2a7a81cf-a6a2-42cc-b7ba-351da3dbdebf · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-165-781/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00225-2016-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.1; 2.6.1.6.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 7 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Dalios Kačinskienės ir JÅ«ratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,SportIN Grupė“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „SportIN Grupė“ (bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alson“ teisių ir pareigų perėmėjos) ieÅ¡kinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „MAKEY STUDIO“, kuriai atstovauja bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Draugo petys“, ir J.

V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SportIN Grupė“ (bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Alson“ teisių ir pareigų perėmėja, kuri buvo pradinė ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ ir prašė:

1) pripažinti negaliojančiais tarp UAB „Alson“ ir atsakovės UAB „MAKEY STUDIO“ pasiraÅ¡ytÄ atliktų darbų aktÄ Nr. A995 bei Å¡io akto pagrindu atsakovės UAB „MAKEY STUDIO“ iÅ¡raÅ¡ytÄ 2014 m. spalio 30 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ MAK057;

2) taikyti restitucijÄ ir priteisti solidariai iÅ¡ atsakovių BUAB „MAKEY STUDIO“ bei J. V. 96 733,09 Eur;

3) priteisti solidariai iÅ¡ atsakovių UAB „MAKEY STUDIO“ ir J. V. be pagrindo įgytus 14 438,13 Eur. 1.1. Nurodė, kad BUAB „Alson“ bankroto administratorė UAB „MaxContract“ nustatė, jog atliktų darbų akte, kurį 2014 m. spalio mėn. pasirašė BUAB „Alson“ dėl atsakovės BUAB „MAKEY STUDIO“ tariamai atliktų darbų objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 334 000 Lt sumai (toliau – ginčijamas atliktų darbų aktas), darbus atliko ne atsakovė, o kitos bendrovės, atitinkamai BUAB „Alson“ neturėjo teisinio pagrindo atlikti mokėjimo atsakovei pagal minėtÄ aktÄ bei jo pagrindu 2014 m. spalio 30 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (toliau – ginčijama sÄ skaita faktÅ«ra).

Pažymėjo, kad ginčijamas atliktų darbų aktas laikytinas pažeidžiančiu BUAB „Alson“ ir jos kreditorių teises bei teisėtus interesus. 1.2. IeÅ¡kovė nurodė abejones ir dėl ginčijamo atliktų darbų akto parengimo bei suraÅ¡ymo datos (nesant jame nurodytos konkrečios datos), numerio suteikimo (nors kitiems aktams tokie numeriai nebuvo suteikiami), taip pat kvestionavo Å¡io akto pagrindu iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros numerio suteikimÄ (kuris yra vėlesnis nei vėliau iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų), todėl, anot ieÅ¡kovės, nurodyta sÄ skaita iÅ¡raÅ¡yta vėliau nei nurodyta data joje. 1.3.

IeÅ¡kovė savo reikalavimus dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu grindė actio Pauliana pagrindu (teigė egzistuojant visoms sÄ lygoms Å¡io instituto taikymui), taip pat nurodė, jog ginčijamas atliktų darbų aktas prieÅ¡tarauja BUAB „Alson“ teisnumui ir tikslams, nes ginčijamas sandoris laikytinas nenaudingu juridiniam asmeniui (sumokėjus nurodytÄ sumÄ atsakovei už kitų asmenų atliktus darbus). 1.4. Pažymėjo, kad 2014 m. gruodžio 30 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros MAK053 ir MAK054 buvo iÅ¡raÅ¡ytos bei apmokėtos taip pat nesant teisinio pagrindo, nes tarp BUAB „Alson“ ir atsakovės nebuvo pasiraÅ¡yta jokių atliktų darbų aktų, atitinkamai atsakovė jokių darbų nevykdė, už kurių atlikimÄ galėjo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡ytos nurodytos sÄ skaitos faktÅ«ros, todėl, anot ieÅ¡kovės, atsakovė be pagrindo gavo 14 438,13 Eur sumÄ pagal Å¡ias PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. 1.5.

IeÅ¡kovės teigimu, kadangi atsakovė J. V. atliktų darbų aktÄ pasirašė ir pinigus pagal aktÄ gavo žinodama, kad realiai jokių darbų pagal aktÄ nėra atlikta, be to, atsakovė BUAB „MAKEY STUDIO“ iÅ¡rašė 2014 m. gruodžio 30 d. PVM sÄ skaitas faktÅ«ras J. V. žinant, jog jokie darbai nebuvo vykdomi, atsakovė J. V. turi prisiimti solidariÄ jÄ atsakomybę dėl Å¡ių sumų grÄ Å¾inimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies –priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės BUAB „MAKEY STUDIO“ 3118,92 Eur kaip nepagrįstai gautÄ sumÄ ; kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė; taip pat priteisė atsakovei BUAB „MAKEY STUDIO“ iÅ¡ ieÅ¡kovės 900 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. 2.1.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pradinei ieÅ¡kovei UAB „Alson“ kreditorių susirinkimo 2015 m. gruodžio 1 d. nutarimu nutarta vykdyti bankroto procedÅ«rÄ ne teismo tvarka, tačiau, teismo vertinimu, pradinė ieÅ¡kovė (tiek ir ieÅ¡kovė) nepateikė į bylÄ bendrovės kreditorių sÄ raÅ¡o ir kreditorinių reikalavimų dydžių. Teismas pažymėjo, kad reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu, pradinė ieÅ¡kovė, kaip ginanti kreditorių interesus, turėjo nurodyti turimų kreditorių skaičių ir jų reikalavimus, bei duomenis, kada pradinė ieÅ¡kovė tapo nemoki, nes, anot teismo, pradinė ieÅ¡kovė turėtų teisę ginčyti atliktų darbų aktÄ tuomet, jei Å¡io sandorio pradinė ieÅ¡kovė neprivalėjo sudaryti ir jeigu ginčijamas sandoris pažeidė kreditorių teises, o skolininkas (pradinė ieÅ¡kovė) apie tai žinojo arba turėjo žinoti. 2.2.

Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pradinės ieškovės pareiga buvo teikti įrodymus, patvirtinančius, ar ginčijamo sandorio sudarymo metu kreditorių teisės buvo pažeistos, ar jie turėjo reikalavimo teises į skolininkę (pradinę ieškovę) šio sandorio sudarymo metu (2014 m. spalio mėn.). Pabrėžė, kad atsakovėms nurodžius, jog pradinė ieškovė neturėjo kreditorių ginčijamo atliktų darbų akto sudarymo metu (ir ieškovei šitos aplinkybės nenuginčijus), pradinė ieškovė (ir ieškovė) neįrodė, jog kreditorių interesai šiuo atveju buvo pažeisti. 2.3.

Pirmosios instancijos teismas paaiškino, kad nors liudytoju apklaustas L. B. (buvęs pradinės ieškovės BUAB „Alson“ vadovas) ir nurodė, jog ginčijamame 2014 m. spalio mėn. akte parašas yra ne jo bei teigė abejojantis ar atsakovė BUAB „MAKEY STUDIO“ atliko akte nurodytus darbus, tačiau teismas sprendė, kad neturi pagrindo daryti išvadų, jog ginčijamas atliktų darbų aktas yra negaliojantis (nes yra suklastotas), kad akte nėra buvusio pradinės ieškovės vadovo parašo ir (ar) jame neišreikšta užsakovo valia, nes pradinė ieškovė (vėliau ir ieškovė) nereiškė reikalavimo šiuo pagrindu. 2.4.

Teismas vertino, kad liudytojui teigiant, jog ginčijamame akte paraÅ¡as yra ne jo, pradinė ieÅ¡kovė (vėliau ir ieÅ¡kovė) turėjo siekti, kad Å¡i aplinkybė bÅ«tų patvirtinta kitu galimu įrodymu, pavyzdžiui, eksperto iÅ¡vada. Pirmosios instancijos teismas sprendė netikslinga savo iniciatyva skirti byloje liudytojo L. B. paraÅ¡o tikrumo ekspertizę, nes reikalavimo pripažinti aktÄ negaliojančiu tuo pagrindu, kad jame nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta vieno iÅ¡ aktÄ pasiraÅ¡iusių atstovų valia, kad aktas nepatvirtintas pradinės ieÅ¡kovės, nebuvo pareikÅ¡ta. 2.5.

Teismas, remdamasis liudytojo L. B. parodymais, taip pat tuo, jog bendrovės vadovas sutiko su sumos, nurodytos akte ir sÄ skaitoje faktÅ«roje – 334 000 Lt, apmokėjimu atsakovei, jai pervedant nurodytÄ sumÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad pradinė ieÅ¡kovė apmokėjo Å¡iÄ sumÄ atsakovei už atliekamus pagal sutartį darbus, arba galimai sumokėjo nurodytÄ sumÄ kaip avansÄ už darbus, kuriuos atsakovė BUAB „MAKEY STUDIO“ turėjo atlikti ateityje. 2.6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad liudytoja S. K., kuri teigė tvarkiusi buhalterinę UAB „Alson“ apskaitÄ nuo 2012 m. iki 2016 m. sausio pradžios, nurodė, jog įmonės apskaitoje (pagal finansinius dokumentus) buvo apie 130 000 (nekonkretizavo valiutos) permoka.

Taigi, teismas sprendė, kad Å¡is paaiÅ¡kinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pradinė ieÅ¡kovė yra apmokėjusi už rangos darbus juos atlikusioms bendrovėms daugiau, nei turėjo sumokėti pagal sudarytas sutartis, tačiau byloje nepateikti duomenys kuriai iÅ¡ bendrovių yra permokėta; pažymėjo, jog nėra pagrindo spręsti, kad permokėta buvo tik atsakovei, nes pradinė ieÅ¡kovė nepateikė duomenų kokios apimties ir kokiai sumai darbų turėjo atlikti atsakovė, taip pat kiek darbų ji faktiÅ¡kai atliko, kiek jai faktiÅ¡kai buvo sumokėta.

Teismas vertino, kad ieškovė neįrodė, jog darbus atliko ne atsakovė, o kitos bendrovės. 2.7. Pažymėjo, kad ieškovei neįrodinėjant visų darbų, kurie turėjo būti atlikti objekte, apimties, nepateikus įrodymų dėl kokių darbų ir kokiam apmokėjimui buvo sudarytos sutartys su rangos darbus vykdžiusiomis bendrovėmis, neteikiant įrodymų, kad darbai, nurodyti ginčijamame akte ir kitų bendrovių apmokėjimui pateiktuose dokumentuose, yra tie patys darbai, ieškinys tuo pagrindu, kad akte nurodytus darbus atliko kitos bendrovės, netenkinamas. 2.8.

Teismas sprendė, kad liudytojų L. B. ir S. K. parodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog apmokėjimas pagal atsakovės iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas, jos praÅ¡ymu, galėjo bÅ«ti atliekamas avansu. 2.9. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovė turi galimybę siekti avanso susigrÄ Å¾inimo tuo atveju, jei objekte nebuvo atlikti darbai, nurodyti aktuose ir PVM sÄ skaitose faktÅ«rose; pažymėjo, jog Å¡ioje byloje toks reikalavimas nebuvo reiÅ¡kiamas, todėl teismas nenagrinėjo aplinkybių, kurios, anot teismo, nėra ieÅ¡kinio pagrindu.

PaaiÅ¡kino, kad pripažinus, jog avansas galėjo bÅ«ti mokamas siekiant, kad atsakovė įvykdytų rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, toks lėšų gavimas negali bÅ«ti laikomas be pagrindo įgytu turtu, todėl ieÅ¡kovės reikalavimai, pareikÅ¡ti CK 6.237 straipsnio 1 dalies pagrindu, negali bÅ«ti tenkinami. Nurodė, kad ieÅ¡kovė, siekdama sumokėto avanso grÄ Å¾inimo, turėtų teikti įrodymus apie bendrÄ apimtį darbų, atliktų ginčo objekte, už kurį buvo sumokėtas avansas, teikti įrodymus, kokia bendra suma turėjo bÅ«ti sumokėta pagal visas rangos sutartis, sudarytas pradinės ieÅ¡kovės konkrečiam objektui. 2.10.

Taigi, apibendrindamas, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo spręsti, jog kitos bendrovės atliko ir joms buvo apmokėta už darbus, nurodytus ginčijamame atliktų darbų akte Nr. A995 ar pagal sÄ skaitas faktÅ«ras MAK053 ir MAK054, iÅ¡raÅ¡ytas 2014 m. gruodžio 30 d. 2.11. Teismas, spręsdamas dėl be pagrindo gautų lėšų grÄ Å¾inimo, nurodė, kad tik sÄ skaitoje faktÅ«roje MAK054 nurodyta, jog apmokama už vėdinimo sistemos modernizavimÄ , o sÄ skaitoje MAK053 nurodyta, kad apmokama pagal atliktų darbų aktÄ (duomenys neskelbtini).

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nepateikė nurodyto akto; kita vertus, pripažino, jog jos galimybės gauti dokumentus iÅ¡ bankrutavusios bendrovės, jeigu tokie duomenys ir buvo, yra apsunkintos, todėl sprendė, kad bÅ«tent atsakovė BUAB „MAKEY STUDIO“ turėjo galimybę pateikti byloje įrodymus, pagal kokį aktÄ ir už kokius atliktus darbus ji reikalavo Å¡ios sumos apmokėjimo, tačiau tokių įrodymų nepateikė. 2.12. Taigi, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nesant byloje įrodymų, kurie patvirtintų, jog pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ MAK053 buvo pagrindas pradinei ieÅ¡kovei apmokėti už atliktus darbus, ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje tenkintinas, bei pripažino, kad pradinė ieÅ¡kovė apmokėjo atsakovei už darbus, kurie nebuvo priimti, todėl Å¡iÄ sumÄ â€“ 10 769 Lt / 3118,92 Eur, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės BUAB „MAKEY STUDIO“. 2.13.

Teismas netenkino reikalavimo priteisti Å¡iÄ sumÄ ir iÅ¡ atsakovės J. V.; nurodė, kad turtinę naudÄ iÅ¡ Å¡io apmokėjimo gavo bÅ«tent atsakovė BUAB „MAKEY STUDIO“; pažymėjo, jog byloje nenustatyta, kad dėl bendrovės vadovės kaltų veiksmų yra atsiradusi žala ieÅ¡kovei. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 3. IeÅ¡kovė UAB „SportIN Grupė“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimÄ dalyje, kuria buvo atmesti ieÅ¡kovės reikalavimai, ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kovės UAB „SportIN Grupė“ ieÅ¡kinį atsakovėms BUAB „MAKEY STUDIO“ ir J.

V. tenkinti visiÅ¡kai. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 3.1. IeÅ¡kovė pirmosios instancijos teismui pateiktame ieÅ¡kinyje nurodė ir byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais pagrindė, kad atsakovė BUAB „MAKEY STUDIO“ nevykdė ginčijamame atliktų darbų akte nurodytų darbų, kuriuos atliko kiti asmenys, todėl, nesant atsakovės realiai atliktų darbų, negalėjo kilti ir pradinės ieÅ¡kovės BUAB „Alson“ pareiga už juos sumokėti 96 733,09 Eur sumÄ pagal atsakovės iÅ¡raÅ¡ytÄ 2014 m. spalio 30 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ MAK 057. Pažymi, kad nesant darbų perdavimo-priėmimo akto, vien tik iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra negali bÅ«ti laikoma įrodymu, jog rangovas atliko (įvykdė) konkrečius statybos rangos darbus. 3.2. IeÅ¡kovės teigimu, liudytojo L. B. paaiÅ¡kinimai, t. y. kad ginčijamame akte yra ne jo paraÅ¡as, taip pat jo nurodytos abejonės ar akte nurodytus darbus atliko atsakovė BUAB „MAKEY STUDIO“, patvirtina, jog atsakovė BUAB „MAKEY STUDIO“ neatliko ir neperdavė BUAB „Alson“ darbų, nurodytų ginčijamame atliktų darbų akte, todėl atsakovė negalėjo ir neturėjo gauti 96 733,09 Eur sumos iÅ¡ pastarosios įmonės. 3.3.

IeÅ¡kovė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ekspertizės skyrimo klausimÄ susiejo iÅ¡imtinai su ieÅ¡kovės valia. Anot ieÅ¡kovės, teisės aktai suteikia teisę teismui savo iniciatyva rinkti įrodymus, įskaitant ir savo iniciatyva skirti byloje ekspertizę; tuo labiau jog nagrinėjamu atveju pradinė ieÅ¡kovė buvo bankrutuojanti įmonė (kaip ir atsakovė BUAB „MAKEY STUDIO“), atitinkamai teismas Å¡ioje byloje turėjo bÅ«ti aktyvus. Taigi, ieÅ¡kovė teigia, kad nors pirmosios instancijos teismas iÅ¡kėlė abejonę dėl galimo L.

B. parašo suklastojimo, tačiau nepasiūlė šalims skirti parašo tikrumo ekspertizės, taip pat pats jos nepaskyrė, apsiribojęs vien ta aplinkybe, kad ieškovė neprašė jos skirti. Ieškovės vertinimu, skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai neištyrus visų byloje esančių aplinkybių, nes teismas nesiekė objektyviai nustatyti ar ginčijamas aktas nėra suklastotas įrodymas ir jo patikimumo netyrė; tuo labiau kad minėtas dokumentas – ginčijamas atliktų darbų aktas, yra vienintelis įrodymas, kuris neva patvirtina atsakovės teiginius, jog būtent ji atliko akte nurodytus statybos rangos darbus. 3.4.

IeÅ¡kovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo priimto skundžiamo sprendimo dalimi, kuria atmestas reikalavimas dėl be pagrindo gautų lėšų grÄ Å¾inimo už neįvykdytus darbus, pažymi, kad sÄ skaita faktÅ«ra negali bÅ«ti prilyginama darbų perdavimo priėmimo aktui, atitinkamai negali bÅ«ti laikoma įrodymu, jog rangovas atliko joje nurodytus darbus; be to, vien sÄ skaita faktÅ«ra neįrodo sutartinių santykių buvimo tarp Å¡alių. 3.5. IeÅ¡kovė taip pat aiÅ¡kina, kad atsakovės BUAB „MAKEY STUDIO“ 2014 m. gruodžio 30 d. iÅ¡raÅ¡ytoje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje MAK 054 nėra užsakovės UAB „Alson“ atstovų parašų, kurie galėtų patvirtinti joje nurodytų darbų priėmimÄ .

Anot ieÅ¡kovės, atsakovė BUAB „MAKEY STUDIO“ nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ji atliko minėtoje sÄ skaitoje nurodytus darbus ir perdavė pradinei ieÅ¡kovei (nors iki to Å¡alys įprastai pasiraÅ¡ydavo atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus). 3.6. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad praÅ¡ys apeliacinės instancijos teismo skirti raÅ¡ysenos ekspertizę, siekiant nustatyti ar ginčijamas atliktų darbų aktas nėra suklastotas, tačiau aiÅ¡kina, jog byloje nėra pateikto minėto akto originalo, kuris bÅ«tinas ekspertizės atlikimui, todėl praÅ¡o nurodyto akto originalÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovės BUAB „MAKEY STUDIO“ (atitinkamai praÅ¡ymÄ dėl ekspertizės atlikimo teiks kai į bylÄ bus pateiktas minėtas akto originalas).

