2a5a2a2c-3a87-4e4e-80b3-ecc0fe9871ac · Klaipėdos apygardos teismas

Teisėja Kristina DomarkienėTeisėja Irena Vilkienė              Bylos Nr. 1S–753–107/2010                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija                          2.12. (S)             KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS       N U T A R T I S        2010 m. lapkričio 9 d.                              Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, sekretoriaujant Aurelijai UrbÅ¡aitytei,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs Å ilutės rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Jurgitos Kolyčienės skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nutarties, kuria nepatvirtintas Å ilutės rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės 2010-10-14 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 94-1-00641-10 ir atleisti L.

S., padariusiÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 str. 2 d., nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo,                                                                 n u s t a t ė :              2010 m. rugpjūčio 26 d. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 94-1-00641-10 L. S. buvo pareikÅ¡tas įtarimas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. dėl to, kad „2010-08-21, apie 14 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, kambaryje, muÅ¡dama ir kitaip smurtaudama prieÅ¡ savo mažametę dukrÄ G.

S., gim. (duomenys neskelbtini), sukėlė jai fizinį skausmÄ , o bÅ«tent tempdama G. S. už plaukų pargriovė jÄ ant grindų ir koja vienÄ kartÄ spyrė jai į veidÄ , o netrukus vienÄ kartÄ ranka sudavė G. S. per galvÄ .“              2010 m. spalio 14 d. Å ilutės rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė J. Kolyčienė ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 94-1-00641-10 dėl G. S. sužalojimo nutraukė, nes veika dėl mažareikÅ¡miÅ¡kumo nėra pavojinga (BK 37 str.) ir vadovaudamasi BPK 212 str. 4 p., 214 str. 2 d.

įtariamÄ jÄ L. S. nuo baudžiamosios atsakomybės atleido.              2010-10-18 Å ilutės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja Å ilutės rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės J. Kolyčienės 2010 m. spalio 14 d. nutarimo nepatvirtino. Savo sprendimÄ teisėja motyvavo remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000-12-21 nutarimo Nr. 29 „Dėl teismų praktikos veikas pripažįstant mažareikÅ¡mėmis“ 15-to punkto iÅ¡aiÅ¡kinimu, kad neturėtų bÅ«ti pripažintos mažareikÅ¡mėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalÄ kito asmens sveikatai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-558/2006), Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalimi.             Skunde dėl 2010-10-18 Å ilutės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutarties Å ilutės rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė J.

Kolyčienė nurodė, kad Å ilutės rajono apylinkės teismo argumentai yra nepagrįsti, nes to paties Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000-12-21 nutarimo Nr. 29 „Dėl teismų praktikos veikas pripažįstant mažareikÅ¡mėmis“ 15 punkto antroje pastraipoje nurodyta, kad „tam tikrais atvejais, atsižvelgdamas į padarytos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikaltimo padarymo bÅ«dÄ , intensyvumÄ bei kitus Å¡io nutarimo 4 punkte iÅ¡vardytus požymius, teismas veikÄ , kuria kitam asmeniui padarytas tyčinis lengvas kÅ«no sužalojimas, smÅ«gių sudavimas, gali pripažinti mažareikÅ¡me“.Prokurorė tvirtina, kad nutraukiant ikiteisminį tyrimÄ buvo atsižvelgta tiek į objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius.

Ä®vertinus tai, kad nusikalstama veika buvo nukreipta prieÅ¡ mažametę, jos sveikatÄ , kad pažemintas silpnesnio asmens orumas, negalima atmesti kitų svarbių byloje nustatytų dalykų, kurie atitinka paminėto Senato nutarimo iÅ¡aiÅ¡kinimo turinį. Prokurorė nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog L. S. savo dukrai vienÄ kartÄ rankos delnu per veidÄ sudavė ne siekdama jÄ sužaloti ar siekdama sukelti žalÄ dukros sveikatai, o dėl to, kad dukros paklausus, kodėl ji, neatsiklaususi mamos, iÅ¡ jos telefono sÄ skaitos pervedė į savo telefonÄ keletÄ litų, dukra nepaaiÅ¡kinusi įžūliai atsikalbinėjo prieÅ¡ mamÄ .

