2a75614d-d501-4ec3-b8cd-4efa2afca6ea · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-527-236/2017 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00453-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos 2.4.2.2.; 2.4.2.12.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 8 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Kazio KailiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „ŽYDRUTIS“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „ŽYDRUTIS“ ieÅ¡kinį atsakovams V.

D. ir V. D. dėl daikto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „ŽYDRUTIS“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams V. D. ir V. D., praÅ¡ydama įpareigoti atsakovus grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei neteisėtai valdomÄ biologinį turtÄ â€“ 19 401 kg motininių karpių, kurių vidutinė rinkos kaina yra 58 203 Eur, priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2005 metais įgijo tvenkinių kompleksÄ , esantį (duomenys neskelbtini). 2006-08-17 buvo atliktas tvenkinio Nr. 7 įžuvinimas, suraÅ¡ytas įžuvinimo aktas, į tvenkinį Nr. 7 buvo įleista 644 kg. karpių. 2007-10-26 buvo atliktas tvenkinio Nr. 7 įžuvinimas, suraÅ¡ytas įžuvinimo aktas, į tvenkinį Nr. 7 buvo įleista 11 356 kg. 2007-08-02 atliktas papildomas įžuvinimas, suraÅ¡ytas įžuvinimo aktas, į tvenkinį Nr. 7 papildomai įleista 761 kg karpių. 2008-04-04 buvo atliktas dar vienas įžuvinimas, suraÅ¡ytas įžuvinimo aktas, į tvenkinį Nr. 7 papildomai įleista 6640 kg karpių. 2007 m. UAB „Žydrutis“ pradėjo prekinės žuvies auginimÄ , todėl buvo suteiktas veterinarinis patvirtinimas Nr. LT-23-87-001.

3. Ieškovė UAB „ŽYDRUTIS“ pažymėjo, kad 2012 m. Pykaičių tvenkiniai buvo pripažinti geriausiais žvejybiniais tvenkiniais Lietuvoje pagal pagautos žuvies rekordinius svorius.

4. IeÅ¡kovė nurodė, kad antstolio 2014-10-07 patvarkymu Nr. S2-37760 ekspertizės įstaigai „Lituka“ ir Ko buvo pavesta atlikti UAB „ŽYDRUTIS“ turto vertinimÄ . Tarp vertinamo turto buvo tvenkinys Nr. 7, esantis (duomenys neskelbtini). Antstolio padėjėja 2015-05-19 raÅ¡tu Nr. S15-18147 iÅ¡aiÅ¡kino, kad UAB „ŽYDRUTIS“ turi teisę pasiÅ«lyti areÅ¡tuoto turto pirkėjÄ , nurodė, kad tvenkinio Nr. 7 nustatyta turto vertė 65 500 Eur. Ä® Å¡iÄ sumÄ nėra įtrauktas tvenkinyje esantis UAB „ŽYDRUTIS“ nuosavybės teise priklausantis biologinis turtas. Antstolio padėjėja 2015-05-19 turto areÅ¡to aktu įvardino UAB „ŽYDRUTIS“ areÅ¡tuotinus daiktus. IÅ¡ turto areÅ¡to akto Nr. S15-18126 matyti, kad areÅ¡tuotas tvenkinys Nr. 7, kuris įvardinamas, kaip hidrotechninis statinys.

5. Ieškovė UAB „ŽYDRUTIS“ pažymėjo, kad 2015-05-19 UAB „Lituka“ ir Ko CEO-50402 ataskaitos santraukoje, 1.2 punkte nurodyta, kad vertinamas turtas: pylimas (38437 m3), kanalų sistema (K-7) (5168 m3), vienuoliai (V-2-7) – 2 vnt., pralaida (P-2) – 0,75 m. skersmens, pralaida (P-7) – 0,5 m. skersmens, pralaida (P-13) – 2,25 m. skersmens žuvų suleidimo tiltelis (T-2) – 3 m3 (Rungio sistemos tvenkiniai). Vertinimas atliktas atsižvelgiant į vertinamo turto fizinę būklę, statybos metus, turto pasiūlos ir paklausos lygį. Biologinis turtas (žuvis, esanti tvenkinyje Nr.

7) nebuvo vertinamas. Pagal Žuvininkystės tarnybos duomenis ir atsižvelgiant į kitų įmonių viešai deklaruojamus įkainius, 19 401 kg motininių karpių vidutinė rinkos vertė – 58 203 Eur.

6. Ieškovė nurodė, kad atsakovai 2017-02-21 įregistravo nuosavybės teisę į tvenkinius Nr. 6 ir Nr.

7. Tvenkinyje Nr. 7 esanti žuvis yra apskaityta UAB „ŽYDRUTIS“ buhalterinėje apskaitoje, kaip įmonės turimas biologinis turtas. Parduodant tvenkinį Nr. 7, nebuvo įkainota tvenkinyje Nr. 7 esanti žuvis, tai patvirtina minėti antstolio patvarkymai ir UAB „Lituka“ ir Ko atliktas turto vertinimas.

