2016-12-21 Nr. AB-24287-3-61-3-03792-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1000-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03792-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 63.3.1; 63.3.3; 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. D. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja M. D. K. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 17 d. įsakymą „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. 2.3-8764-(41) „Dėl Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, 1 priedo 69 eilutės pripažinimo netekusia galios ir žemės sklypo priskyrimo valstybės išperkamai žemei“ Nr. 48VĮ-296-(14.48.2.); panaikinti Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 23 d. įsakymą „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 48VĮ-296-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. 2.3-8764-(41) „Dėl Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, 1 priedo 69 eilutės pripažinimo netekusia galios ir žemės sklypo priskyrimo valstybės išperkamai žemei" pakeitimo“ 48VĮ-1155-(14.48.2.); įpareigoti Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėją priimti sprendimą per 10 darbo dienų dėl pareiškėjos M. D. K. 2007 m. balandžio 23 d. prašymo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui dėl suteikimo nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, dabartiniuose (duomenys neskelbtini) k. ir (duomenys neskelbtini) k.; nustatyti 50 Eur baudą nuo kiekvienos pradelstos dienos priimant sprendimą įsiteisėjus teismo sprendimui; priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 5 000 Eur neturtinės žalos pareiškėjos naudai; priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 531,39 Eur turtinės žalos pareiškėjos naudai; priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 5 nuošimčių dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pareiškėjos naudai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi nustatė, kad pareiškėjos skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (įstatymo redakcija, aktuali nuo 2016 m. liepos 1 d.) (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus, todėl nustatė pareiškėjai terminą iki 2016 m. spalio 14 d. skundo trūkumams pašalinti pagal nutarties motyvuojamojoje dalyje pateiktą išaiškinimą.

Pareiškėja patikslintame skunde prašė teismo: panaikinti Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 17 d. įsakymą „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. 2.3-8764-(41) „Dėl Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, 1 priedo 69 eilutės pripažinimo netekusia galios ir žemės sklypo priskyrimo valstybės išperkamai žemei“ Nr. 48VĮ-296-(14.48.2.); panaikinti Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo priimtą išvestinį iš skundžiamo 2016 m. vasario 17 d. akto Nr. 48VĮ-296-(l4.48.2.) individualų administracinį aktą – 2016 m. birželio 23 d.

įsakymą „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 48VĮ-296-(l4.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. 2.3-8764-(41) „Dėl Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, 1 priedo 69 eilutės pripažinimo netekusia galios ir žemės sklypo priskyrimo valstybės išperkamai žemei“ pakeitimo“ 48VĮ-1155-(14.48.2.); panaikinti Tarnybos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-1657-(7.5.);

įpareigoti Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėją priimti sprendimą per 10 darbo dienų dėl pareiškėjos M. D. K. 2007 m. balandžio 23 d. prašymo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui dėl suteikimo nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, dabartiniuose (duomenys neskelbtini) k. ir (duomenys neskelbtini) k.; nustatyti Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjui 50 eurų baudą nuo kiekvienos pradelstos dienos priimant sprendimą dėl žemės nuosavybės atstatymo pareiškėjai M.

D. K. įsiteisėjus teismo sprendimui dėl panaikinimo Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 48VĮ-296-(l4.48.2.) ir 2016 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1155-(14.48.2.); priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 5 000 eurų neturtinės žalos pareiškėjos M. D. K. naudai; priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 531,39 eurų turtinės žalos pareiškėjos M. D. K. naudai; priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 5 nuošimčių dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pareiškėjos M.

D. K. naudai.

Pareiškėja prašė teismo atnaujinti terminą skundui dėl Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 17 d. įsakymo „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. 2.3-8764-(41) „Dėl Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, 1 priedo 69 eilutės pripažinimo netekusia galios ir žemės sklypo priskyrimo valstybės išperkamai žemei padavimui“ Nr. 48VĮ-296-(14.48.2.), Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 23 d. įsakymo „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 48VĮ-296-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. 2.3-8764-(41) „Dėl Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, 1 priedo 69 eilutės pripažinimo netekusia galios ir žemės sklypo priskyrimo valstybės išperkamai žemei“ pakeitimo“ 48VĮ-1155-(14.48.2.) ir Tarnybos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-1657-(7.5.) paduoti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 14 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, priėmė pareiškėjos patikslintą skundą dėl reikalavimų: įpareigoti Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėją priimti sprendimą per 10 darbo dienų dėl pareiškėjos M. D. K. 2007 m. balandžio 23 d. prašymo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui dėl suteikimo nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime dabartiniuose (duomenys neskelbtini) k. ir (duomenys neskelbtini) k.; priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 5 000 eurų neturtinės žalos pareiškėjos M.. D. K. naudai; priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 5 nuošimčių dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pareiškėjos M. D. K. naudai.

Teismas atsisakė priimti pareiškėjos patikslinto skundo dalį dėl reikalavimų: panaikinti Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 17 d. įsakymą „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. 2.3-8764-(41) „Dėl Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, 1 priedo 69 eilutės pripažinimo netekusia galios ir žemės sklypo priskyrimo valstybės išperkamai žemei“ Nr. 48VĮ-296-(14.48.2.); panaikinti Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 23 d. įsakymą „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 48VĮ-296-(l4.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. 2.3-8764-(41) „Dėl Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, 1 priedo 69 eilutės pripažinimo netekusia galios ir žemės sklypo priskyrimo valstybės išperkamai žemei“ pakeitimo“ 48VĮ-1155-(14.48.2.); panaikinti Tarnybos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-1657-(7.5.); nustatyti Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjui 50 eurų baudą nuo kiekvienos pradelstos dienos priimant sprendimą dėl žemės nuosavybės atstatymo pareiškėjai M. D. K. įsiteisėjus teismo sprendimui dėl panaikinimo Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 48VĮ-296-(l4.48.2.) ir 2016 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1155-(14.48.2.).

Teismas nustatė, kad pareiškėja siekia nuosavybės teisių į buvusio savininko J. K. turėtą žemę (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Alytaus raj. (perduodant neatlygintinai pareiškėjos nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus raj.) atkūrimo.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 17 straipsnio 1 dalimi, 19 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad, nesant priimto galutinio sprendimo dėl pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo, pareiškėja, nesutikdama su Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. vasario 17 d. įsakymu ir 2016 m. birželio 23 d. įsakymu, šiuos administracinius aktus turėjo ginčyti privaloma ikiteismine skundų nagrinėjimo tvarka. Pareiškėja, nesutikdama su Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. vasario 17 d. įsakymu, jį 2016 m. kovo 17 d., 2016 m. kovo 22 d., 2016 m. gegužės 12 d. skundais ginčijo Tarnybai ir šių skundų pagrindu Tarnyba priėmė 2016 m. gegužės 26 d. sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-1657-(7.5.).

Teismas rėmėsi ABTĮ 26 straipsnio 1 dalimi, 28 straipsnio 1 dalimi, 30 straipsnio 1, 2 dalimis, nustatė, kad pareiškėja prašė teismo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. vasario 17 d. įsakymo, 2016 m. birželio 23 d. įsakymo ir Tarnybos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo.

Teismas pažymėjo, kad Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. birželio 23 d. įsakymas yra savarankiškas, o ne išvestinis administracinis aktas, todėl jo apskundimui taikoma privaloma ikiteisminė skundų nagrinėjimo tvarka. Teismas nustatė, kad Tarnybos Vilniaus skyriaus 2016 m. birželio 23 d. įsakymo pareiškėja neginčijo Tarnybai privaloma ikiteismine skundų nagrinėjimo tvarka, todėl teismas skundo reikalavimą panaikinti minėtą administracinį aktą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.

Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja 2016 m. kovo 17 d., 2016 m. kovo 22 d., 2016 m. gegužės 12 d. pateikdama skundus Tarnybai yra pasinaudojusi privaloma ikiteismine skundų nagrinėjimo tvarka Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. vasario 17 d. įsakymo atžvilgiu, teismas nustatė, kad pareiškėja su pirminiu skundu į teismą kreipėsi 2016 m. rugsėjo 23 d., o Tarnybos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimą gavo 2016 m. birželio 3 dieną. Teismas vadovavosi ABTĮ 28 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad dėl Tarnybos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo skundą teismui buvo galima paduoti per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos, todėl darė išvadą, kad 2016 m. rugsėjo 23 d. skundą teismui pareiškėja padavė praleidusi įstatyme nustatytą skundo padavimo terminą.

Teismas pažymėjo, kad Tarnybos 2016 m. gegužės 26 d. sprendime yra nurodytas konkretus skundo padavimo tvarką reglamentuojantis teisės aktas, t. y. ABTĮ, taip pat nurodyta, kad skundas turi būti pateiktas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl kiekvienas pakankamai rūpestingas ir atidus asmuo, nesutinkantis su administraciniu aktu ir ketinantis jį ginčyti, turi galimybę sužinoti, kokia yra konkreti administracinio akto apskundimo tvarka. Nors pareiškėja teigė, kad tinkamai įgyvendinti teisę ginčyti Tarnybos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimą jai sukliudė aplinkybė, jog ginčijamame administraciniame akte nebuvo nurodytas konkretus skundo padavimo terminas, teismas atkreipė dėmesį, kad skundo priedai patvirtina, jog iš esmės analogiškos aplinkybės (konkretaus skundo padavimo termino nenurodymas) nesukliudė pareiškėjai tinkamai įgyvendinti teisę ginčyti Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. vasario 17 d., 2016 m. birželio 23 d.

įsakymus. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog pareiškėja, siekdama atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. K. turėtą žemę, aktyviai gynė savo teises ginče su sodininkų bendrija „Erdvė“– pareiškėja 2013 m. birželio 4 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Tarnybos 2013 m. sausio 4 d. pavedimą Nr. 1PAV-(1.8)-8 Tarnybos Vilniaus rajono skyriui, kuriuo Tarnybos Vilniaus rajono skyrius įpareigotas patikslinti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekto laisvos žemės fondo žemės plotų sąrašą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. rugsėjo 21 d.

įsakymu Nr. 2.3-15056-(41), taip pat panaikinti Tarnybos 2013 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. 1T-(7.5)-32, kuriuo pareiškėjos 2013 m. balandžio 4 d., 2013 m. balandžio 15 d. skundai atmesti kaip nepagrįsti ir kt. Teismas pažymėjo, kad administracinėje byloje Nr. I-193-121/2014, iškeltoje minėto skundo pagrindu, pareiškėjos interesus atstovavo profesionalus teisininkas (advokatė A. S.), pareiškėja kartu profesionaliais teisininkais (advokato padėjėja E. S., advokatu L. B.) atstovavo ieškovų interesus Vilniaus rajono apylinkės teisme išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2-399-494/2011, 2-396-626/2009 ir Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2A-302-640/2012, 2A-352-520/2010.

Pareiškėja nenurodė, kodėl ji teisinės pagalbos į advokatą kreipėsi ne gavusi ginčijamą Tarnybos sprendimą, o tik 2016 m. rugsėjo 8 dieną. Teismo vertinimu, šios aplinkybės paneigia pareiškėjos teiginį, kad ji nežinojo konkretaus skundo padavimo termino, taip pat teiginį, kad ji neturi teisinių žinių. Teismas nurodė, kad pareiškėja praleido skundo padavimo terminą daugiau nei vieną mėnesį ir nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, jog laikotarpiu nuo Tarnybos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo gavimo iki skundo teismui padavimo momento ji dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių negalėjo tinkamai apginti savo teisių.

Teismas taip pat nenustatė, kad pareiškėja būtų suklaidinta dėl tinkamo savo teisių gynybos būdo ir tvarkos. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja skundo padavimo terminą dėl Tarnybos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo praleido ne dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausiusių priežasčių, bet dėl jos pačios laisva valia pasirinkto elgesio modelio – pasyviai dalyvauti savo galimai pažeistų teisių gynimo procese. Kitų objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios galėjo lemti skundo padavimo termino praleidimą, teismas nenustatė.

