2017-12-28 Nr. AB-24575-3-62-3-00220-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2431-520/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00220-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.1; 19.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. R. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui (tretieji suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, sodininkų bendrija „Migla“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja D. R. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Alytaus filialo 2015 m. gegužės 27 d. raštą Nr. (2.1.10)ALS-952 „Dėl žemės sklypo registro ir kadastro duomenų patikslinimo“ ir įpareigoti atsakovą per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įvykdyti teismo patvarkymus: 1) panaikinti VĮ Registrų centro tvarkomoje Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų bazėje duomenis, kad pareiškėjos žemės sklypas, esantis Druskininkų sav., (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sklypas), yra „suformuotas atlikus preliminarius matavimus“ ir kad Sklypas turi nurodytas ir pažymėtas kraštines, jų ilgius ir sklypo preliminariąją vietą ir gretimybes; 2) įrašyti Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų bazėje duomenis, kad Sklypas yra „nesuformuotas“ ir kad neturi nustatytų ir pažymėtų kraštinių, jų ilgių, preliminariosios vietos ir gretimybių, kad Sklypas žemės kadastre nėra pažymėtas.

2. Pareiškėja nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija) Druskininkų savivaldybėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Sklypas jai skirtas naudotis 1988 metais Druskininkų liaudies deputatų tarybos sprendimu. 1995 m. gegužės 10 d. Sklypas buvo išpirktas iš valstybės, 1995 m. birželio 22 d. nuosavybės teisė buvo įregistruota Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, nurodant, kad Sklypo suformavimo pagrindas yra 1995 m. gegužės 10 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis Nr. P-38/95-0221.

3. Pareiškėja teigė, kad įsigaliojus Lietuvos Respublikos žemės kadastro įstatymui, ji ketino atlikti jai priklausančio Sklypo kadastrinius matavimus, buvo parengtas Sklypo planas, kuris suderintas su Bendrija ir atsakovu. Dėl sustabdytos sodo teritorijos plėtros pareiškėjos Sklypo kraštinės ėmė ribotis su laisva valstybine žeme, paaiškėjo, kad Sklypas nebuvo nurodytas bendrajame sodo teritorijos plane-schemoje, ir kad atsakovas neišsaugojo Sklypo plano.

4. Pareiškėja pažymėjo, kad ginčo kadastro duomenų įregistravimas buvo atliktas neturint originalių dokumentų (nei Sklypo plano, nei Bendrijos teritorijos plano), nors jie turi būti saugomi pas atsakovą. Pareiškėjos nuomone, pirminiai originalūs dokumentai buvo prarasti, o vietoje jų pagaminti netikri (galbūt suklastoti) dokumentai, be to, pirminiai dokumentai buvo taisyti, pakeisti perbraukiant įrašus, pripiešiant Bendrijos teritorijos dalis kitaip nei nurodyta pirminiame Bendrijos teritorijos plane bei ranka be kraštinių ilgių ištaisant pareiškėjos Sklypo vietą, kraštinių ilgius ir ribas.

5. Pareiškėja nurodė, kad Bendrijos 2004 m. gegužės 24 dienos susirinkime Bendrijos sprendimu pareiškėjai buvo leista priskirti padidėjusį Sklypą ir jį išsipirkti iš valstybės, neviršijant nustatytos 12 arų ploto ribos. Bendrijos pirmininkas, matininkui atlikus Sklypo matavimus, sudarė pareiškėjos naudojamo ir jai priklausančio Sklypo planą, kuris 2006 m. spalio 31 d. buvo suderintas su atsakovu.

6. Pareiškėjos teigimu, Nekilnojamojo turto kadastre nurodomi duomenys apie Sklypą neatitinka faktinių Sklypo ribų, kraštinių, posūkių taškų, vietos, įsiterpusių žemės sklypų ir gretimybių. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovas, neturėdamas Sklypo plano, Bendrijos teritorijos plano, be jokio pagrindo kadastro duomenų bazėje „suformavo“ Sklypą nesilaikydamas dokumentų ir duomenų įkėlimo į jo tvarkomus registrus tvarkos.

7. Pareiškėja paminėjo, kad ji prašė atsakovo patikslinti jo tvarkomus duomenis apie Sklypą, nurodant, kad Sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus 2006 m. spalio 5 d., kurie buvo suderinti su VĮ Registrų centru 2006 m. spalio 31 d., arba nurodant, kad Sklypas nesuformuotas, tačiau atsakovas 2015 m. gegužės 27 d. raštu Nr. (2.1.10)ALS-952 „Dėl žemės sklypo registro ir kadastro duomenų patikslinimo“ (toliau – ir Skundžiamas sprendimas) atsisakė tenkinti šį prašymą, todėl pareiškėja pateikė skundą VĮ Registrų centrui, tačiau jos skundas nebuvo tenkintas.

8. Pareiškėjos nuomone, Skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodyta, jog Sklypas suformuotas atlikus preliminarius matavimus, nes matavimai nebuvo atlikti. Pareiškėja nurodė, kad atsakovas neteisėtai 2008 m. spalio 31 d. be pareiškėjos prašymo, nepriėmęs administracinio sprendimo, be pagrindo, neturėdamas dokumentų originalų, duomenis apie Sklypą perkėlė į Valstybinio žemės kadastro duomenų registrą, apie tai neinformuodamas pareiškėjos.

9. Pareiškėja nurodė, kad Sklypas nebuvo suformuotas ir nebuvo įtrauktas į iki 1998 metų galiojusį žemės kadastrą, laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 316 nuostatų, todėl atsakovo „duomenų perkėlimas“, atliktas nesinaudojant tvarkomo žemės kadastro duomenimis, negali būti laikomas teisėtu. Atsakovas naudojosi dokumentų kopijomis, neturėdamas Bendrijos teritorijos planavimo dokumentų, todėl negalėjo patikrinti jų teisėtumo.

10. Pareiškėjos nuomone, Bendrijos teritorijos planai, kuriais rėmėsi atsakovas, yra neteisėti, nes juose nenurodyta, kas, kada ir kokiu pagrindu sudarė šiuos planus ir jų pataisymus, jie neatitinka teritorijų planavimo dokumentams keliamų reikalavimų, be to, Bendrijos teritorijos planas nėra ir nebuvo įtrauktas į teritorijų planavimo dokumentų registrą, todėl atsakovas negalėjo jo duomenų perkelti į Nekilnojamojo turto kadastrą.

11. Pareiškėjos teigimu, atsakovas neturi dokumento „Sod. bendrija „(duomenys neskelbtini)“ narės D. R. skl. Nr. 173 sklypo planas“ originalo, toks dokumentas pas atsakovą atsirado tik po to, kai pareiškėja pateikė skundus. Be to, šis dokumentas yra ne planas, o „nuorašas“, jis neturi planui ir apskritai dokumentui būdingų rekvizitų, neaiškus jo sudarytojas, nuorašo data ir kt., jame pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Šis planas nėra priedas prie 1995 m. gegužės 10 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P-38/95-0221.

12. Pareiškėja nurodė, kad Sklypas pirmą kartą buvo matuojamas 2006 m. spalio 5 d., anksčiau jokių matavimų nebuvo atlikta, Bendrijos teritorijos plane Sklypas nebuvo pažymėtas, todėl vieninteliu pradiniu dokumentu laikytinas 2006 m. spalio 5 d. sudarytas Sklypo planas, kurį 2006 m. spalio 31 d. patikrino VĮ Registrų centras. Todėl atsakovas neturėjo pagrindo 2008 m. spalio 31 d. savo tvarkomuose registruose nurodyti, kad Sklypas suformuotas atlikus preliminarius matavimus, ir Sklypą pažymėti taip, kaip jis dabar yra pažymėtas.

13. Atsakovas VĮ Registrų centro Alytaus filialas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti.

14. Atsakovas paaiškino, kad jis žemės sklypų duomenimis disponuoja nuo 1998 m. sausio 1 d., kai juos perėmė kompiuterinėje laikmenoje iš tuometinių žemėtvarkos skyrių, vadovaujantis 1997 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-454 nuostatomis, ir nurodė, kad visi Valstybinio žemės kadastro duomenų registre sukaupti duomenys į Nekilnojamojo turto registrą buvo perkelti jų netikrinant.

