2025-07-23 Nr. AB-12001-3-61-3-00777-2025-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2079-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00777-2025-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. 25S42648 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė: (i) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje; (ii) įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę (duomenys neskelbtini) per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo įsigaliojimo dienos; (iii) įspėti pareiškėją, kad nustatytu laiku neišvykus iš Lietuvos Respublikos, bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš šalies; (iv) neuždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Sprendimas priimtas dėl to, jog išnagrinėjus pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį bei įvertinus motyvus (dėl mobilizacijos ir išsiuntimo kariauti į (duomenys neskelbtini)), kuriais jis grindė prašymą suteikti prieglobstį, tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, sąlygojamas jo turimomis arba jam priskirtomis asmeninėmis savybėmis. Sprendime vertinta, kad prieglobsčio prašytojo baimė būti mobilizuotam grindžiama bendra kilmės valstybės informacija, o jo individuali baimė įsitraukti į karinį konfliktą nėra pagrįsta patikimais įrodymais. Prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie tariamai gautą šaukimą atvykti į karinį komisariatą dėl nustatytų dokumento trūkumų nepripažintas patikimu. Dėl prieglobsčio prašytojo teiginių, kad jis yra žydas ir išpažįsta judaizmą, nenustatyta, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) yra vykdomas žydų ar asmenų, išpažįstančių judaizmą, persekiojimas. Taip pat tyrimo metu nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai ar mirties bausmė, be to, pareiškėjo gyvenamojoje vietoje nevyksta tarptautinis arba vidaus ginkluotas konfliktas, pasireiškiantys beatodairišku smurtu.

3. Pareiškėjas nurodo, kad Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2021 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1V-626 redakcija) Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nustatytai prieglobsčio prašymų nagrinėjimo tvarkai, t. y. pateikti įrodymai nebuvo vertinti objektyviai, atsakovo teiginiai deklaratyvūs ir prieštaringi, surinkta, tačiau tinkamai neįvertinta kilmės valstybės informacija, neįvertintos kilmės valstybės grėsmės, galinčios prilygti kankinimams arba nežmoniškam elgesiui. Sprendimas grąžinti pareiškėją nepagrįstas galiojančiomis teisės normomis bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, priimtas neįvertinus individualių pareiškėjo aplinkybių, šeiminių, ekonominių ir socialinių ryšių su Lietuvos Respublika, todėl yra nemotyvuotas.

4. Pareiškėjo teigimu, vien aplinkybė, kad egzistuoja interneto svetainės, kuriose skelbiama, kad už atlygį yra pagaminami įvairūs dokumentai, savaime negali būti pagrindu abejoti pareiškėjo pateiktų dokumentų autentiškumu. Migracijos departamentas neatliko dokumentų ekspertizės, vadovavosi išimtinai savo nuomone ir nepagrįstomis prielaidomis, nepateikė dokumento autentiškumą paneigiančių argumentų ar įrodymų. Atsakovas nevykdė pareigos bendradarbiauti su prieglobsčio prašytoju, nesitikslino su pareiškėjų iškilusių abejonių. Pareiškėjas nurodė, kad skaičius 7 yra tarptautinis (duomenys neskelbtini) telefono kodas, todėl telefono numeriai gali būti nurodyti su šiuo kodu. (Duomenys neskelbtini) šalies viduje telefono numeriai renkami su kodu 8, o toliau renkamas apskrities geografinis kodas. Samaros apskrityje šis kodas yra 846 ir 848. Dėl dokumente matomų linijų, galbūt atsiradusių dėl dokumento pakartotinio naudojimo, pažymėjo, kad šie ženklai nepaneigia paties dokumento autentiškumo, tokia prielaida tėra nepagrįstas spėjimas. Linijų identifikavimas negali būti laikoma tinkama dokumento ekspertize ar tinkamu įrodymų ištyrimu prieglobsčio byloje. (Duomenys neskelbtini) įstaigose, ypač policijoje, dokumentų formos yra dauginamos senomis kopijavimo mašinomis, todėl atsakovo pastebėtos dauginimo žymės tik patvirtina dokumento autentiškumą. Sprendimas nesuteikti prieglobsčio (papildomos apsaugos) pareiškėjui remiasi išimtinai Migracijos departamento spėjimais dėl pateikto dokumento autentiškumo. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo negali trukdyti pripažinti jo pasakojimą patikimu įrodymu.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendime konstatuota, jog pareiškėjo pasakojimas apie šaukimą nesutampa su kilmės valstybės informacija. Šie atsakovo argumentai nepagrįsti, atsakovas tyrimą atliko atmestinai, nevykdė pareigos bendradarbiauti su pareiškėju. Pareiškėjas į bylą pateikė kvietimą atvykti į policijos punktą dėl pradėto baudžiamojo persekiojimo pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 328 straipsnį dėl privalomos karo tarnybos vengimo. Atsakovas, vertindamas, ar (duomenys neskelbtini) pareiškėjui gresia reali persekiojimo grėsmė, apsiribojo valstybės kilmės informacija apie šaukimą atlikti karo prievolę bei mobilizaciją.

Atsakovas nevertino pareiškėjo individualių aplinkybių, susijusių su policijos šaukimu dėl jau pradėto baudžiamojo persekiojimo. Sprendimas priimtas vertinant išimtinai, ar pareiškėjui gresia reali rizika tarnauti (duomenys neskelbtini) kariuomenėje. Nevertinta, kokias pasekmes patirs pareiškėjas dėl pradėto baudžiamojo persekiojimo, neįvertinta, kaip baudžiamasis persekiojimas paveiks pareiškėją individualių aplinkybių kontekste (pareiškėjas užaugo Lietuvoje, yra (duomenys neskelbtini) kilmės, išpažįsta judaizmą).