Kadangi skundo padavimo termino praleidimą nagrinėjamu atveju lėmė subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, teismo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą.

Teismas rėmėsi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir pareiškėjos patikslintą skundą dėl reikalavimų panaikinti Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 17 d. įsakymą ir Tarnybos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad patikslinto skundo reikalavimai, kuriais prašoma įpareigoti Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėją priimti sprendimą per 10 darbo dienų dėl pareiškėjos M. D. K. 2007 m. balandžio 23 d. prašymo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui dėl suteikimo nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime dabartiniuose (duomenys neskelbtini) k. ir (duomenys neskelbtini) k.; priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 5 000 eurų neturtinės žalos pareiškėjos M. D. K. naudai; priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 531,39 eurų turtinės žalos pareiškėjos M. D. K. naudai; priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 5 nuošimčių dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pareiškėjos M. D. K. naudai, atitinka ABTĮ 24, 25, 35 straipsnių reikalavimus, todėl juos priėmė.

Teismas nurodė, kad patikslinto skundo reikalavimas, kuriuo prašoma nustatyti Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjui 50 eurų baudą nuo kiekvienos pradelstos dienos priimant sprendimą dėl žemės nuosavybės atstatymo pareiškėjai M. D. K. įsiteisėjus teismo sprendimui dėl panaikinimo Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 48VĮ-296-(l4.48.2.) ir 2016 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1155-(14.48.2.), nepriskirtinas ABTĮ 17 straipsnyje nustatytai administracinių teismų kompetencijai, todėl atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

III. Pareiškėja M. D. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria netenkintas jos prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti, ir išspręsti termino atnaujinimo klausimą atnaujinant terminą paduoti skundo reikalavimams: panaikinti Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 17 d. įsakymą „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. 2.3-8764-(41) „Dėl Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, 1 priedo 69 eilutės pripažinimo netekusia galios ir žemės sklypo priskyrimo valstybės išperkamai žemei“ Nr. 48VĮ-296-(14.48.2.); panaikinti Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 23 d. įsakymą „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 48VĮ-296-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. 2.3-8764-(41) „Dėl Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, 1 priedo 69 eilutės pripažinimo netekusia galios ir žemės sklypo priskyrimo valstybės išperkamai žemei“ pakeitimo“ 48VĮ-1155-(14.48.2.); panaikinti Tarnybos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-1657-(7.5.); nustatyti Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjui 50 eurų baudą nuo kiekvienos pradelstos dienos priimant sprendimą dėl žemės nuosavybės atstatymo pareiškėjai M. D. K. įsiteisėjus teismo sprendimui dėl panaikinimo Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 48VĮ-296-(14.48.2.) ir 2016 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1155-(14.48.2.) ir šių reikalavimų priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad teismas nepasisakė dėl termino atnaujinimo argumento, kad ginčijamame akte nurodyta tik blanketinė norma, nukreipianti ne į konkrečią teisės normą, o į įstatymą, ir nenurodo terminų. Pareiškėjo teigimu, viešojo administravimo subjektai turi vadovautis Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalimi, įpareigojančia valdžios įstaigas tarnauti žmonėms. Pareiškėja nurodo, kad ji yra silpnoji šalis ir viešojo administravimo subjektas privalo laikytis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies imperatyvo, kad dokumentai ir aktai turi būti aiškūs. Pareiškėja paaiškina, kad terminą praleido dėl to, jog jai nebuvo aiškiai nurodyta, per kiek laiko ji turi teisę skųsti Tarnybos priimtą sprendimą.

Pareiškėja pažymi, kad neturi teisinio išsilavinimo, jai sunku suprasti, kokiais terminais gali skųsti jai nepalankų sprendimą, kokia yra apskundimo tvarka, kokios terminų praleidimo pasekmės. Pareiškėja atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-497/2009, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-592/2012. Pareiškėjos teigimu, tai, kad ji nesuvokė priimto sprendimo ir jo apskundimo tvarkos, patvirtina ir tai, kad ji kreipėsi į Tarnybą su prašymu išaiškinti sprendimą.

Pareiškėja nurodo, kad jai nėra aišku, kuris Tarnybos raštas laikytinas Tarnybos sprendimu, priimtu ikiteismine tvarka, ar 2016 m. gegužės 26 d. raštas, ar 2016 m. birželio 20 d. raštas. Pareiškėja daro išvadą, kad terminą praleido dėl Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo kaltės, kuris tinkamai neišaiškino savo atsakymo apskundimo tvarkos ir ją suklaidino. Pareiškėja nurodo, kad advokatų honorarų suma neleidžia jai pasinaudoti jų paslaugomis, jos materialinė padėtis yra sunki, advokatų paieškos užtruko, nes tokio pobūdžio ginčai yra specifiniai, reikalaujantys specialių žinių.

Pareiškėja nurodo, kad 2016 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi į Vilniaus miesto VIII advokatų kontorą, kurioje sužinojo, kad skundas teismui turėjo būti pateiktas per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos. Pareiškėja pabrėžia, kad yra 79 metų amžiaus, neturi teisinio išsilavinimo ir pakankamų teisinių žinių, todėl nesuprato, ką ji turi daryti, kur kreiptis, kad galėtų apginti savo pažeistas teises. Pareiškėja nurodo, kad kreipėsi į Tarnybą, Seimo kontrolierių, ieškodama teisinės pagalbos, elgėsi kaip sąžiningas, atidus, rūpestingas asmuo, buvo aktyvi, siekdama savo pažeistų teisių gynimo, stengėsi šią savo teisę realizuoti per įmanomai trumpą ir protingą terminą.

Pareiškėjos manymu, išsilavinimo stoka, amžius ir teisinės pagalbos neturėjimas sutrukdė jai laiku pateikti skundą. Pareiškėja daro išvadą, kad ginčijama teismo nutarties dalis, kai netenkinamas prašymas terminui atstatyti, prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje bei Teismų įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai jos teisei į tinkamą procesą.

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus, ir Tarnybos Vilniaus rajono skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovai atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir daro išvadą, kad pareiškėja nurodo subjektyvaus pobūdžio termino praleidimo priežastis. Atsakovai pažymi, kad sprendime buvo nurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka, pareiškėja žinojo, kad jos 2016 m. kovo 17 d., 2016 m. kovo 22 d., 2016 m. gegužės 12 d. skundai buvo išnagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir siekiant tolesnio ginčo nagrinėjimo teisme, nuoroda į ABTĮ buvo pakankama, kad elgiantis rūpestingai, apdairiai, nesutinkant su išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtu sprendimu, skundas teismui būtų paduotas nepraleidžiant ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo pareiškėjos atskirąjį skundą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojančio nuo 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarties dalies, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį, teisėtumas ir pagrįstumas. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. 48VĮ-296-(14.48.2.) ir Tarnybos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. 1SS-1657-(7.5.) atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu – jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundo reikalavimą dėl Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1155-(14.48.2.) atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu – pareiškėja nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundo reikalavimą nustatyti Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjui 50 eurų baudą nuo kiekvienos pradelstos dienos priimant sprendimą dėl žemės nuosavybės atstatymo pareiškėjai įsiteisėjus teismo sprendimui dėl panaikinimo Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 48VĮ-296-(14.48.2.) ir 2016 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1155-(14.48.2) atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu konstatavęs, kad toks reikalavimas nepriskirtinas ABTĮ 17 straipsnyje nustatytai administracinių teismų kompetencijai.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ nustatyta tvarka, su pirmosios instancijos teismo nutartimi sutinka. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėja Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1155-(14.48.2.) neginčijo Tarnybai privaloma ikiteismine skundų nagrinėjimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai konstatavo, jog pareiškėjos skundo reikalavimas nustatyti Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjui 50 eurų baudą nepriskirtinas ABTĮ 17 straipsnyje nustatytai administracinių teismų kompetencijai. Pareiškėja atskirajame skunde nepateikė jokių argumentų, paneigiančių tokias apygardos administracinio teismo išvadas.

Pareiškėja atskiruoju skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo dalimi dėl netenkinto pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėja akcentuoja iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir nurodytas prašyme pirmosios instancijos teismui dėl termino atnaujinimo, t. y. kad jai nebuvo aiškiai nurodyta, per kiek laiko ji turi teisę skųsti Tarnybos priimtą sprendimą, kad ji neturi teisinio išsilavinimo ir teisinių žinių, yra garbaus amžiaus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas ir šis terminas neatnaujinamas. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja praleido terminą ginčyti Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. 48VĮ-296-(14.48.2.) ir Tarnybos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. 1SS-1657-(7.5.), priimtą išnagrinėjus pareiškėjos skundus dėl Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 48VĮ-296-(14.48.2.). Byloje nustatyta, kad pareiškėja Tarnybos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. 1SS-1657-(7.5.) gavo 2016 m. birželio 3 d., o skundu į teismą kreipėsi tik 2016 m. rugsėjo 23 d., taigi, praleidusi terminą daugiau nei dviem mėnesiais.

Remiantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 30 str. 2 d.). Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Teismų praktikoje sprendžiant termino atnaujinimo klausimą taip pat yra vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-798/2008 ir kt.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006 ir kt.). Tuo tarpu, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. kaip minėta, teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į minėtas nuostatas ir įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjos nurodytas skundo dėl Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 48VĮ-296-(14.48.2.) ir Tarnybos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. 1SS-1657-(7.5.) panaikinimo padavimo teismui termino praleidimo priežastis, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės nelaikytinos objektyviomis ir nepriklausiusiomis nuo jos valios, todėl vertintinos kaip subjektyvios bei nesudarančios pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu skundžiamame Tarnybos sprendime nurodytos apskundimo tvarkos (gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka) tinkamumo vertinimu. Tokia sprendimo apskundimo tvarka laikytina aiškiai nurodyta, o pareiškėja, būdama pakankamai rūpestinga, turėjo objektyvią galimybę veikti aktyviai bei efektyviai (kreiptis į aktą priėmusį viešojo administravimo subjektą, ieškoti atitinkamų teisės aktų, kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo į advokatą, kt.) ir laiku pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Atkreiptinas dėmesys, kad Tarnybos 2016 m. gegužės 26 d. sprendime Nr. 1SS-1657-(7.5.) taip pat nurodyta, jog, jeigu kiltų klausimų dėl šiame rašte išdėstytos informacijos, pareiškėja gali kreiptis į šio rašto rengėją (nurodyta konkreti specialistė, jos telefono numeris ir elektroninio pašto adresas). Kaip matyti, Tarnybos sprendime aiškiai buvo nurodyta, kad sprendimas gali būti skundžiamas būtent Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl atskirajame skunde išdėstyti pareiškėjos teiginiai, kad ji savo galbūt pažeistas teises iš pradžių siekė apginti nesikreipdama į teismą, bet kreipdamasi į Tarnybą, Seimo kontrolierių, vertintini kaip subjektyvūs, nuo pareiškėjos valios priklausantys veiksmai, šiuo atveju nesudarantys pagrindo atnaujinti terminą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas kreipėsi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gynė savo teises, paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe atnaujinti terminą skundui paduoti (pvz. 2015 m. liepos 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1017-662/2015).

Pabrėžtina, jog administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011). Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. pradėjo naudotis profesionalaus atstovo (advokato padėjėjo) paslaugomis. Pakankamų priežasčių, pateisinančių kreipimąsi į advokatą tik 2016 m. rugsėjo 8 d., pareiškėja nenurodė. Pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, kad pareiškėja yra garbaus amžiaus, taip pat negali būti pagrindu atnaujinti ženkliai praleistą skundo padavimo teismui terminą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-544/2011).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjos skundo dalį. Dėl šios priežasties pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos M. D. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė