2020-09-09 Nr. AB-16223-3-61-3-04597-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1374-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04597-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2016 m. sausio 25 d. buvo kalinamas Lukiškių TI-K nežmoniškomis, jo garbę ir orumą žeminančiomis sąlygomis. Buvo kalinamas, nesuteikiant vienam asmeniui teisės aktų nustatyto 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Kamerose buvo pelėsis, drėgna, šalta. Tai pat kalinimo metu nebuvo užtikrintas privatumas. Pareiškėjas teigė, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis patiria neturtinę žalą, apibrėžtą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat taikyti ieškinio senatį.

4. Atsakovas paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui. Už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus resursus. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Atsakovo teigimu, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais. Šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės – žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pareiškėjui J. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisė 150 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė.

6. Dėl atsakovo prašymo taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą teismas vadovavosi CK 1.124 straipsnio, 1.125 straipsnio 8 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už atsakovo atstovo veiksmus laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2016 m. sausio 25 d., skundą teismui pareiškėjas paštu išsiuntė 2018 m. gruodžio 27 d. – praleidęs ieškinio senaties terminą. Byloje taip pat nustatyta, kad Lukiškių TI-K, prašė taikyti ieškinio senatį, todėl, konstatavęs, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos nustatyta tvarka į teismą nesikreipė, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už minėtą laikotarpį yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą. Teismas vadovavosi CK 1.131 straipsnio 2 dalimi. Nurodė, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Nagrinėjamu atveju, nesant įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nebuvo pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo, todėl buvo laikoma, kad pareiškėjo teisė į žalos atlyginimą teismo ginama nuo 2015 m. gruodžio 27 d.

7. Teismas pažymėjo, jog Lukiškių TI-K atsiliepime informavo, kad pagal Bausmių vykdymo sistemos specialiosios veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-212 6.22 punktą, suimtųjų (nuteistųjų) atvykimų ir išvykimų apskaitos dokumentų saugojimo terminas yra 3 metai, Lukiškių TI-K neturi galimybės pateikti išsamesnę informaciją apie pareiškėjo judėjimą, kameras, kuriose jis buvo laikomas bei kartu laikomų asmenų skaičių laikotarpiu iki 2016 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į nustatytą, teismas vadovavosi Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis ir nagrinėja pareiškėjo skundą laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 12 d.

8. Teismas pažymėjo, kad iš atsakovo atstovo atsiliepime pateiktų duomenų, kuriais teismas neturėjo pagrindo abejoti, apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kartu su pareiškėju kamerose buvusių asmenų skaičių, matyti, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas 43 paras. Teisės aktų (3,6 kv. m ploto) reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas 16 parų.

9. Teismas pripažino, kad pareiškėjo kalinimas kamerose, kuriose asmeniui tenka mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, sukėlė pareiškėjui tam tikrų nepatogumų ar dvasinių kančių ir todėl buvo pažeista jo teisė.

10. Dėl pareiškėjo teiginių, kad kameros neatitinka higienos reikalavimų, jose buvo pelėsis, drėgna, šalta, teismas pažymėjo, jog iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad, pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu nebuvo atlikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimai, kurie tiesiogiai atspindėtų realią vienos ar kitos kameros, kurioje buvo kalinamas pareiškėjas, būklę ir atitikimą higienos reikalavimams. Teismas padarė išvadą, kad Lukiškių TI-K veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su kamerų neatitikimu HN 134:2015, nėra nustatytas.

11. Teismas nustatė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto atitvertas 1,5 metro aukščio pertvara, kas atitinka Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ reikalavimus. Tačiau teismas atsižvelgė į Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamus standartus (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas), Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką. Todėl visas abejones teismas vertino pareiškėjo naudai ir padarė išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų naudodamasis tualetu mažo ploto kamerose, kuriose sanitarinis mazgas atskirtas tik 1,5 metro sienele. Taigi, šiuo aspektu pareiškėjo teisės buvo pažeistos (CK 6.271 str.).

12. Kaip nustatyta byloje, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas 43 paras. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 1 parą kalėjo vienas, taigi neužtikrinant privatumo naudojantis tualetu, pareiškėjas kalėjo 42 paras. Pažymėta, kad teismo vertinimu, sanitariniai mazgai, kuriuose įrengtos užuolaidos, nelaikytini užtikrinantys privatumą.

13. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, apibūdinančius pareiškėjo kalinimo sąlygas, padarė išvadą, kad Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kamerose, kuriose jam būtų užtikrintas privatumas naudojantis tualetu.

14. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į anksčiau išdėstytas aplinkybes, į pareiškėjo subjektinės teisės – būti kalinamam kameroje, kurioje turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m ploto, – pažeidimo mastą (tai, kad ginčo laikotarpiu kalint Lukiškių TI-K pareiškėjui teko mažesnis kalinimo kameros plotas, nei nustatyta norma), šio pažeidimo trukmę (16 parų), į pareiškėjo patirtus nepatogumus naudojantis tualetu mažo ploto kamerose, kuriose sanitarinis mazgas atskirtas tik 1,5 metro sienele, šio pažeidimo trukmę (42 paros), taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog Lukiškių TI-K sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 150 Eur. Pareiškėjo reikalavimas priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, teismo vertinimu, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.

III. 15. Pareiškėjas J. V. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 19 d. sprendimo.

16. Pareiškėjas pažymi, kad Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad kameros gali būti perpildytos, t. y. pripažįsta, kad pareiškėjas buvo laikomas netinkamomis sąlygomis. Lukiškių TI-K neturėjo galimybės pateikti išsamesnę informaciją apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas iki 2016 m. sausio 1 d. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjas buvo kalinamas kamerose, kuriose teko mažiau nei 3,6 kv. m ploto, ir tai sukėlė tam tikrų nepatogumų ir dvasinę kančią.

17. Pareiškėjas pabrėžia, kad kameros neatitiko higienos reikalavimų, jose buvo pelėsis, drėgna, šalta.

18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K neužtikrinimo nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2016 m. sausio 25 d., atlyginimo.

21. Pirmosios instancijos teismas taikė ieškinio senaties terminą dėl pareiškėjo skundo reikalavimų laikotarpiui iki 2015 m. gruodžio 26 d., dėl likusio laikotarpio konstatavo, kad pareiškėjui 16 parų teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma bei 42 paras pažeistas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, ir nusprendė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K priteisti 150 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

22. Teisėjų kolegija, pirmiausia, atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pabrėžta, kad ginčo administracinėje byloje ribas apibrėžia pareiškėjo skundo reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1734/2014). Taigi byla nagrinėtina pareiškėjo skundo dalyko ribose. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas prašomą atlyginti neturtinę žalą iš esmės siejo su sąlygomis Lukiškių TI-K nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2016 m. sausio 25 d., dėl per mažo ploto kameroje, pelėsio, drėgmės, šalčio bei privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo. Atsižvelgiant į taikytą ieškinio senaties terminą (dėl laikotarpio iki 2015 m. gruodžio 26 d.), ginčui aktualus laikotarpis yra nuo 2015 m. gruodžio 27 d. iki 2016 m. sausio 25 d. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino ir vėlesnį laikotarpį po 2016 m. sausio 25 d., kadangi dėl jo pareiškėjas nesiskundė.

23. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl per mažo gyvenamojo ploto kamerose teisėjų kolegija pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, ginčui aktualus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, pagal kurio 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

24. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiant viešosios deliktinės atsakomybės, kildinamos iš nepriimtinų kalinimo sąlygų įrodinėjimo ypatumus, nuosekliai pažymima, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, yra saistomas pareigos nurodyti ginčui reikšmingų kalinimo sąlygų apibūdinimą detalizuojančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Remiantis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas laisvės atėmimo bausmės vykdymo ar atlikimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl tų sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos administracijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013).

25. Atsakydamas į pareiškėjo skundo teiginius dėl minimalios gyvenamojo ploto normos neužtikrinimo, Lukiškių TI-K pateikė tikslius duomenis apie pareiškėjo judėjimą, kameras, kuriose jis buvo laikomas bei kartu laikomų asmenų skaičių tik dėl laikotarpio nuo 2016 m. sausio 1 d. Taigi atsakovas nepaneigė pareiškėjo skundo teiginių, kad ploto norma nebuvo užtikrinta nuo 2015 m. gruodžio 27 d. iki 2016 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas iš viso 21 parą buvo laikomas Lukiškių TI-K teisės aktų (3,6 kv. m ploto) reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

26. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad kameros neatitiko higienos reikalavimų, atsižvelgtina į minėtus įrodinėjimo ypatumus bylose dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų. Šiuo atveju pareiškėjas pateikė tik bendro pobūdžio teiginius, jog kamerose pelėsis, drėgna, šalta, nedetalizuodamas šių teiginių, nenurodydamas, kuriose būtent kamerose buvo tokios sąlygos. Pareiškėjas nesikreipė į Visuomenės sveikatos centrą ar pataisos namų administraciją su nusiskundimais dėl kalinimo sąlygų ar prašymais atlikti patikrinimus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo, dėl kokių priežasčių jis nesikreipė į atsakovo atstovą ar į kompetentingas institucijas dėl netinkamų gyvenamųjų patalpų būklės, jei, jo teigimu, buvo drėgna, šalta, buvo pelėsis, t. y. buvo netinkamos sąlygos gyventi, dėl šių sąlygų jis jautė nepatogumus ar kt. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šiuos bendro pobūdžio pareiškėjo skundo teiginius.

27. Byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui kameroje būnant ne vienam jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeistas, kadangi sanitariniai mazgai nėra visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos. Minėtos aplinkybės apeliaciniame skunde nėra ginčijamos. Nekartodama pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų argumentų dėl pažeisto pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjo teisė į privatumą kamerose jam naudojantis nevisiškai nuo bendros kamerų erdvės atskirtu sanitariniu magu (tualetu) buvo pažeista. Tačiau pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs ginčo laikotarpį, neteisingai nurodė, jog privatumo pažeidimas truko 42 paras. Atsižvelgiant į ginčo laikotarpį (nuo 2015 m. gruodžio 27 d. iki 2016 m. sausio 25 d.) ir tai, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo teiginių ir dėl privatumo pažeidimo, kiek tai susiję su laikotarpiu iki 2016 m. sausio 1 d., darytina išvada, kad privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimas iš viso truko 30 parų.

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

29. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatyto Lukiškių TI-K padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (pareiškėjui 21 parą nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, be to, 30 parų buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vien teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti. Atsižvelgdama į bendruosius teisės principus bei į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, be kita ko – teisingumo principo, taip pat į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydis didintinas iki 230 Eur.

31. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos dydį, todėl pripažįsta iš dalies pagrįstu apeliacinio skundo reikalavimą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 19 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui J. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys