Legislator Case Law & Legislation
2a55bc8a-1519-4648-a16f-3db2b9d34f20 AI generated

2a55bc8a-1519-4648-a16f-3db2b9d34f20 · Kauno apygardos teismas

Case Number 2a55bc8a-1519-4648-a16f-3db2b9d34f20
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Kauno apygardos teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 3 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Olego Å ibkovo,sekretoriaujant Dianai Vorvul,dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,nuteistajam R. Ž., jo gynėjui advokatui Romualdui Matoniui, nukentėjusiajam E. G.,nukentėjusiojo atstovui advokatui Martynui Vilčinskui,vertėjams iÅ¡ gestų kalbų Rimai Montvilienei, Vijolei Tadaravičienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R.

Legislator headnote

AI generated

2a55bc8a-1519-4648-a16f-3db2b9d34f20 · Kauno apygardos teismas: Nukentėjusįjį pažeidus KET 134 p. pripažino ir pirmosios instancijos teismas, tačiau, kaip tvirtina skunde nuteistojo gynėjas, pirmosios instancijos teismas suklydo iÅ¡ esmės nemotyvuotai nutaręs, jog pagrindine eismo įvykį sÄ lygojusia priežastimi buvo nuteistojo, o ne nukentėjusiojo veiksmai. Skundo autoriaus įsitikinimu, Å¡iuo atveju akivaizdu, kad eismo įvykis kilo ne dėl galimai R. Ž. formaliai padaryto KET 111 p. pažeidimo, bet dėl aiÅ¡kiai nerÅ«pestingo paties E. G. elgesio, pasireiÅ¡kusio įvykio metu galiojusių KET 9, 106, 125, 132, 134 p. pažeidimu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A-206-579/2017Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00238-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                  1.2.25.4.2.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.4.; 2.1.15.1.2.;                                                                  2.4.6.1.; 2.4.7.

Kauno apygardos teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 3 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Olego Å ibkovo,sekretoriaujant Dianai Vorvul,dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,nuteistajam R. Ž., jo gynėjui advokatui Romualdui Matoniui, nukentėjusiajam E. G.,nukentėjusiojo atstovui advokatui Martynui Vilčinskui,vertėjams iÅ¡ gestų kalbų Rimai Montvilienei, Vijolei Tadaravičienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R.

Ž. gynėjo advokato Romualdo Matonio ir nukentėjusiojo E. G. atstovo advokato Martyno Vilčinsko apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo R. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje ir nubaustas 10 MGL (376 Eur) bauda, įpareigojant baudÄ sumokėti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Nukentėjusiajam E. G. iÅ¡ AAS „G. B.“ Lietuvos filialo priteista 4640,02 Eur turtinei žalai atlyginti, iÅ¡ AAS „G.

B.“ Lietuvos filialo 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš R. Ž. – 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1304,57 Eur advokato paslaugoms apmokėti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : R. Ž. nuteistas už tai, kad 2014 m. kovo 29 d, apie 13.30 val., vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) nuo 2.4.6.1.; 2.4.7. link 2.4.6.1.; 2.4.7., ties namu Nr. 49, pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 p., galiojančio šiuo metu (111 p., galiojęs įvykio metu) reikalavimus tuo, kad, prieš pradėdamas sukti į dešinę, iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nedavė kelio iš dešinės pro jį važiavusiam motociklui „Kawasaki ZX 1000“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam E. G., dėl to su juo susidÅ«rė, eismo įvykio metu padarydamas motociklo vairuotojui nukentėjusiajam E. G. sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Apeliaciniame skunde nuteistojo R. Ž. gynėjas advokatas R. M. (toliau – ir gynėjas) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo R. Ž. iÅ¡teisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Gynėjo nuomone, priimant nuosprendį iÅ¡ esmės buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, imperatyviai įpareigojančios teisėjÄ Ä¯rodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, bei dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Sprendžiant iÅ¡ apraÅ¡omosios nuosprendžio dalies, pagrindine ir vienintele eismo įvykio, kurio metu sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, sÄ lygojusia priežastimi tapo automobilį „VW Passat“ vairavusio R. Ž. veiksmai. Nukentėjusiojo veiksmus teismas pavadino netinkamu kliÅ«ties apvažiavimu, pripažino tik rizikingais, taigi turinčiais reikÅ¡mę skiriant bausmę bei nustatant neturtinės žalos dydį. IÅ¡ teismo nuosprendžio lieka neaiÅ¡ku, kokiais bÅ«tent įrodymais, atlikęs teisinį byloje nustatytų aplinkybių vertinimÄ , pirmosios instancijos teismas grindžia savo iÅ¡vadÄ dėl, jo nuomone, pagrindine laikytinos eismo įvykio kilimo priežasties (R.

