2a5c3efc-8a81-406d-a470-8a9eeaf46ec9 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Administracinė byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-4979-963/2016Teisminio proceso Nr. 4-06-3-04280-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.; 2.7.4.; 2.7.4.7.; 2.14.3. (S) Registro objektas ROIK: 16062688110KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S2016 m. lapkričio 9 d. Klaipėda              Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Stonkuvienė, sekretoriaujant Jolitai Slavisnkeinei, dalyvaujant vertėjai Svetlanai Agafonovai, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J.

M. (Y. M.), vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Ukrainos piliečio, gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravusio (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylÄ ,n u s t a t ė :              J. M. suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. spalio 23 d., 21.20 val., Liepojos ir Kretingos g. sankryžoje, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę Audi A6 Avant, v. n. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės jos vairuoti, teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs. Å iais savo veiksmais J.

M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalyje.              J. M. į teismo posėdį atvyko. Dėl pažeidimo kaltu neprisipažino. PaaiÅ¡kino, kad jis yra Ukrainos pilietis ir turi Ukrainoje iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ . Apie tai, kad jam reikia iÅ¡silaikyti Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimÄ jis nieko nežinojo.

Jam buvo pasakyta, kad jeigu jis dažnai važiuoja į UkrainÄ , tai jam nereikia lietuviÅ¡kų teisių. Nurodė, kad jis nuolat važiuoja į UkrainÄ , kur gyvena jo Å¡eima, buvo iÅ¡važiavęs ir Å¡iÄ vasarÄ , bet jam pase muitininkai to neatžymėjo. Jis gali įrodyti, kad vasarÄ buvo Ukrainoje. Patvirtino, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jau 3 metai, nuo 2015-09-07 turi leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.             Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. spalio 12 d. priimtas „Saugaus eismo įstatymas“ numato, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įraÅ¡as Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ iÅ¡duotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų iÅ¡duoti vairuotojo pažymėjimai ir Å¡io įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio valstybėse iÅ¡duoti vairuotojo pažymėjimai (22 str. 3 d.).

Å io Ä®statymo 13 str. 5 d. numato, kad „<...>.Lietuvos Respublikoje iÅ¡duoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos SÄ jungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos Å¡alyse iÅ¡duotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Å ie užsienio valstybėse iÅ¡duoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jei jų turėtojai nėra sukakę Å¡io įstatymo nustatyto amžiaus arba jei vairuotojo pažymėjimai buvo iÅ¡duoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrÄ Å¾ino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, iÅ¡duoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį iÅ¡davusioje valstybėje.“ Tokiu bÅ«du, įstatymas numato sÄ lygÄ , kad kitų Å¡alių nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja tik asmenims, kurie nėra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai.             Be to, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d.

įsakymu Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų iÅ¡davimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 37 punkte įtvirtina, kad asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimÄ , iÅ¡duotÄ ne Europos SÄ jungos (toliau – ES) ar Europos Ekonominei Erdvei (toliau – EEE) priklausančioje valstybėje (EEE priklauso ES valstybės ir Islandija, LichtenÅ¡teinas, Norvegija), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimÄ , teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡laikius teorijos ir praktikos egzaminus.

Å ių egzaminų laikyti nereikalaujama, jei visos keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas iÅ¡duotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sÄ lygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais. Remiantis Å¡ių Taisyklių 2 punkto 4 dalimi, nuolatinė gyvenamoji vieta – tai asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryÅ¡ių arba jeigu jis darbo ryÅ¡ių neturi tik dėl asmeninių ryÅ¡ių, kurie artimai sieja pareiÅ¡kėjÄ su vieta, kurioje jis gyvena; pareiÅ¡kėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryÅ¡iai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryÅ¡ių vieta tik tada, jei asmuo čia nuolat sugrįžta (Å¡i sÄ lyga netaikytina, kai asmuo užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiÅ¡kia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.             Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apžiÅ«rai teismui pateikė leidimÄ laikinai gyventi.