4. Atsakovė BUAB „MAKEY STUDIO“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ su skundu nesutinka ir praÅ¡o jo netenkinti. Nurodo Å¡iuos argumentus: 4.1. Darbai, kurių atlikimÄ ieÅ¡kovė ginčija, buvo atlikti atsakovės BUAB „MAKEY STUDIO“; pažymi, kad ieÅ¡kovė nepateikė tai paneigiančių įrodymų. AiÅ¡kina, kad ieÅ¡kovės pateiktos į bylÄ sutartys, taip pat darbų priėmimo-perdavimo aktai, sudaryti su kitais rangovais, be kita ko, yra dėl statybos darbų kitame statybos objekte, taip pat jie, anot atsakovės, nepatvirtina, jog tai tie patys darbai, kuriuos atliko atsakovė. 4.2.

Atsakovė nurodo, kad ginčijamo atliktų darbų akto Nr. A995 originalas pateiktas Å¡ioje byloje – jis yra prie bylos prijungtoje medžiagoje, kuri buvo iÅ¡reikalauta iÅ¡ Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (segtuvas UAB „Alson“ tiekėjai, 184 lapas), atitinkamai nėra pagrindo jo reikalauti iÅ¡ atsakovės. Atsakovė pabrėžia, kad minėtas aktas yra ne tik pasiraÅ¡ytas pradinės ieÅ¡kovės UAB „Alson“ vadovo L. B., bet ir antspauduotas UAB „Alson“ antspaudu, taip pat jis buvo saugomas Å¡ios bendrovės pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų segtuve, o jo pagrindu iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra įtraukta į UAB „Alson“ buhalterinę apskaitÄ ir apmokėta.

Taigi, anot atsakovės, šios aplinkybės patvirtina, kad ginčijamas atliktų darbų aktas buvo pasirašytas pačios UAB „Alson“ vadovo, pripažįstant, jog akte nurodyti darbai realiai atlikti, dėl jų pretenzijų nepareikšta. 4.3. Aiškina, kad ieškovė neįrodinėjo visų darbų, kurie turėjo būti atlikti objekte, apimties, nepateikė įrodymų dėl kokių darbų ir kokiam apmokėjimui buvo sudarytos sutartys su rangos darbus vykdžiusiomis bendrovėmis, nepateikė duomenų, jog darbai, nurodyti ginčijamame akte ir kitų bendrovių apmokėjimui pateiktuose dokumentuose, yra būtent tie patys darbai. 4.4.

Atsakovės vertinimu, jos atliktus darbus patvirtina ne tik ginčijamas atliktų darbų aktas, bet ir jo pagrindu iÅ¡raÅ¡yta bei apmokėta PVM sÄ skaita faktÅ«ra, Å¡ių dokumentų įtraukimas į UAB „Alson“ buhalterinę apskaitÄ , jų apmokėjimas; taip pat liudytojos S. K. parodymai, t. y. jog visus atliktų darbų dokumentus tikrindavo L. B. (pradinės ieÅ¡kovės vadovas) ir tvirtindavo asmeniÅ¡kai. 4.5. Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo veikti aktyviai ir pasiÅ«lyti Å¡alims skirti ekspertizę, ar skirti jÄ savo iniciatyva.

Anot atsakovės, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė, kuri perėmė pradinės ieÅ¡kovės reikalavimo teisę, nėra bankrutuojantis juridinis asmuo, todėl teismas neturėjo pagrindo veikti aktyviai ir ginti ieÅ¡kovės interesus, nes tai pažeistų dispozityvumo principÄ ; tuo labiau jog ginčijamo akto originalas buvo byloje nuo ieÅ¡kovės įstojimo į bylÄ , tačiau pastaroji nepasinaudojo savo teise iki teismo sprendimo priėmimo praÅ¡yti byloje skirti ekspertizę. Be to, anot atsakovės, ieÅ¡kovė pirmosios instancijos teisme nesirėmė ekspertizės poreikiu ginčijamo akto tikrumui nustatyti, todėl praÅ¡ymas dėl ekspertizės atlikimo apeliacinės instancijos teisme negali bÅ«ti reiÅ¡kiamas (kurio ieÅ¡kovė taip faktiÅ¡kai ir nepareiÅ¡kė/nesuformulavo). 4.6.

Atsakovė teigia, kad, pagal kasacinio teismo praktikÄ , PVM sÄ skaita faktÅ«ra yra buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi bÅ«ti įforminamos Å«kinės finansinės operacijos; nors ji savaime nėra sutartis, tačiau vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis įrodymas. Atsakovė pažymi, kad pačioje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje MAK 054 yra nurodyta už kokius konkrečius darbus ji buvo iÅ¡raÅ¡yta, todėl, anot atsakovės, nėra jokio pagrindo teigti, jog jokie darbai nebuvo atlikti ir sÄ skaita iÅ¡raÅ¡yta nepagrįstai.

Be to, nurodo, kad pagal teisės aktus paraÅ¡as PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje yra neprivalomas, jo nebuvimas nepaneigia sÄ skaitoje iÅ¡vardytų darbų atlikimo fakto, todėl ir Å¡iuo atveju pradinės ieÅ¡kovės atstovų paraÅ¡o nebuvimas ant minėtos sÄ skaitos yra tik formalumas, nes, kaip minėta, darbų atlikimÄ patvirtina kitos aplinkybės (pradinė ieÅ¡kovė Å¡iÄ sÄ skaitÄ priėmė, įtraukė į savo buhalterinę apskaitÄ ir jÄ apmokėjo, taip savo konkliudentiniais patvirtindama, jog darbai atlikti tinkamai).

5. Atsakovė J. V. atsiliepime į apeliacinį skundÄ su skundu nesutinka ir praÅ¡o jo netenkinti. Nurodo Å¡iuos argumentus: 5.1. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo priimto skundžiamo sprendimo motyvais ir juos palaiko. 5.2. Pažymi, kad ginčijamus sandorius atsakovė laiko pagrįstais ir teisėtais, nes visus juos sudarė betarpiÅ¡kai su BUAB „Alson“ vadovu L. B., kuris kiekvienÄ kartÄ tikrindavo atliktus darbus ir tik įsitikinęs darbų faktiniu atlikimu, juos apmokėdavo. Atsakovė nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad ginčijamas atliktų darbų aktas yra galimai suklastotas, o darbai pagal jį neatlikti ir nepriimti. 5.3.

