2a5cc1a7-4bf2-4120-aa97-af6bfb44b4c3 · Lietuvos apeliacinis teismas

             Civilinė byla Nr. 2A-157-196/2015Teisminio proceso Nr.2-55-3-01056-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.1; 121.21; (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 26 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų R.

S., V. S., J. S. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Pilsena“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr.2-413-590/2014 pagal ieškovų R. S., J. S. ir V. S. ieškinį atsakovams H. P., UAB „Pilsena“, UAB „ETB Legal“, UAB „Elijos miestas“ dėl sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys – D. J., J. V., J. Ž., Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai R. S., J. S. ir V. S. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 2010 m. gegužės 10 d. ieÅ¡kovo R. S. ir atsakovų H. P., UAB „Pilsena“ sudarytÄ taikos sutartį „Dėl kilusio ginčo iÅ¡sprendimo ir Å¡alių tarpusavio įsipareigojimų“; pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 2010-05-10 ieÅ¡kovės V. S. ir atsakovo UAB „ETB Legal“ sudarytÄ 100 proc. UAB „Tagos servisas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį; pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 2010-05-07 ieÅ¡kovo J.

S. ir atsakovo UAB „Elijos miestas“ sudarytÄ 10 proc. UAB „Pilse na“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį; priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų H. P., UAB „Pilsena“, UAB „ETB Legal“ ieÅ¡kovės V. S. naudai 500 000 Lt, 6 proc. dydžio metinių palÅ«kanų sumÄ , skaičiuojamÄ nuo 500 000 Lt sumos nuo 2010-05-10 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti solidariai iÅ¡ atsakovo H. P., UAB „Pilsena“, UAB „Elijos miestas“ ieÅ¡kovo J. S. naudai 249 400 Lt, 6 proc. dydžio metinių palÅ«kanų sumÄ , skaičiuojamÄ nuo 249 400 Lt sumos nuo 2010-05-07 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovų naudai jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovų teigimu jie jokios finansinės naudos iÅ¡ sudarytų sandorių negavo, o taikos sutartį ieÅ¡kovas R. S. buvo priverstas pasiraÅ¡yti dėl atsakovų piktavaliÅ¡ko susitarimo, apgaulės ir psichologinio smurto, Atsakovai UAB „ETB Legal“, UAB „Elijos miestas“, H. P. ir UAB „Pilsena“ su ieÅ¡kiniu nesutiko ir atsiliepimais prašė ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti solidariai iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad sutartys sudarytos Å¡alių laisva valia, už parduotas akcijas ieÅ¡kovams yra sumokėta, pretenzijų dėl Å¡ių sandorių sÄ lygų nei sandorių sudarymo metu, nei per protingÄ terminÄ ieÅ¡kovai nereiÅ¡kė. Atsakovas UAB „Pilsena“ prašė skirti ieÅ¡kovams solidariai už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis 20 000,00 Lt dydžio baudÄ , 50 proc. iÅ¡ Å¡ios baudos priteisiant atsakovui UAB „Pilsena“.              Byloje nagrinėjimui teisme buvo pasirengta paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du.

IeÅ¡kovai pateikė teismui dublikÄ , o atsakovai – triplikus, kuriuose Å¡alys palaikė savo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas R. S., atsakovai UAB „Pilsena“ ir H. P. sudarė taikos sutartį 2010-05-10 „Dėl kilusio ginčo iÅ¡sprendimo ir Å¡alių tarpusavio įsipareigojimų“.

Sutartimi R. S. įsipareigojo ir užtikrino, kad R. S. sutuoktinė V. S. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu H. P. nurodytam trečiajam asmeniui (UAB „ETB legal“) perleis 100 procentų UAB „Tago servisas“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, o R. S. uošvis J. S. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu H. P. nurodytam trečiajam asmeniui (UAB „ETB legal“) perleis 10 procentų UAB „Pilsena“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų (sutarties 3 ir 4 punktai).

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė V. S. ir atsakovas UAB „ETB Legal“ 2010-05-10 sudarė akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė atsakovui už 10 000 Lt pardavė 100 vnt. (100 proc.) UAB „Tago servisas“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų. IeÅ¡kovas J. S. ir atsakovas UAB „Elijos miestas“ 2010-05-07 sudarė akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas atsakovui už 1 000 Lt pardavė 10 vnt. (10 proc.) UAB „Pilsena“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų.

IeÅ¡kovas R. S. pateikė į bylÄ 2007-11-29 laidavimo sutartį Nr. LS/14/1384, kurioje nurodyta, kad laiduotojas R. S. laiduoja 700 000 EUR UAB „Oprema LT“ kredito grÄ Å¾inimÄ AB PAREX BANKUI. Teismas, ieÅ¡kovų argumentus, kad minėta laidavimo sutartis sudarė realaus grasinimo poveikį ieÅ¡kovų valiai sudaryti ginčijamÄ taikos ir akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, laikė nepagrįstais ir neįrodytais. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovai R. S. ir jo sutuoktinė V. S. yra verslininkai, bendrovių vadovai ir akcininkai, todėl yra pajėgÅ«s suvokti laidavimo sutarties esmę, paskirtį ir pasekmes, be to, teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas R.

S. konsultavosi su teisininku. Teismas sprendė, kad įrodymų, jog atsakovas H. P. suklastojo laidavimo sutartį, apgaulės ar panaÅ¡iu bÅ«du iÅ¡gavo ieÅ¡kovo R. S. paraÅ¡Ä , byloje nėra, atmetė ieÅ¡kovų argumentus, kad ieÅ¡kovai buvo priversti pasiraÅ¡yti atsakovų parengtÄ taikos sutarties tekstÄ , bei pažymėjo, kad ieÅ¡kovo R. S. aiÅ¡kinimai, kad jam buvo daromas spaudimas, primestos sutarties sÄ lygos, kad jis neturėjo laiko pagalvoti, pasitarti su teisininku visiÅ¡kai neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Teismas konstatavo, kad taikos sutartį rengė abi Å¡alys.Teismas atmetė ieÅ¡kovų argumentus, kad ginčijamos sutartys pripažintinos negaliojančiomis dėl apgaulės, psichologinio smurto, ekonominio spaudimo, atsakovų piktavaliÅ¡ko susitarimo, susidarius sunkioms aplinkybėms, nes ieÅ¡kovai nenurodė negaliojimo pagrindus pagrindžiančių aplinkybių ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų. Teismas taip pat nenustatė pagrindo konstatuoti esminę Å¡alių nelygybę ar sutarčių neatitikimÄ vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei.

