2a590ad2-7f1f-4cb7-bf6c-e53c39afeff9 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. eI2-9786-283/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-000941-2021-3 Procesinio sprendimo kategorija: 8.6.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 22 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingridai PetuÅ¡kinienei, dalyvaujant per vaizdo konferencijų programÄ â€žZOOM“: pareiÅ¡kėjo A.

K. (A. K.) atstovui advokato padėjėjui Osvaldui Raščiukevičiui, atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui D. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. K. (A. K.) skundÄ dėl administracinio sprendimo panaikinimo atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas A. K. (toliau – ir A. K., ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Migracijos departamentas) Kauno skyriaus 2021 m. balandžio 19 d. sprendimÄ Nr. SP9-13-8 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A.

K. grÄ Å¾inimo į UkrainÄ â€œ (toliau – ir Sprendimas). PareiÅ¡kėjas teigė, kad Sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas neįsigilinus į faktinę situacijÄ , formaliai įvertinus įstatymo reikalavimus, neįsigilinus į situacijÄ ir pažeidžiant administraciniams sprendimams keliamus reikalavimus. A. K. skunde nurodė, kad jis, turėdamas įgytÄ metalo konstrukcijų montuotojo specialybę ir trečios kategorijos metalo konstrukcijų darbuotojo privačioje įmonėje (duomenys neskelbtini) patirties, 2021 m. vasario 5 d. per LenkijÄ atvyko į LietuvÄ , ketindamas dirbti konstrukcijų montuotoju.

PareiÅ¡kėjas teigė, kad buvo susitaręs su uždarÄ ja akcine bendrove (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) dėl įsidarbinimo Å¡ioje įmonėje, 2021 m. balandžio 12 d. sudarė darbo sutartį Nr. 04/12 dėl metalinių konstrukcijų montuotojo darbo, o (duomenys neskelbtini) įsipareigojo, kad bus užtikrinta, jog pareiÅ¡kėjas laikysis savivaldybės ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino laikotarpiu taikomų teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir rekomendacijų.

Migracijos departamento Kauno skyrius 2021 m. balandžio 19 d. priėmė SprendimÄ , įpareigojusį pareiÅ¡kėjÄ savanoriÅ¡kai iÅ¡vykti į UkrainÄ per 7 dienas nuo Sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2021 m. balandžio 26 d. Be to, Sprendimu pareiÅ¡kėjas buvo įspėtas, kad, per nustatytÄ laikÄ neiÅ¡vykus iÅ¡ Lietuvos Respublikos, bus priimtas sprendimas dėl jo iÅ¡siuntimo iÅ¡ Å¡alies. A. K. paaiÅ¡kino, kad Migracijos departamentas SprendimÄ motyvavo tuo, kad pareiÅ¡kėjas į LietuvÄ 2021 m. vasario 5 d. atvyko, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje“ (toliau – ir Nutarimas) 2.1.2. punkto reikalavimus.

PareiÅ¡kėjas skunde pateikė vertinimÄ , kad, priimant SprendimÄ , nebuvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Užsieniečių teisinės padėties įstatymas) 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes. A. K. nurodė, kad jis Ukrainoje metalo konstrukcijų montuotoju dirbo iki 2020 m. spalio 23 d., t. y. prieÅ¡ atvykdamas į Lietuvos RespublikÄ darbo neturėjo. Atvykęs į Lietuvos RespublikÄ , jis susirado darbÄ pagal specialybę ir ėmė tvarkytis dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad Lietuvos Respublikos įstatymų nežinojo, todėl nesuprato, kad atvyko į LietuvÄ neteisėtai, o susiradus darbÄ , rinkti dokumentus, reikalingus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, padėjo (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjo vertinimu, atsakovas priėmė SprendimÄ , neatsižvelgęs į tai, kad jis ketino įteisinti savo buvimÄ Lietuvos Respublikoje, kad pareiÅ¡kėjas, iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos Respublikos, netektų vienintelio savo pragyvenimo Å¡altinio – darbo įmonėje (duomenys neskelbtini), kad jeigu Lietuvos Respublikoje nebÅ«tų įvestas karantinas, jo atvykimas į Å¡alį bÅ«tų buvęs teisėtas.

PareiÅ¡kėjo pažymėjo, kad, pažeisdamas karantino reikalavimus, Lietuvos Respublikoje bÅ«na jau ilgÄ laikÄ , todėl jo iÅ¡siuntimas yra savitikslis. PareiÅ¡kėjo teigimu, visa tai patvirtina, kad Sprendimas priimtas, formaliai įvertinus Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus. Be to, A. K. teigė, kad SprendimÄ , kuris neatitinka keliamų reikalavimų, kadangi jame remiamasi įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 7 punktu, atsižvelgus į Å¡io įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas ir į nustatytas faktines aplinkybes bei į tai, kad nenustatyta Å¡io įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, tačiau konkretus įstatymas nenurodytas.

PareiÅ¡kėjo nuomone, galima tik spėlioti, kad Migracijos departamentas turėjo omenyje Užsieniečių teisinės padėties įstatymÄ . Tvirtino, kad nors Sprendime nurodyta, kad jis priimtas, atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, tačiau jos nedetalizuojamos, Sprendime nemotyvuojama, kokiais Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytais kriterijais remiantis, pareiÅ¡kėjas negalėjo likti Lietuvos Respublikoje. A. K. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ jam praneÅ¡ta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

PareiÅ¡kėjo atstovas advokato padėjėjas Osvaldui Raščiukevičiui (toliau – O. Raščiukevičius) patvirtino, kad A. K. apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ Å¾inoma. Teismo posėdyje advokato padėjėjas O. Raščiukevičius, remdamasis skunde nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, iÅ¡dėstytais argumentais ir motyvais, prašė tenkinti skundo reikalavimÄ . Teikdamas paaiÅ¡kinimus, pareiÅ¡kėjo atstovas pažymėjo, jog Sprendimo vykdymas pareiÅ¡kėjui padarytų didelės žalos, nes į Lietuvos RespublikÄ atvyko, gavęs pažadÄ , kad bus įdarbintas, Lietuvoje bÅ«na jau 9 mėnesius.

PareiÅ¡kėjo atstovas patvirtino, kad A. K. nebuvo įdarbintas (duomenys neskelbtini). Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Migracijos departamentas nurodė, kad, vykdant užsieniečių kontrolę, buvo nustatyta, jog Lietuvos Respublikoje A. K. bÅ«na neteisėtai nuo 2021 m. vasario 5 d., kai, pažeisdamas Nutarimo 2.1.2 punktÄ , atvyko į Lietuvos RespublikÄ . Migracijos departamentas, vadovaudamasis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 7 punktu, atsižvelgęs į Å¡io įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas ir nustatytas faktines aplinkybes bei nenustatęs Å¡io įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, priėmė SprendimÄ .

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2021 m. balandžio 19 d. buvo apklaustas Migracijos departamento darbuotojų, apklausos metu surinkti duomenys buvo užfiksuoti Užsieniečio apklausos lape. Pareiškėjas, pateikdamas duomenis apie pragyvenimo šaltinius Lietuvos Respublikoje, socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, nurodė, kad jis pragyvena iš santaupų ir turimų grynųjų pinigų, o aplinkybės, kad jo pragyvenimo šaltinis Lietuvos Respublikoje yra darbo pajamos įmonėje (duomenys neskelbtini), nenurodė.

Atsakovas teigė, kad, patikrinus Socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, buvo nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas (duomenys neskelbtini) nėra įdarbintas, iki Sprendimo priėmimo dienos gauti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar nacionalinę vizÄ nesiekė. Atsakovas nurodė, kad A. K. praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi pateikė tik 2021 m. balandžio 19 d., tačiau jo praÅ¡ymas buvo atmestas, nes pareiÅ¡kėjas Lietuvos Respublikoje bÅ«na neteisėtai. Pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei pareiÅ¡kėjui ir bÅ«tų iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jis negaliotų atgal ir neįteisintų ginčijamu Sprendimu nustatyto pareiÅ¡kėjo neteisėto atvykimo į Lietuvos RespublikÄ ir neteisėto buvimo Lietuvos Respublikoje.

