po 2014-05-16 visuotinio advokatų susirinkimo į atsakovę iki 2014-09-09 dėl informacijos nesikreipė, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog vieÅ¡as atsakymas 2014-05-16 visuotiniame advokatų susirinkime ieÅ¡kovus tenkino.

Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog jokių neiÅ¡nagrinėtų praÅ¡ymų, kurie buvo gauti AdvokatÅ«roje iki apraÅ¡o iÅ¡sigaliojimo dienos, nenustatyta, o maksimalus 20 darbo dienų terminas yra atitinkantis Lietuvos Respublikos teisės aktus, apeliantų reikalavimas dėl Lietuvos advokatÅ«ros advokatų tarybos 2014-08-21 sprendimo 2 punkto panaikinimo atmestinas. Dėl apraÅ¡o 2 punkto pažymi, kad teismas tenurodė, jog apeliantai ieÅ¡kiniu bando suteikti advokatams nariams teise atlikti advokatÅ«ros veiklos audito, legitimumo kontrolės, revizijos funkcijÄ .

Tokias funkcijas paprastai atlieka konkrečios veiklos auditoriai ir pateikia audito ataskaitÄ , kuri ir turėtų bÅ«ti advokatÅ«ros nariams pateikiamu dokumentu. Pastebi, kad tokia teismo iÅ¡vada atitinka teisės doktrinoje iÅ¡skiriamÄ vienÄ iÅ¡ teisės į informacijÄ Ä¯gyvendinimo bÅ«dų – informacijos teikimas per auditoriaus (revizoriaus) institutÄ . Nesutinka su apeliantų teiginiais, jog jų teisė į informacijÄ gali bÅ«ti realizuota tik gavus dokumentus, o ne Tarybos ar administracijos darbuotojų iÅ¡kraipytÄ ir subjektyviai suinterpretuotÄ , sutrumpintÄ informacijÄ , nes tais atvejais, kai dokumentų pateikti nėra galimybės dėl to, kad juose yra įstatymų saugoma informacija, asociacijos narių teisė gauti informacijÄ gali bÅ«ti realizuota tik pateikiant apibendrintus duomenis.

Dėl apraÅ¡o 10 punkto nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įsipareigojimas duomenų neatskleisti tretiesiems asmenims riboja disponavimo informacija, kuri nėra vieÅ¡a, galimybę, tačiau ne teisę į informacijÄ . Pažymi, kad apraÅ¡o 11 punktas nustato maksimalų terminÄ , per kurį turi bÅ«ti pateikti praÅ¡omi dokumentai ir (ar) informacija. ApraÅ¡as nedraudžia informacijÄ suteikti ir anksčiau negu per 20 darbo dienų. Atsakovės įsitikinimu, apraÅ¡o 11.2 punkto formuluotė, jog turi bÅ«ti nurodomi praÅ¡ymo netenkinimo motyvai, apima ir atsisakymo teisinį pagrindimÄ .

Pastebi, jog aprašas yra bendro pobūdžio ir aprašo 12 punkto formuluotė leidžia atskiru rašytiniu Advokatūros sutikimu dokumentus dauginti, skanuoti, fotografuoti ar kokiais nors kitais būdais kopijuoti. Tokia nuostata yra teisėta, kadangi Advokatūra yra atsakinga, jog dokumentuose esanti informacija nebūtų atskleista tretiesiems asmenims, pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Apeliantų teigimu aprašo 13 punktas yra diskriminacinio pobūdžio, nes jo formuluotė leidžia atsakovei skirtingai vertinti ir tenkinti narių prašymus.

Nurodo, jog toks teiginys yra deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas. Apeliaciniame skunde nesutikimas su teismo argumentais dėl aprašo 14 punkto yra grindžiamas naujais įrodymais, kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme. Atsakovės įsitikinimu ieškovų prašomi prijungti apeliacinės instancijos teismo nauji įrodymai neturėtų būti priimti ir vertinami, kadangi jie nėra susiję su ieškiniu, kadangi aprašo priėmimo metu apeliantų pateikiami rašytiniai įrodymai Tarybai nebuvo ir negalėjo būti žinomi.