Atsakovas nevertino pareiškėjo pateiktų argumentų, susijusių su tarptautinės apsaugos suteikimu. Pasak pareiškėjo, kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) aktyviai persekiojami karo agresijos oponentai, kariuomenės dezertyrai. 2023 metais (duomenys neskelbtini) karinis teismas septynis vyrus pripažino kaltais dėl dezertyravimo ir įsakymų nevykdymo mobilizacijos ar ginkluoto konflikto metu. Atsakovo nurodyti teiginiai, kad pareiškėjas gali rinktis alternatyvią civilinę tarnybą jau po fakto, kai prieš pareiškėją yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, taip pat, kad pareiškėjas gali šią savo teisę ginti teisme, nepagrįsti kilmės valstybės informacija ar asmenų, esančių panašioje situacijoje, padėtimi.

Priešingai, kilmės valstybės informacija, patvirtina (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų nešališkumą, pabrėžiama neefektyvi teisminė gynyba šalies viduje. Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniuje yra baigęs „Santaros“ vidurinę mokyklą, buvo įstojęs į Vilniaus pedagoginį universitetą, tik vėliau dėl šeiminių aplinkybių išvyko į (duomenys neskelbtini), o prieglobsčio prašymą pateikė teisėtai atvykęs į Lietuvą, kadangi čia nuolat gyveno 26 metus, kalba lietuviškai, turi socialinius ryšius, būstą, Lietuvoje gyvena jo vieniša senyvo amžiaus motina, kuri neturi kito jai padedančio asmens.

Pareiškėjas nuo mažens buvo ir yra aktyvus Lietuvos žydų religinės bendruomenės narys.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad Migracijos departamentas veikia kaip viešojo administravimo institucija, todėl jo priimtas Sprendimas dėl pareiškėjo grąžinimo turėjo atitikti reikalavimus, be kita ko, išdėstytus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Pareiškėjo vertinimu, ypač svarbu taikyti proporcingumo principą, įvertinant padarinius pareiškėjo ir jo motinos privataus gyvenimo laisvei, teisei gyventi Lietuvos Respublikoje. Nors pareiškėjas, pasibaigus vizos galiojimui, šiuo metu neturi leidimo gyventi Lietuvoje, jis jo ir negali įgyti, kol nėra įsigaliojęs sprendimas prieglobsčio byloje. Taigi, pareiškėjo teisė kreiptis dėl leidimo gyventi išdavimo yra apribota todėl, kad jis pasinaudojo savo teise siekti tarptautinės apsaugos. Jei ir būtų galima teigti, kad pareiškėjas šiuo metu neturi leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, savo teise kreiptis dėl tokio dokumento jis negalėjo pasinaudoti tik dėl to, kad ji yra ribojama Lietuvos Respublikos teisės aktais. Sprendimas prieglobsčio byloje savaime nepatvirtina prieglobsčio prašytojo buvimo Lietuvos Respublikoje neteisėtumo. Įsigaliojus sprendimui, prieglobsčio byloje pareiškėjui turi būti suteikta galimybė įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje.

7. Pareiškėjas teigė, kad jo pasakojimas ir pateikti įrodymai, surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, jog pareiškėjas pagrįstai bijo būti persekiojamas dėl politinių pažiūrų, jo priskyrimo režimo priešininkams dėl vengimo atlikti karo tarnybą, turi pagrįstą persekiojimo baimę ir atitinka pabėgėlio apibrėžimą. Pareiškėjo pateikti įrodymai patvirtina individualias grėsmes pareiškėjui, dėl kurių jis buvo priverstas išvykti iš kilmės valstybės. Pareiškėjo subjektyvią baimę patvirtina kilmės valstybės informacija, kurios nesurinko Migracijos departamentas. Pareiškėją grąžinus į kilmės valstybę, jam grėstų persekiojimas, įskaitant fizinį ir psichologinį smurtą, teisinės, administracinės, policijos ir (arba) teisminės priemonės, kurios savaime yra diskriminacinio pobūdžio arba įgyvendinamos diskriminuojant ir neužtikrinant teisės į teisingą teismą.

8. Atsakovas Migracijos departamentas nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Migracijos departamentas atkreipė dėmesį, kad pats pareiškėjas skunde patvirtino, jog jo pateiktame šaukime nurodytas teisėsaugos įstaigos numeris (Nr. 89) neatitinka tikrovės. Pareiškėjo pateiktame šaukime nurodoma, kad jis turi atvykti adresu: (duomenys neskelbtini), į policijos nuovadą Nr. 89, tačiau nuovados numeris tokiu adresu yra 79, o ne 89, tai patvirtina ne tik Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija, bet ir skunde paties pareiškėjo teikiami šaltiniai. Ginčo dėl to, jog šaukime policijos nuovados nurodytas numeris neatitinka tikrovės – nėra. Taip pat skunde yra teikiama klaidinga informacija dėl šaukime nurodomo telefono numerio. (Duomenys neskelbtini) miesto teisėsaugos skyrių telefonų numeriai prasideda skaičiumi „7“ (pvz. +7 (846) 373-73-50) ir tik po 7 seka 8, priešingai, nei nurodama pareiškėjo pateiktame šaukime ir skunde. Pareiškėjo skunde nurodytas telefono numerio pavyzdys (duomenys neskelbtini) yra klaidingas ir nepagrįstas jokiais oficialiais šaltiniais. Tuo tarpu iš Migracijos departamento pateiktos kilmės valstybės informacijos matyti, kad būtent, kuris yra (duomenys neskelbtini), ir į kurį pagal šaukimą yra kviečiamas pareiškėjas, telefono numeris prasideda „+7“.

10. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo argumentai prieštarauja aktualiai kilmės valstybės informacijai. Iš pareiškėjo pateikto šaukimo matyti, kad jo šonuose yra nepaaiškinamos linijos / brūkšniai. Tuo tarpu pareiškėjo skunde pateikti paaiškinimai, kad (duomenys neskelbtini) įstaigose, ypač policijoje, dokumentų formos yra dauginamos senomis kopijavimo mašinomis, nėra pagrįstas įtikinamais įrodymais ir yra vertinamas kaip pareiškėjo gynybinė pozicija. Nurodyti šaukimo trūkumai suponuoja, jog šaukimo formavimas (spausdinimas, įforminimas) nėra atliktas (duomenys neskelbtini) institucijų.

