2021-09-22 Nr. AB-21434-3-61-3-03097-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-766-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03097-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo MB „Jėgos aitvarai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo MB „Jėgos aitvarai“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas MB „Jėgos aitvarai“ (toliau – ir pareiškėjas, bendrovė) skunde teismo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2019 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. BR1-144 dalį dėl paramos neskyrimo MB „Jėgos aitvarai“ (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. 21R-(AG-444/07-20190) (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti Agentūrą išnagrinėti iš naujo 2018 m. lapkričio 30 d. pateiktą paraišką bei skirti prašomą paramą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. lapkričio 30 d. pateikė projekto „Sporto inventoriaus nuomos verslo kūrimas“ paraišką, registracijos numeris 19VP-KP- 8-1-05619-PR001, paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“, kurioje prašė suteikti paramą sporto inventoriaus nuomos verslo kūrimui. Prašoma paramos suma – 40 000 Eur (toliau – ir Paraiška). Agentūros direktorius Įsakymu neskyrė paramos, kadangi Paraiška neatitinka Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 3D-721 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2018 metų pateiktoms paraiškoms (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), 14 punkte ir 20.1 papunktyje nustatytų reikalavimų.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas individualios veiklos pažymėjimą nepagrįstai prilygina įmonei ir konstatuoja, kad bendrovė turi susijusią įmonę. Nors buvo pateikti reikiami dokumentai ir surinktas reikiamas taškų skaičius, bendrovė prarado teisę į paramą ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse. Bendrovė šiuo atveju susidūrė su diskriminacija vien dėl to, kad bendrovės vadovė bei juridinio asmens dalyvė vykdo veiklą pagal individualios veiklos pažymą. Ir nors bendrovė neturi balsų daugumos kitose įmonėse, vien savarankiškos veiklos vykdymas jai atima teisę į paramą ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse.

4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad bendrovės vadovė (duomenys neskelbtini) nėra verslininkė, nes ji dirba teisininke advokatų kontoroje pagal individualios veiklos pažymą ir teikia teisines paslaugas tik vienam asmeniui, ji neturi atskirų sutarčių su kitais asmenimis, ji taip pat neieško naujų klientų ar nesiūlo paslaugų jau esamiems klientams. Nei Agentūra, nei Komisija nepasisakė, kaip (duomenys neskelbtini), teikdama teisines paslaugas pagal individualios veiklos pažymą, galėtų daryti įtaką bendrovės ekonominei galiai. Šios dvi veiklos yra visiškai skirtingos ir tarpusavyje nesusijusios, taigi nėra jokios realios priežasties, kodėl šie subjektai galėtų būti susiję, ar turėti realios įtakos vienas kito valdyme.

5. Pareiškėjas teigė, kad Agentūra neteisingai ir plečiamai aiškina Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo (toliau – ir SVVPĮ) 4 straipsnio 6 dalies nuostatas, taip diskriminuodama asmenis, užsiimančius savarankiška veikla.

6. Pareiškėjas neneigė, kad bendrovės vadovė ir juridinio asmens dalyvė paraiškos teikimo metu dirbo advokato kontoroje teisininke, tačiau vertino, kad bendrovės dalyvę laikyti verslininke yra neteisinga. Pareiškėjas pabrėžė, kad advokatas negali sudaryti darbo sutarties ir apskritai dalyvauti darbo santykiuose, todėl vien dėl to (duomenys neskelbtini), dirbdama advokatų kontoroje, negalėjo dirbti pagal darbo sutartį, kadangi vien jos profesijos pasirinkimas lemia tai, jog ji privalo vykdyti individualią veiklą. Verslininko sąvoka apibrėžta SVVPĮ 2 straipsnio 19 punkte, o ekonominės veiklos sąvoka detalizuota SVVPĮ 2 straipsnio 2 punkte. Agentūra, vertindama Paraišką, nesigilino į bendrovės dalyvės realiai vykdomą veiklą bei veiklos specifiką. Agentūra nesusisiekė su bendrove ir neišsiaiškino jos dalyvės realios veiklos, todėl neteisingai konstatavo, kad bendrovės dalyvė vykdo ekonominę veiklą.

7. Pareiškėjas paaiškino, kad bendrovės atveju nėra rizikos kriterijų ir sąsajų tarp kelių ūkio subjektų. Bendrovė savo veiklą planuoja vykdyti (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, kai tuo tarpu dalyvės veikla Paraiškos teikimo metu buvo vykdoma (duomenys neskelbtini). Geografinio ryšio tarp vykdomų veiklų nėra, todėl bet kokios rizikos, susijusios su galimu tarpusavio santykiu, eliminuojamos. Vykdomos veiklos netapačios, nevykdomos tapačiose rinkose. Teisinio ir (arba) asmeninio ryšio egzistavimas su giminystės ryšiais šioje situacijoje taip pat negali būti taikomas, vien tik nustačius aplinkybę, jog bendrovės dalyvė vykdo individualią veiklą. Aplinkybė, kad bendrovės dalyvė dirba pagal individualios veiklos pažymą, šiuo atveju nėra reikšminga, nes pati dalyvė (duomenys neskelbtini) asmeniškai Paraiškos Agentūrai neteikė ir paramos neprašė. Paraiška buvo teikiama per juridinį asmenį, t. y. MB „Jėgos aitvarai“, kuris ir būtų atsakingas už tolimesnį verslo vystymą gavus paramą.

8. Pareiškėjas teigė, kad nei Paraiškoje, nei smulkaus ir vidutinio verslo deklaracijoje nėra klausimo, kuriame būtų klausiama ar paraiškos teikėjo dalyvis užsiima savarankiška veikla, t. y. dirba pagal individualios veiklos pažymą ar verslo liudijimą. Todėl Paraišką rengęs specialistas, kuris dokumentus įvairiems struktūriniams fondams rengia 8 metus, dar niekada nėra susidūręs su tokia situacija, kai Paraišką nagrinėjantis subjektas (šiuo atveju Agentūra), individualios veiklos pažymą prilygina įmonei, o tuo pat metu automatiškai konstatuoja dviejų įmonių susietumą. (duomenys neskelbtini) veikla pagal individualios veiklos pažymą negali būti analogiška įmonės, kaip teisinio darinio, atitikmeniui.

9. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad atsakovo Įsakyme minimi teisės aktai yra skirti nustatyti smulkios ir vidutinės įmonės statusą. Šie teisės aktai nėra ir negali būti teisinis instrumentas pasakyti kas yra įmonė, o kas nėra įmonė. Šių teisės aktų tikslas – įtvirtinti ir harmonizuoti smulkios ir vidutinės įmonės statusą, skiriant jai paramą. Komisija nepasisakė apie tai, kad reikėtų atskirti įmonės sąvoką, nustatant jos statusą (smulki ir vidutinė), ir juridinio asmens sąvoką bendrai. Komisija neteisingai ir klaidingai vertina bei pateikia faktus, kurie buvo išdėstyti ginčo nagrinėjimo Komisijoje metu. Bendrovė nei skunde Agentūrai, nei skunde Komisijai, nei posėdžio metu nesutiko, kad (duomenys neskelbtini) gali būti laikoma įmone.

10. Pareiškėjas vadovavosi SVVPĮ 2 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.33 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad įmonė turi ribotą civilinę atsakomybę ir jos turtas yra atskirtas nuo įmonės dalyvių turto, o asmuo, besiverčiantis individualia veikla, visas teises ir pareigas prisiima savo vardu.

11. Pareiškėjas akcentavo, kad Agentūra nepagrįstai savo sprendimą neskirti paramos grindžia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) sprendimu C-110/13 HaTeFo GmbH prieš Finanzamt Haldensleben (toliau – ir ESTT Sprendimas), kadangi šioje byloje prejudicinis klausimas buvo iškilęs dėl įmonės ir fizinių asmenų susietumo, o ne dėl individualios veiklos priskyrimo įmonei.

12. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad tiek Agentūra, tiek Komisija, konstatuodamos, jog bendrovė turi partnerinių įmonių, remiasi klaidingu faktų nustatymu ir taikymu. Norint nustatyti, kad paraišką paramai teikiantis subjektas neturi partnerinių įmonių, privaloma nustatyti ar minėtas subjektas turi 25 proc. ar daugiau proc. kitos įmonės kapitalo arba balsavimo teisių, kaip numatyta Europos Komisijos 2003 m. gegužės 6 d. Rekomendacijos dėl mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (2003/361/EB) (toliau – ir Rekomendacija) priedo 3 straipsnio 2 dalyje ir Europos komisijos 2014 m. birželio 17 d. reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (toliau – ir Reglamentas), 1 priedo 2 dalyje. MB „Jėgos aitvarai“ nėra kitų įmonių akcininkas ar dalininkas, toks faktas nėra nustatytas ir šiame ginče.

13. Pareiškėjas pažymėjo, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Karališkoji chemija“ akcijos priklauso (duomenys neskelbtini) kaip fiziniam asmeniui ir negali jokiais būdais būti siejamos su bendrove. (duomenys neskelbtini), nors ir turėdama 50 proc. UAB „Karališkoji chemija“ akcijų, neturi balsų daugumos, nepriima sprendimų, susijusių su įmone ir ši įmonė nei dabar, nei ateityje negali būti siejama su MB „Jėgos aitvarai“.

14. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

15. Atsakovas nurodė, kad paramos administravimo procesą bei paramos įsisavinimą reglamentuoja Įgyvendinimo taisyklės ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 (toliau – ir Administravimo taisyklės), nuostatos bei Europos Sąjungos teisės aktai. Paraiškos vertinimo metu, vadovaujantis oficialia viešuosiuose registruose esančia informacija, buvo nustatyta, kad vienintelė pareiškėjo narė ir vadovė yra (duomenys neskelbtini), kuri nuo 2018 m. sausio 1 d. vykdo individualią veiklą, UAB „Karališkoji chemija“ yra partnerinė įmonė, nes (duomenys neskelbtini) šioje įmonėje turi 50 proc. akcijų.

16. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad (duomenys neskelbtini), vykdydama teisinę veiklą pagal individualios veiklos pažymą, veikia kaip verslininkė ir yra prilyginama įmonei (įmonei kaip smulkiojo ir vidutinio verslo subjektui pagal SVVPĮ 4 straipsnio 6 dalį ir Rekomendacijos priedo 1 straipsnį), kuri yra susijusi įmonė su pareiškėju, nes atitinka SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a ir b papunkčiuose (analogiška nuostata yra numatyta Rekomendacijos priedo 3 straipsnyje) apibrėžtus kriterijus, kai įmonės yra laikomos susijusiomis – užtenka atitikti tik vieną kriterijų.

17. Atsakovas pažymėjo, kad išvadą, jog pareiškėjas neatitinka savarankiško ūkio subjekto sąvokos, padarė analizuodamas Europos Komisijos patvirtintą MVĮ apibrėžties naudotojo vadovą (toliau – ir MVĮ vadovas), kuriuo vadovaujasi Europos Sąjungos valstybės narės nagrinėdamos susijusių įmonių klausimus, ESTT Sprendimo išaiškinimais, taip pat Rekomendacijos 3 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

18. Atsakovas paaiškino, kad šiuo konkrečiu atveju buvo vertinamas vienas projektas ir pareiškėjo, kaip juridinio asmens, savarankiškumas, todėl nėra pagrindo vadovautis Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889 (toliau – ir Metodika).

