2a6b0257-593b-4648-bef5-e06916e65ff2 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-67-464/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02755-2016-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7; (S) 2.2.2.8.2; 2.4.2.13; 2.6.1.3.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17; 2.6.10.5.2.18; 2.6.10.8; 3.1.12.5; 3.2.8.8; 3.6.1.2 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), JÅ«ratės Varanauskaitės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės SEB banko ir atsakovų Č.

K., L&M International Trading Ltd ir Å . K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-242-640/2020 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės SEB banko ieÅ¡kinį atsakovams likviduotai akcinei bendrovei ,,Vingriai“, Č. K., L&M International Trading Ltd ir Å . K. dėl nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė AB SEB bankas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi prašė: 1.1. priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų LAB ,,Vingriai“ (ieÅ¡kinio pateikimo metu – BAB ,,Vingriai“), Č.

K., L&M International Trading Ltd ir Å . K. 618 004 Eur nuostolių atlyginimÄ , iÅ¡ LAB ,,Vingriai“ – nevirÅ¡ijant 464 774 Eur sumos, iÅ¡ Č. K. – nevirÅ¡ijant 213 460 Eur; 1.2. priteisti solidariai iÅ¡ visų atsakovų 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistas sumas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; 1.3. priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2007 m. kovo 16 d. su UAB „Pramonės pastatų valdymas“ sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-030182, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo nuosavybės teise įsigyti iÅ¡ UAB „Pramonės pastatų valdymas“ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ gamybos patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), ir perduoti jas valdyti bei naudotis UAB „Pramonės pastatų valdymas“. TÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2007 m. kovo 16 d., ieÅ¡kovė, atsakovė LAB ,,Vingriai“ ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ sudarė triÅ¡alį susitarimÄ , kuriuo susitarė, kad jeigu ieÅ¡kovė nutrauks lizingo sutartį, tuo pačiu metu pasibaigs ir LAB ,,Vingriai“ su UAB „Pramonės pastatų valdymas“ 2005 m. rugsėjo 6 d. sudaryta ginčo turto nuomos sutartis.

Lizingo sutartis dėl netinkamo jos vykdymo 2009 m. rugpjūčio 25 d. buvo nutraukta, o 2009 m. spalio 8 d. su UAB ,,Pramonės pastatų valdymas“ sudarytas susitarimas dėl turto grÄ Å¾inimo ir jo atlaisvinimo tvarkos, pagal kuriÄ turtas turėjo bÅ«ti ieÅ¡kovei grÄ Å¾intas nė vėliau kaip iki 2010 m. sausio 30 d. Tačiau faktinį patalpų valdymÄ ieÅ¡kovė tvirtina atgavusi tik 2016 m. rugsėjo 29 d.

3. Pasak ieÅ¡kovės, jai priklausančiomis patalpomis nuo 2010 m. vasario 1 d. nepagrįstai, neturėdama tam jokio teisinio pagrindo naudojosi atsakovė LAB ,,Vingriai“, o tokia aplinkybė buvo konstatuota įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose, priimtuose pagal ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ vindikacinį ieÅ¡kinį (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-5066-661/2015; Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2A-526-303/2016). Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. ginčo patalpomis pradėjo naudotis kitas juridinis asmuo – UAB ,,Technometalas“. Taigi, dėl atsakovių bendrų neteisėtų veiksmų, laiku neatlaisvinus ieÅ¡kovei priklausančio turto ir naudojimosi Å¡iuo turtu neatlygintinai, ieÅ¡kovė patyrė nuostolius, lygius nuomos pajamoms, kurias bÅ«tų gavusi už patalpų nuomÄ .

4. Pažymėjo, kad atsakovei LAB ,,Vingriai“, atlaisvinusiai patalpas tik 2015 m. spalio 31 d., kitoje Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1732-619/2016 (2021 m. Å¡ios bylos Nr. 2-98-619/2021) jau yra pareikÅ¡tas reikalavimas dėl nuostolių, patirtų nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d., atlyginimo, todėl nagrinėjamoje byloje praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovės LAB ,,Vingriai“ nuostolių, patirtų už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d., atlyginimÄ , apskaičiuotÄ pagal UAB ,,Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas 2017 m. sausio 26 d. parengtÄ turto vertinimo ataskaitÄ , t. y. 464 774 Eur.

5. IeÅ¡kovės teigimu, kartu su faktine patalpų naudotoja LAB ,,Vingriai“ solidariai atsakingais laikytini ir kiti atsakovai, t. y. Č. K., kuris nuo 1998 m. rugpjūčio 26 d. iki 2014 m. liepos 1 d. buvo LAB ,,Vingriai“ vadovas, vienintelis LAB ,,Vingriai“ akcininkas L&M International Trading Ltd ir Å¡io akcininko vadovas Å . K.. Kadangi kitoje Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1732-619/2016 ieÅ¡kovė jau yra pareiÅ¡kusi reikalavimÄ ÄŒ. K. dėl nuostolių, jos patirtų laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2012 m. kovo 1 d., atlyginimo, Å¡iuo ieÅ¡kiniu praÅ¡omas priteisti 213 460 Eur nuostolių atlyginimas, apskaičiuotas remiantis ta pačia UAB ,,Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas vertinimo ataskaita už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d. Atsakovams t. y. L&M International Trading Ltd ir Å . K. reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl 618 004 Eur nuostolių, patirtų nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d., atlyginimo.

6. IeÅ¡kovės įsitikinimu, visų atsakovų atsakomybė yra solidari, nes visi jie tarpusavyje yra susiję, veikė kartu, siekdami vieningo tikslo – neatlaisvinti ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančių patalpų. Tai patvirtina jų veiksmų visuma, nepagrįstai inicijuojant ne vienÄ teisminį ginÄÄ dėl lizingo ir nuomos sutarčių sÄ lygų pripažinimo negaliojančiomis, kuriuos sprendžiant buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiant ieÅ¡kovei disponuoti turtu, taip pat net 6 kartus teikiant pareiÅ¡kimus dėl restruktÅ«rizavimo bylos LAB ,,Vingriai“ iÅ¡kėlimo.

Visi Å¡ie teisminiai procesai baigėsi atsakovų nenaudai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 30 d. sprendimu ieÅ¡kovės AB SEB banko ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovei: (1) solidariai iÅ¡ atsakovų LAB „Vingriai“ (sprendimo priėmimo metu – BAB ,,Vingriai“) ir Č. K. 462 477,82 Eur nuostolių atlyginimÄ , 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 462 477,82 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo 2016 m. gruodžio 28 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, tačiau iÅ¡ atsakovo Č.

K. nevirÅ¡ijant 213 460 Eur sumos; (2) subsidiariai iÅ¡ atsakovų Å . K. ir L&M International Trading Ltd 615 708,62 Eur nuostolių atlyginimÄ , 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 615 708,62 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo 2016 m. gruodžio 28 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; (3) lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų 5 593 Eur žyminį mokestį ir 5 712 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y. iÅ¡ kiekvieno atsakovo po 2 826,25 Eur; (4) priteisė iÅ¡ atsakovų po 15,78 Eur dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybei; (5) kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

8. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo Å . K. argumentus, kad ieÅ¡kinys jo atžvilgiu pateiktas įgaliojimų neturinčio asmens. Nors ieÅ¡kovės su advokatu sudarytoje atstovavimo sutartyje yra nurodyta, kad ieÅ¡kovės atstovai turi teisę jai atstovauti visuose ginčuose prieÅ¡ L&M International Trading Ltd, UAB ,,Technometalas“ ir UAB ,,Ecorus“, atstovavimo sutartyje nekonkretizuojant, kad ieÅ¡kovės atstovui suteikiama teisė ieÅ¡kovės vardu veikti ir prieÅ¡ atsakovÄ Å . K., tačiau iÅ¡ aktyvių ieÅ¡kovės veiksmų teismas sprendė, jog advokatui tokia teisė buvo suteikta. Teismas pažymėjo, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė apmokėjo už atsakovų L&M International Trading Ltd ir Å . K. kuratoriaus darbÄ , tokiais savo veiksmais patvirtindama advokato įgalinimus atstovauti ir veikti jos vardu visų atsakovų atžvilgiu. Be to, Å . K. yra L&M International Trading Ltd vadovas, jam byloje reiÅ¡kiami reikalavimai kaip tos įmonės vadovui.

9. Teismas nesutiko ir su atsakovo L&M International Trading Ltd argumentais, kad ieškinys šiam atsakovui pareikštas pažeidžiant teismingumo taisykles. Šiuo aspektu pažymėjo, kad ieškinys yra pareikštas keturiems solidariems atsakovams dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo, dviejų atsakovų gyvenamosios vietos adresas ir / ar buveinės adresas yra Vilniuje. Ieškinio pareiškimo momentu tiek atsakovo Š. K. gyvenamoji vieta, tiek ir atsakovo L&M International Trading Ltd veiklos vieta taip pat buvo registruotos Vilniuje.

Todėl, teismo vertinimu, ieÅ¡kovė turėjo teisę pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 30 straipsnio 12 dalį pasirinkti vienÄ iÅ¡ kelių teismų, kuriems byla teisminga. Be to, žalos padarymo vieta yra Lietuvos Respublikoje, nekilnojamasis turtas, kuris buvo valdomas be teisinio pagrindo, taip pat yra Lietuvos Respublikoje. Teismas, atsižvelgdamas į tokias faktines aplinkybes, pripažino, kad byla yra betarpiÅ¡kai susijusi su Lietuvos Respublika ir priskirtina Lietuvos teismų jurisdikcijai.

10. Teismas nesutiko ir su atsakovų L&M International Trading Ltd bei Å . K. pozicija dėl ieÅ¡kinio neatitikimo kalbos reikalavimams, nepateikus jo vertimo į anglų kalbÄ , ir Å¡ių atsakovų procesinių teisių pažeidimo. Nurodė, kad atsakovas L&M International Trading Ltd veikė Lietuvos Respublikoje, iÅ¡vieÅ¡inta jo veiklos vieta – (duomenys neskelbtini). Atsakovo vadovas Å . K. taip pat supranta lietuvių kalbÄ . Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai – atsakovo L&M International Trading Ltd pasiraÅ¡yta atstovavimo sutartis, teismui bei pačiai ieÅ¡kovei adresuoti raÅ¡tai (ieÅ¡kinio priedai Nr.8, 27, 28, 29), kurie yra suraÅ¡yti bÅ«tent lietuvių kalba ir pasiraÅ¡yti, tik patvirtina, kad atsakovui lietuvių kalba yra suprantama.

11. Spręsdamas dėl atsakovei LAB ,,Vingriai“ pareikÅ¡to reikalavimo, teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ grindžia ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.97 straipsnio pagrindu, kaip turto savininkė, ir CK 6.263 straipsnio nuostatomis. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės reikalavimas – priteisti nuostolių atlyginimÄ už neteisėtÄ naudojimÄ si ieÅ¡kovei priklausančiomis patalpomis, iÅ¡ esmės laikytinas reikalavimu dėl civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.246-6.249 straipsniai).

12. Teismas pažymėjo, kad atsakovės LAB ,,Vingriai“ veiksmų neteisėtumas jau yra konstatuotas įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-5066-661/2015, kuris įsiteisėjo 2016 m. liepos 12 d., Lietuvos apeliaciniam teismui palikus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2A-526-302/2016). Nurodytose bylose teismai konstatavo, kad nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d. atsakovė LAB ,,Vingriai“ naudojosi ieÅ¡kovei priklausančiomis patalpomis nesant tam jokio teisinio pagrindo ir nemokėdama atlygio už naudojimÄ si jai nepriklausančiu turtu. Kadangi pirmiau iÅ¡nagrinėtoje ir nagrinėjamoje byloje dalyvavo tie patys asmenys – ieÅ¡kovė ir atsakovė BAB ,,Vingriai“, teismas pirmiau nustatytas aplinkybes pripažino prejudicinėmis ir iÅ¡ naujo neįrodinėtinomis.

13. Atsakovų atsikirtimus, kad patalpomis ir po lizingo sutarties nutraukimo atsakovė LAB ,,Vingriai“ naudojosi teisėtai, nes, inicijavus kitas civilines bylas, teismai jose taikė laikinÄ sias apsaugos priemones, kurių pagrindu ir buvo naudojamasi ginčo patalpomis, teismas taip pat pripažino nepagrįstais. Visi reikalavimai, kuriems užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. tiek LAB ,,Vingriai“ prevencinis ieÅ¡kinys dėl uždraudimo nutraukti patalpų nuomos sutartį ir jÄ iÅ¡keldinti iÅ¡ patalpų, kurio įvykdymui užtikrinti Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiant iÅ¡keldinti LAB ,,Vingriai“ iÅ¡ ginčo patalpų, galiojusios iki 2014 m. gruodžio 11 d. (Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1801-486/2011), tiek atsakovų ieÅ¡kinys dėl lizingo, pirkimo–pardavimo sutarčių ir susitarimo dėl turto pagal lizingo sutartį grÄ Å¾inimo ir atlaisvinimo tvarkos pripažinimo negaliojančiomis, kurio įvykdymo užtikrinimui Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ginčo patalpas areÅ¡tuojant ir jų saugotoju paskiriant BAB ,,Vingriai“, galiojusios iki 2016 m. sausio 8 d. (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-2593-275/2015;

Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. 2-2702/2011, 2A-269-241/2016), buvo atmesti kaip nepagrįsti, o laikinosios apsaugos priemonės panaikintos.

14. Ä®vertinęs nurodytas faktines aplinkybes, teismas, vadovaujantis CPK 146 straipsnio 2 dalimi ir jos aiÅ¡kinimo praktika, padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė LAB ,,Vingriai“, praÅ¡ydama taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, pažeidė pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Teismas sprendė, kad tarp atsakovės LAB ,,Vingriai“ neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovės patirtų nuostolių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Jei atsakovė LAB ,,Vingriai“ bÅ«tų tinkamai ir laiku perdavusi ieÅ¡kovei patalpas tada, kai tik jai kilo pareiga jas grÄ Å¾inti ir atlaisvinti, bei nebÅ«tų neteisėtai jomis naudojusis iki buvo iÅ¡keldinta įsiteisėjus teismo sprendimui, ieÅ¡kovė bÅ«tų galėjusi gauti pajamas už patalpų nuomÄ .

Atsakovų argumentų, kad ieškovė neįrodė žalos fakto, teismas pagrįstais nepripažino, pažymėjęs, jog vien toks faktas, kad ieškovė atgautų 2016 metais patalpų nenuomojo, nesudaro pagrindo teigti, jog jų nebuvo galima išnuomoti.

15. Nustatydamas kompensuotinų ieÅ¡kovei nuostolių dydį, teismas vadovavosi ieÅ¡kovės į bylÄ pateikta UAB ,,Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas 2017 m. sausio 26 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 40839. Kaip nepagrįstus ir neįrodytus teismas atmetė ir tokius atsakovų argumentus, jog Å¡ioje ataskaitoje pateikti duomenys nėra teisingi. IÅ¡ ataskaitos teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d. ieÅ¡kovė bÅ«tų galėjusi gauti 462 477,82 Eur nuomos mokestį, todėl bÅ«tent Å¡iÄ sumÄ laikė ieÅ¡kovės nuostoliais, patirtais dėl neteisėtų LAB ,,Vingriai“ veiksmų.

16. Spręsdamas dėl atsakovo Č. K. civilinės atsakomybės, teismas pažymėjo, kad jis nuo 1998 m. rugpjūčio 26 d. iki 2014 m. liepos 1 d. buvo LAB ,,Vingriai“ vadovu, per kurį bendrovė įgijo civilines teises ir pareigas ir kurio civilinės atsakomybės pagrindai numatyti CK 2.87 straipsnyje. Nors byloje nėra pakankamai duomenų konstatuoti, kad LAB ,,Vingriai“ jau 2009 metais buvo nemoki ir atsakovui Č. K., kaip vadovui, kilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo, visgi, teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja tokiÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡is atsakovas piktnaudžiavo teise į teisminę gynybÄ , inicijuodamas nepagrįstus teisminius procesus prieÅ¡ ieÅ¡kovę, kurių metu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, darančios ieÅ¡kovei žalÄ .

Teismas dar kartÄ atkreipė dėmesį į ieÅ¡kinių bankui inicijuotose civilinėse bylose netenkinimo faktÄ , taip pat į tai, kad Å¡io atsakovo vadovavimo metu net 3 kartus buvo kreiptasi dėl jo vadovaujamai bendrovei restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo, tačiau visi pareiÅ¡kimai buvo atmesti (Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. B2-1072-661/2010, B2-3392­619/2012, B2-3521-232/2014; Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2-1081/2014).

17. Be to, atsakovui Č. K., kaip LAB ,,Vingriai“ vadovui, turėjo bÅ«ti žinoma, kad ieÅ¡kovei nutraukus su trečiuoju asmeniu UAB „Pramonės pastatų valdymas“ sudarytÄ lizingo sutartį, nutrÅ«ko ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ bei atsakovės LAB „Vingriai“ sudaryta nuomos sutartis, atitinkamai, atsakovei atsirado pareiga atlaisvinti užimamas patalpas nuo 2010 m. vasario 1 d. Atsakovas Č. K., bÅ«damas LAB ,,Vingriai“ vadovu, turėjo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai, vykdyti CK 2.87 straipsnyje nustatytas pareigas, elgtis sÄ Å¾iningai, užtikrinti, kad bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus bei savo veiksmais nedaryti žalos tretiesiems asmenims (CK 6.263 straipsnis).

Veikdamas prieÅ¡ingai, t. y. reikÅ¡damas LAB ,,Vingriai“ vardu nepagrįstus reikalavimus teismuose, atsakovas Č. K. elgėsi nesÄ Å¾iningai ir prisidėjo prie ieÅ¡kovei padarytos žalos. Todėl LAB ,,Vingriai“ ir jos vadovo Č. K. civilinė deliktinė atsakomybė yra solidari. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo Č. K. prašė priteiti 213 460 Eur nuostolių atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d., nors pagal vertinimo ataskaitÄ už šį laikotarpį nuomos rinkos vertė yra didesnė – 250 969,06 Eur.

Šiuo atveju priteistinas ieškinyje nurodytos sumos, t. y. 213 460 Eur nuostolių atlyginimas iš atsakovo Č. K. solidariai su atsakove LAB ,,Vingriai“.

18. Spręsdamas dėl kitų atsakovų – L&M International Trading Ltd ir Å . K. civilinės atsakomybės, teismas nurodė, kad atsakovas Å . K. buvo ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ (Å¡i bendrovė bylos nagrinėjamo metu buvo iÅ¡registruota) tiesioginis akcininkas, jam priklausė 100 proc. Å¡ios bendrovės akcijų, taip pat jis yra LAB ,,Vingriai“ akcininko L&M International Trading Ltd vadovas bei vienintelis akcininkas. Taigi, atsakovas Å . K. kontroliavo tiek UAB ,,Pramonės pastatų valdymas“, tiek ir LAB ,,Vingriai“ veiklÄ , darė įtakÄ abiejų Å¡ių bendrovių valdymui per valdymo organus bei tiesiogiai (priimdamas strateginius sprendimus), todėl Å . K. taip pat turėjo pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai (CK 2.50 straipsnio 3 dalis, CK 1.5 straipsnio 1 dalis), savo veiksmais nedaryti žalos ieÅ¡kovei (CK 6.263 straipsnis).

19. Teismo vertinimu, atsakovams L&M International Trading Ltd ir Å . K. buvo žinomos faktinės LAB ,,Vingriai“ ir ieÅ¡kovės ginčo aplinkybės dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančių patalpų. Å ie atsakovai nedėjo pastangų atlaisvinti patalpų ir perduoti jas ieÅ¡kovei, bet, prieÅ¡ingai, atliko veiksmus, siekiant iÅ¡laikyti ir toliau naudotis patalpomis neatlygintinai. IÅ¡ bylos medžiagos teismas nustatė, kad 2014 m. liepos 14 d. L&M International Trading Ltd atstatydino LAB ,,Vingriai“ vadovÄ ÄŒ.

K. iš vadovo pareigų, naujuoju vadovu paskirdamas Panamos Respublikos pilietį E. Q. D. l. R. M. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad šis asmuo realiai būtų vadovavęs bendrovei. Taip pat atsakovo L&M International Trading Ltd, kaip akcininko, sprendimu iš Vilniaus m. į Klaipėdos m. buvo perregistruota LAB ,,Vingriai“ buveinė, šiame mieste teismui buvo pateikti dar 3 pareiškimai dėl restruktūrizavimo bylos jai iškėlimo. Visi prašymai buvo netenkinti arba restruktūrizavimo procesai nutraukti.

20. Taigi, įvertinęs tai, kad Å . K. buvo L&M International Trading Ltd vadovas ir akcininkas, turėjęs galimybę kontroliuoti ir daryti įtakÄ LAB ,,Vingriai“ veiklai, teismas konstatavo, kad jis pritarė LAB ,,Vingriai“ veiksmams, t. y. tiek daugkartiniam restruktÅ«rizavimo bylų procesų inicijavimui, tiek LAB ,,Vingriai“ vadovo pakeitimui, nepagrįstų ieÅ¡kinių ir praÅ¡ymų teismams pateikimui. Å ie atsakovai piktnaudžiavo savo teisėmis ir nesÄ Å¾iningai jomis naudojosi, tuo padarydami ieÅ¡kovei žalÄ , kurios atlyginimas priteistinas subsidiariai už visÄ laikotarpį (nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d.), kurį LAB ,,Vingriai“ neteisėtai naudojosi ieÅ¡kovei priklausiančiomis patalpomis (CK 2.50 straipsnis, 6.245 straipsnio 5 dalis).

Pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ ataskaitÄ nuomos rinkos vertė už laikotarpį nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d. siekė 615 708,62 Eur, taigi teismas Å¡iÄ sumÄ ir priteisė subsidiariai iÅ¡ atsakovų L&M International Trading Ltd ir Å . K.. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 21. IeÅ¡kovė AB SEB bankas apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimÄ pakeisti: iÅ¡ motyvuojamosios jo dalies paÅ¡alinti motyvus <...Jei atsakovė Vingriai bÅ«tų tinkamai ir laiku perdavusi ieÅ¡kovei Patalpas tada, kai tik jai kilo pareiga jas grÄ Å¾inti ir atlaisvinti, bei nebÅ«tų neteisėtai jomis naudojusi toliau iki pat iÅ¡keldinimo įsiteisėjus teismo sprendimui, ieÅ¡kovė bÅ«tų galėjusi gauti pajamas už Patalpų nuomÄ ...>; <...Vien tas faktas, jog ieÅ¡kovė atgavusi patalpas nuo 2016 metų jų nenuomojo, nesudaro pagrindo teigti, jog patalpų nebuvo galima iÅ¡nuomoti.

Be to, atsakovai nepagrindė ir neįrodė savo argumentų, jog patalpos nebuvo galima realiai iÅ¡nuomoti dėl jų specifikos...> (sprendimo 26-27 punktai); konstatuoti, kad visų atsakovų atsakomybė yra solidari. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 21.1. Atsakovės LAB „Vingriai“ neteisėti ir nesÄ Å¾iningi veiksmai yra tiesioginė ieÅ¡kovės žalos pasekmė, todėl vertinimas, ar ieÅ¡kovė bÅ«tų galėjusi iÅ¡nuomoti patalpas kitiems asmenims, nėra Å¡ios bylos dalykas, juolab kad tokios galimybės ieÅ¡kovė neturėjo bÅ«tent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, užgrobiant patalpas.

Aplinkybė, ar buvo galima realiai iÅ¡nuomoti patalpas, taip pat neturi teisinės reikÅ¡mės vertinant atsakovų faktiÅ¡kai jau atliktus neteisėtus veiksmus, t. y. nesÄ Å¾iningÄ turto užgrobimÄ ir neatlygintini naudojimÄ si juo. Todėl tokie motyvai Å¡alintini iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo. 21.2. Visų atsakovų atsakomybė yra solidari, kadangi jie visi bendrai ėmėsi įvairių priemonių, siekdami apsunkinti ieÅ¡kovei priklausančio turto atgavimÄ , t. y. piktnaudžiavo teise į teisminę gynybÄ , inicijuodami nepagrįstus teisminius procesus, kurių metu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, darančios žalÄ bankui.

Visi ieÅ¡kiniai buvo atmesti kaip nepagrįsti, laikinosios apsaugos priemonės panaikintos. 21.3. Atsakovai Č. K., L&M International Trading Ltd ir Å . K. piktnaudžiavo teise į teisminę gynybÄ pateikdami teismui net 6 pareiÅ¡kimus dėl restruktÅ«rizavimo bylų iÅ¡kėlimo, tačiau visos bylos buvo nutrauktos, o per tÄ laikÄ LAB ,,Vingriai“ turtinė padėtis labai pablogėjo. Nėra jokių abejonių, kad LAB ,,Vingriai“ akcininkui ir Å¡io akcininko vadovui buvo žinoma apie inicijuojamas restruktÅ«rizavimo bylas, nes tik su jų pritarimu bendrovės vadovas galėjo reikÅ¡ti tokius praÅ¡ymus. 21.4.

Atsakovai Č. K., L&M International Trading Ltd ir Š. K. pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 38 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalį. Iš BAB ,,Vingriai“ finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad vėliausiai 2009 metais bendrovės direktoriui turėjo būti žinoma ir suprantama, kad bendrovės finansinė padėtis yra sudėtinga. Atsakovas Č. K., kaip vadovas, akcininkas L&M International Trading Ltd, o taip pat ir Š.

K., kaip L&M International Trading Ltd vadovas ir akcininkas, t. y. asmuo, visiÅ¡kai kontroliuojantis LAB ,,Vingriai“ ir L&M International Trading Ltd, turėjo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau to nepadarė.

22. Atsakovas Å . K. apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, priimti raÅ¡ytinius įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 22.1. Teismas neiÅ¡samiai ir pavirÅ¡utiniÅ¡kai ir / arba Å¡aliÅ¡kai vertino Å¡alių teisinius argumentus bei raÅ¡ytinius įrodymus, taip pat pažeidė proceso ir materialios teisės normas.

Tokiems pažeidimams įtakos galėjo turėti tai, kad teismas, prieÅ¡ priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , akivaizdžiai neklausė bei objektyviai negalėjo iÅ¡klausyti 2019 m. lapkričio 13 d. posėdžio metu Å¡alių teiktų paaiÅ¡kinimų ir atsikirtimų dėl bylos esmės ir joje įrodinėtinų teisiÅ¡kai svarbių aplinkybių, nes Å¡io teismo posėdžio tinkamos kokybės garso įraÅ¡as byloje atsirado tik praėjus 30 dienų nuo sprendimo priėmimo. Atsakovas, negalėdamas susipažinti su teismo posėdžio garso įraÅ¡u, negalėjo ir tinkamai pasinaudoti teise į apeliacijÄ . 22.2.

Atsakovė LAB „Vingriai“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie bÅ«tų galėję sukelti ieÅ¡kovei bent teorinę žalÄ , todėl objektyviai negalėjo bÅ«ti jokių neteisėtų LAB „Vingriai“, ar, juo labiau, iÅ¡vestinių jos akcininko L&M International Trading Ltd bei direktoriaus Å . K. veiksmų. Atsakovė LAB ,,Vingriai“ ginčo patalpomis naudojosi teisėtai – vykdydama imperatyviÄ Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-2702/2011.

Patalpų saugojimas negali bÅ«ti laikomas neteisėtu, nes prieÅ¡ingu atveju kaip tik bÅ«tų pažeistas imperatyvus teismo nurodymas LAB „Vingriai“ saugoti patalpas. 22.3. Jei ieÅ¡kovė mano, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jai buvo padaryta žala, ji, vadovaudamasi CPK 146 straipsnio 2 dalimi, galėjo kreiptis į teismÄ dėl jos atžvilgiu taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis padarytos žalos atlyginimo. Tačiau ieÅ¡kovė to nedarė ir nedaro, taigi ji pripažįsta, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis žala jai nepadaryta.

Byloje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys negali bÅ«ti laikomas ieÅ¡kiniu dėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis padarytos žalos atlyginimo, kadangi tiek ieÅ¡kinio pagrindas, tiek ir jo dalykas yra visiÅ¡kai kitas. Be to, toks ieÅ¡kinys galėtų bÅ«ti nukreiptas tik į konkretų asmenį, kurio praÅ¡ymo pagrindu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. 22.4. Tai, kad atsakovų pareikÅ¡ti bankui ieÅ¡kiniai buvo atmesti, nereiÅ¡kia, kad praÅ¡ymai taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones buvo nepagrįsti ar teikti nesÄ Å¾iningai.

Tiek inicijuotos bylos, tiek ir jose pateikti praÅ¡ymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo sÄ Å¾iningas ir racionalus elgesys, siekiant ginti galimai pažeistas LAB „Vingriai“ teises. Jei minėtos bylos bÅ«tų buvusios inicijuotos aiÅ¡kiai nepagrįstai, teismai nebÅ«tų pritaikę laikinųjų apsaugos priemonių, konstatavę ieÅ¡kinių preliminarų pagrįstumÄ . 22.5. Teismo nurodytoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-5066-661/2015 priimtame 2015 m. lapkričio 30 d. sprendime dėl atsakovės LAB ,,Vingriai“ iÅ¡keldinimo iÅ¡ ginčo patalpų nebuvo vertinamos aplinkybės, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių galiojimu ir jų turiniu.

Tokio sprendimo priėmimas nereiÅ¡kia, kad atsakovė LAB ,,Vingriai“ patalpomis naudojosi nepagrįstai. 22.6. Net ir nustačius LAB ,,Vingriai“ veiksmų neteisėtumÄ , tai nesudarytų pagrindo konstatuoti jos akcininko L&M International Trading Ltd ar, juo labiau, jo direktoriaus Å . K. iÅ¡vestinio veiksmų neteisėtumo. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje numatyta tik juridinio asmens dalyvio atsakomybė už juridinio asmens veiksmus (įsipareigojimus), tačiau nenumatyta, kad už juridinio asmens prievoles atsako ir jo akcininko direktorius. 22.7.

LAB „Vingriai“ akcininko direktorius Å . K., nebÅ«damas nei LAB „Vingriai“ direktoriumi, nei jos akcininku, neturi ir neturėjo jokių fiduciarinių pareigų LAB „Vingriai“ bei jos valdomų patalpų atžvilgiu. Jis neturėjo sprendžiamo balso dėl LAB „Vingriai“ veiklos ir / ar jos naudojimosi patalpomis. Todėl jis negalėjo atlikti jokių neteisėtų veiksmų. 22.8. IeÅ¡kovė neįrodė žalos fakto. Pateikta į bylÄ UAB ,,Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas ataskaita įrodo tik tai, kokios nuomos kainos teoriÅ¡kai galėjo bÅ«ti mokamos už patalpų nuomÄ aktualiu laikotarpiu, tačiau neįrodo, kad ieÅ¡kovė realiai bÅ«tų siekusi ir realiai galėjusi iÅ¡nuomoti patalpas bei gauti už tai tam tikrÄ numos mokestį.

Aplinkybę, kad ieÅ¡kovė neketino nuomoti patalpų, patvirtina ir tai, kad net ir po to, kai patalpos buvo atlaisvintos, jos nebuvo iÅ¡nuomotos. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų dėl potencialių nuomininkų, tokia veikla nėra bÅ«dinga banko vykdomai veiklai, be to, Å¡iam turtui buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės. 22.9. Patalpų vertinimo ataskaita ir joje pateiktos iÅ¡vados yra akivaizdžiai neteisingos ir neobjektyvios. Tai, kad nustatytos nuomos pajamos nėra pagrįstos, patvirtina ir aplinkybė, kad bankas Å¡ias patalpas pardavė už 580 165,28 Eur kainÄ , kuri yra mažesnė už nurodytÄ nuomos mokestį.

Rengiant ataskaitÄ nebuvo atsižvelgta į esminius patalpų aspektus. 22.10. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovų praÅ¡ymus dėl ataskaitÄ pateikusios ekspertės apklausos, teismo ekspertizės skyrimo, taip pažeisdamas rungimosi, lygiateisiÅ¡kumo, įrodymo vertinimo taisykles. 22.11. Teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovų L&M International Trading Ltd ir Å . K. 6 proc. dydžio palÅ«kanas, procesas užtruko dėl pačios ieÅ¡kovės praÅ¡ymų atidėti teismo posėdžius, kas iÅ¡ esmės ir užvilkino bylÄ .

Be to, Å¡ie atsakovai trejus metus bylos nagrinėjime net ir nedalyvavo. 22.12. IÅ¡ subsidiarių atsakovų priteista 1,5 karto didesnis žalos atlyginimas nei iÅ¡ pačių pagrindinių atsakovų. Tai yra akivaizdi teisinė klaida, paneigianti subsidiarios civilinės atsakomybės, kildintinos iÅ¡ pagrindinio skolininko civilinės atsakomybės, instituto esmines sÄ lygas. 22.13. IeÅ¡kinys ir praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pareikÅ¡ti nesÄ Å¾iningai, tai ieÅ¡kovės suplanuota nesÄ Å¾ininga spaudimo priemonė atsakovams, siekiant iÅ¡spręsti kitus jos ginčus su kitais asmenimis.

23. Atsakovas L&M International Trading Ltd apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, o šį praÅ¡ymÄ atmetus, teismo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, priimti raÅ¡ytinius įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas iÅ¡ esmės tapačiais, kaip ir atsakovo Å .

K. apeliacinis skundas, argumentais, juos papildžius tokiais argumentais: 23.1. Teismas neįvertino, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys užsienyje (Virdžinijos (Mergelių) salose) įregistruoto atsakovo L&M International Trading Ltd atžvilgiu negalėjo bÅ«ti reiÅ¡kiamas Vilniaus apygardos teisme. Toks ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti reiÅ¡kiamas atitinkamame atsakovo registruotos buveinės valstybės teisme (CPK 782 straipsnis). Teismas, iÅ¡nagrinėjęs jam neteismingÄ bylÄ dalyje dėl reikalavimų atsakovui L&M International Trading Ltd, padarė esminį proceso teisės pažeidimÄ , sudarantį pagrindÄ panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas). 23.2.

Teismingumo nustatymui neturi teisinės reikÅ¡mės sprendime akcentuota aplinkybė, kad ieÅ¡kovės reikalavimai pareikÅ¡ti solidariems atsakovams arba kad tariama žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje, juo labiau kai ieÅ¡kovė pačiÄ Å¾alÄ kildina ne iÅ¡ tiesiogiai L&M International Trading Ltd atliktų veiksmų, bet iÅ¡ LAB „Vingriai“ tariamai atliktų veiksmų. 23.3. Tai, kad atsakovas L&M International Trading Ltd kažkuriuo metu trumpÄ laikÄ turėjo turtinių interesų Lietuvos Respublikoje bei jo veiklos adresas buvo nurodomas (duomenys neskelbtini), savaime nereiÅ¡kia, kad jam yra suprantama bei žinoma lietuvių kalba.

Atsakovo direktorius gerai nemoka lietuvių kalbos, bet net ir sprendžiant kitaip, atsakovas yra ne Lietuvos Respublikoje registruota ir veikianti bendrovė, todėl jam skirti procesiniai dokumentai turėjo bÅ«ti teikiami iÅ¡versti į suprantamÄ anglų kalbÄ . Pripažinęs, kad atsakovui L&M International Trading Ltd skirti dokumentai neturėjo bÅ«ti verčiami į jam suprantamÄ anglų kalbÄ , teismas netinkamai taikė CPK 113 straipsnį, pažeidė rungimosi, Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principus.

Å i aplinkybė taip pat sudaro pagrindÄ teismo sprendimÄ panaikinti dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

24. Atsakovas Č. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 24.1. Sprendimas naikintinas esant absoliučiam jo negaliojimo pagrindui (CPK 329 straipsnio 3 dalies 5 punktu). Byloje nėra tinkamai užfiksuotas esminis 2019 m. lapkričio 13 d. teismo posėdis, t. y. byloje nėra teismo posėdžio protokolo. Teismo posėdžio garso įraÅ¡as yra sugadintas, jo iÅ¡klausyti dėl trikdžių neįmanoma. 24.2.

Teismas neanalizavo ir nenustatė sÄ lygų atsakovo Č. K. civilinei atsakomybei kilti. Žalos jai padarymo ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje net ir neįrodinėjo, savo reikalavimo pagrindu pasirinkusi CK 4.97 straipsnį. Å iÄ aplinkybę teismo posėdyje, vykusiame 2019 m. lapkričio 13 d., nurodė ir pati ieÅ¡kovė, tačiau dėl teismo posėdžio protokolo trÅ«kumų nėra galimybės pateikti tai patvirtinančių duomenų. 24.3. Tai, kad AB ,,Vingriai“ buvo inicijuojami restruktÅ«rizavimo procesai, savaime nereiÅ¡kia nei kad Å¡i bendrovė buvo nemoki, nei kad jos vadovas atlikto neteisėtus veiksmus ir (ar) pažeidė CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas pareigas kaip bendrovės vadovas ir (ar) padarė žalÄ ieÅ¡kovei. 24.4.

Atsakovas Č. K. nepažeidė jokių CK 2.87 ir (ar) CK 6.263 straipsniuose nustatytų pareigų. Teismas skundžiamame sprendime atskirų atsakovo Č. K. civilinės atsakomybės teisinių sÄ lygų neanalizavo, neteisėtų veiksmų neaptarė. Atsakovui yra sudėtinga paneigti nesančias iÅ¡vadas. 24.5. Nepriklausomai nuo LAB ,,Vingriai“ turtinės padėties ginčo laikotarpiu ar inicijuotų restruktÅ«rizavimo bylų bei jų skaičiaus, ieÅ¡kovė nebÅ«tų turėjusi galimybės naudotis patalpomis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų civilinėje byloje Nr. 2-2702/2011 ir galiojusių nuo 2011 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. sausio 8 d., kurių taikymas bei įvykdymas nepriklausė nei nuo LAB ,,Vingriai“, nei nuo jos vadovo veiksmų.

Nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo Č. K. neva neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių – ieškovės tariamų nuostolių. 24.6. Ieškovės prašomi priteisti nuostoliai yra apskaičiuoti kaip negautos pajamos, neatskaičius iš jų pelno mokesčio. Ieškovės prašomų iš atsakovų solidariai priteisti 618 004 Eur nuostolių dydis, net jei nuostoliai ir būtų padaryti, nėra pagrįstas, nes nėra atskaityti mokėtini mokesčiai ir kitos išlaidos, kurias ieškovė būtų patyrusi, jeigu būtų turėjusi galimybę patalpomis naudotis ir gauti tokias pajamas. 24.7.

IeÅ¡kovė nepateikė pagrįstų argumentų, įrodančių žalos padarymÄ bendrais neteisėtais atsakovų veiksmais, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti jos patirtų nuostolių atlyginimÄ iÅ¡ atsakovų solidariai yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti nustatyta koks konkrečiai atsakovas ir kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus ieÅ¡kovės atžvilgiu atliko, nustatytos kitos atsakovų civilinės teisinės atsakomybės sÄ lygos.

25. IeÅ¡kovė AB SEB bankas atsiliepime į atsakovų Č. K., L&M International Trading Ltd, Å . K. apeliacinius skundus praÅ¡o juos atmesti, nepriimti naujų įrodymų, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo tokius argumentus: 25.1. Atsakovai atliko neteisėtus veiksmus – LAB „Vingriai“ patalpomis naudojosi neteisėtai ir nesÄ Å¾iningai. Veiksmų neteisėtumas yra patvirtintas įteisėjusiais teismų sprendimais, kurie turi prejudicinę ir res judicata (iÅ¡spręsta byla, įsiteisėjęs teismo sprendimas) galiÄ . 25.2.

Atsakovai atliko neteisėtus veiksmus CK 6.263 straipsnio, CK 1.5 straipsnio 1 dalies prasme. Atsakovai pažeidė pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai, savo veiksmais nedaryti žalos bankui. Atsakovai piktnaudžiavo teise į teisminę gynybÄ , inicijuodami nepagrįstus teisminius procesus prieÅ¡ bankÄ , kurių metu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, darančios bankui žalÄ , teikdami praÅ¡ymus dėl restruktÅ«rizavimo bylų iÅ¡kėlimo. Atsakovai turėjo nesÄ Å¾iningÄ tikslÄ trukdyti bankui įgyvendinti savo nuosavybės teisę. 25.3.

Atsakovui Č. K. kyla atsakomybė ne tik pagal CK 6.263 straipsnį, bet ir pagal CK 2.87 straipsnį. Atsakovės LAB „Vingriai“ vadovas Č. K. nevykdė fiduciarinių pareigų, pažeidė imperatyvius reikalavimus veikti sÄ Å¾iningai ir savo veiksmais (neveikimu) nedaryti žalos bankui. 25.4. Atsakovai L&M International Trading Ltd ir Å . K. pažeidė pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai, savo veiksmais nedaryti žalos bankui. Atsakovo Å . K. veiksmai – susijusių bendrovių steigimas, LAB „Vingriai“ veiklos perkėlimas, nesiėmimas jokių priemonių, kad LAB „Vingriai“ laiku bÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla, pritarimas Å¡eÅ¡ių LAB „Vingriai“ restruktÅ«rizavimo bylų iÅ¡kėlimui, nominalaus jos vadovo paskyrimas, buveinės perkėlimui į KlaipėdÄ ir Å¡iame mieste nepagrįstų teisminių procesų inicijavimas – sudaro pagrindÄ konstatuoti nesÄ Å¾iningÄ akcininko elgesį, kuris lėmė žalos atsiradimÄ . 25.5.

Atsakovai netinkamai taiko ir aiÅ¡kina žalos atlyginimÄ reglamentuojančias teisės normas bei iÅ¡kreipia ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje suformuotÄ pozicijÄ . Atsakovė LAB „Vingriai“ neturėjo jokių teisių neatlygintinai naudotis ieÅ¡kovės turtu ir privalėjo už naudojimÄ si juo atsiskaityti – atlyginti patirtus nuostolius ir sumokėti nuomos mokestį. Atsakovų aiÅ¡kinimas akivaizdžiai paneigtų ieÅ¡kovės teisę gauti visiÅ¡kÄ Å¾alos atlyginimÄ ir sukurtų prielaidas žalÄ padariusiam asmeniui iÅ¡vengti civilinės atsakomybės. 25.6.

Turto vertinimo ataskaita yra teisinga ir objektyvi. Nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniuose skunduose atsakovai nepateikia jokių konkrečių ataskaitos nepagrįstumÄ patvirtinančių argumentų. Atsakovai netinkamai ir nepagrįstai tapatina ataskaitoje nustatytÄ nuomos bei patalpų pardavimo aukciono bÅ«du kainÄ . Banko žala – vidutinis nuomos mokesčio dydis, kuris buvo apskaičiuotas vadovaujantis vidutinėmis panaÅ¡ių patalpų nuomos kainomis. 25.7. Egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir žalos.

Banko patirta žala yra tiesioginė atsakovų veiksmų pasekmė. Jeigu atsakovė LAB „Vingriai“ naudotųsi patalpomis sutartiniu ir teisėtu pagrindu, ji turėtų mokėti ieÅ¡kovei nuomos mokestį. 25.8. Neegzistuoja absoliutÅ«s teismo sprendimo negaliojimo pagrindai. Teismo posėdžio, vykusio 2019 m. lapkričio 13 d., garso įraÅ¡as nesugadintas, nesunaikintas, bylÄ nagrinėjusi teisėja turėjo objektyvias galimybes perklausyti posėdžio įraÅ¡Ä , Å¡iuo metu bylos medžiagoje yra Å¡is įraÅ¡as. 25.9.

Teismas pagrįstai sprendė, kad teismingumo taisyklės pažeistos nebuvo, kadangi žala ieškovei buvo padaryta deliktiniais veiksmais Lietuvos Respublikoje, žalos padarymo metu atsakovo L&M International Trading Ltd buveinės adresas buvo Lietuvos Respublikoje, nekilnojamas turtas, kuris buvo valdomas be teisinio pagrindo, taip pat yra Lietuvos Respublikoje. 25.10. Teismas tinkamai taikė CPK 113 straipsnį, nes atsakovui L&M International Trading Ltd lietuvių kalba yra suprantama ir jo procesinės teisės nebuvo pažeistos. 25.11.

IeÅ¡kovė yra sÄ Å¾ininga, laiku ir tinkamai įgyvendino savo procesines teises ir pareigas. Nei ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas, nei procesinių praÅ¡ymų pateikimas ar reikalavimų sumos sumažinimas / padidinimas nėra ir negali bÅ«ti vertinami kaip nesÄ Å¾iningi jos veiksmai.

26. Atsakovas Č. K. atsiliepime į ieÅ¡kovės AS SEB banko apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, atsiliepime į atsakovų L&M International Trading Ltd ir Å . K. apeliacinius skundus praÅ¡o juos patenkinti. Nurodo tokius argumentus: 26.1. PrieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde teigia ieÅ¡kovė, atsakovė LAB ,,Vingriai“ niekada nebuvo užgrobusi ieÅ¡kovės patalpų. Atsakovė LAB „Vingriai“, jai vadovaujant Č. K., ginčo patalpomis naudojosi teisėtai. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2702/2011 pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones, areÅ¡tuodamas ginčo patalpas ir turto saugotoju paskirdamas LAB „Vingriai“.

Civilinė byla, kurioje priimtos laikinosios apsaugos priemonės, sudarė teisinį pagrindÄ LAB „Vingriai“ naudotis ginčo patalpomis. Nei vienoje civilinėje byloje nebuvo konstatuotas nei LAB „Vingriai“, nei Č. K. piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. 26.2. Veiksmas, kuriuo yra siekiama kreiptis į teismÄ , ginti galimai pažeistus asmens teises ir teisėtus interesus, negali bÅ«ti prilygintas neteisėtiems veiksmams ir sutapatinamas su jais, tokiu bÅ«du bÅ«tų paneigta asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos. 26.3.

Ieškovės apeliacinio skundo argumentai tik patvirtina, kad atsakovų atsakomybė nėra ir negali būti solidari, o pati ieškovė niekaip negali apsispręsti, ar Č. K. buvo tik statytinis, ar asmuo, kaltas dėl neva ieškovei padarytos žalos, dėl ko Č. K. buvo apsunkinta teisė gintis nuo jam nepagrįstai pareikštų reikalavimų, nežinant, kokios pozicijos dėl jo veiksmų laikosi ieškovė. 26.4. Atsakovai L&M International Trading Ltd ir Š. K. savo apeliaciniuose skunduose pagrįstai nurodė, kad nėra įrodyti nė vieno iš atsakovų neteisėti veiksmai ar jų solidari atsakomybė.

27. Atsakovas Å . K. atsiliepime į ieÅ¡kovės AB SEB banko ir atsakovų L&M International Trading Ltd bei Č. K. apeliacinius skundus praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, atsakovų – patenkinti. Nurodo tokius argumentus: 27.1. Teismas nepagrįstai vadovavosi ieÅ¡kovės pateikta turto vertinimo ataskaita, kurios ydingumÄ patvirtina vien tai, kad jÄ atliekant parinkti lyginamieji objektai, kurie visiÅ¡kai nepanaÅ¡Å«s į ginčo patalpas, jos yra visiÅ¡kai kitoje vietoje nei ginčo patalpos, skiriasi jų savybės, bÅ«klė, plotas. 27.2.

Procesas pagal ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ turėtų bÅ«ti nutrauktas nesant apeliacijos objekto. IeÅ¡kovė nenurodė, kokį konkretų savarankiÅ¡kÄ poveikį jos skundžiami teismo sprendimo motyvai daro byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms, jų teisiniam statusui. 27.3. Aplinkybė, ar ieÅ¡kovė bÅ«tų galėjusi iÅ¡nuomoti patalpas, yra nagrinėjamai bylai teisiÅ¡kai reikÅ¡minga. Jokia žala, pasireiÅ¡kianti negautomis už nuomÄ sumomis, negali bÅ«ti objektyviai padaryta, jeigu patalpų nebuvo įmanoma iÅ¡nuomoti. 27.4.

Nėra ir negali bÅ«ti atsakovų solidarios civilinės atsakomybės, kadangi nėra tenkinamos atsakomybės solidarumo sÄ lygos.

28. Atsakovas L&M International Trading Ltd atsiliepime į ieÅ¡kovės AB SEB banko ir atsakovų Å . K. bei Č. K. apeliacinius skundus praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, o atsakovų – patenkinti. Nurodo tapačius, kaip ir atsakovo Å . K. atsiliepime, argumentus, todėl jie nekartojami. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl naujų įrodymų priėmimo 29. Atsakovai Å . K. ir L&M International Trading Ltd su apeliaciniais skundais pateikė raÅ¡ytinius įrodymus – patalpų aukciono 2019 m. sausio 25 d. protokolÄ ir 2019 m. kovo 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį.

Atsakovų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti į bylÄ aukciono protokolÄ , o kitas raÅ¡ytinis įrodymas – pirkimo–pardavimo sutartis, buvo gautas jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Atsakovų Å . K. ir L&M International Trading Ltd pateiktus įrodymus atsisakytina priimti.

30. CPK 314 straipsnyje nustatytas reglamentavimas neleidžia apeliacinės instancijos teisme priimti naujų įrodymų, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovai siekia abiejų šių išimčių jiems taikymo.

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl CPK 314 straipsnio normoje nustatytų ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui iÅ¡lygų pasisako, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas). 32.

Sprendžiant atsakovų pateiktų įrodymų priėmimo klausimÄ , visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas (praÅ¡ymas juos priimti) negali bÅ«ti savitikslis, t. y. konkretus praÅ¡omas priimti įrodymas turi paneigti arba patvirtinti turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumÄ , neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant dėl iÅ¡vadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimÄ , teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

33. Ginčo patalpų aukciono 2019 m. sausio 25 d. protokolÄ pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti 2020 m. kovo 10 d. protokoline nutartimi (2020 m. kovo 10 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 00:23:39), atsisakymÄ motyvuodamas tuo, kad Å¡is dokumentas nei patvirtina, nei paneigia bylos įrodinėjimo dalyku esančias aplinkybes. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieÅ¡kovei savo reikalavimÄ grindžiant aplinkybėmis, susijusiomis su patalpų neatlygintiniu naudojimu ir dėl to negautomis nuomos pajamomis, įrodymas, kuriame užfiksuota to turto pardavimo eiga, neturi esminės reikÅ¡mės teisingam byloje kilusio ginčo iÅ¡nagrinėjimui, nes Å¡is įrodymas nei paneigia, nei patvirtina žalos padarymo faktÄ ar tokios žalos dydį. Nenustačius nepagrįsto atsisakymo priimti įrodymÄ , nėra ir pagrindo vienos iÅ¡ CPK 314 straipsnyje numatytų iÅ¡imčių taikymui.

34. Nors kitas atsakovų praÅ¡omas priimti apeliacinės instancijos teisme įrodymas, t. y. 2019 m. kovo 21 d. pirkimo–pardavimo sutartis, jų teigimu, buvo gautas jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, atsakovai nepateikia jokių duomenų apie tai, kodėl daugiau nei prieÅ¡ metus iki skundžiamo teismo spendimo priėmimo sudarytos sutarties jie negalėjo gauti ir pateiki į bylÄ pirmosios instancijos teisme. Nesant paneigtai tikimybei, kad Å¡is įrodymas galėjo bÅ«ti teikiamas pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija nenustatė prielaidų ir antrosios CPK 314 straipsnyje numatytos iÅ¡imties taikymui.

Dėl civilinės bylos teismingumo 35. CPK 782 straipsnyje nustatyta ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojama, kad teismas, gavęs bylÄ , privalo ex officio (pagal pareigas) patikrinti, ar byla jam yra teisminga. Šios teismo pareigos tinkamas įgyvendinimas ypač svarbus, kai byla turi tarptautinį elementÄ , nes nuo to gali priklausyti tokioje byloje priimto teismo sprendimo pripažinimas ir įvykdymo galimumas kitoje valstybėje.

36. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė AB SEB bankas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu keturiems solidariems atsakovams dėl nuostolių atlyginimo, kurių atsiradimas siejamas su bendrais visų atsakovų neteisėtais veiksmais / neveikimu, negrÄ Å¾inant ieÅ¡kovei (turto savininkei) patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir juo neatlygintinai naudojantis. Reikalavimas byloje pareikÅ¡tas dviem fiziniams asmenims, kurių deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir dviem juridiniams asmenims, kurių vieno buveinės adresas taip pat yra Lietuvos Respublikoje, o kito, atsakovo L&M International Trading Ltd, buveinė buvo registruota užsienio valstybėje – Jungtinei Karalystei priklausančiose Virdžinijos (Mergelių) salose, o veikla vykdoma Lietuvos Respublikos teritorijoje.

37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tam, jog bylos su tarptautiniu elementu teismingumo klausimas bÅ«tų iÅ¡spręstas teisingai, visais atvejais bÅ«tina nustatyti, koks konkrečiai teisės aktas turi bÅ«ti taikomas sprendžiant tarptautinės jurisdikcijos klausimÄ . Teismingumas civilinėse bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu nustatomas kiekvienam byloje pareikÅ¡tam reikalavimui atskirai pagal taikytinus Europos SÄ jungos, tarptautinės arba nacionalinius teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-611/2019, 22 punktas).

38. Teismas, gavęs ieÅ¡kinį su tarptautiniu elementu, pirmiausia turi nustatyti ieÅ¡kinio dalykÄ , o tais atvejais, kai ieÅ¡kiniu pareiÅ¡kiami keli reikalavimai, teismas juos vertina atskirai, nebent taikytinas teisės aktas, pagal kurį nagrinėtinas tarptautinės jurisdikcijos klausimas, leidžia juos vertinti kartu. Tam, kad bÅ«tų nustatytas tarptautinės jurisdikcijos klausimo iÅ¡nagrinėjimui taikytinas teisės aktas, pirmiausia turi bÅ«ti nustatyti konkrečiai bylai aktualÅ«s dalyvaujančių byloje asmenų duomenys (pavyzdžiui, atitinkamos Å¡alies buveinės vieta) bei ginčo dalyko duomenys, pagal kuriuos įvertinama, koks tarptautinės jurisdikcijos pagrindas yra aktualus (pavyzdžiui, žalos atsiradimo vieta, prievolės vykdymo vieta ir kt.). Šių duomenų pagrindu teismas nustato susijusiÄ valstybę (susijusias valstybes) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016, 60 punktas).

39. IÅ¡analizavęs pirmiau nurodytus duomenis, teismas nustato, kokia teisės aktų grupė (Europos SÄ jungos reglamentai, tarptautinės sutartys, nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintos tarptautinės privatinės teisės normos) aktuali tarptautinės jurisdikcijos nustatymui dėl atitinkamo reikalavimo. Toliau preliminariai nustatomas taikytinas konkretus teisės aktas (pavyzdžiui, konkretus Europos SÄ jungos reglamentas). Tai padarius, iÅ¡samiai patikrinama pasirinkto teisės akto taikymo sritis – 1) materialioji, 2) teritorinė, 3) asmenims ir 4) laiko atžvilgiu. Jeigu reikalavimas (reikalavimai) patenka į atitinkamo teisės akto taikymo sritį, tarptautinės jurisdikcijos klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas pagal šį teisės aktÄ . Atliekant aptariamÄ vertinimÄ , bÅ«tina analizuoti ir konkrečiame teisės akte įtvirtintas jo taikymo srities iÅ¡imtis bei aktualiÄ teismų praktikÄ (Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijÄ ).

40. Jei atsakovas yra Europos SÄ jungoje arba yra kitų Reglamente Nr. 1215/2012 įtvirtintų jurisdikcijos pagrindų, jam taikomos pačiame Reglamente įtvirtintos tarptautinės jurisdikcijos taisyklės, jei ne – jam taikomos nacionalinės jurisdikcijos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-611/2019, 24, 27 punktai). 41. Kaip minėta, atsakovo L&M International Trading Ltd nuolatinė buveinė yra Didžiajai Britanijai, kurios iÅ¡stojimo iÅ¡ Europos SÄ jungos procesas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dar nebuvo pasibaigęs, priklausančiose Virdžinijos (Mergelių) salose.

42. Europos Bendrijos pirminės teisės – Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo (toliau – Lisabonos Sutarties) 355 straipsnyje bei Lisabonos sutarties 52 straipsnyje, numatytos nuostatos dėl ES sutarčių teritorinio taikymo narėms priklausančioms užjÅ«rio saloms. Lisabonos sutarties 355 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad taikomos sutarčių nuostatos Gvadelupai, PrancÅ«zijos Gvianai, Martinikai, Reunionui, Sen Bartelemi, Sen Martenui, Azorų, Maderos ir Kanarų saloms pagal 349 straipsnį, numatantį priemones, kurios pirmiausia skirtos muitų ir prekybos politikai, fiskalinei politikai, laisvosios zonos, žemės Å«kio ir žuvininkystės politikai, žaliavų ir bÅ«tino vartojimo prekių tiekimo sÄ lygoms, valstybės pagalbos bei paramos iÅ¡ struktÅ«rinių fondų.

43. Užjūrio šalims ir teritorijoms, išvardytoms II priede (Grenlandija, Naujoji Kaledonija ir priklausomos teritorijos, Prancūzijos Polinezija, Prancūzijos Pietinės ir Antarkties teritorijos, Volis ir Futūna, Majotas, Sen Pjeras ir Mikelonas, Aruba, Nyderlandų Antilų salos (Bonairė, Kiurasao, Saba, Sent Eustatijus, Sent Martinas, Anglija), Kaimanų salos, Folklendo salos, Pietų Georgija ir Pietų Sandvičo salos, Montseratas, Pitkernas, Šv. Elenos sala ir priklausomos teritorijos, Britanijos Antarkties teritorija, Britanijos Indijos vandenyno teritorija, Terkso ir Kaikoso salos, Britanijos Virdžinijos (Mergelių) salos, Bermudų salos), taikomi specialūs susitarimai dėl asociacijos, išdėstyti Sutarties ketvirtojoje dalyje (Lisabonos sutarties 355 straipsnio 2 dalis).

44. Sutartys netaikomos toms užjÅ«rio Å¡alims ir teritorijoms, specialiais ryÅ¡iais susijusioms su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalyste, kurios neįtrauktos į pirmiau minėtÄ sÄ raÅ¡Ä (Lisabonos sutarties 355 straipsnio 3 dalis).

45. Vadinasi, toks teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad Europos SÄ jungos narėms priklausančios užjÅ«rio salos pagal santykio su Europos Bendrijos teise pobÅ«dį suskirstytos į tris grupes:

1) salos, kuriose galioja Bendrijos teisė visa ar beveik visa apimtimi (Lisabonos sutarties 355 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai išvardintos salos);

2) salos, kurios yra susivienijusios į asociacijÄ ir sudariusios su Europos Bendrija specialų susitarimÄ dėl Bendrijos teisės galiojimo ir taikymo jose (Lisabonos sutarties II priede iÅ¡vardintos salos);

3) salos, kuriose Europos Bendrijos teisė negalioja (visos kitos valstybių narių užjÅ«rio salos, nepatenkančios į pirmÄ jÄ ir antrÄ jÄ grupes, Lisabonos sutarties 355 straipsnio 3 dalis).

46. Lisabonos sutarties II priede iÅ¡vardytos Europos Bendrijos narėms priklausančios užjÅ«rio salos, tarp kurių yra ir Britanijos Virdžinijos (Mergelių) salos, turi specialų teisinį statusÄ ir santykius su Europos SÄ junga grindžia Lisabonos sutarties IV dalies nuostatomis (Lisabonos sutarties 198-204 straipsniai). Lisabonos sutarties IV dalies 198 straipsnyje numatyta, kad Å¡ios asociacijos tikslas – skatinti tų Å¡alių ir teritorijų ekonominę ir socialinę plėtrÄ bei užmegzti glaudžius jų tarpusavio ekonominius santykius ir su SÄ junga kaip visuma. Kituose Å¡ios dalies straipsniuose sureguliuoti klausimai dėl muitų, prekių judėjimo tarp asociacijos ir narių valstybių. Taigi, yra apibrėžtas itin siauras ir apimantis iÅ¡ esmės ekonominį bendradarbiavimÄ reguliavimas, o klausimai dėl jurisdikcijos ar ginčų sprendimų taisyklių nėra aptariami ir reguliuojami.

47. Tai reiÅ¡kia, kad Britanijos Virdžinijos (Mergelių) salos Europos SÄ jungos jurisdikcijai nepriklauso, o Å¡ioms saloms suteiktas statusas lemia tik bendradarbiavimÄ tarp Europos SÄ jungos ir užjÅ«rio Å¡alių asociacijos atskirais vieÅ¡osios teisės klausimais (importo, eksporto, valstybės nustatytų mokesčių ir pan.). Atitinkami iÅ¡aiÅ¡kinimai, susiję su Britanijos Virdžinijos (Mergelių) salų ir Europos SÄ jungos teisės aktų taikymu, pateikiami ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1546/2010, kurioje buvo sprendžiamos užstato galimų bylinėjimosi iÅ¡laidų užtikrinimui sumokėjimo klausimas.

48. Nustačius, kad su atsakovu L&M International Trading Ltd, kurio buveinė įregistruota Britanijos Virdžinijos (Mergelių) salose, susijusiuose ginčuose netaikytinos Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatos, teismingumas nustatytinas pagal Lietuvos Respublikos vidaus teisę, t. y. pagal Lietuvos Respublikos CPK įtvirtintas teismingumo taisykles.

49. CPK 781 straipsnio 1 dalyje numatyta bendroji taisyklė, kad jeigu ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, Å¡is teismingumas iÅ¡lieka neatsižvelgiant į tai, kad vėliau sÄ lygos pasikeičia.

50. Pagal CPK 787 straipsnio 1 dalį, bylos, nagrinėtinos ginčo teisena, tačiau neišvardytos CPK VII dalies LIX skyriaus antrajame skirsnyje, yra priskirtinos Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu:

1) atsakovas ieÅ¡kinio įteikimo metu yra Lietuvoje arba turi joje nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ar gyvena;

2) atsakovas Lietuvoje turi turto arba jam priklauso turtinės teisės;

3) ginčo dalykas yra Lietuvoje esantis daiktas, Lietuvoje esantis palikimas arba prievolė, kuri atsirado arba turi bÅ«ti įvykdyta Lietuvoje. Å ių kriterijų tikslas yra nustatyti valstybę, su kuria pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ sieja glaudžiausias ryÅ¡ys (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-72/2014; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-889-516/2018, 37 punktas).

51. IeÅ¡kovė kartu su 2016 m. gruodžio 19 d. ieÅ¡kiniu pateikė 2016 m. lapkričio 16 d. iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų banko, iÅ¡ kurio matyti, kad nuo 2016 m. spalio 14 d. atsakovui L&M International Trading Ltd nuosavybės teise priklausė dalis negyvenamųjų patalpų–gamybos patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 247-249). Be to, pats atsakovas patvirtino, kad kurį laikÄ Å¡ios patalpos buvo nurodomos kaip jo veiklos vietos adresas. Taigi, ieÅ¡kinio pateikimo metu atsakovas Lietuvoje turėjo nekilnojamojo turto, todėl vien Å¡is faktas leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad ginčas yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams.

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, egzistuoja dar ir kitas, CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas ginčui nagrinėti Lietuvos Respublikoje – ginčo dalyku yra prievolė, kuri atsirado arba turi bÅ«ti įvykdyta Lietuvoje. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme  prievolės, kuri atsirado arba turi bÅ«ti įvykdyta Lietuvoje ypatumas yra tas, kad Å¡is kriterijus nustato du atskirus jurisdikcijos nustatymo elementus – prievolės atsiradimo vietÄ arba prievolės įvykdymo vietÄ . Spręsdamas, kuris elementas taikytinas, teismas turi įvertinti, kuris iÅ¡ jų yra artimesnis prievolės, iÅ¡ kurios kildinami ieÅ¡kovo reikalavimai, prigimčiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-889-516/2018, 38 punktas).

53. Lietuvos teisės sistemoje prievolė gali kilti iÅ¡ sutarties, delikto arba nepagrįsto praturtėjimo ar sutaupymo (CK 6.2 straipsnis, 6.242 straipsnis, 6.245 straipsnis). Prievolėms, kylančioms iÅ¡ sutarties, bÅ«dinga tai, kad Å¡alis sieja civiliniai teisiniai santykiai ir paprastai tokios prievolės įvykdymo vieta bÅ«na aiÅ¡ki ir pagal jÄ yra vertinamas teismingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-692-706/2015; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016).

Tuo tarpu prievolė, atsirandanti iÅ¡ delikto, nėra susijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). 54. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė visiems atsakovams solidarų reikalavimÄ atlyginti žalÄ , kuriÄ siejo su neatlygintiniu naudojimusi jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu (patalpomis). Bylos medžiaga patvirtina, kad tiek ginčo patalpų nuomos sutartis, tiek visi kiti susitarimai, susiję su ginčo turtu, buvo sudaryti Lietuvoje.

Žalos padarymo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, kadangi su jos atsiradimu siejamas turtas yra Vilniaus mieste ir visi veiksmai, kurių pagrindu viena Å¡alis (ieÅ¡kovė) galimai nukentėjo, o kita Å¡alis (atsakovai) galimai gavo naudÄ , buvo atlikti / vykdyti Lietuvos Respublikoje. Kitaip tariant, prievolės atsiradimo vieta yra Lietuvoje, nes joje įvyko žalÄ sukėlęs įvykis.

55. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, be kita ko, ir atsakovo L&M International Trading Ltd atžvilgiu patenka į Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijÄ , o atsakovo L&M International Trading Ltd apeliacinio skundo argumentai kitokio ginčo teismingumo vertinimo nesuponuoja. Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų 56. Atsakovas L&M International Trading Ltd apeliaciniame skunde teigia, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes procesiniai dokumentai nebuvo iÅ¡versti į jam suprantamÄ anglų kalbÄ .

Atsakovai L&M International Trading Ltd, Š. K. ir Č. K. apeliaciniuose skunduose taip pat tvirtina, kad egzistuoja dar ir kitas – CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes byloje nėra 2019 m. lapkričio 13 d. įvykusio teismo posėdžio tinkamos kokybės garso įrašo. Teisėjų kolegija su tokia atsakovų pozicija negali sutikti.

57. Absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstami atvejai, kai nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės, o asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, Å¡ia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundÄ (CPK 329 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Å iuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija tokio procesinio pažeidimo ir absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, nurodyto CPK 329 straipsnio 3 dalies 2 punkte, nenustatė.

58. CPK 113 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, iÅ¡skyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas iÅ¡imtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi bÅ«ti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi bÅ«ti pateikti Å¡ių dokumentų vertimai į jiems suprantamÄ kalbÄ . Jeigu pateikiami dokumentai CPK numatytais atvejais turi bÅ«ti iÅ¡versti į užsienio kalbÄ , dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus.

59. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakoma, kad procesinių dokumentų pateikimo valstybinės kalbos nemokančiam asmeniui reikalavimai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su procesinių dokumentų esme, tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinėmis gynybos priemonėmis, pareikÅ¡dami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikÅ¡tus reikalavimus iÅ¡nagrinėti ir priimti pagrįstÄ spendimÄ . Procesinių dokumentų bei jų priedų pateikimas nesilaikant įstatymo reikalavimų ir tvarkos yra pripažįstamas kliÅ«timi įgyvendinti Å¡iuos civilinio proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-241/2016; 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397-302/2018).

60. Kaip matyti iÅ¡ nagrinėjamos bylos procesinės eigos, pirmosios instancijos teismas atsakovui L&M International Trading Ltd ieÅ¡kovės nurodytu korespondencijos gavimo adresu – (duomenys neskelbtini), su 2017 m. vasario 3 d. praneÅ¡imu dėl atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimo iÅ¡siuntė ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį bei jo priedus, suraÅ¡ytus lietuvių kalba. Taip pat teismas siuntė atsakovui L&M International Trading Ltd skirtus procesinius dokumentus ir ankstesniuose procesuose jam atstovavusios Zeta Law advokatų kontoros adresu, tačiau 2017 m. vasario 2 d. buvo gautas advokato (su kuriuo vėliau buvo pasiraÅ¡yta 2019 m. liepos 8 d. atstovavimo sutartis) praneÅ¡imas, kad jis atsakovui nebeatstovauja.

Todėl, nepavykus įteikti procesinių dokumentų, teismas ieÅ¡kovės praÅ¡ymu 2019 m. birželio 5 d. nutartimi atsakovui paskyrė kuratorių – Lietuvoje praktikuojantį advokatÄ , kuriam ir buvo iÅ¡siųsti bei įteikti atsakovui adresuoti procesiniai dokumentai. IÅ¡ bylos medžiagos taip pat matyti, kad vos po mėnesio nuo kuratoriaus paskyrimo, t. y. 2019 m. liepos 9 d., teisme buvo gautos atsakovų L&M International Trading Ltd ir Å . K. su advokatų kontoros Zeta Law advokatais 2019 m. liepos 8 d. sudarytos atstovavimo sutartys.

61. Nustatyta aplinkybė, kad atsakovui L&M International Trading Ltd Å¡io proceso metu atstovavo Lietuvos Respublikos teritorijoje praktikuojantys advokatai, kuriems neabejotinai yra suprantama lietuvių kalba ir žinomi nacionalinės teisės aktai, patvirtina, kad Å¡iuo konkrečiu atveju neatsirado pagrindas iÅ¡versti procesinius dokumentus į anglų kalbÄ . Atsakovas apie prasidėjusį prieÅ¡ jį civilinį procesÄ buvo informuotas tinkamai, bÅ«tent ta kalba, kuria Lietuvoje ir vyksta bylinėjimasis (CPK 11 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai Å¡alis veda bylÄ per atstovÄ , su byla susiję dokumentai įteikiami tik tos Å¡alies atstovui (CPK 118 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, užsienyje esanti Å¡alis turi pareigÄ paskirti įgaliotÄ asmenį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, kuriam bÅ«tų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai (CPK 805 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovo apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, susijusi su jo buveinės įregistravimo Å¡alimi, pati savaime nelemia vertinimo, kad atsakovo teisės buvo pažeistos.

PrieÅ¡ingai, atsakovo teisė susipažinti su procesiniais dokumentais, teikti savo pozicijÄ nagrinėjamu klausimu buvo užtikrinta per jam atstovavusius teisininkus, t. y. kuratorių, o vėliau ir jo paties pasirinktus advokatus.

62. Å iuo aspektu yra pasisakęs ir kasacinis teismas, iÅ¡aiÅ¡kindamas, kad tais atvejais, kai Å¡alis, nemokanti valstybinės kalbos, veda bylÄ per atstovÄ (advokatÄ ), kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, ir teismui raÅ¡tu aiÅ¡kiai nenurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti pati, vadovaujantis CPK 118 straipsnio 1 dalimi advokatui siųstini procesiniai dokumentai neprivalo bÅ«ti iÅ¡versti į Å¡aliai suprantamÄ kalbÄ , taip pat neturi bÅ«ti iÅ¡versti advokatui iÅ¡duodami teismo procesinių dokumentų nuoraÅ¡ai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, 97-102 punktai).

63. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kai ji išnagrinėta žodinio proceso tvarka).

64. Pagal CPK 168 straipsnio 1 dalį kiekvienas žodinis bylos nagrinėjimas fiksuojamas teismo posėdžio garso įraÅ¡u, iÅ¡skyrus CPK nustatytus atvejus. Teismo posėdžio garso įraÅ¡as laikomas teismo posėdžio protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis. Kai dėl techninių priežasčių nepavyksta tinkamai užfiksuoti teismo posėdžio ar jo dalies garso įraÅ¡u, bylÄ nagrinėjantis teismas Å¡alies praÅ¡ymu arba savo iniciatyva priima nutartį pakartoti procesinį veiksmÄ , kurio nepavyko garso įraÅ¡u užfiksuoti. Dalyvaujantiems byloje asmenims apie numatomÄ pakartoti procesinį veiksmÄ praneÅ¡ama CPK nustatyta tvarka (CPK 168 straipsnio 5 dalis).

65. Teismo posėdžių garso įrašų, daromų teismo posėdžio eigai fiksuoti, reikalavimų apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 1R-314, 10 punkte nustatyta, kad teismo posėdžio garso įraÅ¡ai turi bÅ«ti daromi tokiu formatu, kad juos bÅ«tų galima perkelti ir iÅ¡saugoti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – LITEKO) ir juos bÅ«tų galima iÅ¡klausyti susipažįstant su iÅ¡nagrinėtos bylos medžiaga. Pagal Teismo posėdžių garso įraÅ¡ymo ir saugojimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Teisėjų tarybos 2014 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 13P-22-(7.1.2), 4, 6, 9.3, 9.4, 9.6, 11 punktų nuostatas garso įraÅ¡as yra sudedamoji bylos dalis, Å¡alys turi teisę su juo susipažinti ir teisės aktuose nustatyta tvarka gauti jo kopijas; su teismuose iÅ¡nagrinėtose bylose padarytais garso įraÅ¡ais asmenys gali susipažinti susipažinimo su baudžiamųjų, civilinių, administracinių, administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylų medžiaga tvarkÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka; teismo pirmininko arba jo pavedimu teismo kanclerio paskirsti asmenys posėdžio protokole, o kai jis neraÅ¡omas, Å¡io ApraÅ¡o 16 punkte nurodytoje informacinėje pažymoje pažymi apie daromÄ garso įraÅ¡Ä , užfiksuoja garso įraÅ¡ymo įrenginio įjungimo, sustabdymo, iÅ¡jungimo laikÄ ; pasibaigus teismo posėdžiui ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ perkelia garso įraÅ¡Ä Ä¯ LITEKO arba kompiuterinę laikmenÄ ; kai daromas garso įraÅ¡as civilinėse, administracinių nusižengimų ir administracinėse bylose, suraÅ¡o Å¡io ApraÅ¡o 16 punkte nurodytÄ informacinę pažymÄ , įsega jÄ Ä¯ LITEKO prie perkelto garso įraÅ¡o ir, jei byla tvarkoma ne vien elektronine forma, prideda prie bylos medžiagos; rekomenduojama esant galimybei garso įraÅ¡Ä daryti keliais įrenginiais, tačiau į LITEKO perkeliamas arba byloje saugomas tik vienu iÅ¡ įrenginių padarytas garso įraÅ¡as.

66. IÅ¡ LITEKO esančių nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad 2019 m. lapkričio 13 d. vykusio teismo posėdžio informacinė pažyma pasiraÅ¡yta ir įkelta į LITEKO kitÄ dienÄ po teismo posėdžio – 2019 m. lapkričio 14 d. 8 val. 53 min. Teismo posėdžio garso įraÅ¡as mp3 formatu įkeltas dar posėdžio dienÄ â€“ 16 val. 36 min. Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi 2019 m. lapkričio 13 d. įkeltÄ jį teismo posėdžio įraÅ¡Ä mp3 formatu, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad jo kokybė nėra tinkama. Beveik viso įraÅ¡o metu, iÅ¡skyrus jo pabaigÄ , girdimi tik paÅ¡aliniai garsai, neįmanoma identifikuoti proceso eigos, Å¡alių paaiÅ¡kinimų.

67. Visgi iÅ¡ bylos duomenų nustatyta ir tai, kad po to, kai 2020 m. balandžio 29 d. buvo gautas atsakovų L&M International Trading Ltd ir Å . K. atstovo praÅ¡ymas dėl tinkamos kokybės teismo posėdžio garso įraÅ¡o pateikimo, tÄ pačiÄ dienÄ Ä¯ LITEKO sistemÄ buvo įkeltas kitas 2019 m. lapkričio 13 d. teismo posėdžio įraÅ¡as WMA formatu.

68. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su atsakovais, kad byloje nėra teismo posėdžio protokolo (Å¡io posėdžio garso įraÅ¡o). Teismas, gavęs Å¡alių praÅ¡ymÄ , iÅ¡ karto iÅ¡taisė klaidÄ ir įkėlė tinkamÄ Ä¯raÅ¡Ä , o anksčiau su Å¡iuo garso įraÅ¡u Å¡alys susipažinti nepageidavo ir tokių savo ketinimų teismui neįvardijo. Atsakovo Å . K. apeliacinio skundo argumentai, kad pats teismas, prieÅ¡ priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , neklausė bei objektyviai negalėjo iÅ¡klausyti 2019 m. lapkričio 13 d. posėdžio metu Å¡alių teiktų paaiÅ¡kinimų bei atsikirtimų dėl bylos esmės, nepagrįsti, nes teisėjas, dalyvaudamas teismo posėdyje, betarpiÅ¡kai iÅ¡klauso žodžiu teikiamus paaiÅ¡kinimus (CPK 14 straipsnis) ir neabejotinai bÅ«na su jais susipažinęs.

69. Tiek bylos Å¡alims iki apeliacinių skundų pateikimo, tiek apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam Å¡alių skundus, buvo užtikrinta galimybė iÅ¡klausyti ir susipažinti su 2019 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡u. Konstatuotina, kad buvusio netinkamos kokybės garso įraÅ¡o įkėlimo į LITEKO sistemÄ faktas neatitinka absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, nurodyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte, taikymo sÄ lygų. Pažymėtina dar ir tai, kad nė vienas byloje dalyvaujantys asmuo dėl to, kad nebuvo anksčiau įkeltas teismo posėdžio garso įraÅ¡as, neprašė pratęsti terminÄ apeliaciniam skundui pateikti.

Dėl ginčo teisinių santykių kvalifikavimo ir teismo sprendimo motyvų paÅ¡alinimo 70. IeÅ¡kovė AB SEB bankas apeliacinės instancijos teismo praÅ¡o paÅ¡alinti dalį skundžiamo teismo sprendimo motyvų, kuriais buvo konstatuota, kad atsakovei LAB ,,Vingriai“ laiku ir tinkamai grÄ Å¾inus ginčo patalpas ieÅ¡kovė bÅ«tų galėjusi gauti pajamas už jų nuomÄ bei motyvus, kad atsakovai neįrodė, jog patalpos negalėjo bÅ«ti iÅ¡nuomotos, t. y. teismo sprendimo 26-27 punktus. IeÅ¡kovės įsitikinimu, Å¡ios teismo nurodytos sprendime aplinkybės nėra susijusios su jos inicijuotu ieÅ¡kinio reikalavimu ir nagrinėjamos bylos dalyku.

71. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalykÄ ir faktinį pagrindÄ , taip pat į atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio (jei pareikÅ¡tas) pagrindÄ ir dalykÄ bei Å¡iuose procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas aplinkybes, kuriomis Å¡alis grindžia savo reikalavimus – turi bÅ«ti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieÅ¡kovo ir atsakovo iÅ¡dėstytas aplinkybes (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktai, 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir jo 2 dalis, 143 straipsnio 3 dalis).

72. Todėl ieÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ , turi nurodyti savo reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykÄ ) ir aplinkybes, kuriomis grindžia pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas). Tačiau jis neprivalo nurodyti teisinio ieÅ¡kinio pagrindo – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamÄ teisinį santykį, nes teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui visada yra paties bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2013; 2020 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-403/2020, 16 punktas).

73. Kita vertus, jeigu ieÅ¡kovas pasirenka ir teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ bei jį įvardija ieÅ¡kinyje, tai rodo, kaip ginčo santykį teisiÅ¡kai vertina pats ieÅ¡kovas, kokį pažeistos teisės gynybos bÅ«dÄ ar bÅ«dus praÅ¡o teismo taikyti; tačiau ieÅ¡kovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020, 26 punktas). Kai teismas, spręsdamas ginÄÄ pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus arba taiko teisės normas, kuriais nesiremia Å¡alys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieÅ¡kinio pagrindo keitimas ir byloje pareikÅ¡tų reikalavimų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334-611/2020, 38 punktas).

74. Nagrinėjamos bylos atveju ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, suformulavusi tokį reikalavimÄ : priteisti jai solidariai iÅ¡ visų atsakovų 618 004 Eur nuostolių (negautų pajamų forma) atlyginimÄ su iÅ¡imtimis, kad iÅ¡ atsakovės, tuo metu dar nelikviduotos BAB ,,Vingriai“ priteistina suma nevirÅ¡ys 464 774 Eur, o iÅ¡ atsakovo Č. K. – 213 460 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendimo 13 punkte nurodė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas kvalifikuotinas kaip reikalavimas taikyti atsakovams civilinę atsakomybę, todėl sprendžiant ginÄÄ aktualios bei vertintinos CK 6.246-6.249 straipsnių nuostatos. Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su tokia ginčo teisine kvalifikacija.

75. IeÅ¡kinio reikalavimo faktinis pagrindas buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad ieÅ¡kovė 2009 m. rugpjūčio 25 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė su UAB ,,Pramonės pastatų valdymas“ sudarytÄ ginčo patalpų lizingo sutartį, tačiau Å¡ias patalpas iÅ¡ UAB ,,Pramonės pastatų valdymas“ iÅ¡sinuomojusi atsakovė LAB ,,Vingriai“ iÅ¡ jų neiÅ¡sikėlė ir toliau patalpomis naudojosi neatlygintinai, nors 2007 m. kovo 16 d. ieÅ¡kovės, UAB ,,Pramonės pastatų valdymas“ ir LAB ,,Vingriai“ sudarytame triÅ¡aliame susitarime buvo numatyta, kad, nutraukus lizingo sutartį, nutrÅ«ksta ir patalpų nuomos sutartis.

IeÅ¡kovės su lizingo gavėja sudarytame 2009 m. spalio 8 d. susitarime dėl turto pagal lizingo sutartį grÄ Å¾inimo ir atlaisvinimo tvarkos buvo sulygta, kad patalpos bus atlaisvintos ir jai sugrÄ Å¾intos iki 2010 m. sausio 30 d., tačiau faktiÅ¡kai tai įvyko gerokai vėliau, tik 2015 m. spalio 31 d., taigi, visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d. ieÅ¡kovė neturėjo galimybės naudotis, valdyti ir disponuoti jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu, o atsakovė LAB ,,Vingriai“ prieÅ¡ ieÅ¡kovės valiÄ turtu naudojosi visiÅ¡kai neatlygintinai.

Å ių dviejų faktinių aplinkybių sutaptis ir lėmė ieÅ¡kovės nuostolių (negautų pajamų forma) atsiradimÄ , o juos kompensuoti solidariÄ pareigÄ , ieÅ¡kovės įsitikinimu, turi visi atsakovai, t. y. atsakovė LAB ,,Vingriai“, kuri faktiÅ¡kai Å¡iomis patalpomis neatlygintinai naudojosi ir jų neatlaisvino, jos vadovas Č. K., kuriam buvo žinoma apie tokios pareigos egzistavimÄ bei vienintelis jos akcininkas L&M International Trading Ltd ir jo vadovas bei akcininkas Å . K., kuriems Å¡i situacija taip pat buvo žinoma.

Žinodami apie pareigÄ atlaisvinti patalpas, atsakovai ne tik neužtikrino jos tinkamo vykdymo, bet ir ėmėsi įvairių veiksmų (inicijavo nepagrįstus civilinius ginčus, teikė praÅ¡ymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir kt.), siekdami vieningo tikslo – užkirsti keliÄ ieÅ¡kovei atgauti jai teisėtai priklausančias patalpas ir gauti pajamas.

76. Nors, kaip buvo nurodyta pirmiau, ieÅ¡kovas neprivalo nurodyti ieÅ¡kinio teisinio pagrindo, ieÅ¡kovė Å¡iuo atveju pateikė ir savo pozicijÄ dėl ginčo teisinio vertinimo. Atsakovės LAB ,,Vingriai“ pareigÄ atlyginti nuostolius, jas įvardindama kaip negautas nuomos pajamas, ieÅ¡kovė siejo tiek su CK 4.97 straipsnyje įtvirtino turto savininko daiktinių teisių gynimo, tiek CK 6.263 ir CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatytais generalinio delikto institutais. Kaip atsakovo Č. K. atsakomybės teisinį pagrindÄ taip pat nurodė CK 6.263 straipsnį bei CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų juridinio asmens valdymo organų pareigų netinkamÄ vykdymÄ , o atsakovų L&M International Trading Ltd ir Å . K. civilinės atsakomybės atsiradimÄ be CK 6.263 straipsnio grindė dar ir CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

77. Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kove, kad Å¡is ginčas neatsiejamai yra susijęs su jos, kaip turto savininkės, teisių bei interesų gynimu. IeÅ¡kinyje nurodytame CK 4.97 straipsnyje yra numatytos atsiskaitymo tarp turto savininko ir neteisėto daikto valdytojo sÄ lygos. Pagal CK 4.97 straipsnio 1 dalį, savininkas, iÅ¡reikalaudamas daiktÄ pagal CK 4.95 straipsnį, turi teisę reikalauti: iÅ¡ asmens, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad jo valdymas neteisėtas (nesÄ Å¾iningo valdytojo), grÄ Å¾inti arba atlyginti visas pajamas, kurias tas asmuo gavo arba turėjo gauti per visÄ valdymo laikÄ ; iÅ¡ neteisėto sÄ Å¾iningo valdytojo – visas pajamas, kurias Å¡is gavo arba turėjo gauti nuo to laiko, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie valdymo neteisėtumÄ arba sužinojo apie civilinės bylos dėl daikto grÄ Å¾inimo iÅ¡kėlimÄ .

78. Visgi pagal teismų praktikoje pripažįstamÄ generalinio delikto doktrinÄ (CK 6.263 straipsnis), kuria ieÅ¡kovė taip pat rėmėsi, įrodinėdama visų atsakovų veiksmų bendrumÄ bei derinimÄ , siekiant kuo ilgiau iÅ¡laikyti jai priklausančias patalpas LAB „Vingriai“ žinioje, tam nepagrįstai naudojantis ir teisiniais instrumentais (teikiant teismams ieÅ¡kinius bei praÅ¡ymus, kurie galiausiai buvo pripažįstami nepagrįstais), o teismas su tokiu jos vertinimu sutiko, atsakovų veiksmų grandinę pripažinęs neteisėtu, CK 6.263 straipsnio nuostatoms prieÅ¡taraujančiu elgesiu, yra savarankiÅ¡kas ir savaime pakankamas civilinės atsakomybės instituto taikymo pagrindas.

79. Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrÄ ja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkcijÄ â€“ kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019, 25-27 punktai).

80. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiÅ¡kia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

81. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas). Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019, 33 punktas).

82. Vadinasi, nors ieÅ¡kovė, pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį, nurodė, be kita ko, ir apie CK 4.97 straipsnio taikymo galimybę, tačiau reikalavimÄ grindė ne tik faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su turto valdytojos LAB ,,Vingriai“, bet ir su ja susijusių asmenų, kurie turtu tiesiogiai nesinaudojo, veiksmų neteisėtumu, jai padarytus nuostolius įvardijusi kaip negautas nuomos mokesčio pajamas, sietinas su visų atsakovų bendrai atliktais sÄ Å¾iningo elgesio taisyklėms prieÅ¡taraujančiais veiksmais. Tokių veiksmų teisėtumo vertinimas neabejotinai sudarė nagrinėjamos bylos dalykÄ , todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡alių ginčas kvalifikuotinas ginču dėl civilinės atsakomybės taikymo.

83. Tai nustačius, nėra pagrindo ieÅ¡kovės apeliacinio skundo tenkinimui ir jos nurodomų motyvų paÅ¡alinimui iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, nes juos nurodęs pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės vertino sÄ lygų atsakovų civilinei atsakomybei taikyti buvimÄ / nebuvimÄ (priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, žalos realumÄ ). Kitaip tariant, nustačius, kad Å¡alių ginčas kvalifikuotinas kaip kilęs dėl civilinės atsakomybės taikymo, teismui kilo pareiga aptarti ir įvertinti visų sÄ lygų Å¡iam institutui taikyti visumÄ , kÄ pirmosios instancijos teismas ir padarė, konstatuodama atitinkamas aplinkybes.

84. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su juridinio asmens valdymo organų bei dalyvių specialiosiomis pareigomis (bankroto bylos savalaikiu inicijavimu) nėra nagrinėjamos bylos dalykas, nes joje nebuvo įrodinėta, kad nuostolių ieškovė patyrė būtent dėl pavėluoto kreipimosi su atitinkamu ieškiniu ir neįrodinėtas (neprašomas priteisti) nuostolių padidėjimas, jeigu būtų kreiptasi laiku, todėl dėl tokių skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako (CPK 312 straipsnis).

Dėl LAB ,,Vingriai“ veiksmų (ne)teisėtumo 85. Atsakovai, nesutikdami su teismo sprendimo dalimi, kuria vienu atveju solidariai, kitu subsidiariai su LAB ,,Vingriai“ ieškovei buvo priteistas nuostolių atlyginimas (negautos pajamos), tvirtina, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra įrodytas patalpų valdytojos LAB ,,Vingriai“ veiksmų neteisėtumas, patalpomis buvo naudojamasi tam esant teisiniam pagrindui – galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, draudžiančioms iškraustyti LAB ,,Vingriai“ iš ginčo patalpų, todėl nei turto valdytojos LAB ,,Vingriai“, nei kitų atsakovų atsakomybė negali kilti.

