2a774c8f-74a2-4d2b-8ef2-3b3e05c2b04d · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1230/2014Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6; 35.5; 36.2; 63.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 31 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: ArtÅ«ro Driuko, Donato Å erno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „MGP Investicija“, G.

G., M. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1827-798/2014 pagal ieÅ¡kovo V. G. ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „MGP Investicija“, G. G., M. G. dėl skolos priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas V. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams UAB „MGP Investicija“, G. G., M. G., praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 200 000 Lt skolos, 5 proc. palÅ«kanų nuo 200 000 Lt skaičiuojant nuo 2012 m. lapkričio 5 d. iki visiÅ¡ko skolos grÄ Å¾inimo, 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

 Teigė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas UAB „MGP investicija“ 2012 m. rugpjūčio 10 d. sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu atsakovui buvo paskolinta 400 000 Lt suma. Paskolos suma buvo perduota, o atsakovas įsipareigojo jÄ grÄ Å¾inti ne vėliau kaip iki 2012 m. lapkričio 5 d. Paskolos sutarties 2.9 punkte buvo numatytos paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonės: žemės sklypo ir pastato, esančių Kauno g. 24, Vilniuje, priklausančių UAB „Gaudita“, įkeitimas paskolos davėjo naudai bei atsakovų G.

G. ir M. G. laidavimas. 2012 m. rugpjūčio 13 d. laidavimo sutartimi atsakovai G. G. ir M. G. įsipareigojo solidariai atsakyti ieÅ¡kovui, kaip UAB „MGP investicija“ kreditoriui, visu savo turtu, jei skolininkas paskolos sutartyje nustatytais terminais negrÄ Å¾ins suteiktos 400 000 Lt paskolos ar prievolę grÄ Å¾inti paskolÄ Ä¯vykdys netinkamai (laidavimo sutarties 1.1 punktas). Pagal laidavimo sutarties 1.2 punktÄ laiduotojai atsako kreditoriui tiek už pagrindinės prievolės (paskolos sumos grÄ Å¾inimÄ ), tiek už visų Å¡alutinių prievolių, susijusių su pagrindine prievole, įvykdymÄ (netesybas, palÅ«kanas, baudas nuostolius ir pan.).

Atsakovas UAB „MGP investicija“ grÄ Å¾ino tik 200 000 Lt. Likusios sumos negrÄ Å¾ino nei atsakovas UAB „MGP investicija“, nei laiduotojai. IÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ hipoteka įkeisto UAB „Gaudita“ turto ieÅ¡kovas neturi galimybių, nes Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-3502-656/2013 taikė laikinÄ sias apsaugos priemones Å¡io turto atžvilgiu. Dėl to ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovų likusiÄ pagrindinę 200 000 Lt skolÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas (paskolos sutarties 2.8 punktas), 6 proc. procesinių palÅ«kanų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 24 d. sprendimu: priteisė solidariai ieškovui V. G. iš atsakovų UAB „MGP Investicija“, G. G. ir M. G. 200 000,00 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuojant nuo 200 000,00 Lt sumos nuo 2012 m. lapkričio 5 d. iki visiško prievolės įvykdymo bei 5 proc. dydžio metines palūkanas skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5000,00 Lt žyminio mokesčio, t. y. po 1666,67 Lt iš kiekvieno atsakovo; priteisė iš atsakovų UAB „MGP investicija“, G.

G. ir M. G. valstybei 63,65 Lt, t. y. po 21,22 Lt iÅ¡ kiekvieno atsakovo, procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.              Teismas pripažino, kad kreditorius V. G. turi teisę pasirinkti, iÅ¡ kokių asmenų reikalauti įvykdyti prievolę, nes nei vienoje iÅ¡ pateiktų sutarčių (paskolos, svetimo daikto hipotekos, laidavimo) sutarčių nuostatose nėra nustatytas kreditoriaus reikalavimo patenkinimo eiliÅ¡kumas. Todėl atsakovų argumentÄ , kad ieÅ¡kovas privalėjęs pirmiausia naudotis hipotekos kreditoriaus teisėmis, teismas atmetė.

Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo įrodyta, jog atsakovai laidavimo sutartį pasirašė ieÅ¡kovo suklaidinti, t. y. kad ieÅ¡kovas, pasinaudodamas atsakovų G. G. ir M. G. pasitikėjimu, pateikė pasiraÅ¡yti laidavimo sutartį, kurioje nėra numatyta sÄ lyga, kad laiduotojai atsakys kreditoriui tik tokiu atveju, jei kreditoriaus reikalavimų patenkinimui neužteks hipoteka įkeisto turto. Teismo vertinimu, atsakovas G. G., bÅ«damas UAB „MGP Investicija“ akcininkas ir generalinis direktorius, buvo tiesiogiai suinteresuotas gauti paskolÄ , reikalingÄ verslo poreikiams tenkinti, todėl pritarė paskolai, pasirašė 2012 m. rugpjūčio 13 d. laidavimo sutartį.

Atsakovė M. G. (G. G. sutuoktinė) taip pat nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad laidavimo sandorį sudarė dėl suklaidinimo. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovams buvo arba turėjo bÅ«ti žinomos aplinkybės ne tik dėl paskolos, bet ir dėl laidavimo sutarties sÄ lygų, įskaitant sÄ lygÄ dėl kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo. Pažymėjo ir tai, kad laidavimo sutartys nėra specifinės; tai civiliniams santykiams įprastos, dažnai sudarinėjamos sutartys, kurių esmei suprasti nereikia specialių finansinių, investavimo ar panaÅ¡ių žinių.

Dėl to, teismo vertinimu, protingas, apdairus ir atidus asmuo, pasiraÅ¡ydamas sutartį, turėtų jÄ perskaityti, kilus klausimų dėl sÄ lygų, sudarymo padarinių, kreiptis į kitÄ sutarties Å¡alį su praÅ¡ymu paaiÅ¡kinti neaiÅ¡kumus, tačiau byloje nebuvo pateikta duomenų, įrodančių, jog tai buvo padaryta. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pripažinti sandorį negaliojančiu, kaip sudarytÄ dėl suklydimo, nėra teisinio pagrindo. Teismas atmetė atsakovų teiginius, kad ieÅ¡kovas nevykdė bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos.

