A-492-1919-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492-1919/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01616-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija 33.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjai S. D.,

atsakovo atstovei Laurai Daškevičiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. D. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. pareiškėja S. D. skundu (I t., b. l. 1–3), kurį patikslino (II t., b. l. 180–182) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, atsakovas) priskaičiuotą 3 945,86 Lt ilgalaikę sankciją; 2) įpareigoti atsakovą per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti 3 945,86 Lt į pareiškėjos S. D. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Ūkio banke; 3) panaikinti Agentūros 2011 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. BR6-1654562 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“; 4) priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad 2011 m. birželio 3 d. kreipėsi į Agentūrą dėl 3 945,86 Lt nepriemokos sumokėjimo, nurodydama, kad atsakovas, įvertinęs pareiškėjos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, apskaičiavo 91 286,43 Lt mokėtiną sumą, tačiau sumokėjo tik 87 340,57 Lt. Nurodė, kad 2011 m. birželio 30 d. iš Agentūros gavo atsakymą, kad 2011 m. gegužės 13 d. yra nubausta už nusižengimą, padarytą 2007 metais. Mano, kad ilgalaike sankcija baudžiama du kartus už tą patį pažeidimą. Teigė, kad apie ilgalaikę sankciją atsakovas žinojo jau nuo 2007 metų, pareiškėjai 2007 metais pateikus paraišką, tačiau apie tai jos neinformavo, o šią ilgalaikę sankciją pritaikė 2011 m. gegužės 13 d. Teigė, kad jokių dokumentų apie taikomą ilgalaikę sankciją ji nėra gavusi iki šiol, o apie ilgalaikės sankcijos taikymą ji sužinojo tik iš atsakovo 2011 m. birželio 27 d. rašto. Teismo posėdyje papildomai pažymėjo, jog atsakovas praleido 3 metų terminą sankcijai taikyti, nes sankcijos taikymo termino pradžia turi būti siejama su 2007 metų patikros rezultatais, tuo tarpu skundžiamas sprendimas priimtas 2011 m. liepos 27 d.

Atsakovas Agentūra atsiliepimuose į pareiškėjos skundą (I t., b. l. 24–28, III t., b. l. 4–6) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėja 2006 m. gegužės 25 d. Jonavos rajono seniūnijai pateikė paraišką Tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, mokamas už plotus 2006 m. gauti (toliau – ir 2006 m. Paraiška), kurioje deklaravo 23,05 ha žemės ūkio ir naudmenų plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos bei mokama kompensacinė parama pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais“. Nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 14–27 d. buvo atlikta 2006 m. Paraiškos patikra vietoje ir 2006 m. Paraiškos kompleksinio paramos susiejimo patikra vietoje. Patikrų metu nustatyta, kad 2006 m. Paraiškoje deklaruotas plotas buvo 23,05 ha, o faktiškai nustatytas – 13,76 ha. Dėl šio pažeidimo 2006 m. pagrindinė išmokos dalis už žemės ūkio naudmenų plotus bei kompensacinės išmokos už ūkininkavimą mažo nepalankumo vietovėje pareiškėjai nebuvo mokamos. Nurodė, kad 2006 m. pareiškėjai buvo apskaičiuota 3 metus galiojanti ilgalaikė sankcija, t. y. ši suma išskaičiuotina iš pareiškėjai priklausančios paramos per ateinančius 3 metus. Nurodė, kad Agentūra 2007 m. spalio 10 d. raštu informavo pareiškėją apie 2006 m. Paraiškos administravimo pabaigą, o pareiškėja šio sprendimo neskundė, su juo sutiko.

Paaiškino, kad pareiškėja Jonavos rajono seniūnijai 2007 m. birželio 28 d. pateikė paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramai pagal Lietuvos Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano atitinkamas priemones ir kompensacinėms išmokoms 2007 m. gauti (toliau – ir 2007 m. Paraiška), kurioje deklaravo 21,50 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą už kurį mokamos tiesioginės išmokos bei teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ 2007 m. Nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 5 d. buvo atlikta 2007 m. Paraiškoje deklaruotų duomenų patikra vietoje ir nustatyta, jog pareiškėjos deklaruotas plotas pagrindinei išmokai gauti yra 21,50 ha, o faktiškai nustatytas – 1,27 ha. Apie patikros rezultatus pareiškėja buvo informuota 2007 m. spalio 2 d.. Pažymėjo, kad pareiškėja 2007 m. Paraiškos patikros vietoje ataskaitos rezultatų neginčijo. Akcentavo, kad pareiškėja, pateikdama 2007 m. Paraišką, parašu patvirtino, kad žino, jog Lietuvos Respublikos teisės aktų žemės ūkio srityje pažeidimai gali lemti kompensacinių išmokų už žemės ūkio naudmenų hektarą sumažinimą arba teisės į jas netekimą.