Migracijos departamentas kaip nepagrįstus vertino pareiÅ¡kėjo skundo argumentus, kad jis, iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos Respublikos, netektų vienintelio savo pragyvenimo Å¡altinio, kad jo padarytas pažeidimas yra itin formalaus pobÅ«džio, kadangi pareiÅ¡kėjas į Lietuvos RespublikÄ atvyko, pažeisdamas teisės aktų nuostatas, todėl jo buvimas Lietuvos Respublikos, remiantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 23 straipsnio 8 punktu, laikomas neteisėtu. Pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 125 straipsnį, neteisėtas atvykimas į Lietuvos RespublikÄ sudaro pagrindÄ priimti sprendimÄ grÄ Å¾inti užsienietį į užsienio valstybę.

Migracijos departamentas tvirtino, kad, priimant SprendimÄ , buvo atsižvelgta į Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, kadangi Užsieniečio apklausos lape nurodyti duomenys patvirtino, jog pareiÅ¡kėjas Lietuvos Respublikoje buvo trumpai, neturi Å¡eiminių ryÅ¡ių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, socialinių, ekonominių ar kitų ryÅ¡ių su Lietuvos Respublika, neturi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje, pareiÅ¡kėjo padaryto pažeidimo pobÅ«dis įvertintas 2021 balandžio 19 d.

Migracijos departamento nutarime Nr. 4500-ANR_N-532-2021. Migracijos departamentas nurodė, kad pilnas įstatymo pavadinimas Sprendime neįraÅ¡ytas per raÅ¡ymo apsirikimÄ , kuris, vertinant pareiÅ¡kėjo skunde dėstomų teisės normų turinį, neturėjo įtakos pareiÅ¡kėjo teisių ir teisėtų interesų gynybai, nes iÅ¡ skundo turinio akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjas suprato Sprendimo esmę ir teisinį pagrindÄ . Atsakovas pažymėjo, kad Sprendimu nėra uždrausta pareiÅ¡kėjui atvykti į Lietuvos RespublikÄ , todėl jis, iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos Respublikos, galės kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi ar vizos iÅ¡davimo teisės aktų nustatyta tvarka.

Migracijos departamentas tvirtino, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kadangi jis motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, Sprendime nėra apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Teismo posėdyje Migracijos departamento atstovas D. J. prašė atmesti A.

K. skundÄ , remiantis atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais ir motyvais. Teikdamas paaiÅ¡kinimu, atsakovo atstovas naujų papildomų paaiÅ¡kinimų nepateikė. Skundas atmetamas. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas A. K. yra (duomenys neskelbtini) valstybės pilietis, jam yra iÅ¡duotas Å¡ios valstybės pasas Nr. (duomenys neskelbtini). Užsieniečio apklausos lapo duomenimis, Migracijos departamento Kauno skyriaus specialistė, 2021 m. balandžio 19 d. apklausė A. K., parengė Užsieniečio apklausos lapÄ ir PažymÄ apie patikrinimo rezultatus Nr. 6K-357.

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno skyriaus vedėja 2021 m. balandžio 19 d. priėmė sprendimÄ Nr. SP9-13-8 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. K. grÄ Å¾inimo į UkrainÄ â€œ, kuriuo nuspręsta įpareigoti A. K. savanoriÅ¡kai iÅ¡vykti į UkrainÄ per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos (1 punktas) ir įspėti, kad, per nustatytÄ laikÄ neiÅ¡vykus iÅ¡ Lietuvos Respublikos, bus priimtas sprendimas dėl pareiÅ¡kėjo iÅ¡siuntimo iÅ¡ Å¡alies (2 punktas).

