Legislator Case Law & Legislation
2a7ab2d4-d3da-44fb-b085-25c5fb8b79a1 AI generated

2a7ab2d4-d3da-44fb-b085-25c5fb8b79a1 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 2a7ab2d4-d3da-44fb-b085-25c5fb8b79a1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Laimanto MisiÅ«no, Birutės Valiulienės                                                                                                                    vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â pagal atsakovų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento ir UAB „Domus patria“ atstovo advokato J.

Legislator headnote

AI generated

2a7ab2d4-d3da-44fb-b085-25c5fb8b79a1 · Panevėžio apygardos teismas: Priteisė iÅ¡ Zarasų rajono savivaldybės administracijos, UAB “Konstrukcijų projektai“, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos po 69,50 Lt žyminio mokesčio ir po 63,40 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nurodė, kad saugomų teritorijų, tame tarpe ir miÅ¡kų tinkamas naudojimas, yra vieÅ¡o intereso dalykas. Nustatė, kad UAB „Domus patria“ priklausantis žemės sklypas, kuriame yra statomas gyvenamasis namas ir pirtis, yra miÅ¡kų Å«kio paskirties.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr Pirmosios instancijos teismo                                                 Civilinė byla Nr. 2A-162-198/2013 teisėjas Rimvydas Žukauskas                                Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00090-2012-8                                                                  Procesinio sprendimo kategorija:

 (S) 44.5.2.8;114.11;121.14;121.21   PA NEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 2 d. Panevėžys              Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės (pranešėja),                                                                                                                                                                                                                  kolegijos teisėjų:

Laimanto MisiÅ«no, Birutės Valiulienės                                                                                                                    vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â pagal atsakovų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento ir UAB „Domus patria“ atstovo advokato J.

K. apeliacinius skundus dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Vilniaus apygardos civilinių bylų prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro ieÅ¡kinį pareikÅ¡tÄ ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ atsakovams D. K., Zarasų rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos,  Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui, UAB „Domus patria“, UAB „Konstrukcijų projektai“, tretiesiems asmenims Gražutės regioninio parko direkcijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl 2005-04-15 Zarasų rajono savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijos protokolo Nr.53, Zarasų rajono savivaldybės administracijos vyriausios architektės 2005-05-23 parengto projektavimo sÄ lygų sÄ vado Nr. 82, 2005-11-25 Zarasų rajono savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijos protokolo Nr.174, 2006-06-14 Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. I-409 „Dėl statybos leidimo iÅ¡davimo D.

K.“ ir jai iÅ¡duoto statybos leidimo Nr. 33, 2007-08-03 Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo „Dėl statybos leidimo iÅ¡davimo UAB „Konstrukcijų projektai“ ir Å¡iai bendrovei iÅ¡duoto statybos leidimo Nr. 129, pripažinimo negaliojančiais, taip pat dėl Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2007-09-03 pažymos Nr. 114Z-18 apie nebaigtÄ statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto panaikinimo, bei įpareigojimo UAB „Domus patria“ per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo ir kitų atsakovų lėšomis nugriauti statomo gyvenamojo namo ir pirties pamatus, bei sutvarkyti statybvietę ir                                                      n u s t a t ė:                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                             ieÅ¡kovas, gindamas vieÅ¡Ä interesÄ prašė pripažinti negaliojančiais: 2005-04-15 Zarasų rajono savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijos protokolÄ Nr.53, Zarasų rajono savivaldybės administracijos vyriausios architektės 2005-05-23 parengtÄ projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. 82, 2005-11-25 Zarasų rajono savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijos protokolÄ Nr.174, 2006-06-14 Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymÄ Nr.I-409 „Dėl statybos leidimo iÅ¡davimo D.

K.“ ir jai iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 33, 2007-08-03 Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymÄ â€žDėl statybos leidimo iÅ¡davimo UAB „Konstrukcijų projektai“ ir Å¡iai bendrovei iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 129, bei panaikinti Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2007-09-03 pažymÄ Nr. 114 Z-18 apie nebaigtÄ statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto. Nurodė, kad visi Å¡ie administraciniai aktai yra neteisėti.

Nurodė, kad administraciniai subjektai, iÅ¡duodami nurodytus aktus, turėjo vadovautis LR MiÅ¡kų ir su juo susijusiais įstatymais, kurie reglamentavo statybų miÅ¡ko žemėje tvarkÄ . Pagal LR MiÅ¡kų įstatymo 11 str. 1 d., miÅ¡ko žemė kitomis naudmenomis gali bÅ«ti paverčiama tik iÅ¡imtiniais atvejais, LR Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miÅ¡ko savininko ir visuomenės interesus. Tik pakeitus miÅ¡ko žemės paskirtį, gali bÅ«ti sprendžiama dėl pastatų statybos tokiame sklype.

LR Vyriausybės 2002-05-09 nutarimu Nr. 641 patvirtintos MiÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos 1 p. nurodyta, kad visų suinteresuotų asmenų interesai, keičiant miÅ¡ko žemės paskirtį, derinami rengiant teritorijų planavimo dokumentus ir atliekant vieÅ¡Ä jį svarstymÄ . Sprendžiant statybos leidimo ir kitų ieÅ¡kinyje nurodytų administracinių aktų iÅ¡davimo klausimus, buvo vadovautasi LR Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu patvirtintu Statybų privačioje žemėje reglamentu. 2006-03-14 LR Konstitucinis teismas priėmė nutarimÄ , kuriame nurodė, kad LR Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr.1608 patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 2 p. nuostata, „ MiÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama, kai tokių pastatų reikia miÅ¡kų Å«kio veiklai“, ta apimtimi, kuria miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje leidžiama statyti ne tik medienos sandėlius bei kitus su miÅ¡ku susijusius įrenginius, bet ir kitus pastatus, prieÅ¡tarauja LR Konstitucijos 94 str. 2 p., 7 p., konstituciniam teisinės valstybės principui, LR MiÅ¡kų įstatymo 2 str. 3 d. (2001-04-10 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) ir Žemės įstatymo 26 str. 1 d. 3 p. (2004-01-27 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

Teigė, kad nurodytu nutarimu nebuvo galima vadovautis, iÅ¡duodant statybos leidimus D. K. ir UAB „Domus patria“, taip pat priimti kitus ieÅ¡kinyje nurodytus administracinius aktus. Be to, 1992-05-12 LR Vyriausybės nutarimu Nr.343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 134 p. 1 d., 2 d., nustatyta, kad rekreacinės teritorijos žemės naudotojui draudžiama naudoti miÅ¡ko parkus, parkus ir skverus kitaip, negu numatyta patvirtintose jų naudojimo nuostatuose, statyti pastatus ir įrenginius, nesusijusius su rekreacija, iÅ¡skyrus statybÄ esamose namų valdose.

Atsižvelgiant į nurodytuose aktuose nustatytų draudimų ir ribojimų statyti statinius miÅ¡ko žemėje bei rekreacinėse – saugomose teritorijose visumÄ , ieÅ¡kovo manymu, gyvenamųjų namų statyba miÅ¡ko žemėje apskritai negalima. Kadangi administraciniai aktai, kurių pagrindu buvo pradėti statyti UAB „Domnus patria“ priklausantis namas ir pirtis, yra neteisėti, todėl ir patys statiniai pastatyti neteisėtai.             Zarasų rajono apylinkės teismas ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, t.y. panaikino: 2005-04-15 Zarasų rajono savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijos protokolÄ Nr.53;

Zarasų rajono savivaldybės administracijos vyriausios architektės 2005-05-23 parengtÄ projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. 82; 2005-11-25 Zarasų rajono savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijos protokolÄ Nr.174; 2006-06-14 Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymÄ Nr.I-409 „Dėl statybos leidimo iÅ¡davimo D. K.“; D. K. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 33; 2007-08-03 Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymÄ â€žDėl statybos leidimo iÅ¡davimo UAB „Konstrukcijų projektai“;

UAB „Konstrukcijų projektai“ iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 129; Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2007-09-03 pažymÄ Nr. 114Z-18 apie nebaigtÄ statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto. Ä®pareigojo UAB „Domus patria“, Zarasų rajono savivaldybės administracijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, UAB „Konstrukcijų projektai“ lėšomis, per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nugriauti UAB „Domus patria“ nuosavybės teise priklausančius nebaigtus statyti statinius: gyvenamÄ jį namÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pirtį, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę.

Priteisė iš Zarasų rajono savivaldybės administracijos, UAB “Konstrukcijų projektai“, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos po 69,50 Lt žyminio mokesčio ir po 63,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nurodė, kad saugomų teritorijų, tame tarpe ir miškų tinkamas naudojimas, yra viešo intereso dalykas. Nustatė, kad UAB „Domus patria“ priklausantis žemės sklypas, kuriame yra statomas gyvenamasis namas ir pirtis, yra miškų ūkio paskirties.

Nurodė, kad miÅ¡kai yra ypatingai saugotini objektai, todėl LR MiÅ¡kų ir LR Žemės įstatyme nustatyti ribojimai, o iÅ¡ esmės draudimai miÅ¡ko žemėje statyti gyvenamuosius namus ir Å«kinius pastatus, yra konstituciÅ¡kai pagrįsti, proporcingi, teisėti ir teisingi. LR Vyriausybė 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608 patvirtintame Statybų privačioje žemėje reglamente, nustatydama galimybę miÅ¡ko žemėje ir kitose ypač vertingose teritorijose statyti naujus, taip pat ir buvusiose sodybvietėse, gyvenamuosius namus, virÅ¡ijo savo kompetencijÄ .

LR Vyriausybės 1995-12-22 nutarime Nr.1608 patvirtintame Statybų privačioje žemėje reglamente nustatytas leidimas statyti naujus gyvenamuosius namus ir ūkio pastatus miško žemėje bei leidimas statyti gyvenamuosius namus ir ūkio pastatus buvusiose sodybvietėse, esančiose miško žemėje, nepagristai ir neteisėtai konkuravo su LR Miškų, LR Žemės ir LR Saugomų teritorijų įstatymuose nustatytų statybų specifinėse, saugomose ir vertingose vietovėse, teisiniu reglamentavimu.

Darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju, priimant visus sprendimus dėl statybos miÅ¡ko žemės sklype, kuris dabar priklauso UAB „Domus patria“, buvo privaloma pirmiausia vadovautis specialiu, specifinėje aplinkoje vykdomas statybas reglamentuojančiu, LR MiÅ¡kų įstatymu.              Nurodė, kad 2006-03-14 nutarime, LR Konstitucinės Teismas nustatė, jog patvirtindama Statybų privačioje žemėje reglamentÄ , kuriuo buvo leista statyti gyvenamuosius namus miÅ¡ko žemėje, LR Vyriausybė virÅ¡ijo savo kompetencijÄ ir taip iÅ¡kreipė teisės aktų hierarchijÄ .

Å i iÅ¡vada, analogijos principu pritaikyta ir Statybos privačioje žemėje reglamento 3 p. atžvilgiu. Nurodė, kad santykiai, iÅ¡imtinai reguliuojami įstatymais, todėl minėtas LR Vyriausybės nutarimas, pažeidžiant teisės aktų hierarchijÄ , iÅ¡kreiptai konkuravo su LR MiÅ¡kų ir LR Žemės įstatymais, todėl Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikomas. Po 2006-03-14 Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo, LR Vyriausybė nesiėmė jokių veiksmų, kuriais bÅ«tų kaip nors operatyviai sureaguota į pagal jos pačios neteisėtu 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608 patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento pagrindu vykdomų statybų stabdymÄ , iÅ¡duotų statybų leidimų panaikinimÄ .