11. Migracijos departamentas akcentavo, jog jam pareiškėjas nebuvo nurodęs, jog jo atžvilgiu jau yra pradėtas baudžiamasis persekiojimas, pareiškėjas tik nurodė, kad, jo manymu, jam gresia administracinis ir baudžiamasis persekiojimas dėl karo tarnybos vengimo (duomenys neskelbtini). Tačiau pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, kad jo atžvilgiu jau yra pradėta baudžiamoji byla. Be to, kaip jau nurodyta ginčijamame sprendime, pareiškėjui šaukimo gavimo metu buvo 36 metai, o nuo 2024 m. sausio 1 d. į privalomąją karo tarnybą buvo šaukiami 27–30 metų asmenys. Todėl atsakovo vertinimu, nėra tikėtina, kad pareiškėjas būtų baudžiamas dėl vengimo atlikti karo tarnybą, nes jis neatitinka amžiaus reikalavimų, kad būtų šaukiamas atlikti privalomąją karo tarnybą. Ginčijamame sprendime pareiškėjo pateiktas šaukimas dėl jame nustatytų ir nepaneigtų trūkumų nėra autentišku dokumentu bei neturi įrodomosios galios grindžiant pareiškėjo pasakojimą.

12. Migracijos departamentas pažymėjo, kad nors pareiškėjas tvirtina, kad jis slapstėsi ir vengė karo tarnybos, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad jis buvo šaukiamas atlikti karo tarnybą. Pagal Migracijos departamento surinktą kilmės valstybės informaciją, užsienio pasų išdavimo apribojimai taikomi tik (duomenys neskelbtini) piliečiams, kurie jau yra gavę šaukimus arba jau buvo pašaukti į karo tarnybą. Tačiau pareiškėjui 2023 m. gegužės 16 d. buvo išduotas naujas pasas, suteikiantis jam teisę vykti į užsienį, t. y. jam nebuvo sudarytos kliūtys išvykti. Tuo atveju, jei pareiškėjas būtų kviečiamas į karo tarnybą, užsienio pasas jam nebūtų išduotas.

13. Migracijos departamentas atkreipė dėmesį, jog Tvarkos aprašo 90 punkte yra įtvirtinta pareiškėjo pareiga bendradarbiauti su Migracijos departamentu, t. y. pareiškėjas turi pateikti visus, jo manymu, svarbius ir reikšmingus dokumentus ir įrodymus, kurie pagrindžia jo pasakojimą. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas 2024 m. lapkričio 29 d. apklausos metu. Pareiškėjo apklausa buvo išsami ir detali. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė nevaržomai dėstyti savo argumentus ir pateikti įrodymus. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Migracijos departamentas perkėlė pareigą pareiškėjui įrodyti, kad jis kilmės valstybėje bus persekiojamas. Migracijos departamentas laikosi pozicijos, kad atliko objektyvų ir visapusišką pareiškėjo pateiktų įrodymų ir pasakojimų vertinimą bei nustatė, kad pareiškėjo pateiktas įrodymas (šaukimas) dėl savo trūkumų yra neautentiškas, o jo pasakojimai akivaizdžiai yra nedetalūs, abstraktūs ir prieštaraujantys surinktai kilmės valstybės informacijai.

14. Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo individualią situaciją ir baimę patirti persekiojimą ir / ar diskriminaciją dėl jo religijos / tautybės. Šiuo aspektu Migracijos departamentas pažymėjo, kad pareiškėjo pasakojimai apie patirtus diskriminacinius veiksmus dėl religijos buvo nedetalūs ir abstraktūs. Apklausos metu pareiškėjas nepateikė jokio pasakojimo dėl jo tariamo užpuolimo atliekant savo religines apeigas, juolab, kad būtų patyręs sužeidimus dėl užpuolimo, ar pasakojimo dėl tariamai patirtos diskriminacijos jo darbovietėje. Migracijos departamento atliktos apklausos metu pareiškėjas, paklaustas, ar institucijų pareigūnai ar kiti galimi asmenys su juo netinkamai elgėsi, jis nenurodė apie tariamai patirtą smurtą, grasinimus ir kt. Taip pat remiantis kilmės šalies informacija, (duomenys neskelbtini) valdžios institucijos reaguoja, jei šalyje yra vykdomi nusikaltimai religiniu pagrindu. Judaizmas nėra ekstremistinis religinis judėjimas, kurį (duomenys neskelbtini) valdžios institucijos persekiotų.

15. Migracijos departamentas atmetė pareiškėjo teiginius dėl papildomos apsaugos suteikimo, kaip nepagrįstus, nes tyrimo metu nenustatyta reali ir individuali grėsmė pareiškėjui. Tyrimo metu taip pat nenustatyta, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Pasak atsakovo, pareiškėjo pasakojimas apie tai, kad jis, tariamai slapstėsi ir vengė karo tarnybos, atmestini kaip mažai tikėtini, jo įrodymas nėra autentiškas, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis šiuo metu yra šaukiamas atlikti tarnybą, be to, mobilizacija (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta, taigi pareiškėjo skundo teiginiai dėl jo įsitraukimo į karą Ukrainoje buvo atmesti kaip nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ar įtikinamais paaiškinimais.

16. Migracijos departamentas taip pat pripažino nepagrįstais pareiškėjo teiginius, kad Sprendimas pažeidžia pareiškėjo teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 22 punktu, pareiškėjo motina nepatenka į šeimos nario apibrėžimą. Pareiškėjo motina turi (duomenys neskelbtini) pilietybę ir galiojantį (duomenys neskelbtini) išduotą pasą. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ar įtikinamų argumentų, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas.