Ž. veiksmų kaltumo) ir kodėl, gynėjo nuomone, tiesiogine įvykio kilimo priežastimi laikytinus nukentėjusiojo veiksmus teismas vertina tik kaip rizikingus. Toks teismo iÅ¡vadų suraÅ¡ymas, nepagrindžiant jų konkrečiais įrodymais, skundo autoriaus nuomone, laikytinas ne tik ydingu, bet ir akivaizdžiai, o tuo pačiu iÅ¡ esmės, pažeidžiančiu BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimÄ , iÅ¡ dalies sietinÄ su gynybos teisės pažeidimu apeliaciniame procese.Skundo autorius teigia, kad apkaltinamajame nuosprendyje nepakanka vien tik apraÅ¡yti teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, juos bÅ«tina tiesiogiai susieti su vienokiomis ar kitokiomis teismo iÅ¡vadomis, jau nekalbant apie iÅ¡vadÄ , kuri tampa pagrindu asmenį pripažinti kaltu.

Gynėjas skunde nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies teisingai pastebėjo, kad Å¡ioje byloje yra dvi teismo ekspertų iÅ¡vados, kurios nėra identiÅ¡kos, tačiau teismo vertinimas praktiÅ¡kai sutampa su techniniu eksperto Valerij Matusevič vertinimu. Tačiau kodėl nemotyvuotai atmesta eismo įvykio specialisto Lino Andrijausko iÅ¡vada dėl eismo įvykį sÄ lygojusių nukentėjusiojo veiksmų, nuosprendyje nutylėta. Tokį teismo pasirinkimÄ , skundo, autoriaus nuomone, galėjo lemti tai, kad Valerij Matusevič atliktas tyrimas pavadintas kompleksiniu, tačiau pats ekspertas teismo posėdyje pripažino, jog įvykio aplinkybes su teismo medicinos eksperte tyrė atskirai, o ekspertės nustatytos aplinkybės jokios įrodomosios reikÅ¡mės jo iÅ¡vadoms neturėjo.

Visa tai reiškia, kad šis įrodymas (kompleksinės ekspertizės aktas), lyginant jį su eismo įvykių tyrimo specialisto L. Andrijausko išvada, negali būti laikomas išsamesniu ar patikimesniu. Tai patvirtina, kad eismo įvykio kilimo priežastys techniniu požiūriu konkrečioje situacijoje vertinamos skirtingai, taigi šioje byloje būtinas teisinis faktinių aplinkybių vertinimas. Tačiau toks vertinimas turi būti motyvuotai pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Gynėjas skunde taip pat pabrėžia, kad pripažįstant, jog įvykio metu galiojęs KET 111 punktas iÅ¡ tiesų reikalavo prieÅ¡ sukant į deÅ¡inę iÅ¡ anksto pasitraukti prie pat atitinkamo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, vien tik toks galimai nuteistojo (jo ginamojo) padarytas pažeidimas (specialistams nustačius, kad susidÅ«rimas įvyko apie 1,5 m nuo važiuojamosios dalies kraÅ¡to) jokiu bÅ«du nesÄ lygojo, o juo labiau netapo pagrindine ar vienintele priežastimi autoįvykiui kilti. Skundo autorius nurodo, kad R.

Ž. vairavo automobilį su priekaba, o tai reiÅ¡kia, jog tokioje situacijoje įvykio metu galiojęs KET 112 punktas (dabar galiojantis 107 punktas) leido atlikti manevrÄ ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, kraÅ¡to, jeigu tai nekliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams (besilaikantiems KET reikalavimų, kurių veiksmai prognozuojami). Juo labiau, kad posÅ«kis į deÅ¡inę, sprendžiant iÅ¡ eismo įvykio schemos, buvo akivaizdžiai mažesnis, kaip 90 laipsnių (galbÅ«t apie 45 laipsnius, o sukti reikia taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtÄ ir iÅ¡važiuodama iÅ¡ jos transporto priemonė neatsidurtų prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostoje (KET 113 punktas, Å¡iuo metu – 108 punktas)).