Kadangi teismas atmetė ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, atmetė ieÅ¡kovų reikalavimÄ ir dėl restitucijos taikymo bei palÅ«kanų priteisimo, taip pat netenkino atsakovo UAB „Pilsena“ praÅ¡ymo skirti ieÅ¡kovams solidariai už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis 20 000 Lt dydžio baudÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovų R. S., J. S. ir V. S. atsakovo UAB „Pilsena“ naudai lygiomis dalimis priteisė po 3000 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidas. Atsakovo UAB „Pilsena“ praÅ¡ymo priteisti 8470 Lt iÅ¡laidas už UAB „Tagos servisas“ akcijų kainos parengimÄ , netenkino.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai IeÅ¡kovai (apeliantai) R. S., J. S. ir V. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliantams nėra svarbu kokiu ar kokiais teisiniais pagrindais bus nuginčyti sandoriai ir atkurta sandorių Å¡alių pusiausvyra, bet teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus.

Pirmos instancijos teismas nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovų valios pažeidimo faktui konstatuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, įrodymus analizavo ir vertino pavirÅ¡utiniÅ¡kai, tiesiog nurodydamas, kas ieÅ¡kovai neįrodė ieÅ¡kinio reikalavimų.Pirmosios instancijos teismas be pagrindo nekonstatavo esminės Å¡alių nelygybės, nes apeliantai jokios finansinės naudos negavo. Byloje surinkti įrodymai, patvirtina, kad sandoris buvo tariamas, o ne realiai įvykdytas, t. y. pinigai už parduodamas akcijas apeliantams nebuvo sumokėti.Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad buvo sudaryta 700 000 EUR kreditavimo sutartis, o apeliantai buvo suklaidinti dėl neva egzistuojančios laidavimo sutarties ir tuo pasireiÅ¡kė atsakovų apgaulė.Pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo sandoriai nėra sudaryti esant realiam grasinimui, apeliantų sudaryto sandorio pripažinimui negaliojančiu kaip sudarytÄ dėl ekonominio spaudimo yra visos sÄ lygos.

Nepripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais dėl apgaulės, yra visi pagrindai juos pripažinti negaliojančiais kaip sudarytus dėl suklydimo.Teismas atmetė apelianto J. S. ieÅ¡kinį, nurodydamas, kad UAB „Pilsena“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartis nesusijusi su taikos sutartimi, kai tuo tarpu bylos medžiaga rodo prieÅ¡ingai.Byloje ieÅ¡kovai reiÅ¡kė skirtingus reikalavimus, kurie buvo apmokėti skirtingais žyminiais mokesčiais, tačiau atmesdamas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį, pirmos instancijos ne tik, kad priteisė nepagrįstai dideles atsakovų atstovo advokato iÅ¡laidas, bet dar jas ir neproporcingai paskirstė Å¡alims.PraÅ¡o iÅ¡reikalauti iÅ¡ AB „Citadele“ banko informacijÄ , kokio dydžio kredito, paimto 2007 m. lapkričio 29 d. kreditavimo sutarties Nr.KS/14/1384 pagrindu ir netesybų, likviduota UAB „Oprema LT“ negrÄ Å¾ino AB Parex bankui;-iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovų UAB „ETB Legal“ ir UAB „Elijos miestas“ kasos pajamų originalus, patvirtinančius, kad atsakovai grynais pinigais sumokėjo už perkamas akcijas pagal 2013 m. gegužės 7 d. ir 2013 m. gegužės 10 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartis;-skirti UAB „Tagos servisas“ 100 proc. akcijų vertės nustatymo ekspertizę 2010 m. gegužės 10 d. ir UAB „Pilsena“ 10 proc. akcijų vertės nustatymo ekspertizę 2010 m. gegužės 10 d., pavedant jÄ atlikti verslo vertinimo ekspertei, įraÅ¡ytai į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä , R.

I.. Atsakovas (apeliantas) UAB „Pilsena“ apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti 2014 m. gegužės 15 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo praÅ¡ymas priteisti 8 470,00 Lt už UAB „Tagos servisas“ akcijų vertinimÄ ir atsakovo praÅ¡ymÄ tenkinti, priteisti atsakovui UAB „Pilsena“ solidariai iÅ¡ ieÅ¡kovų 8 470,00 Lt iÅ¡laidas, patirtas sumokant už UAB „Tagos servisas“ akcijų kainos parengimo iÅ¡vadÄ . Apeliacinį skundÄ grindžia argumentu, kad apelianto pateikta iÅ¡vada buvo bÅ«tina bylos nagrinėjimui, o iÅ¡vados kaina yra protinga, atsisakymas priteisti atsakovo patirtas iÅ¡laidas tik todėl, kad iÅ¡vados numeris ir apmokėjimo dokumentuose nurodytas sutarties numeris nesutampa, atsakovo turėtų iÅ¡laidų fakto nepaneigia.