Be to, Migracijos departamento Kauno skyriaus specialistė, iÅ¡nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ , priėmė NutarimÄ dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 538 straipsnyje, kai protokolas nesuraÅ¡omas, Nr. 4500-ANR_N-532-2021 (ROIK: (duomenys neskelbtini)), kuriuo A. K. buvo pripažintas kaltu pažeidęs Nutarimo 2.1.2 punkto reikalavimÄ , ir, remiantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 23 straipsnio 8 punktu, jam buvo skirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

A. K. atstovas advokato padėjėjas O. Raščiukevičiaus Migracijos departamento Kauno skyriui 2021 m. gegužės 4 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl termino savanoriÅ¡kai iÅ¡vykti iÅ¡ Å¡alies pratęsimo, kurio Migracijos departamento Kauno skyrius 2021 m. gegužės 5 d. sprendimu „Dėl sprendime dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. K. grÄ Å¾inimo į kilmės valstybę nustatyto savanoriÅ¡ko iÅ¡vykimo termino pratęsimo“ netenkino. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Migracijos departamento kompetentingo pareigÅ«no priimto sprendimo įpareigoti (duomenys neskelbtini) pilietį savanoriÅ¡kai iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, kiti teisės aktai. Pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, užsieniečio, kuris nėra Europos SÄ jungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos RespublikÄ ir buvimui joje taikomos 2018 m. lapkričio 14 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1806, nustatančio trečiųjų Å¡alių, kurių piliečiai, kirsdami iÅ¡orines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų Å¡alių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sÄ raÅ¡us (toliau – Vizų režimo reglamentas), nuostatos. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 11 straipsnis nustato, kad užsienietis, kuris nėra Europos SÄ jungos valstybės narės pilietis, bet turi vienos iÅ¡ Europos SÄ jungos valstybių narių iÅ¡duotÄ Europos SÄ jungos leidimo gyventi kortelę, gali atvykti į Lietuvos RespublikÄ ir bÅ«ti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį (4 dalis), o užsienietis, kuris nenurodytas Å¡io straipsnio 4 dalyje, bet turi kitos Å engeno valstybės iÅ¡duotÄ leidimÄ gyventi ar nacionalinę vizÄ , leidimo gyventi ar nacionalinės vizos galiojimo metu turi teisę atvykti į Lietuvos RespublikÄ ir bÅ«ti joje be vizos, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Å engeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį (5 dalis).

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 10 straipsnis nustato, kad užsieniečio atvykimas į Lietuvos RespublikÄ laikomas neteisėtu, jeigu jis, pirma, atvyko pažeisdamas Å engeno sienų kodekso nuostatas; antra, atvyko, nors yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinį sÄ raÅ¡Ä . To paties įstatymo 23 straipsnio 8 punktas numato, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra neteisėtai atvykęs į Lietuvos RespublikÄ .

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 11 dalimi ir 3 dalies 1 punktu, atsižvelgdama į nepalankiÄ epideminę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situacijÄ Lietuvos Respublikos teritorijoje, sveikatos apsaugos ministro teikimÄ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2020 m. lapkričio 4 d. pasiÅ«lymÄ , 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantinÄ (1 punktas) ir patvirtino karantino režimÄ , įskaitant ir judėjimo per sienÄ ir Å¡alies viduje sÄ lygas (2.1 punktas).

Pagal Nutarimo 2.1.2 punkte įtvirtintÄ bendrÄ jÄ taisyklę, valstybės sienos kirtimas apribojamas uždraudžiant užsieniečiams atvykti į Lietuvos RespublikÄ . IÅ¡imtys iÅ¡ Å¡ios taisyklės nurodytos Nutarimo 2.1.2.1–2.1.2.18 punktuose. Nagrinėjamoje byloje tarp bylos proceso dalyvių nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad A. K. į Lietuvos RespublikÄ iÅ¡ Ukrainos atvyko per Lenkijos RespublikÄ , pažeisdamas Nutarimo 2.1.2 punkte įtvirtintÄ draudimÄ . Nutarimo 2.1.2.1 punkte nustatyta, kad draudimas užsieniečiams atvykti į Lietuvos RespublikÄ netaikomas Europos ekonominės erdvės valstybių, Å veicarijos Konfederacijos, Jungtinės D.

B. ir Å iaurės A. K., A. K., M. K., S. M. Respublikos ir Å ventojo Sosto (Vatikano Miesto Valstybės) piliečiams ir Å¡iose valstybėse teisėtai gyvenantiems asmenims. Nagrinėjant bylÄ . duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjui taikomos Nutarime 2.1.2.1–2.1.2.18 punktuose numatytos iÅ¡imtys, nenustatyta Sprendžiant byloje nagrinėjamÄ ginÄÄ dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. priimto Nutarimo 2.1.2 punkto taikymo A. K., kirtusio Lietuvos Respublikos sienÄ paskelbto karantino metu, atžvilgiu, teismas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotais iÅ¡aiÅ¡kinimais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3643-261/2021 iÅ¡aiÅ¡kino, kad bevizis režimas užsieniečiams, atvykusiems į Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijÄ , pagal minėtÄ NutarimÄ , nesuteikė draudimo iÅ¡imties atvykti į Lietuvos RespublikÄ karantino metu (nutarties 27-31 punktai). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas užsieniečio teisėto gyvenimo valstybėje sÄ vokÄ , nurodytÄ Nutarimo 2.1.2.1 punkte, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2913-438/2021, kurioje buvo konstatuota, kad, pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatas, buvimas ir gyvenimas Lietuvoje yra skirtingos teisinės sÄ vokos: teisę asmeniui atvykti į Lietuvos RespublikÄ , bÅ«ti joje ar vykti tranzitu, remiantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 2 straipsnio 33 dalimi, 17 straipsnio 1 dalimi, suteikia nustatyta tvarka iÅ¡duota viza, o teisę laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, remiantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 2 straipsnio 14 ir 15 dalimis, 24 straipsnio 1 dalimi, suteikia nustatyta tvarka iÅ¡duoti atitinkamai laikinas arba ilgalaikis leidimas gyventi.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2913-438/2021 padarė iÅ¡vadÄ , kad, vadovaujantis Užsieniečių teisinės padėties įstatyme įtvirtintomis „buvimo“ ir „gyvenimo“ sÄ vokomis, aiÅ¡kintina ir Nutarimo 3.3.1 punkte nustatyta taisyklė, pagal kuriÄ , į LietuvÄ ekstremalios situacijos metu buvo leista atvykti asmenims, kurie Europos ekonominės erdvės valstybėse gyveno, turėdami tose valstybėse iÅ¡duotus laikinus arba ilgalaikius leidimus, o asmenims, turintiems Europos ekonominės erdvės valstybėse iÅ¡duotas vizas, kurios suteikė teisę Å¡iose valstybėse bÅ«ti, o ne gyventi, į LietuvÄ ekstremalios situacijos metu buvo uždrausta atvykti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3643-261/2021 iÅ¡aiÅ¡kino, kad Å¡io teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2913-438/2021 taikytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.3.1. punktas iÅ¡ esmės savo turiniu atitinka Nutarimo 2.1.2.1 punkte naudojamÄ â€žÅ¡iose valstybėse teisėtai gyvenantiems asmenims“ sÄ vokÄ ir jos aiÅ¡kinimui neturi įtakos aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas atvyko pasinaudojęs beviziu režimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad, pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 2 straipsnio 14, 15 punktuose pateiktas sÄ vokas, užsieniečio teisėtÄ gyvenimÄ Europos SÄ jungoje patvirtina tik leidimas laikinai ar nuolat gyventi, o kiti dokumentai negali patvirtinti Nutarimo 2.1.2.1punkte įtvirtintos sÄ lygos dėl užsieniečio teisėto gyvenimo valstybėje, ir iÅ¡aiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) pilietis, atvykęs LietuvÄ ir nepateikęs kompetentingos valstybės institucijos iÅ¡duoto laikino arba ilgalaikio leidimo gyventi valstybėje, remiantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, laikomas neteisėtai atvykusiu į Lietuvos RespublikÄ ir pažeidusiu Nutarimo 2.1.2. punkte įtvirtintÄ draudimÄ atvykti užsieniečiams į Lietuvos RespublikÄ karantino metu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad toks asmuo, nesant aplinkybių, ribojančių grÄ Å¾inimÄ , remiantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 128 straipsnio 1 dalies 7 punktu, grÄ Å¾inamas į UkrainÄ . Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog sprendimas grÄ Å¾inti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jis neteisėtai atvyko į Lietuvos RespublikÄ ar neteisėtai joje yra, praÅ¡o leisti savanoriÅ¡kai grįžti į užsienio valstybę ir bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grÄ Å¾inimo į užsienio valstybę klausimu.