7. IeÅ¡kovė UAB „ŽYDRUTIS“ nurodė, kad vienintelio akcininko 2017-04-03 sprendimu Nr. 7 buvo nuspręsta informuoti naujus savininkus V. D. ir V. D. apie žuvies paėmimÄ iÅ¡ tvenkinio Nr. 7, laikotarpiu nuo 2017-07-15 iki 2017-07-25. Atsakovams 2017-04-25 buvo iÅ¡siųstas praneÅ¡imas apie tvenkinyje Nr. 7 esančios žuvies paėmimo laikÄ ir buvo praÅ¡oma pateikti atsiliepimÄ , kad bÅ«tų galima tinkamai suderinti žuvies paėmimo laikÄ . 2017-05-04 gautas atsakovų atstovo advokato S. T. 2017-05-02 atsakymas į UAB „ŽYDRUTIS“ raÅ¡tÄ , kuriame nurodyta, jog Virginija ir V. D. kategoriÅ¡kai atsisako sudaryti galimybes UAB „ŽYDRUTIS“ pasiimti jai priklausantį turtÄ â€“ prekinę žuvį, tvirtindami, kad komercinės paskirties prekę įsigijo kartu su tvenkiniu Nr. 7.

8. IeÅ¡kovės teigimu, ieÅ¡kovės pagrindinė paskirtis yra pelno siekimas. Viena iÅ¡ UAB „ŽYDRUTIS“ vykdomos veiklos – sportinės žvejybos organizavimas produkciniame Å«kinių gyvÅ«nų Å«kyje, todėl UAB „ŽYDRUTIS“ nuosavybės teise valdė tvenkinyje Nr. 7 esančiÄ Å¾uvį.

9. IeÅ¡kovė UAB „ŽYDRUTIS“ nurodė, kad atsakovai VÄ® Registrų centre yra iÅ¡vieÅ¡inę savo nuosavybės teisę į tvenkinį Nr. 7, tačiau ne į komercinės paskirties prekę – žuvį. Nepaisant to, atsakovai apribojo ieÅ¡kovės teisę disponuoti turimu biologiniu turtu, t. y. produkcine žuvimi, kuri yra bÅ«tina siekiant užtikrinti tinkamÄ Ä¯monės komercinę veiklÄ . Atsakovai atsisako sudaryti galimybes ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantį biologinį turtÄ pasiimti. Be to, žemės sklypas, esantis po tvenkiniu Nr. 7, priklauso UAB „ŽYDRUTIS“, todėl atsakovų elgesys apriboja ieÅ¡kovės galimybes naudotis jai priklausančiu turtu.

10. IeÅ¡kovės teigimu, žuvis, esanti tvenkinyje Nr. 7, pirmiausia laikytina UAB „ŽYDRUTIS“ nuosavybe, todėl įmonės savininkė turi teisę rinktis pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ ir taip įgyvendinti nuosavybės teisę į tvenkinyje Nr. 7 esantį įmonės biologinį turtÄ â€“ žuvį (CK 4.37 str. ir 4.41 str.).

11. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad ji turėjo nuosavybės teisę ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktÄ ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo momentu ir iki daiktÄ neteisėtai užvaldant atsakovams, iÅ¡ kurio reikalaujama grÄ Å¾inti daiktÄ . Be to, ieÅ¡kovė, biologinio turto savininkė, daikto valdymo teisę prarado be savo valios. Antstolio padėjėjos 2015-05-19 raÅ¡tu Nr. S15-18147 ieÅ¡kovė buvo informuota, kad turi teisę pasiÅ«lyti areÅ¡tuoto turto pirkėjÄ . IeÅ¡kovas įvertinęs 2015-05-19 Nr. S15-18126 turto areÅ¡to akto turinį, kuriame įvardinti areÅ¡tuotini daiktai, buvo įsitikinęs, kad biologinis turtas, apskaitytas įmonės buhalteriniuose dokumentuose, nėra parduodamas.

Tai patvirtino UAB „Lituka“ ir Ko CEO-50402 ataskaitos santrauka, kurioje įvardintas vertinamas turtas. Minėtoje ataskaitoje nėra nurodyta, kad į parduodamo turto vertinimÄ nebuvo įtrauktas biologinis turtas, t. y. tvenkinyje Nr. 7 esanti žuvis. IeÅ¡kovė iki 2017-05-04 buvo įsitikinusi, kad valdo tvenkinyje Nr. 7 esantį biologinį turtÄ â€“ žuvį.

12. IeÅ¡kovė nurodė, kad Å¡alių nesieja prievoliniai santykiai dėl ginčo objekto. Dėl tvenkinyje Nr. 7 esančios žuvies tarp Å¡alių nebuvo sudarytas pirkimo – pardavimo sutartis ar kitoks sandoris, kuris patvirtintų nuosavybės teisės perėjimÄ atsakovams.

13. Atsakovai V. D. ir V. D. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14. Atsakovai nurodė, kad 2017-02-20 su BUAB „Melsta“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ be kitų objektų, įsigijo tvenkinį Nr.

7. Sutartyje nebuvo numatyta papildomų sÄ lygų , susijusių su žemės sklypu, inžineriniais statiniais – tvenkiniais Nr. 6 ir Nr. 7 ar kitais priklausiniais.

15. Atsakovų teigimu, ieškovės pažeistų teisių gynybos būdas netinkamas. Atsakovai, įsigiję ginčo tvenkinį Nr. 7, 2017-03-16 bei 2017-04-04 atitinkamai iš UAB „Padievyčio tvenkiniai” bei UAB „Kintai” įsigijo karpių įžuvinimui ir įžuvimo tvenkinį.