Atsakovas nurodė, kad 2006 m. gruodžio 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1975/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su paramos kaimo plėtrai priemonėmis, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. birželio 9 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 484/2009 (toliau – ir Reglamentas 1975/2006) 16 straipsnio 6 punktas Agentūrai suteikia teisę išskaičiuoti paramos gavėjui mokėtiną sumą per trejus kalendorinius metus, skaičiuojant nuo kalendorinių metų, kuriais nustatyta neatitiktis. Todėl mano, kad ilgalaikės sankcijos suma iš pareiškėjai priklausančių paramos sumų gali būti išskaičiuojama 2008–2010 m. paraiškų pateikimo laikotarpiu.

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėja Agentūrai 2009 m. balandžio 9 d. pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ paraiškos Nr. 2NM-KK-09-1-000682-PR001 (toliau – ir 2009 m. Paraiška). Įvertinusi šią paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, Agentūra apskaičiavo 91 286,43 Lt mokėtiną sumą ir apie tai pareiškėją informavo 2011 m. gegužės 3 d. raštu. Paaiškino, kad pareiškėjai 3 945,86 Lt ilgalaikė sankcija pagal 2007 m. Paraišką 2011 m. gegužės 13 d. buvo išskaičiuota iš mokėtinos paramos sumos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“.

Nurodė, kad Agentūra, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (toliau – ir Grąžintinų lėšų taisyklės), 11 ir 16.2 punktais, turi teisę susigrąžinti grąžintinas lėšas taikant įskaitą, nurodytą Grąžintinų lėšų taisyklių 11 punkte. Todėl vietoje apskaičiuotos 91 286,43 Lt paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, pareiškėjai buvo pervesta 87 340,57 Lt.

Akcentavo, kad Agentūros 2011 m. birželio 27 d. raštas, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjos 2011 m. birželio 3 d. prašymą ir išsamiai nurodyta apie pareiškėjai taikytiną ilgalaikę sankciją pagal 2007 m. Paraišką, nurodytos ilgalaikės sankcijos atsiradimo priežastys ir aplinkybės, teisės aktai, sudarantys pagrindą taikyti ilgalaikę sankciją, nėra individualus administracinis aktas ir jis pareiškėjai teisinių pasekmių nesukelia. Mano, kad administraciniu aktu (sprendimu) laikytinas Agentūros 2011 m. liepos 27 d. sprendimas, nes juo Agentūra išreiškė valią dėl sankcijų taikymo ir išmokų mokėjimo.