17. Dėl pareiškėjo integracijos, kurią atsakovas vertino priimdamas sprendimą grąžinti užsienietį (įpareigoti savanoriškai išvykti), Migracijos departamentas pažymėjo, kad Sodros duomenimis pareiškėjas šiuo metu nedirba, ši aplinkybė yra sąlygota tuo, kad 2023 m. spalio 6 d. pareiškėjui paprašius prieglobsčio, atsakovas iki šiol neišdavė užsieniečio registracijos pažymėjimo, suteikiančio teisę dirbti Lietuvos Respublikoje. Vadovaujantis Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 10 punktu, prieglobsčio prašytojas turi teisę dirbti arba vykdyti savarankišką veiklą, jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės. Pareiškėjas negali remtis aplinkybe dėl jo neteisėtų veiksmų.

II. 18. Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

19. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 1992 m. atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką su savo motina. 2004 m. balandžio 23 d. jam buvo pirmą kartą išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje prieglobsčio prašytojui buvo pratęsinėjamas iki 2018 m. spalio 16 d. Migracijos departamento sprendimu Nr. (15/5-5) 24U-74 pareiškėjui išduotas leidimas buvo panaikintas pagal Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punktą (gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės). Pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) 2023 m. spalio 4 d. atvyko į Lietuvą, turėdamas (duomenys neskelbtini) konsulato išduotą C tipo vizą Nr. HUN003182869 turizmo pagrindu, galiojusią nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2023 m. spalio 29 d.

20. Teismas taip pat nustatė, kad 2023 m. spalio 12 d. pareiškėjas pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. 2023 m. spalio 12 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) tautybės, išpažįstama religija – judaizmas. Jo paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas turi teismo psichologo aukštąjį išsilavinimą. Nepriklauso jokiai politinei partijai, 2023 m. spalio 1 d. išvyko iš savo kilmės valstybės (duomenys neskelbtini). Apklausos metu jis nurodė, kad priežastis, kodėl jis prašosi prieglobsčio Lietuvoje, yra ta, kad jis yra prieš karą, slapstosi.

Lietuvoje pareiškėjas gyveno nuo 5 metų amžiaus su savo mama, jis čia baigė mokyklą, studijavo Vilniaus pedagoginiame universitete, kurio nebaigė. Prieglobsčio prašytojas išvyko į (duomenys neskelbtini) prižiūrėti savo senelių. (Duomenys neskelbtini) mirė jo senelis ir liko senelė, kuriai buvo virš 80 metų amžiaus, jai reikėjo globos. 2018 m. pareiškėjas grįžo į Lietuvą pratęsti savo leidimo, tačiau jo leidimas buvo panaikintas, nes prieglobsčio prašytojas Lietuvoje negyveno ilgiau nei 12 mėnesių. (Duomenys neskelbtini) mirus senelei nuo Covid-19, pareiškėjas norėjo grįžti atgal į Lietuvą, bet tuo metu buvo karantinas, po to prasidėjo karas Ukrainoje, kuriam jis nepritarė.

Prieglobsčio prašytojas, tebegyvendamas (duomenys neskelbtini), beveik kas 2 mėnesius pradėjo keisti gyvenamąsias vietas. Prieš išvykdamas iš (duomenys neskelbtini), jis atvyko padėti daiktus į butą, kuriame buvo registruotas. Ten pašto dėžutėje rado šaukimą, kuriuo jis buvo kviečiamas atvykti į policiją pagal (duomenys neskelbtini) BK 328 (dėl vengimo atlikti karinę tarnybą). Pareiškėjas nurodė, kad jis niekada netarnavo ir į karą jis tikrai nenori eiti dėl moralinių priežasčių, neigiamai vertina veiksmus prieš Ukrainą.

Atvyko į Lietuvą 2023 m. spalio 4 d. Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 20 d. atliktos apklausos metu pareiškėjas papildomai nurodė, kad į Lietuvą atvyko su savo motina, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę. Jis Lietuvoje gyveno, baigė mokyklą, studijavo universitete. Išvyko iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) dėl senelių, nes nebuvo kam kitam juos globoti. Gyvendamas (duomenys neskelbtini) baigė universitetą, kol studijavo, jis turėjo leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. 2018 m. pareiškėjui buvo panaikintas leidimas. Prieglobsčio prašytojo teigimu, (duomenys neskelbtini) jis pastoviai gyveno nuo 2010 m. iki senelės mirties (duomenys neskelbtini).

Prieglobsčio prašytojas apklausos metu taip pat nurodė, kad jis yra žydas. Jo motina yra žydė ir jo patėvis, gyvenęs Lietuvoje, taip pat buvo žydas. Prieglobsčio prašytojas laikosi žydų tradicijų. Pasak prieglobsčio prašytojo, diskriminacinius veiksmus dėl savo tautybės jautė visą gyvenimą, vaikystėje jį vadino „žydeliu“. Netgi senelis iš jo tėvo pusės jį „žydeliu“ vadino. Vaikystėje, gyvendamas Lietuvoje, jis su tėvais vaikščiojo į sinagogą, į „žydiškus klubus“, vyko į stovyklas. Kai prieglobsčio prašytojui suėjo 30 metų, jis (duomenys neskelbtini) pradėjo vaikščioti į sinagogą.

Gyvenant (duomenys neskelbtini) mieste buvo žydų bendruomenė, jis turėjo teisę vaikščioti (duomenys neskelbtini) į sinagogą. Jam tebegyvenant (duomenys neskelbtini), nacionalistas sudaužė minorą. Kai (duomenys neskelbtini).

21. Įvertinęs šias aplinkybes, Migracijos departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); įpareigoti savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę (duomenys neskelbtini) per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo įsigaliojimo dienos; įspėti, kad per nustatytą laiką neišvykus iš Lietuvos Respublikos, bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš šalies; neuždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Ginčijamas Sprendimas nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) priimtas dėl to, jog išnagrinėjus pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį bei įvertinus motyvus (bus mobilizuotas ir išsiųstas kariauti į (duomenys neskelbtini)), kuriais pareiškėjas grindžia prašymą suteikti prieglobstį, tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, sąlygojamas jo turimomis arba jam priskirtomis asmeninėmis savybėmis. Pareiškėjo baimė būti mobilizuotam yra grindžiama išskirtinai bendra kilmės valstybės informacija, o jo individuali baimė įsitraukti į karinį konfliktą nėra pagrįsta jokiais patikimais įrodymais. Jo pasakojimas apie tariamai gautą šaukimą atvykti į karinį komisariatą dėl nustatytų trūkumų nelaikytinas patikimu. Pareiškėjo įžvelgiama grėsmė (bus mobilizuotas) vertinta kaip išskirtinai hipotetinė. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis yra žydas, išpažįsta judaizmą. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) yra vykdomas žydų ar asmenų, išpažįstančių judaizmą, persekiojimas, kaip tai yra apibrėžiama Konvencijoje ar Direktyvoje.

22. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, teismų praktiką, konstatavo, kad remiantis (duomenys neskelbtini) įstatymais, asmenys į privalomąją karo tarnybą yra šaukiami iki 30 metų amžiaus, todėl nėra tikėtina, kad prieglobsčio prašytojas, neatitinkantis amžiaus reikalavimų, būtų šaukiamas atlikti privalomąją karo tarnybą. Prieglobsčio prašytojo teiginiai, kad jis oficialiai savo gyvenamąją vietą deklaravo tik po to, kai buvo paskelbta mobilizacija, nesutampa su jo raštu, pateiktu 2023 m. spalio 6 d., kur jis nurodė, kad jis savo gyvenamąją vietą deklaravo dėl galimybės gauti Šengeno vizą. Tuo pačiu prieglobsčio prašytojui (duomenys neskelbtini) vidaus pasas buvo išduotas, kai jam buvo 26 metai, šauktinio amžiaus, tačiau jis nesulaukė šaukimo tuo metu. Prieglobsčio prašytojui, be kita ko, 2023 m. gegužės 16 d. buvo išduotas naujas užsienio pasas, suteikiantis jam teisę vykti į užsienį, t. y. jam nebuvo sudaromos kliūtys išvykti. Remiantis kilmės valstybės informacija, užsienio pasų išdavimo apribojimai taikomi tik (duomenys neskelbtini) piliečiams, kurie jau yra gavę šaukimus arba jau buvo pašaukti į karo tarnybą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tuo atveju, jei prieglobsčio prašytojas būtų kviečiamas į karo tarnybą, užsienio pasas jam nebūtų išduotas.

23. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į jam užduodamus klausimus atsakinėjo abstrakčiai, naudojo bendrinio pobūdžio frazes, jo teikiami atsakymai dažniausiai buvo abstraktūs, į klausimus tiksliai nebuvo atsakoma. Paklaustas, ar prieglobsčio prašytojas yra gavęs šaukimą atlikti privalomąją karo tarnybą, jis atsakė bendrais teiginiais, teigė, kad kiekvienas (duomenys neskelbtini) pilietis privalo atlikti karo tarnybą. Pareiškėjas paklaustas apie jo registracijos adresą ir baudžiamosios bylos iškėlimą dėl prieglobsčio prašytojo privalomosios karo tarnybos vengimo, prieglobsčio prašytojas vengė atsakyti į klausimą. Tuo pačiu prieglobsčio prašytojas teigė, kad jis vengė gauti oficialų šaukimą atlikti privalomąją karo tarnybą, teigė, kad 2023 m. rugsėjo 29 d. jo pašto dėžutėje jis rado minimą šaukimą ir remiantis jo pasakojimu, šaukimą priėmė jo kaimynai, o ne jis asmeniškai. Pareiškėjo pasakojimas apie šaukimo įteikimą nėra suderinamas su kilmės valstybės informacija. Todėl Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas apie šaukimo dėl privalomosios karo tarnybos vengimo išdavimą nėra suderinamas su kilmės valstybės informacija.

24. Teismas vertino, kad pareiškėjo baimė būti mobilizuotam yra grindžiama išimtinai bendra kilmės valstybės informacija, o jo individuali baimė įsitraukti į karinį konfliktą nėra pagrįsta jokiais faktiniais įrodymais. Teismas pripažino pagrįstais Sprendimo teiginius, kad prieglobsčio prašytojo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti persekiojimo Konvencijos prasme, todėl Migracijos departamentas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo suteikti pabėgėlio statusą.

25. Teismas nurodė, kad pareiškėjas akcentuoja savo išpažįstamą tikėjimą, nurodo, jog (duomenys neskelbtini) jaučiamas antisemitizmas ir remiasi šia aplinkybe. Tačiau pats pareiškėjas, apklausos metu paprašytas apibūdinti religiniu požiūriu diskriminacinius veiksmus jo atžvilgiu, kuriuos patyrė gyvendamas (duomenys neskelbtini), tik bendrais bruožais minėjo, kad (duomenys neskelbtini) nacionalistas sudaužė minorą. Apklausos metu pareiškėjas nepateikė jokio pasakojimo dėl jo tariamo užpuolimo atliekant savo religines apeigas, ar kad būtų patyręs fizinius sužalojimus. Pareiškėjas, paklaustas, ar institucijų pareigūnai, ar kiti galimi asmenys, būtų su juo netinkamai elgęsi, nurodė tik (duomenys neskelbtini).

26. Teismas tais pačiais pagrindais pripažino, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomos apsaugos. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad egzistuoja reali ir individuali grėsmė pareiškėjui. Teismas, atsižvelgęs į tai, padarė išvadą, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos yra pagrįsta ir teisėta.

27. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos, nesudarant prielaidų jam savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, šiuo atveju yra proporcinga priemonė, todėl Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuria nuspręsta įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę (duomenys neskelbtini) per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo įsigaliojimo dienos, bei įspėti, kad per nustatytą laiką neišvykus iš Lietuvos Respublikos, bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš šalies, yra pagrįsta ir teisėta.

28. Teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, netenkino pareiškėjo prašymo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. 29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas taip pat prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas teisminiame procese Nr. 3-61-3-02454-2025-7 dėl užsieniečio teisės į darbą apribojimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

30. Pareiškėjas, pakartodamas skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, papildomai nurodo, kad ginčijamas Sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas, priimtas neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių. Nevertintos aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) prieš pareiškėją jau yra pradėtas baudžiamasis persekiojimas dėl vengimo atlikti karo tarnybą, todėl atsakovo keliamas klausimas dėl šaukimo į karinį komisariatą įteikimo nėra susijęs su nurodyta grėsme. Teismas išnagrinėjo bylą formaliai, iš esmės pakartodamas Migracijos departamento Sprendimo argumentus, neįvertinęs pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių. Pareiškėjas savo pasakojimui pagrįsti pateikė įvairius įrodymus, susijusius su baudžiamuoju persekiojimu (duomenys neskelbtini), taip pat kilmės valstybės informaciją, tačiau šie įrodymai nebuvo įvertinti, dėl šių įrodymų nepateiktos motyvuotos išvados.

31. Pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo laikyti motyvuotu procesiniu dokumentu, nes nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjo persekiojimo rizikos tyrimas, nebuvo individualiai įvertintos visos reikšmingos aplinkybės. Atsakovo Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, todėl jis negali būti pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Sprendimą ir nepagrįstai jį paliko nepakeistą.

32. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo prašymu stabdyti nagrinėjamą bylą iki kol bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI2-12480-809/2025, kadangi pareiškėjo prašymas nėra pagrįstas ir motyvuotas.

33. Atsakovas teigia, jog pareiškėjo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino bylos aplinkybes, yra subjektyvūs ir klaidinantys teismą. Ginčijamame Sprendime išsamiai įvertintas pareiškėjo pateiktas šaukimas. Byloje nėra ginčo, kad šaukimu pareiškėjas kviečiamas duoti paaiškinimus dėl vengimo atlikti karo tarnybą, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, paaiškinimų, kad jis buvo šaukiamas ir vengė atlikti karo tarnybą. Pareiškėjas viršijo šauktinių, kviečiamų atlikti karo tarnybą, amžiaus cenzą, todėl tikėtina, kad pareiškėjas nebuvo gavęs tokio šaukimo, o kadangi jis negavo tokio šaukimo, jis negalėjo vengti tarnybos. Atsakovas, be kita ko, nustatė, kad pareiškėjo pateiktas šaukimas kelia abejonių dėl jo autentiškumo. Ginčijamame Sprendime nustatyta eilė dokumento trūkumų, kurių pareiškėjas nepaneigė. Atsižvelgus į pateikto šaukimo formos ir turinio trūkumus pripažinta, kad tai nėra autentiškas dokumentas ir jis neturi įrodomosios galios grindžiant pareiškėjo pasakojimą.

34. Atsakovas tvirtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo deklaratyvius teiginius dėl slapstymosi, kurių nepagrindė objektyviais įrodymais. Atsakovas vertina, kad pareiškėjas nebuvo šaukiamas atlikti karo tarnybą, neturėjo nuo ko slapstytis, valdžios institucijoms jo buvimo vieta buvo žinoma ir galiausiai, jam buvo išduotas užsienio pasas. Taigi pareiškėjas šiuo atveju nepagrindė savo teiginio dėl klaidingo faktinių aplinkybių vertinimo.

35. Atsakovas pažymi, jog nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo teigti, kad pareišėjo atžvilgiu yra pradėta baudžiamoji byla, nes pareiškėjas, išskyrus deklaratyvius teiginius, kurie buvo paneigti, nepateikė jokių kitų objektyvių įrodymų ar įtikinamų argumentų.

36. Atsakovas teigia, jog pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai dėl ginčijamo Sprendimo motyvacijos yra nepagrįsti. Migracijos departamentas atliko išsamų faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimą, rėmėsi aktualia kilmės valstybės informacija. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, galinčių paneigti Migracijos departamento tyrimo metu surinktą informaciją. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde nepagrindžia konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tik pateikė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų ir jais patvirtinamų aplinkybių vertinimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus ir byloje esančią medžiagą, padarė pagrįstą išvadą, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 37. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio, įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę (duomenys neskelbtini), įspėti pareiškėją dėl neišvykimo iš Lietuvos Respublikos nustatytu laiku ir neuždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

38. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad atsakovo Sprendimo dalis, kuria nutarta nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos yra teisėta ir pagrįsta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų pabėgėlio statusui ir papildomai apsaugai įgyti. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjo pagrindinis reikalavimas panaikinti skundžiamą Sprendimą yra netenkinamas, netenkino ir jo skundo išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. pareiškėjo skundą tenkinti. Teigia, kad Skundžiamas sprendimas nemotyvuotas, nepagrįstas, priimtas neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių. Visiškai nevertinta, kad (duomenys neskelbtini) prieš pareiškėją jau yra pradėtas baudžiamasis persekiojimas dėl karinės tarnybos vengimo, todėl atsakovo keliamas klausimas dėl šaukimo į karinį komisariatą įteikimo nėra susijęs su nurodyta grėsme. Skundžiamu sprendimu teismas bylą išnagrinėjo tik formaliai, iš esmės pakartodamas Migracijos departamento sprendimus, nevertindamas pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių. Taip pat prašo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą.