16. Atsakovai pažymėjo, kad byloje paaiÅ¡kėjus nusikaltimų požymiams yra pagrindas praneÅ¡ti apie galimai nusikalstamus ieÅ¡kovės veiksmus prokuratÅ«rai (CPK 30 str. 1 d.). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 17. Klaipėdos apygardos teismas 2017-10-30 sprendimu nusprendė ieÅ¡kovės UAB „ŽYDRUTIS“ ieÅ¡kinį atsakovams V. D. ir V. D. dėl daikto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo atmesti, atsakovams V. D. ir V. D. iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „ŽYDRUTIS“ priteisti po 400 Eur, iÅ¡ viso 800 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, atsakovų V. D. ir V. D. praÅ¡ymÄ dėl bylos medžiagos perdavimo prokuratÅ«rai atmesti.

18. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartÄ pabrėžta, kad vindikacinis ieÅ¡kinys yra daiktinis savininko teisių gynimo bÅ«das, t. y. jis reiÅ¡kiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grÄ Å¾inti turtu. Å is reikalavimas pareiÅ¡kiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimÄ turtÄ , t. y. tam asmeniui, pas kurį Å¡is turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtÄ , yra teisėtas valdytojas, o ieÅ¡kovas privalo paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieÅ¡kovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtÄ reikalavimo pareiÅ¡kimo momentu ir kad tokiÄ teisę turėjo iki turtÄ neteisėtai užvaldant asmeniui, iÅ¡ kurio reikalaujama grÄ Å¾inti turtÄ .

Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sÄ lygas, kuriomis jis prarado daiktÄ bei paneigti įstatyme įtvirtintÄ Ä¯gijėjo sÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ , tada jis gali atgauti savo daiktÄ natÅ«ra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vindikacijos instituto aiÅ¡kinimo, yra nurodęs, kad, reikÅ¡damas vindikacinį reikalavimÄ , ieÅ¡kovas privalo įrodyti, jog jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktÄ iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iÅ¡ kurio reikalaujama grÄ Å¾inti daiktÄ , ir turi ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo momentu; daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktÄ valdo atsakovas; daiktÄ atsakovas valdo neteisėtai; daiktas yra natÅ«ra; bylos Å¡alių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2010; 2015-07-03nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451-686/2015).

19. Teismas nustatė, kad atsakovai 2017-02-20 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kuriÄ bankrutavusi UAB „Melsta“ pardavė atsakovams žemės sklypÄ bei inžinerinius statinius – tvenkinius Nr. 6, ir Nr.

7. Pirkimo – pardavimo sutartyje papildomų sÄ lygų ar iÅ¡lygų, susijusių su žemės sklypu, inžineriniais statiniais – tvenkiniais Nr. 6 ir Nr. 7 ar kt. priklausiniais (pvz.: žuvimis) nebuvo numatyta. Perdavimo metu nebuvo iÅ¡skirta papildomų sÄ lygų, todėl manytina, jog tvenkiniai perduoti su visais priklausiniais, jų neiÅ¡skiriant (CK 6.317 str. 3 d.).

20. Teismas pažymėjo, kad pagal Žuvininkystės įstatymo 24 straipsnio 1 dalį akvakultūros tvenkinių žuvų ištekliai nuosavybės teise priklauso šių tvenkinių savininkams. Dėl to teismas sprendė, kad aptartas specialusis įstatymas patvirtina, kad žuvų ištekliai yra akvakultūros sistemos dalis ir priklauso vandens telkinių savininkams. Ieškovė neginčija, kad tvenkinio Nr. 7 savininkai yra atsakovai.

21. Teismas nurodė, kad atsakovai tvenkinį Nr. 7 iÅ¡ BUAB „Melsta“ įgijo Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka vykdymo proceso metu (pirkimo – pardavimo sutartis). IeÅ¡kovė nepateikė duomenų, jog nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo pradžios įmonei BUAB „Melsta“ Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ieÅ¡kovė administratoriui reiÅ¡kė pretenzijas ar kreditorinį reikalavimÄ dėl ieÅ¡kinyje nurodytų įmonės UAB „ŽYDRUTIS“ bankrutuojančioje įmonėje turėtų žuvies iÅ¡teklių valdymo ar perleidimo. Dėl to teismas sutiko su atsakovais, kad atsakovai ginčo turtÄ Ä¯sigijo Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka iÅ¡ BUAB „Melsta“, todėl visas pretenzijas į UAB „ŽYDRUTIS“ galbÅ«t turėtÄ turtÄ ieÅ¡kovė turėjo reikÅ¡ti Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

22. Teismas pažymėjo, kad BUAB „Melsta“ ir ieÅ¡kovė buvo tarpusavyje susiję juridiniai asmenys. BUAB „Melsta“ akcininku, turinčiu 54 procentus paprastųjų vardinių akcijų buvo S. M.. IeÅ¡kovės vienintele akcininke nuo Å¡ios bendrovės įsteigimo dienos buvo ir yra S. M. sutuoktinė Z. M., kuri valdo 100 procentų ieÅ¡kovės akcijų, kurias įsigijo abu bÅ«dami santuokoje. Dėl to teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė turėjo teisę pareikÅ¡ti kreditorinį reikalavimÄ ar pretenzijas bankrutavusiai UAB „Melsta”, tačiau to nedarė.

23. Teismas nustatė, kad Juridinių asmenų registro (toliau – ir JAR) duomenimis BUAB „Melsta“ bankroto procedūros yra užbaigtos ir įmonė yra išregistruota (Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-3- 198/2017).

24. Teismas pažymėjo, kad iÅ¡registravus bankrutavusį juridinį asmenį iÅ¡ Juridinių asmenų registro, pasibaigia bankroto bylos nagrinėjimas ir tolesni ginčai dėl neegzistuojančios įmonės bankroto procedÅ«rų negali bÅ«ti inicijuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005). Dėl to teismas sprendė, kad BUAB „Melsta“ atžvilgiu ieÅ¡kovės UAB „ŽYDRUTIS“ pretenzijos į kokias nors teises ar į BUAB „Melsta” turtÄ yra nebegalimos (CK 2.95 str. 3 d.).

25. Teismas pagal bylos duomenis nustatė, kad atsakovai įsigiję ginčo tvenkinį Nr. 7, 2017-03-16 bei 2017-04-04 atitinkamai iš UAB „Padievyčio tvenkiniai” bei UAB „Kintai” įsigijo karpių įžuvinimui (CPK 12, 178 str.).

26. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė, siekdama pagrįsti savo reikalavimus, prie ieÅ¡kinio pateikė 2006-08-17, 2007-08-02, 2007-10-26, 2008-04-04 įžuvinimo aktus. Teismas sprendė, kad minėti aktai objektyviai nepagrindė ieÅ¡kinyje nurodomų žuvies įsigijimo aplinkybių, nes Å¡ie dokumentai, kaip pripažino ir ieÅ¡kovė, suraÅ¡yti atgaline data, be to, byloje nepateikti pirminiai įmonės Å«kinės finansinės veiklos dokumentai – žuvies įsigijimÄ patvirtinantys finansiniai apskaitos dokumentai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 1 d., CPK 12, 178 str.).

27. Teismas taip pat darė iÅ¡vadÄ , kad liudytojų žodiniai paaiÅ¡kinimai dėl įžuvinimo ginčo tvenkinyje bylos nagrinėjimo metu taip pat nėra pakankami, nes žodiniai paaiÅ¡kinimai nėra tinkamos ir privalomos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo metodikos dalis. IeÅ¡kovės nurodomi skelbimai apie tvenkinyje vykdytÄ sportinę žvejybÄ taip pat nepatvirtino ieÅ¡kinyje nurodomo ir siekiamo pasiimti / atgauti žuvies kiekio.

28. Teismas pažymėjo, kad į įmonės apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu (Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d.). Tuo tarpu, ieÅ¡kovė tokiais duomenimis nedisponavo.

29. Teismas nurodė, kad nuo ieÅ¡kovės nurodomo įžuvinimo iki bankroto bylos UAB „Melsta“ iÅ¡kėlimo praėjo didelis laiko tarpas. Teismas sutiko su atsakovais, kad ieÅ¡kovė galėjo savo valdomÄ Å¾uvį parduoti ar kitaip perleisti, žuvys galėjo neiÅ¡gyventi ir pan., o po UAB „Melsta“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo bankroto procese nereiÅ¡kė jokių reikalavimo dėl tokio turto, t. y. apie tai, jog tvenkiniuose yra ieÅ¡kovei priklausantis biologinis turtas, ieÅ¡kovė neteikė duomenų bei nereiÅ¡kė pretenzijų ne tik BUAB „Melsta” bankroto administratoriui, tačiau ir antstoliui, o taip pat ir neginčijo antstolio turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui akto, atlikto turto vertinimo ir 2015-05-19 UAB „Lituka“ ir Ko CEO-50402 ataskaitos (Klaipėdos apygardos teismo 2015-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-99-163/2015).

30. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė ir nepagrindė jos nurodomos įleistos žuvies kiekio, likusio žuvies kiekio bei Å¡ių aplinkybių nenurodinėjo BUAB „Melsta” bankroto procedÅ«rų metu (CPK 12, 178, 197 str.). IeÅ¡kovė taip pat neįrodė, jog ji turi nuosavybės (valdymo) teisę į jos nurodomÄ Å¾uvį, kad atsakovai neteisėtai valdo žuvį, kad valdymo teisę prarado be savo valios.

31. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau iÅ¡dėstytÄ , sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė visų aplinkybių, bÅ«tinų reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį vindikacijos pagrindu, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys nepagrįstas ir atmestinas.

32. Teismas pagal bylos duomenis sprendė, kad atsakovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas, iš ieškovės atsakovams priteistina po 400 Eur, iš viso 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.

33. Teismas pagal bylos duomenis darė iÅ¡vadÄ , kad negalima daryti neabejotinos iÅ¡vados, kad nagrinėjamu atveju yra nusikalstamos veikos požymių, dėl to netenkino atsakovų praÅ¡ymo perduoti bylÄ prokuratÅ«rai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 34. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė UAB „ŽYDRUTIS“ praÅ¡o priimti naujÄ Ä¯rodymÄ - 2017-11-28 UAB „Audito gairės“ auditorės L. R. ekonominės ekspertizės iÅ¡vadÄ , panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-30 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovės UAB „ŽYDRUTIS“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 34.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė turinti nuosavybės teisę į ginčo objektÄ . IeÅ¡kovė pateikė įžuvinimo aktus, iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ biologinio turto, įvairius sportinių varžybų skelbimus, NTR iÅ¡raÅ¡Ä . Visi Å¡ie dokumentai patvirtina, kad biologinis turtas yra ieÅ¡kovės nuosavybė, todėl atsakovai savo veiksmais neteisėtai valdo įmonei priklausantį turtÄ , kuris yra apskaitytas įmonės buhalterijoje. 34.2.

Teismo posėdžio metu, antstolis patvirtino, jog biologinis turtas 2017-02-20 pirkimo - pardavimo sutartimi nebuvo parduotas, kadangi neturėjo biologinio turto vertinimo metodikos. Å io liudytojo parodymai patvirtina, kad atsakovai, ieÅ¡kovei priklausantį turtÄ , valdo neteisėtai. Antstolis vykdė turto pardavimo iÅ¡ varžytinių procesÄ , jo parodymai patvirtino, jog jam buvo žinoma apie biologinį turtÄ ir jo priklausomumÄ ieÅ¡kovei. 34.3. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad pirkimo – pardavimo sutartyje papildomų sÄ lygų ar iÅ¡lygų, susijusių su žemės sklypu, inžineriniais statiniais – tvenkiniais Nr. 6 ir Nr. 7 ar kt. priklausiniais (pvz.:

žuvimis) nebuvo numatyta. Tačiau minėta sutartimi turtas buvo aiÅ¡kiai apibrėžtas. 34.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad žuvis yra tvenkinio priklausinys. Biologinis turtas, t. y. motininiai karpiai, negali bÅ«ti laikomi tvenkinio priklausiniu, nes karpiai gali bÅ«ti perkeliami iÅ¡ vieno tvenkinio į kitÄ , be to, tvenkinys gali tinkamai funkcionuoti ir be minėtų karpių. 34.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Žuvininkystės įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, todėl nepagrįstai nurodė, kad perdavimo metu nebuvo iÅ¡skirta papildomų sÄ lygų, todėl manytina, jog tvenkiniai perduoti su visais priklausiniais, jų neiÅ¡skiriant. 34.6.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovai tvenkinį Nr. 7 iÅ¡ BUAB „Melsta“ įgijo Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka vykdymo proceso metu (pirkimo – pardavimo sutartis), pretenzijų BUAB „Melsta“ nereiÅ¡kė. Tačiau ieÅ¡kovės teisės vykdymo metu nebuvo pažeidžiamos, kadangi ieÅ¡kovei priklausantis biologinis turtas nebuvo traukiamas į realizuojamo turto sÄ raÅ¡Ä ir nebuvo parduodamas. IeÅ¡kovės teisės buvo pažeistos tik tada, kai atsakovai atsisakė grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei jai priklausantį biologinį turtÄ . 34.7.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė galėjo savo valdomÄ Å¾uvį parduoti ar kitaip perleisti, žuvys galėjo neiÅ¡gyventi ir pan. 34.8. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnį, kadangi atsakovų atsiliepime nurodytų argumentų ir aplinkybių perkėlimas į sprendimÄ neturėtų bÅ«ti laikomas tinkamu įrodymų vertinimu. Be to, teismas, perkeldamas iÅ¡ atsakovų atsiliepimo dalį nuostatų nedetalizuoja, kodėl minėtos nuostatos yra laikytinos pagrįstomis, o ieÅ¡kovės pateikti įrodymai ir liudytojų duoti parodymai laikytini nepakankamais. 34.9.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino liudytojų antstolio K. K., R. M., V. R. ir M. R. duotų parodymų. 34.10. Ekonominės ekspertizės išvada paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas, kad ieškovė neįrodė turimo biologinio turto nuosavybės teisės.

35. Atsiliepime į ieÅ¡kovės UAB „ŽYDRUTIS“ apeliacinį skundÄ atsakovai V. D. ir V. D. praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl naujų įrodymų priėmimo, atmesti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-30 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis skirti ieÅ¡kovei 5 000 Eur baudÄ , 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos skiriant atsakovams, apie ieÅ¡kovės galimai nusikalstamÄ veikÄ praneÅ¡ti prokuratÅ«rai.

