2020-01-22 Nr. AB-1527-3-62-3-02353-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-117-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02353-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. U. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. U. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas K. U. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydama panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus specialisto R. Ž. 2019 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 19-IL-20-03102-e „Dėl įsipareigojimo pasitikrinti sveikatą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 19-IL-20-03102-e „Dėl įsipareigojimo pasitikrinti sveikatą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka“ galiojimą kol byla bus išnagrinėta iš esmės.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė argumentais, jog ginčijamas sprendimas neproporcingai suvaržo ne tik jo konstitucinę teisę į nuosavybę naudotis ginklais ir teisę medžioti, bet ir apriboja jo teisę dalyvauti asociacijos – (duomenys neskelbtini) – veikloje, vykdyti būrelio organizuojamas aplinkosaugines priemones reguliuojant plėšrūnų ir invazinių medžiojamųjų gyvūnų naikinimą ir populiacijos mažinimą, siekiant sumažinti medžiojamųjų gyvūnų daromą žalą ūkininkų pasėliams.

Teismas vertino, kad pareiškėjas neargumentavo, kuo gali pasireikšti galimai kilsianti didelė ar neatitaisoma žala, jei ginčijamo sprendimo galiojimas nebus sustabdytas. Prašyme tik nurodoma, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių nepritaikymas apribos jo teisę dalyvauti asociacijos – (duomenys neskelbtini) – veikloje, vykdyti būrelio organizuojamas aplinkosaugines priemones reguliuojant plėšrūnų ir invazinių medžiojamųjų gyvūnų naikinimą ir populiacijos mažinimą, tačiau, teismo nuomone, tai nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio nuostatas.

Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą spręsti, jog nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, dėl ko nėra pagrindo išvadai, jog šiuo nagrinėjamu atveju egzistuoja reali galimybė pareiškėjui patirti didelius nuostolius. Teismas vertino, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjo prašymą atmetė.

III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjo teigimu, skunde buvo nurodytos aplinkybės, jog sprendimas paimti iš jo ginklus nepagrįstai ir neproporcingai riboja nuosavybės teisę disponuoti ginklais ir suvaržo medžioklės teisę. Pažymi, kad pareiškėjo sveikatos būklė, elgesys nekelia grėsmės visuomenei ir kitų asmenų saugumui, viešajai tvarkai, nekliudo dalyvauti medžioklėse ir saugiai elgtis su ginklais. Ginčijamas sprendimas taip pat neproporcingai suvaržo konstitucinę teisę į nuosavybę naudotis ginklais ir apriboja teisę dalyvauti asociacijos – (duomenys neskelbtini) – veikloje, vykdyti būrelio organizuojamas aplinkosaugines priemones reguliuojant plėšrūnų ir invazinių medžiojamųjų gyvūnų naikinimą ir populiacijos mažinimą.

Pareiškėjas nurodo, kad ginčijamas sprendimas neatitinka imperatyvių įstatymais nustatytų reikalavimų, yra formalus, nemotyvuotas, nepagrįstais faktais ir aplinkybėmis, sprendime pateikiamos tik nuorodos į teisės aktus, nenurodant faktinio pagrindo taikyti normas.

Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovo nuomone, pareiškėjas atskirajame skunde nepateikė duomenų, pagrindžiančių reikalavimo pagrįstumą, kaip tai įtvirtinta ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje. Pažymi, kad teisė medžioti nėra konstitucinė teisė, ji kyla iš žemesnės galios teisės aktų ir turi būti įgyvendinama taip, kaip numatyta teisės aktuose. Pareiškėjo teisė užsiimti mėgstama veikla – medžiokle, kuriai reikalingi ribotos civilinės apyvartos daiktai (šaunamieji ginklai), negali būti iškelta aukščiau visuomenės saugumo tikslo. Be to, teisė medžioti gali būti realizuojama ir kitais įstatymo leistinais būdais bei įrankiais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad proceso dalyvis tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė teismo taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę: sustabdyti Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 19-IL-20-03102-e „Dėl įsipareigojimo pasitikrinti sveikatą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka“ vykdymą. Pareiškėjas siekia, kad iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo iš jo nebūtų paimti ginklai, šaudmenys ir leidimas laikyti (nešioti) ginklus.

Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepagrindė, kad laikinai nesustabdžius minėto sprendimo vykdymo bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalės dalyvauti (duomenys neskelbtini) veikloje, medžioti, naudotis ginklais, nepatvirtina, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Akcentuotina ir tai, jog pareiškėjas nėra pateikęs teisiškai pagrįstų argumentų, kad dėl Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 19-IL-20-03102-e pareiškėjo galimai patirtos žalos nebus galima kompensuoti teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu ginčijamas sprendimas būtų panaikintas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pažymėtina ir tai, kad asmens teisė turėti ginklą nėra absoliuti, nes tai susiję su žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumu, todėl valstybė kontroliuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, nustato griežtus reikalavimus subjektams, norintiems gauti (turėti) leidimus nustatytų kategorijos ginklams įsigyti, laikyti, nešioti ir naudoti.

Įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti skundo reikalavimą, taip pat pirmosios instancijos teismui pateiktus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. U. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Arūnas Sutkevičius