Darė iÅ¡vadÄ , kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos specialistas turėjo kontroliuoti, kokios paskirties žemės sklype yra rengiamasi iÅ¡duoti statybos leidimÄ D. K., o vėliau perregistruoti UAB „Konstrukcijų projektai“ vardu, ir nustačius, kad gyvenamojo namo statyba planuojama vykdyti miÅ¡ko žemėje, uždrausti statybos leidimo iÅ¡davimÄ tokiai statybai bei jo paskesnį perregistravimÄ . Be to, 2007-09-03 liudytojas R. G. surašė pažymÄ Nr.114Z-18 apie nebaigtÄ statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto, o Å¡i pažyma suraÅ¡yta praėjus beveik 18 mėn. po LR Konstitucinio teismo 2006-03-14 nutarimo priėmimo, ir liudytojui žinant, kad gyvenamųjų namų statybos miÅ¡ko žemėje negali bÅ«ti vykdomos.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos šiuo atveju neatliko jai priskirtos statybų miško žemėje teisėtumo kontrolės, todėl ji yra kalta ir atsakinga dėl neteisėtos statybos miško žemės sklype, kuris priklauso UAB „Domus patria“, bei tokios statybos padarinių šalinimo.              D. K. išduotas statybos leidimas, negalėjo būti perregistruotas UAB „Konstrukcijų projektai“ vardu, nes D. K. nebuvo atlikusi jokių namo ir pirties statybos darbų.

Tai reiÅ¡kia, kad perregistruoti D. K. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ UAB „Konstruokcijų projektai“ vardu nebuvo jokio teisėto pagrindo. UAB „Konstrukcijų projektai“, norėdami pradėti statybos darbus, žemės sklype įsigytame iÅ¡ D. K., turėjo atlikti įprastÄ naujo statybos leidimo gavimo procedÅ«rÄ . Todėl 2007-08-03 Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. I – 543 yra neteisėtas ne tik dėl to, kad juo buvo leista statyti gyvenamÄ jį namÄ ir pirtį miÅ¡ko žemėje, ir tokia statyba buvo pradėta, bet ir dėl to, kad jis priimtas grubiai pažeidus LR Statybos įstatymo reikalavimus, bei Zarasų rajono savivaldybės administracijoje nustatytÄ statybos leidimų iÅ¡davimo tvarkÄ .

Å iuo atveju, veikdama neteisėtai, Zarasų rajono savivaldybės administracija, pažeisdama nustatytÄ tvarkÄ , leido neteisėtÄ gyvenamojo namo statybÄ miÅ¡ko žemėje, todėl ji yra kalta ir atsakinga dėl neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo.                        Nurodė, kad statybos leidimas D. K. buvo iÅ¡duotas laikantis tuo metu galiojusios procedÅ«rinės tvarkos statybos leidimui gauti. Statybos leidimo iÅ¡davimo D. K. klausimÄ sprendė tam įgaliotos institucijos ir pareigÅ«nai.

Nenustatė, kad kuris nors asmuo, spręsdamas dėl statybos leidimo iÅ¡davimo D. K., virÅ¡ijo savo kompetencijÄ ar pažeidė galiojančiÄ statybos leidimo iÅ¡davimo procedÅ«rÄ . D. K., taip pat neatliko jokių neteisėtų veiksmų, siekdama gauti statybos leidimÄ , namo ir pirties statybai, buvusioje sodybvietėje. IeÅ¡kovo nurodytÄ D. K. neteisėtÄ veikimÄ , pasireiÅ¡kusį kreipimusi į Zarasų rajono savivaldybės administracijÄ dėl statybos leidimo iÅ¡davimo, teismas laikė nepagrįstu.

D. K., siekdama gauti statybos leidimÄ , veikė pagal tuo metu galiojusias procedÅ«rines taisykles, kreipėsi į tas institucijas ir pareigÅ«nus, kurie sprendė klausimus susijusius su statybos leidimų iÅ¡davimu. Darė iÅ¡vadÄ , kad tokie D. K. veiksmai, negali bÅ«ti pripažinti neteisėtais. Be to D. K., neatliko jokių namo ir pirties statybos darbų pagal jai iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ .   NeteisėtÄ namo ir pirties statybÄ vykdė UAB „Konstrukcijų projektai“. UAB „Domus patria“  nevykdė neteisėtos statybos darbų, todėl ji nėra atsakinga dėl neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo savo sÄ skaita.            Nekontroliuodama savo atstovo Utenos apskrityje veiklos, LR Vyriausybė sudarė sÄ lygas neteisėtai veikti Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriui, kuris Å¡iurkščiai pažeidęs nustatytÄ tvarkÄ , neteisėtai iÅ¡davė (perregistravo) UAB „Konstrukcijų projektai“ statybos leidimÄ Nr. 129, kurio pagrindu buvo pradėta neteisėta gyvenamojo namo ir pirties statyba miÅ¡ko žemėje.

Darė iÅ¡vadÄ , kad LR Vyriausybė yra kalta ir atsakinga dėl neteisėtos statybos miÅ¡ko žemėje.              Nurodė, kad Å¡ioje byloje yra sprendžiamas ne tik administracinių aktų teisėtumas, bet ir reiÅ¡kiami civilinio pobÅ«džio reikalavimai, todėl Å¡iuo atveju turi bÅ«ti taikoma civilinėje teisėje nustatyta ieÅ¡kinio senatis. Pagal LR CK 1.125 str. 1 d., Å¡ios bylos reikalavimams taikytinas bendras ieÅ¡kinio senaties terminas - deÅ¡imt metų.    Kadangi administraciniai aktai pripažinti neteisėtais, o atsakovai priėmę Å¡iuos aktus, bei savavaliÅ¡kÄ statybÄ miÅ¡ko žemėje vykdžiusi UAB „Konstrukcijų projektai“  turi sumokėti bylinėjimosi iÅ¡laidas Å¡ioje byloje.                Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalį, kuriame atsakovė per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigota nugriauti nebaigtus statyti statinius ir priteistas jai bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad ieškovas nei bylos nagrinėjimo metu, nei šioje ieškinio dalyje, susijusioje su kaltų asmenų nustatymu, kurių lėšomis turėtų būti griaunami neteisėtai pradėti statyti statiniai žemės sklype Inspekcijos atžvilgiu jokių reikalavimų nereiškė. Todėl pirmosios instancijos teismas peržengė byloje pareikštų reikalavimų ribas ir tokia teismo sprendimo dalis, išeinanti už ieškinio reikalavimų ribų, negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.

            Teigia, kad Zarasų rajono savivaldybės administracija iÅ¡davė 2006-06-14 statybos leidimÄ Nr. 33, o vėliau, pasikeitus žemės sklypo savininkams, perrašė ir iÅ¡davė 2007-08-03 statybos leidimÄ Nr. 129 gyvenamojo namo bei pirties statybai po Konstitucinio teismo 2006-03-14 priimto nutarimo, kuriame konstatuota, jog teisė į statybÄ iÅ¡skyrus specializuotų, su miÅ¡ku susijusių statinių ar įrenginių, miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje negali bÅ«ti realizuota.

           Teigia, kad 2007-09-03 iÅ¡duota pažyma Nr. 114Z-18 apie nebaigtÄ statybÄ be esminių nukrypimų nuo statinio projekto laikytina iÅ¡vestiniu administraciniu sprendimu (iÅ¡ kitų prokuroro praÅ¡omų panaikinti administracinių sprendimų) ir naikintina tik formaliu pagrindu. Pati savaime Å¡i pažyma nebuvo neteisėta, kadangi joje tik buvo konstatuotas faktas, kad ginčo pastatų statyba pažymos suraÅ¡ymo metu atitiko esminius statinio projekto sprendinius, o iÅ¡duodant Å¡iÄ pažymÄ nebuvo tikrinamas statybos teisėtumas žemės sklype, kadangi tokios pareigos UAVA tarnautojams, pažymos iÅ¡davimo metu, nenustatė teisės aktai.

           Zarasų rajono savivaldybės administracijos bei Utenos RAAD teises ir pareigas statybos leidimo iÅ¡davimo procese teisės aktai reguliavo tiesiogiai, todėl už projektavimo sÄ lygų sÄ vadų ir statybos leidimų iÅ¡davimÄ atsakingi atsakovai Zarasų rajono savivaldybė ir Utenos RAAD, o ne Inspekcija.           UAB „Konstrukcijų projektai” statybos darbus atliko savavaliÅ¡kai, t.y. be statybÄ leidžiančio dokumento. UAB „Konstrukcijų projektai” atliko statybos darbus pagal ginčijamus statybos dokumentus  (pastatų baigtumas 8% ir 12%), todėl UAB „Konstrukcijų projektai” turi bÅ«ti taikoma didelė atsakomybė dėl savavaliÅ¡kos statybos, o jos padariniams Å¡alinti tik nugriovimas statytojo lėšomis, nes galimybės įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ Å¡iuo atveju negalima.

           Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Zarasų rajono apylinkės teismo 2012-11-29 sprendimÄ - palikti galioti 2005-04-15 Zarasų rajono savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijos protokolÄ Nr.53, 2005-11-25 Nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolÄ Nr.174, neįpareigoti Utenos RAAD lėšomis Å¡alinti statybos padarinius bei nepriteisti žyminį mokestį ir iÅ¡laidas susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Nurodo, kad Utenos RAAD pareigÅ«nai dalyvavo tik 2005-04-15 suraÅ¡ant vietos apžiÅ«ros protokolÄ ir 2005-11-25 Nuolatinėje statybų komisijoje. Jokio Konstitucinio Teismo nutarimo Å¡iuo laikotarpiu ar kitokio iÅ¡aiÅ¡kinimo dėl statybų miÅ¡ko žemėje negalimumo nebuvo. Nuolatinėje statybos komisijoje dalyvavęs Utenos RAAD atstovas vadovavosi Statybų privačioje žemėje reglamentu, įtvirtintu Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608, 3 p., kuriame Vyriausybė įtvirtino pastatų statybos galimybę tiek žemės Å«kio, tiek miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, taip pat rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus ir statyti reikiamus Å«kinius pastatus.

           Teigia, kad 2007-08-03 statybos leidimÄ Zarasų r. savivaldybės administracija iÅ¡davė praėjus daugiau kaip metams po 2006-03-14 Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo pasisakyta dėl statybų miÅ¡ko žemėje negalimumo. Neteisėti Zarasų rajono savivaldybės administracijos sprendimai - įsakymas Nr.I-543 bei statybos leidimas Nr.129 yra statybos padarinių kilimo pagrindas, už jų kilimÄ turi atsakyti bÅ«tent Å¡i kalta institucija.            Nurodo, kad 2006-06-14 statybos leidimas Nr.33 Zarasų rajono savivaldybės administracijos buvo iÅ¡duotas D.

K., kuri jokių statybų su Å¡iuo leidimu nepradėjo ir nevykdė, tačiau UAB „Konstrukcijos projektai” statybos darbus pradėjo net neturėdama jai statybas leidžiančio dokumento ir tęsė statybas jį gavusi (2007-08-03 leidimas Nr.129), todėl ir turi atsakyti už statybos padarinių Å¡alinimÄ .           Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nedetalizavo kiek kuris atsakovas kaltas ir turi prisidėti prie statybos padarinių Å¡alinimo, todėl Å¡iÄ aplinkybę turėtų įvertinti apygardos teismas.