Kaip skunde teigia nuteistojo gynėjas, iÅ¡ nukentėjusiojo E. G. ir liudytojo M. P. (ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui) parodymų matyti, kad jo ginamojo R. Ž. vairuojamo automobilio manevravimas dar prieÅ¡ eismo įvykį minėtiems asmenims sukėlė įtarimÄ , pasak M. P., pasireiÅ¡kusį persirikiavimu į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ ir važiavimÄ Å¡ia juosta apie 20 m. Nukentėjusysis, pasakodamas apie R. Ž. automobilio judėjimÄ , netgi nurodė: „automobilio vairuotojas pilnai iÅ¡važiavo į kairę eismo juostÄ , pilnai sustojo.

Ä®sitikinau, kad jis stovi. Kairėje namas su atitvaru, galima sustoti ir prie atitvaro. Namas kitoje pusėje yra, ar yra keliukas, nežinau. Nei deÅ¡inių, nei kairių posÅ«kių nerodė. AÅ¡ beveik buvau sustojęs, kaltinamojo veiksmai sukėlė įtarimÄ . Jis vingiavo, eismas buvo jau nesaugus. Veiksmų nesiėmiau, nes buvo neadekvatus žmogus. Sustojimas buvo neįprastas. Toks automobilio vairuotojo manevras buvo neleistinas“. Nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės leidžia daryti prielaidÄ , kad subjektyviu E. G. vertinimu, pasivijęs nuteistojo automobilį ir važiuodamas iÅ¡ paskos, jis tiesiogiai susidÅ«rė su potencialų pavojų eismo dalyvių saugumui keliančia situacija (kliÅ«timi), kuri ne tik neleido jam bandyti iÅ¡ deÅ¡inės apvažiuoti nuteistojo R.

Ž. automobilį, bet ir tęsti judėjimÄ apskritai. Apeliantas skunde teigia, kad taip susiklosčiusi situacija, siekiant iÅ¡vengti galimo susidÅ«rimo, imperatyviai įpareigojo nukentėjusįjį laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Taip pat siekiant iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, E. G. privalėjo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jo paties, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 5 str., KET 9 p.), o prieÅ¡ pradedant važiuoti (nukentėjusysis tvirtina, kad buvo beveik sustojęs), įsitikinti, kad tai daryti saugu (įvykio metu galiojęs KET 106 p.), galbÅ«t važiuoti kuo arčiau deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to (KET 125 p.), laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad bÅ«tų saugu (KET 132 p.), atsiradus kliūčiai ar iÅ¡kilus pavojui eismo saugumui sulėtinti greitį, netgi visiÅ¡kai sustabdyti (KET 134 p.).

Skundo autoriaus nuomone, atsargus ir KET reikalavimų kontekste teisiÅ¡kai nepriekaiÅ¡tingas nukentėjusiojo elgesys turėjo pasireikÅ¡ti tuo, kad Å¡is turėjo palaukti, kol jo ginamojo, nuteistojo R. Ž., automobilis baigs manevrÄ arba visiÅ¡kai sustos, tai yra kol iÅ¡nyks E. G. kilę įtarimai dėl neleistinų automobilio „VW Passat“ vairuotojo manevravimų ir neadekvataus vairuotojo elgesio pavojingai susiklosčiusioje eismo situacijoje. Gynėjo įsitikinimu, paminėtos aplinkybės leidžia daryti visiÅ¡kai pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo nepriekaiÅ¡tingas paminėtų KET reikalavimų laikymasis, bet jokiu bÅ«du ne visiÅ¡kai nerÅ«pestingas elgesys, pasireiÅ¡kęs beatodairiÅ¡ku greitėjimu per keletÄ metrų iki 72 km/h, bÅ«tų buvę visiÅ¡kai pakankamas ne tik eismo įvykiui iÅ¡vengti, bet ir jo nesukelti pačiam.