Nors nukentėjusioji G. S. nurodė kitokias atsikalbinėjimo priežastis ir kitokias sužalojimo aplinkybes – esÄ mama jÄ spardė ir tampė už plaukų, Å¡ias aplinkybes paneigia specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad lÅ«pos sužalojimas padarytas ne mažiau kaip vienu kontaktiniu trauminiu smÅ«giniu poveikiu, kitų sužalojimų nukentėjusiosios kÅ«ne nėra. Todėl nukentėjusiosios G. S. parodymus, kad jÄ mama nuolat mušė, prokurorė vertina kritiÅ¡kai. Skunde akcentuojama, kad mažametės nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes paneigė ir jos vyresnioji sesuo A.

S.. Prokurorė atkreipia dėmesį, kad tyrimo metu nustatyta, jog G. S. dažnai prieÅ¡tarauja mamai, kad pati nukentėjusioji prisipažino, jog „pasako savo nuomonę mamai, kuri jai nepatinka“. Prokurorė daro prielaidÄ , kad galbÅ«t toks nuolatinis G. S. elgesys 2010-08-21 kilusio konflikto metu ir sukėlė L. S. pyktį, kuris lėmė jos daromos veikos tikslÄ (auklėti dukrÄ ) ir motyvÄ (sulaikyti nuo netinkamo nukentėjusiosios elgesio).Prokurorė teigia, kad teismas, netvirtindamas jos nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , neatsižvelgė į tai, kad L.

S. yra nukentėjusiosios mama, kad jų tarpusavio santykiai yra labai glaudÅ«s, artimi, kad suduotas vienas smÅ«gis rankos delnu, kad toks veiksmas buvo vienkartinis, kad kokie nors kiti rimtesni sužalojimai padaryti nebuvo, neatsižvelgė į L. S. asmenybę, kad ji charakterizuojama teigiamai, kad L. S. Å¡eima į socialinės rizikos Å¡eimų sÄ raÅ¡Ä neįtraukta, taip pat neįvertino to, kad tokį prieÅ¡iÅ¡kÄ G. S. elgesį su mama, galbÅ«t lėmė tėvų skyrybos ir jos noras gyventi kartu su tėvu.Prokurorės tvirtinimu, L.

S. pripažinimas kalta pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ yra susijęs su sunkiomis pasekmėmis – kriminalinės bausmės paskyrimu ir jos vykdymu. Atsižvelgus į konkrečias įvykio aplinkybes toks sprendimas nebÅ«tų teisingas tiek teisės, tiek sociologijos prasme. Prokurorės nuomone, esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas taikyti BK 37 straipsnio nuostatas.              Skunde praÅ¡oma Å ilutės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010-10-18 nutartį panaikinti ir patvirtinti Å ilutės rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės 2010-10-14 nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 94-1-00641-10, atleisti L.

S., padariusiÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo.             Skundas atmestinas.             Prokuroro teisę ir pareigÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ apibrėžia BPK 214 straipsnio 1 dalis, kurioje pažymėta, kad BPK 212 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais atvejais ikiteisminį tyrimÄ nutraukia prokuroras nutarimu. BPK 212 straipsnio 1 punkte numatyta, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, kai ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kėja, kad yra BPK 3 straipsnyje numatytų aplinkybių, o BPK 212 straipsnio 2 punkte numatytas ikiteisminio tyrimo nutraukimas, kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo.

             BPK 3 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas, bet baudžiamojo proceso nutraukimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo (BK 37 str.) BPK 3 straipsnyje nenumatytas.              IÅ¡imtinę ikiteisminio tyrimo teisėjo teisę, bet ne pareigÄ atleisti kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės BPK 212 straipsnio 3–9 punktuose numatytais atvejais, prie kurių priskiriamas ir atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, reglamentuoja BPK 214 straipsnio 2 dalis.

Neįtikusį ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimÄ prokuroras gali apskųsti BPK X dalyje nustatyta tvarka (BPK 65 str. 1 d.), remdamasis BPK 173 straipsnio 2 dalimi.              BK 37 straipsnyje numatyta, kad padaręs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me.             Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 94-1-00641-10 duomenų, kad L.

S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., pakanka.              Įtariamosios L. S. nusikalstamos veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ prokurorė pagrindė tuo, kad L. S. nusikalstama veika nors formaliai ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., požymius, tačiau, vertinant tai, kad konflikto iniciatorė galbÅ«t buvo pati nukentėjusioji G. S., kuri galbÅ«t atsikalbinėjo prieÅ¡ mamÄ , ir tai sukėlė jos mamos pasipiktinimÄ , vertinant nukentėjusiosios sesers A.

S. parodymus, kad mama anksčiau jų nėra muÅ¡usi, kad G. S. nėra sakiusi, kad mama jÄ muÅ¡davo, taip pat įvertinant tai, kad G. S. sužalojimai padaryti vienu smÅ«giu, kokie nors rimtesni sužalojimai nepadaryti, konflikto metu daugiau nukentėjusių asmenų nebuvo, todėl, prokurorės nuomone, nusikalstama veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, dėl kurio kiltų baudžiamoji atsakomybė.             Šilutės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja Å ilutės rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės J.

Kolyčienės 2010 m. spalio 14 d. nutarimo nepatvirtino vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika baudžiamojoje byloje Nr. 2K-558/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000-12-21 nutarimo Nr. 29 „Dėl teismų praktikos veikas pripažįstant mažareikÅ¡mėmis“ 15-to punkto pirmos dalies iÅ¡aiÅ¡kinimu, motyvuodama tuo, kad remiantis BK 37 straipsniu sprendžiant klausimÄ , ar kaltininko veika yra mažareikÅ¡mė, esminę reikÅ¡mę turi ne nukentėjusiojo veiksmų (net ir neteisėtų) pobÅ«dis, jų sukelti padariniai, bet kaltininko veika, Å¡ios veikos padarymo bÅ«das, jos padariniai ir, svarbiausia, kėsinimosi objekto (kuriuo nagrinėjamojoje byloje yra mažamečio asmens sveikata) vertybė.

Ä®statymų leidėjas, BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatęs sugriežtintÄ (sustiprintÄ ) mažamečio sveikatos apsaugÄ nuo muÅ¡imo ar kitokio smurto, kartu įtvirtino ir prezumpcijÄ , kad bet kurių tyčinių neteisėtų veiksmų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, atlikimas prieÅ¡ mažametį laikomas kvalifikuotu nusikaltimu, numatytu BK 140 straipsnio 2 dalyje, todėl L. S. byloje, kurioje ji kaltinama padariusi veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, BK 37 straipsnis netaikytinas.              Ikiteisminio tyrimo teisėja, priimdama skundžiamÄ 2010-10-18 nutartį, pagrįstai vadovavosi formuojama teismų praktika – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-11 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K–558/2006, nors kai kurios nusikaltimo padarymo aplinkybės ir skiriasi nuo tų, kurios nustatytos L.

S. baudžiamojoje byloje.              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000-12-21 nutarimo Nr. 29 „Dėl teismų praktikos veikas pripažįstant mažareikÅ¡mėmis“ 15 punkto pirma dalimi teismai orientuojami į tai, kad neturėtų bÅ«ti pripažintos mažareikÅ¡mėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalÄ kito asmens sveikatai, tačiau to paties punkto antroji dalis daro iÅ¡imtį, kad tam tikrais atvejais, atsižvelgdamas į padarytos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikaltimo padarymo bÅ«dÄ , intensyvumÄ bei kitus Å¡io nutarimo 4 punkte iÅ¡vardytus požymius, teismas veikÄ , kuria kitam asmeniui padarytas tyčinis lengvas kÅ«no sužalojimas, smÅ«gių sudavimas, gali pripažinti mažareikÅ¡me.

             Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000-12-21 nutarimo Nr. 29 „Dėl teismų praktikos veikas pripažįstant mažareikÅ¡mėmis“ 4 punktu iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sprendžiant klausimÄ dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius požymius. Vertinant veikos objektyviuosius požymius, atsižvelgiama į baudžiamojo įstatymo ginamus asmens, valstybės ar visuomenės interesus ir jų pažeidimo laipsnį, nusikaltimo dalykÄ , taip pat į nusikalstamos veikos padarymo bÅ«dÄ , pasekmes, įrankius ir priemones, laikÄ ir vietÄ .                                       IÅ¡ įtariamosios L.

S. parodymų matyti, kad mažametė jos duktė G., neatsiklaususi motinos, iÅ¡ jos telefono sÄ skaitos į savo sÄ skaitÄ pervedė keletÄ litų. Kai įtariamoji dukters paklausė, kodėl ji taip padarė, duktė atsikalbinėjo, todėl L. S., netekusi kantrybės, sudavė dukrai delnu per veidÄ . L. S. savo dukrÄ apibÅ«dino teigiamai, tačiau nusiskundė, kad duktė dažnai jos neklauso. L. S. parodė, kad dukra nori gyventi pas tėvÄ , su kuriuo įtariamoji yra iÅ¡siskyrusi, todėl L. S. apkalbėjo, jog Å¡i tampė jÄ už plaukų, mušė ir anksčiau.Specialisto iÅ¡vada Nr. G 1224/10 (03) patvirtina, kad G.

S. padaryta poodinė ir pogleivinė kraujosruvos apatinėje lÅ«poje, muÅ¡tinė žaizda apatinėje lÅ«poje. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip vienu smÅ«giu kietu buku daiktu, turinčiu ribotÄ pavirÅ¡ių. Daugiau sužalojimų nenustatyta.             IÅ¡ liudytojos A. S. parodymų matyti, jog jos sesuo G. S. su mama sutaria gerai, abi pasikalba. Mama nei jos, nei brolio ar sesers G. anksčiau nėra muÅ¡usi, patvirtino, jog jos sesuo G. S. nori gyventi su tėvu.             Nukentėjusioji G.

S. nepaneigė, jog mamai pasako savo nuomonę, kuri mamai nepatinka.              Byloje nustatyta, kad L. S. smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ G. S. pavartojo namuose, nematant paÅ¡aliniams asmenims, netekusi kantrybės, nes ji prieÅ¡ jÄ atsikalbinėjo. Ä®tariamoji L. S. sudavė delnu nukentėjusiajai tik vienÄ kartÄ , smÅ«gis nebuvo stiprus, tai rodo jos neapibrėžtÄ tyčiÄ , nes sukelti didelį fizinį skausmÄ ar padaryti tam tikrus sužalojimus ji nesiekė. Akivaizdu, kad spontaniÅ¡kÄ momentinį smurtÄ prieÅ¡ save nukentėjusioji iÅ¡provokavo savo prieÅ¡iÅ¡ku elgesiu motinai.             L.

S. charakterizuojama teigiamai. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktorius G. S. charakteristikoje nurodė, jog L. S. rÅ«pinosi dukters mokymosi rezultatais, lankydavosi mokykloje ir bendraudavo su klasės vadove, to nepasakyta apie mažametės tėvÄ , kurio iniciatyva ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl netinkamo elgesio į socialinės rizikos Å¡eimų sÄ raÅ¡Ä neįraÅ¡yta. L. S. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, turi sveikatos problemų, be nukentėjusiosios G. S., iÅ¡laiko dar du vaikus (A.

S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini)). Duomenų, kad nuo įtariamosios veiksmų bÅ«tų nukentėję kiti jos vaikai, nėra.              IÅ¡kilęs konfliktas tarp motinos ir mažametės dukters yra grynai Å¡eiminio pobÅ«džio, o jo pavieÅ¡inimas per teismo procesÄ visuomenės bÅ«tų vertinamas nevienareikÅ¡miÅ¡kai. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad mažametė nukentėjusioji tampa savo iÅ¡siskyrusių tėvų intrigų objektu (nukentėjusiosios tėvas mano kreiptis į teismÄ dėl dukters gyvenamosios vietos pas jį nustatymo, be abejo, bus siekiama spręsti iÅ¡ naujo ir alimentų mokėjimo klausimÄ ), o tai gali lemti ir mažametės nukentėjusiosios santykių su tėvu ar motina pablogėjimÄ ateityje, jų tarpusavio suprieÅ¡inimÄ .

BeatodairiÅ¡kas principo, kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų bÅ«tinai, nors ir teisingai, nubaustas, laikymasis Å¡ioje byloje mažametei nukentėjusiajai gali duoti daugiau žalos negu naudos.             Sprendžiant klausimÄ , ar kaltininko veika yra mažareikÅ¡mė, esminę reikÅ¡mę turi ne nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų pobÅ«dis, jų sukelti padariniai, bet kaltininko veika, Å¡ios veikos padarymo bÅ«das, jos padariniai ir, svarbiausia, kėsinimosi objekto vertybė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-11 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K–558/2006 formuojama teismų praktika tam, kad kvalifikuotas nusikaltimas prieÅ¡ mažametį (BK 140 str. 2 d.) bÅ«tų laikomas mažareikÅ¡miu, nepritaria. Prokurorės skunde iÅ¡dėstyti motyvai, kodėl L. S. nusikalstama veika turėtų bÅ«ti pripažinta mažareikÅ¡me, charakterizuoja įtariamÄ jÄ , nusikaltimo padarymo aplinkybes, bet labiau priskirtini pagrindams bausmei skirti, jai Å¡velninti ar nuo jos atleisti, bet ne veikos pripažinimui mažareikÅ¡me pagrįsti.             Vaiko teisių konvencijos (priimta Generalinėje Asamblėjoje 44/25 rezoliucija pagal Trečiojo komiteto praneÅ¡imÄ (A/44/736 ir Corr. 1) 3 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprÅ«pinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai, glaudžiai siejasi su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalies nuostata, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas.

Tuo paaiÅ¡kinama ir įstatymų leidėjo nustatyta pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje sugriežtinta mažamečio sveikatos apsauga nuo fizinio ar kitokio smurto, tokio nusikaltimo laikymas kvalifikuotu nusikaltimu.             Siekiant užtikrinti mažametės nukentėjusiosios G. S. interesus, skundžiamoje ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje pagrįstai užsimenama apie prokuroro pareigÄ ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Å ioje byloje tai aktualu, nes, kaip matyti iÅ¡ liudytojo A. S. parodymų, jis, mažametės tėvas, ar jos motina L.

S. kiekvienas gali siekti savo interesų įgyvendinimo, o mažametė jų duktė gali tapti priemone tiems interesams pasiekti. Mažametės G. S. interesus turėtų ginti ir jÄ atstovauti valstybinė įstaiga.Prokurorės skunde iÅ¡sakyta nuomonė dėl įtariamosios L. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. yra priimtina, vadovaujantis sÄ moningumo, teisingumo, proporcingumo principais, labiau atitinka nukentėjusiosios mažametės G. S. interesus, tačiau tokiam pasiÅ«lymui įgyvendinti bÅ«tina taikyti kitas įstatymų numatytas priemones, nes BK 37 straipsnio taikymas Å¡ioje byloje nepriimtinas.

             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., teisėjas                                             n u t a r i a :              Šilutės rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Jurgitos Kolyčienės 2010 m. spalio 20 d. skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nutarties, kuria nepatvirtintas Å ilutės rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės 2010-10-14 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 94-1-00641-10 ir atleisti L.

S., padariusiÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, atmesti ir palikti galioti Å ilutės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010 m. spalio 18 d. nutartį.                          Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                                        Stasys Valužis             Â