            Nurodo, kad Vyriausybė priėmė sprendimÄ dėl reglamento 3 p. panaikinimo praėjus beveik metams po Konstitucinio teismo nutarimo, kuriame pasisakyta dėl reglamento 2 p. Taigi, Vyriausybė laikė reglamentÄ tinkamu ir atitinkančiu įstatymÄ nuo pat 1995-12-22 iki pat 2007 m. vasario 4 d. Jei Vyriausybės atstovas, patikrinęs savivaldybės parengtÄ leidimÄ statybai, bÅ«tų įvertinęs jį, kaip neatitinkantį įstatymų reikalavimams, statybos leidimas nebÅ«tų sukėlęs teisinių pasekmių.

Tačiau Vyriausybė per savo atstovÄ leidimo neatitikimo įstatymams neįžvelgė.           Apeliantės UAB „Domus patria” atstovas advokatas J. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2012-11-29 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad priklausančio 2 ha miÅ¡kų Å«kio pagrindinės tikslinės paskirties žemės sklypo atžvilgiu taikomas ne tik LR žemės bei LR miÅ¡kų įstatymai, bet ir LR saugomų teritorijų įstatymas (konkrečiai, 9 ir 13 str.) bei jį detalizuojantys 2002 m. rugpjūčio 10 d.

LR aplinkos ministro įsakymu Nr. 415 patvirtintas Gražutės regioninio parko apsaugos reglamentas ir 2001 m. lapkričio 7 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1313 patvirtintos Gražutės regioninio parko zonavimo pagrindinės nuostatos bei kiti teisės aktai. Teigia, kad statybas siekė vykdyti anksčiau šioje vietoje buvusioje sodyboje, vadovaujantis būtent LR saugomų teritorijų 9 str. 2 d. 8 p., bei LR aplinkos ministro įsakymu Nr. 415 patvirtinto Gražutės regioninio parko apsaugos reglamento 57 p. įtvirtintomis teisės normomis, buvo parengti ir išduoti ginčijami administraciniai aktai, todėl jie turi būti laikomi teisėtais.

          Nurodo, kad 2006-03-14 nutarime LR Konstitucinis Teismas nenagrinėjo LR saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p., numačiusio galimybę atstatyti pastatus esamose ar buvusiose sodybose (neišskiriant miškų ūkio pagrindinės tikslinės paskirties žemės), 13 str. 2 d. 5 p. bei jį detalizuojančio 2002 m. rugpjūčio 10 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. 415 patvirtinto Gražutės regioninio parko apsaugos reglamento 57 p., kuriame aiškiai nustatyta, kad žemės ir mišku ūkio prioriteto funkcinėse zonose esančiose sodybose galima atstatyti gyvenamuosius namus ar priklausinius vietoj buvusiųjų bei rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus bei priklausinius, konstitucingumo.

Tokiu bÅ«du LR saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. nuostata bei jÄ detalizuojanti 2002 m. rugpjūčio 10 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. 415 patvirtinto Gražutės regioninio parko apsaugos reglamento 57 p. nuostata, leidžiančios Gražutės regioniniame parke ir Smalvo kraÅ¡tovaizdžio draustinyje atstatyti pastatus esamose ar buvusiose sodybose Å¡iai dienai yra teisėtos ir galiojančios bei taikytinos teisinėje praktikoje. Kadangi LR saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 1 d. 8 p. nuostatos yra tokios pačios juridinės galios kaip ir tie teisės aktai (LR miÅ¡kų ir žemės įstatymai), kuriems LR Konstitucinio Teismo nutarime prieÅ¡taravo LR Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 “Dėl Statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo” (Žin., 1995, Nr. 106-2379) patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 2 p. nuostata, konstatuotina, kad 2006-03-14 LR Konstitucinio Teismo nutarimo iÅ¡aiÅ¡kinimai negali bÅ«ti interpretuojami ir taikomi pastatų atstatymui esamose ar buvusiose sodybose miÅ¡kų Å«kio pagrindinės tikslinės paskirties žemėje.

          Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas administracinius aktus, tame tarpe be jokių argumentų panaikino ir 2005-04-15 Zarasų rajono savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolÄ Nr.53, kuris buvo suraÅ¡ytas konstatuojant faktines aplinkybes, o ne vykdant vieÅ¡ojo administravimo funkcijas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai netyrė ir tos aplinkybės, jog Zarasų rajono savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolas Nr.53 buvo suraÅ¡ytas 2005-04-15, kai tuo tarpu LR Konstitucinio Teismo nutarimas dėl statybų miÅ¡ko žemėje buvo priimtas beveik po metų.

          Tiek UAB „Konstrukcijų projektai”, kuri 2006-07-14 pirkimo - pardavimo sutartimi iÅ¡ D. K. įsigijo žemės sklypÄ , tiek UAB „Domus patria”, kuri turtÄ Ä¯sigijo 2008-10-17 sandoriu, laikytini sÄ Å¾iningais įgijėjais, kurie esant 2006-06-14 D. K. iÅ¡duotam statybos leidimui atstatyti buvusiÄ sodybÄ , nežinojo ir negalėjo žinoti, kad priimti administraciniai aktai yra neteisėti, todėl gali bÅ«ti panaikinti.                             Nesant akivaizdžių privataus asmens piktnaudžiavimo savo teise požymių, visa atsakomybė tenka sprendimÄ priėmusiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, tačiau pirmosios instancijos teismas savo sprendime nenurodė, koks yra kiekvieno iÅ¡ atsakovu, kurio lėšomis turi bÅ«ti nugriauti statiniai ir sutvarkyta statybvietė, kaltės laipsnis.

          Atsiliepimais į apeliacinius skundus D. K. praÅ¡o Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o UAB „Domus patria”, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento,           Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus apeliacinius skundus atmesti. Nurodo, kad nebuvo nustatyta faktų, jog ginčo statiniai bÅ«tų statomi be statybÄ leidžiančių dokumentų ar nukrypstant nuo jų, o buvo panaikinti net 8 administraciniai aktai, kuriuos priėmė valstybės ir savivaldybės įgaliotos institucijos. Susiklostė tokia faktinė situacija, kad statybų neteisėtumÄ lėmė ne statytojo neteisėti veiksmai, o vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų neteisėtumas.

          Teigia, kad iki 2007 m gruodžio 20 d. apelianto Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos darbuotojas ne rečiau kaip 1 kartÄ per mėnesį turėjo tikrinti visų savivaldybės iÅ¡duotų statybÄ leidžiančių dokumentų atitiktį teisės aktų reikalavimams. Be to, 1996 m. kovo 19 d. Statybos įstatymas Nr. 1-1240 (redakcija galiojusi nuo 2007 m. gegužės 18 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d.), nustatydamas apelianto funkcijas nenurodė, kad statybos valstybinė priežiÅ«ra vykdoma atrankos bÅ«du. 1996 m. kovo 19 d.

Statybos įstatymo Nr. 1-1240 (redakcija galiojusi nuo 2007 m. gegužės 18 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d.) 27 str. 3 d. buvo numatyta, kad apskrities virÅ¡ininko administracija pagal Å¡io straipsnio 4, 5, 6 dalis atlieka visų statinių statybos valstybinę priežiÅ«rÄ , o 4 d. numatė kÄ privalo tikrinti apskrities virÅ¡ininko administracija.           Nurodo, kad 2006 m. birželio 14 d. Zarasų savivaldybės administracijos iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. 33 jokių realių teisinių pasekmių nesukėlė, nes jokie statybos darbai pagal šį statybÄ leidžiantį dokumentÄ atliekami nebuvo.

IÅ¡ esmės Å¡is statybÄ leidžiantis dokumentas galiojo iki 2007 m. rugpjūčio 3 d. statybos leidimo Nr. 129 iÅ¡davimo, kurio pagrindu ir buvo pradėtos statybos. Tačiau iÅ¡duodant 2007 m. rugpjūčio 3 d. statybos leidimÄ Nr. 129 atsakovas Zarasų rajono savivaldybės administracija į LR Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentÄ dėl pritarimo Å¡io statybos leidimo iÅ¡davimui nesikreipė. Todėl svarstytina ar pagal 1996 m. kovo 19 d. Statybos įstatymo Nr. 1-1240 281 str. 2 d. 1 p. LR Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas pirmosios instancijos teismo pagrįstai įpareigotas savo lėšomis prisidėti prie savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo.

         Teigia, kad 1993 m. lapkričio 9 d. Saugomų teritorijų įstatymo Nr. 1-301 9 str. 2 d. 8 p. reglamentuojami žymiai platesni teisiniai santykiai nei 1994 m. lapkričio 22 d. Miškų įstatyme Nr. 1-671, t. y. Saugomų teritorijų įstatymas vertintinas kaip bendroji norma, o Miškų įstatymas vertintinas kaip specialioji norma Saugomų teritorijų įstatymo atžvilgiu.           Gražutės regioninio parko apsaugos reglamento nuostatų santykis su 1994 m. lapkričio 22 d.

Miškų įstatymu Nr. 1-671 vertinamas apeliaciniame skunde nepagrįstai, nes Gražutės parko apsaugos reglamentas yra poįstatyminis teisės aktas ir jame nustatytas teisinis reglamentavimas negali prieštarauti įstatyme nustatytam reglamentavimui.           1994 m. lapkričio 22 d. Miškų įstatymo Nr. 1-671 (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 12 d. iki 2009 m. gegužės 11 d., t. y. 2007 m. rugpjūčio 3 d. statybos leidimo išdavimo metu) nesuteikė teisės statyti/atstatyti gyvenamuosius pastatus miško žemėje.

Taigi apribojimas yra nustatytas įstatymu.           Tačiau, atsižvelgiant į 1994 m. lapkričio 22 d. MiÅ¡kų įstatymo Nr. 1-671 redakcijÄ , įsigaliojusiÄ nuo 2013 m. sausio 1 d. ir įstatymo leidėjo apsisprendimÄ leisti atidalinti privačiÄ miÅ¡ko valdÄ buvusiai sodybai atstatyti, svarstytina ar priimant pirmosios instancijos teismo sprendimÄ neturėjo bÅ«ti aiÅ¡kinamasi ir galimybė apeliantui UAB “Domus patria” pasinaudoti 1994 m. lapkričio 22 d. MiÅ¡kų įstatymo Nr. 1-671 4 str. 3 d. 4 p. atidalinti privačiÄ miÅ¡ko valdÄ buvusiai sodybai atstatyti, atsižvelgiant ir į Konstitucijos 23 str.

įtvirtintÄ nuosavybės neliečiamumo principÄ . Juk nustačius, kad yra galimybė privačios namų valdos atidalinimui, bÅ«tinybės griauti ginčo statinį neliktų.           Teigia, kad UAB “Domus patria” visiÅ¡kai pagrįstai nurodo, kad 1995 m. gruodžio 22 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1608 “Dėl statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo” patvirtino statybų privačioje žemėje reglamento 3 p. atitiktis aukÅ¡tesnės galios teisės aktams nebuvo.

Tačiau teisminėje praktikoje susiformavo iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad 1994 m. 11d. MiÅ¡kų įstatyme Nr. 1-671 gyvenamųjų namų statybos galimybė numatyta nebuvo, todėl poįstatyminiu aktu negalėjo bÅ«ti iÅ¡plėstas įstatyminis teisinis reguliavimas.          Atsiliepimais į apeliacinius skundus VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroras J. R. praÅ¡o Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundÄ tenkinti, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prie Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento ir „Domus patria“ apeliacinius skundus atmesti.

