2a79d4f9-b6ae-4ea3-bde8-e2e97734ec57 · Utenos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1702-844/2020 Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00141-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1.; 3.1.7.6.; 3.2.3.1.; 3.2.6.5.; (S) UTENOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 20 d. Visaginas Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų teisėjas Vaidas Vasiliauskas, sekretoriaujant Olgai Juršėnaitei, dalyvaujant vertėjai Jolantai Turienei, ieÅ¡kovui J. V., atsakovei M. P., atsakovų M. P. ir M. C. atstovui, advokatui Viktor OÅ¡urkov, vieÅ¡ame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J.

V. ieÅ¡kinį atsakovams M. P. ir M. C., atstovaujamiems advokato Viktor OÅ¡urkov, dėl skolos priteisimo. Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ nustatė: Teisme 2020-02-28, priimtas ieÅ¡kovo J. V. ieÅ¡kinys atsakovams dėl skolos priteisimo. IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu patikslino savo reikalavimus ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų M. P. ir M. C. solidariai ieÅ¡kovo naudai 5386,93 Eur skolÄ , 3986,33 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2019-08-27 iki 2020-02-27, 2887,40 Eur palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2014-08-27 iki 2019-08-26, bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 276,00 Eur žyminis mokestis, 0,07 Eur dokumentų kopijavimo iÅ¡laidos, bei 5 proc., dydžio metų palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Savo reikalavimus ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu grindė nurodydamas, kad pagal paskolos sutartį atsakovai M. P. ir M. C. iÅ¡ ieÅ¡kovo J. V. 2009-03-18 pasiskolino 18600,00 Lt, kas atitinka 5386,93 Eur, kuriuos atsakovai įsipareigojo, abipusiu susitarimu geranoriÅ¡kai dar papildomai sutarus, ieÅ¡kovui sugrÄ Å¾inti solidariai iki 2010-03-18. Atsakovai, nei iki sutartyje nurodyto sutarties įvykdymo termino nei ir iki Å¡iol ieÅ¡kovui nesugrÄ Å¾ino nė jokio dydžio paskolos sumos. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ , yra privaloma ir turi bÅ«ti vykdoma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ , yra privaloma ir turi bÅ«ti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). CK 6.59 straipsnyje nustatyta, kad draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 punkte nustatyta, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sÄ lygos, skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminÄ . CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grÄ Å¾inti gautÄ paskolÄ paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pripažintina, kad atsakovai pažeidė pirmiau nurodytas CK 6.38 straipsnio 1 dalies, 6.59 straipsnio, 6.873 straipsnio 1 dalies, nuostatas, netinkamai vykdė prievolę, praleido terminÄ (CK 6.63 straipsnio l dalies l ir 2 punktai).

Todėl ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimÄ Â priteisti jo naudai iÅ¡ atsakovų negrÄ Å¾intÄ 5386,93 Eur skolÄ . CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties Å¡alims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sÄ lygos prieÅ¡tarauja imperatyviosioms teisės normoms. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ , yra privaloma ir turi bÅ«ti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pažymėjęs, kad Å¡alių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Jeigu Å¡alys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jų ginčyti. Å iuo konkrečiu atveju sutarties Å¡alys paskolos sutartyje susitarė, jog atsakovams pavėlavus atsiskaityti sutartyje numatyta tvarka, ieÅ¡kovas J.

V. turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovų sumokėti 1 proc., dydžio delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ nuo laiku nesumokėtos sumos. Tačiau ieÅ¡kovas savo laisva valia ir apsisprendimu, bylos nagrinėjimo teisme metus, sumažino delspinigių dydį nuo 1 proc., už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ nuo laiku nesumokėtos sumos, iki 0,4 proc., už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ nuo laiku nesumokėtos sumos. Delspinigiai yra priskaičiuoti tik už 6 mėnesių laikotarpį, nors atsakovai ieÅ¡kovo ir neprašė taikyti ieÅ¡kinio senaties.

Už kiekvienÄ uždelstÄ skolos grÄ Å¾inimo dienÄ už laikotarpį nuo 2019-08-27 iki 2020-02-27, ieÅ¡kovas priskaičiavo 3986,33 Eur delspinigių.  Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo iÅ¡raiÅ¡ka, todėl Å¡alys netesybų mokėjimo sÄ lygÄ sutarties pažeidimo atveju gali nustatyti užtikrindami bet kokius sutartinius teisinius santykius (CK 6.156 straipsnis). Teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes jÄ riboja susitarime dėl netesybų iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).

Vienoje kasacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad teismas neturėtų iÅ¡ esmės paneigti Å¡alių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ , nes tai, jog sudarydamos sutartį Å¡alys nustato nemažus delspinigius, dar nereiÅ¡kia prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai, todėl, sprendžiant dėl priteistų delspinigių dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, kokio dydžio delspinigiai pasirinkti Å¡alių valia ir sulygti sutartimi.

Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas dar nereiÅ¡kia, kad netesybos visais atvejais turi bÅ«ti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Akivaizdu, kad priimant sprendimus, bÅ«tina vadovautis ne bet kokia, o naujausia teismų praktika, kurioje kasacinis teismas nurodo, kad  kilus ginčui dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos Å¡alių valia jų sudarytoje paskolos sutartyje ir teismas neturėtų iÅ¡ esmės paneigti Å¡alių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ .

Viena iÅ¡ esminių įstatyme nustatytų netesybų mažinimo kriterijų – netesybų santykis su nuostoliais. Tik įvertinęs skirtumÄ tarp nuostolių ir praÅ¡omų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Taigi, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Taip pat turi bÅ«ti nustatytas kreditoriaus lupikavimo mastas dėl įvertintų neprotingai didelių delspinigių aplinkybių.

Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«das, skatinantis skolininkÄ Ä¯vykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 str. 3 dalyje, nustatyta, jeigu netesybos aiÅ¡kiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Civiliniame kodekse įtvirtintos aiÅ¡kiai per didelių netesybų sÄ vokos turinys neatskleistas. Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad Å¡alių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieÅ¡tarauja CK1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, sÄ Å¾iningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai Å¡aliai bei pažeidžia teisėtus kitos Å¡alies interesus, jos gali bÅ«ti sumažintos iki protingos sumos.

Kai kyla ginčas dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos Å¡alių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iÅ¡ esmės paneigti Å¡alių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ . Vienas iÅ¡ esminių įstatyme nustatytų netesybų mažinimo kriterijų – netesybų santykis su nuostoliais. Tik įvertinęs skirtumÄ tarp nuostolių ir praÅ¡omų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta.

Taigi, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. IeÅ¡kovas yra patyręs labai didelius nuostolius. 2015-01-01, konvertavus nacionalinę valiutÄ litus į eurus santykiu 3,4528 : 1, 2009-03-18, kada ieÅ¡kovas suteikė atsakovams paskolÄ , parduotuvėse buvusios prekių kainos litais dabar, praėjus daugiau kaip 10 metų, yra tokios pačios ar net didesnės tik jau eurais. PaskolÄ atsakovams ieÅ¡kovas buvo suteikęs vienerių metų laikotarpiui.

Atsakovai nevykdo savo prievolės grÄ Å¾inti paskolÄ daugiau kaip 10 metų, todėl uždelstas laikotarpis yra daugiau negu 10 kartų ilgesnis, negu buvo suteiktos paskolos terminas. Taip pat manoma, kad atsakovai, prisiimdami paskolos sutartimi įsipareigojimus ieÅ¡kovui, nepakankamai įvertino savo finansines galimybes ir dėl to prisiėmė sau rizikÄ dėl pasekmių, kurios buvo jiems žinomos, jeigu jie laiku negrÄ Å¾ins paskolos ieÅ¡kovui. Tai įvertinus, ieÅ¡kovas mano, kad jo paskaičiuota delspinigių suma yra teisinga.

Paskolos gavėjo prievolės paskolos teisiniuose santykiuose apima ne tik paskolos sumos grÄ Å¾inimÄ paskolos davėjui, bet ir palÅ«kanų pagal paskolos sutartį mokėjimÄ (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Už tęstinį paskolos sutarties pažeidimÄ , kuris vyksta kiekvienÄ dienÄ , už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimÄ , atsakovai pagal įstatymÄ privalo sumokėti ieÅ¡kovui ir palÅ«kanas. Todėl, remiantis paminėtomis aplinkybėmis, – jog pagrindinė palÅ«kanų paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimÄ si pinigais iki paskolos suma bus grÄ Å¾inta – ieÅ¡kinyje savo reikalavimÄ dėl palÅ«kanų priteisimo ieÅ¡kovas grindžia atsakovų naudojimųsi jam priklausančiais pinigais ir po to, kai jam nebuvo grÄ Å¾inta paskolos suma sutartyje nustatytu terminu.

CK 6.261 straipsnis numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ skolininkas privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimÄ . Ä®statymines palÅ«kanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku. IeÅ¡kinyje už laikotarpį nuo 2014-08-27 iki 2019-08-26 ieÅ¡kovas priskaičiavo 2887,40 Eur (5386,93 Eur x 10,72 % x 5 m.) 10,72 % dydžio metų palÅ«kanas, nes 2009-03-18, paskolos sutarties sudarymo metu, tokia palÅ«kanų norma buvo Lietuvos banke (CK 6.872 straipsnio 1 dalis).

Skolininkui neįvykdžius prievolės, Å¡iuo atveju atsakovams laiku iki 2010-03-18 negrÄ Å¾inus 5386,93 Eur skolos sumos, ieÅ¡kovas įgyja naujÄ teisę – teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o atsakovai naujÄ pareigÄ â€“ pareigÄ atlyginti nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Taigi tai, kad atsakovai nevykdė prievolės grÄ Å¾inti 5386,93 Eur skolÄ reiÅ¡kia, kad jie daro tęstinį prievolės pažeidimÄ â€“ neteisėtai naudoja pinigus, kuriuos privalo sumokėti ieÅ¡kovui.

Esant tęstiniam prievolės pažeidimui, kreditorius turi teisę, kad jam bÅ«tų atlyginti visi nuostoliai (to reikalauja vienas pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas – CK 6.251 straipsnis), padaryti per visÄ prievolės pažeidimo laikotarpį. Dar paminėjo, kad jam sumažinus ieÅ¡kinio reikalavimus, jam turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inta žyminio mokesčio permoka, kuri yra 143,00 Eur. Atsakovai iÅ¡ jo pinigus skolinosi jau nebe pirmÄ kartÄ .

Pagal Å¡iÄ sutartį atsakovai jam negrÄ Å¾ino net menkiausios paskolos dalies. Paskola turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta iki 2010-03-18, mokant dalimis kas mėnesį po 300 litų. Tie raÅ¡teliai, kuriuos atsakovai pateikė į Å¡iÄ bylÄ , visiÅ¡kai nesusiję su Å¡ia byla. Å ie raÅ¡teliai jau pakartotinai teikiami atsakovų į bylas. PrieÅ¡ tai jie buvo teikiami į kitÄ civilinę bylÄ . Pagal Å¡iuos raÅ¡telius (pakvitavimus) jis nėra gavęs Å¡ioje byloje minimos paskolos padengimui iÅ¡ atsakovų jokios pinigų sumos.

Å iais raÅ¡teliais (pakvitavimais) grÄ Å¾intos visiÅ¡kai kitos atsakovų iÅ¡ jo paimtos paskolos pagal sutartis B15 ir Z10. Å iuose raÅ¡teliuose (pakvitavimuose) nurodyti simboliai B15, Z10, reiÅ¡kia visai kitas paskolos sutartis ir su Å¡ia civiline byla yra visiÅ¡kai nesusiję. Sutinka, kad paskolos grÄ Å¾inimo terminas atsakovams buvo pratęstas. Atsimena, kad skolinami pinigai buvo perduoti M. P. tiesiai į rankas, jos darbo vietoje. Dabar jau tiksliai neatsimena kur. Atsimena, kad skolinamų pinigų perdavimo metu dalyvavo abu atsakovai.

Atrodo, kad sutarties tekstÄ surašė M. P.. Kadangi atsakovai delsė grÄ Å¾inti skolÄ dalimis, todėl ieÅ¡kovas su atsakovais galutinai susitarė, kad jie jam visÄ skolÄ grÄ Å¾ins iki 2010-03-18. Tai nurodė ir paskolos sutartyje. Paminėjo, kad 2009-06-10, 2009-07-28, 2009-08-15, raÅ¡teliais buvo pratęstas tik paskolos grÄ Å¾inimo terminas, tačiau jis pagal Å¡iuos raÅ¡telius jokių pinigų t. y. 900 Lt., iÅ¡ atsakovės M. P. negavo. PraÅ¡o jo ieÅ¡kinio galutinius reikalavimus patenkinti. Atsakovė M.

P. ir atsakovo M. C. atstovas, advokatas Viktor OÅ¡urkov su ieÅ¡kovo reikalavimais nesutinka. Mano, kad jie yra nepagrįsti. Teismui pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir jame nurodytas aplinkybes palaikė teisme nurodydami, jog ieÅ¡kovui, pagal Å¡ioje byloje minimÄ sutartį, skola yra grÄ Å¾inta. IeÅ¡kovas J. V. tyčia klaidina teismÄ , teigiant savo ieÅ¡kinyje, kad jam neva pagal pridėtÄ sutartį nebuvo grÄ Å¾inta paskolos suma. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas J. V. nori nepagrįstai ir neteisėtai praturtėti atsakovų sÄ skaita.

Kad skola grÄ Å¾inta, įrodo ieÅ¡kovo J. V. suraÅ¡yti raÅ¡teliai (pakvitavimai) dėl skolos dalies gavimo. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatyta, kas bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas yra deÅ¡imt metų. Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atskirų rÅ«Å¡ių reikalavimams Å¡is kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieÅ¡kinio senaties terminus. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas ieÅ¡kiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) iÅ¡ieÅ¡kojimo, o pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalį sutrumpintas penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palÅ«kanų ir kitokių periodinių iÅ¡mokų iÅ¡ieÅ¡kojimo bei CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

CK 1.125 straipsnio tvarka, praÅ¡o taikyti visiems ieÅ¡kovo J. V. atskirų rÅ«Å¡ių reikalavimams dėl delspinigių, palÅ«kanų priteisimo sutrumpintus ieÅ¡kinio senaties terminus. IeÅ¡kovas J. V. be svarbių priežasčių praleido sutrumpintus ieÅ¡kinio senaties terminus dėl delspinigių, palÅ«kanų priteisimo ir praÅ¡ymo atnaujinti praleistus sutrumpintus ieÅ¡kinio senaties terminus Å¡iems reikalavimams byloje nepateikė. Sprendžiant Å¡ioje byloje klausimÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo praÅ¡o teismo atkreipti dėmesį į tai, kad J.

V. skolina pinigus kitiems asmenims - paskolos gavėjams nuolatos ir profesionaliai, neturėdamas jokio Lietuvos valstybės nustatyta tvarka iÅ¡duoto jo vardu leidimo (pažymėjimo) užsiimti tokiÄ Å«kine - komercine veikla, kaip pinigų skolinimas (paskolų suteikimas) kitiems asmenims ir iÅ¡ tokios veiklos pelno gavimas, nemokant jokių mokesčių Lietuvos valstybės naudai už Å¡ios Å«kinės - komercinės veiklos vykdymÄ . Neigiamų pasekmių minėtas asmuo paskolos gavėjams (skolininkams) neaiÅ¡kino, savo nuožiÅ«ra pats diktuoja paskolos dokumentų tekstus paskolos gavėjams.

Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO J. V. nuolatos kreipėsi į teismus dėl skolų, palūkanų ir delspinigių išieškojimo (priteisimo) iš paskolų gavėjų neturėdamas ir neteikiant teismui jokio Lietuvos valstybės nustatyta tvarka išduoto leidimo (pažymėjimo) užsiimti tokia ūkine - komercine veikla, kaip pinigų skolinimas (paskolų suteikimas) kitiems asmenims ir šios veiklos pelno gavimas (CK 6.202 straipsnis). Neteisėtas paskolų suteikimas kitiems asmenims ir su tuo piniginių lėšų, turto, delspinigių ir palūkanų gavimas bei priverstinis išieškojimas iš paskolų gavėjų yra J.

V. nuolatiniai, neteisėti pajamų iÅ¡tekliai. Pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ Å¡ioje byloje sutartį 18600,00 Lt, kas atitinka 5386,93 Eur, paskolos sumos grÄ Å¾inimo temimas buvo nustatytas iki 2010-03-18, tačiau ieÅ¡kovas J. V., ir pasibaigus Å¡iam terminui, savo nepagrįstus kreditorinius reikalavimus atsakovams dėl neva negrÄ Å¾intos jam paskolos sumos pareiÅ¡kė per teismÄ tik 2020-02-27, kai iki bendro deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos liko dvideÅ¡imt dienų. Mano, kad tai įrodo ieÅ¡kovo J.

V. nerÅ«pestingÄ , neprotingÄ bei nesÄ Å¾iningÄ elgesį atsakovų atžvilgiu, bei ieÅ¡kovo norÄ kuo daugiau netesėtai praturtėti atsakovų sÄ skaita priskaičiuotų iÅ¡ jų palÅ«kanų, delspinigių dėka už neva jam negrÄ Å¾intÄ paskolÄ , nors CK 6.4 straipsnyje numatyta, kad kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sÄ Å¾iningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu. CK 6.870 straipsnyje nurodyta paskolos sutarties samprata.

Å io straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.871 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų.

Ankstesnėje Å¡io straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija du tÅ«kstančius litų. CK 6.871 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad raÅ¡ytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui. Mano, kad ieÅ¡kovo J. V. pateiktas Å¡ioje byloje lietuvių kalba suraÅ¡ytas paskolos raÅ¡tas, taip vadinama - „Sutartis“ neatitinka CK raÅ¡ytinės formos sandorio sudarymo reikalavimų (CK 6.192 straipsnis), o bÅ«tent Sutartyje nenurodyta suraÅ¡ymo vieta bei Å¡iame raÅ¡te nenurodyti ieÅ¡kovo duomenys, bei nėra jo paraÅ¡o, iÅ¡skyrus paraÅ¡yto vardo pirmos raidės ir pavardės - „J.

V.“ (CK 1.73 straipsnio 2 dalis, 1.76 straipsnio 1 dalis). Sutartyje taip pat nenurodyta ar suprantamas atsakovams pasiraÅ¡yto raÅ¡to teksto turinys bei sÄ voka, ar atitinka Å¡is raÅ¡tas paskolos gavėjų - atsakovų laisvÄ valiÄ (CK 1.64 straipsnis). J. V. jokių kitų įrodymų patvirtinančių paskolos sumos perdavimÄ atsakovams Å¡ioje byloje nepateikė. IeÅ¡kovas nepateikė nei piniginių lėšų perdavimo - priėmimo akto iÅ¡ paskolos davėjo - (J. V.) paskolos gavėjams (M. P. ir M.

C.) pagal pateiktÄ Å¡ioje byloje taip vadinamÄ Sutartį, nei banko arba kitų kreditų įstaigų mokėjimų dokumentų dėl paskolos sumos pervedimo (sumokėjimo) paskolos gavėjams - atsakovams. IeÅ¡kovas J. V. nepateikė Å¡ioje byloje Lietuvos valstybės nustatyta tvarka ir iÅ¡duoto jo vardu liudijimo (pažymėjimo) vykdyti tokiÄ Å«kinę - komercinę veiklÄ , kaip nuolatinis pinigų skolinimas (paskolų suteikimas) kitiems asmenims ir iÅ¡ tokios veiklos pelno gavimas (CK 6.202 straipsnis). CK 6.193 straipsnis nustato sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles.

Å io straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas sÄ Å¾iningai bei Å¡io straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai. Visais atvejais sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai. Mano, kad ieÅ¡kovo J. V. reikalavimai dėl delspinigių, palÅ«kanų priteisimo įrodo ieÅ¡kovo J. V. nerÅ«pestingÄ , neprotingÄ bei nesÄ Å¾iningÄ elgesį atsakovų atžvilgiu, įrodo jo norÄ kuo daugiau netesėtai ir nepagrįstai praturtėti paskolos gavėjų (atsakovų) sÄ skaita priskaičiuotų iÅ¡ delspinigių, palÅ«kanų dėka už neva jam negrÄ Å¾intÄ paskolÄ , nors CK 6.4 straipsnyje numatyta, kad kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sÄ Å¾iningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu.

TÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovas J. V. elgėsi atsakovų atžvilgių nesÄ Å¾iningai, neprotingai ir neteisingai įrodo Sutartyje nurodytos netesybos. Sutartyje nurodyta, kad paskolos gavėjai (atsakovai) už kiekvienÄ uždelstÄ skolos grÄ Å¾inimo dienÄ Ä¯sipareigoja mokėti 1 % delspinigių nuo negrÄ Å¾intos skolos dydžio. Toks nustatytas delspinigių (nuostolių) dydis yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingas, jų dydis prieÅ¡tarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, sÄ Å¾iningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai Å¡aliai (ieÅ¡kovui J.

V.) bei pažeidžia teisėtus kitos Å¡alies (atsakovų) interesus. Todėl ieÅ¡kovo J. V. ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti jam iÅ¡ atsakovų netesybas - delspinigius, kurias ieÅ¡kovas J. V. priskaičiavo už neva negrÄ Å¾intos jam pagal Sutartį paskolos sumos yra akivaizdžiai neproporcingos skolos dydžiui, jų dydis prieÅ¡tarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, sÄ Å¾iningai verslo praktikai, suteikia galimybę nepagrįstai ir neteisėtai praturtėti ieÅ¡kovui J.

V. bei pažeidžia teisėtus atsakovų interesus. Ieškovo J. V. priskaičiuoti delspinigiai akivaizdžiai prieštarauja CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies ir 1.5 straipsnio nuostatoms bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamajai teismo praktikai. Todėl jos turi būti sumažintos iki protingos sumos. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės), teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Mano, kad ieÅ¡kovo J. V. priskaičiuotas Å¡ioje byloje netesybas turi bÅ«ti sumažintos iki 0,1 % (procento) nuo negrÄ Å¾intos paskolos dalies. IeÅ¡kovas nepateikė byloje argumentuotų įrodymų, kad jis patyrė didesnius nuostolius nei sumažintos netesybos. VisiÅ¡kai nepagrįstas ieÅ¡kovo J. V. ieÅ¡kinio reikalavimas solidariai priteisti jam iÅ¡ atsakovų 2887,40 Eur palÅ«kanų. Pateiktoje Å¡ioje byloje sutartyje jokio susitarimo tarp Å¡alių (ieÅ¡kovo ir atsakovų) dėl kokių nors palÅ«kanų mokėjimo už paskolos naudojimÄ ar kitokių nuostolių atlyginimo ieÅ¡kovui nėra nurodyta ir nebuvo numatyta.

Be to, ieÅ¡kovo J. V. priskaičiuotos palÅ«kanos akivaizdžiai prieÅ¡tarauja CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies ir 1.5 straipsnio nuostatams bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamajai teismo praktikai. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrÄ Å¾ina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palÅ«kanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta, iki jos grÄ Å¾inimo dienos, neatsižvelgiant į palÅ«kanų, nustatytų Å¡io kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimÄ , jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.

CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Ä®statymines palÅ«kanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku.

IeÅ¡kovas J. V. savo ieÅ¡kinyje nurodė, kad daugiau kaip per deÅ¡imties metų laikotarpį jis yra patyręs labai didelius nuostolius, 2015-01-01 konvertavus nacionalinę valiutÄ litus į eurus santykiu 3,4528 : 1, kada jis suteikė atsakovams paskolÄ , buvusios prekių ir paslaugų kainos rinkoje litais, dabar, praėjus daugiau kaip deÅ¡imčiai metams, yra tokios pačios ar net didesnės tik jau eurais. Kaip buvo minima ieÅ¡kovas ir atsakovai sutartyje nebuvo numatę jokių palÅ«kanų. IeÅ¡kovas J.

V. pagal jo ieÅ¡kinyje pateiktÄ skaičiavimÄ 2887,40 Eur palÅ«kanų dydį atsakovams priskaičiavo 10,72 % (procentus) metams, motyvuodamas aukščiau nurodytais dideliais nuostoliais. Mano, kad toks ieÅ¡kovo J. V. pateiktas palÅ«kanų skaičiavimas neatitinka CK 6.874 straipsnio 1 dalyje, 6.210 straipsnio 1 dalyje reikalavimų, keliamų kompensacinėms palÅ«kanoms. Visų pirma ieÅ¡kovas J. V. ir pats visÄ jo minėtÄ laikÄ nesiėmė visiÅ¡kai jokių teisėtų priemonių skolos iÅ¡ atsakovų iÅ¡siieÅ¡kojimui, todėl vadovaujantis protingumo ir sÄ Å¾iningumo prasme negalima, ieÅ¡kovo teigiamų patirtų nuostolių perkelti skolininkams, kreditorius taip pat turi prisiimti dalį rizikos, juolab kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovų teisinių santykių tai nebuvo vienintelė paskola.

IeÅ¡kovas J. V. skolindamas atsakovams turėjo numanyti, kad atsakovai neiÅ¡galės laiku grÄ Å¾inti jam paskolÄ . Sprendžiant Å¡ioje byloje klausimÄ dėl delspinigių, palÅ«kanų priteisimo praÅ¡o teismo atsižvelgti į tai, kad pateiktoje Å¡ioje byloje sutartyje jokio susitarimo tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų dėl kokių nors palÅ«kanų mokėjimo ar kitokių nuostolių atlyginimo ieÅ¡kovui nėra nurodyta ir nebuvo numatyta bei vadovautis Kasacinio teismo praktika. Atsakovai praÅ¡o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Taikyti ieškovo J. V. ieškinio reikalavimams dėl delspinigių, palūkanų priteisimo iš atsakovų M. P., ir M. C., sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Priteisti iš ieškovo J. V. atsakovų M. P. ir M. C., naudai visas jų patirtos šioje byloje bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu atsakovė M. P. dar paaiškino, kad 2009-03-18, ji pasiskolino iš J. V. 15000 litų, tačiau paskolos sutartyje buvo nurodyta, kad ji skolinasi iš J. V. 18600 litų. 3600 litų buvo iš karto numatyti kaip palūkanos.

To prašė J. V.. Sutarties tekstÄ rašė M. C.. J. V. jiems skolinamus pinigus perdavė grynaisiais, iÅ¡ rankų į rankas. Pinigai buvo perduoti ir priimti, M. P. darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Patikino, kad skolinami pinigai jai tikrai buvo perduoti. Dėl pinigų skolinimosi tik ji kalbėjosi su J. V.. Paskolų klausimais su J. V. pagrinde bendravo tik ji. Pinigai buvo reikalingi jos verslo plėtrai. Ji versle dalyvauja jau devyniolika metų. IÅ¡ banko pinigų nesiskolino, nes bankas labai nenoriai suteikdavo paskolÄ .

Ji su J. V. tik formaliai susitarė, kad pinigai yra skolinami metams, tačiau paskolos grÄ Å¾inimo terminas buvo ilgesnis. J. V. jai sakė, kad pinigus galės ji jam grÄ Å¾inti tada, kada tik galės. Posėdžio metu M. P. atsisakė įrodymų (paskolos raÅ¡telių) K1 – 2009-06-30, K2 – 2009-07-28, K3 – 2009-08-15, nurodydama, kad jie nesusiję su Å¡ia byla. PaaiÅ¡kino, kad teikdama Å¡iuos įrodymus į bylÄ , ji suklydo. Paskolos raÅ¡teliai B1, B2, B3, B4, B5, B6, įrodo, kad pagal Å¡iuos raÅ¡telius ji grÄ Å¾ino J.

V. skolos dalį, pagal 2009-03-18, paskolos sutartį. Kad Å¡ie raÅ¡teliai yra susiję su Å¡ia byla įrodo grÄ Å¾inamos pinigų sumos. Ji su ieÅ¡kovu buvo susitarusi, kad ji jam pagal minimÄ paskolos sutartį, kas mėnesį grÄ Å¾ins po 300 litų, tokios pinigų sumos ir atsispindi minėtuose raÅ¡teliuose. Teikia, kad tikrai, ji pagal 2009-04-20 (B1), 2009-05-11 (B2), 2009-06-30 (B3), 2009-07-28 (B4), 2009-08-28 (B5) ir 2009-09-21 (B6), raÅ¡telius (pakvitavimus) ji sumokėjo J. V. 1800 Lt ir taip jam grÄ Å¾ino dalį paskolos, kuriÄ iÅ¡ jo paėmė 2009-03-18.

Teigia, kad ji J. V. pagal Å¡iÄ paskolos sutartį dar grÄ Å¾ino tris kartus po 300 litų (iÅ¡ viso 900 litų (260,00 Eur) ir 2009-06-10, 2009-07-28 ir 2009-08-15. Tai įrodo jos į bylÄ pateikti trys raÅ¡teliai (pakvitavimai), kuriuose yra nurodyta, kad J. V. pratęsė skolos grÄ Å¾inimo terminÄ tris kartus: 2009-06-10, paskolos grÄ Å¾inimo terminas buvo pratęstas iki 2009-07-18; 2009-07-28, paskolos grÄ Å¾inimo terminas buvo pratęstas iki 2009-08-18; 2009-08-15, paskolos grÄ Å¾inimo terminas buvo pratęstas iki 2009-08-15.

Tačiau nežino ir negali paaiÅ¡kinti, kodėl Å¡iuose raÅ¡teliuose nenurodyta, kad ji J. V. grÄ Å¾ino 900 litų (260,00 Eur). Teigia, kad Å¡iuos raÅ¡telius rašė J. V. ir ji nežino, kodėl jis surašė bÅ«tent tokius minimų raÅ¡telių (pakvitavimų) tekstus. Tačiau teigia, kad Å¡ie pinigai tikrai yra grÄ Å¾inti J. V., kaip skolos dalis, pagal 2009-03-18, paskolos sutartį. Ji dar paaiÅ¡kino, kad jai pačiai nėra aiÅ¡ku, kÄ reikia raÅ¡teliuose (pakvitavimuose) nurodyti simboliai B1, B2, B3, B4, B5, B6.

Ji į tai nesigilino. Sutinka, kad per metus negrÄ Å¾ino skolos pagal 2009-03-18, paskolos sutartį. Su J. V. buvo apsitarę, kad paskolos sutartį perraÅ¡ys. Ji sutiko su J. V. visomis jai pasiÅ«lytomis sÄ lygomis dėl paskolos grÄ Å¾inimo, nes juo pasitikėjo. Teigia, kad į bylÄ jos pateikti raÅ¡teliai (pakvitavimai) Nr. 1 (2012-05-17), Nr. 2 (2012-05-31), Nr. 3 (2012-06-07), Nr. 4 (2012-06-18), Nr. 5 (2012-06-21), Nr. 6 (2012-06-27), Nr. 7 (2012-07-12), Nr. 8 (2012-07-23), Nr. 9 (2012-07-26), Nr. 10 (2012-08-02), Nr. 11 (2012-08-09), Nr. 12 (2012-08-16), Nr. 13 (2012-08-23), Nr. 14 (2012-08-30), Nr. 15 (2012-09-10), Nr. 16 (2012-09-14), taip pat įrodo, kad ji J.

V. grÄ Å¾ino Å¡iuos pinigus, kaip dalį paskolos, pagal paskolos sutartį 2009-03-18. Paminėjo, jog ji nežino, kad Å¡iuose raÅ¡teliuose (pakvitavimuose) reiÅ¡kia nurodytas simbolis B15. Teigia, kad į bylÄ jos pateikti raÅ¡teliai (pakvitavimai) Nr. 1 (2011-06-20), Nr. 2 (2011-06-30), Nr. 3 (2011-07-04), Nr. 4 (2011-07-18), Nr. 5 (2011-07-25), Nr. 6 (2011-08-01), Nr. 7 (2011-08-11), Nr. 8 (2011-08-23), Nr. 9 (2011-09-01), Nr. 10 (2011-09-08), Nr. 11 (2011-09-15), Nr. 12 (2011-10-03), Nr. 13 (2011-10-11), Nr. 14 (2011-10-18), Nr. 15 (2011-10-26), Nr. 16 (2011-11-06), Nr. 17 (2011-11-17), Nr. 18 (2011-12-20), Nr. 19 (2011-12-27), Nr. 20 (2012-01-05), Nr. 21 (2012-01-23), Nr. 22 (2012-02-02), Nr. 23 (2012-02-20), Nr. 24 (2012-02-23), Nr. 25 (2012-03-01), Nr. 26 (2012-03-13), be numerio (2012-03-26), be numerio (2012-04-19), be numerio (2012-04-26), taip pat įrodo, kad ji J.

V. grÄ Å¾ino Å¡iuos pinigus, kaip dalį paskolos, pagal paskolos sutartį 2009-03-18. Paminėjo, jog ji nežino, kÄ Å¡iuose raÅ¡teliuose (pakvitavimuose) reiÅ¡kia nurodytas simbolis Z10. Tai nurodė J. V.. Dar nurodė, jog perbraukti paskolos raÅ¡teliai (pakvitavimai) reiÅ¡kia, jog vėliau, kažkur 2012 metų pabaigoje, tarp atsakovų ir J. V. buvo sudaryta viena sutartis dėl visų iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovų paimtų paskolų. M. P. sutinka, kad pagal 2009-03-18, paskolos sutartį ji J. V. dar yra skolinga 2415,43 Eur.

Likusi paskolos dalis ieÅ¡kovui jau yra grÄ Å¾inta. Paminėjo, kad M. C. nedalyvavo pinigų grÄ Å¾inime pagal 2009-03-18, paskolos sutartį. Teismo posėdžio metu atsakovo M. C. atstovas, advokatas Viktor OÅ¡urkov dar paaiÅ¡kino, kad M. C. nedalyvavo pokalbiuose su J. V. dėl Å¡ioje byloje minimos paskolos suteikimo. Jis tik pasirašė paskolos sutartyje. Todėl M. C. nežino, kaip buvo grÄ Å¾inama Å¡ioje byloje minima paskolos sutartis J. V.. Apie tai jis yra tik girdėjęs iÅ¡ M. P. ir tik tiek, kiek ji jam apie tai pasakojo.

Žino, kad pagal Å¡iÄ sutartį M. P. buvo paskolinta 15000 Lt. Pinigai buvo naudojami verslo plėtrai. M. C. žino, kad pagal Å¡iÄ paskolos sutartį M. P. yra grÄ Å¾inusi ieÅ¡kovui J. V. dalį paskolos. Tai įrodo M. P. į Å¡iÄ bylÄ pateikti raÅ¡teliai (pakvitavimai). Å iuo metu ieÅ¡kovui negrÄ Å¾inta paskolos dalis yra 2415,43 Eur. Atsakovų M. P. ir M. C. atstovas advokatas Viktor OÅ¡urkov su tokia savo atstovaujamųjų pozicija sutiko ir praÅ¡o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. IeÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies Ä®rodymai byloje Byloje yra sutartis, pasiraÅ¡yta M.

P. ir M. C. bei J. V., kurios turinyje nurodyta, kad M. P. ir M. C., gyvenantys (duomenys neskelbtini), pasiskolino iÅ¡ J. V. 18600,00 litų. SkolÄ Ä¯sipareigojo grÄ Å¾inti solidariai taip: iki 2009-04-18 grÄ Å¾inti 300 Lt; iki 2009-05-18 grÄ Å¾inti 300 Lt, ir taip toliau iki kiekvieno mėnesio 18 dienos po 300 Lt, o iki 2010-03-18 grÄ Å¾inti 15300 Lt. Už kiekvienÄ uždelstÄ skolos grÄ Å¾inimo dienÄ Ä¯sipareigoja mokėti vienÄ procentÄ delspinigių nuo negrÄ Å¾intos skolos dydžio. Sutartis sudaryta 2009-03-18.

Taip pat sutartyje yra rankraÅ¡tinis įraÅ¡as, padarytas ieÅ¡kovo J. V., kuriame nurodyta, kad „Mes, J. V., M. C. ir M. P. t. y. Å¡alys, susitarėme, jog visa 18600,00 Lt/5386,93 Eur skola bus grÄ Å¾inta iki 2010-03-18“. Po Å¡iuo įraÅ¡u yra pasirašę J. V., M. C. ir M. P.. Lietuvos Banko Statistikos departamento Pinigų ir finansų statistikos skyriaus duomenimis, Pinigų finansinių institucijų (bankų ir kredito unijų) namų Å«kiams (tarp jų ir fiziniams asmenims), įskaitant namų Å«kius aptarnaujančias ne pelno institucijas, suteiktų paskolų litais vidutinė metų palÅ«kanų norma 2009 metų kovo mėnesį buvo 10,72 proc..

Byloje yra rašteliai: Nr. B1, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 300 litų, t. y. skolos dalį, 2009-04-20; Nr. B2, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 300 litų, t. y. skolos dalį, 2009-05-11; Nr. B3, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 300 litų, t. y. skolos dalį, 2009-06-30; Nr. B4, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 300 litų, t. y. skolos dalį, 2009-07-28; Nr. B5, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 300 litų, t. y. skolos dalį, 2009-08-28; Nr. B6, kuriame užfiksuota, kad J.

V. gavo iÅ¡ M. P. 300 litų, t. y. skolos dalį, 2009-09-21. Byloje yra 2009-06-10, pasiraÅ¡ytas raÅ¡telis (pakvitavimas), kuriame užfiksuota, kad J. V., M. P. praÅ¡ymu pratęsė skolos grÄ Å¾inimo terminÄ iki 2009-07-18. Byloje yra 2009-07-28, pasiraÅ¡ytas raÅ¡telis (pakvitavimas), kuriame užfiksuota, kad J. V., M. P. praÅ¡ymu pratęsė skolos grÄ Å¾inimo terminÄ iki 2009-08-18. Byloje yra 2009-08-15, pasiraÅ¡ytas raÅ¡telis (pakvitavimas), kuriame užfiksuota, kad J. V., M. P. praÅ¡ymu pratęsė skolos grÄ Å¾inimo terminÄ iki 2009-09-18.

Byloje yra 2012-05-17, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 1, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 100 litų pagal sutartį Nr. B15, t. y. skolos dalį. Byloje yra 2012-05-31, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 2, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 100 litų pagal sutartį Nr. B15, t. y. skolos dalį. Byloje yra 2012-06-07, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 3, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 60 litų pagal sutartį Nr. B15, t. y. skolos dalį. Byloje yra 2012-06-18, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 4, kuriame užfiksuota, kad J.

V. gavo iš M. P. 100 litų pagal sutartį Nr. B15, t. y. skolos dalį. Byloje yra 2012-06-21, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 5, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 100 litų pagal sutartį Nr. B15, t. y. skolos dalį. Byloje yra 2012-06-27, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) be numerio, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 100 litų pagal sutartį Nr. B15, t. y. skolos dalį. Byloje yra 2012-07-12, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) be numerio, kuriame užfiksuota, kad J.

V. gavo iš M. P. 200 litų pagal sutartį Nr. 15, t. y. skolos dalį. Byloje yra 2012-07-23, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 8, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 100 litų pagal sutartį Nr. B15, t. y. skolos dalį. Byloje yra 2012-07-26, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 9, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 100 litų pagal sutartį Nr. B15, t. y. skolos dalį. Byloje yra 2012-08-02, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 10, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M.

P. 100 litų pagal sutartį Nr. B15, t. y. skolos dalį. Byloje yra 2012-08-09, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 11, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 100 litų pagal sutartį Nr. B15, t. y. skolos dalį. Byloje yra 2012-08-16, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 12, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 200 litų pagal sutartį Nr. B15, t. y. skolos dalį. Byloje yra 2012-08-23, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 13, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 200 litų pagal sutartį Nr. B15, t. y. skolos dalį.

Byloje yra 2012-08-30, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 14, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 200 litų pagal sutartį Nr. B15, t. y. skolos dalį. Byloje yra 2012-09-10, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 15, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 100 litų pagal sutartį Nr. B15, t. y. skolos dalį. Byloje yra 2012-09-14, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 16, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 100 litų pagal sutartį Nr. B15, t. y. skolos dalį. Byloje yra 2011-06-20, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 1, kuriame užfiksuota, kad J.

V. gavo iš M. P. 200 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10, t. y. dalį skolos. Byloje yra 2011-06-30, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 2, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 500 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10, t. y. dalį skolos. Byloje yra 2011-07-04, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 3, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 300 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10, t. y. dalį skolos. Byloje yra 2011-07-18, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 4, kuriame užfiksuota, kad J.

V. gavo iš M. P. 300 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10, t. y. dalį skolos. Byloje yra 2011-07-25, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 5, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 300 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10, t. y. dalį skolos. Byloje yra 2011-08-01, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 6, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 200 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10, t. y. dalį skolos. Byloje yra 2011-08-11, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 7, kuriame užfiksuota, kad J.

V. gavo iš M. P. 100 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10, t. y. dalį skolos. Byloje yra 2011-08-23, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 8, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 100 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10, t. y. dalį skolos. Byloje yra 2011-09-01, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 9, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 200 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10, t. y. dalį skolos. Byloje yra 2011-09-08, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 10, kuriame užfiksuota, kad J.

V. gavo iš M. P. 250 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10, t. y. dalį skolos. Byloje yra 2011-09-15, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) be numerio, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 100 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10, t. y. dalį skolos. Byloje yra 2011-10-03, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 12, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 100 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10, t. y. dalį skolos. Byloje yra 2011-10-11, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 13, kuriame užfiksuota, kad J.

V. gavo iš M. P. 200 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10, t. y. dalį skolos. Byloje yra 2011-10-18, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 14, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 100 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10, t. y. dalį skolos. Byloje yra 2011-10-26, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 15, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 250 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10. Byloje yra 2011-11-09, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 16, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M.

P. 200 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10. Byloje yra 2011-11-17, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 17, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 200 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10. Byloje yra 2011-12-20, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 18, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 400 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10, t. y. dalį skolos. Byloje yra 2011-12-27, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 19, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 200 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10, t. y. dalį skolos.

Byloje yra 2012-01-05, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 20, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 200 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10, t. y. dalį skolos. Byloje yra 2012-01-23, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 21, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 100 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10, t. y. dalį skolos. Byloje yra 2012-02-02, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 22, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 100 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10, t. y. dalį skolos.

Byloje yra 2012-02-20, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 23, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 100 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10, t. y. dalį skolos. Byloje yra 2012-02-23, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 24, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 100 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10, t. y. dalį skolos. Byloje yra 2012-03-01, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 25, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 100 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10, t. y. dalį skolos.

Byloje yra 2012-03-13, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 26, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 100 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10, t. y. dalį skolos. Byloje yra 2012-03-26, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) be numerio, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 100 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10, t. y. dalį skolos. Byloje yra 2012-04-19, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) be numerio, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 300 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10, t. y. dalį skolos.

Byloje yra 2012-04-26, pasiraÅ¡ytas raÅ¡telis (pakvitavimas) be numerio, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iÅ¡ M. P. 100 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10, t. y. dalį skolos. IeÅ¡kovas J. V. 2020-09-28, yra pateikęs praneÅ¡imÄ teismui „Dėl paaiÅ¡kinimų raÅ¡tu“, o 2020-10-05, yra pateikęs praneÅ¡imÄ teismui „Dėl patikslintų paaiÅ¡kinimų raÅ¡tu“, kur yra nurodęs, kad jo vertinimu atsakovė M. P. yra nesÄ Å¾ininga. Pateikė 2020-02-24, sprendimÄ priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-79-844/2020 ir 2020-09-23, sprendimÄ priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-418-724/2020.

Dėl ginčo paskolos sutarties egzistavimo, paskolos galimo grÄ Å¾inimo Teismas, vertindamas Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, jeigu pateikti byloje įrodymai teismui leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

Byloje esanti 2009-03-18 sutartis patvirtina, kad atsakovai M. P. ir M. C., pasiskolino iÅ¡ J. V. 18600,00 litų (5386,93 Eur). SkolÄ Ä¯sipareigojo grÄ Å¾inti solidariai iki 2010-03-18. Už kiekvienÄ uždelstÄ skolos grÄ Å¾inimo dienÄ Ä¯sipareigojo mokėti vienÄ procentÄ delspinigių nuo negrÄ Å¾intos skolos. Sutartyje yra paskolos davėjo ir paskolos gavėjų pavardės ir paraÅ¡ai. Tiek ieÅ¡kovas J. V., tiek atsakovai M. P. ir M. C. neneigia, kad Å¡i paskolos sutartis yra sudaryta 2009-03-18. Ginčo dėl to tarp Å¡alių nėra.

Atsakovai teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų jų teiginius, kad jie ieÅ¡kovui jau yra grÄ Å¾inę visÄ skolÄ , kuri yra 5386,93 Eur (CPK 178 straipsnis). Taip pat atsakovų į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, teismo aptarti raÅ¡teliai (pakvitavimai), neįrodo, kad jų pagrindu atsakovai ieÅ¡kovui grÄ Å¾ino dalį paskolos, kuriÄ atsakovams, 2009-03-18, paskolos sutarties pagrindu, suteikė ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis). Å iuose raÅ¡teliuose nėra jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad Å¡iais paskolos raÅ¡teliais (pakvitavimais) atsakovai grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui skolÄ , ar dalį skolos, pagal 2009-03-18, paskolos sutartį.

IeÅ¡kovas J. V. bylos nagrinėjimo teisme metu paaiÅ¡kino, kad paskolos sutartys Z10, B15, kurios yra nurodytos teismo jau apraÅ¡ytuose raÅ¡teliuose (pakvitavimuose) yra visiÅ¡kai atskiros paskolos sutartys, kurios buvo sudarytos jo su atsakovais, ir minėtais raÅ¡teliais (pakvitavimais) atsakovai jam grÄ Å¾ino pinigų sumas pagal tas paskolos sutartis. Visi raÅ¡teliai (pakvitavimai), kuriuos atsakovai pateikė į Å¡iÄ civilinę bylÄ yra visiÅ¡kai nesusiję su Å¡ioje civilinėje byloje minima 2009-03-18, paskolos sutartimi ir jos grÄ Å¾inimu.

Tokia ieÅ¡kovo nurodyta aplinkybe negalima netikėti, nes tai paneigiančių objektyvių įrodymų Å¡ioje civilinėje byloje nėra. Negalima sutikti su atsakovų nurodytomis aplinkybėmis, kad 2009-03-18, atsakovai skolinosi iÅ¡ J. V. 15000 litų, tačiau paskolindamas jiems pinigus J. V. paskolos sutartyje nurodė 18600,00 litų sumÄ , nes atsakovai nepateikė jokių, tokiÄ jų nurodytÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Paskolos sutartyje nurodyta, kad atsakovai pasiskolino iÅ¡ J.

V. 18600,00 litų. TokiÄ sutartį jie patvirtino savo paraÅ¡ais. Kaip jau minėta, atsakovai nepateikė jokių objektyvių įrodymų ir nenurodė jokių objektyvių (protingų) aplinkybių, kodėl jie tada pasirašė tokiÄ sutartį, jeigu vietoje 18600,00 litų jie gavo 15000 litų. Matydami, kad paskolos sutartyje nurodyta neteisinga pinigų suma jie galėjo tokios sutarties nepasiraÅ¡yti ir pareikÅ¡ti dėl to J. V. pretenzijÄ . Tačiau, kad jie bÅ«tų prieÅ¡taravę tokiam sutarties tekstui, ar tokioms sutarties sÄ lygoms, byloje tokių duomenų nėra.

Todėl teismo vertinimu atsakovai iÅ¡ ieÅ¡kovo pasiskolino 18600,00 Lt., kaip ir nurodo ieÅ¡kovas. Pažymėtina tai, kad atsakovė M. P. bylos nagrinėjimo teisme metu neneigė, kad 2009-03-18, sutartis su J. V. buvo sudaryta laisva valia. Ji patvirtino, kad ji vykdo verslÄ , ir versle dalyvauja jau devyniolika metų. Ä®vertinęs tai, teismas sprendžia, kad atsakovė M. P. moka ir žino, kaip reikia elgtis su pinigais. Todėl teismo vertinimu, M. P. laisva valia pasiraÅ¡ydama tokiÄ paskolos sutartį, kurios tekstÄ , kaip pati patvirtino surašė savo ranka M.

C., turėjo suprasti ir suprato tokios sutarties sudarymo sÄ lygas ir suprato tokios sutarties nevykdymo pasekmes. Nes prieÅ¡ingu atveju, ji su jai nepriimtinomis sutarties sÄ lygomis bÅ«tų nesutikusi ir tokios sutarties nebÅ«tų pasiraÅ¡iusi. Atsakovo M. C. atstovas ir atsakovė M. P., teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutartį M. C. pasirašė taip pat laisva valia. Teismo vertinimu, toks taip pat ir atsakovo M. C. elgesys sutarties pasiraÅ¡ymo metu, įrodo, kad jis taip pat sutiko su visomis sutarties sÄ lygomis ir sutarties sÄ lygos atitiko jo valiÄ bei lÅ«kesčius ir tikrÄ jÄ situacijÄ , kad pinigai, iÅ¡ tikrųjų buvo skolinami, ir kad buvo paskolinta ieÅ¡kovo nurodyta suma.

Paskolos sutartyje nurodyta, kad atsakovai pasiskolino iÅ¡ J. V. 18600,00 litų. TokiÄ sutartį ir jos tokiÄ sÄ lygÄ jie patvirtino savo paraÅ¡ais du kartus. Kaip jau minėta, atsakovai nepateikė jokių objektyvių įrodymų ir nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kodėl jie tada pasirašė tokiÄ sutartį, jeigu jie iÅ¡ J. V. gavo ne 18600,00 Lt., o 15000,00 Lt. Kaip jau minėta, matydami, kad paskolos sutartyje nurodyta neteisinga pinigų suma jie galėjo tokios sutarties nepasiraÅ¡yti ir pareikÅ¡ti dėl to J.

V. pretenzijÄ . Tačiau, kad jie bÅ«tų prieÅ¡taravę tokiam sutarties tekstui, ar tokioms sutarties sÄ lygoms, byloje tokių duomenų nėra. Todėl teismo vertinimu, atsakovai iÅ¡ ieÅ¡kovo pasiskolino 18600,00 Lt., kaip ir nurodo ieÅ¡kovas. Kadangi atsakovai pasiskolino iÅ¡ ieÅ¡kovo J. V., minimos sutarties pagrindu, 18600 Lt (5386,93 Eur) ir Å¡ios skolos laiku negrÄ Å¾ino, nes skolos ar jos dalies grÄ Å¾inimÄ patvirtinančių objektyvių įrodymų byloje nėra, ieÅ¡kovas pagrįstai kreipėsi į teismÄ dėl Å¡ios negrÄ Å¾intos skolos priteisimo iÅ¡ atsakovų.

Sutartu laiku atsakovams negrÄ Å¾inus ieÅ¡kovui J. V. paskolos (5386,93 Eur) sumos, Å¡is įgijo teisę reikalauti iÅ¡ atsakovų grÄ Å¾inti paskolÄ . Pažymėtina, kad nors paskolos sutartyje dėl 18600,00 Lt (5386,93 Eur) sumos ir nėra nurodyta sutarties sudarymo vieta, tačiau Å¡ių sandorio formai bÅ«dingų sÄ lygų nebuvimas nedaro Å¡io sandorio negaliojančiu. Sandorio galiojimui svarbiausia yra sandorį sudarančio asmens laisva valia. CK 1.64 straipsnio 1 dalis numato, kad sandorį sudarančio asmens laisva valia gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta žodžiu, raÅ¡tu, veiksmu ar kitokia valios iÅ¡reiÅ¡kimo forma.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad asmens valia gali bÅ«ti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes. Å ios bylos nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, kad atsakovai su ieÅ¡kovu sudarė paskolos sutartį dėl 18600,00 Lt (5386,93 Eur) sumos prieÅ¡ savo valiÄ . Tai įvertinus, daroma iÅ¡vada, jog sandoris dėl 18600,00 Lt (5386,93 Eur) atitinka sandoriams keliamus įstatymo reikalavimus ir yra galiojantis. Å io sandorio negaliojimo pagrindų nenustatyta. Be to, atsakovai ir neginčija Å¡io sandorio atskirais reikalavimais.

Taip pat yra atmetami atsakovų nurodyti argumentai, nes nėra jokių jų teisingumÄ patvirtinančių objektyvių duomenų (CPK 178 straipsnis), kad jie yra grÄ Å¾inę J. V. visÄ paskolos sumÄ ar bent dalį Å¡ios paskolos sumos. Ir ieÅ¡kovas J. V. ir atsakovai neneigia, kad atsakovai iÅ¡ ieÅ¡kovo yra pasiskolinę ir daugiau pinigų pagal atskiras paskolų sutartis, kurios dar ne visos yra įvykdytos. Todėl atsakovai, bÅ«dami atsakingi už savo elgesį, privalo elgtis atidžiai, rÅ«pestingai ir atsakingai, jog jų grÄ Å¾inamos pinigų sumos ieÅ¡kovui pagal paskolų sutartis bÅ«tų ieÅ¡kovo naudojamos konkrečios paskolos padengimui.

Atsakovai turi teisę reikalauti ieÅ¡kovo, kad Å¡is tiksliai jiems nurodytų, kada gauna iÅ¡ jų pinigus paskolų padengimui, kokia tiksliai paskola bus padengiama gaunamais iÅ¡ jų pinigais. CK 6.870 straipsnyje apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ bei mokėti palÅ«kanas, jei sutartis nenustato ko kita.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Esminės paskolos sutarties sÄ lygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ . CK 6.871 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2015-01-01, numatė, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija du tÅ«kstančius litų, raÅ¡ytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui.

CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties Å¡alims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sÄ lygos prieÅ¡tarauja imperatyviosioms teisės normoms. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ , yra privaloma ir turi bÅ«ti vykdoma tinkamai ir sÄ Å¾iningai ir kuo ekonomiÅ¡kesniu kitai Å¡aliai bÅ«du (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).

Atsakovų ir ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ytoje, ieÅ¡kovo kartu su ieÅ¡kiniu pateiktoje paskolos sutartyje nurodyta, kad atsakovai iÅ¡ ieÅ¡kovo pasiskolino 18600,00 Lt (5386,93 Eur), kuriuos atsakovai įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2010-03-18, tačiau Å¡ios paskolos sumos sutartu laiku negrÄ Å¾ino. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisyklė iÅ¡ paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolÄ suteikė, o skolininkas – jog paskolÄ grÄ Å¾ino.  CK 6.875 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiÅ¡kai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, Å¡ias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas.

Kaip jau minėta, nors atsakovai teismo posėdžio metu ir nurodė, kad ieÅ¡kovo pateiktoje paskolos sutartyje nurodyta paskolos suma yra didesnė, negu jie realiai buvo skolingi ieÅ¡kovui, kad sutartis dėl 18600,00 Lt (5386,93) Eur yra iÅ¡ dalies įvykdyta, tačiau tokių savo nurodytų argumentų nepatvirtino jokiais objektyviais įrodymais, todėl daroma iÅ¡vada, kad nurodyti paskoliniai santykiai nepaneigti. Dėl palÅ«kanų už prievolės termino praleidimÄ IeÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu dėl skolos priteisimo į Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mus kreipėsi 2020-02-27.

IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų 2887,40 Eur kompensacinių palÅ«kanų. IeÅ¡kovas nurodė, kad kompensacines palÅ«kanas paskaičiavo už laikotarpį nuo 2014-04-27 iki 2019-08-26 (už penkerius metus). Skaičiuodamas kompensacines palÅ«kanas taikė 10,72 proc., palÅ«kanų normÄ , t. y., tokiÄ , kokia ir buvo numatyta Lietuvos Banko 2009 metų kovo mėnesį. Teismo vertinimu Å¡is ieÅ¡kovo reikalavimas yra pagrįstas. PraÅ¡oma priteisti kompensacinių palÅ«kanų suma ieÅ¡kovo yra suskaičiuota teisingai.

Atsakovai prašė taikyti ir ieÅ¡kovo paskaičiuotoms palÅ«kanoms senaties terminÄ , numatytÄ CK 1.125 straipsnio 9 dalyje. CK 1.126 straipsnio 2 dalis numato, kad ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes, teismas netaiko atsakovų reikalaujamos ieÅ¡kinio senaties ieÅ¡kovo reikalavimui dėl palÅ«kanų, nes ieÅ¡kovas palÅ«kanas paskaičiavo įstatyme nustatytais terminais. CK 1.125 straipsnio 9 dalis numato, kad sutrumpintas penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palÅ«kanų ir kitokių periodinių iÅ¡mokų iÅ¡ieÅ¡kojimo.

CK 6.872 straipsnio 1 dalis numato, kad palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarkÄ nustato Å¡alys susitarimu. Jeigu Å¡alys nėra susitarusios dėl palÅ«kanų dydžio, palÅ«kanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palÅ«kanų normÄ , galiojusiÄ paskolos sutarties sudarymo momentu. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu Å¡alys nėra susitarusios kitaip, palÅ«kanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grÄ Å¾inta.

To paties straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė. CK 6.874 straipsnio 1dalis numato, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrÄ Å¾ina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui Å¡io kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palÅ«kanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta, iki jos grÄ Å¾inimo dienos, neatsižvelgiant į palÅ«kanų, nustatytų Å¡io kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimÄ , jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grÄ Å¾inimÄ dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrÄ Å¾inama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti prieÅ¡ terminÄ visÄ likusiÄ paskolos sumÄ kartu su priklausančiomis mokėti palÅ«kanomis. CK 6.261 straipsnis numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ skolininkas privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais.

Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimÄ . Ä®statymines palÅ«kanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku. IeÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovų kompensacines palÅ«kanas yra pagrįstas. IeÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti kompensacinių palÅ«kanų sumos mažinimui pagrindų nėra. Todėl iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo naudai priteistina 2887,40 Eur palÅ«kanų. Dėl delspinigių IeÅ¡kovas iÅ¡ atsakovų už kiekvienÄ uždelstÄ skolos grÄ Å¾inimo dienÄ už laikotarpį nuo 2019-08-27 iki 2020-02-27 (už pusės metų – 6 mėnesių laikotarpį (185 dienos)) praÅ¡o priteisti 3986,33 Eur delspinigių, kurių dydį jis geranoriÅ¡kai sumažino nuo 1 proc., už dienÄ , kaip buvo Å¡alių sulygta paskolos sutartyje, iki 0,4 proc., už dienÄ .

Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«das, skatinantis skolininkÄ Ä¯vykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad Å¡alių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, sÄ Å¾iningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai Å¡aliai bei pažeidžia teisėtus kitos Å¡alies interesus, jos gali bÅ«ti sumažintos iki protingos sumos.

CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu netesybos aiÅ¡kiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. CK įtvirtintos aiÅ¡kiai per didelių netesybų sÄ vokos turinys neatskleistas, pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , dėl delspinigių dydžio pagrįstumo sprendžiama ne pagal konkretų delspinigių tarifÄ (teismų praktikoje negali bÅ«ti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikÅ¡tų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi bÅ«ti mažinamos, tačiau vertinant bylos aplinkybes (Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, ar nebuvo susitarimo taikyti iÅ¡imtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), taip pat remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros.

Kai kyla ginčas dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos Å¡alių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iÅ¡ esmės paneigti Å¡alių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ . Vienas iÅ¡ esminių įstatyme nustatytų netesybų mažinimo kriterijų – netesybų santykis su nuostoliais. Tik įvertinęs skirtumÄ tarp nuostolių ir praÅ¡omų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta.

Taigi, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai skolÄ Ä¯sipareigojo grÄ Å¾inti iki 2010-03-18, mokant 1 procentÄ delspinigių už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ nuo negrÄ Å¾intos skolos sumos. Nagrinėjamos bylos atveju, vertinant ieÅ¡kovui priteistinų netesybų dydį, atsižvelgtina į tai, kad paskolos sutarties Å¡alys yra fiziniai asmenys, negrÄ Å¾inta paskolos suma – 5386,93 Eur, sutartimi atsakovai įsipareigojo neįvykdžius prievolės mokėti 1 procento dydžio delspinigius, paskola buvo trumpalaikė.

Atsakovai nevykdo savo prievolės grÄ Å¾inti paskolÄ ieÅ¡kovui daugiau kaip deÅ¡imt metų, taigi, sutarties nevykdymo terminas, palyginti su terminu, kuriam buvo suteikta paskola, yra gana ilgas. Manoma, kad atsakovai, prisiimdami, minima paskolos sutartimi, įsipareigojimus ieÅ¡kovui, nepakankamai įvertino savo finansines galimybes ir dėl to prisiėmė sau rizikÄ dėl pasekmių, kurios buvo jiems žinomos, jeigu jie laiku negrÄ Å¾ins paskolos ieÅ¡kovui. Tačiau vertinama, kad negrÄ Å¾intos skolos dalis yra nedidelė, nors atsakovai delsia jÄ grÄ Å¾inti ir ilgÄ laikÄ .

CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Ieškovas yra teisingai suskaičiavęs laikotarpį delspinigiams nuo 2019-08-27 iki 2020-02-27 (6 mėnesiai – 185 dienos). Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas netaiko atsakovų reikalaujamos ieškinio senaties ieškovo reikalavimui dėl delspinigių, nes ieškovas delspinigius paskaičiavo įstatyme nustatytais terminais.

Teismų praktikoje yra aparta, kad nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo Å¡alims principų, ginÄÄ nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija. IeÅ¡kovas geranoriÅ¡kai sumažino reikalaujamų delspinigių dydį iki 0,4 proc., už kiekvienÄ uždelstÄ kalendorinę dienÄ . IeÅ¡kovas pagrįstai teigia, kad nacionalinę valiutÄ pakeitus į eurÄ , įvyko tam tikri pokyčiai ekonomikoje, kad kito ir kainos, ir gyventojų perkamoji galia, tačiau jokių įrodymų, dėl nuostolių dydžio, kuriuos galimai patyrė, dėl sutarties vykdymo termino praleidimo, teismui nepateikė.

IeÅ¡kovas neneigia, kad pinigus atsakovams skolino ne vienÄ kartÄ . Skolindamas pinigus atsakovams, ir turėdamas patirties pinigų skolinimo srityje, ieÅ¡kovas turėjo įvertinti galimas kylančias rizikas dėl nesavalaikio atsiskaitymo su juo. Be to, ieÅ¡kovas galėjo nedelsti ir žymiai anksčiau kreiptis į teismÄ dėl savo pažeistų teisių ginimo, tačiau taip nesielgė ir į teismÄ kreipėsi su ieÅ¡kiniu beveik praėjus deÅ¡imčiai metų nuo paskolos grÄ Å¾inimo dienos. Tokio ieÅ¡kovo elgesio negalima vertinti kaip atidaus ir rÅ«pestingo, dėl ko ieÅ¡kovas turi ir pats prisiimti dalį rizikos, dėl galimų nuostolių kylimo.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į tarp Å¡alių susiklosčiusius paskolinius santykius, jų nevienkartinį pobÅ«dį, negrÄ Å¾intos paskolos dydį, ieÅ¡kovo pasirinkimu uždelstÄ savo turtinių teisių gynybos realizavimÄ , Å¡alių interesų pusiausvyros svarbÄ , 0,4 procento dydžio delspinigių už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ dydis, nors ir ieÅ¡kovo geranoriÅ¡kai sumažintas nuo sutartyje aptarto 1 procento, vis tiek yra aiÅ¡kiai per didelis ir prieÅ¡taraujantis protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo principams, todėl mažintinas iki 0,2 procento dydžio, kas sudaro 1992,45 Eur delspinigių sumÄ .

Tai įvertinus, daroma iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo paskaičiuota delspinigių suma yra neteisinga. Todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovų 3986,33 Eur delspinigių yra tenkintinas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo naudai priteistina 1992,45 Eur delspinigių suma. Dėl procesinių palÅ«kanų IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalis tiksliai nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys teisėjo rezoliucija priimtas 2020-02-28 (Å¡i procesinis veiksmas ir laikomas civilinės bylos iÅ¡kėlimo diena). Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. vasario 28 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. IeÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra 419,07 Eur (419,00 Eur žyminis mokestis, 0,07 Eur dokumentų kopijavimo iÅ¡laidos). Atsižvelgiant į tai, jog teismas sumažino ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti delspinigių sumÄ , iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovui priteisina ir mažesnė ieÅ¡kovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų suma.

IÅ¡ atsakovų priteistinų ieÅ¡kovo patirtų iÅ¡laidų suma yra 231,07 Eur. Å ios ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo naudai priteistinos lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis, 79 straipsnio 1 dalis). PaÅ¡to iÅ¡laidos Å¡ioje byloje yra 11,88 Eur. Å ios paÅ¡to iÅ¡laidos lygiomis dalimis yra priteistinos iÅ¡ atsakovų (CPK 79, 88, 92, 93, 96 straipsniai). Teismas Å¡iuo atveju sprendžia, kad yra tikslinga nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei taisyklių, nes Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos pagrinde susidarė dėl atsakovų elgesio, nes jiems buvo siunčiami teismo Å¡aukimai, nors jie ir turėjo atstovÄ , byla yra elektroninė, parengiamojoje proceso stadijoje nebuvo tiksliai apsisprendę dėl atstovavimo.

Teismas, vadovaudamasis CPK 259–260, 263–265, 268, 270, 307, 310 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovų M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai ieÅ¡kovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 5386,93 Eur skolos, 1992,45 Eur delspinigių, 2887,40 Eur palÅ«kanų, iÅ¡ viso 10266,78 Eur sumÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 10266,78 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos t. y., nuo 2020 m. vasario 28 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti iÅ¡ atsakovės M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 115,53 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovo M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 115,53 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovės M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybei 5,94 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT247300010112394300, banke ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iÅ¡ atsakovo M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybei 5,94 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT247300010112394300, banke ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant per Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mus.

Teisėjas Vaidas Vasiliauskas