40. Ginčui aktualius teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse (Įstatymo 86 str. 1 d.).

41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

42. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės grindžia tuo, kad grįžimo atveju jam kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) kyla grėsmė būti pašauktam į kariuomenę ir išsiųstam kariauti į Ukrainą, t. y. mobilizacijos baime. Taip pat teigia, jog (duomenys neskelbtini) jam gresia administracinis ir baudžiamasis persekiojimas dėl karinės tarnybos vengimo. Be to, pareiškėjas nurodė, kad jis yra žydas, išpažįsta judaizmą, dėl ko kilmės valstybėje patiria persekiojimą, kurį dėl priklausymo žydų tautybei jautė nuolat. Anot pareiškėjo, jis yra nusiteikęs prieš karą ir yra už taiką, nors savo nuomonę apie karą buvo išsakęs tik draugui. Nei socialinėje medijoje, nei kitais viešais būdais prieglobsčio prašytojas nedeklaravo savo politinės nuomonės ir pasisakymų karo atžvilgiu. Taigi vertinant pareiškėjo prieglobsčio prašymą, pirmiausia turi būti konstatuota, ar yra pagrindas suteikti jam pabėgėlio statusą, atsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu jis prašo šį statusą suteikti.

43. Pagrįsdamas šias aplinkybes prieglobsčio prašytojas pateikė (duomenys neskelbtini) šaukimą, kuriame nurodoma, kad V. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini), remiantis (duomenys neskelbtini) baudžiamojo procesinio kodekso 144 ir 145 straipsniais, 2023 m. spalio 3 d. privalo atvykti adresu (duomenys neskelbtini), pas apylinkės įgaliotinį į (duomenys neskelbtini) policijos nuovadą Nr. 89 duoti paaiškinimus dėl karinės tarnybos vengimo pagal BK 328 str. Nors pareiškėjas galimai pateikė šaukimo originalą, tačiau jo vertinimo metu atsakovui kilo abejonių dėl pateikto šaukimo autentiškumo. Visų pirma, atlikto tyrimo metu buvo rasta keletas rusakalbių svetainių, kuriose skelbiama, jog už atlygį gali būti pagaminami įvairūs pažymėjimai ir dokumentai, pavyzdžiui, mokyklos ir kolegijos baigimo, pažymėjimai, įvairių profesijų kursų pažymėjimai, šaukimai į karinį komisariatą, policiją ir teismą. Interneto svetainėse taip pat randama informacijos, kad (duomenys neskelbtini) bet kokį dokumentą, tame tarpe su oficialiais antspaudais, galima įsigyti už prieinamą kainą. Antra, Migracijos departamentas nustatė, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra policijos nuovada Nr. 79, bet ne Nr. 89, kaip nurodyta prieglobsčio prašytojo pateiktame šaukime, o policijos nuovados Nr. 89 (duomenys neskelbtini) nerasta. Taip pat konstatuoti ir kiti šaukimo aspektai, sukėlę atsakovui abejonių jo autentiškumu (nurodyto policijos skyriaus adreso, telefono numerio netikslumai ir šaukime matomi galimo kopijavimo ženklai). Trečia, prieglobsčio prašytojo pateiktame šaukime nurodoma, kad jis kviečiamas pagal BK 328 straipsnį. Remiantis BK, 328 straipsnis numato bausmę dėl vengimo atlikti karo ir alternatyvią civilinę tarnybą. Ketvirta, prieglobsčio prašytojas nėra šaukiamojo amžiaus vyras. Šaukimo gavimo metu jam buvo 36 metai, o nuo 2024 m. sausio 1 d. pradėtas taikyti šaukimo į privalomąją karo tarnybą viršutinio amžiaus cenzo padidinimas nuo 27 iki 30 metų. Be to, prieglobsčio prašytojo pase nėra padaryta jokių įrašų, kad jis būtų atlikęs privalomąją karo tarnybą. Būtent šių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog nėra tikėtina, kad prieglobsčio prašytojas traukiamas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn dėl vengimo atlikti karinę tarnybą.

44. Teisėjų kolegija sutinka tiek su atsakovo, tiek ir su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad atsižvelgus į nustatytus pareiškėjo pateikto šaukimo formos bei turinio trūkumus ir esamas abejones dėl šaukimo autentiškumo, pateiktas šaukimas nelaikytinas autentišku dokumentu bei neturi įrodomosios galios pagrindžiant prieglobsčio prašytojo pasakojimą. Išskyrus šaukimą, pareiškėjas iki išvykimo iš kilmės šalies (2023 m. spalio 1 d.) dėmesio iš (duomenys neskelbtini) institucijų dėl privalomosios karo tarnybos ar mobilizacijos nesulaukė (nebuvo šaukiamas atvykti į karinį komisariatą registracijai, nebuvo šaukiamas atlikti medicinos patikrą ir pan.). Be kita ko, prieglobsčio prašytojui 2023 m. gegužės 16 d. buvo išduotas naujas užsienio pasas, suteikiantis asmeniui teisę vykti į užsienį, t. y. jam nebuvo sudaromos kliūtys išvykti. Pagal atsakovo surinktą kilmės valstybės informaciją, užsienio pasų išdavimo apribojimai taikomi tik (duomenys neskelbtini) piliečiams, kurie jau yra gavę šaukimus arba jau buvo pašaukti į karo tarnybą, todėl tuo atveju, jei prieglobsčio prašytojas būtų kviečiamas į karo tarnybą, užsienio pasas jam nebūtų išduotas.

45. Neišsamus ir prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie aplinkybes, susijusias su privalomosios karo tarnybos vengimu (apklausos metu į užduodamus klausimus atsakinėjo vangiai, naudojo bendrines frazes, jo teikiami atsakymai dažnai buvo abstraktūs ar į klausimus buvo tiksliai neatsakoma, vengiama tikslaus, konkretaus atsakymo). Taip pat pareiškėjas teigė, kad jis vengė gauti oficialų šaukimą atlikti privalomąją karo tarnybą, nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 29 d. jo pašto dėžutėje jis rado minimą šaukimą ir remiantis jo pasakojimu, šaukimą priėmė kaimynai, o ne jis asmeniškai. Palyginus pasakojimo apie šaukimo jam įteikimo aplinkybes su kilmės valstybės informacija ((duomenys neskelbtini) šaukimai gali būti įteikiami asmeniškai pasirašytinai, registruotu laišku, kuris gali būti gautas asmeniškai arba atstovo per įgaliojimą, taip pat per valdžios vartus (duomenys neskelbtini)), akivaizdu, jog jis pasižymi prieštaringumu.