Apeliantai R. S., J. S. ir V. S. atsiliepimu į apelianto UAB „Pilsena“ apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodo, kad apelianto pateikta konsultacinė iÅ¡vada neturi įrodomosios vertės ir reikÅ¡mės, todėl jos sudarymo iÅ¡laidos apeliantui UAB „Pilsena“ yra nepriteistinos. Apeliantas UAB „Pilsena“ ir atsakovas H. P. atsiliepimu į apeliantų R. S., J. S. ir V. S. apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti, priteisi bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad:Taikos sutarties sudarymÄ lėmė ne ieÅ¡kovų neįrodyti grasinimai, apgaulė ar suklydimas, o taikos sutarties Å¡alių siekis iÅ¡spręsti konfliktÄ dėl R. S. vykdytos konkurencinės veiklos. R. S. derėjosi dėl taikos sutarties sÄ lygų, teikė pasiÅ«lymus, derybose dėl taikos sutarties sÄ lygų R. S. padėjo teisininkas D. Å .. Taikos sutartis buvo sudaryta bÅ«tent pagal R. S. parengtÄ taikos sutarties projektÄ , todėl teigdamas, kad jis buvo verčiamas pasiraÅ¡yti taikos sutartį jam ir kitiems ieÅ¡kovams nenaudingomis sÄ lygomis, klaidina teismÄ .Apeliantai teigia, kad jiems nesvarbu kokiu pagrindu bus pripažinti negaliojančiais apeliantų ir atsakovų sudaryti sandoriai ir kokiu bÅ«du bus atstatyta interesų pusiausvyra.

Tai patvirtina, kad apeliantai nesugeba nurodyti, kas lėmė jų valios trÅ«kumus ir to įrodyti, o tai yra pagrindas iÅ¡vadai, kad apeliantai, sudarydami ginčijamus sandorius iÅ¡reiÅ¡kė tikrÄ jÄ valiÄ .Apeliantų praÅ¡ymas dėl ekspertizės skyrimo bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme yra visiÅ¡kai nepagrįstas, nes apeliantai, ginčydami sandorių nenaudingumÄ patys yra pasyvÅ«s.Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovai apeliantų atžvilgiu atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus ir ginčijami sandoriai buvo sudaryti dėl suklydimo.

Apeliantai pirmos instancijos teisme savo ieÅ¡kinio suklydimo aplinkybe negrindė, todėl Å¡is reikalavimas apeliacinėje instancijoje negali bÅ«ti nagrinėjamas.Apeliantai kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2008 m. gruodžio 14 d. akcijų pirkimo pardavimo sutartį, pakvitavimÄ , 2009 m. balandžio 20 d. paskolos sutartį, AB „Citadele“ bankas raÅ¡tÄ ir 2009 m. balandžio 29 paskolos sutartį ir skunde visiÅ¡kai neargumentuoja kokiÄ reikÅ¡mę papildomai pateikiami dokumentai turi nagrinėjamam Å¡alių ginčui, kodėl jie nebuvo pateikti pirmos instancijos teismui, kodėl iÅ¡kilo bÅ«tinybė pateikti juos apeliacinės instancijos teismui ir net nepraÅ¡o jų prijungti prie bylos medžiagos.PraÅ¡o prijungti prie bylos 2014 m. birželio 19 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kurioje, FM AB G. S. kontora iÅ¡ esmės paneigia savo pačios parengtÄ UAB „Pilsena“ ir UAB „Tagos servisas“ akcijų vertinimo ataskaitų teisinę reikÅ¡mę. Atsakovas UAB „ETB Legal“ atsiliepime į apeliantų apeliacinius skundus praÅ¡o apeliantų R. S., J. S. ir V. S. apeliacinį skundÄ atmesti, o apelianto UAB „Pilsena“ apeliacinį skundÄ tenkinti. Nurodo, kad:IeÅ¡kovai neįrodė, kad už parduodamas akcijas pinigų negavo ir taikos sutartį pasirašė dėl ekonominio spaudimo iÅ¡ atsakovų pusės. Apeliantai netgi neįrodinėjo, kad atsakovas UAB „ETB Legal“ privertė ieÅ¡kovę V.

S. pasiraÅ¡yti akcijų pirkimo pardavimo sutartį, taip faktiÅ¡kai pripažindami, kad atsakovas UAB „ETB „Legal“ prieÅ¡ ieÅ¡kovus apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, nenaudojo.IeÅ¡kovas R. S. dėl susitarimo dėl nekonkuravimo nuginčijimo į teismÄ kreipėsi praėjus vos 6 mėnesiams, o dėl taikos sutarties ir akcijų pirkimo pardavimo sutarčių nuginčijimo praėjus 3 metams nuo jų pasiraÅ¡ymo, tai rodo ieÅ¡kovų piktnaudžiavimÄ teismine gynyba.

Atsakovas UAB „Elijos miestas“ atsiliepime į apeliantų apeliacinius skundus praÅ¡o apeliantų R. S., J. S. ir V. S. apeliacinį skundÄ atmesti, o apelianto UAB „Pilsena“ apeliacinį skundÄ tenkinti. Nurodo, kad IeÅ¡kovas J. S. ir atsakovas UAB „Elijos miestas“ nėra ginčijamos taikos sutarties Å¡alys, todėl akcijų pirkimo pardavimo sutartį bÅ«tina atsieti nuo taikos sutarties.Derybos dėl taikos sutarties sÄ lygų tarp atsakovo H. P. ir ieÅ¡kovo R. S. akivaizdžiai vyko ir tai įrodo ne atsakovo, o ieÅ¡kovo pateikto taikos sutarties projekto pasiraÅ¡ymas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 314 straipsnis draudžia apeliacinės instancijos teisme teikti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus Å¡iame straipsnyje nustatytus atvejus. Apeliantai R. S., J. S. ir V. S. pateikė papildomus įrodymus: 2008 m. gruodžio 14 d. akcijų pirkimo pardavimo sutartį, pakvitavimÄ apie atsiskaitymÄ pagal akcijų pirkimo pardavimo sutartį, 2009 m. balandžio 20 d. paskolos sutartį Nr.OPB-JS-09/04/20, 2014 m. sausio 21 d.

AB „Citadele“ bankas raÅ¡tÄ Nr. R3-9/464 ir 2009 m. balandžio 29 d. paskolos sutartį Nr.OPB-JS-09/04/29, iÅ¡ kurių datų matyti, kad minėti dokumentai atitinkamų subjektų priimti ir suraÅ¡yti dar iki Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Kodėl minėtų dokumentų nepateikė anksčiau ir kaip jie yra susiję su apeliaciniu skundu apeliantai nepaaiÅ¡kina. Apeliacinio teismo vertinimu, apeliantams manant, kad papildomi dokumentai yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjant Å¡ioje byloje kilusį ginÄÄ , jie turėjo galimybę pateikti juos dar iki Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės, todėl prie bylos neprijungiami.

Apeliantas UAB „Pilsena“ pateikė 2014 m. balandžio 3 d. sutartį Nr.MVP 14-04-03-01, kuri pasak apelianto pagrindžia jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmos instancijos teisme, todėl Å¡is dokumentas prijungiamas prie bylos. Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tai reiÅ¡kia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus; savo iniciatyva teismas negali iÅ¡plėsti skundo argumentų sÄ raÅ¡o ar pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 263 str., 320 str., 329 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Apeliantai R. S., J. S. ir V. S. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčytina taikos sutartis nėra sudaryta esant apgaulei, ekonominiam spaudimui ir realiam grasinimui iÅ¡ atsakovo H. P. pusės. Sandoris yra negaliojantis, nes sudarytas ieÅ¡kovams labai nenaudingomis sÄ lygomis. Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis).

Paprastai sandorio sudarymo priežastis – sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai). Å ie formuoja vidinę sandorio dalyvių valiÄ ir nulemia sandorio pagrindÄ (teisinį tikslÄ ). Nuo sandorio tiesioginio teisinio tikslo priklauso jo teisinis kvalifikavimas, t. y. tai, kokie materialieji įstatymai yra taikomi sandoriui. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o Å¡ie įgyja reikalavimo teisę.

Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių Å¡alių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. IÅ¡ CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktos sutarties apibrėžties darytina iÅ¡vada, kad sutarties esmė – Å¡alių susitarimas, t. y. valios sutapimas. Lietuvos sutarčių teisėje pripažįstama, kad sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė jos Å¡alys. Sutarties pagrindu esantis Å¡alių susitarimas turi atitikti sutarčių sudarymÄ reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2013; 2012 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2012).Teisės subjektai, sukurdami civilinius teisinius tarpusavio santykius, paprastai turi galimybę pasirinkti jų interesus labiausiai atitinkantį elgesio variantÄ .

Å i jų laisvė gali bÅ«ti varžoma tik įstatymo leidėjo įtvirtintais imperatyviaisiais reikalavimais, kurių paskirtis – apginti vieÅ¡uosius, t. y. visos visuomenės, interesus, vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Atsižvelgiant į civilinių teisinių santykių dinamikÄ , besikeičiančius verslo santykius, nulemtus rinkos pokyčių ir raidos, bei vadovaujantis sutarčių laisvės principu, Å¡alims yra užtikrinta teisė laisvai sudaryti tiek CK numatytas, tiek ir CK nenumatytas sutartis bei savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, svarbiausia, kad jos neprieÅ¡tarautų įstatymui.

Taigi CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties Å¡alims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sÄ lygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų. Tais atvejais, kai kyla sutartį sudariusių Å¡alių ginčas dėl sÄ lygų turinio, Å¡alių teisių ir pareigų apimties, yra taikomas sutarčių aiÅ¡kinimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2013; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2012).AiÅ¡kindamas CK 6.193 straipsnyje iÅ¡dėstytÄ reglamentavimÄ , kasacinis teismas ne kartÄ konstatavo, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sÄ lygų, sutartis aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties tekstu.

Be to, sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes bei kitas CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas nuostatas. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiÅ¡kinant sutartį taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Kartu sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2006 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013;2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2010; 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2014).IÅ¡ nurodytų sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyviojo sutarties aiÅ¡kinimo metodas, įpareigojantis aiÅ¡kintis tikruosius Å¡alių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu (objektyviojo sutarties aiÅ¡kinimo metodas).

Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo bÅ«ti aiÅ¡kinama sÄ Å¾iningai. Å ie esminiai sutarčių aiÅ¡kinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus ir aiÅ¡kinti sutartį sÄ Å¾iningai) lemia bÅ«tinybę aiÅ¡kinant sutarties sÄ lygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikÅ¡mę, tačiau įvertinti ir sutarties Å¡alių elgesį, jų subjektyviÄ nuomonę dėl sutarties sÄ lygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sÄ lygų suvokimÄ .

Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010 ir kt.).Apeliantas R.

S. teigia, kad taikos sutarties projektÄ paruošė atsakovas H. P. ir privertė apeliantÄ jÄ pasiraÅ¡yti, tačiau byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai Å¡iuos apelianto teiginius paneigia. IÅ¡ apelianto pateikto dubliko ir jo priedų matyti, kad ginčo sutarčių projektus rengė ir apeliantui R. S. elektroniniu paÅ¡tu siuntė advokatas R. B., byloje esantis UAB „Pilsena“ atstovas (2 t., 10-13 b.l.). Kaip teigia apeliantas, jis gavo sutarties projektus, kuriuose buvo nurodyta kokius ir kurioje vietoje reikalingus duomenis suraÅ¡yti, sutarčių projektus persiuntė suderinimui jį konsultavusiam teisininkui D.

Å . ir gavęs jo pritarimÄ dokumentus persiuntė atgal atsakovo atstovui. Sulyginus byloje esančius 2010 m. gegužės 7 d. taikos sutarties projektÄ ir 2010 m. gegužės 10 d. taikos sutartį dėl kilusio ginčo iÅ¡sprendimo ir Å¡alių tarpusavio įsipareigojimų, matyti, kad H. P. teiktas sutarties projektas nuo Å¡alių pasiraÅ¡ytos sutarties kardinaliai skiriasi: vietoje dviejų sutarties Å¡alių jos yra trys, sutarties projektÄ sudaro 7 punktai, o pasiraÅ¡ytÄ sutartį 15, projekte didesnė reikÅ¡mė teikiama Å¡alių ginčui dėl konkurencinės veiklos, pasiraÅ¡ytoje sutartyje apspręstas klausimas dėl paskleistos informacijos paneigimo bei laidavimo sutarties originalo sunaikinimo.

IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad taikos sutarties Å¡alys taikos sutarties sÄ lygas ir formuluotes derino tarpusavyje ir pasirašė visoms Å¡alims priimtiniausiÄ taikos sutarties projektÄ , todėl apelianto R. S. argumentas, kad jam taikos sutarties sÄ lygos buvo primestos ir jų pakeitimo jis niekaip negalėjo įtakoti atmestinas, kaip nepagrįstas. Dėl ekonominio spaudimo sudaryti sutartį kaip neteisėto sutarties laisvės ribojimoApeliantas R. S. teigia, kad ginčijamÄ 2010 m. gegužės 10 d. taikos sutartį su atsakovais UAB „Pilsena“ ir H.

P. pasirašė dėl atsakovo H. P. apgaulės ir ekonominio spaudimo. Kaip teigia apeliantas R. S. šios taikos sutarties pasirašymas jam ir jo artimiesiems buvo visiškai nenaudingas. Byloje nustatyta, kad apeliantas R. S. su atsakovais UAB „Pilsena“ ir H. P. 2010 m. gegužės 10 d. sudarė taikos sutartį, kurioje konstatavo, kad tarp šalių, sutarties pasirašymo dienai yra kilęs ginčas dėl konkurencijos įstatymo 16 straipsnio, LR CK 2.24 straipsnio ir LR BK 154 bei 211 straipsnių pažeidimų.Apeliantas R.

S., vadovaudamasis CK 1.91 straipsniu ir praÅ¡ydamas pripažinti taikos sutartį negaliojančia, nurodo, kad taikos sutartį pasirašė ne laisva valia, o paveiktas atsakovų UAB „Pilsena“ ir H. P., kurie ekonominio spaudimo bÅ«du – grasindami pateikti apelianto R. S. pasiraÅ¡ytÄ 700 000,00 EUR laidavimo sutartį vykdymui, privertė jį pasiraÅ¡yti taikos sutartį. Teisėjų kolegija nurodo, kad CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinti sandorio negaliojimo dėl vienos Å¡alies valios trÅ«kumo pagrindai, inter alia nustatyta, kad dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieÅ¡kinį.

Å io straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad realiu grasinimu laikomas kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiÅ¡kai silpnesnę ar iÅ¡ esmės ekonomiÅ¡kai priklausomÄ sandorio Å¡alį priversti, kad Å¡i sudarytų jai ypač ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ sandorį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandorį galima pripažinti negaliojančiu kaip sudarytÄ dėl ekonominio spaudimo tik esant tokių sÄ lygų visumai:

1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį;

2) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesÄ Å¾iningų veiksmų;

3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sÄ lygomis;

4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011). Pagal CK 1.91 straipsnio 4 dalį nustatydamas, buvo ar ne realaus grasinimo faktas, teismas turi atsižvelgti į šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę būklę, lytį, veiksmų pobūdį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Kiekvienoje konkrečioje byloje aptariamu pagrindu ginčijamo sandorio vertinimas priklauso nuo individualių byloje nustatytų jo sudarymo aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2011).Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad apeliantas R.

S., atsakovai UAB „Pilsena“ ir H. P. 2010 m. gegužės 10 d. pasirašė taikos sutartį „Dėl kilusio ginčo iÅ¡sprendimo ir Å¡alių tarpusavio įsipareigojimų“ (1 t., 37-38 b. l.). Å ia taikos sutartimi Å¡alys taikiai iÅ¡sprendė ginÄÄ , kilusį dėl konkuravimo alaus iÅ¡pilstymo įrangos pardavimo ir jos aptarnavimo versle. Sutartimi apeliantas R. S. įsipareigojo ir užtikrino, kad R. S. sutuoktinė, apeliantė V. S. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu atsakovo H. P. nurodytam trečiajam asmeniui (UAB „ETB legal“) perleis 100 procentų UAB „Tago servisas“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, o R.

S. uoÅ¡vis, apeliantas J. S. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu atsakovo H. P. nurodytam trečiajam asmeniui (UAB „ETB Legal“) perleis 10 procentų UAB „Pilsena“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų (sutarties 3 ir 4 punktai). Taikos sutarties 7 punktu sutarties Å¡alys nusprendė, kad trečiųjų asmenų apeliantui R. S. pareikÅ¡tus reikalavimus dėl 2007 m. lapkričio 29 d. laidavimo sutarties Nr.LS/14/1384, besÄ lygiÅ¡kai ir solidariai įvykdys atsakovai H. P. ir UAB „Pilsena“ (1 t., 47 b. l.).

Tuo pačiu sutarties punktu atsakovai įsipareigojo perduoti apeliantui laidavimo sutarties originalÄ ir sunaikinti visas sutarties kopijas turimas įvairiose laikmenose ir formose.Taikos sutarties 8 punktu H. P. ir UAB „Pilsena“ pareiÅ¡kė ir garantavo, kad R. S. įvykdžius įsipareigojimus pagal taikos sutarties 3 ir 4 punktus, jie R. S. ateityje neturės ir nereikÅ¡ jokių pretenzijų/reikalavimų susijusių su taikos sutartyje sprendžiamu ginču.Apeliantė V. S. ir atsakovas UAB „ETB Legal“ 2010 m. gegužės 10 d. sudarė akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kuriÄ apeliantė atsakovui už 10 000,00 Lt pardavė 100 vnt. (100 proc.) UAB „Tago servisas“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų (1 t. 1 , 40-42 b. l.).Apeliantas J.

S. ir atsakovas UAB „Elijos miestas“ 2010 m. gegužės 7 d. sudarė akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kuriÄ apeliantas atsakovui už 1 000,00 Lt pardavė 10 vnt. (10 proc.) UAB „Pilsena“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų (1 t., 43-45 b. l.).Apeliantas R. S. ir atsakovas UAB „ETB Legal“ 2010 m. gegužės 10 d. pasirašė sutartį dėl nekonkuravimo. Å ia sutartimi Å¡alys susitarė, kad apeliantas R. S., tuo metu ėjęs atsakovo UAB „ETB Legal“ direktoriaus pareigas, darbo sutarties laikotarpiu ir dvideÅ¡imt keturis mėnesius po darbo santykių nutraukimo nekonkuruos su atsakovu UAB „ETB Legal“ užsiimant konkuruojančiu verslu ir nedalyvaus konkuruojančioje veikloje, t.y. alaus iÅ¡pilstymo įrangos pardavimo ir jos priežiÅ«ros versle (1 t., 48-49 b. l.).

Apeliantė V. S. ir atsakovas H. P. 2010 m. gegužės 10 d. pasirašė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kuriÄ apeliantė už 50 000,00 Lt perleido atsakovui 50 000,00 Lt reikalavimo teisę į UAB „Tagos servisas“ pagal 2010 m. kovo 15 d. paskolos sutartį Nr.TGS-VS-10/03/15 ir 2010 m. kovo 26 d. paskolos sutartį Nr.TGS-VS-10/03/26 (1 t., 46-47 b. l.).Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr.2A-829-160-2012 pagal ieÅ¡kovo R.

S. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „ETB Legal“ dėl nekonkuravimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo UAB „Tagos servisas“, nurodė, kad, 2010 m. gegužės 10 d. buvo sudaryta ne tik ginčijama nekonkuravimo sutartis, tačiau tos pačios dienos data sudaryta ir taikos sutartis bei UAB „Tagos servisas“ akcijų pardavimo sutartis, Å¡ias aplinkybes patvirtino ir V. S., kuri nagrinėtoje byloje akcijų pirkimo pardavimo sutarties neginčijo. Teismas sprendė, kad akcijų pardavimas aiÅ¡kiai buvo susijęs su nesutartinės nekonkuravimo sÄ lygos nesilaikymu ir, kad R.

S., kaip UAB „Pilsena“ vadovui ir kaip buvusiam UAB „Tagos servisas“ akcijų perleidėjui sankcijos jau buvo pritaikytos tos pačios dienos taikos sutartimi – jis įsipareigojo įmonę ir akcijas parduoti ankstesnio darbdavio nurodytam asmeniui, todėl sprendė, kad nekonkuravimo susitarimas yra perteklinė sankcija už nekonkuravimÄ Ä¯tvirtinanti esminę Å¡alių nelygybę. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2012 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-476/2012, Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ paliko galioti, papildomai nurodydamas, kad į UAB “Tagos servisas” akcijų pardavimo kainÄ kompensacija už nekonkuravimÄ nėra įskaičiuota (1 t., 52-58 b. l.).

Nurodytos aplinkybės neleidžia sutikti su apeliantų teiginiais, kad taikos sutartyje ir akcijų pirkimo pardavimo sutartyse įtvirtinta Å¡alių nelygybė ir sutartys apeliantams yra ekonomiÅ¡kai nenaudingos. Be to, minėtuose Lietuvos Aukščiausiojo teismo ir Vilniaus apygardos teismo sprendimuose, kurie pasak apeliantų turi prejudicinę galiÄ Å¡ioje nagrinėjamoje byloje, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, nėra konstatuotas sudarytos taikos sutarties neteisėtumas.Apeliantas R. S., ginčydamas 2010 m. gegužės 10 d. taikos sutartį „Dėl kilusio ginčo iÅ¡sprendimo ir Å¡alių tarpusavio įsipareigojimų“ nurodo, kad jis sutartį pasirašė dėl apgaulės ir ekonomiÅ¡kai nenaudingomis sÄ lygomis.

Kaip apgaulės elementÄ nurodo 2007 m. lapkričio 29 d. laidavimo sutartį, kuri, pasak apelianto faktiÅ¡kai neegzistavo ir žinant Å¡iÄ aplinkybę, ekonomiÅ¡kai nenaudingas sandoris, pasiraÅ¡ant taikos sutartį ir įsipareigojant parduoti UAB „Tagos servisas“ ir UAB „Pilsena“ akcijas, tikrai nebÅ«tų buvęs sudarytas. Kolegija šį apelianto argumentÄ vertina kritiÅ¡kai. IÅ¡ byloje esančios 2007 m. lapkričio 29 d. laidavimo sutarties Nr. LS/14/1384 kopijos, matyti, kad apeliantas (laiduotojas) R.

S. laiduoja 700 000,00 EUR suma už UAB „Oprema LT“ kredito grÄ Å¾inimÄ AB PAREX BANKUI (3 t., 77 b. l.). Nors apeliantas teigė, kad Å¡i laidavimo sutartis galimai yra suklastota ar pasiraÅ¡yti apeliantui pateikta kartu su kitais dokumentais, tačiau Å¡ių aplinkybių apeliantas bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, o tik reikalavo, kad teismas iÅ¡reikalautų laidavimo sutarties originalÄ iÅ¡ AB PAREX BANKAS (dabar AB „Citadele“ bankas). Kaip matyti iÅ¡ teismui pateikto kreditavimo sutarties administravimÄ vykdančio UAB „NIF Lietuva“ atsakymo, pagal 2007 m. lapkričio 29 d. kreditavimo sutartį Nr. KS/14/1384, laidavimo sutartis sudaryta nebuvo (3 t., 102 b. l.), iÅ¡ ko darytina iÅ¡vada, kad laidavimo sutarties originalo kredito įstaiga neturi, kas leidžia teigti, kad atsakovai H.

P. ir UAB „Pilsena“ taikos sutarties 7 punkto susitarimÄ Ä¯vykdė. Apeliantai yra verslininkai ir asmenys, suprantantys, kad egzistuojant realiai kreditavimo sutarčiai ir jos pagrindu pasiraÅ¡ytai laidavimo sutarčiai, laiduotojo pareigos įvykdyti prievolę už jÄ pažeidusį skolininkÄ , jokie Å¡alių susitarimai panaikinti negali, tai dublike pažymi ir apeliantai teigdami, kad atsakovas H. P. neturėjo jokių teisinių galimybių apeliantÄ taikos sutartimi atleisti nuo laidavimo sutarties, todėl laidavimo sutartį teko sunaikinti (2 t., 4 b. l.).