Agentūra nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad ilgalaike sankcija ji buvo nubausta du kartus už tą patį pažeidimą. Paaiškino, kad 2007 m. spalio 10 d. raštu Agentūra informavo pareiškėją apie mokėtinas išmokas ir taikomas sankcijas įvertinus 2006 m. Paraišką, o šios bylos ginčo dalykas – taikoma 3 945,86 Lt ilgalaikė sankcija pagal 2007 m. Paraišką.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė pripažino, jog dėl sutrikimų kompiuterinėje sistemoje pareiškėjai sankcija buvo padaryta anksčiau, nei priimtas 2011 m. liepos 27 d. sprendimas. Teigė, kad trejų metų terminas sankcijai taikyti nėra praleistas, nes sankcija taikyta 2009 m. paraiškai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu (III t., b. l. 19–26) pareiškėjos skundą patenkino – panaikino Agentūros 2011 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. BR6-1654562 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ ir įpareigojo Agentūrą per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti 3 945,86 Lt į pareiškėjos atsiskaitomąją sąskaitą, taip pat pareiškėjai iš Agentūros priteisė 100 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas sutiko su atsakovo argumentu, jog Agentūros 2011 m. birželio 27 d. atsakymas į pareiškėjos 2011 m. birželio 3 d. prašymą nėra aktas, kuriuo padarytas patvarkymas iš pareiškėjai priskaičiuotos paramos daryti išskaitą. Nurodė, kad pareiškėjai teisines pasekmes, dėl kurių galiausiai buvo padaryta ginčo išskaita, sukėlė šie atsakovo administravimo aktai: 1) 2006 m. rugsėjo 14–27 d. atliktos 2006 m. Paraiškos patikros vietoje ataskaita Nr. 6-1010030128-A1-1; 2) 2007 m. rugsėjo 5 d. atlikta 2007 m. Paraiškos patikra vietoje, apie kurios rezultatus pareiškėjai pranešta 2007 m. spalio 2 d. pranešimu apie neatitikimus Nr. 4104; 3) Agentūros 2011 m. liepos 27 d. sprendimas Nr. BR6-1654562 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, kuriuo inter alia nuspręsta pareiškėjai taikyti 3 945,86 Lt ilgalaikę sankciją. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja neginčijo 2006 m. Paraiškos patikros vietoje ataskaitos Nr. 6-1010030128-A1-1 bei 2007 m. Paraiškos patikros vietoje ataskaitos teisėtumo. Teismas nurodė, kad neturi duomenų, jog nurodytos ataskaitos būtų nuginčytos (ginčijamos) kitose administracinėse bylose. Teismas nustatė, kad pareiškėja savo ginčijamą teisę sieja su 2011 m. birželio 27 d. raštu Nr. BR6-(2.48)-5522 (atsakymu į pareiškėjos 2011 m. birželio 3 d. prašymą, reg. Nr. BR5.1-15895), kuriuo jokie administraciniai sprendimai, turėję įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms, nebuvo priimti, o administraciniai sprendimai, turėję įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms, nei šioje nei kitose administracinėse bylose nebuvo nuginčyti ir nėra ginčijami.

Įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus bei teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, jog atsakovas, darydamas įskaitą ir sumažindama pareiškėjai pagal 2009 m. paraišką skirtą paramą, nesilaikė teisės aktų reikalavimų, nes dėl grąžintinos lėšų sumos (3945,86 Lt) iš skolininkei (t. y. pareiškėjai) apskaičiuotos paramos 91 286,41 Lt iki jos išskaitymo, kaip to reikalauja teisės aktai, iš viso nepriėmė administracinio sprendimo, apie įskaitą neinformavo pareiškėjos, apie paramos sumažinimą pareiškėja sužinojo negavusi tokios paramos, kokios tikėjosi, ir padavusi Agentūrai prašymą tai paaiškinti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai taikyti 3 945,86 Lt dydžio ilgalaikę sankciją nuspręsta tik Agentūros 2011 m. liepos 27 d. sprendimu, t. y. vėliau, nei padaryta išskaita.

Teismas taip pat vertino, kad Agentūros 2011 m. liepos 27 d. sprendimas priimtas praleidus 3 metų terminą tokiam sprendimui priimti. Nurodė, kad pažeidimas, dėl kurio buvo padaryta ginčo įskaita, nustatytas 2007 m. rugsėjo mėnesį atliekant patikrą vietoje. Pažymėjo, jog atsakovas deklaruoja, kad ilgalaikė sankcija buvo taikoma 2009 m. Paraiškos atžvilgiu, todėl teismas vertino, kad sprendimas dėl ilgalaikės sankcijos turėjo būti priimtas ne vėliau kaip iki 2010 kalendorinių metų pabaigos. Pažymėjo, kad atsakovo sprendimuose, skirtuose administruoti 2009 m. Paraišką sprendinių dėl ilgalaikės sankcijos (išmokos dydžio sumažinimo) nėra. Todėl teismas atsakovo veiksmui išmokai taikant 3 945,86 Lt dydžio įskaitą bei priimant 2011 m. liepos 27 d. sprendimą laikė neatitinkančiais teisės aktų reikalavimų.

III. Atsakovas Agentūra padavė apeliacinį skundą (III b. l. 30–33), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti.

