2a6aa77d-535e-4d38-bd09-e0454248d9b7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                                                     Administracinė byla Nr. I-3776-764/2017                                                                                                                     Proceso Nr. 3-61-3-01703-2017-4                                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2., 55.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T.

L. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.             Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:              PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

             PareiÅ¡kėjas skunde teismui paaiÅ¡kino, kad neturtinę žalÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jis patyrė kalint LukiÅ¡kių TI-K, laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio mėn. iki 2016 m. rugsėjo mėn.              PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad buvo laikomas kamerose, kurių plotas vienam asmeniui neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir pažymi, kad dėl kamerose įrengtų baldų ir sanitarinio mazgo nebelieka vietos judėti.

             PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat grindžia tuo, kad kameros neatitiko teisės aktuose nustatytų higienos reikalavimų, t. y. kameros buvo perpildytos, patalpoje tamsu ir drėgna, Å¡alta, nėra tinkamos oro ventiliacijos bei tinkamai neatsidaro kameros langai, kameroje neužtikrintas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, o tai kenkia pareiÅ¡kėjo regėjimui. PareiÅ¡kėjo teigimu, tokios kalinimo sÄ lygos pažeidžia jo garbę ir orumÄ .              2017 m. birželio 19 d. buvo gautas pareiÅ¡kėjo raÅ¡tas dėl pateikto skundo papildymo, kuriame pareiÅ¡kėjas papildomai pažymėjo, kad yra nerÅ«kantis, todėl pateikė praÅ¡ymÄ LukiÅ¡kių TI-K administracijai dėl perkėlimo į nerÅ«kančiųjų kamerÄ .

PareiÅ¡kėjas pažymi, kad nors buvo kelis kartus perkeltas į nerÅ«kančiųjų kamerÄ , tačiau joje kalintys asmenys rÅ«kė, o LukiÅ¡kių TI-K administracija į kitus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus dėl perkėlimo neatsakinėjo.              PareiÅ¡kėjas, remdamasis minėtų aplinkybių visuma, teigia, kad patyrė didžiulę emocinę ir psichologinę žalÄ , todėl praÅ¡o iÅ¡ atsakovės atstovo priteisti 3 500 Eur neturtinę žalÄ .              Atsakovę, Lietuvos valstybę atstovaujantis LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius – kalėjimas, atsiliepime (b. l. 21–30) iÅ¡dėstytais argumentais su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

             Atsakovės atstovas kartu su skundu pateikia duomenis, susijusius su pareiškėjo judėjimu ir laikymu kamerose bei jų plotu ir žmonių skaičiumi kamerose, taip pat duomenis, susijusius su pareiškėjo teiktais prašymais ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro kamerų patikrinimo aktus.               Lukiškių TI-K, pasisakydamas dėl kamerose įrengtų baldų, nurodė, kad kiekvienoje kameroje yra įrengti stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms susidėti bei pažymi, kad dėl kamerų ploto ne visada pavyksta įrengti daugiau papildomų spintelių ar kitų baldų.

             Atsiliepime taip pat nurodo, kad kamerose yra įrengtas dieninis ir naktis apšvietimas, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 16.7 punktu, kamerose esantis dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas atitinka teisės aktų normas.              Lukiškių TI-K atsiliepime remiasi higienos normų reikalavimais ir teigia, kad kameros turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atsakovės atstovas pažymi, kad Lukiškių TI-K kamerų langai yra pritaikyti vėdinimui, todėl patalpos yra vėdinamos natūraliu būdu, tad asmenys, kurie prižiūri patalpas ir jas reguliariai vėdina, nusiskundimų dėl pelėsių ir drėgmės patalpose neturi.              Atsakovės atstovas, pasisakydamas dėl kalinčių asmenų laikymo rūkančiųjų ar nerūkančiųjų kamerose, teigia, kad Lukiškių TI-K nėra specialiai įrengtų kamerų rūkantiems ar nerūkantiems, nes tokių kamerų įrengimo tvarkos nenumato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės ar kiti teisės aktai.

Vis dėlto LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai, skirstydami asmenis į gyvenamÄ sias kameras, privalo užtikrinti nerÅ«kančiųjų teises ir laikyti juos atskirai nuo rÅ«kančiųjų asmenų, tačiau asmenys taip pat į kameras skirstomi ir pagal kamerų užimtumÄ , kriminogeninę bÅ«klę įstaigoje.              Atsakovės atstovas, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 44 straipsnio 1 dalimi, pagal kuriÄ Å¡alis, kurios naudai yra priimamas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies iÅ¡laidų atlyginimÄ ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 1,14 Eur patirtų dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidų.

             Remdamasi iÅ¡dėstytų aplinkybių visuma, LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ kaip nepagrįstÄ .              Skundas atmestinas.              Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ pareiÅ¡kėjas patyrė laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 29 d. iki 2016 m. rugsėjo 12 d. kalint LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.              Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis).

Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais.

Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui jÄ priteisus, gali bÅ«ti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymÄ nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 straipsnis).

Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, bet ir sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.             Atkreiptina, jog reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, kad buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.             Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas žalÄ kildina iÅ¡ neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K administracijos veiksmų, kurie pareiÅ¡kėjo nuomone pasireiÅ¡kė tuo, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas perpildytose kamerose, kurios neatitiko teisės aktų nustatytų higienos reikalavimų, t. y. jose buvo drėgna, prasta ventiliacija ir apÅ¡vietimas, taip pat pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, kuriose buvo rÅ«koma.              Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.             Bylos medžiaga tvirtina, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2016 m. kovo 29 d. iki 2016 m. rugsėjo 12 d.) pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo patalpintas nepažeidžiant teisės aktais nustatyto kameros ploto (3,6 kv. m.) tenkančio vienam asmeniui reikalavimų.

Pareiškėjas buvo laikomas tiek vienas kameroje, tiek kameroje, kurioje žmonių skaičius siekė 2 asmenis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, kad kamerose pareiškėjas buvo laikomas nuo dviejų asmenų ir jos buvo perpildytos, - nepagrįsti. Pareiškėjas teigia, kad kamerose dėl pastatytų baldų nebuvo pakankamai vietos, tačiau šiuo atveju, pažymėtinas Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymas Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatoriaus įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, pagal kurį kameroje privalo būti tokie baldai kaip pvz.: lova, stalas, kėdės ir speciali vieta susidėti papildomiems daiktams.

Nagrinėjamu atveju, taip pat minėtina, kad kameroje esantys baldai neatimami iÅ¡ teisės aktais nustatyto 3,6 kv. m. kameros ploto, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl baldų kameroje atmestini.              PareiÅ¡kėjo teigimu, kameros neatitiko higienos reikalavimų (kamerose buvo netinkamas apÅ¡vietimas, buvo Å¡alta ir drėgna, prasta ventiliacija, pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje, kurioje buvo rÅ«koma). Vertinant pareiÅ¡kėjo argumentus dėl kamerų neatitikimo higienos reikalavimams pažymėtina, kad įrodinėjimo naÅ¡tÄ pagrįsti savo dėstomus argumentus, pagal bendrÄ jÄ taisyklę, tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims.

Pagal ABTÄ® 57 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti proceso dalyviai. Tuo atveju, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiÅ¡kėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos Å¡alies naudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-17-301/2007). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiÅ¡ko pobÅ«džio byloje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad atsižvelgus į kilusio ginčo pobÅ«dį, pareiÅ¡kėjo statusÄ , pareigÄ paneigti skundo teiginius, susijusius su teisės aktų pažeidimu, tenka atsakovui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-176/2013).

             Higienos normos HN 76:2010 22 punkte nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Pagal Higienos normos HN 76:2010 26 p., šiltuoju metų laiku oro temperatūra turi būti 18–28 °C, santykinė oro drėgmė – 35–65 procentai, oro judėjimo greitis 0,15–0,25 m/s.              Pagal Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.); natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 p.); gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s (16 punktas).

             Atsakovas pateikė teismui Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016 m. kovo 18 d., 2016 m. vasario 18 d., 2017 m. sausio 27 d. patikrinimo aktus, tačiau juose atlikti tikrinimai neatitinka ginčo laikotarpio, todėl laikytina, kad atsakovas tinkamai nepaneigė pareiÅ¡kėjo teiginių.              Dėl ventiliacijos trÅ«kumo pažymėtina, jog, kaip nustatyta iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010, nustačiusios laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ , 24 punkte, gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip nustatyta paminėtos Higienos normos 2 punkte, šios higienos normos taikomos tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, tuo tarpu jau veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šių higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Neatliekant patalpų rekonstravimo, kapitalinio remonto darbų, patalpų vėdinimas per langus neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.

Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl prastos ventiliacijos yra nepagrįsti.              IÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ kreipėsi vienÄ kartÄ su 2016 m. rugpjūčio 3 d. praÅ¡ymu (b. l.

38) perkelti į nerÅ«kančiųjų patalpas. Remiantis LukiÅ¡kių TI-K pateiktais duomenimis ( b. l. 39 – 42), LukiÅ¡kių TI-K administracija pateikė atsakymÄ pareiÅ¡kėjui ir 2016 m. rugpjūčio 9 d. raÅ¡tu informavo, kad į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ buvo atsižvelgta ir pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į nerÅ«kančiųjų patalpas, nors atvykstant į LukiÅ¡kių TI-K, 2016 m. kovo 29 d. apklausos anketoje pareiÅ¡kėjas buvo pažymėjęs, kad nori bÅ«ti laikomas su rÅ«kančiais asmenimis.

Atsižvelgus į minėtus duomenis, pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad LukiÅ¡kių TI-K nepateikė atsakymo į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , taip pat tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas su asmeniu, kuris rÅ«kė, laikytini niekuo nepagrįstais, todėl atmestini.              Įvertinus byloje pateiktų duomenų visumÄ , pažymėtina, kad dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijos neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, tačiau neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, taip pat kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012).

             Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų (pvz. medicininių iÅ¡rašų ar kt.), kad bÅ«tent dėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių bÅ«tų pablogėjusi jo sveikata ar jis bÅ«tų patyręs kitas neigiamas pasekmes, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, o nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, t. y. padarytos žalos, nėra pagrindo kilti valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį.             Remiantis byloje iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, matyti, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl perpildytų kamerų ir pažeisto vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto yra nepagrįsti, taip pat atmestini pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl kamerose esamų baldų, netinkamos ventiliacijos ir pareiÅ¡kėjo netinkamo perkėlimo į nerÅ«kančiųjų kamerÄ .

Nors LukiÅ¡kių TI-K pateikė teismui Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016 m. kovo 18 d., 2016 m. vasario 18 d., 2017 m. sausio 27 d. patikrinimo aktus, kurie neatitiko ginčo laikotarpio, vis dėlto įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas tik 5 mėnesius ir tai, kad nėra nė vieno objektyvaus įrodymo (pvz. medicininių iÅ¡rašų ar kt.), kuris pagrįstų, jog bÅ«tent dėl prasto apÅ¡vietimo kalėjimo kamerose pareiÅ¡kėjui sutriko regėjimas ar dėl kitų, pareiÅ¡kėjo manymu, netinkamų sÄ lygų kameroje, pareiÅ¡kėjui suprastėjo sveikata, atsirado reali emocinė depresija ar kiti ne vienkartiniai iÅ¡gyvenimai, kurie turėjo juntamas ilgalaikes pasekmes, pagrindo pripažinti, kad pareiÅ¡kėjui buvo padaryta reali žala nėra, todėl praÅ¡ymas priteisti 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ atmestinas.

             LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡ pareiÅ¡kėjo prašė priteisti 1,14 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, nes patyrė dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidas. LukiÅ¡kių TI-K teigia, kad turėjo parengti medžiagÄ , vykdant teismo nutartį, kuriÄ sudaro viso – 19 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, vieno raÅ¡ytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 Eur.

LukiÅ¡kių TI-K realiai patirtų iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė iÅ¡raiÅ¡ka yra 19 x 0,06, t. y. 1,14 Eur.             Vadovaujantis ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalimi proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . ABTÄ® 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, be kita ko, turi teisę reikalauti atlyginti jai bÅ«tinas ir pagrįstas iÅ¡laidas, nesusijusias su teisinių paslaugų teikimu proceso Å¡aliai.

Vadovaujantis ABTÄ® 41 straipsnio 1 dalimi, dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad proceso Å¡alies statusas teisės į teismo atlyginimÄ neriboja – teismo iÅ¡laidos gali bÅ«ti atlyginamos ir vieÅ¡ojo administravimo subjektui. Sprendžiant, ar Å¡iuo atveju iÅ¡laidos atsakovės atstovui, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektui, gali bÅ«ti atlyginamos, atsižvelgtina į tai, ar praÅ¡ymas atlyginti iÅ¡laidas yra pagrįstas, ar iÅ¡laidos buvo bÅ«tinos, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus bei į atitinkamo vieÅ¡ojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobÅ«dį (LVAT 2015 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-54-858/2015, 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-143-375/2008).

Dėl iÅ¡laidų pagrįstumo LVAT savo praktikoje yra suformulavęs taisyklę, kad dokumentų kopijavimo iÅ¡laidos vieÅ¡ojo administravimo subjektui gali bÅ«ti atlyginamos, pateikus įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovas už kopijų parengimÄ sumokėjo jo praÅ¡omÄ priteisti sumÄ (LVAT 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-662-963/2013). Å iuo atveju atsakovės atstovas nepateikė teismui jokio dokumento, įrodančio patirtų iÅ¡laidų pagrįstumÄ , todėl atsakovės atstovo praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkinamas.

             Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 str. 1 d., 84-87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., n u s p r e n d ė:              PareiÅ¡kėjo T. L. skundÄ atmesti.             Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                                                         Egidija Puzinskaitė