Pažymėjo, kad Å¡alys nesiejo kreditoriaus teisės kreiptis dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo su skolininko tiesioginiu atsisakymu grÄ Å¾inti skolÄ . Anot teismo, apie skolininko atsisakymÄ vykdyti sutartį galima spręsti iÅ¡ jo veiksmų, t. y. Å¡iuo atveju neveikimo (dalies skolos negrÄ Å¾inimo). Be to, bet kokie sutarčių įvykdymo termino pakeitimai galimi tik abiem Å¡alims dėl to atskirai sutarus, todėl skolininko pageidavimas vykdyti sutartį kitomis sÄ lygomis ar terminais nėra privalomas kitai Å¡aliai.

Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, teismas taip pat atmetė atsakovų argumentÄ dėl bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos pažeidimo tuo pagrindu, kad ieÅ¡kovas nesutiko su atsakovų siÅ«lymu pratęsti skolos grÄ Å¾inimo terminÄ ar skolÄ užtikrinti papildomomis prievolių užtikrinimo priemonėmis.Teismas laikė pagrįstu ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ priteisti kompensacines palÅ«kanas (paskolos sutarties 2.8 p.), iÅ¡ dalies patenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ solidariai priteisti 6 proc. procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko jo įvykdymo.

Teismas nusprendė solidariai iÅ¡ atsakovų priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas, pažymėjęs, kad iÅ¡ atsakovų G. G. ir M. G., kaip fizinių asmenų, negali bÅ«ti priteistos juridiniam asmeniui taikytinos procesinės metinės palÅ«kanos (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).              III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovai UAB „MGP Investicija“, G. G., M. G. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, o atsisakius ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovams jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia tokiais argumentais:Teismas, atmesdamas atsakovo G. G. praÅ¡ymÄ atidėti teismo posėdį dėl jo ligos, pažeidė principÄ audiatur et altera pars (tebÅ«nie iÅ¡klausyta ir antroji Å¡alis), neįvertino, kad atsakovas niekada nevilkino teismo proceso. Pažymi, kad, atsakovas G. G. buvo nusprendęs bylÄ vesti savarankiÅ¡kai, t. y. nesinaudodamas teisininkų pagalba, todėl surasti atstovo, kuris galėtų susipažinti su bylos medžiaga, pasiruoÅ¡ti bylos nagrinėjimui, likus vienai dienai iki teismo posėdžio objektyviai nebuvo įmanoma.

Anot apeliantų, atsakovo G. G. nedalyvavimas teismo posėdyje galėjo nulemti tai, kad nebuvo atskleista bylos esmė, atitinkamai dėl to galėjo bÅ«ti priimtas neiÅ¡samus ir nepagrįstas sprendimas. Tai, anot atsakovų, sudaro savarankiÅ¡kÄ teisinį pagrindÄ sprendimÄ panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.). PrieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų pažeista atsakovų teisė į sÄ Å¾iningÄ teismo procesÄ .Teismas sutarties Å¡alių pareigas reglamentuojančias nuostatas (CK 6.158 str., 6.200 str.) aiÅ¡kino ir taikė itin formaliai.

UAB „MGP Investicija“ užtruko atsiskaityti su ieÅ¡kovu pagal paskolos sutartį dėl neplanuotai pasikeitusios situacijos, tačiau bendrovė nevengė bendradarbiauti su ieÅ¡kovu, ne vienÄ kartÄ bandė susitarti dėl paskolos sutarties terminio pratęsimo, likusios skolos dalies grÄ Å¾inimo dalimis, siÅ«lė papildomas prievolės įvykdymo užtikrinimo garantijas, tačiau ieÅ¡kovas su siÅ«lomomis sÄ lygomis nesutiko. Taigi, ieÅ¡kovas vengė bet kokio bendradarbiavimo ir kooperavimosi.Teismas formaliai vertino faktÄ , jog tinkamas prievolės įvykdymas yra užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu, t. y. virÅ¡ija likusio įsiskolinimo sumÄ .

Pažymi, kad aplinkybė, jog dėl hipotekos galiojimo vyksta ginčas teisme, hipotekos pasibaigimui įtakos neturi. Laikinas draudimas imtis iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų iÅ¡ jo naudai įkeisto nekilnojamojo turto nereiÅ¡kia, kad pats sutartinės hipotekos sandoris, kuriuo nekilnojamasis turtas įkeistas ieÅ¡kovo naudai, bus pripažintas negaliojančiu, o ieÅ¡kovas negalės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo į jo naudai įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .Teismas nepagrįstai nusprendė dėl atsakovų G. G. ir M.

G. atsakomybės pagal laidavimo sutartį, netinkamai taikė ir aiškino CK 1.90 straipsnį:

1) atsakovai, sudarydami laidavimo sutartį su ieškovu, susitarė, jog pagal paskolos sutartį atsakys tik tokiu atveju, jeigu ieškovo reikalavimo neįvykdys skolininkas pagal paskolos sutartį ir ieškovo naudai įkeisto nekilnojamojo turto nepakaks pilnai atsiskaityti pagal paskolos sutartį;

2) teismas neįvertino, kad laidavimo sutarties 2.1. punkto formuluotė nėra detalizuota laidavimo sutartyje, kad jos neigiamas turinys laiduotojams nebuvo atskleistas, dėl ko laiduotojai buvo suklaidinti. Laiduotojas G. G. nėra profesionalus teisininkas, neturi teisinio iÅ¡silavinimo, todėl kasacinio teismo doktrinoje suformuotas teisinis formuluotės „iki visiÅ¡ko skolininko prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymo“ iÅ¡aiÅ¡kinimas jam, kaip fiziniam asmeniui, nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomas. Be to, bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu nebuvo paneigta, kad laidavimo sutarties sÄ lygas parengė ieÅ¡kovas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčo sÄ lyga prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo kriterijams;

3) teismas nevertino tikrųjų šalies ketinimų.Teismas nevertino, jog laidavimo sutartis yra pasibaigusi, kadangi suėjo naikinamasis terminas. Anot atsakovų, nagrinėjamu atveju taikytinos CK 6.88 straipsnio 1 dalies nuostatos, nes laidavimas šiuo atveju yra terminuotas, kadangi laidavimu yra užtikrinta terminuota prievolė, kurios pagrindu ir turi būti sprendžiamas laidavimo pabaigos momentas. Atsakovų teigimu, ieškovas jau nuo 2012 m. lapkričio 5 d. turėjo reikšti ieškinį atsakovams G. G., M.

G., kadangi laidavimu užtikrintos prievolės įvykdymo terminas baigėsi laiku negrÄ Å¾inus paskolos 2012 m. lapkričio 5 d., tačiau ieÅ¡kinį pateikė praleidęs 3 mėnesių terminÄ . Teismo sprendimu buvo priteistos dvigubos palÅ«kanos. Anot atsakovų, pagal paskolos sutartį palÅ«kanos galėjo bÅ«ti skaičiuojamos tik iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos, o po ieÅ¡kinio pateikimo teismui galėjo bÅ«ti skaičiuojamos tik procesinės palÅ«kanos.Teismas nepagrįstai iÅ¡ atsakovų priteisė 5000 Lt žyminio mokesčio.

Anot atsakovų, jie negali bÅ«ti atsakingi už nepagrįstÄ ieÅ¡kovo iÅ¡laidavimÄ teikiant ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo ne elektroninių priemonių ryÅ¡iais ir mokant didesnį žyminį mokestį, nei galėtų bÅ«ti mokama. Todėl, apeliantų nuomone, ieÅ¡kinio tenkinimo atveju iÅ¡ jų galėjo bÅ«ti priteista tik 3750 Lt žyminio mokesčio, nes likusias žyminio mokesčio iÅ¡laidas ieÅ¡kovas turi prisiimti dėl savo paties nepagrįsto iÅ¡laidavimo. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas V.

G. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia tokiais argumentais:Nepagrįsti apeliantų argumentai dėl teismo posėdžio atidėjimo. Teismui buvo pateiktas dokumentas, patvirtinantis vieno iÅ¡ atsakovų ligos faktÄ , tačiau kiti atsakovai, nors objektyviai dalyvauti teisme galėjo, į teismo posėdį neatvyko. Toks atsakovų elgesys, anot ieÅ¡kovo, parodo, kad atsakovai siekė vilkinti teismo procesÄ . Pažymi, kad nei vienas atsakovas nepasirÅ«pino atstovavimu teisme, nors iÅ¡ procesinių dokumentų bei apeliacinio skundo matyti, kad teisininko paslaugomis buvo naudojamasi.

Be to, nėra duomenų, kad atsakovo G. G. liga buvo tokio sudėtingumo, jog neleido dalyvauti teismo posėdyje.Pasirengimas nagrinėti bylÄ vyko apsikeitimo paruoÅ¡iamaisiais dokumentais bÅ«du, t. y. Å¡alys juose iÅ¡dėstė visus savo argumentus dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ir pagal tai teismas nagrinėjo bylÄ , todėl atsakovai negali teigti, jog procese nebuvo iÅ¡klausyta jų pozicija. Apie bylos esmės atskleidimÄ sprendžiama ne pagal formalų Å¡alies dalyvavimÄ ar nedalyvavimÄ teismo posėdyje, o pagal teismo sprendimo argumentų ir motyvų iÅ¡samumÄ .Atsakovai nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai taikė CK 6.158 ir CK 6.200 straipsnių nuostatas.

CK įtvirtinta pareiga Å¡alims bendradarbiauti nereiÅ¡kia sutartį pažeidusios Å¡alies teisės vienaÅ¡aliÅ¡kai reikalauti sutartį vykdyti ne pagal iÅ¡ anksto Å¡alių sutartas sÄ lygas, o pagal vienos jų, Å¡iuo atveju pažeidusios sutartį Å¡alies pageidavimus. Bet kokie sutarčių įvykdymo termino pakeitimai galimi tik abiem Å¡alims dėl to atskirai susitarus, todėl skolininko pageidavimas vykdyti sutartį kitomis sÄ lygomis ar terminais nėra privalomas nei kitai ginčo Å¡aliai, nei ginÄÄ nagrinėjančiam teismui ir prieÅ¡tarauja CK 6.59 straipsnio nuostatoms.

VienaÅ¡aliÅ¡kai negrÄ Å¾indami paskolos, atsakovai patys Å¡iurkščiai pažeidžia CK 6.158 straipsnyje įtvirtintÄ reikalavimÄ elgtis sÄ Å¾iningai, turint sutartinių santykių.Hipoteka yra viena iÅ¡ prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių (kaip ir laidavimas), o kuria iÅ¡ jų naudotis (ar visomis iÅ¡ karto), sprendžia kreditorius. Be to, nustatyta, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių kitoje byloje tokia užtikrinimo priemone ieÅ¡kovas neturi realių galimybių pasinaudoti siekiant atgauti skolÄ .Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovai G.

G. ir M. G. pagal laidavimo sutartį turi atsakyti tik tuomet, kai prievolės neįvykdys pagrindinis skolininkas bei jei skolos padengimui nepakaks hipoteka įkeisto turto:

1) toks atsakovų aiškinimas prieštarauja laidavimo sutarties 1.1 punktui, kuriuo buvo susitarta dėl solidarios, o ne subsidiarios atsakomybės;

2) šalys jokia forma nebuvo susitarusios, jog laiduotojai atsako tik tokiu atveju, kai reikalavimo neįvykdo pagrindinis skolininkas ir ieškovo naudai įkeisto turto nepakanka;

3) apeliaciniame skunde melagingai tvirtinama, kad atsakovas G. G. nėra teisininkas, nes Å¡is atsakovas turi teisinį iÅ¡silavinimÄ , įgytÄ Mykolo Romerio universitete, tad jam turėjo bÅ«ti puikiai suprantamos sudaromo sandorio sÄ lygos ir pasekmės;

4) prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kaip sudaryto suklydimo įtakoje, byloje nebuvo pareikÅ¡tas, todėl nepagrįstai tvirtinama, kad teismas netinkamai taikė CK 1.90 straipsnį.Nepagrįstai apeliantai teigia, kad laidavimo sutartis yra pasibaigusi dėl naikinamojo termino suėjimo. Å is argumentas buvo pateiktas tik apeliaciniame skunde (CPK 306 str. 2 d.). Laidavimo sutartyje nurodžius, kad laidavimo sutartis ir laiduotojų įsipareigojimas atsakyti už skolininkÄ galioja iki visiÅ¡ko skolininko prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymo, CK 6.88 ir CK 6.89 straipsnių nuostatos dėl laidavimo pabaigos netaikomos, Å¡alys susitarė dėl laidavimo iki visiÅ¡ko pagrindinės prievolės įvykdymo, o ieÅ¡kovas nepraleido termino kreiptis dėl skolos iÅ¡ laiduotojų priteisimo.Apeliantai nepagrįstai teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė dvigubas palÅ«kanas.

Šį apeliantų argumentÄ paneigia CK 6.874 straipsnio nuostatos ir kasacinio teismo suformuota praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2005 m. birželio 25 d. konsultacija A3-130 „Dėl kai kurių Civilinio kodekso normų taikymo“).Teismas iÅ¡ atsakovų pagrįstai priteisė 5000 Lt žyminio mokesčio. Bylų nagrinėjimas elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis (EPP) pradėtas tik 2013 m. liepos 1 d., tuo tarpu ieÅ¡kinys atsakovams teisme įregistruotas 2013 m. kovo 8 dienÄ .

Teisėjų kolegija konstatuoja:Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimas keistinas iÅ¡ dalies. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas V. G. ir atsakovas UAB „MGP Investicija“ 2012 m. rugpjūčio 10 d. sudarė paskolos sutartį, kuria ieÅ¡kovas įsipareigojo atsakovo nuosavybėn perduoti 400 000 Lt paskolos sumÄ , o atsakovas įsipareigojo jÄ grÄ Å¾inti ne vėliau kaip iki 2012 m. lapkričio 5 d. (4-6 b. l.). Paskolos suma atsakovui UAB „MGP Investicija“ buvo perduota (7, 8 b. l.). 2013 m. kovo 6 d. mokėjimo nurodymu ieÅ¡kovui buvo grÄ Å¾inta 200 000 Lt paskolos dalis (9 b. l.).

Taip pat nustatyta, kad 2012 m. rugpjūčio 13 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų G. G. bei M. G. buvo sudaryta laidavimo sutartis, kuria atsakovai, kaip laiduotojai, įsipareigojo atsakyti kreditoriui kartu su skolininku UAB „MGP Investicija“ kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai, kai skolininko prievolė pagal 2012 m. rugpjūčio 10 d. paskolos sutartį bus neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, taip pat įsipareigojo atsakyti kreditoriui tiek už pagrindinės prievolės – laidavimo sutarties 1.1 punkte nurodytos paskolos sumos – sugrÄ Å¾inimÄ , tiek ir už visų Å¡alutinių prievolių, susijusių su pagrindine prievole, įvykdymÄ (netesybas, palÅ«kanas, baudas, nuostolius ir pan.) (16-17 b. l.).Å ioje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas prašė solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų (paskolos gavėjo ir laiduotojų) negrÄ Å¾intÄ paskolos dalį – t. y. 200 000 Lt, ir palÅ«kanas, Å¡ių reikalavimų pagrįstumÄ Ä¯rodinėdamas atsakovų netinkamu paskolos ir laidavimo sutarčių vykdymu.

Dėl bylos iÅ¡nagrinėjimo nedalyvaujant apeliantui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Å¡alys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sÄ Å¾iningai, privalo veikti siekdamos, jog byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, praneÅ¡ti teismui apie ketinimÄ nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis; kai Å¡alys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iÅ¡ anksto teismui pateikti praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ , nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus.

Pagal CPK 246 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , bylos nagrinėjimas gali bÅ«ti atidėtas atsakovo ar jo atstovo praÅ¡ymu, jeigu atsakovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimÄ , ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panaÅ¡Å«s atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose); kitais atvejais teismas ieÅ¡kovo praÅ¡ymu priima sprendimÄ už akių; jeigu ieÅ¡kovas nepraÅ¡o priimti sprendimÄ už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimÄ , arba bylÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas, taikydamas minėtÄ CPK 246 straipsnio 2 dalies normÄ , turi nustatyti, ar atsakovas neatvyko į teismo posėdį dėl svarbių priežasčių.

Tai reiÅ¡kia, kad teismas tam tikras priežastis įvertina pagal šį – svarbos – kriterijų. Ä®statymo nuostata, kad jame iÅ¡vardintos priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis priežastimis, aiÅ¡kintina taip, kad įvertinti tokias priežastis kitaip, t. y. pripažinti jas svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras neįprastas, nepaprastas, iÅ¡skirtines aplinkybes. Jų įvertinimas yra teismo prerogatyva (CPK 185 str.). (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2004)Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas V.

G. ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė keliems solidariems atsakovams: UAB „MGP investicija“, G. G., M. G.. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi nutarė civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį skirti nagrinėti teismo posėdyje 2014 m. sausio 31 d. (138 b. l.). Vilniaus apygardos teisme 2014 m. sausio 30 d. buvo gautas G. G. praÅ¡ymas atidėti teismo posėdį dėl jo ligos. Šį praÅ¡ymÄ G. G. taip pat pateikė ir UAB „MGP Investicija“ vardu – t. y. praÅ¡ymÄ pasirašė kaip bendrovės direktorius (149-159 b. l.).

Teismo posėdžio dienÄ taip pat buvo gautas atsakovės M. G. praÅ¡ymas atidėti teismo posėdį, kuriuo ji informavo teismÄ , kad jos interesus teisme atstovaus jos sutuoktinis G. G., kuris dėl ligos paskirtame teismo posėdyje negali dalyvauti (155 b. l.).Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindÄ atsakovų neatvykimo priežastis laikyti nesvarbiomis. Tiek procesinius dokumentus, tiek praÅ¡ymÄ atidėti teismo posėdį UAB „MGP Investicija“ vardu teikė ir pasirašė bendrovės direktorius G.

G., kuris Å¡ioje byloje turi ir atsakovo procesinę padėtį. PraÅ¡yme dėl teismo posėdžio atidėjimo G. G. nurodė, kad jis ketina bylÄ vesti, nesinaudodamas profesionalių teisininkų paslaugomis, todėl, anot jo, joks kitas atstovas atstovauti MGP „Investicija“ ir jo interesus Å¡ioje byloje negali. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 56 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , be Å¡io straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytų asmenų (advokatų, advokatų padėjėjų, turinčių jų praktikai vadovaujančio advokato raÅ¡ytinį leidimÄ atstovauti konkrečioje byloje, vieno iÅ¡ bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu), juridinių asmenų atstovais pagal pavedimÄ teisme gali bÅ«ti jų darbuotojai, turintys aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ .

G. G., kaip UAB „MGP Investicija“ atstovas, nepateikė duomenų, įrodančių, jog nebuvo galimybės įgalioti kitÄ asmenį atstovauti bendrovės interesams teisme. Be to, iÅ¡ G. G. pateikto praneÅ¡imo apie iÅ¡duotÄ nedarbingumo pažymėjimÄ laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 29 d. iki 2014 m. vasario 3 d. (151 b. l.) negalima spręsti, jog jo liga buvo tokio pobÅ«džio, kad jis apskritai negalėjo atvykti į teismo posėdį. Teiginiai, kad neįmanoma susirasti atstovÄ , kuris galėtų susipažinti su bylos medžiaga, pasiruoÅ¡ti bylos nagrinėjimui, likus vienai dienai iki teismo posėdžio, yra deklaratyvaus pobÅ«džio, tuo labiau, kad nagrinėjama civilinė byla savo sprendžiamų klausimų pobÅ«džiu ir apimtimi nėra sudėtinga.

Be to, kelia abejonių G. G. teiginiai, kad jis neketino naudotis profesionalaus teisininko paslaugomis, nes apeliacinį skundÄ visų atsakovų vardu pateikė bÅ«tent advokatas. Todėl atsakovų UAB „MGP Investicija“ ir G. G. neatvykimas į teismo posėdį Å¡iuo atveju negali bÅ«ti laikomas pateisinamu.Pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatÄ , fizinių asmenų atstovais pagal pavedimÄ teisme, be kitko, gali bÅ«ti asmenys, turintys aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ , kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui).

Kadangi byloje nėra pateikta duomenų, jog buvo sudaryta tokio pobÅ«džio pavedimo sutartis ir kad G. G. turi aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ , yra pagrindas pripažinti, jog ir M. G. į teismo posėdį neatvyko taip pat be pateisinamos priežasties.Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo G. G. praÅ¡ymÄ atidėti teismo posėdį dėl jo ligos, pažeidė principÄ audiatur et altera pars, kad G. G. nedalyvavimas teismo posėdyje galėjo nulemti bylos esmės neatskleidimÄ , dėl ko galėjo bÅ«ti priimtas neiÅ¡samus ir nepagrįstas teismo sprendimas.

Pažymėtina, kad atsakovai visus savo paaiÅ¡kinimus ir atsikirtimus galėjo pateikti ir pateikė tiek pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek apeliaciniame skunde, todėl atsakovų teisė bÅ«ti iÅ¡klausytiems buvo realizuota procesiniais dokumentais. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovų apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus motyvus, sprendžia, jog teigti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neiÅ¡samus, nėra pagrindo, taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad nebuvo atskleista bylos esmė, todėl minėti apeliantų argumentai, susiję su bylos iÅ¡nagrinėjimu jiems nedalyvaujant, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ .

Dėl galimybės skolÄ iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ įkeisto daikto Pagal įstatymÄ prievolių įvykdymo užtikrinimas - tai civilinė teisinė priemonė, kuri suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, tas taip pat skatina skolininkÄ tinkamai įvykdyti prievolę. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolių įvykdymas gali bÅ«ti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais bÅ«dais.

Taigi, prievolės įvykdymui užtikrinti gali būti taikomi keli įvykdymo užtikrinimo būdai kartu. Teisėjų kolegija, įvertinusi tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir sudarytas paskolos, sutartinės hipotekos, laidavimo sutartis, sprendžia, jog paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimui buvo pasirinktos kelios prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės: svetimo nekilnojamojo turto (žemės sklypo ir pastato – gyvenamojo namo) hipoteka ir laidavimas (5, 10-17 b. l.).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2011 m. gruodžio  29 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3-P-537/2011, nurodė, kad solidariosios laiduotojo prievolės atveju, jeigu kreditorius (įkaito turėtojas) pirmiausia nusprendžia pasinaudoti laiduotojo suteiktu prievolės įvykdymo užtikrinimo būdu (laidavimu), bet ne įkeitimu, tai nereiškia, kad laiduotojo prievolė pasibaigė CK 6.86 straipsnio pagrindu.

Taigi kreditoriaus, turinčio reikalavimo teisę į solidariuosius bendraskolius, reikalavimo į laiduotojÄ nukreipimas, nepasinaudojus daiktiniu prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«du (įkeitimu), nereiÅ¡kia Å¡io daiktinio prievolių įvykdymo bÅ«do atsisakymo, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡alys susitarė kitaip.Kasacinio teismo praktika taip pat nustatyta, jog hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimÄ solidariÄ jÄ prievolę, yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimÄ iÅ¡ įkeisto daikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010).

Tokios taisyklės taikymas iÅ¡ esmės konstatuotas ir kasacinio teismo plenarinės sesijos nutarime, kur nurodyta, jog laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų pagrindinio skolininko turtÄ (CK 6.80 str. 2 d.), prieÅ¡ingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.), o „kreditoriaus, turinčio reikalavimo teisę į solidariuosius bendraskolius, reikalavimo į laiduotojÄ nukreipimas, nepasinaudojus daiktiniu prievolių užtikrinimo bÅ«du (įkeitimu), nereiÅ¡kia Å¡io daiktinio prievolių įvykdymo bÅ«do atsisakymo, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡alys susitarė kitaip“.

Taigi, tam, kad laiduotojas bÅ«tų atleistas nuo atsakomybės, jis turėtų įrodyti, kad Å¡alys buvo susitarę, jog kreditoriaus (ieÅ¡kovo) nepasinaudojimas teise patenkinti reikalavimÄ iÅ¡ įkeisto turto prieÅ¡ reiÅ¡kiant reikalavimÄ laiduotojui reiÅ¡kia tokios teisės atsisakymÄ laiduotojo atžvilgiu (CPK 12, 178 str.).              Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas į minėtÄ kasacinio teismo praktikÄ atsižvelgė ir atmetė atsakovų argumentus, kad ieÅ¡kovas privalėjęs pirmiausia naudotis hipotekos kreditoriaus teisėmis.

IÅ¡ tiesų bylos duomenys (tiksliau paskolos ir laidavimo sutartys) patvirtina, kad Å¡alys nebuvo susitarusios, jog kreditorius turi teisę reikalauti, kad skolininko prievolę įvykdytų laiduotojas tik tokiu atveju, kai bus pasinaudota teise patenkinti reikalavimÄ iÅ¡ įkeisto UAB „Gaudita“ turto. Nesant tokio susitarimo ieÅ¡kovas, kaip kreditorius, turėjo teisę pasirinkti, kokiomis (kuriomis) įvykdymo užtikrinimo priemonėmis pasinaudoti paskolos gavėjo įsiskolinimui padengti. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad reikalaudamas iÅ¡ laiduotojų padengti pagal paskolos sutartį susidariusį įsiskolinimÄ , ieÅ¡kovas pažeidė laiduotojų teises.

Atitinkamai yra pagrindas atmesti apeliantų argumentus, susijusius su galimybe pagrindinio skolininko įsiskolinimÄ padengti iÅ¡ ieÅ¡kovo naudai įkeisto UAB „Gaudito“ nekilnojamojo turto. Dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis CK 1.90 straipsnyje nustatytu pagrindu Atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo laidavimo sutartį pripažinti negaliojančia, kaip sudarytÄ dėl suklydimo (CK 1.90 str.). Anot apeliantų, teismas nevertino tikrųjų Å¡alių ketinimų, sudarant laidavimo sutartį.

Jų teigimu, jie su ieÅ¡kovu buvo susitarę, kad pagal paskolos sutartį atsakys tik tokiu atveju, jeigu ieÅ¡kovo reikalavimo neįvykdys skolininkas pagal paskolos sutartį ir ieÅ¡kovo naudai įkeisto nekilnojamojo turto nepakaks pilnai atsiskaityti pagal paskolos sutartį, tačiau ieÅ¡kovas Å¡ios sÄ lygos į laidavimo sutartį neįtraukė, taigi, juos suklaidino.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo, ne kartÄ yra pažymėjęs, jog Å¡alies elgesys, kaip suklydimas, gali bÅ«ti kvalifikuojamas tik tuo atveju, jeigu analogiÅ¡komis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus nebÅ«tų sudaręs sandorio tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir suklydusi Å¡alis.

Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Tai, ar asmuo suklydo, turi bÅ«ti vertinama pagal sandorio sudarymo metu buvusiÄ faktinę situacijÄ , be to, pripažinti sandorį negaliojančiu galima tik dėl esminio suklydimo, o vertinant, ar suklydimas gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip esminis, bÅ«tina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio Å¡alies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sÄ lygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio mėn. 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378; 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2001; ir kt.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 str.), t. y.

Å¡alies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį bÅ«tina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir pareigomis. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikÅ¡mės ir jo galimų teisinių padarinių, prieÅ¡ atlikdamas tÄ veiksmÄ pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo.

Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio Å¡alies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju Å¡alies suklydimo negalima pateisinti. Kadangi tokiu atveju suklystama dėl pačios Å¡alies kaltės, tai sandorio pripažinimas negaliojančiu prieÅ¡tarautų kitos sandorio Å¡alies, kuri pasikliovė prieÅ¡ingos Å¡alies ketinimais, pagrįstai tikėdamasi, jog tie ketinimai iÅ¡reiÅ¡kia tikrÄ jÄ Å¡alies valiÄ , interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2005 m. spalio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514; ir kt.).Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių, kad ieÅ¡kovas, laidavimo sutartyje nenurodydamas apeliantų nurodytos sÄ lygos, suklaidino juos.Byloje nėra duomenų, jog atsakovams G.

G., M. G. buvo apribotos galimybės ir/ar pareiga susipažinti su laidavimo sutarties turiniu, o esant neaiÅ¡kumams (taip pat ir dėl laidavimo sutarties 2.1 punkto reikÅ¡mės ir pasekmių), juos iÅ¡siaiÅ¡kinti, pasitelkiant atitinkamus specialistus ar kreipiantis į patį ieÅ¡kovÄ dėl paaiÅ¡kinimo. Pažymėtina, jog laidavimo sutarties turinys nesukelia jokių abejonių dėl jos Å¡alių valios iÅ¡raiÅ¡kos, nes Å¡alių valia iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡kiai, detaliai, suteikiant kiekvienai sutarties sÄ lygai aiÅ¡kiÄ reikÅ¡mę, kuriÄ turi adekvačiai suprasti kiekvienas sÄ Å¾iningas ir atidus asmuo analogiÅ¡komis sÄ lygomis.

Taip pat laidavimo sutartyse nėra įraÅ¡ytų jokių sÄ lygų, kurias bÅ«tų galima vertinti dviprasmiÅ¡kai ir kurios sudarytų prielaidÄ sutartį pasiraÅ¡ančiam asmeniui joms suteikti kitokį turinį, nei jis yra iÅ¡reikÅ¡tas pačioje sutartyje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad paskolos sutartį UAB „MGP Investicija“ vardu pasirašė G. G., kaip direktorius. Jis taip pat yra Å¡ios bendrovės akcininkas (57-60 b. l.). M. G. - buvusi UAB „MGP Investicija“ akcininkė (žr. 57 b. l.).

Todėl vertinant laidavimo sutarties sudarymo aplinkybes, atsižvelgtina į tai, kad Å¡ie atsakovai laikytini verslu užsiimančiais asmenimis, todėl jiems keliami didesni, nei įprastam žmogui, atidumo reikalavimai, sudarant bet kokius sandorius, tarp jų ir ginčo laidavimo sutartį. Be to, kaip teisingai pastebėta pirmosios instancijos teismo, G. G., bÅ«damas UAB „MGP Investicija“ akcininkas ir generalinis direktorius, buvo tiesiogiai suinteresuotas gauti paskolÄ , reikalingÄ verslo poreikiams tenkinti, dėl to pasirašė ginčo laidavimo sutartį.Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia, kaip sudarytÄ dėl suklydimo, nėra teisinio pagrindo.

Dėl bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos Anot apeliantų, teismas sutarties Å¡alių pareigas reglamentuojančias nuostatas (CK 6.158 str., 6.200 str.) aiÅ¡kino ir taikė itin formaliai. Jų teigimu, UAB „MGP Investicija“ užtruko atsiskaityti su ieÅ¡kovu pagal paskolos sutartį dėl neplanuotai pasikeitusios situacijos, tačiau bendrovė nevengė bendradarbiauti su ieÅ¡kovu, ne vienÄ kartÄ bandė susitarti dėl paskolos sutarties terminio pratęsimo, likusios skolos dalies grÄ Å¾inimo dalimis, siÅ«lė papildomas prievolės įvykdymo užtikrinimo garantijas, tačiau ieÅ¡kovas su siÅ«lomomis sÄ lygomis nesutiko.

Apeliantų nuomone, ieÅ¡kovas vengė bet kokio bendradarbiavimo ir kooperavimosi.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju negalima spręsti apie tai, jog ieÅ¡kovas pažeidė bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigÄ . Pažymi, kad ieÅ¡kovas nėra įpareigotas sutikti su bet kokiais skolininko (paskolos gavėjo) pasiÅ«lymais, kurių praktinis įgyvendinimas yra abejotinas. Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad atsakovas UAB „MGP Investicija“ gražino tik 200 000 Lt suteiktos paskolos (žr. 2013 m. kovo 6 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. 1; 9 b. l.).

Atsakovas iki Å¡iol daugiau mokėjimų ieÅ¡kovui neatliko. Toks pasyvus skolininko elgesys leidžia pagrįstai manyti, jog ir pratęsus paskolos sutarties terminÄ ar iÅ¡dėsčius skolos mokėjimÄ dalimis, atsakovas UAB „MGP Investicija“ nebÅ«tų vykdęs sutartinių savo įsipareigojimų, nes Å¡iai dienai daugiau kaip metus nebuvo atliktas joks kitas mokėjimas ieÅ¡kovui, vykdant paskolos sutartį. Kita vertus, atsakovai privalo vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (CK 6.200 str. 1 d.).

Vien tuo pagrindu, kad ieÅ¡kovas nesutiko taikyti nuolaidų skolininkui, atsakomybė jiems negali sumažėti, nes tokios pareigos ieÅ¡kovui, kaip kredito davėjui, nenumato nei įstatymas, nei pati sutartis. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kreditoriaus teisės kreiptis dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo su skolininko tiesioginiu atsisakymu grÄ Å¾inti skolÄ Å¡alys nesusiejo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovų argumentus dėl bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos pažeidimo.

Dėl CK 6.88 straipsnio taikymo              Apeliaciniame skunde teigiama, kad laidavimo sutartis yra pasibaigusi, nes suėjo CK 6.88 straipsnio 1 dalyje numatytas naikinamasis terminas. CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiÅ¡kia laiduotojui ieÅ¡kinio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiÅ¡ko paskolos grÄ Å¾inimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas.

Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sÄ lyga neprieÅ¡tarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir Å¡alių dispozityvumo principÄ , sutarties Å¡alims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 str., 6.70 str. 1 d., 6.156 str. 4, 5 d.). Be to, laidavimo galiojimo iki visiÅ¡ko užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip aksesorinės (papildomos, Å¡alutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobÅ«dį. Aptariama sutarties sÄ lyga vertintina kaip įstatymo neuždraustas kitoks Å¡alių susitarimas.

Å iuo atveju CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas prievolės pabaigos terminas nebus taikomas, bet prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios tol, kol bus grÄ Å¾inta visa paskola, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių. Toks Å¡alių susitarimas atitinka Konstitucijos 46 straipsnyje nustatytÄ asmens Å«kinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principÄ . (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012)Nagrinėjamu atveju 2012 m. rugpjūčio 13 d. laidavimo sutarties 2.1 punktu Å¡alys susitarė, kad laidavimo sutartis ir laiduotojų įsipareigojimas atsakyti už skolininkÄ galioja iki visiÅ¡ko skolininko prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymo.

Taigi, ginčo laidavimo sutartimi Å¡alys susitarė, jog laiduotojų įsipareigojimai ieÅ¡kovui galioja iki visiÅ¡ko prievolės pagal kredito sutartį įvykdymo. Todėl yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju CK 6.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių ieÅ¡kinio padavimo terminas nėra taikomas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad laidavimo sutartyje buvo nurodyta, jog ginčo laidavimo sutarties atžvilgiu netaikomas CK 6.88 straipsnis. Dėl palÅ«kanų priteisimo              Skundžiama teismo nutartimi pirmosios instancijos teismas iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovui, be kitko, priteisė 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas skaičiuojant nuo 200 000 Lt sumos nuo 2012 m. lapkričio 5 d. iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo bei 5 proc. dydžio metines palÅ«kanos skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.             Apeliantų nuomone, teismas priteisė dvigubas palÅ«kanas, nes, jų teigimu, pagal paskolos sutartį palÅ«kanos galėjo bÅ«ti skaičiuojamos tik iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos, o po ieÅ¡kinio pateikimo teismui gali bÅ«ti skaičiuojamos tik procesinės palÅ«kanos.Teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindui sutikti su apeliantų teiginiais.Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, kuri reglamentuoja paskolos sutarties palÅ«kanų nustatymÄ ir skaičiavimÄ , nustatyta, kad palÅ«kanų (pelno palÅ«kanų) už naudojimÄ si paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarkÄ nustato Å¡alys susitarimu.

Jeigu Å¡alys nėra sutarusios dėl palÅ«kanų dydžio, palÅ«kanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios vietos komercinių bankų vidutinę palÅ«kanų normÄ , galiojusiÄ paskolos sutarties sudarymo momentu. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrÄ Å¾ina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui Å¡io kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas kompensuojamojo pobÅ«džio palÅ«kanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta, iki jos grÄ Å¾inimo dienos, neatsižvelgiant į palÅ«kanų, nustatytų Å¡io kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimÄ , jeigu paskolos sutartyje nenustatyta kitaip.

Tai reiÅ¡kia, kad atlygintinės paskolos sutarties atveju, kai paskolos gavėjas pažeidžia sutartinę prievolę grÄ Å¾inti skolÄ , jis privalo mokėti paskolos davėjui sutartas arba įstatyme pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį nustatytas pelno palÅ«kanas ir kompensuojamojo pobÅ«džio palÅ«kanas, nustatytas CK 6.210 straipsnyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-639/2013). Tačiau nagrinėjamu atveju minėta kasacinio teismo suformuota praktika nėra pagrindo vadovautis, kadangi ginčo paskolos sutarties 2.8 punktu sandorio Å¡alys susitarė, jog paskola suteikiama be palÅ«kanų – kitaip tariant susitarė, kas paskolos sutartis yra neatlygintinė.