          Nurodo, kad pagal statybÄ reglamentuojančius teisės aktus nei pati Inspekcija, nei Utenos apskrities virÅ¡ininko administracija (per savo Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentÄ ), kurios teisių perėmėja yra Inspekcija, nors yra (buvo) už statybos valstybinę priežiÅ«rÄ atsakingos institucijos, neprivalėjo dalyvauti ginčo statybos leidimų iÅ¡davimo procedÅ«roje ir joje nedalyvavo. Byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas ir pirtis, kuriuos buvo leista statyti ginčo statybos leidimais, priskiriami neypatingų statinių kategorijai, Å¡ių statinių projektavimo ir statybos patikrinimas pasirinktinai nebuvo atliekamas.

Todėl Inspekcijos ar Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos veiksmai ar neveikimas nebuvo neteisėtų ginčo statinių statybos priežastis, ir nėra teisinio pagrindo dėl neva netinkamai vykdytos valstybinės statybos priežiÅ«ros konstatuoti Inspekcijos kaltę dėl neteisėtos ginčo statybos miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje. Pažymėjo, kad neteisėtai statomus statinius griauti Inspekcijos lėšomis neprašė ir ieÅ¡kovas. Pats ieÅ¡kovas teismo sprendimo Å¡ioje dalyje neskundė, nes Inspekcijos interesų gynimas visų pirma yra Inspekcijos prerogatyva, Inspekcija pati aktyviai dalyvauja procese, o pagal Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 19 str. 1 d. nuostatas prokurorai gina vieÅ¡Ä jį interesÄ visų pirma tais atvejais, kai atitinkamos valstybės ar savivaldybės institucijos nesiima priemonių teisės aktų pažeidimams paÅ¡alinti.

          Nuolatinės statybos komisijos posėdžiuose kaip jos narys dalyvavo ir gyvenamojo namo bei pirties statybai miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje (miÅ¡ko žemėje) pritarė ir Utenos RAAD atstovas, nors tokių statinių statyba pagal Žemės įstatymÄ ir MiÅ¡kų įstatymÄ negalima. Tai reiÅ¡kia, kad neteisėtų ginčo statybos leidimų iÅ¡davimo procedÅ«ros metu Utenos RAAD veiksmai taipogi buvo neteisėti ir prisidėjo sudarant sÄ lygas pradėti ir vykdyti neteisėtÄ statybÄ miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, o tai leidžia konstatuoti, kad dėl neteisėtų ginčo statinių statybos yra ir Utenos RAAD kaltė, nes pagal MiÅ¡kų įstatymo 5 str. 3 d. 1 p. bÅ«tent regioniniai aplinkos departamentai privalo kontroliuoti, kaip laikomasi MiÅ¡kų įstatymo, ir atlieka valstybinę visų nuosavybės formų Å¡alies miÅ¡kų bÅ«klės, naudojimo, atkÅ«rimo ir apsaugos kontrolę.

         Apeliacinio skundo argumentai, kad gyvenamuosius namus ir Å«kinius pastatus miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje leido statyti Nuolatinės statybos komisijos posėdžių metu dar galiojęs Statybų privačioje žemėje reglamento 3 p., neÅ¡alina nei Nuolatinės statybos komisijos protokolų neteisėtumo, nei Utenos RAAD kaltės dėl neteisėtos statybos. Gyvenamojo namo ir pirties statyba miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje ir miÅ¡ko žemėje buvo negalima pagal Žemės įstatymÄ ir MiÅ¡kų įstatymÄ .

Apeliavimas į Statybų privačioje žemėje reglamento 3 p. šioje byloje negalimas ir dėl to, kad šis punktas reglamentavo tik statybas esančiose sodybvietėse, o ginčo statybos sklypas neatitinka sodybvietės ir sodybos apibūdinimo, nes būtinas sodybos požymis yra gyvenamasis namas, be to, sodyba buvo laikomas tik juridiškai įformintas sodybinis žemės sklypas. Šiuo konkrečiu atveju ginčo statybos sklypas nebuvo juridiškai įformintas sodybinis sklypas, ir nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismo panaikintų aktų išdavimo metu jame tikrai buvo gyvenamasis namas ar jo liekanų.

         Apeliacinio skundo argumentai, kad Utenos RAAD nepriėmė ir nedalyvavo priimant sprendimus po Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarimo priėmimo, taip pat neÅ¡alina Utenos RAAD kaltės dėl neteisėtos statybos miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje. Utenos RAAD kaltė Å¡iuo atveju visų pirma yra dėl to, kad jis, pritardamas neteisėtai statybai miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, nesivadovavo Žemės įstatymu ir MiÅ¡kų įstatymu, pritarė neteisėtos statybos projektui ir taip sudarė sÄ lygas pradėti ir vykdyti neteisėtÄ statybÄ .

Be to neteisėtas statybos leidimas, kurio iÅ¡davimo procedÅ«roje dalyvavo Utenos RAAD, buvo iÅ¡duotas tik 2006-06-14, t.y. praėjus 3 mėnesiams po Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarimo priėmimo, Utenos RAAD kaltė yra ir dėl to, kad jis net ir po minėto Konstitucinio teismo nutarimo priėmimo nesiėmė jokių priemonių užkirsti keliÄ minėtam statybos leidimui iÅ¡duoti, nors pagal savo kompetencijÄ ir buvo atsakingas už MiÅ¡kų įstatymo laikymosi kontrolę.           Nuolatinės statybos komisijos 2005-04-15 posėdžio protokolas Nr. 53 ir 2005-11-25 posėdžio protokolas Nr. 174 pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai panaikinti, nes nustatyta, kad jie prieÅ¡tarauja įstatymų reikalavimams, ir bÅ«tent jie buvo pagrindas iÅ¡duoti neteisėtus statybos leidimus.

          Apeliantės nurodomos Gražutės regioninio parko apsaugos reglamento 57 p. nuostatos ginčijamų administracinių aktų neteisėtumo nešalina jau vien dėl to, kad ginčijamų aktų išdavimo metu (2005-2007 m.) Smalvo kraštovaizdžio draustinis, kuriame yra ginčo statybos sklypas, dar nebuvo priskirtas Gražutės regioniniam parkui Nr. 1490, dėl ko Gražutės regioninio parko apsaugos reglamentas ginčo teisiniams santykiams negali būti taikomas. Taip pat Gražutės regioninio parko apsaugos reglamentas negalėtų panaikinti Žemės įstatymo ir Miškų įstatymo įtvirtintų ribojimų dėl teisės aktų hierarchijos principo veikimo.

Be to Gražutės regioninio parko apsaugos reglamento 57 p. nuostatoje buvo reglamentuojama statybos galimybė žemės ir miÅ¡kų Å«kio prioriteto funkcinėse zonose, bet ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje ar miÅ¡ko žemėje.           Teigia, kad MiÅ¡kų įstatymas ir Žemės įstatymas, reglamentuojantys miÅ¡kų Å«kio paskirties ar miÅ¡ko žemėje galimus statyti statinius, nenumato jokių iÅ¡imčių dėl sodybų atstatymo galimybės (kai yra iÅ¡likę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose), todėl teisė į statybÄ miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje negali bÅ«ti realizuota net ir atstatant buvusius pastatus esamose ar buvusiose sodybose.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 17 d. buvusio (sugriuvusio, sunaikinto, nugriauto) statinio atstatymas taip pat yra laikomas naujo statinio statyba, todėl apeliantės mėginimas ginčo statybÄ palikti už naujos statybos sÄ vokos ribų yra teisiÅ¡kai nepagrįstas. Apeliavimas į neva buvusių sodybos pastatų atstatymÄ Å¡iuo konkrečiu atveju yra negalimas ir dėl to, kad ginčo statybos sklypas neatitinka sodybvietės ir sodybos apibÅ«dinimo, nes bÅ«tinas sodybos požymis yra gyvenamasis namas, be to, pagal tuometinį reglamentavimÄ sodyba buvo laikomas tik juridiÅ¡kai įformintas sodybinis žemės sklypas.

          Atsakovų, kurių lėšomis turi bÅ«ti griaunami neteisėti statiniai, kaltės laipsnis dėl neteisėtos statybos yra vienodas, o teismo sprendimas Å¡ioje dalyje turi bÅ«ti vykdomas lygiomis dalimis.           Atsiliepimais į apeliacinius skundus Zarasų rajono savivaldybės administracija praÅ¡o LR Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundÄ ir apelianto UAB „Domus patria“ praÅ¡ymÄ pakeisti Zarasų rajono apylinkės teismo 2012-11-29 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo palikti galioti 2005-04-15 Nuolatinės statybos komisijos protokolÄ Nr.53, 2005-05-23 projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr.82, 2005-11-25 Nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolÄ Nr. 174, 2006-06-14 įsakymÄ Nr.1-409, 2006-06-14 statybos leidimo Nr.33, 2007-08-03 įsakymÄ Nr.I-543, 2007-08-03 statybos leidimÄ Nr. 129, 2007-09-03 pažymÄ Nr.114Z-18, tenkinti, o Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos apeliacinį skundÄ atmesti.

          2006-06-14 kai statytojui buvo iÅ¡duotas statybos leidimas Nr.33 dar galiojo Statybų privačioje žemėje reglamentas, patvirtintas LRV 1995-12-22 nutarimu Nr.1608. Nurodo, kad Reglamentas panaikintas vėliau, nei buvo iÅ¡duotas pirminis statybos leidimas ir kiti administraciniai aktai, kurių pagrindu statytojai miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje statėsi statinius, todėl taikyti Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarimÄ aiÅ¡kinant iki jo priėmimo priimtus teisės aktus ir susiklosčiusius santykius yra nepagrįsta ir neteisinga.

          Kadangi ginčo žemės sklypas buvo perleistas UAB „Konstrukcijų projektai“, tai naujojo žemės sklypo savininko vardu 2006-06-14 statybos leidimas Nr.33 buvo 2007-08-03 perraÅ¡ytas į statybos leidimÄ Nr. 129. Buvo pakeistas tik statytojo teisę turintis asmuo ir 2007-08-03 statybos leidimas Nr.129 buvo pirminio statybos leidimo, kuriam pritarė Utenos RAAD atstovas, tęsinys. Pažymėjo, kad Zarasų rajono savivaldybei nebuvo žinoma, jog D. K. nebuvo pradėjusi statybos darbų, nes LR Statybos įstatymo 34 straipsnis nustatė galimybę perraÅ¡yti leidimÄ kito asmens vardu, kai pirminis statytojas, turintis statybos leidimÄ perleidžia kitam asmeniui statinius.

Teigia, kad atsakovas UAB „Konstrukcijų projektai“ labiausiai kaltas dėl statybos padarinių kilimo, nes elgdamasis nesÄ Å¾iningai pradėjo statybos darbus be leidimo ir tik po pamatų iÅ¡betonavimo kreipėsi į rajono Savivaldybės administracijÄ dėl statybos leidimo perraÅ¡ymo. Tokie atsakovo UAB „Konstrukcijų projektai“ veiksmai įrodo tai, kad veikdama nesÄ Å¾iningai ir žinodama apie esančius iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl statybų miÅ¡ko žemėje draudimo, siekė gauti statybos leidimÄ savo vardu per LR Statybos įstatyme numatytÄ statybos leidimo perraÅ¡ymo galimybę, prieÅ¡ingu atveju jų praÅ¡ymas dėl statybos leidimo ginčo žemės sklype bÅ«tų buvęs svarstomas Nuolatinės statybos komisijoje ir statybos leidimas nebÅ«tų buvęs iÅ¡duotas.