Nukentėjusįjį pažeidus KET 134 p. pripažino ir pirmosios instancijos teismas, tačiau, kaip tvirtina skunde nuteistojo gynėjas, pirmosios instancijos teismas suklydo iÅ¡ esmės nemotyvuotai nutaręs, jog pagrindine eismo įvykį sÄ lygojusia priežastimi buvo nuteistojo, o ne nukentėjusiojo veiksmai. Skundo autoriaus įsitikinimu, Å¡iuo atveju akivaizdu, kad eismo įvykis kilo ne dėl galimai R. Ž. formaliai padaryto KET 111 p. pažeidimo, bet dėl aiÅ¡kiai nerÅ«pestingo paties E. G. elgesio, pasireiÅ¡kusio įvykio metu galiojusių KET 9, 106, 125, 132, 134 p. pažeidimu.

Vien tik subjektyvus ir visiÅ¡kai nepagrįstas nukentėjusiojo įsitikinimas, kad R. Ž. rengiasi sukti į kairę, kur net nėra iÅ¡važiavimo iÅ¡ kelio, jam nesuteikė teisės manevruoti KET prieÅ¡taraujančiu bÅ«du. Pirmosios instancijos teismas klaidingai teisiÅ¡kai įvertino eismo įvykio metu susiklosčiusiÄ teisinę situacijÄ jos dalyvių veiksmų, priežastinio ryÅ¡io su kilusiais padariniais aspektu, dėl to R. Ž. atžvilgiu netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Nukentėjusiojo E. G. atstovas advokatas Martynas Vilčinskas (toliau – ir atstovas) skunde praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendį pakeisti dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo: priteisti nukentėjusiajam E. G. 53 483,55 Eur solidariai iÅ¡ R. Ž. ir AAS „G. B.“ Lietuvos filialo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl neturtinės žalos dydžio, visiÅ¡kai nevertino aplinkybių, kurios buvo nurodytos patikslintame ieÅ¡kinyje, pažymėtos baigiamosiose kalbose.

Nebuvo analizuota teismų praktika, neatsižvelgta į byloje nustatytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas formaliai pažymėjo vien tai, kad „<...> neturtinės žalos dydį teismas nustato atsižvelgdamas ir į nukentėjusiojo E. G. veiksmus eismo įvykio metu <...>“. Šia aplinkybe pirmosios instancijos teismas galėjo remtis tik dėl bausmės – baudos – dydžio, tačiau tai negali būti kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kiek nukentėjusysis patyrė dvasinių išgyvenimų, kokie buvo ir išliko jam sukelti fiziniai nepatogumai, kaip negrįžtamai pasikeitė jo gyvenimo būdas ir kokybė.

Nebuvo įvertinta tai, jog dėl netekto darbingumo nukentėjusysis turės ribotas galimybes likusį gyvenimÄ iÅ¡laikyti save ir savo Å¡eimÄ . Neįvertinta ir tai, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiajam liko liekamieji reiÅ¡kiniai estetiniu požiÅ«riu, t. y. randai, protezai, sumažėjusios judėjimo galimybės. Atstovas pabrėžia, kad neturtinės žalos nustatymo klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Neturinės žalos pasekmės gali bÅ«ti fizinio ar (ir) dvasinio pobÅ«džio.

Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet neiÅ¡vengiamai vertina ateities požiÅ«riu. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiÅ¡kęs pavojingu gyvybei sunkių kÅ«no sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių iÅ¡gyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvÅ«s ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalÄ . Jei fiziniai sužalojimai yra tokio pobÅ«džio, kad iÅ¡ karto nepaÅ¡alinamos jų pasekmės, be iÅ¡gyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos gali bÅ«ti priskiriami iÅ¡gyvenimai kaip susirÅ«pinimas bÅ«simomis pasekmėmis, t. y. kaip sužalojimas paveiks sveikatÄ ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai paÅ¡alinti darant plastines operacijas, iÅ¡gyvenimai dėl to, kad reikės atlikti operacijas ir kt.

Susirūpinimas dėl būsimų fizinio sužalojimo pasekmių šalinimo negali būti vertinamas kaip būsimoji neturtinė žala arba nereali žala, nes susirūpinimas dėl sužalojimo pasekmių pašalinimo ateityje būtinumo ir sėkmės yra realus ir suprantamas.Atstovas skunde teigia, kad nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybės, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių paradimas.

Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu. Šiuo atveju dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis neteko net 60 procentų darbingumo, t. y. darbingumo netekimas yra tiesiogiai susijęs su eismo įvykiu ir nulemtas nuteistojo veiksmų. Nuteistojo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam buvo sukelti ne tik sveikatos sužalojimai, kurie sukėlė liekamuosius reiškinius, dėl kurių neaišku kada nukentėjusysis atgaus visas buvusias fizines galimybes ir galės gyventi pilnavertiškai, nebejausdamas liekamųjų reiškinių.

Dėl įvykio pasekmių buvo apriboti nukentėjusiojo kokybiÅ¡ko gyvenimo bei laisvalaikio leidimo bÅ«dai, dėl to jis skaudžiai iÅ¡gyveno ir patyrė emocinę depresijÄ . Taip pat dėl Å¡io įvykio metu patirtų nepatogumų pasidarė dirglesnis, nervingesnis, dėl ko kenčia santykių kokybė su brangiais žmonėmis. Vargina nerimas, sutrikęs miegas, bendras silpnumas, darbingumo sumažėjimas, nuotaikos pokyčiai. Nukentėjusysis patyrė dvasinį sukrėtimÄ , nepatogumus, sumažėjo bendravimo galimybės, buvo sutrikdytas normalus jo gyvenimo ritmas.

Dėl sukeltų neigiamų pokyčių sveikatai ir patirtų iÅ¡gyvenimų nukentėjusysis yra sukrėstas iki Å¡iol.Atstovas pažymi, kad neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Teismo sprendime turi bÅ«ti iÅ¡vardinti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali bÅ«ti nustatomas didesnis ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti mažesnis. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino bylos aplinkybių, neįvertino, kad nukentėjusysis patyrė negrįžtamas pasekmes, tiek fizines, tiek dvasines.

ŽalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti laikoma kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatÄ yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai. Atstovo įsitikinimu, visos aukščiau paminėtos aplinkybės sudaro teisinį ir faktinį pagrindÄ nukentėjusiajam priteisti 53 483,55 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsiliepime į nuteistojo R.

Ž. gynėjo advokato Romualdo Matonio skundÄ nukentėjusiojo E. G. atstovas advokatas Martynas Vilčinskas praÅ¡o nuteistojo R. Ž. gynėjo skundÄ atmesti.Atsiliepime atstovas pažymi, kad bylos duomenimis yra nustatyta, jog eismo įvykio metu abu eismo dalyviai pažeidė KET. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs abi teismo ekspertų iÅ¡vadas, ekspertų paaiÅ¡kinimus, pagrįstai priėjo prie iÅ¡vados, kad nuteistojo veiksmai kelių eismo situacijoje buvo pagrindine priežastimi kilti eismo įvykiui, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata.Pagal kasacinę praktikÄ , tokiu atveju, kai abu eismo dalyviai pažeidžia KET, turi bÅ«ti įvertinta abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikÅ¡mė nusikalstamų padarinių atsiradimui.

Tokiu atveju reikia nustatyti, kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga ir turėjo priežastinį ryšį su kilusiais padariniais. Ä®vertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent nuteistojo veiksmai (prieÅ¡ sukdamas į deÅ¡inę iÅ¡ anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies deÅ¡iniojo kraÅ¡to, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nedavė kelio iÅ¡ deÅ¡inės pro jį važiavusiam motociklui, vairuojamam nukentėjusiojo ir su juo susidÅ«rė), buvo pagrindinė sÄ lyga eismo įvykiui kilti ir jo metu kilusiems padariniam atsirasti.

Kadangi nuteistasis manevrÄ atlikinėjo pažeisdamas KET reikalavimus, nukentėjusysis neteko galimybės suvokti, kad nuteistasis staiga pasuks į deÅ¡inę ir prarado galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo su automobiliu.Nagrinėjamoje situacijoje motociklo vairuotojo nepasirinktas saugus atstumas grėsmės eismo saugumui nekėlė, o automobilio vairuotojas, pradėdamas sukimo manevrÄ ne nuo kraÅ¡tinės kelio padėties, sudarė kliÅ«tį iÅ¡ paskos važiavusiam vairuotojui, kuris negalėjo numatyti, kad, sulėtinęs greitį, bÅ«damas prieÅ¡ingoje kelio eismo juostoje, automobilio vairuotojas pradės sukimo manevrÄ ir automobiliu užtvers keliÄ ir bÅ«tent dėl to motociklo vairuotojas neturėjo galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rimo.Teismo posėdyje nuteistojo R.