Be to, pastebėtina, kad apeliantas kreditavimo sutarties pasiraÅ¡ymo metu ėjo UAB „Oprema LT“ vadovo pareigas, todėl labiau tikėtina, kad laidavimo sutartis tarp kreditoriaus ir apelianto R. S. buvo pasiraÅ¡yta, apeliantas apie savo, kaip laiduotojo prievolę žinojo, taikos sutarties pasiraÅ¡ymu Å¡ios prievolės vykdymo tikėjosi iÅ¡vengti, ir jos iÅ¡vengė ne todėl, kad, kaip teigia apeliantas, verčiamas atsakovų pasirašė taikos sutartį, o todėl, kad nesant laidavimo sutarties originalo, kreditorius neturi pagrindo nukreipti reikalavimÄ Ä¯ laiduotojÄ .Ä®rodymų, kad atsakovai H.

P. ir UAB „Pilsena“ nevykdė taikos sutarties 8 punkto susitarimo, t.y. po taikos sutarties pasiraÅ¡ymo ir apelianto R. S. 3 ir 4 punkto parduodant UAB „ETB Legal ir UAB „Elijos miestas“ akcijas įvykdymo, reiÅ¡kė pretenzijas/reikalavimus R. S. dėl nekonkuravimo, byloje taip pat nėra.Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo motyvais, kad minėta laidavimo sutartis nesudarė realaus grasinimo poveikio apeliantų R. S., J. S. ir V. S. valiai sudaryti ginčijamÄ taikos ir akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, todėl vienos Å¡alies veiksmai, kuriais siekiama, kad kita sutarties Å¡alis įvykdytų sutartį, negali bÅ«ti vertinami kaip neteisėti ir nepateisinami bei traktuojami kaip grasinimas.

Be to, nors ginčijamoje taikos sutartyje ir yra aptartas klausimas dėl apelianto J. S. turimų UAB „Tago servisas“ akcijų pardavimo, tačiau iÅ¡ byloje esančios minėtų akcijų pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad Å¡i sutartis yra sudaryta 2010 m. gegužės 7 d., t.y. dar iki taikos sutarties pasiraÅ¡ymo dienos, todėl teismo vertinimu, taikos sutartis neįtakojo apelianto J. S. valios dėl ginčijamos akcijų pirkimo pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo. Apeliantams neįrodžius aplinkybės, kad ginčijamos sutartys sudarytos dėl piktavaliÅ¡ko atsakovų susitarimo, dėl jų realaus grasinimo, nėra pagrindo tenkinti apeliantų apeliaciniame skunde teikto praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti iÅ¡ AB „Citadele“ banko informacijÄ , kokio dydžio kredito, paimto 2007 m. lapkričio 29 d. kreditavimo sutarties Nr.KS/14/1384 pagrindu ir netesybų, likviduota UAB „Oprema LT“ negrÄ Å¾ino AB Parex bankui; iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovų UAB „ETB Legal“ ir UAB „Elijos miestas“ kasos pajamų originalus, patvirtinančius, kad atsakovai grynais pinigais sumokėjo už perkamas akcijas pagal 2013 m. gegužės 7 d. ir 2013 m. gegužės 10 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, bei skirti UAB „Tagos servisas“ 100 proc. akcijų vertės nustatymo ekspertizę 2010 m. gegužės 10 d. ir UAB „Pilsena“ 10 proc. akcijų vertės nustatymo ekspertizę 2010 m. gegužės 10 d., pavedant jÄ atlikti verslo vertinimo ekspertei, įraÅ¡ytai į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä , R.

I..Kasacinio teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ , kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011, 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010).

Teisėjų kolegija, apibendrindama aptartų byloje įrodymų visumÄ , sprendžia, jog apeliantai R. S., J. S. ir V. S. neįrodė, kad taikos sutartį ir akcijų pirkimo pardavimo sutartis pasirašė dėl atsakovų H. P., UAB „Pilsena“, UAB „ETB Legal“ ir UAB „Elijos miestas“ piktavaliÅ¡ko susitarimo ir realaus grÄ sinimo apeliantų atžvilgiu, todėl pripažinti minėtas sutartis negaliojančiomis kaip sudarytas dėl apgaulės, ekonominio spaudimo, psichologinio smurto, atsakovų piktavaliÅ¡ko susitarimo, susidarius sunkioms aplinkybėms, nėra pagrindo.

Apeliantai R. S., J. S. ir V. S. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad nepripažinus sandorių negaliojančiais kaip sudarytų dėl apgaulės, jie yra pripažintini negaliojančiais, kaip sudaryti suklydimo įtakoje pagal CK 1.90 straipsnį. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų atsiliepimo į apeliantų apeliacinį skundÄ argumentais, kad apeliantai R. S., J. S. ir V. S. apeliaciniame skunde kelia naujus reikalavimus, t.y. praÅ¡o pripažinti sandorius negaliojančiais kitais pagrindais, o tokie (nauji) reikalavimai apeliacinės instancijos teisme negalimi (CPK 312 str.), todėl teismas dėl naujų reikalavimų nepasisako ir apeliacinį skundÄ nagrinėja tik pirmosios instancijos teisme reikÅ¡tų reikalavimų ribose.Dėl apeliantų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik atsakovų pateiktais įrodymais ir paaiÅ¡kinimais bei dėl sprendimo motyvavimoApeliantai R.

S., J. S. ir V. S. teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, priimtas remiantis tik prielaidomis, o ne faktais, bei nepagrįstai atmetant ir nevertinat ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų.Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime nurodė, jog teismo priedermė teisingai iÅ¡spręsti bylÄ ir nustatyti objektyviÄ tiesÄ kyla iÅ¡ Konstitucijos. Taigi teismas, nagrinėdamas konkrečiÄ bylÄ , turi siekti nustatyti tikrÄ jÄ tiesÄ , iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirdamas ir įvertindamas tos konkrečios bylos faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-295-2006).