Apeliacinį skundą grindžia iš esmės tokiais pat argumentais, kaip ir atsiliepimą į skundą, papildomai akcentuoja:

1. Nesutinka su teismo išvada, kad Agentūros 2011 m. liepos 27 d. sprendimas priimtas praleidus 3 metų terminą tokiam sprendimui priimti. Paaiškina, kad ilgalaikė sankcija apskaičiuojama pagal paramos paraiškoje deklaruoto ploto ir faktiškai nustatyto remiamo ploto skirtumą ir trejus metus išskaičiuojama iš pareiškėjui mokamų išmokų. Remiasi Reglamento 1975/2006 16 straipsnio 6 punktu ir akcentuoja, kad pažeidimas (neatitiktis) nustatytas 2007 m. rugsėjo mėnesį atliekant patikrą vietoje, todėl Agentūra turi teisę išskaičiuoti paramos gavėjui mokėtiną sumą pagal pareiškėjos paraiškas per trejus kalendorinius metus, skaičiuojant nuo kalendorinių metų, kuriais nustatyta neatitiktis, todėl mano, kad Agentūra teisėtai ir pagrįstai taikė ilgalaikę sankciją, išskaičiuodama ją pagal pareiškėjos paraišką apskaičiuotas išmokas.

2. Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad Agentūros 2011 m. gegužės 3 d. rašte nėra sprendinių dėl ilgalaikės sankcijos. Atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo raštu Agentūra pareiškėjai nurodė, jog apskaičiavo 91 286,43 Lt mokėtiną sumą, todėl šis Agentūros raštas niekaip nėra susijęs su pareiškėjos atžvilgiu taikoma ilgalaike sankcija, todėl jame ir nėra informacijos apie ilgalaikės sankcijos sprendinius.

3. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog Agentūra nepagrįstai nustatė pažeidimus, kurių pagrindu ir buvo taikomos sankcijos. Nurodo, kad apie pritaikytą įskaitą Agentūra informavo pareiškėją 2011 m. birželio 27 d. raštu, kuriame ir nurodė, kad pareiškėjos atžvilgiu pritaikyta ilgalaikė sankcija. Pažymi, kad Agentūra neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjai mokėti 3 945,86 Lt sumą ir tokiu būdu elgėsi teisėtai ir pagrįstai.

Pareiškėja S. D. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 38–41) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo netenkinti. Taip pat prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismas teisingai nurodė, jog atsakovas, darydamas iškaitą ir sumažindamas pareiškėjai pagal 2009 m. Paraišką skirtą paramą nesilaikė teisės aktų reikalavimų, nes dėl grąžintinos lėšų sumos nepriėmė jokio administracinio sprendimo, apie įskaitą neinformavo pareiškėjos. Pažymi, kad pareiškėjai taikyti 3 945,86 Lt dydžio ilgalaikę sankciją nuspręsta tik Agentūros 2011 m. liepos 27 d. sprendimu, t. y. vėliau, nei padaryta ši išskaita. Taip pat pažymi, kad šis sprendimas priimtas praleidus 3 metų terminą tokiam sprendimui priimti, nes sprendimas dėl ilgalaikės sankcijos turėjo būti priimtas ne vėliau kaip iki 2010 kalendorinių metų pabaigos. Atkreipia dėmesį, kad, pasak atsakovo, ilgalaikė sankcija buvo skirta dėl paramos pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės su aplinkosaugos apribojimais“, tačiau sankcija buvo išskaityta iš mokėtinos paramos sumos pagal kitą Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“. Pažymi, kad teismas neturėjo pasisakyti dėl pažeidimo bei 3 945,86 Lt ilgalaikės sankcijos skyrimo pagrindo, nes tai nėra šios bylos dalykas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros teisė išskaičiuoti ilgalaikę sankciją per trejus kalendorinius metus po pažeidimo nustatymo metų.