Byloje esantys asmens duomenys taip pat patvirtina, kad J. M. turi galiojantį leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Apklaustas teismo posėdžio metu J. M. taip pat patvirtino, jog Lietuvoje jis gyvena jau trejus metus, nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio turi leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje. Byloje esantys asmens duomenys patvirtina, jog J. M. yra deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje nuo 2016-02-22, taip pat jam nuo 2013-09-30 buvo iÅ¡duodami leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nors teismo posėdžio metu J.

M. nurodė, kad jis nuolat iÅ¡vyksta į UkrainÄ kur gyvena jo Å¡eima ir, kad Å¡iÄ vasarÄ buvo iÅ¡vykęs, jo pase to nėra užfiksuota, nes muitininkai nedėjo antspaudų, bet administracinio teisės pažeidimo byloje nėra duomenų, jog J. M. bÅ«tų deklaravęs iÅ¡vykimÄ iÅ¡ gyvenamosios vietos, kai iÅ¡vykstama iÅ¡ Lietuvos Respublikos, bei nėra duomenų, kad daugiau nei 185 dienų jis buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos Respublikos. Å ie duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog J. M. jam inkriminuoto pažeidimo padarymo metu, t.y. 2016-10-23, buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas Taisyklių 37 punkto prasme, t. y.

Lietuvos Respublikos teritorijoje gyveno ne mažiau nei 185 dienas per kalendorinius metus, todėl, vadovaujantis Taisyklių 37 punkto nuostatomis, Ukrainos J. M. vardu iÅ¡duotas vairuotojo pažymėjimas nagrinėjamo įvykio metu Lietuvos Respublikoje negaliojo ir nesuteikė jam teisės vairuoti transporto priemones.              J. M. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, iÅ¡ dalies paties J.

M. parodymais teisme, policijos pareigÅ«no tarnybiniu praneÅ¡imu, praneÅ¡imu dėl nuÅ¡alinimo nuo transporto priemonių vairavimo, sutikimu leisti vairuoti transporto priemonę kitam asmeniui bei kita bylos medžiaga. J. M. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 128 straipsnio 1 dalyje sudėtis.             J. M. atsakomybę už administracinį teisės pažeidimÄ lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.ATPK 20 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, o ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudÄ , atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Tačiau ATPK 301 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

             Teismų praktikoje ne kartÄ yra pabrėžta, kad teisingumo principas reiÅ¡kia ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ bei pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas), t.y. pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose Å¡ios kategorijos bylose ne kartÄ yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013; 2AT-29-2013).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. M. savo kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino, nurodė, kad jis nežinojo, jog turi iÅ¡silaikyti Lietuvos Respublikos vardu iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ , buvo įsitikinęs, kad vairuotojo pažymėjimas galioja Lietuvoje, nes kai jis buvo sustabdytas kitų policijos pareigÅ«nų jam niekas nebuvo užsiminęs, kad jo vairuotojo pažymėjimas negalioja Lietuvoje. Teismas neturi pagrindo netikėti J. M. teiginiais, kad pažeidimÄ jis padarė atsitiktinai, dėl nežinojimo.

IÅ¡ J. M. paaiÅ¡kinimų, duotų teismo posėdžio metu, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad jis supranta savo kaltę ir elgesio netinkamumÄ bei suvokia tokio savo elgesio priežastis ir bÅ«tinumÄ ateityje elgtis tinkamai bei teisėtai. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, o taip pat į padarytų pažeidimų pobÅ«dį, konkrečias jų padarymo aplinkybes bei pažeidėjo asmenybę, kuris yra jauno amžiaus, nors ir baustas administracine tvarka, dirbantis, turintis Å¡eimÄ , vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai gali bÅ«ti pasiekti skiriant J.

M. Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ nei numatytÄ ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcijoje.             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 128 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3024 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas nutaria: J. M. (Y. M.) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnį, paskirti jam administracinę nuobaudÄ â€“ 100 Eur (vieno Å¡imto eurų) dydžio baudÄ .             IÅ¡aiÅ¡kinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudÄ Ä¯teikimo dienos, o apskundus šį nutarimÄ - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos.

BaudÄ sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ banko sÄ skaitÄ , nurodant pavedime registro objekto ROIK numerį 16062688110 ir įmokos kodÄ 1001.             Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                        Rasa Stonkuvienė