          Nurodo, kad Inspekcija, kuri turėjo kontroliuoti statybų teisėtumÄ , neatliko savo pareigų savo kompetencijos ribose. Todėl dėl Inspekcijos ypatingo ir nepagrįsto neatlikimo jai Lietuvos Respublikos statybos įstatyme priskirtų pareigų ir neveikimo, susidarė sÄ lygos suinteresuotiems asmenims pradėti statybas miÅ¡ko žemėje, todėl turėjo bÅ«ti įvertinta ir Inspekcijos atsakomybė Å¡iame ginče. Pažymėjo ir tai, kad Inspekcija, kaip specialus statybos santykių subjektas, turinti kvalifikuotus specialistus, žinodama 2006-03-14 Konstitucinio teismo nutarimÄ , privalėjo nedelsiant imtis visų įmanomų priemonių, neteisėtų statybų sustabdymui bei užkirsti keliÄ naujoms statyboms miÅ¡ko žemėje.

Tokių veiksmų Inspekcija neatliko.           Pažymėjo, kad 2006-06-14 kai statytojui buvo iÅ¡duotas statybos leidimas Nr.33 dar galiojo Statybų privačioje žemėje reglamentas, patvirtintas LRV 1995-12-22 nutarimu Nr.1608. O Reglamentas panaikintas vėliau, nei buvo iÅ¡duotas pirminis statybos leidimas ir kiti administraciniai aktai, kurių pagrindu statytojai miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje statėsi statinius, todėl taikyti Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarimÄ aiÅ¡kinant iki jo priėmimo priimtus teisės aktus ir susiklosčiusius santykius yra nepagrįsta ir neteisinga.

          MiÅ¡kų įstatyme ir Vyriausybės 1997-07-24 nutarimu Nr. 799 patvirtintose   Privačių miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo nuostatuose nėra nustatytas nei aiÅ¡kus draudimas, nei teisė vykdyti statybos darbus miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypuose ar žemės sklypuose, kuriems nustatytos specialios miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos. Statybų tvarkÄ Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Statybos įstatymas ir aplinkos ministro įsakymais patvirtinti statybos reglamentai. Minėtuose teisės aktuose taip pat nėra teisės normų, kurios tiesiogiai draustų vykdyti statybos darbus miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypuose ar miÅ¡ko žemėje.

          Atsiliepimais į apeliacinius skundus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybės priežiÅ«ros skyrius praÅ¡o apeliantų UAB „Domus patria“ ir Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinių skundų netenkinti.          Nurodo, kad žemės sklypas sÄ lygų sÄ vado ir statybos leidimų iÅ¡davimo metu neatitiko sodybvietės (sodybos) sÄ vokos, nes pagal 2001-09-05 pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ Å¾emės sklypÄ ir teises į jį 10 p. duomenų apie Å¡iame žemės sklype esančius statinius nėra.

Projektavimo sÄ lygos, SÄ lygų sÄ vadas bei statybos leidimai buvo iÅ¡duoti ne sodybinių pastatų statymui jau esančioje sodybvietėje, bet visiÅ¡kai naujos sodybos statybai.           Smalvo kraÅ¡tovaizdžio draustinis, į kurio teritorijÄ patenka UAB „Domus patria“ 2,0 ha ploto miÅ¡kų Å«kio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypas yra konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje. Nurodo, kad „Domus patria“ žemės sklype vykdomai statybai turi bÅ«ti taikomi ne tik Gražutės regioninio parko apsaugos reglamente iÅ¡dėstyti reikalavimai veiklai visose regioninio parko funkcinio prioriteto zonose, bet ir papildomi reikalavimai veiklai konservacinio prioriteto funkcinėse zonose (draustiniuose) reglamentuoti, prieÅ¡ingai nei nurodyta apeliantės skunde, esÄ taikytinas Gražutės regioninio parko reglamento 57 p., kuris nustato papildomus reikalavimus veiklai Å«kinio prioriteto funkcinėse zonose reglamentuoti, kai tuo tarpu UAB „Domus patria“ žemės sklypas į Å¡iÄ funkcinio prioriteto zonÄ net nepatenka, todėl minimas 57 p. negali bÅ«ti taikomas.

          Pagal MiÅ¡kų ir Žemės įstatymų, reglamentuojančių statybos miÅ¡ko žemėje santykius, nuostatas atsakovo UAB „Domus patria“ sklype esančioje miÅ¡ko žemėje galima tik statinių, iÅ¡vardytų MiÅ¡kų įstatymo 2 str. 3 d. ir Žemės įstatymo 26 str. 1 d. bei atitinkančių miÅ¡kų grupės (Å¡iuo atveju - ekosistemų apsaugos miÅ¡ko) paskirtį, statyba. UAB „Domus patria“ žemės sklype statomi statiniai (gyvenamasis namas ir pirtis) nepatenka miÅ¡ko žemėje leistinų statyti statinių kategorijÄ .

          Žemės sklype nebuvo sodybos - juridiškai įforminto sodybinio žemės sklypo, todėl pripažinus, kad atsakovas siekia statinių atstatymo žemės sklype, kuriame nėra esančios sodybvietės (sodybos statinių, sodo. sodybos želdinių ir kt.), darytina išvada, jog Statybų privačioje žemėje reglamento 3 p. esantis leidimas pastatų statybai žemės ūkio paskirties bei miškų ūkio paskirties žemėje, galėjo būti taikytinas tik atliekant statybos darbus esančiose sodybvietėse, bet nėra skirtas vietovei -buvusiai sodybai atstatyti.

          Nurodo, kad komisija, 2005-04-15 posėdžio protokolu, konstatuodama gyvenamojo namo arba Å«kinio pastato pamatų liekanas, veikė neturėdami įstatymo įgalinimų Å¡ioje srityje. Be to pagal VÄ® Registrų centro Utenos filialo 2001-09-05 pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ Å¾emės sklypÄ ir teises į jį duomenis D. K. žemės sklype nebuvo jokių statinių. Nepanaikinus ginčijamo 2005-04-15 Zarasų rajono savivaldybės administracijos Nuolatinės statybų komisijos posėdžio protokolo Nr. 53 sukuriamos prielaidos tolimesniems teisiniams ginčams dėl sodybinių pastatų buvimo fakto žemės sklype.

Nors protokole Nr. 53 nėra neginčijamai nustatytas gyvenamojo namo buvimo faktas, bet iÅ¡ esmės Å¡io protokolo pagrindu buvo iÅ¡duodamos projektavimo sÄ lygos (jas 2005-05-19 iÅ¡davė Utenos RAAD), parengtas ir 2005-05-23 iÅ¡duotas projektavimo sÄ lygų sÄ vadas Nr. 82 bei Zarasų rajono savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijos 2005-11-25 posėdžio protokolu Nr. 174 nutarta iÅ¡duoti atsakovei D. K. statybos leidimÄ . Taigi, negalima sutikti su Utenos RAAD apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, jog ginčijamÄ posėdžio protokolÄ Nr. 53 galima palikti galioti kaip nesukeliantį teisinių pasekmių, o Utenos RAAD atstovų veiksmus vertinti teisėtais.

          Teigia, kad žemės sklype nesant statinių, galinčių sudaryti sodybÄ (pagrindinio sodybos elemento - gyvenamojo namo), o taip pat nesant teisiÅ¡kai įforminto sodybinio žemės sklypo, nėra pagrindo teigti apie esančiÄ sodybvietę pagal Statybos privačioje žemėje reglamento 3 p. Teigia, kad projektavimo sÄ lygos, SÄ lygų sÄ vadas bei statybos leidimai buvo iÅ¡duoti ne sodybinių pastatų statymui jau esančioje sodybvietėje, bet visiÅ¡kai naujos sodybos statybai.

Todėl nebuvo pagrindo remtis ir Statybos privačioje žemėje reglamento 3 p. Taigi, tvirtinant, svarstant ir iÅ¡duodant minėtus statybos dokumentus iÅ¡ viso nebuvo pagrindo vadovautis minėtu reglamentu.           Zarasų rajono savivaldybės administracijos bei Utenos RAAD teisės ir pareigos statybos leidimo iÅ¡davimo procese teisės aktai reguliavo tiesiogiai, todėl už projektavimo sÄ lygų sÄ vadų ir statybos leidimų iÅ¡davimÄ atsakingi Zarasų rajono savivaldybė ir Utenos RAAD.

          Nepanaikinus Nuolatinės statybų komisijos 2005-11-25 posėdžio protokolo Nr. 174, kuriame iÅ¡reikÅ¡tas teigiamas Nuolatinės statybos komisijos narių sprendimas dėl statybos leidimo iÅ¡davimo sudaro prielaidas tolimesnius atlikti veiksmus Å¡ioje administracinėje procedÅ«roje. Toks Nuolatinės statybos komisijos sprendimas pagal bendrÄ jÄ taisyklę įpareigoja savivaldybės administracijos direktorių (ar jo įgaliotÄ kitÄ valstybės tarnautojÄ ) veikti Statybos įstatymo 23 str. 9 d. (2006-10-17 įstatymo Nr. X-857 redakcija) numatytu bÅ«du, konkrečias teisines pasekmes statybos teisinių santykių dalyviams sukelia bÅ«tent pagal pastarosios Nuolatinės statybos komisijos sprendimÄ statytojui savivaldybės administracijos direktoriaus (ar jo įgalioto kito valstybės tarnautojo) iÅ¡duodamas statybos leidimas.

Kadangi Statybos įstatyme ir norminiuose teisės aktuose nustatyta statybos leidimo iÅ¡davimo procedÅ«ra yra nuosekli ir vientisa, pripažinus Å¡iÄ procedÅ«rÄ užbaigiantį statybos leidimÄ neteisėtu ir jį panaikinus, teisinės reikÅ¡mės netenka ir visi tos pačios administracinės procedÅ«ros metu priimti procedÅ«riniai (tarpiniai) sprendimai, sudarę pagrindÄ priimti neteisėtÄ statybos leidimÄ . Todėl turi bÅ«ti panaikintas ir 2005-11-25 Nuolatinės statybų komisijos posėdžio protokolas Nr. 174.

          Atsiliepimais į apeliacinius skundus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas praÅ¡o Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos apeliacinį skundÄ atmesti, o atsiliepime į UAB „Domus patria“ apeliacinį skundÄ nurodo, kad byla turi bÅ«ti grÄ Å¾inta nagrinėti pirmosios instancijos teismui.           Nurodo, kad Inspekcija metodiÅ¡kai nevadovavo ir nekontroliavo arba sÄ moningai toleravo statybas miÅ¡ko žemėje.

Tik 2009-04-27 pateikė iÅ¡aiÅ¡kinimus savivaldybėms ir apskričių virÅ¡ininkų administracijoms dėl statybų miÅ¡ko žemėje. Å iuo raÅ¡tu Inspekcija pripažino - kad bÅ«tent ji ir vykdo Teritorijų planavimo įstatymo 34 str. 3 d. ir Statybos įstatymo 27 str. 7 d. 1 p. jos kompetencijai priskirta metodinio vadovavimo funkcijÄ ir tuo pagrindu teikia iÅ¡aiÅ¡kinimÄ dėl statybų miÅ¡ko žemėje. Inspekcija netinkamai vykdė jai teisės aktais pavestas funkcijas - statybų valstybinę priežiÅ«rÄ , kad ji atitiktų teisės aktų reikalavimus, o pradėjo reikÅ¡ti ieÅ¡kinius teismams skubotai ir mėgindama iÅ¡vengti pačios atsakomybės už netinkamÄ pareigų vykdymÄ , siekiant strateginio valstybės tikslo - kad teritorijų planavimas ir statybų plėtra bÅ«tų vykdoma pagal galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas.

Ir Å¡is subjektas turi prisiimti atsakomybę už savo netinkamÄ pareigų vykdymÄ , pasireiÅ¡kusį neveikimu.           Nurodo, kad 2005-04-15 Zarasų rajono savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolas Nr.53 - faktiÅ¡kai nebuvo joks Nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolas, kuriame bÅ«tų svarstyta projektinė dokumentacija ar statybos leidimo klausimai, o tai tiesiog kelių institucijų atstovų suraÅ¡ytas dokumentas, raÅ¡ytiniame pavidale užfiksavęs situacijos patikrinimo vietoje rezultatus - dėl buvusios sodybos požymių.

Tokie kelių institucijų specialistų užfiksuoti duomenys negali bÅ«ti ir ginčo dalyku, nes specialistai tiesiog užrašė Å¡iame protokole, kÄ rado nuvykę į vietÄ . O faktiÅ¡kas Nuolatinės statybos komisijos posėdis, kuriame jau buvo svarstyti statybų klausimai ir pateiktos rekomendacijos dėl leidimo iÅ¡davimo - vyko tik 2005-11-25 ir jo Nr.174.           2005-05-23 Zarasų r. savivaldybės administracijos vyr. architektės parengtas projektavimo sÄ lygų sÄ vadas Nr.82 ir 2005-11-25 Nuolatinės statybų komisijos posėdžio protokolas Nr.174 - abu Å¡ie aktai priimti iki Konstitucinio Teismo 206-03-14 nutarimo, kuriuo buvo pasisakyta dėl Saugomų teritorijų įstatymo ir Statybų privačioje žemėje reglamento.

Todėl nagrinėjant Å¡ių dviejų administracinių aktų teisėtumÄ ir subjektų, juos priėmusių, kaltę, teismas privalėjo vadovautis teisės aktais, galiojusiais sprendimų priėmimo metu, o ne vėlesniais, kaip buvo padaryta šį kart ir kas absoliučiai nesuderinama su teisės valstybės principais.           Pažymėjo, kad nors 2006-06-14 Zarasų r. savivaldybės administracijos sprendimas Nr.I-409 ir tos pačios dienos statybos leidimas Nr.33 priimti po Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarimo, tačiau svarbu, kad po Å¡io leidimo iÅ¡davimo jokių statybos padarinių nekilo.

Bet Zarasų rajono savivaldybės administracija vis tiek sÄ moningai ir žinodama apie daromÄ Ä¯statymų pažeidimÄ 2007-08-03, t.y., praėjus pusantrų metų po 2006-03-14 KT nutarimo, vienaÅ¡aliÅ¡kai dar kartÄ iÅ¡davė leidimÄ statybai nagrinėjame žemės sklype. Toks antrÄ kartÄ neteisėtai iÅ¡duotas leidimas - bÅ«tent ir sukėlė statybos padarinius, nes atsakovai pradėjo vykdyti statybas.           Kadangi po skundžiamo Zarasų r. apylinkės teismo 2012-11-29 sprendimo įsigaliojo MiÅ¡kų įstatymo pakeitimai, jau leidžiantys atstatyti buvusias sodybas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi bÅ«ti įvertintas ir Å¡iuo aspektu, nes teismas vadovavosi griežtesne MiÅ¡kų įstatymo redakcija, absoliučiai draudusiÄ pastatų statybas miÅ¡ke.

         Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nenagrinėjo atsakovu kaltės dydžio bei neproporcingai tenkinto ieÅ¡kinio reikalavimams paskirstė žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas.           Atsiliepimais į apeliacinį skundÄ Vyriausybės atstovė E. I. praÅ¡o Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento, UAB „Domus patria“ apeliacinius skundus atmesti, o Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundÄ patenkinti.

          Teigia, kad nuolatinės statybos komisija apie sodybos buvimo faktÄ sprendė iÅ¡ pateikto praÅ¡ymo ir prie jo pridėtų dokumentų bei apžiÅ«rėjus vietoje tariamos sodybvietės vietÄ . Vien tai, kad nuotraukoje yra užfiksuoti kažkokie žolėje esantys akmenys, dar nereiÅ¡kia, kad iÅ¡ pavienių akmenų buvimo galima daryti iÅ¡vadÄ apie buvusiÄ sodybÄ atsakovo turimame sklype.           Konstituciniam Teismui paskelbus 2006-03-14 nutarimÄ dėl Reglamento atitikties aukÅ¡tesnės galios teisės aktams ir pateikus motyvuojamojoje dalyje iÅ¡aiÅ¡kinimÄ dėl statybų miÅ¡ko žemėje, toks Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas tapo privalomas visoms valstybės valdžios institucijoms, fiziniams ir juridiniams asmenims.

Todėl apelianto argumentas dėl reglamento taikymo dėl statybų miÅ¡ko žemėje net ir po Konstitucinio Teismo aiÅ¡kinimo, yra nepagrįstas.           Nesutinka su apelianto teiginiu, kad remiantis 2002-08-10 aplinkos ministro įtvirtintu Gražutės regioninio parko apsaugos reglamento 57 punktu, apeliantas galėjo atstatyti gyvenamuosius namus ar priklausinius vietoj buvusiųjų bei rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus bei priklausinius. Pažymėjo, kad minėtos normos taikymui turi bÅ«ti tenkinamos joje įtvirtintos sÄ lygos, t. y. pirma, žemės sklypas turi bÅ«ti žemės Å«kio ar miÅ¡kų Å«kio prioriteto akcinėse zonose - atkreiptinas dėmesys, kad funkcinė zona nėra lygu žemės paskirčiai, todėl Å¡ių sÄ vokų sutapatinti negalima, kas reiÅ¡kia, kad byloje nėra duomenų, jog ginčo žemės sklypas priklausytų ar kada nors bÅ«tų priklausęs žemės Å«kio ar miÅ¡kų Å«kio funkcinio prioriteto zonai, prieÅ¡ingai - tai, kad Smalvo kraÅ¡tovaizdžio draustinio teritorija niekada nepriklausė žemės Å«kio ar miÅ¡kų Å«kio funkcinio prioriteto zonai patvirtina faktas, kad 2011-06-28 aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-515 pakeitimu buvo patvirtinta, kad Smalvo kraÅ¡tovaizdžio draustinis priskiriamas konservacinio prioriteto zonai, o anksčiau apskritai nepriklausė Gražutės regioninio parko teritorijai, antra, 57 punkto taikymo ribos buvo apibrėžtos tik galimybe vykdyti statybos darbus esančiose sodybose, byloje nėra duomenų, kad ginčo žemės sklypas bÅ«tų įformintas kaip esama sodyba (sodybvietė).

Taigi visi apelianto teiginiai dėl Gražutės regioninio parko apsaugos reglamento taikymo yra nepagristi.           Namo ir pirties pamatų betonavimo darbai buvo atlikti iki 2007-07-31, taigi dar neturint statybos leidimo, dėl ko galima daryti iÅ¡vadÄ , kad minėti statybos darbai laikytini savavaliÅ¡kais.           Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog sÄ lygas neteisėtai statybas bei teisinį pagrindÄ sudarė Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608 patvirtintas Statybų privačioje žemėje reglamentas.

Norint taikyti reglamento nuostatÄ , turėjo bÅ«ti tenkinamos Å¡ios sÄ lygos: pirma, gyvenamasis namas galėjo bÅ«ti statomas tik esamoje sodybvietėje, antra, tik toje vietoje, kur yra buvęs gyvenamasis namas -dažnai tai laikytina ant buvusio gyvenamojo namo pamatų, arba rekonstruojant esamus gyvenamuosius statinius. Tik esant Å¡ioms dviem sÄ lygoms galėjo bÅ«ti taikomas Reglamentas, kitų atvejų dėl gyvenamosios paskirties pastatų statybos sodybvietėse Statybų privačioje žemėje reglamentas nereglamentavo.

          Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus (Saugomų teritorijų įstatymo 31 str. 8 d., 9 d.) pareiškėjui priklausantis žemės sklypas negali būti dalijamas, namų valdos suformavimas jame negalimas. Galiojantis teisinis reglamentavimas eliminuoja pareiškėjo galimybes vykdyti naujas statybas turimame žemės sklype, todėl jis negalėjo šiuo konkrečiu atveju turėti teisėtų lūkesčių realizuoti savo statytojo teises. Statybų privačioje žemėje reglamento 3 punktas reglamentavo tik statybas esamoje sodybvietėje (sodyboje - esant pastatytam gyvenamajam namui ir tik esant juridiškai įformintam sodybiniam žemės sklypui), t. y. tik tokiu atveju galėjo būti taikomas minėtas teisės aktas, todėl akivaizdu, kad šiuo atveju, kai statybos leidimas buvo išduotas naujo statinio statybai (ūkiniam pastatui, net ne gyvenamajam namui) ir nėra juridiškai įforminto sodybinio žemės sklypo, minėtas teisės aktas apskritai negalėjo būti taikomas, todėl jo pagrindu negalėjo išduoti statybos leidimo, o statytojas – statyti.

          Pažymėjo, kad nors teismas pasisakė dėl Vyriausybės atstovo Utenos apskrityje elgesio ir jį sutapatino su Vyriausybe - Vyriausybės atstovo Utenos apskrityje tarnyba nėra Å¡ios bylos dalyvis (taip pat nėra Vyriausybės struktÅ«rinis padalinys), todėl pirmosios instancijos teismas, neįtraukęs į bylos nagrinėjimÄ subjekto ir spręsdamas dėl jo veiklos, pažeidė CPK 266 straipsnio nuostatas.           Jokiame teisės akte nebuvo nustatyta, kad apskričių virÅ¡ininkų administracijos privalo tikrinti visų iÅ¡duotų statybos leidimų teisėtumÄ .

Todėl apskričių virÅ¡ininkų administracijos negali bÅ«ti atsakingos už visų statinių projektavimo ir statybos priežiÅ«rÄ ir neturėjo pareigos tikrinti visų statybos leidimų.           Atsakovų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundÄ tenkinti, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, o UAB „Domus patria“ atstovo advokato J.

K. apeliacinį skundÄ atmesti.           Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas.          Bylos medžiaga nustatyta, kad žemės sklypas esantis Zarasų r. sav. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2001-08-03 iki 2006-08-10 priklausė D.

K., nuo 2006-08-10 iki 2009-04-02 UAB „Konstrukcijų projektai“, nuo 2009-04-02 UAB „Domus patria“ (1 t. b.l. 18-20). Zarasų rajono savivaldybės administracijos nuolatinės statybos komisijos 2005-04-15 posėdžio protokolu Nr. 53 buvo rekomenduota parengti sÄ lygas ir iÅ¡duoti projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ buvusios sodybos atstatymo projektui parengti (1t. b.l. 32). Zarasų rajono savivaldybės administracijos vyr. architektė A. Ž. 2005-05-23 patvirtino Projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. 82 statytojo D.

K. atstatomos sodybos statybai (1t. b.l. 29-30). Zarasų rajono savivaldybės administracijos nuolatinės statybos komisijos 2005-11-25 posėdžio protokolu Nr. 174 buvo rekomenduojama iÅ¡duoti statybos leidimÄ , nes techninis projektas parengtas, vadovaujantis 2005 m. gegužės 23 d. projektavimo sÄ lygų sÄ vado Nr. 82 reikalavimais (1 t. b.l. 37). 2006-05-31 D. K. pateikė Zarasų rajono savivaldybei praÅ¡ymÄ su priedais iÅ¡duoti statybos leidimÄ (1 t. b.l. 38-39). Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-06-14 įsakymu Nr. I-409 buvo patvirtintas D.

K. statybos leidimas Nr. 33 (1 t. b.l. 40-42). Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2007-08-03 įsakymu Nr. I-543 patvirtino UAB „Konstrukcijos projektai“ statybos leidimÄ Nr. 129 (1 t. b.l. 43-45). Utenos apskrities virÅ¡ininko administracija teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentas iÅ¡davė 2007-09-03 pažymÄ Nr. 114Z-18 apie nebaigtÄ statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto (1 t. b.l. 55). 2011-05-25 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-1468 nustatyta, kad patikrinimo metu statybos darbai nebuvo vykdomi, ir įrengti betoniniai namo ir pirties pamatai (1t. b.l. 56-57).

Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje 2007-06-04 užfiksuoti pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenys (2t. b.l. 121-129).                    UAB „Domus patria“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas administracinius aktus, tame tarpe be jokių argumentų panaikino ir 2005-04-15 Zarasų rajono savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolÄ Nr.53, kuris buvo suraÅ¡ytas konstatuojant faktines aplinkybes, o ne vykdant vieÅ¡ojo administravimo funkcijas, be to, LR Konstitucinio Teismo nutarimas dėl statybų miÅ¡ko žemėje buvo priimtas beveik po metų.

Taip pat priimant Zarasų rajono savivaldybės administracijos nuolatinės statybos komisijos 2005-11-25 posėdžio protokolÄ Nr. 174 nebuvo priimtas LR Konstitucinio Teismo nutarimas.           Teisėjų kolegija iÅ¡analizavus bylos medžiagÄ daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino komisijos 2005-04-15 protokolÄ Nr. 53, kadangi jame konstatuotos aplinkybės apie sklype esančius iÅ¡likusius pastato pamatus neatitinka tikrovės, o tai, kad 2005-11-25 posėdžio protokolas Nr. 174 buvo priimtas anksčiau nei buvo priimtas LR Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarimas nesudaro pagrindo palikti 2005-11-25 posėdžio protokolÄ Nr. 174 galioti.

          Apeliaciniuose skunduose apeliantai nurodo, jog komisijos 2005-04-15 protokolas Nr. 53 nesukelia teisinių santykių atsiradimo ar pasibaigimo, kadangi juo tik konstatuojamos faktinės aplinkybės. Teisėjų kolegija sutinka su tuo, jog minimas protokolas iÅ¡ esmės yra priemonė įrodyti suinteresuotoms institucijoms, kad D. K. priklausančiame žemės sklype egzistavo sodybos liekanos ir nėra privalomas pats savaime, tačiau, nepaisant to, jis konkrečiu atveju buvo pripažintas privaloma prielaida susiklostyti naujiems teisiniams santykiams, o bÅ«tent: nors protokole nėra neginčijamai nustatytas gyvenamojo namo buvimo faktas, bet iÅ¡ esmės Å¡io protokolo pagrindu buvo iÅ¡duotas projektavimo sÄ lygų sÄ vadas D.

K.. O 2005-11-25 posėdžio protokolu Nr. 174 buvo rekomenduojama iÅ¡duoti statybos leidimÄ , nes techninis projektas parengtas, vadovaujantis 2005 m. gegužės 23 d. projektavimo sÄ lygų sÄ vado Nr. 82 reikalavimais, 2006-06-14 įsakymu Nr. I-409 buvo patvirtintas D. K. statybos leidimas Nr.

33. Tačiau byloje nėra jokių pagrįstų ir pakankamų duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ iÅ¡vadai, jog komisijos 2005-04-15 protokole Nr. 53 konstatuotos aplinkybės dėl sklype esančių iÅ¡likusių pastato pamatų atitinka tikrovę. Teisėjų kolegija iÅ¡analizavusi 1939 m. (žemėlapis sudarytas pagal 1903 m. nuotraukÄ ), 1952 m. (žemėlapis sudarytas pagal 1950 m. nuotraukÄ ) ir 1976 m. topografinius žemėlapius, kuriuos iÅ¡leido tuometė Geodezijos ir kartografijos vyriausioji valdyba prie Sovietų SÄ jungos Ministrų Tarybos, nenustatė, kad miÅ¡ko sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bÅ«tų pastatų (1 t. b.l. 189-192, 2 t. b.l. 42-65). Apie D.

K. iÅ¡likusių pastatų liekanas yra konstatuota tik 2005-04-15 protokole Nr. 53, kuriame nurodyta, jog D. K. sklype yra iÅ¡likę buvusių pastatų pamatai iÅ¡ tarpusavyje vietomis suriÅ¡tų dalinai aptaÅ¡ytų akmenų. Sprendžiant iÅ¡ pamatų dydžio bei konfigÅ«racijos, tai turėtų bÅ«ti arba gyvenamojo namo, arba Å«kinio pastato pamatai. ProtokolÄ pasirašę komisijos nariai, pirmosios instancijos teisme buvo apklausti liudytojais. A. Ž. teismo posėdyje parodė, jog pastatų pamatų liekanas nustatė vizualiai, nuvykę į vietÄ buvo rastos sodybvietės liekanos (2t. b.l. 87), liudytojas P. K. parodė, jog D.

K. sklype buvo 60 m. atstumu vientisa, stačiakampio formos pamatų linija – iÅ¡ akmenų, tÄ linijÄ nufotografavo, akmenys buvo lauko rieduliai, pamatai buvo vieno statinio, buvo statoma ant lauko akmenų. Taip pat nurodė, kad atsimena ne toje konkrečioje vietoje buvusius pastatus (2t. b.l. 89-90). D. K. nurodė, kad Utenos RAAD dirba nuo 2004 m. balandžio mėn., komisijos narius pažinojo iÅ¡ matymo, komisijoje buvo ji, vyr architekte A. Ž., P. K.. Su jais nuvažiavo į vietÄ apžiÅ«rėti pamatų.

Buvo iÅ¡likę pamatai, seni akmenys apžėlę samanomis, vietomis akmenys buvo suriÅ¡ti, stačiakampio formos, vieni buvo didesni pamatai, o kito pastato mažesni pamatai (2t. b.l .86). Prie protokolo pridėtoje nuotraukoje taip pat matyti atskiri akmenys (1t. b.l .36). Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ių įrodymų akivaizdžiai nepakako komisijai daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ apie D. K. priklausančiame sklype buvusius pastatus, nes nuotraukose užfiksuotas vaizdas nėra aiÅ¡kus, informatyvus, o apklausti liudytojais protokolÄ pasirašę komisijos nariai iÅ¡ esmės nurodė tas pačias neinformatyvias aplinkybes - kad matė pavirÅ¡inių akmenų liekanas, tačiau Å¡ių liekanų traktavimas pastatų liekanomis iÅ¡ esmės niekuo neparemtas.

Byloje nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad tie pavirÅ¡iniai akmenys galėjo bÅ«ti pastatų liekanomis. Be to, komisijos narys P. K. patvirtino, jog atsimena buvusius pastatus, tačiau ne toje konkrečioje vietoje kur Å¡iuo metu yra namo ir pirties pamatai. Ir prieÅ¡ingai, kituose byloje esančiuose įrodymuose, o bÅ«tent - 1939 m., 1952 m. ir 1976 m. topografiniuose žemėlapiuose, kuriuos iÅ¡leido tuometė Geodezijos ir kartografijos vyriausioji valdyba prie Sovietų SÄ jungos Ministrų Tarybos, nenustatyta, kad miÅ¡ko sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bÅ«tų pastatų, paneigia faktÄ apie D.

K. sklype kada nors buvusius pastatus. Teisėjų kolegijos vertinimu, topografiniai žemėlapiai bei liudytojų paaiškinimai paneigia 2005-04-15 protokole Nr. 53 nustatytas aplinkybes, kad D. K. priklausančiame sklype buvo gyvenamojo namo arba ūkinio pastato pamatai. Nors šiame protokole ir nėra neginčijamai nustatytas gyvenamojo namo buvimo faktas, o konstatuota, jog D. K. priklausančiame sklype yra arba gyvenamojo namo, arba ūkinio pastato pamatai, tačiau, kaip tvirtina bylos duomenys, šis protokolas sudarė prielaidas statyboms teritorijoje, kurioje statybos nėra leidžiamos.

Todėl apeliantų argumentai, jog naikinti tokį protokolÄ nėra pagrindo, kaip nesukeliančio teisinių pasekmių, yra nepagrįsti. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai Zarasų rajono savivaldybės administracijos nuolatinės statybos komisijos 2005-04-15 posėdžio protokolÄ Nr. 53 ir Zarasų rajono savivaldybės administracijos nuolatinės statybos komisijos 2005-11-25 posėdžio protokolÄ Nr. 174 panaikino.           UAB „Domus patria“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taikė LR miÅ¡kų įstatymo 2 str. 3 d., LR žemės įstatymo 26 str. 1 d. nuostatas, tačiau visiÅ¡kai netaikė LR saugomų teritorijų įstatymo bei jį detalizuojančių poįstatyminių aktų nuostatų, kadangi statybas siekė vykdyti anksčiau Å¡ioje vietoje buvusioje sodyboje, vadovaujantis LR saugomų teritorijų 9 str. 2 d. 8 p., bei LR aplinkos ministro įsakymu Nr. 415 patvirtinto Gražutės regioninio parko apsaugos reglamento 57 p. įtvirtintomis teisės normomis, buvo parengti ir iÅ¡duoti ginčijami administraciniai aktai, todėl jie turi bÅ«ti laikomi teisėtais.

          Su Å¡iais apelianto argumentais negalima sutikti, vien dėl to, kad paneigta aplinkybė, jog anksčiau Å¡ioje vietoje buvo sodyba. Be to žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini) turi dvejopo pobÅ«džio teisinį statusÄ , visų pirma, Å¡is sklypas priskirtinas miÅ¡ko Å«kio paskirties žemei, o antra, jis patenka į Smalvo kraÅ¡tovaizdžio draustinio teritorijÄ . Pirmuoju žemės sklypo teisinio statuso atveju statybos miÅ¡ko Å«kio paskirties žemėje santykius reguliuoja LR miÅ¡kų įstatymas ir LR žemės įstatymas.

Antruoju atveju statybos draustiniuose santykius reglamentuoja LR saugomų teritorijų įstatymas. Pagal MiÅ¡kų įstatymÄ miÅ¡ko Å«kio paskirties žemėje yra leidžiama tik medienos sandėlių bei kitų su miÅ¡kų susijusių įrenginių, poilsio, žvėrių paÅ¡arų aikÅ¡telių statyba. Visų kitų statinių statyba nėra leidžiama. Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta analogiÅ¡ka nuostata, kad miÅ¡kų Å«kio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami medienos sandėlių bei kitų su miÅ¡ku susijusių įrenginių užimti plotai.

