2K-70/2013 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K–70/2013

Teisminio proceso Nr. 1-85-2-00082-2011-0 Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.8.1; 1.2.14.5.1. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. E. kasacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutarties.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu G. E. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigojant per du mėnesius atlyginti V. Š. 252,44 Lt turtinę žalą ir per šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Priteista iš G. E. nukentėjusiajam E. Š. 1000 Lt neturtinės žalos, o nukentėjusiajai V. Š. – 252,44 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos. Taip pat priteista iš G. E. nukentėjusiesiems E. Š. ir V. Š. po 250 Lt už atstovo išlaidas.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartimi nuteistojo G. E. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Klimavičiaus pranešimą,

n u s t a t ė :

G. E. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2011 m. spalio 19 d., apie 19.30 val., Pagėgių sav., Vilkyškių sen., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, prie pieno supirkimo punkto, pašalinių asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tyčia kumščiu sudavė į veido sritį po vieną smūgį E. Š. ir V. Š., padarydamas nukentėjusiesiems nežymius sveikatos sutrikdymus, vadino V. Š. necenzūriniais žodžiais ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kasaciniu skundu nuteistasis G. E. prašo teismą panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius teigia, kad teismas nemotyvavo savo sprendimo taip, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, o nuosprendį pagrindė prieštaringais nukentėjusiųjų, policijos pareigūno bei liudytojų parodymais.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad konfliktą pradėjo nukentėjusysis E. Š., kuris pastojo kelią ir trukdė nešti pieno bidoną į pieno supirkimo punktą. Kasatorius sutinka, kad jis konflikto metu nukentėjusįjį E. Š. pastūmė, tačiau neigia sužalojęs V. Š. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra identiški, ir tai kelia abejonių dėl jų patikimumo.

Kasatoriui kelia abejonių, kodėl parodymų patikrinimas vietoje buvo atliekamas tik su nukentėjusiuoju E. Š., nors minėtą įvykį matė dar ir K. P. Taip pat nesutampa abiejų nukentėjusiųjų pirminiuose paaiškinimuose tuoj po įvykio užfiksuoti parodymai. V. Š. teigė, kad kasatorius stipriai kliudė ant E. Š. dviračio esančią pieno talpyklių dėtuvę, nors tai buvo paneigta apžiūrėjus pieno dėtuvę, ant kurios sugadinų nerasta, todėl ir abiejų nukentėjusiųjų parodymai apie tai, kad kasatorius sumušė V. Š., yra melagingi. Taip pat skiriasi ir nukentėjusiųjų parodymai dėl konflikto vietos, paros laiko, o pats E. Š. pripažino, kad duodamas parodymus nesiorientavo aplinkoje. Be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad V. Š. 2011 m. gegužės mėnesį buvo paskirta 50 Lt administracinė nuobauda už konfliktus su kaimynais, tačiau teismo metu nebuvo imtasi priemonių išaiškinti, ar V. Š. nebuvo sužalota anksčiau.

Kasatorius nesutinka su V. Š. ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes ji teisiamojo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kuo pasireiškė jos patirta neturtinė žala. Kadangi, kaip teigia kasatorius, jis smūgio nukentėjusiajai nesudavė, tai nėra jokio pagrindo teigti, kad ji patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir pan.

Kasatorius mano, kad jo veikoje nebuvo tyčios pažeisti viešąją tvarką, o nesant jo veikoje BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties, byla turi būti nutraukta.

Be to, kasatorius pažymi, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka laiką, o apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, nes nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde.

Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Olga Zabelina prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepime pažymima, kad kasatorius nepagrįstai prašo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iš naujo tikrinti ir nustatinėti faktines bylos aplinkybes, tačiau faktinių bylos aplinkybių nustatymas, įrodymų tyrimas ir vertinimas priklauso pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Pagal BK 376 straipsnio 1 dalies nuostatas kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertinio byloje surinktus įrodymus ir nustatė, kad kasatoriaus veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes konfliktas vyko viešojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) kaime, prie pieno supirkimo punkto, dėl menkavertės dingsties, kai į gautą pastabą kasatorius garbaus amžiaus asmenims atsakė nemotyvuotu smurtu, necenzūriniais žodžiais išvadino moterį. Visi nurodyti veiksmai vertintini kaip įžūlūs bei sutrikdantys visuomenės rimtį, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų, o kai prieš asmenį viešoje vietoje naudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Byloje nustatyta, kad įvykį matė kartu su nuteistuoju automobilyje važiavę K. P. ir L. E., kurie teisme patvirtino matę, kaip kasatorius pastūmė E. Š. ir jis nugriuvo ant žemės. Netrukus po įvykio į pieno supirkimo punktą atvykę D. S. ir P. M., apklausti teisme taip pat patvirtino matę nukentėjusiuosius, kurie buvo susijaudinę ir susinervinę, aiškinosi juos sumušusio asmens pavardę, be to, rado ant žemės nukritusią nukentėjusiojo E. Š. kepurę. Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kasatoriaus veiką kvalifikavo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu kasatoriaus teiginys neva konfliktas kilo dėl neteisėtų E. Š. veiksmų, kuris neva pastojo jam kelią, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Taip pat nepagrįsti kasatoriaus argumentai dėl neturtinės žalos priteisimo dėl nukentėjusiosios V. Š. patirtio sužalojimo. Teismas nuosprendyje pateikė išsamius motyvus dėl priteistos neturtinės žalos dydžio, o būtent, kad E. Š. ir antrąją neįgalumo grupę turinti V. Š. nukentėjo nuo kasatoriaus įvykdyto tyčinio nusikaltimo, kurio metu jiems buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Nukentėjusieji patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, išgąstį, be to, pasak jų, iki šiol jaučia baimę būti viešoje vietoje. V. Š. po įvykio pablogėjo sveikata, dėl patirto streso ją vargina nemiga, padidėjo kraujo spaudimas, padažnėjo epilepsijos priepuoliai. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priteisė jiems iš kasatoriaus po 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Tai reiškia, kad teismas civilinio ieškinio klausimą sprendė nešališkai ir objektyviai.

Kasatorius nepagrįstai tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo jo skundą, nutartyje nenurodė motyvų, paaiškinančių, kodėl atmetami kai kurie esminiai apeliacinio skundo argumentai, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu. Tačiau kasatorius nenurodo, kokių konkrečiai argumentų nepatikrino apeliacinės instancijos teismas, todėl šie skundo teiginiai yra deklaratyvūs. Atsiliepime pažymima, kad apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas išsamiai ir motyvuotai atmestas. Taip pat kasatoriui tinkamai pranešta apie apeliacinės instancijos teismo posėdį, t. y. pirmosios instancijos teismo 2012 m. gegužės 15 d. raštu, adresuotu keliems proceso dalyviams (nuteistajam, prokurorui, nukentėjusiesiems), kurie pateikė atsiliepimus ir atvyko į teismo posėdį. Iš 2012 m. liepos 12 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad bylos nagrinėjime dalyvavo G. E. gynėja J. Usonytė, todėl kasatoriaus teisė į gynybą buvo užtikrinta.

Atsiliepimu į kasacinį skundą nukentėjusieji E. Š. ir V. Š. prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepime pažymima, kad nuteistojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Konfliktą dėl menkavertės dingsties pradėjo kasatorius, kuris ir sudavė po vieną smūgį nukentėjusiesiems į veido sritį. Tai, kad nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai sutampa, yra paaiškinama tuo, jog jie davė vienodus parodymus apie esmines įvykio aplinkybes. Nukentėjusieji pabrėžia, kad pareikšdami ieškinius dėl neturtinės žalos nesiekė pasipelnyti, priešingai, priteistos sumos neatlygina patirto skausmo ir pažeminimo.

Kadangi smūgio požymiai pasireiškia praėjus keletui valandų, tai sumušimo žymių nematė liudytojai P. M. ir D. S., sumušimus pastebėjo tik po kelių valandų atvykęs policijos pareigūnas K. A. Dėl to nebuvo pagrindo tikrinti nuteistojo versiją, ar nukentėjusiųjų nebuvo kas nors sumušę prieš konfliktą.

Atsiliepime pažymima, kad nuteistasis pats padavė apeliacinį skundą, todėl privalėjo būti atidus ir sekti teismo posėdžių grafiką, kuris yra skelbiamas teismo internetiniame tinklalapyje.

Nuteistojo G. E. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl kasatoriaus nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį pagrįstumo

BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Kolegija laiko, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, o apkaltinamajame nuosprendyje, vadovaudamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, išdėstė įrodymus, taip pat pateikė nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas. Tačiau kartu pažymėtina, kad didelė dalis kasatoriaus skunde pateiktų motyvų yra susiję su įrodymų vertinimu ir jų pakankamumu, o tai yra pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas, todėl kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl skundžiamų teismų sprendimų teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), patikrina, ar renkant duomenis, juos tiriant, pripažįstant įrodymais bei vertinant nebuvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai.

Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad kasatorius viešoje vietoje, prie pieno supirkimo punkto, pašalinių asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tyčia kumščiu sudavė į veidą po vieną smūgį E. Š. ir V. Š., padarydamas nukentėjusiesiems nežymius sveikatos sutrikdymus, vadino V. Š. necenzūriniais žodžiais ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nors kasatorius teigia, kad V. Š. nesužalojo, o E. Š. tik pastūmė, nes šis užstojo jam kelią, todėl jo veikoje nebuvo tyčios sutrikdyti viešąją tvarką, šiuos parodymus paneigia nukentėjusiųjų parodymai, iš kurių matyti, kad būtent kasatorius prie pieno supirkimo punkto dėl menkavertės dingsties (nukentėjusiesiems pasakius, kad atsargiau vairuotų) jiems sudavė po vieną smūgį į veido sritį (V. Š. į dešinę, o E. Š. – į kairę veido pusę), o nukentėjusiosios V. Š. atžvilgiu vartojo ir necenzūrinius žodžius. Kadangi nukentėjusiųjų parodymai buvo vienodi, nuoseklūs, sutampantys esminėmis detalėmis, todėl teismas neturėjo pagrindo jais netikėti, be to, jie neturėjo tikslo apkalbėti kasatorių, nes iki įvykio jokių konfliktų neturėjo, vienas kitą pažinojo tik iš matymo. Tai, kad abiejų nukentėjusiųjų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra identiški, logiška ir pateisinama, nes jie buvo tiesioginiai įvykio dalyviai. Be to, nukentėjusiųjų parodymus dėl padarytų sužalojimų pobūdžio ir lokalizacijos taip pat patvirtina specialisto išvados, kuriose nustatyta, kad E. Š. kairiame, o V. Š. dešiniame skruoste padaryta kraujosruva, atsiradusi suduodant kietu buku daiktu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kartu pažymėtina, kad ir pats kasatorius neneigė sudavęs smūgį E. Š. Taip pat nukentėjusiųjų parodymus patvirtino ir liudytojai P. M. ir D. S., kurie iš karto po konflikto atvykę į pieno supirkimo punktą matė nukentėjusiuosius, kurie pasakojo apie sumušimą bei aiškinosi juos sužalojusio asmens tapatybę.

Esant šioms aplinkybėms, teismai padarė pagrįstą išvadą, kad kasatorius viešoje vietoje dėl menkavertės dingsties sudavė po vieną smūgį nukentėjusiesiems į veidą, todėl baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas tinkamai ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Dėl neturtinės žalos

Kasatorius nesutinka su V. Š. ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes smūgio jai nesudavė, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ji patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir pan.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Neturtinė žala gali būti priteisiama įvairių kategorijų, taip pat ir viešosios tvarkos pažeidimų bylose. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą dėl neturtinės žalos ir jos dydžio išsamiai pagrindė, konstatuodamas, kad nuteistasis padarė nors ir nesunkų, tačiau įžūlų nusikaltimą, kuriuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams, todėl kiekvienam nukentėjusiajam iš nuteistojo priteisė po 1000 Lt neturtinės žalos. Nuteistojo argumentas, kad nukentėjusioji V. Š. neturtinės žalos nepatyrė, atmestinas kaip nepagrįstas, nes teismai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog nuteistasis dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje smūgį ranka į veidą sudavė ir V. Š. Priteistinos neturtinės žalos ir jos dydžio nustatymas yra teismo kompetencija, tik teismas sprendžia, ar buvo padaryta neturtinė žala ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė nekeisti apylinkės teismo sprendimo ir savo sprendimą motyvavo. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti teismų sprendimų dėl priteistos neturtinės žalos dydžio.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Kasatorius nepagrįstai tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo jo skundą, be to, jis nenurodo, kokie jo apeliacinio skundo argumentai nebuvo patikrinti. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria atmestas nuteistojo apeliacinis skundas, turinio matyti, kad teismas į visus argumentus atsakė, patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, t. y. pasisakė ir dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir dėl civilinio ieškinio, todėl kasatoriaus teiginiai dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimo yra deklaratyvūs.

Taip pat kasatoriui buvo tinkamai raštu pranešta apie apeliacinės instancijos teismo posėdį. Iš 2012 m. liepos 12 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad bylos nagrinėjime dalyvavo G. E. gynėja J. Usonytė, todėl kasatoriaus teisė į gynybą buvo užtikrinta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo G. E. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Aldona Rakauskienė

Vytautas Greičius

Antanas Klimavičius