46. Migracijos departamentas, išanalizavęs kilmės valstybės informaciją, Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos 2024 m. balandžio 10 d. pateiktus duomenis, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2022 m. spalio 13 d. raštu Nr. 1S-2986 pateiktą informaciją, pagrįstai konstatavo, jog prieglobsčio prašytojas karinės tarnybos nėra atlikęs, neturi kovinės patirties, todėl neatitinka mobilizuojamų asmenų profilio. Kita vertus, pagal EUAA 2022 m. gruodžio 16 d. ataskaitą (duomenys neskelbtini).

47. Vadovaujantis JTVPK išleistu „Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovu“ dezertyrui arba asmeniui, vengiančiam karinės tarnybos gali būti suteiktas pabėgėlio statusas, jeigu už šį pažeidimą jam gresia neproporcingai griežta bausmė dėl rasės, religijos tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Taip pat minėtame JTVPK vadove akcentuojama, kad kai karinius veiksmus, kuriuose asmuo nenori dalyvauti, kaip prieštaraujančius pagrindinėms žmogiškumo normoms, pasmerkia tarptautinė visuomenė, vien bausmė už dezertyravimą gali būti laikoma persekiojimu. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 1V–361 patvirtintų Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo 66.1 punkte nustatyta, kad persekiojimo veiksmai inter alia (be kita ko) gali būti – baudžiamasis persekiojimas ar baudimas dėl atsisakymo atlikti konflikto metu karo tarnybą, kurią atliekant reikėtų daryti nusikaltimus ar veiksmus, nurodytus Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 88 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose. Taigi nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad prieglobsčio prašytojas būtų šaukiamas atlikti privalomąją karo tarnybą ar mobilizuotas kariauti prieš Ukrainą, taip pat jam grėstų baudžiamasis persekiojimas už vengimą atlikti karo tarnybą ar atsisakymą atlikti konflikto metu karo tarnybą, t. y. jam reikėtų daryti nusikaltimus ar veiksmus, nurodytus Įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose.

48. Įvertinęs pareiškėjo pasakojimą ir pateiktus įrodymus dėl persekiojimo religiniu pagrindu, taip pat kilmės valstybės ir USDOS ataskaitoje pateiktą informaciją, atsakovas teisingai sprendė, kad judaizmas ir žydų religinė grupė nėra laikoma „ekstremistine“, „teroristine“ arba „nepageidaujama“ grupe (duomenys neskelbtini), todėl (duomenys neskelbtini) valdžios institucijos nėra nusitaikiusios į (duomenys neskelbtini) tautybės ar judaizmą išpažįstančių asmenų persekiojimą. Iš atsakovo surinktos informacijos apie kilmės valstybę matyti, jog priešingai – (duomenys neskelbtini) valdžios institucijos reaguoja, jei šalyje yra vykdomi nusikaltimai religiniu pagrindu. Vertintina, kad prieglobsčio prašytojas (duomenys neskelbtini) dėl jo religinės tapatybės nesusidūrė su diskriminaciniais veiksmais, kurie yra tolygūs persekiojimui.

49. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

50. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir padėties kilmės valstybėje įvertinimą, taip pat nenustatyta tikimybė galimos prievartos grėsmės pareiškėjui grįžus į kilmės valstybę (būtų įvykdyta mirties bausmė, būtų kankinamas, patirtų žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir pan.), todėl nėra pagrindo taikyti ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus. Kadangi kariniai veiksmai (duomenys neskelbtini) teritorijoje beveik išimtinai lokalizuoti (duomenys neskelbtini) pasienio su Ukraina teritorijoje, prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl V. K. neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

51. Pagal Europos Žmogaus Teisingumo Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

52. Nagrinėjamu atveju, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis (įrodymus) ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Atsakovas, įvertinęs bylos įrodymus, taip pat pagrįstai sprendė, jog nei surinkta informacija apie kilmės valstybę, nei pareiškėjo pateikti paaiškinimai nepagrindė jo baimės patirti persekiojimą kilmės valstybėje pagrįstumo.

53. Pirmosios instancijos teismo sprendime išsamiai pasisakyta dėl pareiškėjo socialinių, ekonominių ir šeiminių ryšių su Lietuvos Respublika, įpareigojimo savanoriškai išvykti ir neuždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką. Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Minėtais aspektais teisėjų kolegija pritaria atsakovo bei žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir plačiau šioje nutartyje dėl to nebepasisako.

54. Prieglobsčio prašytojas apeliaciniame skunde prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis sprendimas teisminiame procese Nr. 3-61-3-02454-2025-7 dėl užsieniečio teisės į darbą apribojimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys.

Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., LVAT 2013 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-440/2013, 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013, 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-765/2014). Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas.

Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-209-261/2019, 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-336-520/2019).

Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos sustabdymo pagrindą, pirmiausia turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą (žr., pvz., LVAT 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-261/2019, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-254-525/2020).

55. Atsižvelgiant į tai, kad prieglobsčio prašytojas apeliaciniame skunde, išskyrus prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą, nepateikė jokių argumentų dėl prejudicinio ryšio tarp šių bylų egzistavimo, toks abstraktus prašymas dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo netenkintinas.

56. Netenkinus reikalavimo panaikinti Migracijos departamento Sprendimą, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą – įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

57. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

58. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ernestas Spruogis

Egidijus Šileikis