Papildomai nurodo, kad atsakovė nėra gavusi jokių mokėjimų pagal ginčijamus sandorius, todėl nesutinka su ieÅ¡kovės reikalavimu, net ir tenkinus ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir pritaikius restitucijÄ , atitinkamas sumas priteisti ir iÅ¡ atsakovės J. V.. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis), taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl atliktų darbų akto ir PVM sÄ skaitos faktÅ«ros pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu 7. Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo bÅ«das, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininkÄ , neleisti Å¡iam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymÄ . Kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklėse pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visiÅ¡kÄ savo reikalavimo patenkinimÄ .

Å io instituto paskirtis – kompensavimas: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis Å¡io ieÅ¡kinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistÄ jo mokumÄ ir sugrÄ Å¾inti skolininkÄ Ä¯ ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

8. Kasacinis teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra iÅ¡skyręs tokias bÅ«tinas actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sÄ lygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pagal Å¡iÄ teisės normÄ pripažinti sandorį negaliojančiu.

9. Kasacinis teismas, be kita ko, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vien tik faktas, jog sandorius ginčija bankroto administratorius, nesudaro pagrindo ginčijamus ir iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo sudarytus sandorius vertinti pagal taisykles, kurios yra bÅ«dingos bankroto procesui. Bankrutuojančios įmonės administratorius prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ sudarytus Å¡ios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 11 straipsnio 3 dalies 14 punktÄ administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netenkino ieÅ¡kovės reikalavimų dėl ginčijamų atliktų darbų akto ir 2014 m. spalio 30 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros (toliau – ginčijami sandoriai) pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu iÅ¡ esmės tuo pagrindu, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu pradinė ieÅ¡kovė (skolininkė) turėjo kitų kreditorių (kurie turėjo reikalavimo teises į skolininkę (pradinę ieÅ¡kovę)), taip pat atitinkamai laikė neįrodyta ir tÄ aplinkybę, jog kreditorių teisės buvo pažeistos. Taigi, iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieÅ¡kovė neįrodė pirmosios ir antrosios actio Pauliana taikymo sÄ lygų, t. y.:

1) dėl kreditoriaus(-ių) neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės egzistavimo;

2) dėl kreditorių teisių pažeidimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pasisako dėl Å¡ių pirmosios instancijos teismo nurodytų actio Pauliana sÄ lygų (ne)egzistavimo. Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės actio Pauliana pagrindu ginčijamų sandorių sudarymo metu 11. Viena iÅ¡ actio Pauliana taikymo sÄ lygų – kad kreditorius turėtų neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamÄ sandorį.

Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo bÅ«dais, teismui aiÅ¡kinantis, ar kreditorius turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininkÄ siejančios prievolės atsiradimo momentÄ . Tai reikÅ¡minga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti bÅ«simos prievolės, prieÅ¡ingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sÄ lyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

12. Taigi, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę (kaip vienÄ iÅ¡ actio Pauliana sÄ lygų), tačiau ir tai, kad Å¡i jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Å i actio Pauliana sÄ lyga yra privaloma nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kinį reiÅ¡kia kreditorius, ar kreditoriui atstovaujantis bankroto administratorius. Jos nepaÅ¡alina ir Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte įtvirtinta administratoriaus bendra pareiga ginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

Bankroto administratorius, įrodinėdamas nurodytos actio Pauliana sÄ lygos buvimÄ , privalo pateikti duomenis apie bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų atsiradimo momentÄ . Tam, kad bÅ«tų konstatuotas Å¡ios actio Pauliana sÄ lygos buvimas, bÅ«tina įrodyti, kad nors vienas bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus reikalavimas (jo dalis) atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Tai reiÅ¡kia, kad sprendžiant klausimÄ , ar ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės, aktualu nustatyti, ar tie kreditorių reikalavimai, kurie atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo (jeigu tokia aplinkybė bÅ«tų nustatyta) nebuvo patenkinti anksčiau, t. y. bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar bankroto byloje patvirtinti reikalavimai nėra atsiradę jau po ginčijamo sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016).

13. Nors nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „SportIN Grupė“ nedalyvavo sudarant ginčijamus sandorius, tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tai neatleidžia ieškovės nuo nutarties 12 punkte nurodytų aplinkybių įrodinėjimo, nes ieškovė perėmė visas su ginčo dalyku susijusias pradinės ieškovės BUAB „Alson“ teises ir pareigas.

14. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pripažino ir pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovė (tiek ir pradinė ieÅ¡kovė) neįrodė (ir neįrodinėjo) nurodytos sÄ lygos, t. y. kreditoriaus(-ių) neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės (kuri atsirado iki ginčijamų sandorių sudarymo) egzistavimo; ieÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų apie pradinės ieÅ¡kovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų atsiradimo momentÄ . Taigi, darytina iÅ¡vada, kad byloje neįrodyta, jog bent vienas pradinės ieÅ¡kovės bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus reikalavimas (jo dalis) atsirado iki ginčijamų sandorių sudarymo.

Pažymėtina, kad pradinė ieÅ¡kovė (kuriai atstovavo bankroto administratorė), teikdama ieÅ¡kinį, nepagrįstai apsiribojo ir pernelyg sureikÅ¡mino vien tÄ aplinkybę, jog administratorė turi teisę bankrutuojančios/bankrutavusios įmonės vardu reikÅ¡ti ieÅ¡kinį Å¡ios įmonės kreditorių interesais, nesilaikydama kitų – Å¡ios nutarties 12 punkte, nurodytų sÄ lygų; ieÅ¡kovė, perėmusi reikalavimus iÅ¡ pradinės ieÅ¡kovės, papildomų duomenų, susijusių su pradinės ieÅ¡kovės kreditorių reikalavimais, į bylÄ taip pat nepateikė.

15. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju pirmoji actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lyga pagrįstai pirmosios instancijos teismo laikyta neįrodyta, t. y. pradinė ieÅ¡kovė, kuriai atstovavo bankroto administratorė, bei reikalavimo teises perėmusi ieÅ¡kovė neturėjo teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinio actio Pauliana pagrindu. Dėl kreditorių teisių pažeidimo ginčijamais sandoriais 16. Kreditorius, turėdamas galiojančiÄ ir neabejotinÄ reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimÄ . CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sÄ raÅ¡as atvejų, kurių bent vienÄ Ä¯rodžius turi bÅ«ti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

17. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).

Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).

Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, bÅ«tina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Å i actio Pauliana taikymo sÄ lyga yra vertinamojo pobÅ«džio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

18. Taigi, siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, bÅ«tina nustatyti skolininko nemokumÄ (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais Å¡iais atvejais bÅ«tina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Ä®rodyti Å¡ias aplinkybes pareiga tenka ieÅ¡kovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).

19. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė (ir pradinė ieÅ¡kovė) iÅ¡ esmės įrodinėjo, jog dėl ginčo sandorių sudarymo skolininkės (pradinės ieÅ¡kovės) galimybės atsiskaityti su kreditoriais (kitais) sumažėjo, nes gerokai sumažėjo skolininkės (pradinės ieÅ¡kovės) turto vertė (lėšų kiekis); tai grindė tuo, kad pradinė ieÅ¡kovė, nesant tam pagrindo – atsakovei neatlikus jokių darbų pagal ginčijamÄ atliktų darbų aktÄ , sumokėjo atsakovei ženkliÄ sumÄ (96 733,09 Eur). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieÅ¡kovės argumentais.

20. Pirmiausia, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog darbus, nurodytus ginčijamame atliktų darbų akte, atliko ne atsakovė, o kitos bendrovės. Pažymėtina, kad vien į bylÄ pateiktos rangos sutartys, sudarytos tarp pradinės ieÅ¡kovės BUAB „Alson“ ir kitų rangovų dėl statybos rangos darbų atlikimo, taip pat jų pagrindu iÅ¡raÅ¡ytos lokalinės sÄ matos, PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, darbų priėmimo-perdavimo aktai nepatvirtina, jog darbus, kuriuos turėjo atlikti atsakovė pagal ginčijamÄ aktÄ , atliko tretieji asmenys.

Pažymėtina, kad kai kurie iš ieškovės pateiktų dokumentų yra dėl statybos darbų atlikimo kituose statybos objektuose ((duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o ne (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl kurio buvo sutarusios ginčo šalys); taip pat nurodyti dokumentai niekaip nepatvirtina (ieškovė to taip pat nekonkretizavo), jog darbai, nurodyti ginčijamame akte ir kitų rangovų pateiktuose dokumentuose, yra tie patys darbai; taip pat skiriasi ir nurodytų darbų atlikimo datos (kai kurie darbai, pagal ieškovės pateiktus dokumentus, atlikti dar iki ginčijamo atliktų darbų akto surašymo; ieškovei nepaaiškinant šių aplinkybių) (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

21. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamame atliktų darbų akte nurodyti konkretūs darbai, kuriuos atliko (turėjo atlikti) atsakovė ginčo objekte ((duomenys neskelbtini), Vilniuje), todėl jeigu ieškovė siekė įrodyti, jog minėtus darbus atliko ne atsakovė, o kiti rangovai, ji turėjo tiksliai nurodyti kokius konkrečiai darbus (nurodytus ginčijamame akte), kada ir koks rangovas atliko, tačiau ieškovė tokių aplinkybių neįrodinėjo, iš esmės tik apsiribodama savo deklaratyviais teiginiais dėl atsakovės darbų neatlikimo ir pateikdama minėtus dokumentus dėl kitų rangovų atliktų darbų, jų niekaip nesusiejant su ginčijamame atliktų darbų akte nurodytais darbais.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tarp Å¡alių buvo pasiraÅ¡ytas ginčijamas atliktų darbų aktas, jo pagrindu iÅ¡raÅ¡yta ginčijama PVM sÄ skaita faktÅ«ra; minėti dokumentai įtraukti į pradinės ieÅ¡kovės buhalterinę apskaitÄ ; nėra duomenų, jog jie, iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį nagrinėjamoje byloje, buvo ginčijami, reikÅ¡tos dėl jų pretenzijos; prieÅ¡ingai, minėta sÄ skaita buvo apmokėta (pretenzijų dėl jos apmokėjimo iki ieÅ¡kinio pateikimo taip pat nebuvo pareikÅ¡ta); be to, liudytoja S. K. iÅ¡ esmės patvirtino, jog visus dokumentus tikrindavo pradinės ieÅ¡kovės vadovas L.

B..

22. Viena vertus, nors liudytojas L. B. (buvęs pradinės ieškovės BUAB „Alson“ vadovas), duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad ginčijamame 2014 m. spalio mėn. atliktų darbų akte parašas yra ne jo bei teigė abejojantis ar atsakovė BUAB „MAKEY STUDIO“ atliko akte nurodytus darbus, tačiau ieškovė po šių parodymų nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl, pavyzdžiui, ieškinio tikslinimo, t. y. neprašė ginčijamo akto pripažinti negaliojančiu kaip suklastoto ar neatitinkančio pradinės ieškovės valios, taip pat neprašė skirti byloje rašysenos ekspertizės. Pažymėtina ir tai, kad, pagal byloje esančius duomenis, šiuo metu vykdomas ikiteisminis tyrimas, be kita ko, ir dėl L.

B. veiksmų – dėl galimai apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo ir kt., todėl vien tokie liudytojo (dėl kurio patikimumo kyla abejonių) parodymai savaime nesudaro pakankamo pagrindo minėto akto pripažinti kaip suklastoto ir negaliojančio.

23. Apeliacinės instancijos teismas kritiÅ¡kai vertina ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neskyrė nurodytos ekspertizės savo iniciatyva, ekspertizės skyrimo klausimÄ susiejęs iÅ¡imtinai su ieÅ¡kovės valia.

24. Visų pirma, pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad, kaip minėta, ieškovė net nereiškė reikalavimo dėl ginčijamo akto pripažinimo negaliojančiu tuo pagrindu, jog jis buvo suklastotas ir (ar) jame nebuvo išreikšta pradinės ieškovės valia, todėl nesant byloje dėl to ginčo (ieškovei to neįrodinėjant), nebuvo pagrindo pirmosios instancijos teismui savo iniciatyva skirti byloje rašysenos ekspertizę. Tuo labiau kad civiliniame procese galioja dispozityvumo principas, kuris iš esmės reiškia, jog šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, t. y. būtent šalys pasirenka kokiais būdais ginti savo galimai pažeistas teises.