Teismo funkcija – tirti ir vertinti Å¡alių pateiktus įrodymus ir padaryti iÅ¡vadas apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktinių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ . Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Pažymėtina, kad pagal CPK 176 str. 1 d.

įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, iÅ¡skyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178straipsniai).

Å aliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. CPK 185straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, įvertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto padaryti iÅ¡vadas.

Labai svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) bÅ«tų patikimi. Ä®rodymų patikimumÄ patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iÅ¡ keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimÄ , labai svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nėra prieÅ¡taravimų tarp faktinių duomenų, gautų iÅ¡ tos pačios rÅ«Å¡ies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas.

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantų R.

S., J. S. ir V. S. argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir nemotyvavimo, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas vertinant įrodymų visumÄ , vadovaujantis įrodinėjimo taisyklėmis, logikos dėsniais, o tai, kad teismas ieÅ¡kovų reikalavimus atmetė ar kad skundžiamame sprendime atskirai tam tikrų įrodymų neaptarė, dar nereiÅ¡kia, kad jų nevertino ir priėmė nemotyvuotÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Papildomai pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Kita vertus, apeliantai R. S., J. S. ir V. S. skunde nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų, vertinant byloje įrodymus ir nustatinėjant faktus, bet, abstrakčia forma nesutikdami su teismo atliktu įrodymų vertinimu, tik pateikia savo nuomonę bei teiginius, jog tam tikrais fakto klausimais teismo išvados turėjo būti kitokios. Tačiau vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi bylos šalis, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

Pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė dėl visų reikÅ¡mingų bylai aplinkybių pagal visus pareikÅ¡tus ieÅ¡kinio bei prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, atlikto tarp Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių teisinį įvertinimÄ , todėl negalima iÅ¡vada, kad byloje nustatytas absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Kiti apeliantų R. S., J. S. ir V. S. skundo argumentai neturi įtakos teisingam Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Aukščiau iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nagrinėjamam klausimui aktualias teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeisti arba panaikinti. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).Kadangi apeliantų R. S., J. S. ir V. S. apeliacinis skundas atmetamas, kaip minėta, netenkintinas ir apeliantų praÅ¡ymas iÅ¡reikalauti iÅ¡ AB „Citadele“ banko informacijÄ , kokio dydžio kredito, paimto 2007 m. lapkričio 29 d. kreditavimo sutarties Nr.KS/14/1384 pagrindu ir netesybų, likviduota UAB „Oprema LT“ negrÄ Å¾ino AB Parex bankui; iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovų UAB „ETB Legal“ ir UAB „Elijos miestas“ kasos pajamų originalus, patvirtinančius, kad atsakovai grynais pinigais sumokėjo už perkamas akcijas pagal 2013 m. gegužės 7 d. ir 2013 m. gegužės 10 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartis; skirti UAB „Tagos servisas“ 100 proc. akcijų vertės nustatymo ekspertizę 2010 m. gegužės 10 d. ir UAB „Pilsena“ 10 proc. akcijų vertės nustatymo ekspertizę 2010 m. gegužės 10 d., pavedant jÄ atlikti verslo vertinimo ekspertei, įraÅ¡ytai į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä , R.

I..Apelianto UAB „Pilsena“ apeliacinis skundas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pagal 2014 m. balandžio 3 d. UAB „Pilsena“ ir UAB „Marleksa“ sutartį Nr.MVP 14-04-03-01, už UAB „Tagos servisas“ akcijų vertinimÄ , netenkintinas. Pirmos instancijos teismas 2 472,42 EUR (8 470,00 Lt) netenkindamas apelianto praÅ¡ymo priteisti minėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas vertino, kad apeliantas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių konsultacinės iÅ¡vados Nr.MVP 14-04-02 dėl akcijų kainos, apmokėjimo.

Apeliantui pateikus apeliacinį skundÄ dėl pirmos instancijos teismo atsisakymo priteisti minėtas iÅ¡laidas ir su skundu apeliacinės instancijos teismui pateikus sutartį dėl konsultacinės iÅ¡vados parengimo, teisėjų kolegija, susipažinusi su iÅ¡vadoje pateikiama informacija, sprendžia, kad visų pirma, pagal konsultacinės iÅ¡vados apimtį (1,5 A4 formato lapai), konsultacinėje iÅ¡vadoje pateikiamÄ informacijÄ ir jos iÅ¡samumÄ ginčo klausimu (pirmame lape apraÅ¡omos konsultavimo ypatybės ir metodai, antrame lape dviem sakiniais apraÅ¡oma konsultanto iÅ¡vada ir iÅ¡vados priedai) Å¡i iÅ¡vada niekaip nepagrindžia apelianto sumokėtų ir reikalaujamų iÅ¡ ieÅ¡kovų priteisti 2 472,42 EUR sumos.

Teisėjų kolegijos nuomone apelianto pateikta iÅ¡vada esminės informacinės vertės nagrinėjamam ginčui neturi, iÅ¡vados parengimo iÅ¡laidos yra neprotingai didelės, todėl apeliantui UAB „Pilsena“ nepriteisiamos.Å ių motyvų visuma yra pakankama, kad skundžiamÄ sprendimÄ pripažinti teisėtu bei pagrįstu ir apeliacinius skundus atmesti.Apeliantai R. S., J. S. ir V. S. apeliacinės instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, t.y. atsakovo UAB „Pilsena“ turto areÅ¡tÄ 43 443,00 EUR sumai.

Pirmos instancijos teismui ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio netenkinus, o apeliacinės instancijos teismui palikus pirmos instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo UAB „Pilsena“ turtui taikymo, atmetamas.Apeliacinius skundus atmetus bylinėjimosi iÅ¡laidos tarp Å¡alių nepaskirstomos (CPK 93 str.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 15 d. d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                                      Artūras Driukas Konstantinas Gurinas Egidijus Žironas