Administracinę byla nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Kauno paramos administravimo skyriaus 2011 m. gegužės 3 d. pranešimu Nr. S-KK-0036954-KK-(12.192-Ka)-2277 pareiškėja buvo informuota, jog remiantis paramos byla Nr. 2NM-KK-09.1-000982-KP001, jai už 2010 metus skiriama 91 286,43 Lt parama. Parama buvo skirta pagal pareiškėjos 2009 m. balandžio 9 d. Agentūrai pateiktą paraišką Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonei „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“. Tačiau pareiškėjai išmokėta paramos suma buvo mažesnė 3 945,86 Lt, nes agentūra 2011 m. gegužės 13 d. išskaičiavo ilgalaikę sankciją, kurią pritaikė atlikusi 2006 m. rugsėjo 14–27 d. 2006 m. paraiškos patikrą vietoje, ataskaitos Nr. 6-1010030128-A1-1, apie kurią pranešė Agentūra raštu 2007 m. spalio 10 d. raštu Nr. BR6-(11.13)-29736, bei atlikusi 2007 m. rugsėjo 5 d. 2007 m. paraiškos patikrą vietoje, apie kurią pranešė pareiškėjai 2007 m. spalio 2 d. pranešimu Nr. 4104. Šios faktinės aplinkybės nėra šalių ginčijamos. Agentūra 2011 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. BR6-1654562 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ nusprendė pareiškėjai taikyti 3 945,86 Lt ilgalaikę sankciją.

Administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Agentūra, atlikdama įskaitą ir sumažindama pareiškėjai pagal 2009 m. paraišką skirtą paramą, nesilaikė teisės aktų reikalavimų, nes dėl grąžintinos lėšų sumos iš pareiškėjai apskaičiuotos paramos sumos iki jos išskaitymo momento apskritai nebuvo priėmusi jokio administracinio sprendimo, apie įskaitą neinformavo pareiškėjos, ilgalaikė sankcija pritaikyta pasibaigus trijų kalendorinių metų terminui po pažeidimo nustatymo.

Agentūra apeliaciniu skundu ginčydama pirmosios instancijos teismo išvadas, nurodo, kad teismo išvada apie 2011 m. liepos 27 d. sprendimo priėmimą praleidus 3 metų terminą neatitinka Reglamento 1975/2006 16 straipsnio 6 punkto, kuris numato, kad ilgalaikė sankcija gali būti išskaičiuojama iš paramos sumų pagal paraiškas, kurias asmuo teikia per tris kalendorinius metus, skaičiuojant nuo metų, kuriais nustatytas pažeidimas. Be to, nėra nuginčyti pažeidimai, dėl kurių buvo taikytos sankcijos; 2011 m. gegužės 3 d. raštu informuodama pareiškėją apie paramą, suteikiamą pagal 2009 m. paraišką, Agentūra neturėjo jos informuoti apie ilgalaikės sankcijos išskaičiavimą.

Apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini, jie nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti.

Paramos gavėjams taikomų sankcijų (inter alia ilgalaikių) taikymo tvarką nustato 2006 m. gruodžio 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1975/2006, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su paramos kaimo plėtrai priemonėmis, kurio 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tinkamumo kriterijų patikrinimą sudaro administraciniai patikrinimai ir patikrinimai vietoje. Reglamento Nr. 1975/2006 13 straipsnyje nustatyta, kad atlikus šiame poskyryje numatytus patikrinimus, rengiamos patikrinimų ataskaitos remiantis Reglamento Nr. 796/2004 28 straipsniu.

Reglamento Nr. 1975/2006 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu deklaruotas plotas viršija pagal Reglamento (EB) Nr.796/2004 50 straipsnio 3 dalį nustatytą plotą daugiau kaip 30 proc. paramos, į kurią paramos gavėjas turėtų teisę pagal tą straipsnį, lėšos neskiriamos už tuos kalendorinius metus pagal tas priemones. Jeigu skirtumas yra didesnis kaip 50 proc., paramos gavėjui dar kartą neskiriama parama, kurios suma lygi deklaruoto ploto ir pagal Reglamento (EB) Nr.796/2004 50 straipsnio 3 dalį nustatyto ploto skirtumui. Reglamento Nr. 1975/2006 16 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu deklaruotas plotas ir pagal Reglamento (EB) Nr. 796/2004 50 straipsnio 3 dalį nustatytas plotas skiriasi dėl sąmoningai padarytų pažeidimų, parama, kurią paramos gavėjas būtų turėjęs teisę gauti pagal tą straipsnį pagal atitinkamą su plotu susijusią priemonę už atitinkamus EŽŪFKP metus, neskiriama.