Nurodo, kad apraÅ¡o 14 punkte nustatyti atsakovės atsisakymo pateikti informacijÄ pagrindai atitinka Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ , įstatymus, konstitucinę doktrinÄ ir teismų praktikÄ . ApraÅ¡as, įskaitant apraÅ¡o 14 punkte iÅ¡vardintus pagrindus, kuriems, esant, atsakovė gali atsisakyti teikti informacijÄ ir (ar) dokumentus, savaime nepažeidžia jokių imperatyvių teisės normų, Lietuvos advokatÅ«ros įstatų ir (ar) protingumo ar sÄ Å¾iningumo principų.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Kartu su apeliaciniu skundu apeliantai pateikė naujus įrodymus – 1) 2014-11-20 protokolo iÅ¡raÅ¡Ä , 2) 2015-01-08 protokolo iÅ¡raÅ¡Ä , 3) 2015-03-03 praÅ¡ymÄ , kurį atsisakė priimti pirmos instancijos teismas, 4) 2015-03-26 praÅ¡ymÄ , 5) 2015-03-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ , 6) 2015-03-31 atsakovės atsakymÄ , 7) 2015-04-28 atsakovės atsakymÄ , 8) 2015-04-28 atsakovės atsakymÄ .

CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi iÅ¡imtys, sÄ lygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme.

Tokie atvejai būna:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Apeliantai nurodo, kad pastarųjų įrodymų anksčiau neteikė, nes dar nebuvo akivaizdu, kad atsakovė vengs pateikti praÅ¡omus dokumentus ir informacijÄ , tačiau jau matyti, kad atsakovė dokumentų nežada teikti, veiklos auditas taip pat pagrįstai tikėtina, jog nebus atliktas, o Å¡ios aplinkybės tapo žinomos, iÅ¡nagrinėjus bylÄ pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais naujais įrodymais bei įvertinęs apeliantų argumentus, sprendžia, kad įrodymai Nr. 1, 2 galėjo bÅ«ti pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl teismas atsisako juos priimti.

Dėl įrodymo Nr. 3 teisėjų kolegija pažymi, kad nenustatė, jog pirmosios instancijos teismas bÅ«tų nepagrįstai atsisakęs jį priimti, todėl atsisako priimti pastarÄ jį įrodymÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų procesiniai dokumentai yra prieinami teismui iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO, todėl atsisako priimti įrodymÄ Nr.

5. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus Nr. 4, 6, 7, 8 pirmosios instancijos teismui, todėl Å¡iuos naujus įrodymus – 2015-03-26 praÅ¡ymÄ , 2015-03-31 atsakovės atsakymÄ , 2015-04-28 atsakovės atsakymÄ , 2015-04-28 atsakovės atsakymÄ â€“ apeliacinės instancijos teismas priima.Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos advokatÅ«ros advokatų taryba (toliau – Taryba) 2014-08-21 priėmė SprendimÄ dėl dokumentų ir informacijos apie Lietuvos advokatÅ«ros veiklÄ teikimo Lietuvos advokatÅ«ros nariams tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo (toliau – Sprendimas), kuriuo 1) patvirtino Dokumentų ir informacijos apie Lietuvos advokatÅ«ros veiklÄ teikimo Lietuvos advokatÅ«ros nariams tvarkos apraÅ¡Ä (toliau – ApraÅ¡as) ir 2) nustatė, kad „visi neiÅ¡nagrinėti praÅ¡ymai, kurie buvo gauti Lietuvos advokatÅ«roje iki ApraÅ¡o įsigaliojimo dienos, turi bÅ«ti nagrinėjami vadovaujantis ApraÅ¡o nuostatomis.

Terminas tokių praÅ¡ymų iÅ¡nagrinėjimui, numatytas ApraÅ¡o 11 punkte, pradedamas skaičiuoti nuo Å¡io sprendimo įsigaliojimo dienos“. Dėl Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 3 punkto ir 12 straipsnio 2 dalies 12 punkto aiÅ¡kinimo             Apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymÄ (toliau – AÄ®), tokiu bÅ«du nepagrįstai apribodamas Lietuvos advokatÅ«ros (toliau – AdvokatÅ«ra) narių teisę susipažinti su asociacijos dokumentais ir gauti visÄ asociacijos turimÄ informacijÄ apie jos veiklÄ .

Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ dalies sutinka su Å¡iuo apeliantų argumentu.              Teisėjų kolegija nurodo, jog bendrieji pirmosios instancijos teismo argumentai dėl AÄ® normų interpretacijos konstitucinės laisvės ir teisės ieÅ¡koti, gauti ir skleisti informacijÄ kontekste yra pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad tiek konstitucinė laisvė ir teisė ieÅ¡koti, gauti ir skleisti informacijÄ , tiek AdvokatÅ«ros narių teisė susipažinti su asociacijos dokumentais ir gauti visÄ asociacijos turimÄ informacijÄ apie jos veiklÄ nėra absoliučios.

Å ios teisės gali bÅ«ti ribojamos bÅ«tinais atvejais, tačiau asociacijų teisė nustatyti tam tikrus apribojimus, susijusius su jų vieÅ¡Ä ja, koordinacine, kontroliuojamÄ ja veikla, yra įgyvendinama teisėtai tik tuo atveju, jeigu nustatomi apribojimai yra proporcingi ir bÅ«tini, siekiant apsaugoti kitas vertybes. Teisėjų kolegijos vertinimu tas reiÅ¡kia ne kÄ kitÄ , o tai, kad asociacijos turi teisę apriboti asociacijos narių teisę susipažinti su asociacijos dokumentais ir gauti visÄ asociacijos turimÄ informacijÄ apie jos veiklÄ tik imperatyvių Lietuvos Respublikos įstatymų normų, nustatančių konkrečios informacijos atskleidimo konkretiems subjektams apribojimus, pagrindu.

Dėl Å¡ių priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai per plačiai aiÅ¡kino asociacijų (įskaitant ir atsakovės) teisę nustatyti tam tikrus apribojimus, susijusius su jų vieÅ¡Ä ja, koordinacine, kontroliuojamÄ ja veikla, įgyvendinamÄ AÄ® 12 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, tokiu bÅ«du nepagrįstai susiaurindamas asociacijos narių teisę susipažinti su asociacijos dokumentais ir gauti visÄ asociacijos turimÄ informacijÄ apie jos veiklÄ , įtvirtintÄ AÄ® 13 straipsnio 4 dalies 3 punkte.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad AdvokatÅ«ros, įgyvendinančios Lietuvos advokatų savivaldÄ , kaip ir bet kurios kitos asociacijos tikslas yra koordinuoti asociacijos narių veiklÄ , atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti, todėl nepagrįstai apribojus asociacijos narių teisę, jiems garantuotÄ AÄ® 13 straipsnio 4 dalies 3 punktu, bÅ«tų sukurta situacija, kai asociacijos nariai nuo asociacijos bÅ«tų atitverti dirbtiniu teisiniu barjeru, kas sÄ lygotų, jog asociacijos nariai, negaudami reikiamos informacijos, negalėtų tinkamai ir efektyviai dalyvauti asociacijos valdyme bei per asociacijÄ Ä¯gyvendinti savo teisių ir teisėtų interesų.Dėl Sprendimo 2 punktoApeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dėl Sprendimo 2 punkto teisėtumo, nurodydami, kad pirmosios instancijos teismas, neįsigilinęs į ginčijamo dalyko esmę ir faktines aplinkybes, sutiko su atsakovės argumentu, kad visi 2014-05-13 praÅ¡yme nurodyti klausimai buvo susiję su visuotinio advokatų susirinkimo darbotvarkės klausimais, todėl klaidingai sprendė, jog į juos buvo atsakyta susirinkimo metu.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog Sprendimo 2 punktas yra teisėtas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju aplinkybė, ar atsakovė Sprendimo priėmimo dienÄ turėjo neiÅ¡nagrinėtų praÅ¡ymų, kurių atžvilgiu pagal Sprendimo 2 punktÄ bÅ«tų taikomas ApraÅ¡as, ar visi praÅ¡ymai nurodytai datai buvo iÅ¡nagrinėti, įtakos Sprendimo 2 punkto teisėtumo vertinimui nedaro. Å iuo atveju svarbu yra tai, ar Taryba turėjo teisę Sprendimu įtvirtinti teisinį reguliavimÄ , kuris jos narių atžvilgiu bÅ«tų taikomas atgaline data.

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad lex retro non agit yra vienas iÅ¡ teisinės valstybės principo iÅ¡vedamų konstitucinių principų ir tiek įstatymų leidėjas, tiek atsakovas gali nustatyti grįžtamÄ jį teisės aktų galiojimÄ tik iÅ¡imtiniais atvejais. Teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinių argumentų, kuriais remiantis Sprendimo 2 punkte įtvirtintas atgalinis ApraÅ¡o galiojimas galėtų bÅ«ti pateisinamas bei traktuojamas esant pagrįstu.

Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas bei bendruosius teisės principus, kas sÄ lygojo nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl Sprendimo 2 punkto teisėtumo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog Sprendimo 2 punktas dėl aukščiau nurodytų priežasčių yra neteisėtas.Dėl ApraÅ¡o 2 punktoApeliantai ginčija ApraÅ¡o 2 punkto teisėtumÄ , nurodydami, kad jame įtvirtinta „dokumentų“ sÄ voka yra per siaura ir kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog tai, kad „dokumentų“ sÄ voka neapima atsakovės vardu sudaromų sutarčių, buhalterinės apskaitos dokumentų bei kitų atsakovės ruoÅ¡iamų ir pagal teisės aktų reikalavimus ar vidaus (lokalinius) aktus saugomų dokumentų, nepažeidžia nei vieÅ¡ojo intereso, nei apeliantų nurodytų įstatymų.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Å¡iais apeliantų argumentais bei nurodo, jog pirmosios instancijos teismo argumentai dėl ApraÅ¡o 2 punkto teisėtumo yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip minėta anksčiau, AÄ® 13 straipsnio 4 dalies 3 punkte yra įtvirtinta asociacijos narių teisė susipažinti su asociacijos dokumentais ir gauti visÄ asociacijos turimÄ informacijÄ apie jos veiklÄ . Å iuo atveju nėra aiÅ¡ku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantų siÅ«lomi į pateikiamų dokumentų sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukti dokumentai turėtų bÅ«ti pateikiami ne advokatams nariams, kurie neva neturi atitinkamos kvalifikacijos, bet profesionaliems vidinės veiklos auditoriams ir/ar konsultantams.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo riboti asociacijos narių teisę susipažinti su aukščiau nurodytais dokumentais, toks apribojimas yra neteisėtas ir nepateisinamas demokratinėje visuomenėje. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad nei asociacijos narių kvalifikacija (nesvarbu, ji yra pakankama ar ne), nei galimybė Advokatūros veiklos audito, legitimumo kontrolės bei revizijos funkcijoms pasitelkti profesionalius auditorius ir/ar visos veiklos konsultantus neeliminuoja, nepaneigia ir neatima iš asociacijos narių teisės patiems susipažinti su atsakovės vardu sudaromomis sutartimis, buhalterinės apskaitos dokumentais bei kitais atsakovės ruošiamais ir pagal teisės aktų reikalavimus ar vidaus (lokalinius) aktus saugomais dokumentais, jei asociacijos nariai to pageidauja.

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ApraÅ¡o 2 punktas yra neteisėtas ir kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl Å¡io ApraÅ¡o punkto teisėtumo yra nepagrįstos.Dėl ApraÅ¡o 10 punkto Ginčydami ApraÅ¡o 10 punkto teisėtumÄ apeliantai nurodo, kad, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl to, kad reikalavimas nurodyti konkretų dokumentÄ neapriboja apeliantų teisės į informacijÄ , antra, kad Tarybos kompetencijoje nėra teisės riboti nario teisę disponuoti informacija, todėl ApraÅ¡o 10 punkto reikalavimas dėl įsipareigojimo neatskleisti informacijos ir dokumentų tretiesiems asmenims yra neteisėtas.

Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais apeliantų argumentais nesutinka bei nurodo, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad reikalavimas nurodyti konkretų dokumentÄ nėra tapatus reikalavimui nurodyti dokumento pavadinimÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantai nepagrįstai siaurinamai interpretuoja Å¡iÄ ApraÅ¡o nuostatÄ . Reikalavimas nurodyti konkretų dokumentÄ reiÅ¡kia reikalavimÄ jį identifikuoti, t. y. nurodyti jo pavadinimÄ arba pateikti kitus jį apibÅ«dinančius požymius, kuriais remiantis bÅ«tų galima jį iÅ¡skirti iÅ¡ kitų dokumentų – nustatyti, su kokiu dokumentu yra pageidaujama susipažinti.

Atsižvelgiant į tai, pastarasis reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas ir negali bÅ«ti traktuojamas kaip pažeidžiantis apeliantų teisę į informacijÄ . Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog remdamasi AÄ® bei AdvokatÅ«ros įstatų nuostatomis, Taryba turi teisę nustatyti dokumentų ir informacijos apie AdvokatÅ«ros veiklÄ teikimo tvarkÄ , kÄ ji padarė patvirtindama ApraÅ¡Ä bei jo 10 punkte nustatydama, kas turi bÅ«ti nurodyta praÅ¡yme leisti susipažinti su dokumentais ar gauti informacijÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad ApraÅ¡o 10 punkto reikalavimas praÅ¡yme įsipareigoti informacijos bei dokumentų neatskleisti tretiesiems asmenims yra kvalifikuotinas kaip disponavimo dokumentais bei informacija apribojimas, kuris nagrinėjamu atveju yra pateisinamas, atsižvelgiant į AdvokatÅ«ros, kaip specifinės asociacijos įgyvendinančios advokatų savivaldÄ , funkcijų visumÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡is apribojimas neturi potencialo varžyti nei apeliantų, nei kitų AdvokatÅ«ros narių galimybių, susipažinus su dokumentais ar informacija, su kuriais pageidaujama susipažinti, įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus bei yra nukreiptas į AdvokatÅ«ros ir jos narių interesų apsaugÄ trečiųjų Å¡alių atžvilgiu, todėl yra teisėtas.

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl ApraÅ¡o 10 punkto teisėtumo, o aukščiau nurodyti apeliantų argumentai yra atmetami kaip nepagrįsti.Dėl ApraÅ¡o 11 punktoApeliantai nurodo, jog spręsdamas dėl ApraÅ¡o 11 punkto teisėtumo teismas nevertino aplinkybės, kad tais atvejais, kai yra praÅ¡oma susipažinti su dokumentais, 20 darbo dienų laikotarpis yra skirtas tik praÅ¡ymo tenkinimo klausimo iÅ¡sprendimui, tuo tarpu, jei praÅ¡ymas tenkinamas, nurodomas papildomas laikotarpis, per kurį bus sudarytos sÄ lygos susipažinti su dokumentais.

Pažymi, kad ApraÅ¡as neapima taisyklių dėl informacijos ir dokumentų pateikimo susipažinimui skubos tvarka, taip pat, jog siekiant užkirsti keliÄ piktnaudžiavimui, ApraÅ¡e turėtų bÅ«ti nurodyta, kad atsisakyme suteikti informacijÄ turėtų bÅ«ti nurodytos konkrečios normos, draudžiančios atskleisti informacijÄ . Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliantų argumentais nesutinka bei pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ApraÅ¡o 11 punkte nustatytas 20 darbo dienų terminas praÅ¡ymo dėl susipažinimo su dokumentais ar informacijos pateikimo iÅ¡nagrinėjimui yra pagrįstas ir pastarasis ApraÅ¡o punktas yra teisėtas.

Teisėjų kolegija nurodo, jog tiek pirmosios instancijos teismas, tiek atsakovas savo argumentus dėl pastarojo ApraÅ¡o punkto teisėtumo grindė aplinkybe, jog Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 14 straipsnyje yra nustatytas analogiÅ¡kas terminas, t. y. pastaroji nurodyto teisės akto nuostata buvo pasirinkta orientacine vertinant ApraÅ¡o 11 punkto teisėtumÄ . Apeliacinės instancijos teismas su tokiu orientacinio mato pasirinkimu sutinka ir pažymi, kad nurodyto įstatymo 14 straipsnyje taip pat įtvirtinta teisė pratęsti šį terminÄ dar iki 20 darbo dienų, todėl Å¡iame kontekste ApraÅ¡o 11 punkto nuostatÄ ta prasme, kad 20 darbo dienų laikotarpis yra skirtas tik praÅ¡ymo dėl susipažinimo su dokumentais tenkinimo klausimo iÅ¡sprendimui, o praÅ¡ymÄ tenkinus, nurodomas papildomas laikotarpis, per kurį bus sudarytos sÄ lygos susipažinti su dokumentais, nėra pagrindo traktuoti esant neteisėta.

Be to, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad 20 darbo dienų terminas yra maksimalus terminas, t. y. ilgiausias terminas, per kurį gali bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas praÅ¡ymo (ne)tenkinimo klausimas, taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamas ApraÅ¡o punktas nenumato galimybės pratęsti šį terminÄ . Dėl to, kad ApraÅ¡as neapima taisyklių, nustatančių informacijos bei dokumentų pateikimo susipažinimui skubos tvarka tvarkos, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad kadangi 20 darbo dienų terminas yra maksimalus terminas, nurodytų taisyklių nenustatymas ApraÅ¡e nesÄ lygoja ApraÅ¡o 11 punkto neteisėtumo.

Dėl to, jog ApraÅ¡o 11.2 punktas neapima reikalavimo atsisakant tenkinti praÅ¡ymÄ nurodyti konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis yra grindžiamas atsisakymas, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad toks reikalavimas (Å¡iame punkte esant įtvirtintam reikalavimui nurodyti netenkinimo motyvus) bÅ«tų perteklinis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės argumentu, jog ApraÅ¡o 11.2 punkto formuluotė „jei praÅ¡ymas netenkinamas, nurodomi netenkinimo motyvai“ apima ir atsisakymo teisinį pagrindimÄ .

Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad AdvokatÅ«ra vienija profesionalius teisininkus. Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl ApraÅ¡o 11 punkto teisėtumo, todėl aukščiau nurodytus apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.Dėl ApraÅ¡o 12 punktoApeliantai nurodo, kad ApraÅ¡o 12 punkto nuostata toje apimtyje, kurioje nustatyta, kad narys neturi teisės pateiktų dokumentų ar jų kopijų dauginti, skanuoti, fotografuoti ar kokiais nors kitais bÅ«dais kopijuoti, jei tam nėra gavęs atskiro raÅ¡ytinio AdvokatÅ«ros sutikimo, yra neteisėta, nes tai riboja apeliantų teisę į informacijÄ .

Pažymi, pastarasis ApraÅ¡o punktas turi bÅ«ti vertinimas AdvokatÅ«ros įstatų 24.4. punkto, pagal kurį nariams informacija turi bÅ«ti pateikta nemokamai, kontekste. Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliantų argumentais sutinka bei nurodo, jog, visų pirma, ApraÅ¡o 12 punktas prieÅ¡tarauja AdvokatÅ«ros įstatų 24.4. punktui, iÅ¡ kurio seka, jog galimas draudimas daryti dokumentų ar jų kopijų, pateikiamų susipažinti, kopijas yra ne tik neteisėtas, bet ir tai, kad atsakovas turi pareigÄ , esant nario praÅ¡ymui, pateikti nemokamas pastarųjų dokumentų ar jų kopijų kopijas.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsižvelgiant į dabartinį informacinių technologijų iÅ¡sivystymo laipsnį, atsakovas gali užtikrinti dokumentų originalų iÅ¡saugojimÄ bei organizuoti dokumentų kopijų pateikimÄ nariams minimaliais kaÅ¡tais, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, kuriais remdamasis teismas darė iÅ¡vadÄ , kad apribojimas daryti kopijas tik su leidimu pripažintinas proporcingu ir atitinkančiu vieÅ¡Ä jį interesÄ , yra vertintini esant nepagrįstais.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , kad ApraÅ¡o 12 punktas yra teisėtas.Dėl ApraÅ¡o 13 punktoApeliantų vertinimu, ApraÅ¡o 13 punkto formuluotė yra diskriminacinė ir leidžia atsakovei skirtingai vertinti bei remiantis pastaruoju vertinimu (ne)tenkinti narių praÅ¡ymų dėl leidimo susipažinti su dokumentais bei informacijos pateikimo. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo apeliantų argumentu nesutinka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ApraÅ¡o 13 punktÄ vertino ne kaip diskriminacinį, o kaip lankstų ir padidinantį asociacijos narių teisę gauti informacijÄ net ir neįvykdžius tam tikrų formalių reikalavimų, t. y. atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog nėra pagrindo ApraÅ¡o 13 punkte įžvelgti kokius nors tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos požymis.

Remdamasi iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija aukščiau nurodytÄ apeliantų argumentÄ atmeta kai nepagrįstÄ .Dėl ApraÅ¡o 14 punktoApeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas atkartojo deklaratyviÄ atsakovo pozicijÄ dėl ApraÅ¡o 14 punkto bei neanalizavo ir nevertino konkrečių ApraÅ¡o 14 punkte nurodytų teiginių atitikimo įstatymams, teisingumo ir protingumo principams. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ dalies sutinka su Å¡iais apeliantų argumentais. Teisėjų kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nei viena apraÅ¡o 14 punkte įtvirtinta nuostata, leidžianti atsakovei atsisakyti pateikti informacijÄ ir/ar dokumentus nariams, nepažeidžia įstatymų reikalavimų ir vieÅ¡ojo intereso.

Dėl to, kad ApraÅ¡o 14.1, 14.2, 14.5 ir 14.6 punktai nepažeidžia apeliantų teisių ir teisėtų interesų apeliacinės instancijos teismas sutinka. Dėl ApraÅ¡o 14.6 punkto papildomai pažymėtina, kad Konfidencialios informacijos sÄ raÅ¡as, patvirtintas 2012-05-17 Tarybos sprendimu, yra galiojantis ir nėra ginčijamas Å¡ioje civilinėje byloje, todėl teisėjų kolegija, neperžengdama ieÅ¡kiniu apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų, dėl jo nuostatų teisėtumo nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog, kaip minėta, asociacijos turi teisę apriboti asociacijos narių teisę susipažinti su asociacijos dokumentais ir gauti visÄ asociacijos turimÄ informacijÄ apie jos veiklÄ tik imperatyvių Lietuvos Respublikos įstatymų normų, nustatančių konkrečios informacijos atskleidimo konkretiems subjektams apribojimus, pagrindu, todėl ApraÅ¡o 14.3 ir 14.4 punktai Å¡iame kontekste vertinti kaip nepagrįstai iÅ¡plečiantys atsakovo teisę apriboti asociacijos narių teisę susipažinti su asociacijos dokumentais ir gauti visÄ asociacijos turimÄ informacijÄ apie jos veiklÄ bei pripažintini esant neteisėtais.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ApraÅ¡o 14.3 ir 14.4 punktai nepažeidžia įstatymų reikalavimų.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl apeliacinio skundo ir ieÅ¡kinio reikalavimų              Atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė AÄ®, AdvokatÅ«ros įstatus bei bendruosius teisės principus, kas sÄ lygojo, jog nepagrįstai sprendė dėl Sprendimo 2 punkto ir ApraÅ¡o 2, 12, 14.3 ir 14.4 punktų teisėtumo bei į tai, kad Å¡ie Sprendimo ir ApraÅ¡o punktai yra pripažinti neteisėtais, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas apeliacinį skundÄ Å¡ioje dalyje tenkinti, panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalyje, kuria Sprendimo 2 punktas ir ApraÅ¡o 2, 12, 14.3 ir 14.4 punktai pripažinti teisėtais, ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – Sprendimo 2 punktÄ ir ApraÅ¡o 2, 12, 14.3 ir 14.4 punktus panaikinti kaip neteisėtus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).             Kadangi panaikinus ApraÅ¡o 2, 12, 14.3 ir 14.4 punktus ir palikus ApraÅ¡Ä galioti, ApraÅ¡as taptų neaiÅ¡kus bei prarastų potencialÄ tinkamai atlikti savo funkcijÄ â€“ nustatyti AdvokatÅ«ros nario teisės gauti informacijÄ apie AdvokatÅ«ros veiklÄ bei teisės susipažinti su AdvokatÅ«ros dokumentais pagal AdvokatÅ«ros įstatų 24.2 ir 24.6 punktus tvarkÄ ir terminus – teisėjų kolegija sprendžia, kad ApraÅ¡as turi bÅ«ti panaikintas pilna apimtimi.

Remdamasis aplinkybe, kad panaikinus ApraÅ¡Ä pilna apimtimi, praranda prasmę Sprendimo 1 punktas, bei tuo, jog Sprendimo 2 punktas yra pripažintas neteisėtu ir panaikintas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas panaikinti SprendimÄ pilna apimtimi, kas sÄ lygoja, kad apeliantų ieÅ¡kinio reikalavimai yra tenkinami.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuoseKadangi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas yra priimtas iÅ¡ esmės apeliantų naudai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir dalyje, kuria priteista iÅ¡ ieÅ¡kovų D.

V., J. J., E. M., R. K. po 217,22 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovo naudai ir šį atsakovo reikalavimÄ atmesti. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija tenkina apeliantų reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo apeliantės J. J. naudai 31,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, o atsakovo reikalavimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iÅ¡ apeliantų atmeta.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismasn u t a r i a :Apeliantų J.

J., E. M. ir R. K. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimÄ dalyse, kuriomis Lietuvos advokatÅ«ros advokatų tarybos 2014-08-21 sprendimo dėl dokumentų ir informacijos apie Lietuvos advokatÅ«ros veiklÄ teikimo Lietuvos advokatÅ«ros nariams tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo 2 punktas ir Dokumentų ir informacijos apie Lietuvos advokatÅ«ros veiklÄ teikimo Lietuvos advokatÅ«ros nariams tvarkos apraÅ¡o 2, 12, 14.3 ir 14.4 punktai pripažinti teisėtais bei iÅ¡ ieÅ¡kovų D.

V., J. J., E. M., R. K. priteista po 217,22 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovo Lietuvos advokatÅ«ros naudai, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ panaikinti Lietuvos advokatÅ«ros advokatų tarybos 2014-08-21 sprendimÄ dėl dokumentų ir informacijos apie Lietuvos advokatÅ«ros veiklÄ teikimo Lietuvos advokatÅ«ros nariams tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo, kuriuo patvirtintas Dokumentų ir informacijos apie Lietuvos advokatÅ«ros veiklÄ teikimo Lietuvos advokatÅ«ros nariams tvarkos apraÅ¡as.Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos advokatÅ«ros apeliantės J.

J. naudai 31,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjai                                                                          Loreta Bujokaitė          Aldona Tilindienė                                                                           Dainius Rinkevičius