Todėl Å¡iuo atveju negalima remtis CK 6.874 straipsnio 1 dalimi.Pažymėtina, kad paskolos sutarties 2.8 punkte numačius, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrÄ Å¾ina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta iki jos grÄ Å¾inimo dienos, palÅ«kanas skaičiuojant nuo negrÄ Å¾intos paskolos sumos, Å¡alys iÅ¡ esmės susitarė dėl kompensuojamojo pobÅ«džio palÅ«kanų, kurios atitinka CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytas įstatymines palÅ«kanas.Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palÅ«kanos atlieka kompensacinę funkcijÄ ir skirtos minimaliems kreditoriaus nuostoliams atlyginti.

Jas moka skolininkas, kuriam pareikÅ¡ti reikalavimai teisme tais atvejais, jeigu Å¡ie patenkinti. Nurodytos palÅ«kanos vadinamos procesinėmis. Terminas „procesinės palÅ«kanos“ įstatyme nenustatytas, bet jis visuotinai vartojamas teismų praktikoje, kad bÅ«tų galima iÅ¡skirti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagal įstatymÄ kompensacinę funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas. Teismų praktikos įtrauktas ir vartojamas „procesinių palÅ«kanų“ terminas nereiÅ¡kia naujos CK nenustatytos palÅ«kanų rÅ«Å¡ies.

Pagrindas priteisti Å¡ias palÅ«kanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismÄ . Pažymėtina, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio sÄ veika yra tokia, jog iki kreipimosi į teismÄ ir bylos iÅ¡kėlimo teisme palÅ«kanos skaičiuojamos CK 6.210 straipsnio pagrindu, o nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme palÅ«kanos pradedamos skaičiuoti CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl jos ir vadinamos procesinėmis.

Å ioms palÅ«kanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas atitinkamas dydis. Per bylinėjimosi laikÄ skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iÅ¡ to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palÅ«kanas, kurios vertinamos kaip minimalÅ«s kreditoriaus nuostoliai. Å iuo atveju neturi teisinės reikÅ¡mės, ar skolininko prievolė grÄ Å¾inti priteistÄ sumÄ kilo iÅ¡ laidavimo kaip Å¡alutinės prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

Atsižvelgiant į minėtÄ kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ , yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju paskolos sutartyje sutartos (iÅ¡ esmės atitinkančios CK 6.200 straipsnio 1 dalyje) palÅ«kanos turi bÅ«ti skaičiuojamos tik iki bylos iÅ¡kėlimo teisme, o paskui tik procesinės palÅ«kanos.Kadangi pagal kasacinio teismo praktikÄ , į teismo priteistÄ sumÄ , nuo kurios yra skaičiuojamos procesinės palÅ«kanos, gali bÅ«ti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palÅ«kanos už piniginės prievolės įvykdymo termino perleidimÄ ir (arba) netesybas (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012), yra pagrindas 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas skaičiuoti nuo sumos, kuri susideda iÅ¡ negrÄ Å¾intos paskolos (200 000 Lt) ir iki bylos iÅ¡kėlimo teisme paskaičiuotų 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo negrÄ Å¾intos sumos – t. y. 3479,45 Lt (200 000 Lt * 5 proc. * 127 dienų / 365 dienos), iÅ¡ viso 203 479,45 Lt. Dėl žyminio mokesčio Atsakovų nuomone, teismas iÅ¡ jų ieÅ¡kovui galėjo priteisti tik 3750 Lt žyminio mokesčio, nes jie negali bÅ«ti atsakingi už ieÅ¡kovo nepagrįstÄ iÅ¡laidavimÄ teikiant ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo ne elektroninių priemonių ryÅ¡iais ir mokant didesnį žyminį mokestį, nei galėtų bÅ«ti mokama.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymo leidėjas, numatydamas ieÅ¡kovui (pareiÅ¡kėjui) žyminio mokesčio mokėjimo nuolaidas, kai procesiniai dokumentai teismui teikiami elektorinių ryÅ¡ių priemonėmis (žr. CPK 80 str. 7 d.), atskirai nenumatė galimybės prieÅ¡ingai bylÄ pralaimėjusiai Å¡aliai mažinti ieÅ¡kovui priteistinÄ Å¾yminį mokestį (ar jo dalį, priklausomai nuo to, ar ieÅ¡kinys tenkintas visa apimtimi, ar tik iÅ¡ dalies), kaip bylinėjimosi iÅ¡laidas, remiantis tuo, kad pareiÅ¡kėjas nepasinaudojo galimybe procesinius dokumentus teismui teikti elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė pasirinkti, kokiu bÅ«du bus teikiami procesiniai dokumentai teismui, yra palikta Å¡iuos dokumentus teikiančiam asmeniui. Todėl minėtus apeliantų argumentus yra pagrindas atmesti.             Šioje nutartyje iÅ¡dėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir įrodymus, tinkamai taikė paskolÄ ir laidavimÄ reglamentuojančias teisės normas ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas, tačiau įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo 200 000 Lt sumos nuo 2012 m. lapkričio 5 d. priteisė iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo, o ne iki bylos iÅ¡kėlimo teisme, yra pagrindas teismo sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovui solidariai priteistos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos skaičiuojant nuo 200 000,00 Lt sumos nuo 2012 m. lapkričio 5 d. iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo bei 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2013 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, pakeisti, nurodant, kad iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovui solidariai priteisiamos 3479,45 Lt dydžio palÅ«kanos, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 5 d. iki bylos iÅ¡kėlimo teisme, ir 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos skaičiuojant nuo priteistos sumos (203 479,45 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2013 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).             Kadangi atsakovų apeliacinis skundas atmetamas, nėra pagrindo iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovams priteisti pastarųjų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimÄ iÅ¡ dalies pakeisti.Å io sprendimo rezoliucinę dalį, kuria iÅ¡ atsakovų UAB „MGP Investicija“, G. G., M. G. ieÅ¡kovui V. G. solidariai priteistos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo 200 000 Lt sumos, nuo 2012 m. lapkričio 5 d. iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo ir 5 proc. dydžio procesinės palÅ«kanos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2013 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, pakeisti, ir iÅ¡dėstyti taip: ,,iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovui solidariai priteisti 3479,45 Lt dydžio palÅ«kanas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 5 d. iki bylos iÅ¡kėlimo teisme, 2013 m. kovo 12 d., ir 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos (203 479,45 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2013 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo“.Kitas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

             Teisėjai                                                                                                                       Artūras Driukas           Donatas Šernas           Egidija Tamošiūnienė