A. K. skunde teigė, kad Sprendimas priimtas, neatsižvelgus į tai, kad jis Ukrainoje darbo neturėjo, nes metalo konstrukcijų montuotoju dirbo iki 2020 m. spalio 23 d., atvykęs į Lietuvos RespublikÄ , jis susirado darbÄ pagal specialybę, ėmė tvarkytis dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, pareiÅ¡kėjas, iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos Respublikos, netektų vienintelio savo pragyvenimo Å¡altinio – darbo įmonėje (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdyje Å¡iems skundo argumentams pareiÅ¡kėjo atstovas pritarė. Teikdamas paaiÅ¡kinimus, advokato padėjėjas O. Raščiukevičius nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nuo atvykimo momento bÅ«na Lietuvos Respublikoje; į Å¡alį atvyko, turėdamas (duomenys neskelbtini) pažadÄ , kad bus įdarbintas Å¡ioje įmonėje, tačiau joje nebuvo įdarbintas; Lietuvoje pragyvena iÅ¡ lėšų, gautų pardavus automobilį ir statybiniams darbams skirtÄ Ä¯renginį; pareiÅ¡kėjas įsigijo (duomenys neskelbtini), užsiimančios statybų verslu įmonės, 20 vienetų akcijų ir tapo Å¡ios bendrovės akcininku.

PareiÅ¡kėjo atstovo teigimu, Sprendimo vykdymas padarytų pareiÅ¡kėjui didelę žalÄ . Užsieniečių teisinės padėties įstatymas nustato, kad priimant įpareigojimÄ iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, sprendimÄ grÄ Å¾inti užsienietį į užsienio valstybę arba iÅ¡siųsti užsienietį iÅ¡ Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į užsieniečio:

1) buvimo Lietuvos Respublikoje laikÄ ;

2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje;

3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryÅ¡ius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo Å¡vietimo programÄ (programas);

4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobÅ«dį ir mastÄ (128 straipsnio 1 dalis). Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas iÅ¡siųsti arba grÄ Å¾inti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali bÅ«ti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iÅ¡ kurios jis gali bÅ«ti vėliau nusiųstas į tokiÄ valstybę, o Å¡io straipsnio 2 dalyje numatyta, jog užsienietis neiÅ¡siunčiamas iÅ¡ Lietuvos Respublikos arba negrÄ Å¾inamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniÅ¡kai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu bÅ«du baudžiamas.

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 130 straipsnio 3 dalyje numatyta iÅ¡imtis, pagal kuriÄ Å¡io straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos užsieniečiui, kuris dėl svarbių priežasčių kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei. IÅ¡analizavus ir įvertinus Užsieniečio apklausos lape, 2021 m. gegužės 3 d. PraÅ¡yme dėl termino savanoriÅ¡kai iÅ¡vykti iÅ¡ Å¡alies pratęsimo, skunde nurodytas aplinkybes, teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovo pateiktus paaiÅ¡kinimus, sprendžiama, kad nagrinėjant bylÄ duomenų, patvirtinančių Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 130 straipsnyje 1 ir 2 dalyse nurodytus pagrindus, nenustatyta.

Be to, byloje nustatyti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas pastovaus pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų Å¡altinio neturi, Å¡alyje pragyveno iÅ¡ turimų santaupų, turėtų grynųjų pinigų, kilnojamųjų daiktų pardavimo gautų lėšų; pareiÅ¡kėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje nėra saistomas Å¡eiminių santykių, jis nepilnamečių vaikų, besimokančių Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo Å¡vietimo programÄ (programas) neturi; pareiÅ¡kėjas nebuvo įdarbintas (duomenys neskelbtini) ar kitoje Lietuvos Respublikoje veikiančioje įmonėje; pareiÅ¡kėjas į Lietuvos RespublikÄ atvyko, nepaisydamas visas Europos ir viso pasaulio valstybes, įskaitant ir pareiÅ¡kėjo kilmės Å¡alį UkrainÄ , apėmusios pavojingos Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos).

Be to, iÅ¡ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro gauto iÅ¡raÅ¡o duomenimis, pareiÅ¡kėjas Å¡iame registre iki 2021 m. lapkričio 24 d. nebuvo nurodytas kaip (duomenys neskelbtini) akcininkas. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 235 punktu, nustatančiu, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojas gavėjui teikiamuose Å¡io registro duomenų ir informacijos iÅ¡raÅ¡uose, dokumentų kopijose nurodoma, kad Å¡ie duomenų ir informacijos iÅ¡raÅ¡ai, dokumentų kopijos turi prima facie galiÄ , neturi pagrindo abejoti aukščiau nurodytais Juridinių asmenų registro duomenimis.

Teismas vertina, kad pareiÅ¡kėjo atstovo nurodyta aplinkybė, jog A. K. įgijo Lietuvos Respublikoje veikiančios bendrovės akcijų, nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad jį su Lietuvos Respublika sieja ilgalaikiai ir pastovÅ«s ekonominiai ryÅ¡iai. Sprendžiant dėl A. K. buvimo Lietuvos Respublikoje, daroma iÅ¡vada, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia daryti iÅ¡vados, jog pareiÅ¡kėjas turi pastoviÄ buvimo vietÄ . Tokia iÅ¡vada daroma, įvertinus Migracijos departamento Kauno skyriaus specialistės 2021 m. gegužės 5 d. pažymoje Nr. 6K-435 pateiktÄ informacijÄ , kad pareiÅ¡kėjo nurodytu apsigyvenimo vietos adresu (duomenys neskelbtini) pastatas nebuvo rastas; pareiÅ¡kėjas teismo korespondencijos, siųstos jo atstovo nurodytu adresu į (duomenys neskelbtini) esantį bÅ«stÄ , neatsiėmė; (duomenys neskelbtini) pateiktame dokumente apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas yra apsigyvenęs bÅ«ste, esančiame (duomenys neskelbtini).

Apibendrinus tai, kas nurodyta, sprendžiama, kad byloje nustatyti duomenys apie pareiÅ¡kėjo socialinius, ekonominius ir kitus ryÅ¡ius su Lietuvos Respublika, Å¡eiminius ryÅ¡ius su Lietuvos Respublikos gyvenančiais asmenimis, buvimo laikÄ Lietuvos Respublikoje, padaryto pažeidimo pavojingumÄ pobÅ«dį ir mastÄ nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog A. K. negali bÅ«ti įpareigotas savanoriÅ¡kai grįžti į UkrainÄ . Be to, pareiÅ¡kėjas skunde, pagrįsdamas Sprendimo neteisėtumÄ , nurodė, kad jame nenurodytas konkretus įstatymas, kurio 125 straipsnio 1 dalies 7 punktu remiamasi, atsižvelgiama į Å¡io 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas ir į nustatytas faktines aplinkybes bei konstatuojam, kad nenustatyta 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių.

PareiÅ¡kėjo teigimu, galima nuspėti, kad Migracijos departamentas turėjo omenyje Užsieniečių teisinės padėties įstatymÄ , ir teigė, kad toks Sprendimas neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo reikalavimų, yra Å¡abloniÅ¡kas ir formalus. PareiÅ¡kėjas vertino, kad Sprendime nedetalizuotos faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis, priimtas Å¡is aktas, nenurodyta, kokiais Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytais kriterijais remiantis, pareiÅ¡kėjas negalėjo likti Lietuvos Respublikoje.

Teismo posėdyje A. K. atstovas šiuos skundo argumentus palaikė. Ginčo atveju taikomo Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta aplinkybė, jog Sprendimo dėstomojoje dalyje nenurodytas pilnas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pavadinimas, vertinama kaip formalus Viešojo administravimo įstatymo nustatyto reikalavimo pažeidimas.

Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visetÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nurodytas administracinio sprendimo trÅ«kumas nesukliudė pareiÅ¡kėjui suprasti, kokiu teisės aktu remiantis, priimtas Sprendimas; Sprendime aiÅ¡kiai apraÅ¡yta faktinė aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas į Lietuvos RespublikÄ 2021 m. vasario 5 d. atvyko neteisėtai; Sprendime iÅ¡vardinti konkretÅ«s Užsieniečių teisinės padėties įstatymo straipsniai ir jų dalys. Be to, įvertinus tai, kad Sprendimo dalyje, kurioje nurodyta apskundimo tvarka, pilnas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pavadinimas nurodytas, daroma iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui turėjo bÅ«ti suprantama, kad Migracijos departamento Kauno skyrius administracinį sprendimÄ dėl jo, kaip neteisėtai į Lietuvos RespublikÄ atvykusio užsieniečio, grÄ Å¾inimo į kilmės Å¡alį priėmė, remdamasis Užsieniečių teisinės padėties įstatymu.

Nagrinėjant bylÄ , nustatyta, kad Migracijos departamentas 2021 m. balandžio 19 d. SprendimÄ priėmė, pareiÅ¡kėjo apklausos metu surinkęs faktinius duomenis apie jo socialinį statusÄ , atvykimo į Lietuvos RespublikÄ bei buvimo Å¡alyje aplinkybes ir Å¡iuos duomenis užfiksavus 2021 m. balandžio 19 d. parengtuose Užsieniečio apklausos lape ir Pažymoje apie patikrinimo rezultatus Nr. 6K-357 bei gavus pareiÅ¡kėjo raÅ¡tu ir jam suprantama kalba parengtÄ paaiÅ¡kinimÄ . Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir teismui paduoto skundo turinį, jame iÅ¡dėstytus argumentus ir teisės normų aiÅ¡kinimÄ , sprendžiama, kad pareiÅ¡kėjui Sprendime nurodyta vieÅ¡ojo administravimo subjekto valia buvo aiÅ¡ki, SprendimÄ pagrindžiančios faktinės aplinkybės ir teisės normos buvo suprantamos, nustatytas Sprendimo trÅ«kumas neužkirto pareiÅ¡kėjui kelio įstatymo nustatyta tvarka kreiptis teisminės gynybos.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, atsižvelgus į taikomÄ teisinį reguliavimÄ ir vadovaujantis suformuotu jo taikymo aiÅ¡kinimu, sprendžiama, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno skyriaus 2021 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. SP9-13-8 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. K. grÄ Å¾inimo į UkrainÄ â€œ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra pagrindo. Sprendimui įsiteisėjus, naikinama Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė - Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno skyriaus 2021 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. SP9-13-8 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A.

K. grÄ Å¾inimo į UkrainÄ â€œ galiojimo sustabdymas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 4 dalimi, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo A. K. (A. K.) skundÄ atmesti. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi taikytÄ reikalavimo užtikrinimo priemonę - Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno skyriaus 2021 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. SP9-13-8 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A.

K. grÄ Å¾inimo į UkrainÄ â€œ galiojimo sustabdymÄ . Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėjos Nijolė Čekanauskienė Irena Varžinskienė Dalytė Zlatkuvienė