86. Visų pirma pažymėtina, kad ieÅ¡kovė, ieÅ¡kinyje nurodžiusi, jog patalpos turėjo bÅ«ti atlaisvintos ne vėliau kaip 2010 m. vasario 1 d., bet faktiÅ¡kai atsakovė LAB ,,Vingriai“ jomis naudojosi iki 2015 m. spalio 31 d., praÅ¡o nuostolių atlyginimo ne už visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį, bet tik už jo dalį, t. y. už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d. TokiÄ savo pozicijÄ ieÅ¡kovė motyvavo tuo, kad Vilniaus apygardos teisme jau yra nagrinėjama kita civilinė byla Nr. 2-98-619/2021, kurioje atsakovei LAB ,,Vingriai“ yra pareikÅ¡tas reikalavimas dėl nuostolių priteisimo už ankstesnį laikotarpį, t. y. nuo 2010 m. sausio 30 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. Kaip matyti iÅ¡ LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), civilinės bylos Nr. 2-98-619/2021nagrinėjimas buvo sustabdytas iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas nagrinėjamoje byloje.

87. Taigi, teisėjų kolegija, vertindama atsakovės LAB ,,Vingriai“ civilinės atsakomybės sÄ lygas, atsižvelgia ir į nurodytas faktines aplinkybes bei į ieÅ¡kovės pasirinktÄ savo teisių gynimo bÅ«dÄ , pareiÅ¡kiant atskirus ieÅ¡kinius dėl tais pačiais veiksmais, tik skirtingu laikotarpiu, patirtų nuostolių atlyginimo.

88. Neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sÄ lyga. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiÅ¡kinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016, 29 punktas).

89. IÅ¡ bylos medžiagos ir LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 30 d. priimtu sprendimu, kuris įsiteisėjo 2016 m. liepos 12 d. Lietuvos apeliaciniam teismui konstatavus to teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , buvo iÅ¡spręstas nagrinėjamos bylos ieÅ¡kovės AB SEB banko 2010 m. gegužės 6 d. ieÅ¡kinys atsakovei LAB ,,Vingriai“ dėl jos iÅ¡keldinimo iÅ¡ ginčo patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas padarė vienodas iÅ¡vadas, kad atsakovė LAB ,,Vingriai“ neturi teisės naudotis ginčo patalpomis, todėl ji iÅ¡ jų iÅ¡keldinta, o patalpos perduotos ieÅ¡kovei (žr. Vilniaus apygardos teismo civilinę bylÄ Nr. 2-5066-661/2016; Lietuvos apeliacinio teismo civilinę bylÄ Nr. 2A-526-302/2016).

90. Teismai, spręsdami atsakovės LAB ,,Vingriai“ iÅ¡keldinimo klausimÄ , be kita ko, konstatavo ir nagrinėjamoje byloje sprendžiamiems klausimas svarbias aplinkybes, t. y. kad ieÅ¡kovei AB SEB bankui 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutraukus su UAB „Pramonės pastatų valdymas“ 2007 m. kovo 16 d. sudarytÄ lizingo sutartį, nutrÅ«ko ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ bei atsakovės LAB „Vingriai“ 2005 m. rugsėjo 9 d. sudaryta nuomos sutartis, o atsakovei atsirado pareiga atlaisvinti užimtas patalpas. Ginčo dėl to, kad tokios faktinės aplinkybės, sprendžiant LAB ,,Vingriai“ civilinės atsakomybės klausimÄ , laikytinos prejudicinėmis ir iÅ¡ naujo neįrodinėtinos byloje nekilo.

91. Atitinkamai, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės, kaip turto savininkės, lÅ«kestis, jog atsakovė LAB ,,Vingriai“ tinkamai vykdys tiek jos pasiraÅ¡ytÄ 2007 m. kovo 16 d. triÅ¡alį susitarimÄ , kuriuo buvo iÅ¡reikÅ¡ta susitarimo Å¡alių valia, nutraukus lizingo sutartį, nutraukta laikyti ir nuomos sutartį, tiek bus tinkamai vykdomas kelis kartus keistas banko ir lizingo gavėjos UAB ,,Pramonės pastatų valdymas“ susitarimas dėl patalpų grÄ Å¾inimo ir atlaisvinimo tvarkos, nustatant galutinį terminÄ patalpų grÄ Å¾inimui iki 2010 m. sausio 30 d., buvo pagrįstas ir teisėtas.

Nors atsakovė LAB ,,Vingriai“ nebuvo susitarimo dėl patalpų grÄ Å¾inimo ir atlaisvinimo Å¡alimi, tačiau vertinant šį susitarimÄ svarbu ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-526-302/2016 jau yra konstatavęs prejudicinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad atsakovė LAB ,,Vingriai“ apie tokiÄ savo pareigÄ Å¾inojo, nes ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“, ir LAB „Vingriai“ vadovo pareigas ėjo tas pats asmuo – atsakovas Č. K..

92. Kitoje byloje nustatytos faktinės aplinkybes patvirtina, kad atsakovė LAB ,,Vingriai“ ir po lizingo sutarties nutraukimo bei atskirais susitarimais nustatyto termino (ne vėliau kaip iki 2010 m. spalio 30 d.) nagrinėjamoje byloje vertinamu laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d. naudojosi ieÅ¡kovei priklausančiomis patalpomis nemokėdama nuomos mokesčio. Akivaizdu, kad šį laikÄ ieÅ¡kovės turtinės teisės buvo ribojamos. Tik turto savininkas, kaip subjektinių teisių į turtÄ turėtojas, turi iÅ¡imtinę teisę turtÄ valdyti, jį naudoti, be kita, ir tenkindamas ekonominius interesus, ir disponuoti juo.

93. Atsakovė LAB ,,Vingriai“ neginčijo fakto, kad nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d. patalpomis naudojosi neatlygintinai. Kitaip tariant, nei asmeniui iÅ¡ kurio jas prieÅ¡ tai nuomojosi, nei bankui, kuriam patalpos priklausė, nuomos mokestis nebuvo mokamas. Duomenų, kad atsakovė bÅ«tų siekusi tartis su ieÅ¡kove dėl atlygio už naudojimÄ si jai nepriklausančiu turtu, nėra. PrieÅ¡ingai, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovės LAB ,,Vingriai“ ir su ja susijusių asmenų, kitų Å¡ios bylos atsakovų, elgesys po to, kai buvo nutraukta lizingo sutartis ir atsakovei kilo pareiga atlaisvinti ginčo patalpas, sudaro pagrindÄ vienareikÅ¡miÅ¡kai iÅ¡vadai, kad buvo siekiama ir toliau patalpomis naudotis neatlygintinai, tokių veiksmų visiÅ¡kai nederinant su patalpų savininke AB SEB banku.

94. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovės LAB ,,Vingriai“ ir kitų su ja susijusių asmenų veiksmai, kas kartÄ inicijuojant naujus civilinius ginčus, labiau tikėtina buvo priemonė iÅ¡vengti ne tik turto grÄ Å¾inimo teisėtai jo savininkei, bet ir materialinės prievolės mokėti atlyginimÄ už naudojimÄ si tokiu turtu. IeÅ¡kovė ne tik negavo jokios ekonominis naudos dėl naudojimosi patalpomis, bet dėl atsakovų inicijuojamų ginčų negalėjo kitaip patenkinti savo ekonominių interesų (pavyzdžiui, jų parduoti).

95. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos ir LITEKO duomenų, LAB ,,Vingriai“ 2011 m. rugsėjo 1 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 4 apylinkės teismÄ su prevenciniu ieÅ¡kiniu AB SEB bankui, praÅ¡ydama uždrausti bankui nutraukti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir iÅ¡keldinti jÄ iÅ¡ negyvenamųjų patalpų iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje kitoje civilinėje byloje pagal jos ieÅ¡kovų L&M International Trading Ltd, Å . K., UAB „L&M Vilnius“, UAB ,,Nerlit“ ieÅ¡kinį atsakovėms AB SEB bankui (buvęs pavadinimas AB „SEB lizingas“), BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo (Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-3432-101/2014).

96. Atsakovės LAB ,,Vingriai“ prevencinį ieÅ¡kinį nagrinėjęs teismas 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartimi iÅ¡ dalies patenkino LAB ,,Vingriai“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė bankui iÅ¡keldinti LAB „Vingriai“ iÅ¡ ginčo patalpų ar imtis kitų veiksmų, kuriais bÅ«tų trukdoma nurodytose patalpose jai vykdyti Å«kinę komercinę veiklÄ ar patekti į Å¡ias patalpas, apie iÅ¡keldinimÄ (patalpų atlaisvinimÄ ) LAB „Vingriai“ raÅ¡tu neįspėjus prieÅ¡ 18 mėnesių. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-362-565/2012, pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistÄ .

97. Civilinė byla Nr. 2-3432-101/2014 iÅ¡nagrinėta teismo 2014 m. gegužės 2 d. sprendimu LAB ,,Vingriai“ ieÅ¡kinį atmetant kaip nepagrįstÄ , taip pat panaikinant 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Å is pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 11 d., Vilniaus apygardos teismui atmetus kaip nepagrįstÄ LAB ,,Vingriai“ apeliacinį skundÄ (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-2462-467/2014). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos sprendžiant šį LAB ,,Vingriai“ inicijuotÄ civilinį ginÄÄ , galiojo nuo 2011 m. rugsėjo 13 d. iki 2014 m. gruodžio 11 d.

98. Pažymėtina, kad civilinės bylos Nr. 2-3432-101/2014 iÅ¡nagrinėjimas užtruko ir dėl to, kad Å¡i byla buvo stabdoma dėl kitų nagrinėjamos bylos atsakovų, t. y. L&M International Trading Ltd ir Å . K. panaÅ¡iu laiku, t. y. praėjus 7 dienoms nuo LAB ,,Vingriai“ ieÅ¡kinio padavimo, 2011 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus apygardos teismui pateikto netiesioginio ieÅ¡kinio AB SEB bankui ir UAB ,,Pramonės pastatų valdymas“. Toje Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2593-257/2016 ieÅ¡kovai prašė pripažinti negaliojančiomis AB SEB banko ir UAB ,,Pramonės pastatų valdymas“ 2007 m. kovo 6 d. sudarytÄ lizingo sutartį, 2007 m. kovo 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2009 m. spalio 8 d. UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ir AB SEB banko susitarimÄ dėl turto pagal lizingo sutartį grÄ Å¾inimo ir atlaisvinimo tvarkos.

99. Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2593-257/2016 jos ieÅ¡kovai taip pat teikė praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kurį teismas 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartimi patenkino iÅ¡ dalies ir areÅ¡tavo AB SEB bankui priklausantį ginčo turtÄ , areÅ¡tuoto turto saugotoja paskirdamas AB SEB bankÄ , uždrausdamas jam disponuoti turtu, bet paliekant bankui teisę šį turtÄ valdyti ir juo naudotis. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2702/2011, pirmosios instancijos teismo nutartį iÅ¡ dalies pakeitė, turto saugotoju paskirdamas LAB ,,Vingriai“.

Šalių ginčas dėl sutarčių galiojimo buvo baigtas nagrinėti joje priimtu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 23 d. sprendimu, kuriuo ieškinys buvo atmestas, toks sprendimas įsiteisėjo 2016 m. sausio 8 d. priėmus Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-269-241/2016, taigi laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje galiojo nuo 2011 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. sausio 8 d. 100. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovų apeliacinių skundų argumentais, kad LAB ,,Vingriai“ teisėtai naudojosi ginčo patalpomis, siejant tai išimtinai su teismų priimtomis nutartimis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teisėtas naudojimasis negali bÅ«ti interpretuojamas kaip visiÅ¡kai neatlygintinis svetimo turto naudojimas, juo labiau tokį ilgÄ , skaičiuojamÄ metais, terminÄ . Kadangi teisėtas naudojimasis kartu lemia ir pareigÄ atsiskaityti, atsakovė negalėjo turėti lÅ«kesčių, kad už naudojimÄ si svetimu turtu per visÄ bylinėjimosi laikotarpį jai atsiskaityti nereikės. Todėl bÅ«tent toks atsakovės LAB ,,Vingriai“ pasirinktas elgesio modelis, neatlygintinį naudojimÄ si siekiant pateisinti vien jos pačios ar su ja susijusių asmenų inicijuotuose civiliniuose ginčuose pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kuriomis taikyti tik draudimai, susiję su jos iÅ¡keldinimu, negali bÅ«ti laikomas atitinkančiu sÄ Å¾iningo asmens elgesio standartus ir pagrįstai teismo buvo įvertintas kaip nuostolių turto savininkei sukėlęs elgesys. 101.

Atsakovė LAB ,,Vingriai“, teikdama pareiÅ¡kimus dėl restruktÅ«rizavimo bylų jai iÅ¡kėlimo, taip pat yra nurodžiusi, kad jos veiklos sritis – Å¡lifavimo staklių, medienos apdirbimo staklių gamyba, teigdama, kad veikla vykdoma adresu (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovė, savo Å«kinei komercinei veiklai vykdyti neatlygintinai naudodamasi ieÅ¡kovei priklausančiomis patalpomis ir kitų asmenų (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės) sÄ skaita dengdama savo veiklos kaÅ¡tus, neabejotinai elgėsi nesÄ Å¾iningai, o toks jos elgesys nėra suderinamas su bendraisiais civilinės teisės principais.

Taigi, kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs atmestini atsakovų apeliacinių skundų argumentai, kad atsakovė LAB ,,Vingriai“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nes ginčo patalpas valdė esant teisiniam pagrindui – pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. 102. Nėra pagrįsti ir atsakovo Š. K. apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė, nepareikšdama reikalavimo dėl jos turto atžvilgiu taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis padarytos žalos atlyginimo, pati pripažįsta, jog žala dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių jai nepadaryta.

Kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti, kokiu bÅ«du ir kokiomis priemonėmis ginti galimai pažeistas savo teises bei interesus (CPK 5,13 straipsniai; CK 1.137 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė į teismÄ kreipėsi su ieÅ¡kiniu dėl nuostolių (negautų nuomos pajamų forma) atlyginimo, šį savo reikalavimÄ siedama su faktu, kad LAB ,,Vingriai“ neatlygintinai, tam nesant jokio teisinio pagrindo, naudojosi jai nepriklausančiomis ginčo patalpomis, eliminuodama ieÅ¡kovės teisę ir lÅ«kestį gauti atitinkamas pajamas. 103.

Nors teisėjų kolegija sutinka, kad savaime praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones negali bÅ«ti laikomas neteistu, nes tai viena iÅ¡ atitinkamÄ reikalavimÄ pareiÅ¡kiančio asmens teisių, kuria siekiama užtikrinti jam galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybę, visgi, kaip buvo pasisakyta pirmiau, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiant iÅ¡keldinti atsakovę LAB ,,Vingriai“ iÅ¡ ginčo patalpų ir jÄ paskiriant patalpų saugotoja, nebuvo naudojimosi patalpomis neatlygintinai privilegija ir neleido jai ar kitiems atsakovams tikėtis, kad teisėta savininkė ateityje nepareikÅ¡ dėl to turtinių pretenzijų.

Taikant Å¡ias priemones nebuvo sustabdyta atsakovės LAB ,,Vingriai“ turtinių prievolių vykdymo pareiga (nuomos mokesčio mokėjimas), tai neabejotinai buvo suprantama atsakovams. 104. Pirmosios instancijos teismo nustatytų ir sprendime aptartų faktinių aplinkybių visuma, kai patalpų valdytoja LAB ,,Vingriai“, atsisakydama bendradarbiauti su jų savininke, su kitais asmenimis reiÅ¡kė nepagrįstus reikalavimus teismuose, pažymėtina, ne tik susijusius su ginčo turtu, bet ir dėl LAB ,,Vingriai“ restruktÅ«rizavimo, leidžia sutikti su teismo pozicija, kad civilinio proceso teisėmis buvo naudojamasi ne galimai savo pažeistų teisių gynybos tikslu, bet turint ketinimÄ iÅ¡vengti iÅ¡keldinimo iÅ¡ patalpų ir neatlygintinai naudotis jomis savo Å«kinei komercinei veiklai vykdyti.

Å iÄ bylÄ nagrinėjusio teismo iÅ¡vadÄ pagrindžia ir Å¡eÅ¡is kartus, tris iÅ¡ jų – pakeitus atsakovės buveinės registravimo vietÄ iÅ¡ Vilniaus m. į Klaipėdos m., inicijuotas atsakovės restruktÅ«rizavimo procesas, kai net ir teismui priėmus pareiÅ¡kimÄ vėliau nebuvo pateikiami restruktÅ«rizavimo planai. 105. Tokiu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovė LAB ,,Vingriai“ ginčo laikotarpiu (nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d.) elgėsi neteisėtai, pažeisdama bendrojo pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, nedarant žalos kitiems asmenims, jos veiksmai / neveikimas yra susiję priežastiniu ryÅ¡iu su ieÅ¡kovės negautomis pajamomis, kurias Å¡i prašė priteisti kaip jos nuostolių atlyginimÄ .

Dėl žalos, kaip LAB ,,Vingriai“ civilinės atsakomybės sÄ lygos, fakto ir jos realumo 106. Atsakovai savo nesutikimÄ su skundžiamu teismo sprendimu grindžia ir tokiais argumentais, kad nebuvo įrodytas žalos ieÅ¡kovei padarymo faktas, nes nepateikti įrodymai, jog ieÅ¡kovė turėjo realiÄ galimybę patalpas iÅ¡nuomoti ir bÅ«tų faktiÅ¡kai gavusi ieÅ¡kinyje nurodyto dydžio nuomos mokestį. 107. Nuostoliai yra piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka, o jais gali bÅ«ti pripažintos ir negautos dėl asmenų neteisėtų veiksmų pajamos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumÄ , dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Praktikoje esminę reikÅ¡mę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principÄ turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiÅ¡kia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo bÅ«ti, jei nebÅ«tų neteisėtų veiksmų, įrodinėjimÄ . Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. IeÅ¡kovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustačius negautų pajamų faktÄ , t. y.

įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 55 punktas). 108.

Nagrinėjamu atveju tokia byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovė LAB ,,Vingriai“ naudojosi ginčo patalpomis ir po to momento, kai jau turėjo iÅ¡ jų iÅ¡sikelti, bei ėmėsi atitinkamų veiksmų savo naudojimui bei valdymui iÅ¡saugoti, pati savaime patvirtina, kad ieÅ¡kovės lÅ«kestis gauti atitinkamas pajamas buvo realus, kadangi patalpos turėjo paklausÄ , jomis naudojosi atsakovė. Apeliacinių skundų argumentai, kad ir po to, kai LAB ,,Vingriai“ iÅ¡ patalpų iÅ¡sikėlė, jos nebuvo iÅ¡nuomotos, kitokios iÅ¡vados nesuponuoja, juolab kai iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog net atsakovei atlaisvinus patalpas jų naudojimas bei valdymas nebuvo nekliudomas. 109.

IeÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, kad po to, kai LAB ,,Vingriai“ atlaisvino patalpas, jomis neatlygintinai pradėjo naudotis kita su nagrinėjamos bylos atsakovais susijusi bendrovė – UAB ,,Technometalas“, patvirtina byloje ir LITEKO esantys duomenys. Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-230-431/2019 pagal ieÅ¡kovės AB SEB banko ieÅ¡kinį atsakovei BUAB ,,Technometalas“ dėl nuostolių, patirtų negautų nuomos pajamų forma, atlyginimo. Toje byloje 2019 m. balandžio 18 d. priimtame sprendime, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-248-790/2020 paliko nepakeistÄ , buvo konstatuota, kad UAB ,,Technometalas“ nuo 2015 m. lapkričio 11 d. iki 2016 m. spalio 1 d. naudojosi ginčo patalpomis neatlygintinai.

Pažymėtina, kad gindamasi nuo pareikštų reikalavimų BUAB ,,Technometalas“ nurodė, kad patalpomis ji naudojasi teisėtos jų valdytojos – LAB ,,Vingriai“, leidimu. Neabejotina, kad atsakovei LAB ,,Vingriai“ tokios faktinės aplinkybės, kaip ir priežastis, dėl kurių bankas iš šių patalpų naudojimo negalėjo gauti nuomos mokesčio, yra žinomos. 110. Atsakovų pateikta informacija, kad ginčo objektu tapusios patalpos vėliau ieškovės buvo parduotos, nei patvirtina, nei paneigia atsakovų apeliacinių skundų argumentų, susijusių su nuostolių nerealumu.

Todėl nuostolių faktas yra įrodytas. 111. Tačiau nagrinėjamoje byloje po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo susiklostė iÅ¡skirtinė situacija, lemianti iÅ¡vadÄ , kad priteistų iÅ¡ atsakovės LAB ,,Vingriai“ nuostolių iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimas tapo neįmanomas. Pagal įstatymÄ civilinėse bylose proceso Å¡alimi gali bÅ«ti tik civilinį procesinį teisnumÄ ir veiksnumÄ turintys juridiniai asmenys (CPK 38 straipsnio 1 dalis), o juridinis asmuo pasibaigia nuo jo iÅ¡registravimo iÅ¡ Juridinių asmenų registro (CK 2.95 straipsnio 3 dalis).

CPK 48 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iÅ¡ ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio Å¡alių pasitraukia iÅ¡ bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, raÅ¡ytinio proceso tvarka tÄ Å¡alį pakeičia jos teisių perėmėju, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANÄ®) 101 straipsnio nuostatas, ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nemokumo administratorius kreipiasi į Juridinių asmenų registro tvarkytojÄ dėl juridinio asmens iÅ¡registravimo. 112.

IÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų LITEKO, VÄ® Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 5 d. priėmė sprendimÄ BAB ,,Vingriai“ bankroto byloje Nr. B2-1194-232/2020, kuriuo BAB ,,Vingriai“ pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir iÅ¡registruotina iÅ¡ Juridinių asmenų registro. Å is teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 4 d., o atsakovė buvo iÅ¡registruota. 113. CPK 293 straipsnio 8 punktas nustato atvejį, kai teismas nutraukia bylÄ : jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iÅ¡ bylos Å¡alių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas. 114.

Kasacinis teismas Å¡iuo aspektu yra pasisakęs, kad kai ieÅ¡kovas pareiÅ¡kia reikalavimÄ savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti, tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimÄ , kuris turėtų tiesioginę įtakÄ Å¡alių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. iÅ¡spręsti kilusį Å¡alių ginÄÄ . Todėl kai viena iÅ¡ Å¡alių (fizinis asmuo) mirÅ¡ta ar baigiasi (juridinis asmuo), byla negali bÅ«ti toliau nagrinėjama. Priklausomai nuo to, ar esant konkrečiam ginčo teisiniam santykiui yra galimas procesinių teisių perėmimas, teismas turi sustabdyti (CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba nutraukti bylÄ (CPK 293 straipsnio 8 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531-684/2015; 2019 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-421/2019, 31 punktas). 115.

Juridiniam asmeniui pasibaigus likvidavimo būdu, teisių perėmimas paprastai negalimas. CK 6.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ (dabar JANĮ) nereglamentuojama, jog, likvidavus juridinį asmenį dėl bankroto, būtų galimas jo teisių perėmimas, t. y. nenustatyta teisių perėmimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-421/2019, 33, 34 punktai). Išregistravus bankrutavusį juridinį asmenį iš Juridinių asmenų registro, pasibaigia bankroto bylos nagrinėjimas ir negali būti inicijuojami tolesni ginčai dėl neegzistuojančio juridinio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2003; 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-1075/2020, 26 punktas). 116.

Todėl nustačius, kad vienas iÅ¡ atsakovų – LAB ,,Vingriai“ 2020 m. gruodžio 2 d. buvo iÅ¡registruotas iÅ¡ Juridinių asmenų registro, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kinys atsakovės LAB ,,Vingriai“ atžvilgiu yra patenkintas, panaikinama ir Å¡i bylos dalis nutraukiama CPK 293 straipsnio 8 punkto pagrindu. Tačiau faktinės aplinkybės, susijusios su LAB ,,Vingriai“ atsakomybės sÄ lygomis, vertintinos ir į jas atsižvelgtina sprendžiant kitų atsakovų, kuriems buvo pareikÅ¡tas reikalavimas taikyti solidariÄ su LAB ,,Vingriai“ atsakomybę, civilinės atsakomybės klausimÄ .

Dėl atsakovo Č. K. civilinės atsakomybės sÄ lygų 117. Atsakovas Č. K., nesutikdamas su teismo sprendimu, kuriuo iÅ¡ jo, kaip iÅ¡ buvusio LAB ,,Vingriai“ vadovo, solidariai su bendrove buvo priteistas nuostolių atlyginimas už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d., teigia, kad teismas neįvertino ir nepasisakė dėl sÄ lygų jo civilinei atsakomybei kilti buvimo, o teisės kreiptis į teismÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo realizavimas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas ir suprantamas kaip neteisėtas veikimas, dėl kurio ieÅ¡kovei galėjo bÅ«ti padaryti nuostoliai.

Taip pat akcentuoja ir, jo vertinimu, teisėto naudojimosi ginčo patalpomis aplinkybę, galiojant tai leidžiančioms laikinosioms apsaugos priemonėms. 118. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas Č. K. nuo 1998 m. rugpjūčio 26 d. iki 2014 m. liepos 1 d. vadovavo dabar jau likviduotai AB ,,Vingriai“. Nuo 2014 m. liepos 14 d. bendrovės vadovu buvo paskirtas Panamos Respublikos pilietis E. Q. D. l. R. M. Taigi, ginčo laikotarpiu būtent atsakovas Č. K. vadovavo bendrovei, priėmė su jos valdymu susijusius sprendimus. 119.

Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis), inter alia (be kita ko), per vienasmenį bendrovės valdymo organÄ , t. y. vadovÄ , kuris ex officio (pagal pareigas) organizuoja kasdienę bendrovės veiklÄ (ABĮ 37 straipsnio 1 ir 8 dalys). 120. Kaip minėta, CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Pagal ABÄ® 19 straipsnio 8 dalį bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. 121. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota teisės aiÅ¡kinimo taisyklė, kad bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo tyčios, siekiant pažeisti kreditorių interesus, ar didelio neatsargumo, reiÅ¡kiančio aiÅ¡kų ir nepateisinamÄ aplaidumÄ vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės Å«kinės komercinės veiklos rizika, neturėtų bÅ«ti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). 122.

Viena vertus, sprendžiant LAB ,,Vingriai“, kuriai ginčo laikotarpiu vadovavo bÅ«tent atsakovas Č. K., civilinės atsakomybės klausimÄ , jau buvo aptartos faktinės aplinkybės, kad bendrovė be teisinio pagrindo neatlygintinai naudodamasi patalpomis pažeidė ieÅ¡kovės teisėtÄ lÅ«kestį gauti pajamas iÅ¡ Å¡io turto nuomos mokesčio forma, be to, imdamasi veiksmų apsunkinančių ieÅ¡kovei galimybę Å¡ias patalpas atgauti, pažeidė bendrÄ jÄ pareigÄ elgtis taip, kad nebÅ«tų pažeistos kitų asmenų teisės. Tos pačios aplinkybės yra aktualios ir sprendžianti Č.

K. civilinės atsakomybės klausimÄ . 123. Atsakovas Č. K. neginčija to, kad jis vadovavo bendrovei tuo metu, kai buvo sudarytas 2007 m. kovo 16 d. triÅ¡alis susitarimas, kuriuo ieÅ¡kovė, atsakovė LAB ,,Vingriai“ ir UAB ,,Pramonės pastatų valdymas“ susitarė ir dėl nuomos sutarties, kurios pagrindu patalpos buvo perduotos laikinai, atlygintinai naudotis atsakovo Č. K. vadovaujamai bendrovei, nutraukimo, jeigu bus nutraukta lizingo sutartis. BÅ«tent atsakovas Č. K. Å¡iame susitarime nurodytas kaip asmuo, veikiantis LAB ,,Vingriai“ vardu, bÅ«tent jis savo paraÅ¡u patvirtino tokį susitarimÄ .

Å ioje nutartyje jau buvo pasisakyta ir dėl to, kad LAB ,,Vingriai“ per savo vadovÄ ÄŒ. K. turėjo ir buvo žinoma apie banko ir UAB ,,Pramonės pastatų valdymas“ susitarimÄ dėl ginčo patalpų atlaisvinimo tvarkos, kadangi Č. K. tuo metu vadovavo ir UAB ,,Pramonės pastatų valdymas“. 124. Anksčiau jau aptartas prevencinis ieÅ¡kinys dėl uždraudimo ieÅ¡kovei nutraukti nuomos sutartį ir iÅ¡keldinti LAB ,,Vingriai“ iÅ¡ patalpų bei praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones taip pat buvo pateikti atsakovo Č.

K. vadovavimo Å¡iai bendrovei metu. Taigi, jam neabejotinai turėjo bÅ«ti žinoma apie banko reiÅ¡kiamas pretenzijas, susijusias su turto atlaisvinimu, ir pačios bendrovės inicijuotus ginčus. BÅ«tent atsakovas Č. K., veikdamas bendrovės vardu kaip jos atstovas, priėmė atitinkamus sprendimus. 125. Nors sprendžiant atsakovės LAB ,,Vingriai“ ir jos akcininkų inicijuotus civilinius ginčus su ieÅ¡kove pateikti praÅ¡ymai taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones negali bÅ«ti vertinami kaip savaime neteisėti, o patalpomis atsakovo Č.

K. vadovavimo laikotarpiu buvo leista naudotis pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu, tačiau, kaip teisėjų kolegijos nurodyta pirmiau, laikinųjų apsaugos priemonėmis suteiktas leidimas bÅ«ti patalpose neeliminavo LAB ,,Vingriai“ pareigos mokėti jų savininkei atlygį už šį naudojimÄ si. Neabejotina, kad atsakovui Č. K., kuris buvo ne vienos bendrovės vadovas ir turėjo ilgÄ vadovavimo patirtį, turėjo bÅ«ti žinoma, kad draudimas iÅ¡keldinti bendrovę iÅ¡ patalpų nereiÅ¡kė teisės jomis naudotis neatlygintinai.

Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas Č. K., kaip vienasmenis valdymo organas, objektyviai negalėjo priimti atitinkamų sprendimų, kurie būtų padėję išvengti nuostolių ir nepažeidę ieškovės, kaip turto savininkės, teisių. 126. Nagrinėjamu atveju atsakovo Č. K. sprendimai, priimti vadovaujant LAB ,,Vingriai“, ir jo neveikimas, atsisakius bendradarbiauti su turto savininke, atlaisvinti patalpas ar, juo labiau, sprendimas patalpomis naudotis visiškai neatlygintinai, negali būti vertinami kaip paprastas neatsargumas, susijęs su ūkinės komercinės veiklos rizika.

Pakankamai apdairiam, protingam ir sÄ Å¾iningam asmeniui, net ir neturinčiam vadovavimo ar verslo valdymo patirties, bÅ«tų suprantama, kad toks veikimas nėra suderinamas su bendraisiais teisės principais ir draudimu nesukelti kitiems asmenims žalos. 127. Dar daugiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo Č. K. veiksmai, valdant bendrovę, kai ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis buvo naudojamasi neatlygintinai, laikytini tyčiniais neteisėtais veiksmais, kuriais buvo siekiama padaryti ir padaryti jai nuostoliai.

Nėra jokių abejonių, kad atsakovui Č. K., kaip bendrovės vadovui, turėjo bÅ«ti žinoma ir suprantama, kad tokie neteisėti veiksmai, iÅ¡ kurių LAB ,,Vingriai“ gavo naudos (sutaupė mokėtinÄ nuomos mokestį), lėmė atitinkamus turto savininkės turtinius praradimus. Jam turėjo bÅ«ti žinoma ir suprantama, kad tokiu bÅ«du bendrovė savo veiklÄ iÅ¡ dalies vykdė ir ieÅ¡kovės sÄ skaita, o toks elgesys nėra suderinamas su sÄ Å¾ininga verslo praktika, su teisėtų lÅ«kesčių ar kitais principais. 128.

Pasisakant dėl atsakovo Č. K. apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pareiÅ¡kimų dėl restruktÅ«rizavimo bylų iÅ¡kėlimo teikimu, ir Å¡iuos veiksmus vertinant kartu su jau aptartomis faktinėmis aplinkybėmis, darytina labiau tikėtina iÅ¡vada, kad jais iÅ¡ esmės buvo siekiama kuo ilgiau veikti banko (ieÅ¡kovės) sÄ skaita, naudojantis specialiojo įstatymo suteiktomis lengvatomis. Pažymėtina, kad dvi iÅ¡ trijų Vilniaus apygardos teisme pradėtų LAB ,,Vingriai“ restruktÅ«rizavimo bylų buvo nutrauktos bÅ«tent dėl to, kad nustatytais terminais nebuvo pateikti restruktÅ«rizavimo planai (žr.

Vilniaus apygardos teismo civilines bylas Nr. B2-1076-661/2010, Nr. B2-3392-619/2012), o tai reiÅ¡kia, kad atsakovas Č. K., kaip bendrovės vadovas, neteikė ir galimai net nerengė restruktÅ«rizavimo planų, nors ir deklaravo veiklos vykdymo tęstinumÄ tose patalpose, dėl kurių nuomos santykiai jau buvo pasibaigę ir už kurias nebuvo mokamas joks mokestis. 129. Taigi, teisėjų kolegija pritaria ir tokiai pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vada, kad atsakovas Č. K., bÅ«damas LAB ,,Vingriai“ vadovu, laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d. elgėsi neteisėtai, o jo ir jau likviduotos dėl bankroto bendrovės (LAB ,,Vingriai“) bendri veiksmai bei neveikimas lėmė ieÅ¡kovės nuostolių negauto nuomos mokesčio forma atsiradimÄ .

Tokios sÄ lygos atsakovo Č. K. deliktinei civilinei atsakomybei kilti, kaip veiksmų neteisėtumas, kaltė, žala ir priežastinis ryÅ¡ys, yra įrodytos. Dėl atsakovų Å . K. ir L&M International Trading Ltd atsakomybės 130. Atsakovai Å . K. ir L&M International Trading Ltd savo nesutikimÄ su teismo sprendimu, kuriuo iÅ¡ jų subsidiariai kartu su solidariais atsakovais LAB ,,Vingriai“ ir Č. K. buvo priteistas 615 708,62 Eur nuostolių už laikotarpį nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d. atlyginimas, be jau anksčiau Å¡ioje nutartyje aptartų argumentų grindžia ir tokiais argumentais, kad teismas nepagrįstai plečiamai aiÅ¡kino CK 2.50 straipsnio 3 dalį, pripažinęs, kad už LAB ,,Vingriai“ atliktus veiksmus atsakomybę turi prisiimti akcininkas L&M International Trading Ltd ir / ar Å¡io akcininko vadovas Å .

K.. Teigia, kad jokių sprendimų, susijusių su LAB ,,Vingriai“ valdymu ar bankui priklausančių patalpų naudojimu bei valdymu, jie nėra priėmę. 131. Su teismo sprendimu nustatyta šių atsakovų subsidiarios atsakomybės forma nesutinka ir ieškovė, savo apeliaciniame skunde tvirtindama, kad atsakovai yra solidariai atsakingi su LAB ,,Vingriai“ bei jos vadovu Č. K., kadangi visi jie veikė bendrai, siekdami to paties tikslo – neatlygintinai naudotis svetimu turtu. 132. Juridinis asmuo yra savarankiškas teisės subjektas tiek materialiuoju teisiniu, tiek procesiniu teisiniu aspektu.

Juridinio asmens savarankiÅ¡kumo principas nustatytas įvairiais teisinio reguliavimo įtvirtintais juridinio asmens bruožais, tokiais kaip organizacinis vientisumas, savarankiÅ¡kas veiksnumas ir teisnumas, atskiras turtas ir kt. 133. Teisinis subjektiÅ¡kumas, be kita ko, reiÅ¡kia ir pareigÄ atsakyti pagal savo prievoles, todėl vienas iÅ¡ svarbiausių juridinio asmens savarankiÅ¡kumo elementų yra jo savarankiÅ¡ka atsakomybė pagal savo prievoles. CK 2.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu.

Juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis – pagal juridinio asmens prievoles, iÅ¡skyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Tačiau jeigu juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų, juridinis asmuo atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai, tokia iÅ¡lygÄ iÅ¡ bendrosios taisyklės nustato CK 2.50 straipsnio 3 dalis. 134. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bendrovės akcininkai (t. y. juridinio asmens dalyviai), priimdami sprendimus, privalo veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai bÅ«tų protingi.

Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs bendrovės akcininkų pareigÄ elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018). Å i pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ bendrojo pobÅ«džio pareigÄ asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2011). 135.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, atmeta kaip nepagrįstus atsakovo L&M International Trading Ltd apeliacinio skundo argumentus, kad jo atsakomybė apskritai nėra galima, nepriėmus jokių valdymo organams bÅ«dingų sprendimų, susijusių naudojimusi ginčo turtu bei jo valdymu. Å iuo atveju pakanka įvertinti tai, ar ieÅ¡kinyje nurodyti Å¡io atsakovo, kaip akcininko, atlikti veiksmai atitiko bendrojo pobÅ«džio pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų ieÅ¡kovei AB SEB bankui žalos. 136.

Kaip jau buvo nurodyta Å¡ioje nutartyje, tuo pačiu metu teismams buvo pateikti beveik identiÅ¡ki atsakovės LAB ,,Vingriai“ bei atsakovų L&M International Trading Ltd ir Å . K. ieÅ¡kiniai AB SEB bankui, susiję su ginčo patalpomis. Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2593-275/2015 buvo reiÅ¡kiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ir AB SEB banko 2009 m. spalio 8 d. susitarimÄ dėl turto pagal lizingo sutartį grÄ Å¾inimo ir jo atlaisvinimo.

Tokie faktai patvirtina, kad ir LAB ,,Vingriai“ akcininkui, ir akcininko vadovui Å . K. neabejotinai buvo žinoma (suprantama), kad atsakovė LAB ,,Vingriai“, net ir nutrÅ«kus nuomos santykiams bei minėtu susitarimu lizingo gavėjai UAB „Pramonės pastatų valdymas“ įsipareigojus grÄ Å¾inti Å¡ias patalpas jų savininkei, iÅ¡ patalpų neiÅ¡sikraustė. Savo ieÅ¡kiniu bei praÅ¡ytomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis akcininkas ir jo vadovas siekė tokios padėties iÅ¡saugojimo, atitinkamai, turėjo suvokti ir padarinius, kurie galėtų atsirasti tokio jų ieÅ¡kinio nepatenkinimo atveju. 137.

IÅ¡ bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad bÅ«tent atsakovo L&M International Trading Ltd, kurio vieninteliu akcininku ir vadovu yra atsakovas Å . K., 2014 m. liepos 31 d. sprendimu iÅ¡ LAB ,,Vingriai“ vadovo pareigų buvo atstatydintas atsakovas Č. K.. Å io akcininko 2014 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu naujuoju vadovu paskirtas Panamos Respublikos pilietis. Be to, kaip akcentuojama ieÅ¡kinyje, paskyrus naujÄ vadovÄ buvo priimtas ir akcininko sprendimas dėl LAB ,,Vingriai“ buveinės pakeitimo – 2014 m. rugsėjo 11 d. bendrovės buveinė įregistruota Klaipėdos mieste.

TÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2014 m. rugsėjo 11 d., naujasis vadovas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismas dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo (žr. Klaipėdos apygardos teismo civilinę bylÄ Nr. B2-1566-524/2014), nors tokius praÅ¡ymus jau ne vienÄ kartÄ Vilniaus apygardos teismui teikė ankstesnis vadovas. Tokios su atsakovės valdymo organų ir jos buveinės adreso pakeitimais susijusios aplinkybės atsakovų ginčų su ieÅ¡kove dėl naudojimosi patalpomis kontekste leidžia daryti ir tokiÄ labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad akcininkas ir Å¡iais savo sprendimais siekė apsunkinti patalpų grÄ Å¾inimo jų savininkei ieÅ¡kovei procesÄ . 138.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų apeliacinių skundų argumentais nepaneigta ir pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovės LAB ,,Vingriai“ akcininkui buvo gerai žinoma, jog bendrovė ginčo patalpomis naudojasi neatlygintinai, bet jis, kaip akcininkas, jokių priemonių tokiems neteisėtiems veiksmams sustabdyti nesiėmė, priešingai, prie jų prisidėjo. Pažymėtina, kad atsakovas L&M International Trading Ltd buvo ne tik atsakovės LAB ,,Vingriai“ (buvusios nuomininkės), bet ir UAB ,,Pramonės pastatų valdymas“ (lizingo gavėjos, buvusios nuomotojos) vienintelis akcininkas, o tai bendrovei, kaip ir LAB ,,Vingriai“, vadovavo atsakovas Č.

K.. Vadinasi, toks pažeidžiantis kito asmens turtines teises elgesys buvo naudingas ir atsakovui L&M International Trading Ltd. Todėl ir Å¡io atsakovo elgesys bei neveikimas pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintas nesÄ Å¾iningu ir neatitinkančiu bendrojo pobÅ«džio pareigos elgtis taip, kad nebÅ«tų pažeistos kitų asmenų teises, priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su ieÅ¡kovei padarytais nuostoliais – nuomos pajamų netekimu. 139. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Å .

K., kaip LAB ,,Vingriai“ akcininko L&M International Trading Ltd vadovo (ir vienintelio akcininko) atsakomybės pagrindų, iÅ¡ esmės sutiktina ir su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad, pirma, per šį asmenį yra susijusios visos bendrovės (jis yra jų visų akcininkas), kurios vienu ar kitu metu naudojosi bankui priklausančiomis patalpomis, antra, atsakovas Å . K. taip pat neabejotinai buvo gerai susipažinęs su faktine situacija bei savo veiksmais prisidėjo prie jos susidarymo. Jam galėjo ir turėjo bÅ«ti žinomos aplinkybės, susijusios su turto naudojimu, kaip ir tai, kad juo LAB ,,Vingriai“ naudojasi neatlygintinai, prieÅ¡ turto savininko valiÄ . 140.

Kadangi atsakovė LAB ,,Vingriai“ jau yra likviduota ir išregistruota bendrovė, ieškovės patirtų nuostolių išieškojimas iš jos tapo neįmanomas. Pripažinus, kad prie ieškovo nuostolių atsiradimo neteisėtu ir priešingu teisei elgesiu arba neteisėtai neveikdami yra prisidėję visi bylos atsakovai, jiems visiems taikytinas civilinės atsakomybės institutas. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės apeliaciniu skundu, kad atsakovų atsakomybė vien dėl veiksmų bendrumo šiuo konkrečiu atveju yra solidari. 141.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė neįrodė ir neįrodinėjo to, jog visi atsakovai veikė kaip faktiniai LAB ,,Vingriai“ vadovai, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ , CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatomis grindžiamÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovės LAB ,,Vingriai“ akcininkas L&M International Trading Ltd ir jo vadovas bei vienintelis akcininkas Å . K. subsidiariai atsakingi kartu su pagrindiniais skolininkais. Kadangi AB ,,Vingriai“ iÅ¡registruota ir jos atsakomybė nėra galima, atsakovai L&M International Trading Ltd ir Å .

K. yra subsidiariai atsakingi su atsakovu Č. K.. Dėl nuostolių dydžio nustatymo 142. Atsakovų apeliaciniuose skunduose yra keliamas ir nuostolių dydžio nustatymo klausimas. Ieškovė jų dydį įrodinėjo jos užsakymu atlikta UAB ,,Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas 2017 m. sausio 26 d. turto vertinimo ataskaita, kuria nustatyta turto nuomos rinko vertė laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., ir kurios duomenimis vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas nustatė iš atsakovų priteistinų nuostolių dydį. 143.

Tačiau Å¡ioje ataskaitoje nurodoma, kad nustatytoje turto nuomos rinkos vertėje nėra įskaičiuotas pridėtinės vertės mokestis (kurį, gavusi atitinkamas pajamas, ieÅ¡kovė bÅ«tų turėjusi sumokėti), o nuomos rinkos vertė nustatyta su sÄ lygomis, kad nuomininkas kompensuoja turto savininkui visas eksploatacines iÅ¡laidas bei komunalinius mokesčius, tenkančius tiek nuomojamos, tiek bendro naudojimo patalpoms, taip pat savininkui kompensuoja nekilnojamojo turto, žemės nuomos, draudimo bei einamojo remonto iÅ¡laidas.

Kaip pagrįstai nurodo apeliaciniuose skunduose atsakovai, ieÅ¡kovės pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje yra nurodyta turto nuomos rinkos vertė neatskaičius nei pelno mokesčio, nei kitų veiklos iÅ¡laidų. Be to, ataskaitos duomenys, kuriais ieÅ¡kovė įrodinėjo savo nuostolių dydį, neatitinka ir kasacinio teismo pateiktų jų nustatymo kriterijų. 144. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta dėl Å¡ių kriterijų, t. y. kokios turėtų bÅ«ti nustatytos ir įvertintos aplinkybės, galinčios turėti reikÅ¡mės nustatant negautų pajamų faktÄ bei jų dydį. Negautos pajamos, kaip nuostoliai, suprantami kaip grynasis pelnas. Jos neturi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaip visos tikėtinos gauti iÅ¡ asmens veiklos sumos, neatskaičius jokių sÄ naudų.

Atskaičius iÅ¡ visų pajamų (įplaukų) sÄ naudas, gaunamas ikimokestinis pelnas. Nuo Å¡ios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymÄ , asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo bÅ«tų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis, jeigu nebÅ«tų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2014, 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). 145. Teisėjų kolegijai nustačius, kad Å¡iuo konkrečiu atveju turto vertinimo ataskaitoje turto nuomos rinkos vertė buvo apskaičiuota neatsižvelgiant į sÄ naudas, t. y.

į pelno mokesčio ir kitas veiklos iÅ¡laidas, vien Å¡ioje ataskaitoje įvardyta nuomos rinkos verte negalėjo bÅ«ti vadovaujamasi. 146. Kita vertus, prieÅ¡ingai nei yra tvirtina atsakovai savo apeliaciniuose skunduose, tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota Å¡alis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018, 28 punktas). Kartu Å¡i nuostata negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip įpareigojanti teismÄ visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo. Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius arba paneigiančius įrodymus yra ginčo Å¡alių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-823/2020, 67-68, 70 punktai). 147.

Å iame kontekste pažymėtina, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas taikytinas ne tik ieÅ¡kovei, kuriai visų pirma teko procesinė pareiga pagrįsti reikalaujamų priteisti nuotolių dydį, bet ir atsakovams, teigiantiems, kad ieÅ¡kovės įrodinėjami nuostoliai nebuvo patirti arba buvo patirti mažesni, nei įrodinėja ieÅ¡kovė. Atsakovai apeliaciniuose skunduose nurodo, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teikė praÅ¡ymus dėl ekspertizės byloje skyrimo, tačiau į tokius jų praÅ¡ymus teismas neatsižvelgė. 148.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nesant kitų įrodymų, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovės užsakymu 2017 m. sausio 26 d. atliktÄ turto vertinimo ataskaitÄ , kurioje pateikti skaičiavimai neatitinka nuostolių, kaip negautų pajamų, apskaičiavimui keliamų reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas negali nustatyti ir jų dydžio, juo labiau kad pareiga rinkti ir teikti atitinkamus įrodymus tenka bylos Å¡alims, o ne bylÄ nagrinėjančiam teismui. Siekiant nustatyti priteistinų nuostolių dydį turėtų bÅ«ti renkami nauji įrodymai, užtikrinant abiejų Å¡alių teisių į įrodinėjimo procesÄ lygiavertį įgyvendinimÄ , Å¡i reikalavimo dalis turėtų bÅ«ti nagrinėjama iÅ¡ naujo.

Todėl teismo sprendimo dalis, kuria nustatytas nuostolių dydis ir jų atlyginimo atitinkami dydžiai priteisti iÅ¡ atsakovų Č. K. bei subsidiariai iÅ¡ atsakovų Å . K. ir L&M International Trading Ltd, panaikintina ir Å¡ioje ginčo dalyje byla grÄ Å¾inama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, neturėdamas leistinų įrodymų apie nuostolių dydį, Å¡ios pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos iÅ¡taisyti negali.

Dėl teismo sprendimo dalies, kuria iÅ¡ atsakovės LAB ,,Vingriai“ priteistas nuostolių atlyginimas, panaikinimo pagrindo teisėjų kolegija pasisakė Å¡ios nutarties 116 punkte). Dėl subsidiarios atsakomybės taikymo ribų 149. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos dalis dėl nuostolių dydžio nustatymo Å¡iuo konkrečiu atveju grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo dar ir dėl tos priežasties, kad kol kas objektyviai nėra galimybės nustatyti ne tik negautų ieÅ¡kovės pajamų dydžio, bet ir sÄ lygų taikyti atsakovams subsidiariÄ atsakomybę už visÄ ieÅ¡kinyje nurodytÄ laikotarpį. 150.

Subsidiariosios civilinės atsakomybės prievolė yra akcesorinė. Jos esminis bruožas tas, kad subsidiarus skolininkas atsako kreditoriui papildomai greta pagrindinio skolininko, t. y. tada ir tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas. 151. Pagal CK 6.245 straipsnio 5 dalyje įtvirtintÄ bendrÄ jÄ subsidiaraus skolininko atsakomybės taisyklę kreditorius iki pareikÅ¡damas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai, kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo; jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingÄ terminÄ iÅ¡ skolininko negavo atsakymo į pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , tai kreditorius gali pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui.

Ä®statyme kreditoriaus teisė pareikÅ¡ti reikalavimÄ subsidiariam skolininkui nesiejama su iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal kreditoriaus reikalavimÄ pagrindiniam skolininkui pabaiga. Aptariamų normų taikymo praktikoje papildomo skolininko subsidiariosios atsakomybės prievolė gali bÅ«ti teismo konstatuota tiek toje pačioje byloje, kurioje sprendžiama dėl kreditoriaus reikalavimo pagrindiniam skolininkui, tiek atskiroje byloje pagal kreditoriaus ieÅ¡kinį subsidiariam skolininkui, abiem atvejais teismui nustačius subsidiaraus skolininko civilinės atsakomybės sÄ lygų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2009; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2011). 152.

Nagrinėjamu atveju skiriasi ieškiniu pareikštų pagrindiniams ir subsidiariems skolininkams materialinių reikalavimų dydžiai, kadangi nuostolių atlyginimo iš jų prašoma už skirtingus laikotarpius. Iš atsakovės LAB ,,Vingriai“ buvo prašoma nuostolių atlyginimo už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d., atsakovo Č. K. – nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d., atsakovų L&M International Trading Ltd ir Š. K. – nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d.

IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovams LAB ,,Vingriai“ ir Č. K. yra pareiÅ¡kusi atskirÄ reikalavimÄ , nagrinėjamÄ Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-98-619/2021 dėl LAB ,,Vingriai“ nuostolių atlyginimo už laikotarpį nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d., atitinkamai, Č. K. už laikotarpį nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2012 m. kovo 1 d. Civilinė byla Nr. 2-98-619/2021 dar nėra iÅ¡nagrinėta, nes, kaip nurodyta pirmiau, sustabdyta dėl Å¡ios, dabar apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos. 153.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų Å . K. ir L&M International Trading Ltd apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ subsidiarių atsakovų priteisdamas 1,5 karto didesnį, nei iÅ¡ pagrindinių skolininkų nuostolių atlyginimÄ , suklydo aiÅ¡kindamas ir taikydamas subsidiariosios atsakomybės institutÄ , neatsižvelgė į Å¡ios prievolės akcesorinį pobÅ«dį. Tik nustačius, ar yra pagrindinė skolininkų prievolė atitinkamoje ginčo dalyje už atitinkamÄ laikotarpį, tinkamai galėtų bÅ«ti iÅ¡spręstas ir subsidiarių atsakovų civilinės atsakomybės dydžio klausimas. 154.

Todėl, grÄ Å¾inus bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, ieÅ¡kovė turėtų arba patikslinti savo reikalavimÄ , arba teikti praÅ¡ymÄ dėl bylų sujungimo, arba pirmiau turėtų bÅ«ti iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. 2-98-619/2021. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 155. Apeliacinės instancijos teismui ginčo dalį dėl nuostolių atlyginimo dydžio nustatymo grÄ Å¾inus iÅ¡ naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas nespręstinas, grÄ Å¾inant jį iÅ¡spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktais, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovei akcinei bendrovei SEB bankui iÅ¡ atsakovės likviduotos akcinės bendrovės ,,Vingriai“ priteistas nuostolių atlyginimas, panaikinti ir Å¡iÄ civilinės bylos dalį nutraukti. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria nustatytas nuostolių, priteistinų ieÅ¡kovei AB SEB bankui iÅ¡ solidaraus atsakovo Č.

K. ir subsidiarių atsakovų Å . K. bei L&M International Trading Ltd, dydis ir paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, panaikinti ir Å¡iÄ bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai Dalia Kačinskienė JÅ«ratė Varanauskaitė Vytautas Zelianka