2a79a08b-a273-4f2d-b0b2-31dcc7d72b07 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja A                                                                                                    Nuorašas                                                                               Baudžiamoji byla Nr. 1A-195-562/2015                                              Teisminio proceso Nr. 1-12-1-01282-2014-5                                   Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.10.1.; 1.2.26.2.1.; (S) 2.4.6.; 2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. kovo 18 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Rositos Patackienės,teisėjų Angelės Ikasalienės, Leonardos Gurevičienės,sekretoriaujant Gražinai Petrikienei,dalyvaujant prokurorei Ivetai Vaivadienei,nuteistojo V. A. gynėjai advokatei Virginijai Žukienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V.

A. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 str. 1 d. terminuotu laisvės atėmimu 6 mėnesiams.Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. ir 3 d. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant V. A. atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo, per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ dirbti ar bÅ«ti registruotam darbo biržoje ir be institucijos, vykdančios nuteistojo prižiÅ«rÄ , leidimo neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo.

Nuspręsta kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.Nuspręsta iÅ¡ V. A. priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 195,28 Lt turtinės žalos atlyginimÄ ir nutraukti pradėtÄ I. S. civilinio ieÅ¡kinio procesÄ dėl 300 Lt turtinės žalos atlyginimo.              Nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žNOKIA N70“, IMEI (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos sukamÄ jį dangtelį, juodos spalvos dangtelį, metalinę apdailos juostelę ir tris detales – grÄ Å¾inti I.

S., vokÄ - sunaikinti.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,                                                                        n u s t a t ė: V. A. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. už tai, kad jis pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ (vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ir vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ ) – 2014-02-26 apie 8.00 val., prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pėsčiųjų taku a/m Toyota, v/n (duomenys neskelbtini), privažiavo prie kiemsargio I.

S., kuris tvarkė teritorijÄ ir buvo ant tako pasistatęs karutį su darbo įrankiais, tada staigiai pasuko ant žaliosios vejos, tuo stipriais iÅ¡gÄ sdindamas I. S., kuris pamanė, kad bus nutrenktas, tada apvažiavo I. S. ir jo karutį žaliÄ ja veja, pasuko atgal ant pėsčiųjų tako ir nuvažiavo prie gimnazijos, kur iÅ¡leido vaikus, o po to grįžo prie I. S. ir sustojęs grubiai liepė I. S. prie jo prieiti, I. S. priėjus, sėdėdamas a/m pradėjo įžeidinėti I. S. necenzÅ«riniais žodžiais ir liepė patraukti jam iÅ¡ kelio karutį, I.

S. pasakius, kad taku draudžiama važiuoti a/m, o po to iÅ¡sitraukus telefonÄ ir pasakius, kad jį nufotografuos, supykęs pro pravirÄ a/m vairuotojo durelių stiklÄ kaire ranka pagriebė I. S. už deÅ¡inės rankos, kurioje buvo telefonas, jÄ užsuko ir stipriai timptelėjo I. S. už deÅ¡inės rankos, dėl ko I. S. galva atsitrenkė į a/m dureles, o po to deÅ¡ine ranka kumščiu sudavė I. S. į galvÄ ir, kaire ranka, I. S. pradėjus gintis Å¡luota ir iÅ¡trÅ«kus, vėl pradėjo keiktis necenzÅ«riniais žodžiais ir daužyti į a/m vairÄ I.

S. telefonÄ , garsiai reikÅ¡damas nepasitenkinimÄ dėl I. S. ketinimų jį nufotografuoti, po ko iÅ¡metė I. S. telefonÄ pro a/m langÄ ant žaliosios vejos, iÅ¡lipo iÅ¡ a/m ir, eidamas I. S. link, pradėjo grasinti fiziniu susidorojimu: „Tu negyvensi, tau bus Å¡akės“, o priėjęs prie I. S., pradėjo jį stumti pečiais, taip provokuodamas muÅ¡tynes, ir deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė 1 smÅ«gį I. S. į veidÄ , I. S. pasakius, kad jis nenori konflikto ir įvykį mačiusiam asmeniui padarius pastabÄ , sėdo į a/m ir greitai pasiÅ¡alino, tokiais tyčiniais veiksmais, kurie neturi jokios pagrįstos priežasties, padarydamas I.

S. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį poodine kraujosruva kairiajame smilkinyje, ir sudaužydamas I. S. telefonÄ â€žNOKIA N70“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 300 Lt.Apeliaciniu skundu nuteistasis V. A. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti. Apeliantas nurodo, kad abipusė konfliktinė situacija tarp jo ir I. S. kilo 2014-02-26 (duomenys neskelbtini) gimnazijos kieme: V. A. važiavo Å¡aligatvio plytelėmis grįsta teritorija, nepritaikyta važinėti automobiliu, I.

S. turimu telefonu fotografavo (ar filmavo) V. A., o po žodinio konflikto su I. S., telefonas buvo numestas ant žolės. Apeliantas pažymi, kad fizinio smurto prieÅ¡ I. S. niekas nenaudojo. Tik po I. S. iÅ¡puolio su kiemsargio Å¡luota prieÅ¡ V. A., kai pro atvirÄ langÄ Å¡luota buvo sugrÅ«sta į automobilį ir tiesiai V. A. į veidÄ , pastarasis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. Pasak apelianto, jo veiksmai nebuvo nukreipti į vieÅ¡osios tvarkos ar vieÅ¡osios rimties sutrikdymÄ ir tokio ketinimo V. A. neturėjo.

Apeliantas mano, kad I. S., bÅ«damas kiemsargiu, įvertinęs situacijÄ dėl važiavimo automobiliu netinkamoje vietoje, turėjo galimybę iÅ¡kviesti kelių policijÄ dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, raÅ¡yti gimnazijos direktorei tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl gimnazijos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo ir praÅ¡yti įvertinti situacijÄ , tačiau Å¡iuo atveju I. S. ėmėsi iniciatyvos užkirsti keliÄ tariamiems pažeidimams ir pats iÅ¡provokavo konfliktÄ , kurio tikrai nebÅ«tų buvę.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis, pripažindamas, jog numetė I. S. telefonÄ , atlygino veiksmu padarytÄ Å¾alÄ ir už telefonÄ NOKIA N70 (vieÅ¡oje erdvėje skelbiamos Å¡io modelio telefonų kainos svyruoja nuo 20 iki 80 litų) sumokėjo 300 litų - sumÄ , kuri kelis kartus virÅ¡ija realiÄ telefono aparato vertę. Apeliantas pažymi, kad įvykio data - 2014-02-26, liudytojo parodymų patikrinimas vietoje atliktas 2014-08-12, o 2014-02-26 ant žolės numestas ir neva tai sudaužytas telefonas ikiteisminį tyrimÄ atlikusiai tyrėjai V.

T. perduotas 2014-08-12, t. y. praėjus pusmečiui po įvykio, be jokių priklausomybę patvirtinančių dokumentų, be įrodymų, kad bÅ«tent Å¡is telefono aparatas buvo sugadintas 2014-02-26. Apeliantas nurodo, kad apie įvykį buvo praneÅ¡ta ne iÅ¡kart, įvykio metu, o po kelių valandų, iÅ¡ neva tai sudaužyto I. S. telefono, jo naudojamu mobilaus telefono numeriu, kas ir užfiksuota ikiteisminio tyrimo metu, kÄ nurodo ir pats I. S. 2014-06-18 apklausoje. Pasak apelianto, duomenų apie tai, kad bÅ«tų nutrukusios kiemsargio darbo funkcijos, byloje nėra.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad į medikus I. S. kreipėsi jau po darbo - 2014-02-26, 16.30 val.. Duomenų apie tai, kad pastarasis butų buvęs apklaustas 2014-02-26 policijos komisariate – nėra, ikiteisminis tyrimas dėl įvykio pradėtas 2014-04-28. Apeliantas pažymi, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodo, jog faktines įvykio aplinkybes nustatė ir pripažįsta atitinkančiomis tiesÄ iÅ¡ nukentėjusiojo I. S. parodymų, kurie nuoseklÅ«s tiek tyrimo metu, tiek teisme, taip pat iÅ¡ liudytojos A.

K. parodymų. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu A. K. 2014-03-04 pateikė paaiÅ¡kinimÄ , bei buvo apklausta 2014-06-19. Pasak apelianto, liudytojos parodymai itin prieÅ¡taringi ir niekaip negali buti vertinami nuosekliais: 2014-03-04 ji nurodė, kad iÅ¡leidęs vaikus ir apsisukęs džipo vairuotojas privažiavo prie kiemsargio, rėkė ant jo, iÅ¡lipo, iÅ¡spardė kiemsargio įrankius, tampė kiemsargį ir smogė jam ranka; 2014-06-19 liudytoja nurodė, kad apsisukęs džipas sustojo prie kiemsargio karučio, vairuotojas atsidarė vairuotojo pusės lango stiklÄ , iÅ¡kart sudavė kiemsargiui smÅ«gius į galvÄ , atėmė iÅ¡ kiemsargio Å¡luotÄ ir jÄ numetė, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, barėsi, atėmė iÅ¡ kiemsargio telefonÄ ir iÅ¡metė ant vejos.

Apeliantas mano, kad Å¡ie liudytojos parodymai prieÅ¡tarauja I. S. parodymams ir niekaip negali bÅ«ti vertinami kaip objektyvÅ«s. Apeliantas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu, susipažinus su bylos medžiaga buvo praÅ¡oma atlikti V. A. ir I. S. akistatÄ , kadangi jų parodymai prieÅ¡taravo vieni kitiems, tačiau toks praÅ¡ymas nebuvo tenkintas. Pasak apelianto, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu taip ir liko nenustatyta aplinkybė, kaip gali vairuotojas, sėdėdamas už vairo, per atidarytÄ langÄ kaire ranka laikydamas nukentėjusįjį už deÅ¡inės rankos, iÅ¡ Å¡ios rankos savo kaire ranka, kuria sučiupęs laiko nukentėjusįjį, atimti telefonÄ , patraukti nukentėjusįjį taip, kad jis kairės pusės smilkiniu atsitrenktų į automobilio dureles, deÅ¡ine ranka smÅ«giuoti nukentėjusiajam į galvÄ , tuo pačiu metu deÅ¡ine ranka daužyti telefonÄ Ä¯ vairÄ , o nukentėjusysis savo kaire ranka, kurioje laiko 1,50 m ilgio kiemsargio Å¡luotÄ , bÅ«damas prispaustas prie automobilio, sugeba jÄ sugrÅ«sti į automobilį, tiesiai V.

A. į veidÄ . Joks liudytojas smurto I. S. atžvilgiu tokiomis aplinkybėmis nepatvirtina. Apeliantas pažymi, kad prieÅ¡taravimai parodymuose nebuvo paÅ¡alinti, o galimybė realiai įvykdyti iÅ¡vardintus veiksmus, nepatvirtinta. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju veikos kvalifikacijÄ apsprendžia V. A. prieÅ¡ I. S. naudotas smurtas, todėl pripažįstant asmenį kaltu padarius nusikaltimÄ , visi esantys prieÅ¡taravimai ar prielaidos turi buti paÅ¡alinti. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas nuosprendyje paÅ¡alino iÅ¡ kaltinimo faktinę aplinkybę dėl I.

S. suduotų keturių smÅ«gių, tačiau pripažino, kad vieÅ¡oji tvarka buvo pažeista įžūliais veiksmais - necenzÅ«riniais žodžiais ir fiziniu smurtu. Byloje I. S. nustatyta poodinė kraujosruva kairiame smilkinyje, tačiau kraujosruvos atsiradimo mechanizmas nenustatytas - teismas paÅ¡alino iÅ¡ kaltinimo suduotus smÅ«gius, I. S. nurodo, kad V. A. laikant jo rankÄ , jis atsitrenkė į automobilio dureles. Pasak apelianto, Å¡is prieÅ¡taravimas leidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad tyčios naudoti fizinį smurtÄ prieÅ¡ I.

S. nebuvo, ir smÅ«gis jam nebuvo suduotas.Apeliantas taip pat nurodo, kad jis niekam negrasino ir tokie kaltinimai nėra pagrįsti nei vienu įrodymu. Apeliantas pažymi, kad liudytoja A. K. nenurodė, kad I. S. buvo grasinta, o tokiÄ aplinkybę nurodė tik I. S.: 2014-09-29 I. S. papildomai pateikė informacijÄ apie grasinimus, dėl kurių V. A. net nebuvo apklaustas, faktas nebuvo tirtas ir patvirtintas ar paneigtas, nors kaltinamajame akte Å¡i aplinkybė nurodyta. Apeliantas mano, kad I. S. duodamų paaiÅ¡kinimų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu negalima laikyti objektyvia tiesa.

Pasak apelianto, akivaizdu, kad konfliktas mokyklos kieme buvo trumpas, abipusis ir Å¡ioje konkrečioje situacijoje V. A. veika negali buti vertinama kaip tyčinis nusikaltimas. Apeliantas taip pat mano, kad jo veikoje nėra vandalizmo požymių: pateiktas kaltinimas vandalizmu niekaip neįrodytas, o teismas nuosprendyje dėl Å¡io kaltinimo nepasisakė. Apelianto nuomone, jo veiksmuose yra ne nusikaltimo, o administracinio teisės žeidimo, numatyto ATPK 183 str., sudėtis. Apeliantas pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog BK 284 str. numatyta nusikalstama veika yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, atsižvelgiant į nagrinėjamÄ faktinę situacijÄ , papildomi įpareigojimai 18 mėnesių yra itin suvaržantys V.

A., statybinės įmonės direktoriaus, teises iÅ¡vykti į statybos objektus, kurie yra ne tik Lietuvoje, teisę į atostogas, keliones su nepilnamečiais vaikais ir pan. Apeliantas mano, kad Å¡iuo atveju, atsižvelgiant į padarytÄ veikÄ , nesant charakterizuojančių duomenų apie V. A. kaip konfliktiÅ¡kÄ Å¾mogų, nuolat įsiveliantį į konfliktines situacijas ar besislapstantį nuo teisingumo, teismas V. A. paskyrė itin daug poveikio priemonių. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo V.

A. gynėja advokatė Virginija Žukienė prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo V. A. apeliacinis skundas atmetamas.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 str. 3 d. teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis V. A. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas ir priėmė teisingÄ , bylos duomenimis pagrįstÄ sprendimÄ , pripažindamas V. A. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, BPK 20 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ , nepažeidė, t. y. nurodė įrodymus, kuriais grindė savo iÅ¡vadas dėl V.

A. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė tam tikrus duomenis. Nenustačius, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, vien apeliantui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančiomis įstatymui.BK 284 str. 1 d. nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Vienas iÅ¡ bÅ«dų, kuriuo gali bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ kitÄ asmenį vieÅ¡oje vietoje. Veikos kvalifikavimÄ pagal BK 284 str. lemia Å¡ie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra vieÅ¡oji vieta. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vieÅ¡oji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys.

Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo (LAT 2002 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-670/2002).

Nusikalstamo elgesio padariniai Å¡iuo atveju yra vieÅ¡osios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti. Visuomeninės tvarkos sutrikdymÄ gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan.Nors nuteistasis V. A. neigia padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d., tačiau tokia nuteistojo pozicija vertinama kritiÅ¡kai, kaip pasirinktas gynybos bÅ«das, kadangi ji prieÅ¡tarauja byloje surinktiems ir nuteistojo kaltę patvirtinantiems įrodymams.

Apeliantas skunde pažymi, kad fizinio smurto prieÅ¡ I. S. niekas nenaudojo, tik po I. S. iÅ¡puolio su kiemsargio Å¡luota prieÅ¡ V. A., kai pro atvirÄ langÄ Å¡luota buvo sugrÅ«sta į automobilį ir tiesiai V. A. į veidÄ , pastarasis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. Pasak apelianto, jo veiksmai nebuvo nukreipti į vieÅ¡osios tvarkos ar vieÅ¡osios rimties sutrikdymÄ ir tokio ketinimo V. A. neturėjo. Tačiau įvertinus byloje esančių duomenų visumÄ , nėra pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo teiginiais.Nuosekliais nukentėjusiojo I.

S. parodymais nustatyta, kad jis dirba vidurinėje mokykloje kiemsargiu. 2014 m. vasario 26 d. apie 8 valandÄ jis dirbo savo darbÄ , tvarkė mokyklai priklausančiÄ teritorijÄ , kai dideliu greičiu atvažiavo automobilis, kuriÄ pamatė arti savęs, dėl ko iÅ¡sigando. Tas automobilis pravažiavo, tačiau iÅ¡ jo iÅ¡lipus vaikams - grįžo, tuomet ir prasidėjo konfliktas. Nukentėjusysis automobilio vairuotojui pasakė, kad nufotografuos jį, jeigu važinės čia, kur vos jo neužmušė. Å is pradėjo visokiais žodžiais I.

S. keikti, stvėrė už telefono, patempė rankÄ , dėl ko jam skaudėjo. Jį traukiant, dar galva trenkėsi į automobilio duris. I. S. su telefonu buvo įtrauktas į automobilį, kur jam buvo suduotas smÅ«gis, o telefonas nukrito automobilio vairuotojui ant kelių. Pajutęs didelį skausmÄ nukentėjusysis Å¡luota tam žmogui sudavė, tada Å¡is jį paleido. Nukentėjusysis nuėjo į Å¡alį, tada žmogus paėmęs nukentėjusiojo telefonÄ pradėjo jį daužyti į vairo kolonėlę, po to iÅ¡metė, telefonas nukrito ant plytelių, paskui ant žolės. Tuo metu minėtas asmuo iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, pradėjo visokiais necenzÅ«riniais žodžiais keiktis, provokavo muÅ¡tynes.

I. S. pasakė, kad nenori muÅ¡tis, tačiau tas asmuo jam pradėjo grasinti. Tai mačiusi moteris pasakė, kad iÅ¡kvies policijÄ , tada žmogus sėdo į automobilį ir nuvažiavo. TÄ dienÄ nukentėjusysis į jokius konfliktus daugiau nebuvo įsivėlęs. Jam pasidarė bloga, jis pradėjo vemti eidamas namo, todėl po 16 val. nuvažiavo pas gydytojÄ (b. l. t. 2, b. l. 108-109). Pažymėtina, kad nukentėjusiojo I. S. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nesikeitė viso proceso metu – tiek atliekant ikiteisminį tyrimÄ apklausų metu (t. 1, b. l. 7-11), parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 26-31), tiek ir pirmosios instancijos teisme (b. l. t. 2, b. l. 108-109), todėl jais abejoti nėra jokio pagrindo.

Apeliantas skunde pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu, susipažinus su bylos medžiaga buvo praÅ¡oma atlikti V. A. ir I. S. akistatÄ , kadangi jų parodymai prieÅ¡taravo vieni kitiems, tačiau toks praÅ¡ymas nebuvo tenkintas. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja kiekvienoje baudžiamojoje byloje iÅ¡naudoti visas įstatymuose numatytas įrodinėjimo priemones bei bÅ«dus. Ä®rodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis, t. y. jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas iÅ¡vadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-659/2012 ir kt.).

Tai, kad 2014 m. vasario 26 d. nukentėjusiojo I. S. atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas ir jam padaryti atitinkami sveikatos sutrikdymai, patvirtina medicininių dokumentų apžiÅ«ros protokolas, iÅ¡ kurio matyti, kad I. S. 2014-02-26 VÅ¡Ä® Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė buvo nustatyta poodinė kraujosruva kairiajame smilkinyje ir galvos smegenų sukrėtimas, tačiau objektyvių medicininių požymių, kuriais remiantis bÅ«tų galima patvirtinti galvos smegenų sukrėtimÄ , nėra.

Poodinė kraujosruva kairiame smilkinyje padaryta paveikus kietu buku daiktu prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymÄ (t. 1, b. l. 16). VÅ¡Ä® Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė Paciento, patyrusio galvos traumÄ apžiÅ«ros protokolas patvirtina, jog nukentėjusysis I. S. 2014 m. vasario 26 d. kreipėsi į gydymo įstaigÄ , kur nurodė, kad buvo 8 val. sumuÅ¡tas (t. 1, b. l. 15). Nors apeliantas skunde pagrįstai nurodo, kad į medikus I. S. kreipėsi jau po darbo - 2014-02-26, 16.30 val., tačiau nukentėjusysis nurodė, kad jam pasidarė bloga, jam einant į namus, pasidarė bloga, todėl tik po 16 val. nuvažiavo pas gydytojÄ .

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad nukentėjusysis I. S. apie įvykį policijai pranešė taip pat 2014 m. vasario 26 d. (t. 1, b. l. 2-4). Nagrinėjamu atveju aplinkybę, kad 2014 m. vasario 26 d. buvo sugadintas nukentėjusiojo I. S. telefonas „NOKIA N70“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina daiktų pateikimo ir apžiūros protokolai, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis I. S. pateikė plastikinį maišelį su sudaužytu mobiliojo ryšio telefonu „Nokia N70“, kuris apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, bei nustatyti atitinkami jo sugadinimai (t. 1, b. l. 32, 33-36).

Apeliantas skunde nurodo, kad 2014-02-26 ant žolės numestas ir neva tai sudaužytas telefonas ikiteisminį tyrimÄ atlikusiai tyrėjai V. T. perduotas tik 2014-08-12, t. y. praėjus pusmečiui po įvykio, be jokių priklausomybę patvirtinančių dokumentų, taip pat nesant įrodymų, kad bÅ«tent Å¡is telefono aparatas buvo sugadintas 2014-02-26. Pažymėtina, kad apeliantas pats pripažįsta, jog įvykio metu numetė I. S. telefonÄ , kuris galėjo sudužti, taip pat atlygino Å¡iuo veiksmu padarytÄ Å¾alÄ ir už telefonÄ NOKIA N70 sumokėjo 300 litų.

Be to, nukentėjusysis I. S. jau įvykio dienÄ kreipdamasis į policijÄ nurodė, kad buvo sugadintas jo mobilusis telefonas (t. 1, b. l. 4). Taigi, nors mobilusis telefonas apžiÅ«rai buvo pateiktas tik 2014-08-12, t. y. praėjus pusmečiui po įvykio, nėra pagrindo netikėti, kad bÅ«tent jis buvo sugadintas 2014 m. vasario 26 d. Apeliantas skunde nepagrįstai nurodo, kad apie įvykį buvo praneÅ¡ta iÅ¡ neva tai sudaužyto I. S. telefono. IÅ¡ Bendrojo pagalbos centro įvykio kortelės matyti, kad apie įvykį telefonu pranešė I.

S., kurio telefono numeris yra (duomenys neskelbtini), tačiau telefono, iÅ¡ kurio praneÅ¡ta, numeris nėra nurodytas (t. 1, b. l. 2). Taigi byloje nėra neginčytinų duomenų, kad apie įvykį buvo praneÅ¡ta iÅ¡ I. S. telefono, jo naudojamu mobilaus telefono numeriu. Be to, nukentėjusysis galėjo SIM kortelę iÅ¡ savo telefono perdėti į kitÄ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ ir apie įvykį praneÅ¡ti iÅ¡ jo. Nukentėjusiojo nuosekliai nurodytas įvykio aplinkybes patvirtino įvykį mačiusi A.

K., kuri apklausta liudytoja pirmosios instancijos teisme parodė, kad vedžiodama Å¡unį ir eidama alėja matė, kaip prieÅ¡ais jÄ kiemsargis dirbo savo darbÄ prie mokyklos. Automobilis apvažiavo kiemsargį ir iÅ¡leido tris vaikinus mokyklos kieme, tuomet grįžo, vairuotojas pakvietė kiemsargį prieiti, prasidėjo susistumdymas, ji pamatė kumÅ¡tį iÅ¡ maÅ¡inos. Kiemsargis pradėjo gintis. Priėjusi arčiau liudytoja pradėjo Å¡aukti, kad iÅ¡kvies policijÄ . VyriÅ¡kis iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo, atėmė telefonÄ iÅ¡ kiemsargio ir jį iÅ¡metė.

IÅ¡girdęs, kad ji iÅ¡kvies policijÄ , vairuotojas nuvažiavo nuo mokyklos į priekį (t. 2, b. l. 110). Apeliantas skunde nepagrįstai nurodo, kad liudytojos parodymai itin prieÅ¡taringi ir niekaip negali buti vertinami nuosekliais: 2014-03-04 ji nurodė, kad iÅ¡leidęs vaikus ir apsisukęs džipo vairuotojas privažiavo prie kiemsargio, rėkė ant jo, iÅ¡lipo, iÅ¡spardė kiemsargio įrankius, tampė kiemsargį ir smogė jam ranka; 2014-06-19 liudytoja nurodė, kad apsisukęs džipas sustojo prie kiemsargio karučio, vairuotojas atsidarė vairuotojo pusės lango stiklÄ , iÅ¡kart sudavė kiemsargiui smÅ«gius į galvÄ , atėmė iÅ¡ kiemsargio Å¡luotÄ ir jÄ numetė, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, barėsi, atėmė iÅ¡ kiemsargio telefonÄ ir iÅ¡metė ant vejos.

Apeliantas mano, kad šie liudytojos parodymai prieštarauja I. S. parodymams ir niekaip negali būti vertinami kaip objektyvūs. Nors A. K. pirminiame paaiškinime (t. 1, b. l.

39) ir parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 41), yra tam tikrų neatitikimų dėl įvykio mechanizmo, tačiau ji nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausta pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 110) nurodė, kad nuteistasis V. A. vieÅ¡oje vietoje nukentėjusiojo I. S. atžvilgiu naudojo fizinį smurtÄ ir sugadino jo mobilųjį telefonÄ . Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių A. K. bÅ«tų Å¡aliÅ¡ka, suinteresuota nepagrįstai apkaltinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamÄ asmenį tariamos nusikalstamos veikos padarymu, duoti apie jį melagingus paaiÅ¡kinimus, todėl liudytojos parodymais abejoti nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų K. A., D. A. ir L. P., kurie patvirtino nuteistojo nurodytas aplinkybes, parodymai skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti bei pagrįstai vertinti kritiÅ¡kai, kadangi K. A. ir D. A. yra V. A. sÅ«nÅ«s, kurie yra tiesiogiai suinteresuoti Å¡ios bylos baigtimi, todėl duoda tėvui palankius parodymus, tuo tarpu liudytojas L. P. yra D. A. klasiokas. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Å¡ių liudytojų parodymai prieÅ¡tarauja nuteistojo nurodytiems faktams apie iÅ¡važiavimÄ iÅ¡ įvykio vietos, kas taip pat duoda pagrindo abejoti jų parodymų patikimumu.

Be to, Å¡ių asmenų parodymai neatitinka kitų bylos duomenų.Apeliantas skunde nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu taip ir liko nenustatyta aplinkybė, kaip gali vairuotojas, sėdėdamas už vairo, per atidarytÄ langÄ kaire ranka laikydamas nukentėjusįjį už deÅ¡inės rankos, iÅ¡ Å¡ios rankos savo kaire ranka, kuria sučiupęs laiko nukentėjusįjį, atimti telefonÄ , patraukti nukentėjusįjį taip, kad jis kairės pusės smilkiniu atsitrenktų į automobilio dureles, deÅ¡ine ranka smÅ«giuoti nukentėjusiajam į galvÄ , tuo pačiu metu deÅ¡ine ranka daužyti telefonÄ Ä¯ vairÄ , o nukentėjusysis savo kaire ranka, kurioje laiko 1,50 m ilgio kiemsargio Å¡luotÄ , bÅ«damas prispaustas prie automobilio, sugeba jÄ sugrÅ«sti į automobilį, tiesiai V.

A. į veidÄ . Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas nukentėjusiojo I. S. parodymų patikrinimas vietoje (t. 1, b. l. 26-31), kurio metu jis aiÅ¡kiai parodė, kokiu bÅ«du ir kokiais veiksmais prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo naudojamas fizinis smurtas, tai buvo užfiksuota fotonuotraukose, todėl nėra pagrindo abejoti byloje nustatytomis aplinkybėmis. Apeliantas skunde nurodo, kad konfliktas mokyklos kieme buvo trumpas, abipusis ir Å¡ioje konkrečioje situacijoje V. A. veika negali buti vertinama kaip tyčinis nusikaltimas.

Apelianto nuomone, jo veiksmuose yra ne nusikaltimo, o administracinio teisės žeidimo, numatyto ATPK 183 str., sudėtis. Å ie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad V. A. nusikalstamus veiksmus, t. y. fizinio ir psichinio smurto naudojimÄ I. S. atžvilgiu, tuo padarant Å¡iam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , taip pat I. S. mobilaus ryÅ¡io telefono sudaužymÄ , atliko vieÅ¡oje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos Vilniuje, (duomenys neskelbtini), aplinkinių akivaizdoje ir dėl tokio įžūlaus elgesio įvykį matę asmenys neabejotinai patyrė neigiamų emocijų, Å¡okÄ â€“ A.

K. Å¡aukė, kad iÅ¡kvies policijÄ . Taigi nagrinėjamu atveju nuteistojo veiksmais buvo sukelti BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog tinkamai įvertintų įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, t. y. kad V. A. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ . ObjektyvÅ«s bylos duomenys – vieÅ¡oje vietoje aplinkinių akivaizdoje nuteistojo prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudotas fizinis ir psichinis smurtas, turto sugadinimas – patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė savo atliekamų veiksmų pobÅ«dį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajam, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis, ir tokių padarinių norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Tai atitinka vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo nusikaltimo sudėtį (BK 284 straipsnio 1 dalis). Apeliantas pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog BK 284 str. numatyta nusikalstama veika yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, atsižvelgiant į nagrinėjamÄ faktinę situacijÄ , papildomi įpareigojimai 18 mėnesių yra itin suvaržantys V. A., statybinės įmonės direktoriaus, teises iÅ¡vykti į statybos objektus, kurie yra ne tik Lietuvoje, teisę į atostogas, keliones su nepilnamečiais vaikais ir pan.

Apeliantas mano, kad Å¡iuo atveju, atsižvelgiant į padarytÄ veikÄ , nesant charakterizuojančių duomenų apie V. A. kaip konfliktiÅ¡kÄ Å¾mogų, nuolat įsiveliantį į konfliktines situacijas ar besislapstantį nuo teisingumo, teismas V. A. paskyrė itin daug poveikio priemonių. Å ie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad V. A. iki Å¡iol naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, yra dirbantis ir administracines pareigas vykdantis asmuo, brandaus amžiaus žmogus, atlygino turtinę žalÄ nukentėjusiajam, padarė iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas manyti, kad V.

A. vykdys teisės normų reikalavimus ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus Å¡ios bausmės atlikimo. Nustatęs įstatymo numatytus pagrindus ir sÄ lygas apylinkės teismas taikė V. A. bausmės vykdymo atidėjimÄ su įpareigojimais, kurių turinys verstų tinkamai įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 75 str. 2 d. numatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymÄ , teismas paskiria nuteistajam vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas V. A. atidėdamas bausmės vykdymÄ 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojo V. A. atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo, per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ dirbti ar bÅ«ti registruotam darbo biržoje ir be institucijos, vykdančios nuteistojo prižiÅ«rÄ , leidimo neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, t. y. paskyrė BK 75 str. 2 d. 1, 5 ir 8 p. numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , nuteistÄ jį charakterizuojančius duomenis, V.

A. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir (ar) pareigos turės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, todėl nėra pagrindo jų panaikinti. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti nuteistojo V. A. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė : Nuteistojo V.

A. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                                               Rosita Patackienė Teisėjai                                                                                                                                         Angelė Ikasalienė                                                                                                                              Leonarda GurevičienėNuoraÅ¡asTeisėja                                                                                                                   Rosita Patackienė