25. Nors apeliantė teigė, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo bÅ«ti aktyvus, nes pradinė ieÅ¡kovė buvo bankrutuojanti įmonė, t. y. iÅ¡ esmės apeliuojant į byloje egzistavusį vieÅ¡Ä jį interesÄ , tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog nepaisant to, kad bankroto bylos (ar susijusios bylos, kuriose dalyvauja bankrutuojantys/bankrutavę juridiniai asmenys) turi vieÅ¡Ä jį interesÄ , tokiose bylose taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis); teismo aktyvumo tokiame procese pareiga negali bÅ«ti suprantama kaip atleidimas byloje dalyvaujančių asmenų nuo pareigos pagrįsti jų nurodytus argumentus ir (ar) rungimosi principo paneigimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1292-516/2015).

Tuo labiau kad ieÅ¡kovė, kuri perėmė reikalavimo teises iÅ¡ pradinės ieÅ¡kovės (bankrutavusios įmonės), nėra bankrutuojantis/bankrutavęs juridinis asmuo, kurį, be kita ko, byloje atstovavo ir advokatas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bÅ«tent ieÅ¡kovei teko pareiga įrodyti savo pareikÅ¡tus reikalavimus, kuriÄ apeliantė nepagrįstai siekia perkelti teismui.

26. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors apeliantė apeliaciniame skunde teigė, jog byloje nėra pateikto ginčijamo atliktų darbų akto originalo, atitinkamai prašė jį iÅ¡reikalauti, po ko nurodė praÅ¡ysianti byloje skirti minėtÄ ekspertizę, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytas akto originalas yra prie bylos prijungtoje medžiagoje, kuri buvo iÅ¡reikalauta iÅ¡ Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (segtuvas UAB „Alson“ tiekėjai, 184 lapas). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nurodyta medžiaga (atitinkamai ir ginčijamo akto originalas) byloje buvo pateikta dar 2016 m. gruodžio mėn.; liudytojo L. B. parodymai (dėl ne jo paraÅ¡o ant ginčijamo akto) teikti 2017 m. lapkričio 22 d. teismo posėdyje (kai ieÅ¡kovė jau buvo įstojusi į bylÄ ), tačiau ieÅ¡kovė nei iki skundžiamo sprendimo, nei ir iki Å¡ios nutarties priėmimo taip ir neiÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymo dėl minėtos raÅ¡ysenos ekspertizės skyrimo.

27. Viena vertus, ieÅ¡kovė byloje iÅ¡ esmės ir neginčijo, kad darbai pagal ginčijamÄ aktÄ faktiÅ¡kai buvo atlikti (tik įrodinėjo, jog jie buvo atlikti kitų asmenų); kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde taip pat neginčijo ir pirmosios instancijos teismo nurodyto teiginio, jog apmokėjimas, kurį atliko pradinė ieÅ¡kovė pagal 2014 m. spalio 30 d. ginčijamÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , jos praÅ¡ymu, galėjo bÅ«ti atliekamas avansu, t. y. už ateityje planuojamus atlikti darbus (CPK 12, 178 straipsniai). Tokiu atveju ieÅ¡kovė, tinkamai įrodžiusi, kad atsakovė tikrai neatliko darbų pagal ginčijamÄ aktÄ , turėtų teisę į Å¡ios sumos susigrÄ Å¾inimÄ (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ , bent jau pirmÄ jį, reiÅ¡kė kitu pagrindu).

28. Taigi, spręstina, kad ieÅ¡kovė Å¡iuo atveju neįrodė ir antrosios actio Pauliana taikymo sÄ lygos, t. y. kreditorių teisių pažeidimo. Kaip minėta, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sÄ lygų visetui, todėl ieÅ¡kovei nagrinėjamu atveju neįrodžius nurodytų actio Pauliana sÄ lygų (dėl kreditorių teisės egzistavimo ir jų teisių pažeidimo), ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje pagrįstai netenkintas kaip nepagrįstas.

Dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais kaip prieÅ¡taraujančių juridinio asmens teisnumui 29. Juridinio asmens teisnumui prieÅ¡taraujančio sandorio negaliojimo pagrindai ir nuginčijimo sÄ lygos įtvirtinti CK 1.82 straipsnyje. CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais dėl steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos pažeidimo ar dėl prieÅ¡taravimo juridinio asmens tikslams tik tais atvejais, kai kita sandorio Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai, t. y.

žinojo ar turėjo žinoti, jog tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos Å¡alies nesÄ Å¾iningumo įrodymas.

30. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad siekiant nuginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieÅ¡tarauja juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis), bÅ«tina nustatyti Å¡ių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ : pirma, sudarė sandorį vieÅ¡asis ar privatusis juridinis asmuo; antra, turi bÅ«ti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieÅ¡taravimas juridinio asmens tikslams; trečia, turi bÅ«ti įrodytas privataus juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesÄ Å¾iningumas; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimÄ , spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas Å¡io asmens teises pripažįstant jo sudarytÄ sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo bÅ«dais (pvz., reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2011; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011).

31. Nors nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė teigė, kad ginčijamas atliktų darbų aktas prieÅ¡tarauja BUAB „Alson“ tikslams, nes yra nenaudingas juridiniam asmeniui – sumokėjus nurodytÄ sumÄ atsakovei už kitų asmenų atliktus darbus, tačiau, kaip nurodyta Å¡ios nutarties 20-21 punktuose, ieÅ¡kovė neįrodė, jog darbus, nurodytus ginčijamame atliktų darbų akte, atliko ne atsakovė, o kitos bendrovės; be to, ieÅ¡kovė nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog pradinė ieÅ¡kovė ir (ar) atsakovė galėtų bÅ«tų pripažintos nesÄ Å¾iningomis (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Taigi, ieÅ¡kovės reikalavimas Å¡ioje dalyje taip pat pagrįstai laikytas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Dėl be pagrindo gautos sumos priteisimo 32. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas reikalavimÄ dėl be pagrindo gautos sumos pagal 2014 m. gruodžio 30 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ MAK054 priteisimo, pažymėjo, kad minėtoje sÄ skaitoje nurodyta, jog apmokama už vėdinimo sistemos modernizavimÄ , todėl iÅ¡ esmės laikė, jog atsakovė įrodė Å¡ių darbų atlikimÄ pradinės ieÅ¡kovės naudai.