Žemės įstatyme taip pat nėra kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie dar kiti statiniai gali bÅ«ti ant miÅ¡ko Å«kio paskirties žemės. Vadinasi, ir pagal šį teisės aktÄ miÅ¡ko Å«kio paskirties žemėje leidžiama tik specializuotų statinių statyba: medienos sandėlių bei kitų susijusių su miÅ¡ku įrenginių, poilsio aikÅ¡telių, žvėrių paÅ¡arų aikÅ¡telių statyba. Teisė statyti sodybas miÅ¡ko Å«kio paskirties žemėje pagal Žemės įstatymÄ nebuvo numatyta.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad statybos miÅ¡ko Å«kio paskirties žemėje santykius reglamentuojantys MiÅ¡kų įstatymas ir Žemės įstatymas nenumato iÅ¡imčių dėl statinių, inter alia sodybų, statybos esamose ir buvusiose sodybose (kai yra iÅ¡likę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose), todėl akivaizdu, jog teisė į statybÄ miÅ¡ko Å«kio paskirties žemėje negali bÅ«ti realizuota. Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat laikėsi 2008 m. vasario 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-206/2008, 2009 m. balandžio 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A822-579/2009.

          IÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimo aiÅ¡ku, kad miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje leidžiama statyti tik medienos sandėlius bei kitus su miÅ¡ku susijusius įrenginius. Dėl statybos teisės miÅ¡ko Å«kio paskirties žemėje pažymėtina, kad nėra pakankamai teisinių argumentų, kurie leistų teigti, jog aptartieji MiÅ¡kų įstatyme ir Žemės įstatyme nustatyti ribojimai, ypač atsižvelgiant į miÅ¡kų, kaip ypatingų nuosavybės teisės objektų, pobÅ«dį, jų ypatingÄ ekologinę, socialinę ir ekonominę reikÅ¡mę aplinkai, yra neproporcingi siekiamam konstituciÅ¡kai pagrįstam tikslui, kad savininkų nuosavybės teisės varžomos labiau, negu leidžia Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).

          Kadangi remiantis Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punktu sklypo pagrindinė paskirtis yra miÅ¡kų Å«kio (1 t. b.l.17-20), o namo ir pirties statyba miÅ¡ko Å«kio paskirties žemėje nėra galima, tai Å¡is draudimas atlikti tam tikrus veiksmus pagal vienÄ teisinį reglamentavimÄ negali bÅ«ti paneigtas to paties objekto teisiniu reglamentavimu, suteikiančiu teisę atlikti tuos pačius tam tikrus veiksmus, o Å¡iuo atveju statyti sodybÄ .           Remiantis 2002-08-10 aplinkos ministro įtvirtintu Gražutės regioninio parko apsaugos reglamento 57 punktu, apeliantė galėjo atstatyti gyvenamuosius namus ar priklausinius vietoj buvusiųjų bei rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus bei priklausinius.

Vadovaujantis 57 punktu buvo tik galimybe atstatyti gyvenamuosius namus ar priklausinius vietoj buvusiųjų bei rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus bei priklausinius, kadangi byloje paneigta aplinkybė, jog anksčiau šioje vietoje buvo sodyba, be to Gražutės regioninio parko apsaugos reglamento 57 p. nuostatoje buvo reglamentuojama statybos galimybė žemės ir miškų ūkio prioriteto funkcinėse zonose, bet ne miškų ūkio paskirties žemėje ar miško žemėje, todėl minimas Reglamento 57 p. negali būti taikomas.

         Atsižvelgus į virÅ¡ iÅ¡dėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo taikyti Saugomų teritorijų įstatymo bei jį detalizuojančius teisės aktus.           Apeliaciniame skunde nurodoma, kad statybos metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 patvirtintas Statybų privačioje žemėje reglamentas, kurio 3 punktuose įtvirtinta galimybė statyti ir kitokius nei numatyti MiÅ¡kų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje statinius.

         Reglamento 3 punkte nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemėje ir miškų ūkio paskirties žemėje esančiose sodybvietėse galima statyti naujus gyvenamuosius (vietoj buvusiųjų), taip pat rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus ir statyti reikiamus ūkinius pastatus. Ši Reglamento nuostata galiojo iki 2007 m. vasario 4 d. (panaikinta Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr.106). Taip įstatymo lydimuoju aktu buvo nustatyti leistinos miško žemėje statybos atvejai, nenustatyti įstatymų.

Teisinio reguliavimo neaiÅ¡kumai galėtų bÅ«ti aiÅ¡kinami asmens naudai, nes pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos standartus nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias apribojamos Konvencijoje garantuojamos asmens teisės, turi bÅ«ti pakankamai prieinamos, aiÅ¡kios ir numatomos (žr., pvz., James and Others v. United Kingdom, judgment of 21 February 1986, Series A no. 98, par. 67, Lithgow and Others v. United Kingdom, judgment of 8 July 1986, Series A. no. 102, par. 110). Tačiau pažymėtina, kad net ir sutinkant su apeliantės pozicija, kad pagal Reglamento 3 punktÄ miÅ¡kų Å«kio žemėje esančiose sodybvietėse statyba tam tikru laikotarpiu buvo galima, ji turėjo bÅ«ti vykdoma teisės aktų nustatyta tvarka.

Tokiai statybai taikytinos Statybos įstatymo nuostatos dėl statinio projekto ir leidimo bÅ«tinumo (20, 23 straipsniai). Asmens teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principas reiÅ¡kia, kad garantuojama asmens, kuriam teisinė sistema duoda pagrindÄ tikėtis, jog jis turės tam tikrÄ rezultatÄ , jei veiks teisėtai, interesus. Taigi asmens teisėtų lÅ«kesčių apsaugai svarbu paties asmens veiksmų teisėtumas. Å is principas taip pat reiÅ¡kia įgytų teisių apsaugÄ , t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus iÅ¡laikytos nustatytÄ laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos.

Kadangi konstatavus, jog D. K. sklype Zarasų rajono savivaldybės administracijos nuolatinės statybos komisijos 2005-04-15 posėdžio protokole Nr. 53 nepagrįstai nustatytos pastatų liekanos, atsakovės konkretus atvejis į apeliantės nurodyto reglamento 3 punkto reguliavimo sritį nepatenka. Taip pat byloje neginčijamai nustatyta, kad žemės sklype esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2001-08-03 iki 2006-08-10 priklausiusiam D. K. jokios statybos nebuvo vykdomos. O minėtas žemės sklypas nuo 2006-08-10 iki 2009-04-02 priklausė UAB „Konstrukcijų projektai“, kuri ir vykdė statybas.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu UAB „Konstrukcijų projektai“ direktorius Ž. B. nurodė, kad 2007 m. birželio mėnesį buvo pradėti statybos darbai, pamatus įrengė per keletÄ dienų ir tik po to kreipėsi į Zarasų rajono savivaldybę dėl statybos leidimo (2t. b.l. 140). O UAB “Domus patria” nurodė, kad įsigijus žemės sklypÄ su ginčo pamatais jokių darbų nevykdė. Å ias aplinkybes patvirtina ir 2007 m. birželio 1 d. sutartis, nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla (2 t. b.l. 117-129).

Å iuo atveju UAB „Konstrukcijų projektai“ neįgyvendino savo teisių teisės aktų nustatyta tvarka. Ji, žinodama apie statybÄ leidžiančių dokumentų bÅ«tinumÄ , nustatyta tvarka (pateikdama praÅ¡ymÄ ) nesikreipė dėl jų gavimo į kompetentingas institucijas, pamatus pastatė neturėdama statybos leidimo, Reglamento galiojimo metu nustatyta tvarka nepradėjo statybos įteisinimo procedÅ«rų. Vadovaujantis bendruoju protingumo principu, toks elgesys nelaikytinas sÄ Å¾iningu teisių įgyvendinimo bÅ«du statybų srityje.

Apibendrinant konstatuotina, kad UAB „Konstrukcijų projektai“ Reglamento galiojimo metu iš jo kylančios gintinos teisės neįgijo, jos apeliacinio skundo argumentas, kad administraciniai aktai buvo išduoti vadovaujantis Reglamentu atmestinas.           Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento argumentais, jog 2006-06-14 statybos leidimas Nr.33 Zarasų rajono savivaldybės administracijos buvo išduotas D.

K., kuri jokių statybų su Å¡iuo leidimu nepradėjo ir nevykdė, tačiau UAB „Konstrukcijos projektai” statybos darbus atliko net neturėdama jai statybas leidžiančio dokumento, todėl ir turi atsakyti už statybos padarinių Å¡alinimÄ .           CK 4.103 str. 3 d. numato, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių klausimÄ iÅ¡sprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Statybos įstatymo 28 str. 7 d. nustato, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytojÄ per nustatytÄ terminÄ teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentacijÄ , iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. nurodytÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavaliÅ¡ka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie Å¡io statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų teisės aktų reikalavimams.

Kadangi D. K. ir UAB “Domus patria” statybos darbų neatliko, o UAB „Konstrukcijos projektai” statybos darbus atliko net neturėdama jai statybas leidžiančio dokumento, todėl ir turi atsakyti už statybos padarinių Å¡alinimÄ bei iÅ¡ UAB „Konstrukcijos projektai” priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei ir Vyriausybės įgaliotam atstovui – Aplinkos ministerijai, kuri patyrė 381,15 Lt – vertimo iÅ¡laidas, kurios priskirtinos prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 2 t. b.l. 76-81).

          Teisėjų kolegija pažymi, kad statybos darbus kuriems buvo reikalingas statybos leidimas atliko UAB „Konstrukcijų projektai”, o remiantis CK 4.48 str. perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo (1 d.), o perdavimo bÅ«du naujasis savininkas įgyja į perduotÄ daiktÄ (turtÄ ) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (2 d.). Nagrinėjamu atveju UAB „Domus patria”, pirkdama žemės sklypÄ su ginčo pamatais, įgijo tiek pareigų ir teisių, kiek turėjo ir buvęs savininkas.

Todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad turi bÅ«ti ginami UAB „Domus patria”, kaip sÄ Å¾iningo įgijėjo interesai ir tai kad UAB „Domus patria“ įsigijo žemės sklypÄ neturi  įtakos ginčijamų aktų teisėtumui.           LR MiÅ¡kų įstatymo 2012-11-06 priimtas 4, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, kuris galioja nuo 2012-12-31 (Nr. XI-2361), taip pat nesuteikia UAB „Domus patria“ miÅ¡ko žemėje vykdyti ginčijamÄ statybÄ , nes leidžiamas tik buvusios neiÅ¡likusios sodybos atstatymas buvusiems savininkams ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniams, paveldintiems pagal įstatymÄ .

          Kiti apeliacinių skundų argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo                       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., n u t a r i a:           Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimÄ pakeisti – sprendimo dalį dėl įpareigojimo UAB „Domus patria“, Zarasų rajono savivaldybės administracijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, UAB „Konstrukcijų projektai“ lėšomis per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo teismo įsiteisėjimo dienos, nugriauti UAB „Domus patria“ nuosavybės teise priklausančius nebaigtus statyti statinius: gyvenamÄ jį namÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pirtį, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę dėl iÅ¡ Zarasų rajono savivaldybės administracijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, UAB „Konstrukcijų projektai“ po 69,50 Lt žyminio mokesčio ir po 63,40Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteisimi pakeisti ir iÅ¡dėstyti taip: - Ä®pareigoti UAB „Konstrukcijų projektai“ lėšomis per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo teismo įsiteisėjimo dienos, nugriauti UAB „Domus patria“ nuosavybės teise priklausančius nebaigtus statyti statinius: gyvenamÄ jį namÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pirtį, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę. - Priteisti iÅ¡ UAB „Konstrukcijų projektai“ 144 Lt žyminio mokesčio ir 253,60 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. - Priteisti iÅ¡ UAB „Konstrukcijų projektai“ 381,15 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui.

KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .           Teisėjai                                                                                 Birutė Jonaitienė                                                                                                                                                                                                                                                                                                              Laimantas MisiÅ«nas                                                                                                          Birutė Valiulienė