Atsiliepime nurodomi Å¡ie atsikirtimai: 35.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.317 straipsnio 3 dalies nuostatas, jog turto perdavimo metu daiktai perduodami su visais jo priklausiniais, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. Teismas tinkamai nustatė ir įvertino aplinkybes, jog pirkimo – pardavimo sutartyje papildomų sÄ lygų ar iÅ¡lygų, susijusių su žemės sklypu, inžineriniais statiniais – tvenkiniais Nr. 6 ir Nr. 7 ar kt. priklausiniais (pvz.: žuvimis) nebuvo numatyta. 35.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad įmonei BUAB „Melsta“ pasibaigus dėl bankroto ir jÄ iÅ¡registravus, jokios pretenzijos nėra galimos. 35.3.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi Žuvininkystės įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi. Ieškovė neginčijo fakto, kad tvenkinio Nr. 7 savininkais ir vandens telkinyje Nr. 7 naudotojais yra atsakovai, todėl nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad žuvis negali būti laikoma pagrindinio daikto (tvenkinio) priklausiniu. 35.4. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir teisingai vadovavosi teismų praktikas dėl vindikacinio ieškinio. 35.5. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad 2006-08-17, 2007-08-02, 2007-10-26, 2008-04-04 įžuvinimo aktai objektyviai nepagrindė ieškinyje nurodomų žuvies įsigijimo aplinkybių, nes šie dokumentai, kaip pripažino ir ieškovė, surašyti atgaline data. 35.6.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad BUAB „Melsta“ ir UAB „ŽYDRUTIS“ buvo tarpusavyje susiję juridiniai asmenys. 35.7. Apeliantės praÅ¡ymas priimti naujus įrodymus yra nepagrįstas, todėl atmestinas. 35.8. Apeliantės iÅ¡vada dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra subjektyvi, kadangi pirmosios instancijos teismas vertino ne pavienius įrodymus, bet jų visumÄ ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. 35.9. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog žuvis ginčo tvenkinyje priklauso ieÅ¡kovei. 35.10.

Prokuratūrai turi būti pranešta dėl ieškovės vykdomos galimai apgaulingos apskaitos atbuline data surašytų apskaitos dokumentų (CPK 300 str.). Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

36. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Å ioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų 37. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė (apeliantė) UAB „ŽYDRUTIS“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2017-11-28 UAB „Audito gairės“ auditorės L. R. ekonominės ekspertizės iÅ¡vadÄ ir praÅ¡o priimti jÄ Ä¯ bylÄ . Apeliantės teigimu, audito iÅ¡vados pirmosios instancijos teismo metu pateikti negalėjo, nes teismo posėdžio meto nebuvo iÅ¡sakoma dvejonių dėl netinkamų ieÅ¡kovės UAB „ŽYDRUTIS“ apskaitos dokumentų.

38. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, priima apeliantės pateiktÄ 2017-11-28 UAB „Audito gairės“ auditorės L. R. ekonominės ekspertizės iÅ¡vadÄ Ä¯ bylÄ ir jÄ vertina. Dėl biologinio turto (žuvies) iÅ¡reikalavimo 39. Byloje nustatyta, kad pagal Panevėžio apygardos teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-389-198/2012 iÅ¡duotÄ 2014-01-21, dėl 331 238,92 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko UAB „ŽYDRUTIS“ iÅ¡ieÅ¡kotojo BUAB „Melsta” naudai antstolio K.

K. padėjėjos 2014-07-14 suraÅ¡ytu turto areÅ¡to aktu Nr. S2-25820 areÅ¡tuotas turtas, įskaitant tvenkinius Nr. 6, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr.7, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Antstolio K. K. padėjėja 2015-09-07 raÅ¡tu Nr. S15-31832 pateikė siÅ«lymÄ pasiimti neparduotÄ iÅ¡ varžytynių turtÄ iÅ¡ieÅ¡kotojui BUAB „Melsta” bankroto administratoriui. BUAB „Melsta” bankroto administratorius 2015-09-21 raÅ¡tu Nr. 47 dėl siÅ«lymo informavo antstolio K.

K. kontorÄ , kad BUAB „Melsta” kreditorių komitetas nutarė perimti antrosiose varžytynėse neparduotÄ skolininko UAB „ŽYDRUTIS“ nekilnojamÄ jį turtÄ .

40. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovai V. D. ir V. D. 2017-02-20 su BUAB „Melsta” sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kuriÄ BUAB „Melsta” pardavė atsakovams žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei tvenkinius Nr. 6, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr.7, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). 2017-02-20 pirkimo – pardavimo sutartyje Å¡alys papildomų sÄ lygų ar apribojimų, susijusių su žemės sklypu ir tvenkiniais Nr. 6 ir Nr. 7 bei jų priklausiniais nenumatė.

41. Vindikacinis ieÅ¡kinys yra daiktinis savininko teisių gynimo bÅ«das, t. y. jis reiÅ¡kiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grÄ Å¾inti turtu. Å is reikalavimas pareiÅ¡kiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimÄ turtÄ , t. y. tam asmeniui, pas kurį Å¡is turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtÄ , yra teisėtas valdytojas, o ieÅ¡kovas privalo paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieÅ¡kovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtÄ reikalavimo pareiÅ¡kimo momentu ir kad tokiÄ teisę turėjo iki turtÄ neteisėtai užvaldant asmeniui, iÅ¡ kurio reikalaujama grÄ Å¾inti turtÄ .

Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sÄ lygas, kuriomis jis prarado daiktÄ bei paneigti įstatyme įtvirtintÄ Ä¯gijėjo sÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ , tada jis gali atgauti savo daiktÄ natÅ«ra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vindikacijos instituto aiÅ¡kinimo, yra nurodęs, kad, reikÅ¡damas vindikacinį reikalavimÄ , ieÅ¡kovas privalo įrodyti, jog jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktÄ iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iÅ¡ kurio reikalaujama grÄ Å¾inti daiktÄ , ir turi ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo momentu; daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktÄ valdo atsakovas; daiktÄ atsakovas valdo neteisėtai; daiktas yra natÅ«ra; bylos Å¡alių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2010; 2015-07-03nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451-686/2015).

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad tvenkiniai Nr. 6 ir Nr. 7 bankroto procedÅ«rose vykdymo proceso metu iÅ¡ ieÅ¡kovės perėjo BUAB „Melsta“. Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė (apeliantė) bÅ«tų ginčijusi vykdymo veiksmus, bÅ«tų reiÅ¡kusi reikalavimus BUAB „Melsta“ bankroto byloje, taip pat bÅ«tų ginčijusi BUAB „Melsta“ sudarytus sandorius. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog valdymÄ prarado be savo valios. Valdymas biologinio turto (žuvies) be teisės naudotis vandens telkiniu negalimas. Byloje nėra duomenų ir ieÅ¡kovė neįrodė, kad po tvenkinio Nr. 7 nuosavybės teisės perėjimo BUAB „Melsta“ ieÅ¡kovė turėjo teisę naudotis tvenkiniu Nr.

7. Dėl to nepagrįsti ieÅ¡kinio ir apeliacinio skundo teiginiai, kad ieÅ¡kovė iki 2017-05-04 buvo įsitikinusi, kad valdo tvenkinyje Nr. 7 esatį biologinį turtÄ â€“ žuvį, kad ieÅ¡kovės teisės vykdymo metu nebuvo pažeidžiamos, kadangi ieÅ¡kovei priklausantis biologinis turtas nebuvo traukiamas į realizuojamo turto sÄ raÅ¡Ä ir nebuvo parduodamas, ieÅ¡kovės teisės buvo pažeistos tik tada, kai atsakovai atsisakė grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei jai priklausantį biologinį turtÄ .

43. Teisingos pirmosios instancijos teismo išvados, kad pagal Žuvininkystės įstatymo 24 straipsnio 1 dalį akvakultūros tvenkinių žuvų ištekliai nuosavybės teise priklauso šių tvenkinių savininkams ir kad aptartas specialusis įstatymas patvirtina, kad žuvų ištekliai yra akvakultūros sistemos dalis ir priklauso vandens telkinių savininkams, o ieškovė neginčija, kad tvenkinio Nr. 7 savininkai yra atsakovai. Aplinkybė, kad Žuvininkystės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog įstatymas reglamentuoja visuomeninius santykius, atsirandančius žvejybos, žuvų išteklių valdymo, išsaugojimo ir atkūrimo, akvakultūros, žuvų perdirbimo ir žuvininkystės produktų tiekimo rinkai srityse, netrukdo šio įstatymo nuostatų taikyti ginčo santykiams.

Žuvininkystės įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog Å¡io įstatymo tikslas – užtikrinti žuvų iÅ¡teklius tausojančiÄ Å¾vejybÄ , jų iÅ¡saugojimÄ ir atkÅ«rimÄ , atsižvelgiant į ekologines sÄ lygas, žuvininkystės ekonomikÄ , žvejų, žuvų augintojų, perdirbėjų ir vartotojų interesus.

44. CK 6.317 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu sutartis nenumato ko kita, pardavėjas privalo perduoti daiktus kartu su jų priklausiniais ir priedais tokios bÅ«klės, kokia buvo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu. CK 4.14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antraeilį daiktÄ iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. CK 4.14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi bÅ«ti pasielgta prieÅ¡ingai.

45. Bylos duomenys patvirtina, kad tvenkinio Nr. 7 nuosavybės perėjimo iÅ¡ ieÅ¡kovės kitiems asmenims atveju papildomų sÄ lygų ar apribojimų, susijusių su tvenkiniu Nr. 7 bei jo priklausiniais nebuvo nustatyta. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tvenkiniai perduoti su visais priklausiniais, jų neiÅ¡skiriant (CK 6.317 str. 3 d.).

46. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados dėl pagrindų vindikacijai nebuvimo. Dėl biologinio turto (žuvies) įsigijimo ir valdymo 47. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius dėl biologinio turto (žuvies) dydžio ir jo valdymo.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė neįrodė jos nurodomos įleistos žuvies kiekio, likusio žuvies kiekio bei Å¡ių aplinkybių nenurodinėjo BUAB „Melsta” bankroto procedÅ«rų metu (CPK 12, 178, 197 str.), taip pat ieÅ¡kovė neįrodė, jog ji turi nuosavybės (valdymo) teisę į jos nurodomÄ Å¾uvį, kad atsakovai neteisėtai valdo žuvį, kad valdymo teisę prarado be savo valios.

49. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu.

50. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė (apeliantė) kartu su ieÅ¡kiniu pateikė 2006-08-17, 2007-08-02, 2007-10-26, 2008-04-04 įžuvinimo aktus. Pati ieÅ¡kovė pripažino, kad minėti dokumentai buvo suraÅ¡yti atgaline data, be to, byloje nėra pateikti pirminiai įmonės Å«kinės finansinės veiklos dokumentai – žuvies įsigijimÄ patvirtinantys finansiniai apskaitos dokumentai.

51. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atgaline data surašyti įžuvinimo aktai objektyviai nepagrindė ieškinyje nurodomų žuvies įsigijimo aplinkybių. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad liudytojų žodiniai paaiškinimai dėl įžuvinimo ginčo tvenkinyje bylos nagrinėjimo metu taip pat nėra pakankami, nes žodiniai paaiškinimai nėra tinkamos ir privalomos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo metodikos dalis.

52. Su apeliaciniu skundu pateikta į bylÄ 2017-11-28 UAB „Audito gairės“ auditorės L. R. ekonominės ekspertizės iÅ¡vada (toliau – ir IÅ¡vada) nepatvirtina ieÅ¡kovės nurodomų aplinkybių ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, kadangi sudaryta atgaline data netinkamai suraÅ¡ytų įžuvinimo aktų pagrindu. Tokia IÅ¡vada negali pateisinti netinkamo pagal įstatymus buhalterinės apskaitos tvarkymo. IÅ¡vada padaryta remiantis tik ieÅ¡kovės pateiktais duomenimis. IÅ¡vadoje nurodyta, kad IÅ¡vada padaryta 2017-02-20 dienai pagal UAB „ŽYDRUTIS“ 2016 Å«kinių metų finansinės atskaitomybės analizę. Pažymėtina, kad teismas Å¡ioje byloje nėra skyręs ekspertizės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo remiantis minėta IÅ¡vada kaip tinkamu įrodymu.

53. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovės nurodomi skelbimai apie tvenkinyje vykdytÄ sportinę žvejybÄ taip pat nepatvirtina ieÅ¡kinyje nurodomo ir siekiamo pasiimti / atgauti žuvies kiekio.

54. Kaip minėta, valdymas biologinio turto (žuvies) be teisės naudotis vandens telkiniu negalimas. Byloje nėra duomenų ir ieškovė neįrodė, kad po tvenkinio Nr. 7 nuosavybės teisės perėjimo BUAB „Melsta“ ieškovė turėjo teisę naudotis tvenkiniu Nr. 7.

55. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau iÅ¡dėstytÄ sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė biologinio turto (žuvies) įsigijimo aplinkybių, neįrodė biologinio turto (žuvies) valdymo. Dėl įrodymų vertinimo 56. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnį, kadangi atsakovų atsiliepime nurodytų argumentų ir aplinkybių perkėlimas į sprendimÄ neturėtų bÅ«ti laikomas tinkamu įrodymų vertinimu, kad teismas, perkeldamas iÅ¡ atsakovų atsiliepimo dalį nuostatų nedetalizavo, kodėl minėtos nuostatos yra laikytinos pagrįstomis, o ieÅ¡kovės pateikti įrodymai ir liudytojų duoti parodymai laikytini nepakankamais, kad nepagrįstai nevertino liudytojų antstolio K.

K., R. M., V. R. ir M. R. duotų parodymų. Kaip minėta, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad liudytojų žodiniai paaiškinimai dėl įžuvinimo ginčo tvenkinyje bylos nagrinėjimo metu taip pat nėra pakankami, nes žodiniai paaiškinimai nėra tinkamos ir privalomos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo metodikos dalis.

57. Dėl su apeliaciniu skundu pateiktų į bylÄ Ä¯rodymų teisėjų kolegija pasisakė Å¡ios nutarties 52 punkte.

58. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo iÅ¡plėtota ir nuosekli.

Pagal jÄ faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

59. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

60. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Dėl įrodymų pakankamumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartÄ pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-0-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018).

Kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-02 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-687/2018).

61. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad apeliantė objektyviais duomenimis nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų dėl biologinio turto (motininių karpių) išreikalavimo. Pažymėtina, kad apeliantė, nesutikdama su atitinkamomis teismo išvadomis, apeliuoja į galimus procesinius pažeidimus, kurie apeliacinės kontrolės metu nepasitvirtino. Apeliantas nepateikė objektyvių duomenų ir neidentifikavo įrodymų, kurie paneigtų teismo nustatytas aplinkybes.

62. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau iÅ¡dėstytÄ sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės. Dėl praneÅ¡imo prokurorui apie nusikaltimo požymius 63. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apie ieÅ¡kovės UAB „ŽYDRUTIS“ galimai nusikalstamÄ veikÄ praneÅ¡ti prokuratÅ«rai. Atsakovų teigimu, prokuratÅ«rai turi bÅ«ti praneÅ¡ta dėl ieÅ¡kovės vykdomos galimai apgaulingos apskaitos atbuline data suraÅ¡ytų apskaitos dokumentų.

64. CPK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui.

65. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad negalima daryti neabejotinos iÅ¡vados, kad nagrinėjamu atveju yra nusikalstamos veikos požymių, dėl to netenkino atsakovų praÅ¡ymo perduoti bylÄ prokuratÅ«rai. Dėl baudos už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis 66. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius.

CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tÅ«kstančių eurų baudÄ , iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

67. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesÄ Å¾iningas elgesys, negali bÅ«ti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).

68. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė (apeliantė) UAB „ŽYDRUTIS“, teikdama ieÅ¡kinį, apeliacinį skundÄ ir siekdama apginti savo tariamai pažeidžiamas teises, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 69. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Dėl procesinės bylos baigties 70. Vadovaudamasi prieÅ¡ tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, nagrinėjamoje byloje tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, iÅ¡ esmės teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

71. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-30 sprendimas paliktinas nepakeistu. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme 72. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).

73. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamÄ procesinį sprendimÄ , sprendžia, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme apeliantei UAB „ŽYDRUTIS“ nepriteistinas (CPK 93, 98 str.).

74. Atsakovai V. D. ir V. D. prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovų praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Marius Bajoras Kazys KailiÅ«nas Egidijus Žironas