Reglamento Nr. 1975/2006 16 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad neskirta suma, kaip numatyta 3 dalies antroje pastraipoje ir 5 dalyje, išskaičiuojama iš paramos išmokų, skiriamų pagal bet kurią iš Reglamente Nr.1698/2005 arba Reglamente (EB) Nr.1782/2003 nurodytų paramos priemonių, į kurias paramos gavėjas turi teisę pagal paraiškas, kurias jis pateikia per 3 kalendorinius metus, skaičiuojant nuo kalendorinių metų, kuriais nustatyta neatitiktis. Jeigu suma negali būti visiškai išskaičiuota iš tų išmokų, likutis panaikinamas.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Agentūra turėjo galimybę remdamasi Reglamento 16 straipsnio 6 dalimi, išskaičiuoti ilgalaikę sankciją iš pareiškėjai suteikiamos pagal 2009 m. paraišką paramos, tačiau tokį sprendimą privalėjo priimti, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, iki 2010 kalendorinių metų pabaigos.

Minėta, jog pareiškėjai ilgalaikė sankcija pritaikyta už deklaruojamų plotų neatitiktį, nustatytą 2007 m. rugsėjo 5 d. atliktos patikros vietoje metu. Tuo metu sankcijų taikymo tvarką reglamentavo Žemės ūkio ministro 2007 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 3D-135 patvirtintos Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2007 m. taisyklės. 2007 m. taisyklių 4 punkte nustatyta, kad ilgalaikė sankcija yra paramos dydžio sumažinimas, papildantis einamaisiais kalendoriniais metais pareiškėjui taikomą sankciją ir galiojantis trejus kalendorinius metus nuo kalendorinių metų, kuriais buvo nustatytas pažeidimas. Ilgalaikė sankcija apskaičiuojama pagal paramos paraiškoje deklaruoto ploto ir faktiškai nustatyto remiamo ploto skirtumą ir trejus metus išskaičiuojama iš pareiškėjui mokamų išmokų.

Analogiškai dėl taikomų sankcijų yra nustatyta ir Žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių (MVŪP) 3 punkte, kuris numato, kad ilgalaikė sankcija yra pareiškėjui taikomas išmokos dydžio sumažinimas, papildantis einamaisiais kalendoriniais metais pareiškėjui taikomą sankciją ir galiojantis trejus kalendorinius metus nuo kalendorinių metų, kuriais buvo nustatytas pažeidimas. Ilgalaikė sankcija apskaičiuojama pagal paraiškoje deklaruoto ploto ir faktiškai nustatyto remiamo ploto skirtumą ir trejus metus išskaičiuojama iš pareiškėjui mokėtinų išmokų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1232 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių 3 punkte nustatyta, kad grąžintinos lėšos yra privalomos grąžinti lėšos, kurios neteisėtai išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, taip pat lėšos, kurias būtina sumokėti į ES žemės ūkio fondus ir (arba) į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą už teisės aktų nuostatų pažeidimą, ir su minėtomis lėšomis susijusios palūkanos.

Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo priežasčių, jų grąžinimo ir palūkanų skaičiavimo priima vykdomoji institucija. Šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas. Grąžintinų lėšų taisyklių 6 punkte (2010 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. 437 redakcija) nustatyta, kad administruojančioji institucija, gavusi vykdomosios institucijos sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, nedelsdama registruoja grąžintinas lėšas pagal priemonę, finansavimo šaltinį (ES žemės ūkio fondų arba Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos) ir mokėjimo dokumentą.

Administruojančioji institucija grąžintinas lėšas registruoja pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo procedūrų aprašus. Grąžintinų lėšų taisyklių 7 punkte inter alia nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti (7.1.1 p.); jeigu vykdomajai institucijai pateikė klaidingą su paramos gavimu susijusią informaciją (7.1.2 p.).

Grąžintinų lėšų taisyklių 11 punkte (2010 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. 437, 2010 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 1440 redakcija) nustatyta, kad administruojančioji institucija registruotu laišku informuoja skolininką apie grąžintinų lėšų sumažinimą, anuliavimą, susigrąžinimą išskaičiuojant grąžintinų lėšų sumą iš skolininkui apskaičiuotos paramos pagal tą pačią ar kitą priemonę mokėjimo pavedimo formavimo metu (toliau – įskaita), per 10 darbo dienų nuo grąžintinų lėšų sumažinimo arba anuliavimo užregistravimo, susigrąžinimo įskaitos būdu, išskyrus šių taisyklių 12.1 punkte nurodytą atvejį.

Grąžintinų lėšų taisyklių 16 punkte nustatyta, kad administruojančioji institucija grąžintinas lėšas susigrąžina, inter alia taikant įskaitą, nurodytą šių taisyklių 11 punkte.

Nors jau nuo 2007 m. buvo žinoma apie pareiškėjai taikytiną ilgalaikę sankciją ir jos dydį, atsakovo sprendimuose, skirtuose administruoti 2009 m. paraišką (Agentūros Kontrolės departamento Kauno skyriaus 2010 m. lapkričio 19 d. atliktas 2009 m. Paraiškos vertinimas, II darbo grupės 2010 m. spalio 14 d. susirinkimo protokolas Nr. KD1-59, 2011 m. balandžio 26 d. kasmetinio prašymo vertinimo ataskaita Nr. V-KK-0163625/KPVA, 2011 m. balandžio 28 d. kasmetinio prašymo ataskaita Nr. V-KK-0165423/IKPA, Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Kauno paramos administravimo skyriaus 2011 m. gegužės 3 d. pranešimas Nr. S-KK-0036954-KK-(12.192-Ka)-2277), sprendinių dėl ilgalaikės sankcijos (išmokos dydžio sumažinimo) nėra.

Pareiškėjai taikyti 3 945,86 Lt dydžio ilgalaikę sankciją nuspręsta tik Agentūros 2011 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. BR6-1654562 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, t. y. po to, kai pareiškėjai 2011 m. gegužės 13 d. jau buvo padaryta išskaita, šis sprendimas priimtas praleidus 3 metų terminą tokiam sprendimui priimti. Žemės ūkio ministro 2007 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 3D-135 patvirtintų Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2007 m. taisyklių 4 punkte įtvirtinta teisės norma („<...> ilgalaikė sankcija yra paramos dydžio sumažinimas, papildantis einamaisiais kalendoriniais metais pareiškėjui taikomą sankciją ir galiojantis trejus kalendorinius metus nuo kalendorinių metų, kuriais buvo nustatytas pažeidimas“) bei Žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių 3 punkte įtvirtinta teisės norma („<...> ilgalaikė sankcija yra pareiškėjui taikomas išmokos dydžio sumažinimas, papildantis einamaisiais kalendoriniais metais pareiškėjui taikomą sankciją ir galiojantis trejus kalendorinius metus nuo kalendorinių metų, kuriais buvo nustatytas pažeidimas) reiškia, kad išmokos dydį, jei yra tam pagrindas, galima sumažinti per tris kalendorinius metus, juos skaičiuojant nuo pažeidimo nustatymo momento. Pažeidimas, dėl kurio buvo padaryta ginčo įskaita, nustatytas 2007 m. rugsėjo mėnesį atliekant patikrą vietoje; atsakovas deklaruoja, kad ilgalaikė sankcija buvo taikoma 2009 m. paraiškai, taigi sprendimas dėl ilgalaikės sankcijos turėjo būti priimtas ne vėliau kaip iki 2010 kalendorinių metų pabaigos.

Agentūrai, nustačiusiai pagrindus ilgalaikės sankcijos taikymui, minėtas teisinis reglamentavimas yra privalomas. Pažeidimų neginčijamas nustatymas negali būti vertinamas kaip besąlyginė prielaida ilgalaikės sankcijos taikymui, nes teisės aktai atsakovui nustato diskrecijos ribas veikti pagal nustatytą procedūrą – priimti administracinį sprendimą ir apie jį informuoti pareiškėją per nustatytus terminus. Pirmosios instancijos teismas pažeidimus dėl atitinkamo sprendimo atlikti įsikaitą nepriėmimo, pareiškėjos neinformavimo ir termino praleidimo konstravo pagrįstai. Atsakovas apeliaciniame skunde nepateikia argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas.

Teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinį skundą, pareiškėja iš atsakovės priteisia apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 000 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai S. D. iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Dainius Raižys

Virginija Volskienė