2021-08-26 Nr. AB-16613-4-44-3-00105-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3847-602/2021

Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00105-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirminiskas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Ramutės Ruškytės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant vertėjams Abdulmecit Zengin, Umut Kesici,

(duomenys neskelbtini) piliečiu B. A. prisistačiusiam asmeniui,

užsieniečio atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei-Krantz,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Laimonui Vainickui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu B. A. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl B. A. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT, Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu pristatantį B. A. (toliau – ir užsienietis, apeliantas) Centre iki 2021 m. spalio 11 d., bet ne ilgiau nei kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Centras paaiškino, kad 2021 m. liepos 9 d. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos budėtojas telefonu buvo informuotas, kad keliu Lazdijai-Galiniai link Lenkijos Respublikos eina 4 tamsaus gymio asmenys. Apie 19.20 val. Lazdijų r. sav. Buniškių k. ribose buvo sulaikyti 5 asmenys, iš jų žodžių (duomenys neskelbtini) piliečiai (2 suaugę ir 3 vaikai), kurie yra pašalinę iš Ruklos pabėgėlių priėmimo centro. Asmenys iki Lazdijų atvyko taksi automobiliu, vienas iš jų prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) pilietis B. A., gim. (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos 9 d. 20.50 val. minėtas užsienietis buvo sulaikytas VSAT pareigūno sprendimu ne ilgiau kaip iki 48 val., bei 2021 m. liepos 10 d. buvo pristatytas į Užsieniečių registracijos centrą.

3. Nustatant užsieniečio teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, buvo nustatyta, kad minėtas užsienietis Lietuvos Respublikoje turi prieglobsčio prašytojo statusą, nuo 2021 m. birželio 14 d. jis kartu su savo šeima buvo apgyvendintas Ruklos pabėgėlių priėmimo centre.

4. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas užsienietis pasišalino iš Ruklos pabėgėlių priėmimo centro, bei bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, Centras darė išvadą, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Centras nurodė, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) dar nėra priėmęs galutinio sprendimo prieglobsčio byloje, nėra nustatęs prieglobsčio prašymo motyvų, todėl, Centro nuomone, minėto sprendimo priėmimas ir vykdymas yra įmanomas tik jį sulaikius. Kadangi užsienietis jau buvo apgyvendintas Ruklos pabėgėlių priėmimo centre su savo šeima, kur galėjo nevaržomai judėti, tačiau, pasinaudodamas laisvo judėjimo teise, kartu su savo žmona ir vaikais, nesulaukęs galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje, pasišalino iš Ruklos priėmimo centro bei bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respublikos teritoriją, todėl, Centro nuomone, tuo atveju, jeigu B. A. atžvilgiu bus taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nebus tinkamai užtikrinta jo apsauga Užsieniečių registracijos centre ir yra didelė tikimybė, jog jis pakartotinai bandys pasišalinti iš Užsieniečių registracijos centro ir nevykdys šio teismo sprendimo. Kadangi B. A. turi prieglobsčio prašytojo statusą, bet jis nebendradarbiauja su kompetentingų įstaigų darbuotojais prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, ir bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę, nebūtų tinkamai užtikrinta užsieniečio apsauga.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2021 m. liepos 11 d. sprendimu tenkino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą, t. y. nusprendė sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu B. A. prisistatantį asmenį Centre iki 2021 m. spalio 11 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo.

6. Teismas nustatė, kad B. A., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje sulaikytas 2021 m. birželio 11 d., tą pačią dieną užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas priėmė sprendimą užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės skubos tvarka, užsienietį su šeima apgyvendino Ruklos pabėgėlių priėmimo centre. Užsienietis B. A. 2021 m. liepos 9 d. sulaikytas Lazdijų rajone Burniškių k., ribose, kartu su kitais (duomenys neskelbtini), jo šeimos nariais, vykstantis iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką.

7. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas dar nėra priėmęs galutinio sprendimo prieglobsčio byloje, nėra nustatęs prieglobsčio prašymo motyvų, užsienietis su Migracijos departamentui nebendradarbiauja, todėl pirmoji sąlyga sulaikyti užsienietį yra. Be to, užsieniečio bandymas su šeima išvykti iš Lietuvos rodo, jog jis gali pasislėpti. Teismas, įvertinęs B. A. teiginius, kad jis neketino bėgti iš Lietuvos, o norėjo tik apsipirkti turguje ir jį ne ten nuvežė taksi vairuotojas, pažymėjo, kad užsieniečio pateikta versija negyvenimiška ir neįtikinanti, neabejotinai įrodo, kad užsienietis su šeima siekė išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos bei bandė išvykti ir pasislėpti.

8. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindo manyti, kad užsienietis, siekdamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pakartotinai bandyti išvykti ir pasislėpti, tuo trukdydamas išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti, todėl vertino, kad egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, esant šio straipsnio 5 dalies 11 punkte nurodytoms aplinkybėms. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju užsieniečiui taikoma sulaikymo priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į tuo siekiamą tikslą – išsiaiškinti užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus.

III. 9. (duomenys neskelbtini) piliečiu B. A. prisistatantis asmuo apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. liepos 11 d. sprendimą, t. y. pritaikyti apeliantui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti apeliantą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

10. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. vasario 5 d. nutarime yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

10.2. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 112 straipsnio nuostatas, užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Apeliantas akcentuoja, kad jis į Lietuvą atvyko su šeima, kurioje auga trys nepilnamečiai vaikai, t. y. yra daugiavaikė šeima.

10.3. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nemotyvavo poreikio sulaikyti užsienietį ypatingumo ir specialiųjų sąlygų, kurios būtų tiek reikšmingos ir išimtinės, kad egzistuotų būtinumas sulaikyti apeliantą, kuris yra šeimos tėvas ir turi tris nepilnamečius vaikus. Šiuo atveju teismas nevertino ir nepasisakė, kaip apelianto sulaikymas atsilieps nepilnamečių vaikų interesams, šeimos susijungimo nepaneigiamumui, nors šias aplinkybes būtina įvertinti. Sulaikius apeliantą, jis negalės tinkamai rūpintis vaikais, kadangi negalės laisvai judėti, prižiūrėti savo vaikų, t. y. jis negalės pilnai įgyvendinti savo kaip tėvo bei šeimos galvos teisių ir pareigų vaikų atžvilgiu. Sulaikymas apelianto atveju yra nepateisinamas, todėl skundžiamas teismo sprendimas keistinas.

10.4. Apelianto nuomone, skundžiamu teismo sprendimu keliamą tikslą užtikrinti, kad užsienietis nepasišalintų iš Lietuvos Respublikos teritorijos, nepasislėptų, galima pasiekti apeliantą apgyvendinus Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietos teritorijoje, t. y. taikant jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Tokiu būdu būtų užtikrintas apelianto buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam minimaliai judėti Centro teritorijoje ir rūpintis šeima, vaikais, o judėjimo ribojimas būtų nors šiek tiek teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis apelianto kaip prieglobsčio prašytojo ir vaikų tėvo interesus. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir atitiktų tiek Migracijos departamento, siekiančio išnagrinėti užsieniečio prašymą ir baigti prieglobsčio procedūrą, tiek apelianto ir jo vaikų interesus naudotis asmens laisve.

11. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. liepos 11 d. sprendimą.

12. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Apelianto tapatybė nėra nustatyta, kadangi jis valstybės sieną kirto neteisėtai, neturėdamas asmens dokumento ar kitų tapatybę patvirtinančių dokumentų, ir tokiais savo veiksmais apsukino galimybę nustatyti jo teisinę padėtį ir asmens tapatybę.

12.2. Apeliantas pasišalino iš Ruklos pabėgėlių priėmimo centro, bei bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl alternatyvi sulaikymui priemonė šiuo atveju nėra proporcinga siekiamiems tikslams. Migracijos departamentas dar nėra priėmęs galutinio sprendimo užsieniečio prieglobsčio byloje, nėra nustatęs prieglobsčio prašymo motyvų, todėl, Centro nuomone, Migracijos departamento sprendimo priėmimas ir vykdymas yra galimas tik sulaikius užsienietį.

12.3. Centras akcentuoja, kad užsienietis jau buvo apgyvendintas Ruklos pabėgėlių priėmimo centre su savo šeima, kur galėjo nevaržomai judėti, tačiau, pasinaudodamas tuo, ir nesulaukęs galutinio Migracijos departamento sprendimo, pasišalino iš Ruklos pabėgėlių priėmimo centro ir bandė išvykti į Lenkijos Respublikos teritoriją, todėl nekyla abejonių, kad jis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis, ir tokio elgesio negalima vertinti kaip bendradarbiavimo su valdžios institucijomis. Tai, kad apeliantas, turėdamas judėjimo laisvę, pasišalino iš Ruklos pabėgėlių priėmimo centro, Centro nuomone vertintina kaip ypatinga aplinkybė, dėl kurios galima taikyti asmens sulaikymą.

12.4. Centras kritiškai vertina apelianto teiginį, kad, jam taikant sulaikymą, yra sudėtinga rūpintis savo vaikais, ir pažymi, jog apeliantas kartu su savo šeima gyveno bendrabučio tipo patalpose, jis galėjo judėti po tam tikrą teritorijos dalį, rūpintis vaikais, t. y. apeliantui buvo užtikrinta teisė rūpintis ir auklėti savo vaikus, o vaikams buvo užtikrintos orios ir tinkamos gyvenimo sąlygos. Centras atkreipia dėmesį, jog apeliantas su savo šeima šiuo metu apgyvendintas moduliniame namelyje, kur taip pat sudarytos orios sąlygos gyvenimui, apeliantas gali nevaržomai judėti dalyje Centro teritorijos, jis nėra atribotas nuo šeimos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl užsieniečio judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo – sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sprendimo sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu B. A. prisistatantį asmenį Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 11 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas užsieniečio prieglobsčio byloje.

15. Teisėjų kolegija pažymi, jog kad iš bylos duomenų matyti, jog užsienietis yra nepilnamečių vaikų (gimusių (duomenys neskelbtini)) tėvas.

16. Pirmosios instancijos teismas Užsieniečių registracijos centro Teikimą tenkino ir sulaikė užsienietį Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 11 d., atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis, jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu būdamas apgyvendintas Centre, išvyko iš Centro, galbūt siekdamas neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos kartu su Lenkijos Respublika sieną. Teismas konstatavo, kad užsienietis su Migracijos departamentu nebendradarbiauja, be to, užsieniečio bandymas su šeima išvykti iš Lietuvos leidžia manyti, jog jis gali pasislėpti, o jo sulaikymas su šeima netoli Lenkijos sienos aiškiai rodo, kad užsienietė su šeima siekė išvengti galimo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos bei bandė išvykti ir pasislėpti. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad esant tokioms aplinkybėms didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo, užsienietis, siekdamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pakartotinai bandyti išvykti ir pasislėpti, tuo trukdydamas išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Kadangi Migracijos departamentas dar nėra priėmęs galutinio sprendimo prieglobsčio byloje, nėra nustatęs prieglobsčio prašymo motyvų todėl užsieniečio atžvilgiu negali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė.

17. Užsienietis su tokiu teismo sprendimu nesutinka, prašo jį pakeisti ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti jį Užsieniečių sulaikymo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (liet. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

19. 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115), kuri įgyvendinta Įstatyme, 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės gali sulaikyti trečiosios šalies pilietį, kuriam taikoma grąžinimo tvarka tik tam, kad parengtų grąžinimą ir (arba) įvykdytų išsiuntimo procesą (nebent konkrečiu atveju gali būti veiksmingai taikomos kitos pakankamos, tačiau švelnesnės priverstinės priemonės), visų pirma, kai: a) esama pasislėpimo pavojaus, arba b) atitinkamas trečiosios šalies pilietis vengia pasirengimo grąžinimui ar išsiuntimo proceso, arba jiems trukdo. Sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir būti taikomas tik tol, kol tinkamai vykdomas pasiruošimas išsiuntimui.

20. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo Teismas) praktikoje pažymima, kad, direktyvomis 2003/9 ir 2005/85 nedraudžiama, kad trečiosios šalies pilietis, padavęs tarptautinės apsaugos prašymą, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2005/85, po to, kai buvo sulaikytas remiantis Direktyvos 2008/115 15 straipsniu, būtų toliau sulaikytas pagal nacionalinės teisės nuostatą, kai kiekvienu atveju įvertinus visas reikšmingas aplinkybes paaiškėja, kad šis prašymas pateiktas vien siekiant pavėlinti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti ir kad objektyviai būtina sulaikymo priemonę palikti galioti, siekiant neleisti, kad atitinkamas asmuo visiškai išvengtų grąžinimo priemonės taikymo (2013 m. gegužės 30 d. sprendimo M. A. prieš Policie ČR, Krajské ředitelství policie Ústeckého kraje, odbor cizinecké policie, C-534/11, EU:C:2013:343, 63 p.).

21. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (toliau – ir Direktyva 2013/33), kuri įgyvendinta Įstatyme, konstatuojamosios dalies 20 punkte nustatyta, kad siekiant geriau užtikrinti fizinę ir psichologinę prašytojų neliečiamybę, sulaikymas turėtų būti kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik po to, kai buvo tinkamai išnagrinėtos visos su laisvės atėmimu nesusijusios sulaikymui alternatyvios priemonės. Taikant bet kurią sulaikymui alternatyvią priemonę turi būti gerbiamos prašytojų pagrindinės žmogaus teisės.

22. Teisingumo Teismo praktikoje pažymima, kad, kaip nurodyta Direktyvos 2013/33 15 ir 20 konstatuojamosiose dalyse, kitose šios direktyvos 8 straipsnio dalyse nustatomi svarbūs apribojimai, taikomi valstybėms narėms suteiktai teisei vykdyti sulaikymus. Iš tikrųjų iš minėtos direktyvos 8 straipsnio 1 dalies matyti, kad valstybės narės negali sulaikyti asmens vien dėl to, kad jis yra tarptautinės apsaugos prašytojas. Be to, šios direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įsakymas sulaikyti galimas tik tada, kai jis atrodo būtinas ir kai atskirai įvertinamas kiekvienas konkretus atvejis, jeigu kitos švelnesnės prievartos priemonės negali būti veiksmingai taikomos. Pagal Direktyvos 2013/33 8 straipsnio 4 dalį valstybės narės užtikrina, kad nacionalinėje teisėje būtų nustatytos sulaikymui alternatyvias priemones reglamentuojančios taisyklės, pavyzdžiui, įpareigojimas reguliariai registruotis institucijose, sumokėti piniginį užstatą arba pareiga neišvykti iš nustatytos vietos (2016 m. vasario 15 d. sprendimo J.N. prieš Staatssecretaris voor Veiligheid en Justitie, C-601/15, EU:C:2016:84, 61 p.).

23. Direktyvos 2013/33 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nepilnamečiai sulaikomi tik kraštutiniu atveju bei nustačius, kad negalima veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių priemonių. Toks sulaikymas trunka trumpiausią laikotarpį ir dedamos visos pastangos, kad sulaikyti nepilnamečiai būtų paleisti ir apgyvendinti nepilnamečiams tinkamuose būstuose. Valstybės narės visų pirma rūpinasi nepilnamečio interesais, kaip nustatyta 23 straipsnio 2 dalyje. <...>. Direktyvos 2013/33 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sulaikytos šeimos apgyvendinamos atskirai, užtikrinant reikiamą privatumą.

24. Direktyvos 2013/33 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sulaikytos šeimos apgyvendinamos atskirai, užtikrinant reikiamą privatumą.

25. EASO (Europos prieglobsčio paramos organizacija) teismų praktikos ir kitų tarptautinių dokumentų analizėje (Judicial analysis, Vulnerability in the context of applications for international protection, 2021) dėl prieglobsčio prašytojų, būtent pažeidžiamų asmenų, aiškinant Direktyvos 2013/33 11 straipsnio 4 dalies nuostatas, susijusias su šeimų sulaikymu, yra akcentuojamas būtinumas vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika bei kitais tarptautinių organizacijų dokumentais (4.8.5, 4.8.6 p., 98-100 psl.).

26. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir Teismas) pažymi, kad Teismas privalo nustatyti, ar šeimos laisvės apribojimas, nustatytas tokios trukmės, kaip nagrinėjamoje byloje, buvo būtinas remiantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio 2 dalimi, kitaip tariant, ar buvo pagrįstas atsižvelgiant į skubius visuomenės poreikius, o ypač, ar buvo proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Iš Teismo praktikos matyti, kad tais atvejais, kai yra nagrinėjama byla susijusi su šeima, institucijos, vertindamos proporcingumą, privalo atsižvelgti į vaiko gerovę. Todėl Teismas konstatuoja, kad yra visuotinis konsensusas, taip pat ir tarptautinėje teisėje, kad priimant visus sprendimus dėl vaikų, svarbiausi yra jų interesai. Iš tarptautinių ataskaitų matyti, kad vaiko teisų apsauga apima tiek šeimos gyvenimą kartu, tiek kiek tai yra įmanoma, tiek alternatyvių priemonių taikymo svarstymą, taip, kad nepilnamečių laisvės apribojimas būtų kraštutinė priemonė. Teismas pažymi, kad vaiko gerovės negalima apriboti iki šeimos laikymo kartu, o institucijos privalo imtis visų būtinų veiksmų, kiek tai yra įmanoma, kad būtų ribojamas sulaikymo taikymas šeimoms su vaikais ir būtų efektyviai saugoma teisė į privatų gyvenimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo Bistieva ir kiti prieš Lenkiją 77, 78, 85 p. (pareiškimo Nr. 75157/14)).

V. 27. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, tačiau sulaikymas, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, užsieniečiui gali būti taikomas ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; kt.).

28. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Minėto straipsnio 4 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje pateikiamas sąrašas aplinkybių, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, tarp kurių: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021).

30. Užsieniečio alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

VI. 31. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, kad užsienietis yra nepilnamečių vaikų (gimusių (duomenys neskelbtini)) tėvas, todėl šiuo atveju yra aktuali Įstatymo 114 straipsnio 4 dalis.

32. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Tai reiškia, kad pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti savaiminio jų taikymo.

33. Pabrėžtina, kad ypač svarbios yra vaiko teisės į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką, kurias įtvirtina ir ypač akcentuoja Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (toliau – ir Vaiko teisių konvencija), Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 dalis nurodo, kad valstybės dalyvės pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad nepilnamečiai vaikai – viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių, tarptautinė bendrija bei nacionaliniai teisės aktai vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (Vaiko teisių konvencijos 3 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str.), o tai reiškia, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus; nors objektyviai aplinkybė, kad prieglobsčio prašytojas, grubiai ignoruodamas aiškius draudimus, bandė be galiojančio kelionės dokumento išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pagrindas apriboti jo judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, tarp jų – taikyti sulaikymą, tokia priemonė asmeniui, kuris privalo rūpintis kartu su juo gyvenančiais nepilnamečiais vaikais, kurių gyvenimo sąlygoms tokios priemonės skyrimas jais privalančiam rūpintis asmeniui taip pat turi didelę įtaką, gali būti skiriam tik ypatingu atveju, t. y. kai tiek sulaikymo priemonės pagrindas yra ypatingas (grėsmė valstybės saugumui ar pan.), tiek kai tikrai nėra kitos alternatyvos (asmuo pažeidžia jam skirtą alternatyvią priemonę ar pan.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1798-624/2015; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4929-624/2016; 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3535-575/2021; 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3604-789/2021; 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3603-815/2021).

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3646-629/2019).

36. Iš Lietuvos informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. A-3846-602/2021 dėl užsieniečio žmonos N. K. sulaikymo ir 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas taikyti N. K. sulaikymą buvo pakeistas – užsienietei pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė: ji ir jos nepilnamečiai vaikai apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki 2021 m. spalio 11 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas užsienietės ir jos nepilnamečių vaikų prieglobsčio byloje.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, bylos duomenis, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrįstų duomenų, kurie įrodytų, jog užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, vėl siektų išvykti iš Lietuvos. Taip pat nenustatyta, kad užsienietis šiuo metu nebendradarbiautų su valstybės institucijomis, todėl jo sulaikymas negalėtų būti pripažintas proporcinga priemone, nes tinkamas vaiko interesų bei poreikių užtikrinimas yra nepalyginamai svarbesnis tikslas. Atsižvelgus į tai, užsieniečiui taikytina Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta alternatyvi sulaikymui priemonė (apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų).

38. Sprendžiant dėl alternatyvios priemonės, nesusijusios su laisvės apribojimu, taikymo, Įstatymo 114 straipsnio 4 dalis, nustatanti papildomas garantijas pažeidžiamiems asmenims ir šeimoms, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, ir užtikrinanti, kad jie gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, turėtų būti aiškinama atsižvelgiant į Direktyvos 2013/33 nustatytus tikslus, dėl galimybės sulaikyti šeimas (dėl būtinumo atidžiai vertinti kiekvieną atvejį) ir dėl jų apgyvendinamo, užtikrinant reikiamą privatumą. Sprendžiant dėl teisės į privatų gyvenimą apsaugos efektyvumo, turi būti atsižvelgiama į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką šios srities bylose.

39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Įstatymu, Direktyvos 2013/33 tikslais, šiai bylai reikšminga Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir priimdama sprendimą netaikyti sulaikymo bei netaikyti alternatyvios sulaikymui priemonės, susijusios su laisvės apribojimu, atsižvelgia į tai, kad nepaisant to, jog užsienietis su vaikais bandė išvykti iš Lietuvos, nagrinėjamoje byloje institucijos neįrodė, kad yra būtina sulaikyti užsienietį, turintį nepilnamečių vaikų, kad sulaikymas yra proporcinga priemonė.

40. Pabrėžtina ir tai, kad užsienietis su žmona ir nepilnamečiais vaikais jau yra laikomas sulaikytas nuo 2021 m. liepos 9 d. iki 2021 m. rugpjūčio 26 d. (t. y. iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka), šis laikotarpis nevertintinas kaip nereikšmingas ar trumpas, kai yra sulaikomi nepilnamečiai vaikai, todėl toliau sulaikymas negali būti taikomas. Šio vertinimo nekeičia ir faktas, kad šeima yra laikoma kartu, nes kaip minėta, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, vaiko gerovės negalima apriboti iki šeimos laikymo kartu, ir institucijos privalo imtis visų būtinų veiksmų, kiek tai yra įmanoma, kad būtų ribojamas sulaikymo taikymas šeimoms su vaikais ir būtų efektyviai saugoma teisė į privatų gyvenimą.

41. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija atsižvelgia taip pat į tai, kad užsienietis yra nepilnamečių vaikų, kurių vienas yra su negalia, tėvas, kad užsieniečio žmona yra nėščia. Taigi, nagrinėjamoje byloje spręstina, kad užsienietis, būdamas sulaikytas, ar pritaikius jam alternatyvią priemonę, susijusią su laisvės apribojimu, negalėtų rūpintis savo šeima, todėl nagrinėjamu atveju iškiltų klausimas dėl tinkamo prieglobsčio prašytojų teisės į privatų gyvenimą užtikrinimo, o kartu ir Įstatymo, kuriame įgyvendinamos Direktyvoje 2013/33 nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo sąlygų, reikalavimų pažeidimo.

42. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl priimtas Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. liepos 11 d. sprendimas keičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečiu B. A. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. liepos 11 d. sprendimą pakeisti.

Nedelsiant paleisti iš sulaikymo (duomenys neskelbtini) piliečiu B. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) prisistačiusį užsienietį.

Apgyvendinti (duomenys neskelbtini) piliečiu B. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) prisistačiusį užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki 2021 m. spalio 11 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas užsieniečio prieglobsčio byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Veslava Ruskan

Ramutė Ruškytė