33. Apeliantė, nesutikdama su Å¡ia sprendimo dalimi, aiÅ¡kino, kad sÄ skaita faktÅ«ra negali bÅ«ti prilyginama darbų perdavimo priėmimo aktui, atitinkamai negali bÅ«ti laikoma įrodymu, jog rangovas atliko joje nurodytus darbus, be to, ji Å¡alių nebuvo pasiraÅ¡yta, o atsakovė nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ji atliko minėtoje sÄ skaitoje nurodytus darbus ir perdavė pradinei ieÅ¡kovei.

34. Rangos sutartimi viena Å¡alis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrÄ darbÄ savo rizika pagal kitos Å¡alies (užsakovo) užduotį ir perduoti Å¡io darbo rezultatÄ užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktÄ darbÄ priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka, dalyvaujant rangovui, apžiÅ«rėti ir priimti jo atliktÄ darbÄ ir įforminti jį aktu (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Taigi, pirminis dokumentas, įrodantis darbų atlikimo faktÄ ir kiekį yra priėmimo-perdavimo aktas.

Kita vertus, įstatyme nenustatyta specialios priėmimo-perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali bÅ«ti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo-perdavimo akto požymius. Esminę reikÅ¡mę sandoriui (priėmimo-perdavimo aktas yra dviÅ¡alis sandoris) kvalifikuoti turi ne dokumento pavadinimas, o jo turinys, jį sudariusių Å¡alių valia, tikslai, kurių jos siekė, suraÅ¡ydamos konkretų vertinamÄ dokumentÄ (CK 6.193 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007).

35. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pasisakęs, jog iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra pati savaime neįpareigoja atsakovo apmokėti joje nurodytÄ sumÄ , nes tokiai prievolei atsirasti bÅ«tinos papildomos sÄ lygos – įrodymai apie sutarties vykdymÄ , konkrečios Å«kinės operacijos atlikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2004). Taigi, sprendžiant dėl Å¡alių susitarimo turinio, turi bÅ«ti įvertinamos ne tik iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, bet turi bÅ«ti nustatytos ir kitos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės, kurios leistų įvertinti ginčo Å¡alių sutartinių santykių atsiradimo aplinkybes, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas aplinkybes.

36. Viena vertus, nors nagrinėjamu atveju tarp pradinės ieÅ¡kovės BUAB „Alson“ ir atsakovės BUAB „MAKEY STUDIO“ nebuvo pasiraÅ¡yta atliktų darbų (dėl vėdinimo sistemos modernizavimo, nurodyto 2014 m. gruodžio 30 d. PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje MAK054) perdavimo-priėmimo akto (bent jau tokių įrodymų byloje nepateikta), taip pat nurodyta sÄ skaita faktÅ«ra Å¡alių nebuvo pasiraÅ¡yta, kita vertus, turi bÅ«ti vertinama visų aplinkybių, susijusių su nurodyta sÄ skaita, visuma.

Pažymėtina, kad minėtoje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje MAK 054 nurodyta už kokius konkrečius darbus ji buvo iÅ¡raÅ¡yta; ieÅ¡kovė (tiek ir pradinė ieÅ¡kovė) byloje neįrodė, jog minėti darbai – vėdinimo sistemos modernizavimas, faktiÅ¡kai nebuvo atlikti (ar atlikti kitų rangovų). PrieÅ¡ingai, teisėjų kolegijos vertinimu, minėtų darbų atlikimÄ iÅ¡ esmės patvirtina tai, kad atsakovei iÅ¡raÅ¡ius minėtÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , pradinė ieÅ¡kovė Å¡iÄ sÄ skaitÄ priėmė, įtraukė į savo buhalterinę apskaitÄ , nereiÅ¡kė dėl jos jokių pretenzijų, ir galiausiai jÄ apmokėjo, taip savo konkliudentiniais iÅ¡ esmės patvirtindama, jog darbai atlikti.

37. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMÄ®) 2 straipsnio 30 dalyje PVM sÄ skaita faktÅ«ra apibrėžiama kaip dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus PVMÄ® tokiam dokumentui nustatytus privalomus reikalavimus. SistemiÅ¡kai ir lingvistiÅ¡kai nagrinėjant PVMÄ® 79 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina iÅ¡vada, kad asmens prievolė įforminti prekių tiekimÄ PVM sÄ skaita faktÅ«ra paprastai atsiranda jau patiekus prekes (atlikus darbus). Taigi, vertintina, kad PVM sÄ skaitos faktÅ«ros paskirtis – įforminti įvykusį prekių ar paslaugų tiekimÄ , todėl nagrinėjamu atveju, įvertinus visų aplinkybių visumÄ , spręstina, jog pradinė ieÅ¡kovė, priėmusi iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ , įtraukusi jÄ Ä¯ savo buhalterinę apskaitÄ bei jÄ apmokėjusi, iÅ¡ esmės patvirtino darbų atlikimÄ ir jų priėmimÄ .

38. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo dėl sumos, gautos pagal 2014 m. gruodžio 30 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ MAK054, grÄ Å¾inimo. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad Å¡io reikalavimo netenkinimas nagrinėjamoje byloje savaime nepaneigia ieÅ¡kovės teisės, tinkamai pagrindus savo reikalavimus, reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ atsakingų asmenų, jeigu bÅ«tų nustatyta ir įrodyta, jog jie savo veiksmais (iÅ¡raÅ¡ant fiktyvias sÄ skaitas, nepagrįstai jas apmokant ir pan.) padarė žalos bendrovei (Å¡iuo atveju pradinei ieÅ¡kovei).

Dėl procesinės bylos baigties 39. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai įvertino į bylÄ pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurio ieÅ¡kovės (apeliantės) apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, todėl ieÅ¡kovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

41. Atsižvelgiant į priimamÄ procesinį sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas, ieÅ¡kovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos.

42. Atsakovė BUAB „MAKEY STUDIO“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovės 720,05 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ rengimÄ ). Taigi, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės apeliacinio skundo netenkinus, nurodytos atsakovės patirtos iÅ¡laidos, kurios nevirÅ¡ija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų iÅ¡laidų dydžių, priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „SportIN Grupė“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „MAKEY STUDIO“, j. a. k. 302438274, iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „SportIN Grupė“, j. a. k. 302836100, 720,05 Eur (septynis Å¡imtus dvideÅ¡imt eurų 5 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Marius Bajoras Dalia Kačinskienė Jūratė Varanauskaitė