19. Atsakovas pažymėjo, kad vertindamas pateiktas paraiškas, vadovaujasi paraiškos duomenimis ir viešuosiuose registruose esančia informacija, o jei yra duomenų trūkumas – pateikiamas paklausimas. Nagrinėjamu atveju paklausimas pareiškėjui nebuvo siunčiamas, kadangi visi Paraiškos tinkamumo gauti paramą vertinimui reikalingi duomenys yra viešuosiuose registruose. Pareiškėjas savo parašu patvirtino, kad yra susipažinęs su paramos skyrimo tvarka, kuri nustatyta Įgyvendinimo taisyklėse ir Administravimo taisyklėse.

20. Atsakovas nurodė, kad Agentūra yra atsakinga už tinkamą valstybės ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšų administravimą bei jų panaudojimo kontrolę. Agentūra atsako ne tik Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, bet ir Europos Sąjungos Komisijai, kuriai teikia reikalingą informaciją pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatas, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17 (toliau – ir Nuostatai). Agentūra skiria prašomą paramą tiems projektams, kurie atitinka Administravimo taisyklėse bei Įgyvendinimo taisyklėse įtvirtintus reikalavimus.

21. Atsakovas vertino, kad Komisija sprendimu pagrįstai patvirtino, jog Agentūros sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, nes pareiškėjas neatitinka teisės aktuose įtvirtinto savarankiškumo kriterijaus.

II. 22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu pareiškėjo

MB „Jėgos aitvarai“ skundą atmetė.

23. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. lapkričio 30 d. pateikė Paraišką. Agentūra 2019 m. birželio 4 d. raštu Nr. BRK-3258 informavo pareiškėją, kad Agentūros direktorius, vadovaudamasis Įgyvendinimo taisyklėmis, priėmė Įsakymą, be kita ko, patvirtino Įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2018 metų pateiktoms paraiškoms, sąrašą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo projektas „Sporto inventoriaus nuomos verslo kūrimas“ yra netinkamas gauti paramą, nes neatitinka Įgyvendinimo taisyklėse nustatytų reikalavimų. Paramos neskyrimo priežastimi įvardijamas Įgyvendinimo taisyklių 20.1 papunktyje nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus ir 14 punkte nustatyto reikalavimo neatitikimas. Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu, kreipėsi į Komisiją su skundu, kuri Sprendimu atmetė skundą. Pareiškėjas, nesutikdama su Komisijos Sprendimu, pateikė skundą teismui.

24. Teismas, vertindamas skunde išdėstytų argumentų pagrįstumą, apžvelgęs Įgyvendinimo taisyklių 20.1 ir 21.24.1 papunkčiuose, 14 ir 17 punktuose, SVVPĮ 2 straipsnio 12 dalyje, 3 straipsnio 16 dalyje, Rekomendacijos priedo 3 straipsnio 2 dalyje, Reglamento I priedo 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytą teisinį reglamentavimą, nurodė, jog atsakovas, vertindamas Paraišką, vadovavosi valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenimis (toliau – ir JADIS) ir Juridinių asmenų registro duomenimis (toliau – ir JARIS), iš kurių nustatė, kad vienintelė pareiškėjo narė ir vadovė yra (duomenys neskelbtini). Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) duomenimis (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. sausio 1 d. vykdo individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdoma 691000 teisinė veikla pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių). Taip pat pagal JADIS ir JARIS duomenis UAB „Karališkoji chemija“ yra partnerinė įmonė, (duomenys neskelbtini) šioje įmonėje turi 50 proc. akcijų.

25. Teismas pažymėjo, kad MVĮ vadove paaiškinama, kad „esminė įtaka“ pripažįstama visada, kai įmonės veiklos ir finansų politikai daroma įtaka pagal kitos įmonės norus. Esminę įtaką darančios „įmonės“ samprata apima viešąsias įstaigas, privačius subjektus (koks bebūtų jų teisinis statusas) ir fizinius asmenis, ESTT Sprendime nurodoma, kad “<...> Rekomendacijos dėl MVĮ priedo 3 straipsnio 3 dalies ketvirtą pastraipą reikia aiškinti atsižvelgiant į šį tikslą, todėl įmonės, kurių formaliai nesieja kuris nors iš šio sprendimo 28 punkte nurodytų santykių, tačiau kurios vis dėlto dėl fizinio asmens ar kartu veikiančių fizinių asmenų grupės atliekamo vaidmens sudaro vieną ekonominį vienetą, taip pat turi būti laikomos susijusiomis įmonėmis, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, nes jos vykdo savo veiklą arba dalį savo veiklos toje pačioje atitinkamoje rinkoje arba gretimose rinkose“. ESTT nurodo, kad tuo atveju, jei fizinis asmuo ir įmonė laikomi vienu ekonominiu vienetu, tokia situacija vertinama kaip susijusių įmonių atvejis.

26. Teismas, vadovaudamasis Komisijos Suvestiniame pranešime dėl jurisdikcijos pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (2008/C 95/01) (toliau – ir Suvestinis pranešimas) 54, 67 ir 68 punktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, pažymėjo, kad tiek Suvestiniame pranešime, tiek MVĮ vadove akcentuojama, kad nors 50 proc. akcijų turintis akcininkas ir negali savarankiškai (vienvaldiškai) priimti strateginių įmonės sprendimų, tačiau faktiškai jis vis tiek turi veto teises ir lemiamą įtaką įmonės valdyme.

27. Teismas darė išvadą, kad Įgyvendinimo taisyklių 21.24 papunkčio nuostatos lemia, jog tam, kad paraiška būtų tinkama gauti paramai, turi būti įgyvendinta sąlyga – įmonė turi būti savarankiška.

28. Teismas pažymėjo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog priimant ginčijamą Įsakymą SVVPĮ 2 straipsnio 12 dalies 5 punkto kontekste buvo analizuojami geografiniai, ekonominiai, funkciniai ir teisiniai bei asmeniniai pareiškėjo ryšiai, t. y. vertinamos objektyviosios ir subjektyviosios aplinkybės.

29. Teismas konstatavo, kad bendrovė, kurios direktorė ir vienintelė darbuotoja (duomenys neskelbtini), vykdanti individualią veiklą ir UAB „Karališkoji chemija“ akcininkė, yra susijusios įmonės, nes jose veikia tas pats fizinis asmuo, todėl tai nėra savarankiškos įmonės, kaip reikalaujama pagal tinkamumo gauti paramą kriterijus. Tai, kad bendrovės ir (duomenys neskelbtini) veiklos procesas atskirtas, neleidžia teigti, jog jos yra savarankiški ir nepriklausomai veikiantys subjektai.

30. Teismas akcentavo, jog nėra ginčo dėl to, kad vienintelė pareiškėjo narė ir vadovė yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. sausio 1 d. vykdo individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdoma 691000 teisinė veikla pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių), o UAB „Karališkoji chemija“ yra partnerinė įmonė, (duomenys neskelbtini) šioje įmonėje turi 50 proc. akcijų.

31. Teismas, vadovaudamasis Įgyvendinimo taisyklių 58 punktu, vertino, kad Agentūra, išanalizavusi geografinį, ekonominį, funkcinį ir asmeninį ryšį, bei išnagrinėjusi visas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, skundžiamame Įsakyme pateikė teisėtą ir pagrįstą jų vertinimą.

32. Teismas pritarė Komisijos išvadoms ir nurodė, kad Komisija išsamiai ir visapusiškai įvertino faktines aplinkybes, analizavo ir pagrindė taikytinas teisės aktų nuostatas, vertino ir pasisakė dėl pareiškėjo skundo argumentų.

33. Teismas dėl skundo argumentų, jog pareiškėjui nebuvo siųstas paklausimas, pažymėjo, kad paklausimai siunčiami tada, kai dėl informacijos trūkumo nėra galimybės toliau vertinti paraiškų. Nagrinėjamu atveju visi Paraiškos tinkamumo gauti paramą vertinimui reikalingi duomenys buvo viešuosiuose registruose, todėl atsakovas pagrįstai pareiškėjui nesiuntė paklausimo.

34. Teismas sprendė, kad Agentūra teisėtai ir pagrįstai Įsakymu pareiškėjui neskyrė paramos. Komisija teisėtai ir pagrįstai Įsakymo nepanaikino, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti pareiškėjo skundžiamų Įsakymo ir Sprendimo, taip pat įpareigoti Agentūrą išnagrinėti iš naujo Paraišką bei skirti prašomą paramą.

III. 35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundo reikalavimus tenkinti.

36. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir pažeidė proceso teisės normas, nes neleido pareiškėjo atstovui (darbuotojui (duomenys neskelbtini) atstovauti jo interesų teisme bei nesuteikė galimybės pateikti papildomų dokumentų, įrodančių tinkamą atstovavimą.

37. Pareiškėjas nurodo, kad asmeniui, dirbančiam pagal darbo sutartį, nėra papildomų ribojimų gauti paramą ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse. Teismas nepasisakė dėl skundo argumentų, kad pareiškėjas Reglamento 3 straipsnio b punkte nustatyto teisinio reglamentavimo kontekste susidūrė su diskriminacija dėl to, kad pareiškėjo vadovė bei juridinio asmens dalyvė vykdo veiklą pagal individualios veiklos pažymą. Pareiškėjas neturi balsų daugumos kitose įmonėse, o vien savarankiškos veiklos vykdymas jam atima teisę į paramą. Agentūra, diskriminuojant asmenis, užsiimančius savarankiška veikla, Įsakyme plečiamai aiškina SVVPĮ 4 straipsnio 6 dalį.

38. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad bendrovės dalyvę laikyti verslininke neteisinga. Bendrovės dalyvės prilyginimas verslininkei prieštarautų SVVPĮ 2 straipsnio 19 punktui. Advokatas negali sudaryti darbo sutarties ir dalyvauti darbo santykiuose, todėl vien dėl to (duomenys neskelbtini), dirbdama advokato kontoroje, negalėjo dirbti pagal darbo sutartį, kadangi vien jos profesijos pasirinkimas lemia tai, jog ji privalo vykdyti individualią veiklą. Be kita ko, nors (duomenys neskelbtini) ir vykdo individualią veiklą, ji Paraiškos teikimo metu buvo sudariusi teisinių paslaugų sutartį konkrečiai su advokatu, gaudavo fiksuotą atlyginimą, turėjo darbo vietą, darbo įrankius bei buvo išimtinai atskaitinga advokatui, dėl ko tarp šalių susidarė subordinaciniai santykiai, kurie gali būti prilyginami darbo santykiams. (duomenys neskelbtini) norint dalyvauti minėtoje programoje tektų keisti profesiją vien dėl to, jog dirbdama darbo sutarties pagrindu ji nebebūtų prilyginama verslininkei.

39. Pareiškėjo teigimu, Agentūra, neišsiųsdama pareiškėjui paklausimo, nesigilino į bendrovės dalyvės realiai vykdomą veiklą bei veiklos specifiką.

40. Pareiškėjo teigimu, teismas Rekomendacijos 9 ir 12 konstatuojamųjų dalių, Reglamento I priedo 3 straipsnio kontekste nepasisakė, kaip (duomenys neskelbtini), teikdama teisines paslaugas pagal individualios veiklos pažymą, galėtų daryti įtaką pareiškėjo ekonominei galiai. Nagrinėjamu atveju yra aktualus pareiškėjo atitikimas kriterijams, nustatytiems Metodikoje ir kuriais vadovaujantis yra įsivertinamos rizikos bei sąsajos tarp kelių ūkio subjektų, tačiau Agentūra tokio vertinimo neatliko. Paraiškoje nurodyta siekiama vykdyti sporto rangos nuomos veikla ir (duomenys neskelbtini) vykdoma teisinė veikla yra nesusijusios veiklos, nėra geografinio ryšio tarp šių veiklų, todėl nėra jokios realios priežasties, kodėl šie subjektai galėtų būti susiję. Teisinio ir (arba) asmeninio ryšio egzistavimas su giminystės ryšiais taip pat negali būti taikomas vien tik nustačius aplinkybę, jog bendrovės dalyvė vykdo individualią veiklą. Paraiška buvo teikiama per pareiškėją, kuris ir būtų atsakingas už tolimesnį verslo vystymą gavus paramą. Bendrovės dalyvė yra visiškai savarankiškas subjektas. Aplinkybė, kad Paraiškoje ir smulkaus ir vidutinio verslo deklaracijoje nėra klausimo apie bendrovės dalyvio savarankišką veiklą, patvirtina, kad paraiškų vertinimo procese nebuvo susidurta su situacija, kai individualios veiklos pažyma prilyginama įmonei, konstatuojant dvejų įmonių susietumą.

41. Pareiškėjas nurodo, kad tuo atveju, jei (duomenys neskelbtini) būtų laikoma ne tik verslininke, bet tuo pačiu ir įmone, negali būti pripažinta, jog jos veikla pagal individualios veiklos pažymą negali būti analogiška įmonės, kaip teisinio darinio, atitikmeniui. Agentūros Įsakymas grindžiamas teisiniu reglamentavimu, kuris negali būti teisinis instrumentas apibrėžti kas yra įmonė. Agentūros nurodytų teisės aktų tikslas – įtvirtinti ir harmonizuoti smulkios ir vidutinės įmonės statusą, skiriant jai paramą. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo Komisijoje išdėstytos pozicijos, kad reikėtų atskirti įmonės sąvoką, nustatant jos statusą (smulki ir vidutinė), ir juridinio asmens sąvoką bendrai. SVVPĮ 2 straipsnio 6 dalies ir CK 2.33 straipsnio 1 dalies kontekste Agentūra klaidingai interpretuoja SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalį.

42. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad tiek Agentūra, tiek teismas vadovavosi ESTT Sprendimu byloje, kurioje prejudicinis klausimas buvo iškilęs dėl įmonės ir fizinių asmenų susietumo, o ne dėl individualios veiklos priskyrimo įmonei.

43. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkami aiškino Rekomendacijos 3 straipsnio 3 dalį, nes vienas ekonominis vienetas gali būti preziumuojamas tik tuomet, kai fiziniai asmenys ir susijusi įmonė veikia vienoje rinkoje bei derina savo veiksmus siekdami daryti įtaką tarpusavio komerciniams sprendimams ir dėl to šie subjektai negali būti laikomi ekonomiškai nepriklausomi vieni nuo kitų, todėl laikomi veikiančiais kartu. Teismas nepasisakė, kaip pareiškėjas derina savo veiksmus su (duomenys neskelbtini), darydamas įtaką tarpusavio komerciniams sprendimams. Taip pat neteisingai nustatė, kad bendrovė ir (duomenys neskelbtini) savo veiklas arba dalį veiklų vykdo toje pačioje rinkoje arba gretimose rinkose. Nagrinėjamu atveju nėra faktų konstatuoti, kad bendrovė viršija tikrųjų MVĮ ekonominę galią ir dėl šių priežasčių yra vienas ekonominis vienetas su (duomenys neskelbtini). Teismas sprendimą grindė ginčui neaktualiu Suvestiniu pranešimu, kuris nėra susijęs su įmonių koncentracijomis Europos Sąjungoje.

44. Pareiškėjas pažymi, kad Agentūra ir Komisija, konstatuodamos, kad bendrovė turi partnerinių įmonių, vadovavosi klaidingu faktų nustatymu ir taikymu. Norint nustatyti, kad paraišką paramai teikiantis subjektas neturi partnerinių įmonių, privaloma nustatyti ar minėtas subjektas turi 25 proc. ar daugiau procentų kitos įmonės kapitalo arba balsavimo teisių Rekomendacijos 3 straipsnio 2 dalies ir Reglamento 1 priedo 2 dalies kontekste. Pareiškėjas nei Paraiškos pateikimo dieną, nei šiuo metu nėra jokių kitų įmonių akcininkas ar dalininkas, ką patvirtina UAB „Karališkoji chemija“ akcininkų sąrašas. Teismas šiuo aspektu nepasisakydamas, neargumentuotai pritarė Agentūros pozicijai, kad bendrovė yra partnerinė įmonė su UAB „Karališkoji chemija“.

45. Pareiškėjo vertinimu, esant poreikiui, teismas turėtų svarstyti galimybę kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, prašant prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo.

46. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

47. Atsakovas nurodo, kad paramos administravimo procesą bei paramos įsisavinimą reglamentuoja Įgyvendinimo ir Administravimo taisyklių nuostatos bei Europos Sąjungos teisės aktai. Paraiškos vertinimo metu, vadovaujantis oficialia viešuosiuose registruose esančia informacija, buvo nustatyta, kad vienintelė pareiškėjo narė ir vadovė yra (duomenys neskelbtini), kuri nuo 2018 m. sausio 1 d. vykdo individualią veiklą, UAB „Karališkoji chemija“ yra partnerinė įmonė, nes (duomenys neskelbtini) šioje įmonėje turi 50 proc. akcijų.

48. Atsakovo teigimu, (duomenys neskelbtini), vykdydama teisinę veiklą pagal individualios veiklos pažymą, veikia kaip verslininkė ir yra prilyginama įmonei, t. y. įmonei kaip smulkiojo ir vidutinio verslo subjektui pagal SVVPĮ 4 straipsnio 6 dalį ir Rekomendacijos priedo 1 straipsnį, kuri yra susijusi įmonė su pareiškėju, nes atitinka SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a ir b papunkčiuose, Rekomendacijos priedo 3 straipsnyje apibrėžtus kriterijus. Ginčui aktualūs MVĮ vadove ir ESTT Sprendime pateikti išaiškinimai: įmone laikomas bet koks ekonominę veiklą vykdantis subjektas nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; įmonės apibrėžimas, be kita ko, apima savarankiškai dirbančius asmenis; tuo atveju, jei fizinis asmuo ir įmonė laikomi vienu ekonominiu vienetu, tokia situacija vertinama kaip susijusių įmonių atvejis. Atsižvelgiant į tai bei Rekomendacijos 1 straipsnio ir 3 straipsnio 3 dalies kontekste pareiškėjas, vykdydamas individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą, yra susijusi įmonė, su UAB „Karališkoji chemija“ yra partnerinė įmonė, todėl nėra savarankiškas ūkio subjektas.

49. Atsakovas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo vadovautis pareiškėjo akcentuojamais Metodikoje nustatytais kriterijais, nes Metodikos 9 punkto kontekste ji taikoma įvertinti ryšiams tarp kelių pateiktų projektų, o šiuo konkrečiu atveju buvo vertinamas vienas projektas ir pareiškėjo, kaip juridinio asmens, savarankiškumas.

50. Atsakovas pabrėžia, kad vertindamas Paraišką vadovavosi oficialiuose registruose esančia informacija, kurios pakako sprendimui priimti. Paklausimai pareiškėjui nebuvo siunčiami įvertinus ir laiko pirminiame vertinimo etape aspektą. Be to, svarbus yra pareiškėjo atsakomybės klausimas, kai teikiant Paraišką pareiškėjas patvirtino, jog jis atitinka teisės aktų reikalavimus paramai gauti.

51. Atsakovas laikosi pozicijos, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jame aiškiai ir detaliai yra pateikta teisinė analizė, kodėl pareiškėjas nelaikomas savarankišku ūkio subjektu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 52. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Agentūros 2019 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. BR1-144 dalies neskirti paramos MB „Jėgos aitvarai“, Komisijos 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. 21R-(AG-444/07-20190) teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Agentūrą išnagrinėti iš naujo jo 2018 m. lapkričio 30 d. pateiktą paraišką bei skirti prašomą paramą pagrįstumo.

53. Bylos duomenimis, pareiškėjas 2018 m. lapkričio 30 d. pateikė paraišką paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“, kurioje prašė suteikti paramą projekto „Sporto inventoriaus nuomos verslo kūrimas“ įgyvendinimui. Agentūra byloje ginčijamu Įsakymu, be kita ko, neskyrė pareiškėjui paramos, kadangi jo Paraiška neatitiko Įgyvendinimo taisyklių 14 punkte ir 20.1 papunktyje nustatytų reikalavimų.

54. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad vienintelė MB „Jėgos aitvarai“ narė ir vadovė yra (duomenys neskelbtini), kuri nuo 2018 m. sausio 1 d. vykdo individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą (duomenys neskelbtini) (691000 teisinė veikla pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių), o UAB „Karališkoji chemija“, kurioje (duomenys neskelbtini) turi 50 proc. akcijų, yra partnerinė įmonė. Agentūra, atsižvelgdama į Įgyvendinimo taisyklėse nustatytus reikalavimus, pagrįstai vertino, kad MB „Jėgos aitvarai“ nėra subjektas, galintis teikti paramos paraišką pagal Priemonę, kadangi nėra savarankiška įmonė SVVPĮ 2 straipsnio 12 dalies prasme: (duomenys neskelbtini), vykdydama individualią veiklą, veikia kaip verslininkė ir yra prilyginama įmonei, kuri yra susijusi įmonė su MB „Jėgos aitvarai“, o su UAB „Karališkoji chemija“ yra partnerinė įmonė.

55. Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: Įgyvendinimo taisyklės, be kita ko, nustato, kad pagal priemonės veiklos sritį parama teikiama ne žemės ūkio veiklai pradėti (Įgyvendinimo taisyklių 9 p.). Paramos gali kreiptis: fizinis asmuo, nevykdęs jokios ne žemės ūkio ekonominės veiklos nuo 2017 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. gegužės 2 d. arba per nurodytą laikotarpį vykdęs ją mažiau kaip 30 kalendorinių dienų, neatsižvelgiant į tai, ar buvo gauta pajamų, ar ne; naujai įsteigtas (įregistruotas ne anksčiau kaip prieš 6 mėn. iki paraiškos pateikimo dienos) privatus juridinis asmuo (Įgyvendinimo taisyklių 13–13.2 p.). Pareiškėjas turi atitikti labai mažos įmonės reikalavimus, nurodytus SVVPĮ (taikoma juridiniams asmenims) ir Rekomendacijoje Nr. 2003/361/EB (taikoma fiziniams asmenims), ir turi būti savarankiška įmonė, kaip yra apibrėžta SVVPĮ 2 straipsnio 12 dalyje. Savarankiškumo reikalavimas netaikomas ūkininkams (Įgyvendinimo taisyklių 14 p.). Pareiškėjas laikomas tinkamu gauti paramą, jei atitinka Įgyvendinimo taisyklių 20 punkte išvardytas tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus, iš jų – ir kad paramos paraišką teikia subjektas, Įgyvendinimo taisyklių V skyriuje įvardytas galimu pareiškėju (Įgyvendinimo taisyklių 19–20.1 p.).

56. Pareiškėjo Paraiškos teikimo metu galiojusios redakcijos SVVPĮ, kuriame yra apibrėžta, kas yra savarankiška įmonė Įgyvendinimo taisyklių 14 punkto prasme, be kita ko, nustatė: savarankiška įmonė – įmonė, kuri neturi nei partnerinių, nei susijusių įmonių (SVVPĮ 2 str. 12 d.); partnerinės įmonės – įmonės, pagal šį įstatymą nepriskiriamos prie susijusių įmonių ir tiesiogiai ar netiesiogiai (per vieną ar kelias susijusias ar partnerines įmones) turinčios ne mažiau kaip 25 ir ne daugiau kaip 50 procentų kitos įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) turinčios ne mažiau kaip 25 ir ne daugiau kaip 50 procentų visų kitos įmonės dalyvių balsų (SVVPĮ 2 str. 11 d.); susijusios įmonės – įmonės, atitinkančios šiame įstatyme nustatytus kriterijus (SVVPĮ 2 str. 16 d.); įmonės, kurios atitinka bent vieną toliau nurodytų kriterijų, yra laikomos susijusiomis: 1) įmonės, kurias sieja kuris nors iš šių ryšių: a) viena įmonė turi daugumą dalyvių balsų kitoje įmonėje; b) viena įmonė turi teisę skirti ir atšaukti daugumą kitos įmonės valdymo, priežiūros ar administravimo organo narių; c) įmonei suteikta teisė daryti lemiamą poveikį kitai įmonei dėl sutarčių, sudarytų su ta kita įmone, arba dėl šios įmonės steigimo dokumentų nuostatų; d) įmonė, turinti dalyvių balsų kitoje įmonėje, kuri dėl su tos kitos įmonės dalyviais sudarytų sutarčių kontroliuoja daugumą šios įmonės dalyvių balsų; 2) kai dėl to paties fizinio asmens ar kartu veikiančių fizinių asmenų veiklos susiformavę bent vienas iš šios dalies 1 punkte nurodytų įmonių ryšių, jeigu šios įmonės verčiasi tokia pačia veikla ar tokios pačios veiklos dalimi toje pačioje rinkoje ar susijusiose rinkose; 3) kai tarp įmonių yra susiformavę bent vienas iš šios dalies 1 punkte nurodytų įmonių ryšių per vieną ar kelias įmones arba per šio straipsnio 15 dalies 1–4 punktuose nurodytus investuotojus (SVVPĮ 3 str. 16 d.).

57. Apibendrinant aptartą teisinį reguliavimą (nutarties 55 ir 56 p.), pareiškėjas – juridinis asmuo – laikomas tinkamu gauti paramą pagal Priemonę, jei jis, be kita ko, atitinka labai mažos įmonės reikalavimus ir yra savarankiška įmonė, t. y. neturi nei partnerinių, nei susijusių įmonių.

58. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 2 d. sprendime, priimtame norminėje administracinėje byloje Nr. eI-16-525/2021, pradėtoje siekiant nustatyti, ar Įgyvendinimo taisyklių 14 punkto nuostata ta apimtimi, kuria pareiškėjas – privatus juridinis asmuo – laikomas tinkamu gauti paramą pagal priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“, jeigu jis yra savarankiška įmonė, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, be kita ko: pritarė atsakovui, atsiliepime teigusiam, kad Įgyvendinimo taisyklių 14 punktas sietinas, be kita ko, su Reglamento Nr. 1305/2013 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu siekiu, kad parama pagal priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ apimtų paramą verslui pradėti ir neturėtų būti siejama su pagalba jau veikiančioms įmonėms, kad Įgyvendinimo taisyklių 14 punktu apribojus galimybę pareiškėjams tapti įmonėms, kurios neturi nei partnerinių, nei susijusių įmonių (žr.

SSVPĮ 2 str. 12 d.), prisidedama prie veiksmingų paskatų paramą pagal priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ siekiančioms gauti įmonėms, kurios siekia pradėti verslą, o ne jį, pavyzdžiui, diversifikuoti per susijusias įmones (sprendimo 30 p.); pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo teigti, jog Įgyvendinimo taisyklių 14 punktas pažeidžia Reglamento Nr. 1303/2013 125 straipsnio 3 dalies a punkte įtvirtintus reikalavimus. Įgyvendinimo taisyklių 14 punkte įtvirtintas reikalavimas padeda užtikrinti atitinkamo prioriteto tikslus ir rezultatus (Reglamento Nr. 1303/2013 125 straipsnio 3 dalies a punkto i papunktis).

Įgyvendinimo taisyklių 14 punkte įtvirtintas reikalavimas taip pat nėra diskriminuojantis ar neskaidrus (Reglamento Nr. 1303/2013 125 straipsnio 3 dalies a punkto ii papunktis) – reikalavimas taikomas visiems potencialiems paramos gavėjams juridiniams asmenims. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad reikalavimas neatitiktų Reglamento Nr. 1303/2013 7 (Moterų ir vyrų lygybės ir nediskriminavimo skatinimas) ir 8 (Darnus vystymasis) straipsniuose įtvirtintų reikalavimų (Reglamento Nr. 1303/2013 125 straipsnio 3 dalies a punkto iii papunktis).

Be to, konstatuota, kad Žemės ūkio ministerijos pasirinktu ir Įgyvendinimo taisyklių 14 punkte įtvirtintu kriterijumi gauti paramai pagal kaimo plėtros priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ nesudaromos kliūtys tiesioginiam aktualių ES teisės nuostatų (be kita ko, Reglamento Nr. 1303/2013 ir Reglamento Nr. 1305/2013) taikymui ar jų iškraipymui (sprendimo 31 p.).

59. Pasisakant dėl nagrinėjamam ginčui taikytino teisinio reguliavimo, primintina, kad Rekomendacija Nr. 2003/361/EB yra vienas iš aktų, kuriuo vadovaujantis parengtos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo taisyklės, taikomos nuo 2018 metų pateiktoms paraiškoms, taip pat su kuria yra suderintas su Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas (SVVPĮ 1 str. 4 d. ir jo priedas), todėl jos nuostatos reikšmingos aiškinant, ar pareiškėjas – juridinis asmuo – yra tinkamas gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“.

60. Pagal Komisijos rekomendacijos Nr. 2003/361/EB Priedo I Antraštinės dalies Komisijos priimtas mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimas 1 straipsnio nuostatas, įmone laikomas bet koks ekonominę veiklą vykdantis subjektas nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Įmonės apibrėžimas visų pirma apima savarankiškai dirbančius asmenis ir šeimos įmones, užsiimančias amatais ar kita veikla, ir reguliariai ekonominę veiklą vykdančias ūkines bendrijas ar asociacijas.

61. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad vienintelė pareiškėjo narė ir vadovė (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. sausio 1 d. vykdo ir Paraiškos pateikimo metu vykdė individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (691000 teisinė veikla pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių), taip pat turi 50 proc. akcijų UAB „Karališkoji chemija“, todėl, įvertinus, kad įmonės apibrėžimas apima ir savarankiškai dirbančius asmenis, kuriems priskirtina (duomenys neskelbtini), pareiškėjas MB „Jėgos aitvarai“ nelaikytinas savarankiška įmone: jis pagal SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies kriterijus pagrįstai laikoma susijusia įmone (dėl santykio su (duomenys neskelbtini), o pagal SVVPĮ 2 straipsnio 16 dalies nuostatas – partnerine įmone (dėl pareiškėjo dalyvio turimų 50 proc. akcijų UAB „Karališkoji chemija“).

62. Atsižvelgiant į aptartą, pareiškėjo skundo argumentai dėl teisinio reguliavimo, taikytino ginčo teisiniams santykiams, turinio nėra pagrįsti / reikšmingi: skundo argumentas, kad (duomenys neskelbtini), dirbdama advokato kontoroje, negalėjo dirbti pagal darbo sutartį, kadangi vien jos profesijos pasirinkimas lemia tai, jog ji privalo vykdyti individualią veiklą, nėra suprantamas: byloje pateiktais duomenimis (duomenys neskelbtini) yra ne advokatė, o asmuo vykdantis individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (691000 teisinė veikla pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių). Advokatas turi teisę samdytis darbuotojus (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 26 str. 4 d.); byla iškelta pagal pareiškėjo skundą ir dėl jo, kaip teigta, pažeistų teisių gynimo, dėl argumentai dėl, kaip teigiama, (duomenys neskelbtini) diskriminavimo, nagrinėjamo ginčo kontekste nėra svarbūs.

63. Konstatavus, kad pareiškėjas, kuris neatitiko Įgyvendinimo taisyklių 20 punkte išvardytos tinkamumo gauti paramą sąlygos, nėra laikomas tinkamu gauti paramą, pirmosios instancijos pagristai netenkino pareiškėjo skundo reikalavimų. Pažymėtina, kad argumentai dėl, kaip teigiama, padarytų procedūrinių pažeidimų iš esmės nėra svarbūs nagrinėjamo ginčo kontekste, kadangi nėra pagrindo manyti, kad atsakovas neįvertino kokių nors reikšmingų aplinkybių ir tai įtakojo ginčijamo sprendimo pagrįstumą.

64. Pareiškėjo argumentas dėl teismo pareigos svarstyti galimybę kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, prašant prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo, yra abstraktus ir, įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 2 d. sprendime, priimtame norminėje administracinėje byloje Nr. eI-16-525/2021, išdėstytus motyvus dėl Europos Sąjungos teisės statuso Lietuvos teisės sistemoje ir žemės ūkio srities priskyrimą pasidalijamajai Europos Sąjungos ir valstybių narių kompetencijai, taip pat motyvus, sudariusius pagrindą konstatuoti, kad priimdamas Įgyvendinimo taisyklių 14 punkte įtvirtintą reikalavimą pareiškėjui – privačiam juridiniam asmeniui, atitinkančiam labai mažos įmonės reikalavimus, nurodytus SVVPĮ, būti savarankiška įmone, kaip tai apibrėžta SVVPĮ – žemės ūkio ministras tinkamai įgyvendino aukštesnės galios Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais įtvirtintus įgaliojimus ir, be kita ko, neviršijo Europos Sąjungos teise valstybei narei pripažįstamos diskrecijos, nėra pagrįstas.

65. Netenkinus apeliacinio skundo, nėra pagrindo tenkinti prašymo ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo MB „Jėgos aitvarai“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė