2a6261a4-6a2e-4d2b-ad85-71c67f613d5e · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2YT-2727-805/2019 Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00261-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.10.12; 3.1.7.8; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 16 d. Prienai Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant pareiškėjos V. Ž. atstovei advokatei Eglei Rybelienei, nedalyvaujant pareiškėjai V.

Ž., suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovui, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V. Ž. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja V. Ž. kreipėsi į teismÄ patikslintu pareiÅ¡kimu suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kuriuo praÅ¡o paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po Z. S. (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį palikimÄ priėmė jo sutuoktinė B.

S., faktiÅ¡kai pradėjusi paveldimÄ turtÄ valdyti. Patikslintame pareiÅ¡kime nurodė (elektroninės bylos apyraÅ¡o 1 t., b. l. 21-26), kad pareiÅ¡kėjos tėvai Z. S. ir B. S. susituokė (duomenys neskelbtini), santuokos nebuvo nutraukę. Tėvai santuokoje įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo registruotas B. S. vardu. Z. S. mirė (duomenys neskelbtini), B. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties pareiÅ¡kėja paveldėjo motinai priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį, o tėvo dalies paveldėti negali, kadangi motina po tėvo mirties dėl paveldėjimo nesikreipė.

PareiÅ¡kėjos tėvas nei asmeninio, nei oficialaus testamento surašęs nebuvo. PareiÅ¡kėjos motina buvo įsitikinusi, kad , mirus sutuoktiniui ir faktiÅ¡kai pradėjus valdyti jo turtÄ (knygos, baldai, buitinė, nuotraukos ir kt.), yra nereikalingos papildomos paveldėjimo procedÅ«ros. Po Z. S. mirties, pareiÅ¡kėjos motina B. S. faktiÅ¡kai priėmė palikimÄ , pradėjus valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (naudojosi ir disponavo juo, prižiÅ«rėjo ir kt.), atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jos valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teises į paveldimÄ turtÄ .

Taip pat po tėvo mirties ji ir toliau naudojosi kitais jam priklausančiais daiktais, iki mirties mokėjo mokesčius, o jai mirus, toliau moka mokesčius pareiÅ¡kėja. Kvitai nėra iÅ¡likę, kuriuos apmokėjo motina, tačiau jokių skolų motina nepaliko. PareiÅ¡kėjos V. Ž. atstovė advokate Eglė Rybelienė teismo posėdyje patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ palaiko pilna apimtimi jame nurodytais motyvais (2019 m. birželio 26 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as). Nurodė, kad pareiÅ¡kėja po motinos mirties (duomenys neskelbtini) kreipėsi į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo, tuo tarpu po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) į notarų biurÄ niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta.

Šiai dienai kitu būdu susitvarkyti dokumentų galimybės nėra. Pareiškėja yra vienintelė palikėjų dukra, daugiau pirmosios eilės įstatyminių įpėdinių nėra. Pareiškėjos tėvai mirė būdami santuokoje, jų santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvams gyvenant santuokoje 1996 m. buvo įgytas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo užregistruotas vieno iš palikėjų, t. y. B. S. vardu ir, kuris yra paveldimas turtas.

Terminas palikimui praleistas, todėl pareiÅ¡kėja kreipėsi su praÅ¡ymu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. PareiÅ¡kėjos tėvas testamento surašęs nebuvo, motina turėjo tik šį vienintelį registruotÄ turtÄ , iki mirties gyveno anÅ«kės bute Kaune. PareiÅ¡kėjos motina, mirus tėvui, toliau tvarkėsi ir naudojosi visais likusiais po tėvo mirties daiktais, faktiÅ¡kai priėmė palikimÄ , naudojosi viskuo, mokėjo mokesčius, tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priimti palikimÄ .

Sodų bendrijos pažyma liudija, kad ir pareiÅ¡kėja prisidėjo prie turto iÅ¡saugojimo. PareiÅ¡kėjos motina tiesiogiai mokėjo mokesčius bendrijai, o nuo 2012 m. buvo iÅ¡duota mokėjimo knygelė ir ji mokėjo mokesčius už elektros energijÄ LESTO. Vėliau, pablogėjus motinos sveikatai, mokesčius motinos vardu mokėjo pareiÅ¡kėja. Mokesčiai už atliekų tvarkymÄ sodo sklype iki Å¡iol mokami B. S. vardu. PareiÅ¡kėja palaidojo tėvus. Liudytojų dėl garbaus amžiaus pareiÅ¡kėja neturi pasikvietusi, anÅ«kė emigravusi į užsienį.

Atstovės manymu, raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina jos byloje nurodytas aplinkybes, kad po tėvo mirties visu likusiu turtu rÅ«pinosi ir juo naudojosi B. S., sodo sklypas yra iÅ¡likęs. PraÅ¡o pareiÅ¡kimÄ tenkinti, tikslu pareiÅ¡kėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ . PareiÅ¡kėja V. Ž. teismo posėdyje nedalyvavo, tinkamai atstovaujama advokato. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ (elektroninės bylos apyraÅ¡o 1 t., b. l. 33-34), kuriame nurodė, jog juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymui neprieÅ¡taraus, jeigu pareiÅ¡kėja teismui pateiks tai patvirtinančius įrodymus, o teismas juos pripažins pagrįstais ir iÅ¡samiais.

Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovas, bÅ«damas tinkamai informuotas apie paskirtÄ teismo posėdį (elektroninės bylos apyraÅ¡o 1 t., b. l. 74-75), į jį neatvyko, praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ nepateikė, pateiktame teismui atsiliepime į patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ prašė bylÄ nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ (elektroninės bylos apyraÅ¡o 1 t., b. l. 40-43), kuriame nurodė, kad palieka teismui vertinti, ar pareiÅ¡kėjos V.

Ž. pateikti įrodymai bei pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybes sudaro pagrindÄ nustatyti praÅ¡omÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Duomenų apie tai, kad mirusiojo vardu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota žemės sklypų byloje nėra, todėl suinteresuotumo Å¡ios bylos baigtimi neturi. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos atstovas, bÅ«damas tinkamai informuotas apie paskirtÄ teismo posėdį (elektroninės bylos apyraÅ¡o 1 t., b. l. 65-66), į jį neatvyko, praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ nepateikė, pateiktame teismui atsiliepime į patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ prašė bylÄ nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas bÅ«dami tinkamai informuoti apie paskirtÄ teismo posėdį į jį neatvyko, praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ negauta, suinteresuoti asmenys savo pozicijÄ iÅ¡dėstė pateiktuose atsiliepimuose, todėl byla iÅ¡nagrinėta jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Teismas k o n s t a t u o j a : Patikslintas pareiškimas tenkintinas. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma:

1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis);

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iÅ¡ juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams.

Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba testamentÄ . Paveldimi materialÅ«s dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialÅ«s dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), daiktinės teisės, palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Ä®pėdinio nuosavybės teisės į palikimÄ atsiradimo pagrindas yra vienaÅ¡alis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimas ar jo įregistravimas vieÅ¡ajame registre. Ä®statymas leidžia įpėdiniui priimti palikimÄ faktiÅ¡kai pradedant valdyti paveldimÄ turtÄ . Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo.

Vertinant, buvo ar ne palikimas Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimÄ yra priėmęs Å¡iuo bÅ«du, nurodytos aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimÄ turtÄ Ä¯gyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti, teismas sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus).

Ä®pėdinio aktyvÅ«s veiksmai, kurie sudaro pagrindÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad palikimas priimtas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti turtÄ , gali bÅ«ti palikimÄ sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimÄ , kaip palikimo savininkas visÄ palikimÄ užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vienÄ iÅ¡ jų. AktyvÅ«s palikimo priėmimo veiksmai gali bÅ«ti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimÄ sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu.

Nustatant Å¡iÄ aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtÄ pareiÅ¡kėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar Å¡is turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiÅ¡kėjas naudojosi kaip savo nuosavybe. Bylos duomenimis nustatyta, kad Z. S. ir B. S. susituokė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyraÅ¡o 1 t., b. l. 9). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė pareiÅ¡kėja V. Ž. (elektroninės bylos apyraÅ¡o 1 t., b. l. 27). B. S. vardu registruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (elektroninės bylos apyraÅ¡o 1 t., b. l. 15).

Z. S. mirė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyraÅ¡o 1 t., b. l. 8, 27), B. S. mirė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyraÅ¡o 1 t., b. l. 14, 27). Paveldėjimo byla į Z. S. palikimÄ nėra užvesta (elektroninės bylos apyraÅ¡o 1 t., b. l. 10). Po B. S. mirties palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėja V. Ž. (elektroninės bylos apyraÅ¡o 1 t., b. l. 11). PasiÅ«lius pareiÅ¡kėjai V. Ž. iki teismo posėdžio dienos pateikti papildomai įrodymus, kad pareiÅ¡kėjos motina B. S. po savo sutuoktinio Z.

S. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ priėmė jo palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama valdyti mirusiojo turtÄ ir, kad tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, iki paskirto teismo posėdžio byloje buvo pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma (elektroninės bylos apyraÅ¡o 1 t., b. l. 31, 84) ir mokėjimo kvitai (elektroninės bylos apyraÅ¡o 1 t., b. l. 28-30, 85-96).

Å ie duomenys patvirtina, kad nuo 2003 m., t. y. po Z. S. mirties mokesčius sodo bendrijai mokėjo B. S., o nuo 2012 m. perdavus sodo bendrijos elektros tinklus LESTO, sodininkams buvo iÅ¡duotos knygelės, pagal kurias savininkai tiesiogiai atsiskaito elektros tiekėjams. Atsiskaitymo knygelės iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad už elektros energijÄ 2003, 2007, 2012 metais mokėta B. S.. Testamentų registro iÅ¡raÅ¡as liudija, kad Z. S. testamento nepaliko (elektroninės bylos apyraÅ¡o 1 t., b. l. 99). Po Z. S. mirties per teismo nustatÄ terminÄ nei palikėjÄ pergyvenusi sutuoktinė B.

S., nei pirmosios eilės įpėdinė – pareiÅ¡kėja V. Ž. nesikreipė į notaro biurÄ dėl palikimo priėmimo. Kaip patvirtina notaro biuro pažyma, paveldėjimo byla neužvesta. Tuo tarpu pareiÅ¡kėja po B. S. mirties kreipėsi į notaro biurÄ dėl palikimo priėmimo. Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad jo motina B. S. po sutuoktinio Z. S. mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti.

Atsižvelgiant į Å¡ias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes konstatuotina, kad praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas sukels pareiÅ¡kėjai teisines pasekmes kaip įpėdinei gaunant paveldėjimo teisės liudijimÄ (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis). Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvÅ«s valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į visÄ palikimÄ , o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančiÄ visÄ jo palikimo dalį sudarantį turtÄ (t. y. turtÄ , turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises).

Ä®statymų leidėjas įtvirtino nuostatÄ , jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu bÅ«du palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vienÄ , lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo bÅ«dÄ â€“ palikimo priėmimas faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktikÄ asmens, įrodinėjančio, jog jis palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti turtÄ , veiksmai vertinami individualiai kiekvienoje byloje, konkrečių bylos aplinkybių kontekste, taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į palikimÄ sudarančio turto pobÅ«dį. Ä®rodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi, pareiškėjo pareiškime nurodyti argumentai, pateikti rašytiniai įrodymai, žodiniai paaiškinimai teismo posėdžio metu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis).

Jeigu pareiÅ¡kimo nagrinėjimo metu nepateikiami prieÅ¡ingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tuomet detalÅ«s, logiÅ¡ki ir nuoseklÅ«s pareiÅ¡kėjo parodymai dėl palikimo priėmimo fakto faktiniu valdymu vertinami kaip patikimi. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Ä®vertinant keletÄ Ä¯rodymų, lemia ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

Å ios nuostatos taikomos ir civilinėse bylose dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad palikimas priimtas pradėjus faktiÅ¡kai valdyti turtÄ , nustatymo. PareiÅ¡kėjos V. Ž. nurodytas aplinkybes, jog po Z. S. (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį visÄ palikimÄ pagal įstatymÄ priėmė jo sutuoktinė B. S., kuri palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjo valdyti ir jį iki pat mirties valdė, kadangi toliau tvarkėsi ir naudojosi visais likusiais po sutuoktinio mirties daiktais, mokėjo mokesčius, patvirtino pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma (elektroninės bylos apyraÅ¡o 1 t., b. l. 31, 84) ir mokėjimo kvitai (elektroninės bylos apyraÅ¡o 1 t., b. l. 28-30, 85-96), atsiskaitymo knygelės iÅ¡raÅ¡ai (CPK 178, 197 straipsniai).

Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiÅ¡kėjos atstovės paaiÅ¡kinimus dėl mirusiosios B. S. palikimo priėmimo po sutuoktinio Z. S. mirties. Suinteresuoti asmenys pareiÅ¡kimui neprieÅ¡tarauja, daugiau įstatyminių įpėdinių nėra, todėl ir Å¡iuo aspektu nėra pagrindo abejoti byloje surinktais įrodymais visų bylos duomenų kontekste. Teismo vertinimu pirmiau aptarti duomenys suponuoja iÅ¡vadÄ , kad po Z. S. (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį visÄ palikimÄ priėmė jo sutuoktinė B.

S., jį valdė, naudojosi, prižiÅ«rėjo, turtu, įgytu santuokoje, rÅ«pinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯gyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise, todėl patikslintas pareiÅ¡kimas tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446-448 straipsniai). Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimÄ sudarantį konkretų paveldimÄ turtÄ , jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylÄ administruojantis notaras.

Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016). Vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pareiÅ¡kėjai V. Ž. suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ jos nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PatikslintÄ pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį visÄ palikimÄ priėmė jo sutuoktinė B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradėjusi paveldimÄ turtÄ valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus. Teisėja Loreta Radzevičienė