15. Atsakovas teigė, kad VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2015 m. gegužės 27 d. individualus administracinis aktas Nr. (2.1.10.)ALS-952 „Dėl žemės sklypo registro ir kadastro duomenų patikslinimo“ ir VĮ Registrų centro 2015 m. rugpjūčio 3 d. individualus administracinis aktas Nr. (1.1.4.)s-3764 parengti tinkamai ir laiku, išnagrinėjus visas faktines aplinkybes, argumentuotai bei pragrįstai pasisakant apie Nekilnojamojo turto registro (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis, juose buvo atsakyta į visus pareiškėjos klausimus bei nurodyta sprendimų apskundimo tvarka.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir nurodė, kad Žemės sklypo matavimai atlikti, jis suformuotas ir teisiškai įregistruotas iki 1998 m. sausio 1 d., kai buvo įkurtas VĮ Registrų centras (buvęs pavadinimas Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė), VĮ Registrų centras tik perėmė duomenis iš Valstybinio žemės kadastro, jų netikrindamas. Toks duomenų perkėlimas negali būti pripažįstamas veiksmu, skundžiamu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka, nes jis buvo atliktas vykdant Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymą Nr. VIII-454.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) paaiškino, kad 1995 m. gegužės 10 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P-38/95-0221 pareiškėjai buvo parduotas 0,06 ha ploto sodo žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Prie šios sutarties pridėtas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas, patvirtintas Varėnos rajono Ratnyčios apylinkės agrarinės reformos tarnybos antspaudu ir Bendrijos pirmininko parašu (taip pat ant šio plano yra ir pačios pareiškėjos parašas), kuriame nurodyti Sklypo linijų ilgiai ir gretimybės.

19. NŽT nurodė, kad, kaip matyti iš Bendrijos išplanavimo projekto (generalinio plano), parengto 1988 metais bei suderinto su Varėnos ūkiskaitine melioracijos tarnyba ir Druskininkų miškų urėdija, pareiškėjos Sklypas yra pažymėtas minėtame išplanavimo projekte, todėl darytina išvada, kad Bendrijos išplanavimo projekte, jį patikslinant, buvo nurodytas 0,06 ha ploto pareiškėjai priklausantis Sklypas, jo vieta ir ribos.

II. 20. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 3 d. sprendimu pareiškėjos D. R. skundą atmetė.

21. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 316 patvirtintų Valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 1998 m. vasario 24 d.) 1.5 punktą, Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 182 patvirtintos Duomenų, naudojamų žemės kadastro žemėlapiams sudaryti, parengimo ir apsikeitimo tvarkos 1 ir 2 punktus ir į byloje pateiktus dokumentus, pagal kuriuos 2008 m. spalio 31 d. buvo pažymėtos Sklypo ribos žemės kadastro žemėlapyje ir buvo atliktas įrašas Nekilnojamojo turto registre, jog „žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus“, sprendė, kad pagal byloje nustatytus duomenis, minėtas preliminariųjų matavimų tipas, įrašytas Nekilnojamojo turto registre, atitiko faktinę situaciją ir teisinį reglamentavimą.

22. Teismas nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-454 1 ir 2 straipsnių nuostatas, duomenys, kurie buvo Valstybinio žemės kadastro duomenų registre sukaupti iki 1998 m. sausio 1 d., buvo perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą, jų neperžiūrint. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. vasario 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-202/2004, sprendė, kad toks duomenų perrašymas negali būti laikomas atsakovo veiksmu, skundžiamu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 30–32 straipsnių nustatyta tvarka, nes jis buvo atliktas ne individualiųjų teisės aktų pagrindu, o vykdant tiesioginį Įstatymo nurodymą, neperžiūrint ir netikrinant ankščiau padarytų įrašų teisingumo ir pagrįstumo.

23. Teismas nurodė, kad netikslių ir klaidingų įrašų tikslinimo ir taisymo procedūra yra reglamentuota Įstatymo 33 straipsnyje. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A520–2914/2012, kurioje yra pažymėta, jog suinteresuotų asmenų teisė kreiptis dėl netikslių ir klaidingų Nekilnojamojo turto registro duomenų taisymo ir atitinkama Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kompetencija atlikti tokius duomenų taisymus yra susijusi su Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis esminėmis Nekilnojamojo turto registro tvarkymo taisyklėmis, pagal kurias Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą; Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

24. Teismo vertinimu, Sklypo suformavimo dokumentai (planai) ir juose pateikiama informacija dėl Sklypo ploto ir ribų, yra susiję su 1995 m. gegužės 10 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P38/95-0221 sąlygų vertinimu.

25. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2010 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A442-422/2010; 2014 m. vasario 6 d nutartis administracinėje byloje Nr. A602-488/2014; 2014 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2030/2014), sprendė, kad Įstatymo 5 straipsnio 2 dalis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui neleidžia vertinti dokumentų, kurių pagrindu daromi įrašai Nekilnojamojo turto registre, teisėtumo, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neturėjo teisės daryti pakeitimų Nekilnojamojo turto registre, todėl konstatavo, kad atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą pakeisti įrašus viešajame registre apie Sklypą.

III. 26. Pareiškėja D. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą.

27. Pareiškėja taip pat prašo skirti Sklypo plano nuorašo rašysenos ekspertizę, nustatant, kada ir kas sudarė nuorašą ir jį pasirašė, kokio dokumento tai „nuorašas“, kada jame padarytas brūkšnys, skiriantis ginčo sklypą ir kelią, ar jame esantis parašas yra pareiškėjos.

28. Apeliacinis skundas, be skunde išdėstytų aplinkybių ir motyvų, iš esmės grindžiamas šiais argumentais:

28.1. Teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes, vadovavosi teisinės galios neturinčiais dokumentais, sprendime nepasisakė dėl skunde nurodytų motyvų, aktyviai nedalyvavo įrodymų tyrime. Pareiškėjos teigimu, teismo sprendimas grindžiamas suklastotu dokumentu, kuris sprendime vadinamas „sklypo planu“, nors atsižvelgiant į skunde pateiktus argumentus, jis negalėjo būti pripažintas Sklypo planu.

28.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą, ir dėl to teismo prašė atnaujinti bylos nagrinėjimą bei įvertinti atlikto tyrimo rezultatus.

28.3. Teismas bylą sprendė neturėdamas jokių teisėtų ir galiojančių dokumentų, nesurinko dokumentų, kurie pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. 316 ir Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. balandžio 9 d. įsakymą Nr. 182 yra privalomi nustatant žemės sklypo kadastro duomenis.

28.4. Pareiškėjos teigimu, aplinkybė, kad atsakovas 2006 m. spalio 31 d. suderino 2006 metais matininko parengtą Sklypo planą, paneigia teismo išvadą, kad Sklypas buvo suformuotas iki duomenų apie jį perdavimo atsakovui dienos, t. y. iki 1998 m. balandžio 24 d.

28.5. Teismas nenustatė, kada ir kokiu dokumentu bei kas perdavė Sklypo kadastro duomenis; kokio dokumento pagrindu atsakovas Nekilnojamojo turto registre ir kadastre 2008 m. spalio 31 d. įrašė duomenis, kad Sklypas suformuotas pagal preliminarius matavimus 1993 metais. Pareiškėja teigia, kad Sklypas negalėjo būti suformuotas 1993 m. gruodžio 12 d., nes pareiškėja pateikė prašymą pirkti Sklypą 1992 m. gegužės 27 d., o Varėnos rajono valdybos potvarkis Nr. 19-v dėl leidimo įsigyti Sklypą buvo priimtas 1993 m. sausio 7 d.

28.6. Teismas nenurodė jokių argumentų, kurie pagrįstų, kad Sklypas buvo suformuotas, išskyrus aplinkybę, kad toks įrašas yra viešajame registre. Teismas nenagrinėjo, kaip ir kokių dokumentų pagrindu bei kada toks įrašas atsirado. Teismo išvada, kad kadastro duomenys apie Sklypą nustatyti 1993 m. gruodžio 11 d. atlikus preliminariuosius kadastrinius matavimus, yra neteisėta, neteisinga ir nepagrįsta, neatitinka tikrovės ir yra nelogiška.

29. Atsakovas VĮ Registrų centro Alytaus filialas apsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

30. Atsakovas mano, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas objektyviai išnagrinėjus bylos šalių pateiktus dokumentus, žodinius paaiškinimus, nepažeidžiant materialiosios ir proceso teisės normų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta vadovaujantis ABTĮ normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d. (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), nes byla iškelta 2016 m. balandžio 15 d.

32. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos D. R. apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

33. Byloje nustatyta, kad VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2015 m. gegužės 27 d. raštu Nr. (2.1.10)ALS-952 „Dėl žemės sklypo registro ir kadastro duomenų patikslinimo“ (I t., b. l. 9–10) buvo atsakyta į pareiškėjos 2015 m. gegužės 5 d. prašymą patikslinti VĮ Registrų centro tvarkomų Lietuvos Respublikos žemės kadastro duomenų registro duomenis apie sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad sklypas nesuformuotas, preliminarūs kadastriniai matavimai neatlikti, ir panaikinti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre esančius duomenis apie Sklypo dislokaciją, kraštines, jų ilgius. Pareiškėjos prašymas nebuvo patenkintas. Atsakovas nurodė, kad Sklypo duomenys buvo įrašyti 1995 m. birželio 22 d. nepažymint žemės sklypo ribų kadastro žemėlapyje, nes tuo metu kadastro žemėlapis dar nebuvo sukurtas, iki 1998 m. sausio 1 d. žemės sklypų registraciją vykdė rajonų ir miestų žemėtvarkos tarnybos (skyriai). Įsigaliojus nuo 1998 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registro įstatymui VĮ Registrų centras (buvusi Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė) ir jo filialai, kaip Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, pradėjo registruoti žemės sklypus, nuosavybės bei kitas daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir visi duomenys apie žemės sklypus (tekstiniai), buvo perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą ir tik vėliau žemės sklypų ribos buvo pažymimos kadastro žemėlapyje, t. y. įrašomi į kadastro GIS duomenų bazes. Pareiškėjai priklausančio Sklypo ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos 2008 m. spalio 31 d. vadovaujantis Bendrijos išplanavimo ir užstatymo planu bei „Sod. bendrija „(duomenys neskelbtini)“ narės D. R. skl. Nr. 173 sklypo planas“ duomenimis.

34. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos skundo reikalavimų: panaikinti minėtą VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2015 m. gegužės 27 d. raštą Nr. (2.1.10)ALS-952 ir įpareigoti atsakovą per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įvykdyti teismo patvarkymus: 1) panaikinti VĮ Registrų centro tvarkomoje Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų bazėje duomenis, kad pareiškėjos žemės sklypas, esantis Druskininkų sav., (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra „suformuotas atlikus preliminarius matavimus“ ir kad Sklypas turi nurodytas ir pažymėtas kraštines, jų ilgius ir sklypo preliminariąją vietą ir gretimybes; 2) įrašyti Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų bazėje duomenis, kad Sklypas yra „nesuformuotas“ ir kad neturi nustatytų ir pažymėtų kraštinių, jų ilgių, preliminariosios vietos ir gretimybių, kad Sklypas žemės kadastre nėra pažymėtas.

35. Šie reikalavimai netenkinti, nustačius, kad Nekilnojamojo turto kadastre Sklypo ribos yra pažymėtos ir nurodyta, jog „žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus“, remiantis duomenimis, gautais iš Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus, o pagal 1997 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-454 1–2 straipsnius duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre (duomenų tvarkytojas buvo miesto rajono žemėtvarkos skyriai) iki 1998 m. sausio 1 d., buvo perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą, jų nerevizuojant. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo turinį, nustatė, kad iš esmės pareiškėja ginčija dokumentus (planus), kuriais remiantis buvo atliktas ginčo žemės sklypo ribų įbraižymas kadastro žemėlapyje, teisėtumą, ir šiuo aspektu konstatavo, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neturi teisės vertinti dokumentų, kuriais remiantis yra įrašomi duomenys Nekilnojamojo turto registre, teisėtumo.

36. Pareiškėja apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jos skundas turėjo būti tenkintas dėl skunde nurodytų aplinkybių. Akcentuojama, kad atsakovas duomenis įrašė 2008 m. spalio 31 d., neturėdamas jokių teisėtų ir galiojančių dokumentų, o pirmosios instancijos teismas nesustatė, kada ir kas perdavė Sklypo kadastro duomenis, kokių dokumentų pagrindu buvo įkeltas į viešąjį registrą teiginys, kad Sklypas suformuotas atlikus preliminarius matavimus. Pareiškėjos teigimu, Sklypas negalėjo būti suformuotas 1993 m. gruodžio 11 d., nes pareiškėja prašymą pirkti sklypą pateikė 1992 m. gegužės 27 d., o potvarkis dėl pardavimo buvo priimtas 1993 m. sausio 7 d., t. y. iki šios datos Sklypas jau buvo pažymėtas natūroje ir suformuotas suteikus jam numeraciją ir nustačius jo dislokacijos vietą.

37. Pareiškėja apeliacinį skundą (kaip ir skundą) grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su matininko K. M. parengtu Sklypo planu, kuris yra suderintas su Bendrija, kaimynais, o 2006 m. spalio 31 d. suderintas ir su atsakovu, kurio GIS skyriuje atlikta plano patikra, ir teigia, kad šis planas yra vienintelis teisinę galią turintis Sklypo planas. Pareiškėja taip pat nurodo, kad Sklypą ji išpirko iš valstybės 1995 m. gegužės 10 d. bei 1995 m. birželio 22 d. nuosavybė buvo įregistruota Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, o atsakovas neturi Sklypo plano, pareiškėjos manymu, pirminiai dokumentai buvo prarasti, o vietoj jų pagaminti netikri (galbūt suklastoti) dokumentai.

38. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus ir tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymėtina, kad nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro statusą, šio kadastro steigimą, tvarkymą ir kt. reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas. Šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str. 4 d.). Nekilnojamojo turto registro įstatymas reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto registre, Nekilnojamojo turto registro statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę.

39. Akcentuotina, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti.

40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000; 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-804/2001; 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2007; kt.) nurodoma, jog teismine tvarka gali būti ginčijama teisinė registracija ir iškeliamas jos neteisėtumas keliais aspektais: ji gali būti ginčijama dėl to, kad atlikta nesant pagrindo arba pažeidžiant nustatytą tvarką; registracija nesant pagrindo yra tada, kai teisinė registracija vykdoma nepateikus dokumentų, kurie yra būtini jai atlikti, arba pateikus tokius dokumentus, kurie aiškiai neatitinka įstatymo reikalavimų ir yra nepakankami teisinei registracijai atlikti. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre teisingumą ir apsaugą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui Įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011, kt.).

42. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus.

43. Apibendrinant šias Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas, pažymėtina, kad duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: 1) kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti; 2) kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012).

44. Reikalavimas, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų, gali būti pripažintas tenkintinu tik tuo atveju, jei būtų pateikti įrodymai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie nuosavybės teisę neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kad įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, buvo padarytos techninės klaidos, t. y. nekeičiant atsakovo priimtų sprendimų dėl daiktinės teisės registravimo, išregistravimo, bei dokumentų, kurių pagrindu daiktinė teisė įregistruota (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3287-602/2015).

45. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad suinteresuoti asmenys turi teisę kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio pagrindu dėl klaidingai įrašytų duomenų ištaisymo, jei ginčo duomenų neatitikimas registro tvarkytojui pateiktiems dokumentams buvo akivaizdus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-157-492/2017).

46. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėja atsakovui turėjo pateikti įrodymus, jog atsakovo Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie Sklypą neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, ir atsakovui šis neatitikimas buvo akivaizdus, todėl klaidingi duomenys turėjo būti ištaisyti.

47. Pagal nagrinėjamos bylos duomenis pareiškėja 1995 m. gegužės 10 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo 6 arų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Varėnos r., sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (sklypo Nr. 173) (įregistruota 1995 m. birželio 22 d. Varėnos rajono valdybos Žemėtvarkos tarnyboje). Sutarties priedas: Sklypo planas su gretimybėmis M1:500 (I t., b. l. 128–129). Pareiškėja byloje nėra pateikusi šio Sutarties priedo. Byloje buvo pateikta dokumento: „Sod. bendrija „(duomenys neskelbtini)“ narės D. R. skl. Nr. 173 sklypo planas“ kopija, iš kurios matyti, kad nubraižytas Sklypo, kurio plotas yra 600 kv. m, planas (I t., b. l. 126). Planas patvirtintas Ratnyčios apylinkės agrarinės reformos tarnybos antspaudu. Pareiškėja kritikuoja šį planą, teigdama, kad jis nėra minėtos sutarties priedas, tačiau nepateikia gauto su sutartimi priedo – Sklypo plano, kurį įregistravo Varėnos rajono valdybos Žemėtvarkos tarnyboje, bei įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad ne pagal šį planą suformuotą Sklypą ji įsigijo nuosavybėn. Pažymėtina, kad pareiškėja šioje byloje nėra nurodžiusi jokių aplinkybių ir pateikusi įrodymų, kad sudarant valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį buvo atlikti tikslūs Sklypo geodeziniai ir kadastriniai matavimai. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus akivaizdu, kad pareiškėjai parduodamas Sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus.

48. Teisėjų kolegija šioje byloje neturi jokio pagrindo konstatuoti, jog atsakovas, registruodamas Sklypo duomenis, turėjo teisėtą pagrindą nustatyti, kad pateikta dokumento: „Sod. bendrija „(duomenys neskelbtini)“ narės D. R. skl. Nr. 173 sklypo planas“ kopija bei Bendrijos išplanavimo ir užstatymo projekto (1988 metais suprojektuota) kopija, iš kurios matyti suteiktų sklypų išsidėstymas (I t., b. l. 132–134), yra suklastotos. Pažymėtina, kad 2016 m. spalio 7 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdyba priėmė nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų suklastojimo. Pareiškėjos argumentai dėl šių planų suklastojimo nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje, nes šioje byloje nėra nagrinėjamas ginčas dėl 1995 m. gegužės 10 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties teisėtumo bei įsigyto Sklypo ribų.

49. Atsižvelgiant į šios byloje nagrinėjimo ginčo pobūdį, byloje surinktus įrodymus, į tai, kad įrodymai, pagrindžiantys skundo pagrindą ir reikalavimus turi būti teikiami pirmosios instancijos teismui, o apeliacinės instancijos teisme tiriami nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (ABTĮ 142 str. 3 d.), netenkintinas prašymas skirti Sklypo plano nuorašo rašysenos ekspertizę.

50. Iš byloje pateikto 2013 m. sausio 29 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas Sklypas, kurio plotas 0,0600 ha, nuosavybės teise priklausantis pareiškėjai, įregistravimo pagrindas – 1995 m. gegužės 10 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, matavimų tipas – žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data – 1993 m. gruodžio 11 d. (I t., b. l. 146). Kadangi pareiškėja byloje nėra pateikusi įrodymų, jog sudarant 1995 m. gegužės 10 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Sklypas buvo suformuotas ne atliekant preliminarius matavimus, o kitokiu būdu, t. y. buvo atlikti tikslūs geodeziniai ir kadastriniai matavimai, todėl nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoti netikslūs ir / ar neteisingi duomenys. Taip pat pareiškėja neteikia įrodymų, kad kadastro duomenų nustatymo data yra ne 1993 m. gruodžio 11 d., o kita data, kuri ir turėtų būti įrašyta.

51. Iš byloje esančio matininko K. M., kuris atliko 2014 m. balandžio 28 d., kadastrinius matavimus, aiškinamojo rašto matyti, kad atlikus kadastro duomenų tikslinimą, koordinuojant žemės sklypo ribų posūkių taškus, nustatytas 0,1199 ha plotas, kuris yra didesnis už 1995 m. gegužės 10 d. išpirktą 0,0600 ha plotą (I t., b. l. 147). Šiame rašte yra nurodyta, kad 1989 metų sodų išplanavimo ir užstatymo projekte šis sklypas nėra pažymėtas, preliminarus planas jam nesudarytas, pradiniu dokumentu laikomas 2006 m. spalio 5 d. sudarytas kadastrinis žemės sklypas.

52. Pažymėtina, kad matininko K. M. parengtame 2006 m. rugsėjo 25 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte ir 2006 m. spalio 5 d. žemės sklypo plane nurodytas 1199 kv.m Sklypas (I t., b. l. 152–155), tačiau pareiškėja ne pagal 2006 m. spalio 5 d. žemės sklypo planą yra įsigijusi nuosavybės teise Sklypą. Byloje nėra pateikti įrodymai, kad pareiškėja teikė atsakovui 2006 m. spalio 5 d. žemės sklypo planą, kad būtų įregistruoti Sklypo kadastriniai duomenys ir įrašyti nauji duomenys į Nekilnojamojo turto registrą, ir atsakovas šiuos duomenis buvo įrašęs iki 2008 m. spalio 31 d.

53. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas 2015 m. vasario 9 d. raštu pareiškėjai yra atsakęs į prašymą ištaisyti Sklypo preliminariųjų matavimų duomenis, panaikinant klaidingus bei nurodant duomenis pagal matininko K. M. atliktą ir 2006 m. spalio 31 d. atsakovo suderintą GIS sistemoje planą. Šis prašymas nebuvo patenkintas bei pareiškėjai nurodyta, kad 2006 m. spalio 31 d. buvo atlikta išankstinė patikra, o pareiškėja atsakovui kartu su prašymu turi pateikti su NŽT Druskininkų žemėtvarkos skyriumi suderintus dokumentus – žemės sklypo planą, kadastro duomenų bylą ir žemėtvarkos skyriaus sprendimą dėl Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įrašytų kadastro duomenų pakeitimo (I t., b. l. 88–90).

54. Pagal bylos duomenis matininkas K. M. yra parengęs Sklypo, kurio plotas 0,1198 ha, planą (I t., b. l. 160–164), pareiškėja siekia papildomai išsipirkti 5,98 arų sklypą, besiribojantį su jai nuosavybės teise priklausančiais 6 arais, t. y. 2015 m. birželio 20 d. pateikė prašymą leisti dalyvauti išperkant žemės sklypą pagal 2015 m. birželio 20 d. K. M. parengtą schemą (I t., b. l. 151).

55. Iš byloje pateikto Bendrijos 2004 m. birželio 5 d. protokolo Nr. 2 matyti, kad buvo duotas sutikimas pareiškėjai papildomai nusipirkti žemės sklypą (I t., b. l. 114–115). Tačiau įrodymai, kad pareiškėja įsigijo papildomą žemės sklypą, nepateikti. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja nėra įsigijusi papildomo 5,98 arų sklypo. Taip pat pareiškėja šioje byloje nėra pateikusi jokių įrodymų, kad po to, kai įsigijo Sklypą, kurio plotas – 0,0600 ha, atliko būtent šio sklypo tikslius geodezinius ir kadastrinius matavimus ir juos pateikė atsakovui iki 2008 m. spalio 31 d. ir dėl to atsakovas neturėjo teisėto pagrindo įregistruoti, kad Sklypas yra „suformuotas atlikus preliminarius matavimus“.

56. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 1994 m. liepos 1 d. iki 1995 m. birželio 28 d.) buvo nustatyta, kad sodininkų bendrijų nariams ir asmenims, norintiems steigti sodus, parduodamas žemės sklypas nustatomas pagal sodo išplanavimo projektą, bet ne didesnis kaip 0,12 ha. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 14 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nuo 1994 m. liepos 1 d. iki 1995 m. birželio 28 d. nustatė, kad bet kurio žemės sandorio dalis – žemės sklypo (sandorio objekto) planas, patvirtintas valstybinės žemėtvarkos tarnybos. Vykdant žemės reformą, plačiai buvo taikomas sklypų formavimas atliekant preliminarius žemės sklypo matavimus ir neatliekant tikslių geodezinių bei kadastrinių matavimų, t. y. asmenys žemės sklypą nuosavybėn įsigydavo pagal preliminariuosius matavimus suformuotą ir pažymėtą žemės sklypą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2007; 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011 ir kt.).

57. Pareiškėja, reikšdama skundo reikalavimus, kuriais siekiama, kad būtų panaikinti VĮ Registrų centro tvarkomoje Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų bazėje duomenys, jog pareiškėjos Sklypas yra „suformuotas atlikus preliminarius matavimus“ ir kad Sklypas turi nurodytas ir pažymėtas kraštines, jų ilgius ir sklypo preliminariąją vietą ir gretimybes; būtų rašyta į Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų bazėje duomenis, kad Sklypas yra „nesuformuotas“ ir kad neturi nustatytų ir pažymėtų kraštinių, jų ilgių, preliminariosios vietos ir gretimybių, kad Sklypas žemės kadastre nėra pažymėtas, nenurodo teisės aktų, kuriais vadovaudamasis atsakovas Nekilnojamojo turto registre turėjo nurodyti, kad pareiškėja 1995 m. gegužės 10 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo nuosavybėn nesuformuotą žemės sklypą.

58. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėja byloje nepateikė įrodymų, jog iki 1998 m. sausio 1 d. buvo įregistruotas kitas Sklypo planas, kuris yra valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties priedas, o atsakovas neteisingai perkėlė Sklypo kadastro ir registro duomenis.

59. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas.

60. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Skundžiamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė