2016-12-20 Nr. BB-5450-1-01-1-68202-2015-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-441-677/2016

Teisminio proceso numeris: 1-01-1-68202-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.7.1.1; 2.1.7.4.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Armano Abramavičiaus ir Viktoro Aiduko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai,

išteisintojo O. B. gynėjui advokatui Erikui Kaliačiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal l.e. Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas Ramūno Šileikos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis: (O. B.) O. B. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Procesas dėl V. T. civilinio ieškinio nutrauktas, pareiškėjai jo atsisakius.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nuosprendžiu O. B. nuteistas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams. Bylos dalis dėl nukentėjusiosios V. T. pareikšto civilinio ieškinio nutraukta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio skundą tenkinti, gynėjo, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. O. B. pirmosios instancijos teismo nuteistas, o apeliacinės instancijos teismo išteisintas dėl kaltinimų už tai, kad 2015 m. gruodžio 12 d., apie 15 val., viešbučio „Center Stay Hostel“, esančio Vilniuje, Aušros Vartų g. 16, valgomojo kambario patalpose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas nukentėjusiosios V. T. bejėgiška būkle, kai ši užmigo, lytiškai su nukentėjusiąja santykiavo prieš jos valią ir taip išžagino V. T..

2. Pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas O. B. pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, konstatavo, kad apie nukentėjusiosios sutikimą lytiškai santykiausi patvirtina tik kaltinamasis ir jo tėvas, kuris negirdėjo, kad nukentėjusioji būtų išreiškusi sutikimą, apie tai kalbėjusi, nė vienas iš liudytojų to nepatvirtina, todėl kaltinamojo parodymus teismas atmetė. Teismas padarė išvadą, kad iki atsiguldama į lovą nukentėjusioji nereiškė noro lytiškai santykiauti nei žodžiais nei veiksmais, prieš pradedant lytiškai santykiauti ir lytinių santykių metu nukentėjusioji miegojo, o tai laikytina bejėgiška būkle.

3. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir O. B. išteisino, kaip nepadariusio veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas dėl O. B. kaltės. Apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas remiantis vien nukentėjusiosios ir jos draugės parodymais, nevertinant ir netiriant O. B. versijos. Remdamasis jo parodymais teismas padarė išvadą, kad jis turėjo pagrindo tikėtis suartėjimo su V. T., nes ji leido tą suprasti savo elgesiu. Teismas nesutikdamas dėl bejėgiškos būklės požymio inkriminavimo, nurodė, kad nepaneigti O. B. parodymai, jog jis nematė ir nesuprato, kad nukentėjusioji miega, nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad ji miegojo. Nukentėjusiosios elgesys po įvykių nepatvirtina jos bejėgiškos būklės lytinio akto metu.

4. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus l.e. skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas R. Šileika prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį O. B. ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.

4.1. Prokuroro manymu, byloje buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

4.2. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į bylos įrodymų visumą, vadovavosi selektyviai surinktais įrodymais, prioritetą teikdamas O. B. parodymams. Nuosprendyje viena vertus, pripažino, kad nukentėjusioji nuosekliai tvirtinusi, jog lytiškai santykiauti su O. B. nenorėjo, jo neprovokavo, ja buvo pasinaudota, kai ji miegojo, kita vertus, teismas šiuos parodymus atmetė, nenurodydamas tokio sprendimo priežasčių. Prokuroras nesutinka su teismo išvada, kad O. B. negalėjo suvokti, kad daro nusikalstamą veiką, nes vertindamas ankstesnį bendravimą su nukentėjusiąją V. T. bei jos elgesį, buvo pagrįstai įsitikinęs, kad lytinių santykių noras yra abipusis, todėl jo veiksmai nėra išžaginimas.

4.3. Prokuroras teigia, kad nukentėjusiosios parodymus, kad jokio flirtavimo nebuvo patvirtina liudytojos T. K. parodymai. Apeliacinio teismo išvada, kad nukentėjusioji kvietė O. B. į diskoteką prieštarauja jos parodymams, tą patvirtino ir minėta liudytoja. Tą pripažino ir pats O. B..

4.4. Prokuroras nesutinka su liudytojos M. K. parodymais, jos liudyti teisme paprašė kaltinamojo tėvas. Be to, fakto, kad nukentėjusioji šiek tiek šoko, neneigia ir ji pati. Kiti įrodymai nepatvirtina, kad pati nukentėjusioji būtų glamonėjusis su kaltinamuoju. Prokuroras ginčija kaip teismas įvertino aplinkybę, jog pati nukentėjusioji buvo padėjusi savo galvą ant kaltinamojo kojų. Iš liudytojos T. K. ir paties O. B. parodymų darytina išvada, kad tokie jos veiksmai nebuvo valiniai išreiškiant simpatiją kitam asmeniui. Liudytoja parodė, kad nukentėjusioji šiurkščiai atstūmė O. B.. Nepaisant to, kad pati nukentėjusioji pradėjo bendravimą, leido laiką ir t. t., negali būti sutapatinama su žmogaus sutikimu lytiškai santykiauti. Taigi įrodymai vertinti pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalį. Teismas vienpusiškai vertino ir nukentėjusiosios elgesį jai pajutus, kad su ja atliekamas lytinis aktas.

4.5. Prokuroras nesutinka, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog O. B. su V. T. lytiškai santykiavo prieš jos valią, pasinaudojęs bejėgiška būkle. Apeliacinės instancijos teismas bejėgiškos būklės buvimą paneigė nukentėjusiosios elgesiu po įvykio, kuris, pasak teismo, rodo, kad ji adekvačiai suvokė situaciją, gerai orientavosi aplinkoje, gebėjo suvokti viską, kas vyksta, buvo aktyvi po lytinio akto. Tokios teismo išvados, prokuroro manymu, neatitinka kitų bylos įrodymų, t. y. nukentėjusiosios parodymų, liudytojų T. K., R. J., J. B. parodymų. Nė vienas iš šių liudytojų, nors buvo tame pačiame kambaryje, tačiau nematė ir negirdėjo, kad V. T. nuo tada, kai atsigulė miegoti, būtų atsikėlusi, kalbėjusi, kvietusi O. B., dariusi veiksmus. O. B. parodymus, kad pati nukentėjusioji kvietė jį atsigulti šalia, paneigia ir jo paties parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, nes jis vis nurodydavo skirtingas aplinkybes, kada ir kokiu būdu jį nukentėjusioji pakvietė atsigulti, matė ar nematė, kad nukentėjusiojo miega. O. B. parodymai buvo nenuoseklus, priešingai negu nukentėjusiosios. Pašalindamas bejėgiškos būklės požymį apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį ir todėl netinkamai taikė BK 149 straipsnio 1 dalį.

5. L.e. Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas Ramūno Šileikos kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl kasacinio skundo argumentų

6. Prokuroro kasaciniame skunde iš esmės ginčijamas apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu nustatyta, kad O. B. lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja V. T., tačiau jo veiksmuose nebuvo subjektyviojo išžaginimo požymio, t. y. kad jis suvokė ir norėjo santykiauti su nukentėjusiąja pasinaudodamas dėl neblaivumo ir miego jos bejėgiška būkle.

7. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad apie tai, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-84/2013, 2K-116/2014). Atsižvelgiant į tai, prokuroro skundo argumentai, kuriais jis nesutinka su liudytojų, nukentėjusiosios ir išteisintojo parodymų vertinimu, nustatytomis bylos aplinkybėmis nepagrindžiant to esminiu BPK reikalavimų pažeidimu, nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalyku.

8. Pagal BK 149 straipsnio 1 dalį išžaginimas – tai lytinis santykiavimas su žmogumi prieš jo valią, panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Esminis išžaginimo požymis, skiriantis jį nuo nenusikalstamų veikų, yra tas, kad lytiškai santykiaujama prieš nukentėjusiojo asmens valią, t. y. nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti aiškiai išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti arba kitais būdais. Lytinis santykiavimas su apsvaigusiu nuo alkoholio, narkotinių arba psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmeniu gali būti vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle ir užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 149 straipsnį, jei teismas nustato, jog apsvaigimas taip paveikė nukentėjusįjį, kad atėmė galimybę suprasti su juo daromų veiksmų esmę ar priešintis kaltininkui, ir lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas įvyko prieš nukentėjusiojo valią. Tačiau, patvirtindamas ar paneigdamas tokią išvadą, teismas turi įvertinti situacijos kontekstą – ar lytinių santykių dalyviai turėjo anksčiau intymių santykių, ar šiuo atveju kaltinamasis turėjo pagrindo tikėtis suartėjimo, ar bejėgiškoje būklėje atsidūręs asmuo prieš tai leido suprasti, kad neprieštarautų lytiniams santykiams su kaltinamuoju, ar kaltinamasis galėjo klysti dėl to ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2014).

9. Priešingai prokuroro argumentams, apeliacinės instancijos teismas bejėgiškos būklės požymį paneigė ne vien tik nukentėjusiosios elgesiu po įvykių, kuris rodo, kad ši adekvačiai suvokė situaciją, tačiau vertindamas ir platesnį situacijos kontekstą, nustatytą remiantis nukentėjusiosios, kaltinamojo bei liudytojų parodymais, lyginant juos tarpusavyje ir pateikiant jų vertinimo analizę. Iš nuosprendžio turinio matyti, jog teismas padarė motyvuotai pagrįstą išvadą, kad bylos įrodymai nepatvirtino nukentėjusiosios bejėgiškos būklės ir kad bylos aplinkybės tiek dėl pačios nukentėjusiosios elgesio prieš lytinius santykius, tiek abiejų asmenų bendravimo pobūdis neleidžia daryti išvados, jog O. B. tyčia siekdamas prieš nukentėjusiosios valią lytiškai santykiauti pasinaudojo jos būkle. Be to, abejonės ir prieštaravimai turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, nepažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principo.

10. Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas padarė bylos įrodymais pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo lytinių santykių prievartinio pobūdžio, kuris atitiktų BK 149 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sudėties požymį – pasinaudojimas bejėgiška asmens būkle. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teisės taikymo aspektu, daryti priešingas išvadas dėl baudžiamojo įstatymo taikymo neturi teisinio pagrindo, apeliacinės instancijos teismas savo sprendimą pagrindė byloje ištirtais įrodymais, pateikdamas jų motyvuotą bei išsamų vertinimą, kuriuo remdamasis taikė baudžiamąjį įstatymą. Nenustačius esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimų priimant išteisinamąjį nuosprendį, prokuroro kasacinis skundas atmestinas

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti l.e. Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas Ramūno Šileikos kasacinį skundą.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Armanas Abramavičius

Viktoras Aidukas