Ž. gynėjas advokatas R. M. jo paties apeliacinį skundÄ prašė tenkinti, o nukentėjusiojo E. G. atstovo advokato Martyno Vilčinsko apeliacinį skundÄ prašė atmesti. Nukentėjusysis E. G. ir jo atstovas advokatas Martynas Vilčinskas atstovo apeliacinį skundÄ prašė tenkinti, o nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ â€“ atmesti. Prokurorė nuteistojo R. Ž. gynėjo advokato Romualdo Matonio skundÄ prašė atmesti, nukentėjusiojo E. G. atstovo advokato Martyno Vilčinsko – tenkinti.Nuteistojo R.

Ž. gynėjo advokato Romualdo Matonio ir nukentėjusiojo E. G. atstovo advokato Martyno Vilčinsko apeliaciniai skundai atmetami. Dėl nuteistojo R. Ž. gynėjo advokato Romualdo Matonio apeliacinio skundoBylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nesutinka su R.

Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos teisiniu vertinimu, nurodydamas, kad teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir neteisingai nustatė priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių, kadangi teisiškai neįvertino nukentėjusiojo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, dėl ko neteisingai nustatė pagrindinę nagrinėjamo eismo įvykio kilimo priežastį.Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnis numato, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo ne tik mokėti Kelių eismo taisykles, bet ir jų laikytis, taip pat privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai.Tokias pačias bendrojo pobūdžio pareigas visiems eismo dalyviams nustato ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintos Kelių eismo taisyklės (toliau – ir KET) – konkrečiai, šių taisyklių 4, 5, 9 punktai.

Nagrinėjamo eismo įvykio metu galiojo 2012 m. lapkričio 28 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1436 patvirtinta KET redakcija, kurios atitinkami punktais ir bus remiamasi Å¡ioje nutartyje (BK 3 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ BK 281 straipsnio 3 dalyje apraÅ¡ytos nusikalstamos veikos konstrukcijos matyti, kad kvalifikuojant veikÄ pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį, bÅ«tina nustatyti ne tik atitinkamÄ Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ ir jo padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp jų. Toks priežastinis ryÅ¡ys yra objektyvaus pobÅ«džio, dėsningas, todėl konstatuojamas tuo atveju, kai bÅ«tent pavojinga veika, o ne kitos priežastys yra nulėmę padarinių atsiradimÄ .

IÅ¡vada apie priežastinio ryÅ¡io buvimÄ tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, o kai pažeidimus padaro keli eismo dalyviai – kurio eismo dalyvio veika buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga ir buvo bÅ«tiname priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiais padariniais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, bÅ«tinÄ ja baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sÄ lyga pripažįstama tada, kai analogiÅ¡koje situacijoje Å¡iam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis su atsiradusiais padariniais neįvyktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2014, Nr. 2K-228-303/2015, Nr. 2K-35-895/2017).R.

Ž. nuteistas už tai, kad jis pažeidė KET 111 punktÄ , galiojusį eismo įvykio metu (Å¡iuo metu KET 106 punktas) tai yra, kad 2014 m. kovo 29 d., apie 13.30 val., vairuodamas automobilį „VW Passat“, ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 49, prieÅ¡ pradėdamas sukti į deÅ¡inę, iÅ¡ anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies deÅ¡iniojo kraÅ¡to, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nedavė kelio iÅ¡ deÅ¡inės pro jį važiavusiam motociklui „Kawasaki ZX 1000“, kurį vairavo E. G. ir su juo susidÅ«rė.Nors nuteistasis nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme ir neprisipažino pažeidęs KET 111 punkto reikalavimus bei tvirtino, kad prieÅ¡ pradėdamas sukti į deÅ¡inę buvo pasitraukęs prie pat važiuojamosios dalies deÅ¡inio kraÅ¡to, taip pat buvo įsitikinęs, kad atlikti posÅ«kį saugu (tokias pačias aplinkybes nurodė ir kartu su R.

Ž. važiavusi liudytoja B. D.), tačiau tokį Å¡ių asmenų teiginį paneigia ne tik paskui R. Ž. važiavę nukentėjusysis E. G., liudytojas M. P., bet ir autotechninio tyrimo iÅ¡vada, taip pat atlikus eismo įvykio ekspertizės metu gauti duomenys. Specialistas, atlikęs objektų autotechninį tyrimÄ , iÅ¡vadoje (1 t., b. l. 49-52) pažymėjo, kad, remiantis eismo įvykio apžiÅ«ros metu nustatyta aplinkybe, jog motociklo „Kawasaki ZX 1000“ slydimo pėdsakas prasideda 1,5 m atstumu nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, darytina iÅ¡vada, kad toks pėdsakas susiformavo motociklo priekiniam ratui atsitrenkus į deÅ¡inio posÅ«kio manevrÄ darančio automobilio „VW Passat“ deÅ¡inį Å¡onÄ ir nuo smÅ«gio staiga pasisukus į deÅ¡inę.

Taip pat Å¡ioje iÅ¡vadoje teigiama, kad susidÅ«rimo metu automobilio deÅ¡inysis Å¡onas buvo ne arčiau kaip 1,5 metro atstumu nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, o kairės pusės (automobilio) ratas važiavo arčiau kelio vidurio linijos, tai yra automobilis „VW Passat“, prieÅ¡ atlikdamas deÅ¡inio posÅ«kio manevrÄ , nebuvo pasitraukęs prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo kraÅ¡to (1 t., b. l. 49-52). Dar daugiau, eismo įvykio ekspertizę (1 t., b. l. 108-113) atlikęs ekspertas ne tik konstatavo, kad motociklo slydimo žymė, prasidedanti 1,5 m atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies deÅ¡inio kraÅ¡to, susiformavo toje vietoje motociklo priekiniam ratui atsitrenkus automobilio „VW Passat“ deÅ¡inį Å¡onÄ , bet ir, atlikęs papildomus tyrimus, skaičiavimus (modeliuodamas eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių judėjimÄ ), nustatė, kad į padėtį, buvusiÄ prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ , automobilis „VW Passat“ gali patekti, kai posÅ«kio į deÅ¡inę manevras pradedamas automobilio deÅ¡iniajam Å¡onui bÅ«nant ne mažesniu kaip 2,8 m atstumu nuo važiuojamosios dalies deÅ¡iniojo kraÅ¡to.

Ekspertas Vitalij Matusevič, apklaustas pirmosios instancijos teisme, ne tik patvirtino tokiÄ savo iÅ¡vadÄ , bet ir pažymėjo, kad, remiantis ekspertizės metu atliktais skaičiavimais, 2,8 metro atstumas (nuo važiuojamosios dalies deÅ¡inio kraÅ¡to), kuriame buvo automobilio „VW Passat“ deÅ¡inysis Å¡onas prieÅ¡ pradedant posÅ«kio manevrÄ , buvo mažiausias galimas (ribinis).Netikėti tokiomis tyrimus atlikusių eismo įvykių specialistų (Vitalij Matusevič taip pat turi ir transporto trasologijos eksperto kvalifikacijÄ ) iÅ¡vadomis kolegija neturi pagrindo, kadangi jos padarytos ne tik įvertinus objektyvius eismo įvykio vietoje užfiksuotus duomenis, bet ir remiantis moksliniais tyrimais, taip pat kaip jau minėta, atlikus papildomus, platesnio masto tyrimus, skaičiavimus.Remiantis Å¡iomis iÅ¡vadomis, taip pat eismo įvykio apžiÅ«ros metu užfiksuotais duomenimis, nukentėjusiojo E. G., liudytojo M.

P. (ikiteisminio tyrimo metu) parodymais daroma neabejotina iÅ¡vada, kad nuteistasis R. Ž., prieÅ¡ sukdamas į deÅ¡inę nevykdė Kelių eismo taisyklių 111 punkte numatyto reikalavimo iÅ¡ anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo kraÅ¡to ir tokiu bÅ«du pažeidė minėtÄ Kelių eismo taisyklių reikalavimÄ .Kaip patikimesne, labiau pagrįsta ir motyvuota kolegija remiasi eismo įvykio ekspertizės iÅ¡vada, kad prieÅ¡ pradėdamas posÅ«kio į deÅ¡inę manevrÄ automobilio „VW Passat“, vairuojamo R.

Ž., deÅ¡inysis Å¡onas buvo ne mažesniu kaip 2,8 m atstumu nuo važiuojamosios dalies deÅ¡iniojo kraÅ¡to. TokiÄ iÅ¡vadÄ kolegija daro atsižvelgdama į tai, kad Å¡is ekspertinis tyrimas atliktas ne tik įvertinus eismo įvykio metu užfiksuotus duomenis (kaip specialisto iÅ¡vadoje), bet ir atlikus platesnio spektro ekspertinius tyrimus (transporto priemonių judėjimo modeliavimus, matematinius skaičiavimus), į ekspertizę atlikusio specialisto kompetencijÄ â€“ jis turi ne tik eismo įvykio, bet ir transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikacijÄ .

Juolab, kad specialistas, atlikęs objektų autotechninį tyrimÄ â€“ Linas Andrijauskas, apklausiamas pirmosios instancijos teisme iÅ¡ esmės neprieÅ¡taravo tokiai ekspertizės iÅ¡vadai ir patvirtino, jog automobilis „VW Passat“ su priekaba, prieÅ¡ pradėdamas posÅ«kio į deÅ¡inę manevrÄ , galėjo bÅ«ti netgi Å¡iek tiek ar visiÅ¡kai iÅ¡važiavęs į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ . Taigi, atsižvelgiant į eismo įvykio apžiÅ«ros protokole (1 t., b. l. 8-10) užfiksuotÄ važiuojamosios kelio dalies plotį 7,5 metro (kartu su skiriamosios juostos pločiu 0,1 m), eismo įvykio ekspertizės akto iÅ¡vadÄ (1. t., b. l. 110), galima daryti iÅ¡vadÄ , kad prieÅ¡ pradėdamas deÅ¡iniojo posÅ«kio manevrÄ automobilis „VW Passat“ praktiÅ¡kai buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ (tik automobilio deÅ¡inysis Å¡onas buvo ant skiriamosios juostos) ir posÅ«kio manevrÄ pradėjo iÅ¡ nustatytos padėties.

Tokia iÅ¡vada neprieÅ¡tarauja ir nukentėjusiojo E. G. teisminio nagrinėjimo metu nurodytoms eismo įvykio aplinkybėms. Pažymėtina, kad nuteistojo R. Ž. gynėjas advokatas R. M. apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad nuteistasis, vairuodamas automobilį „VW Passat“ ir prieÅ¡ sukdamas į deÅ¡inę pažeidė Kelių eismo taisyklių 111 punkte numatytÄ reikalavimÄ (prieÅ¡ sukant iÅ¡ anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo kraÅ¡to), iÅ¡ esmės jau nebeginčijo, tik Å¡io pažeidimo svarbÄ ir reikÅ¡mę eismo įvykio kilimui menkino, nurodydamas, kad tai tik formalus, tik galimas pažeidimas.Tuo pačiu kolegija nepagrįstu laiko skundo autoriaus advokato Romualdo Matonio teiginį, kad vien tik aplinkybė, jog nuteistasis R.

Ž., vairuodamas automobilį „VW Passat“ ir prieÅ¡ sukdamas į deÅ¡inę nebuvo pasitraukęs prie deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, jokiu bÅ«du nesÄ lygojo, o juo labiau netapo pagrindine ar vienintele priežastimi autoįvykiui kilti, kadangi nuteistasis tuo metu vairavo automobilį su prikabinta priekaba, o KET 112 punktas tokioje situacijoje leido atlikti posÅ«kio manevrÄ ir ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo kraÅ¡to, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Visų pirma, net ir atliekant posÅ«kio manevrÄ ne nuo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, tai niekaip nesumenkina vairuotojo pareigos bÅ«ti atidžiam ir posÅ«kio manevrÄ atlikti saugiai, nekliudant kitoms transporto priemonėms bei nekeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nepaÅ¡alina R. Ž. atsakomybės. Antra, įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme metu byloje dalyvaujančiai prokurorei buvo pavesta organizuoti eksperimento atlikimÄ , siekiant nustatyti, ar tokiomis pačiomis sÄ lygomis – nagrinėjamo eismo įvykio vietoje, važiuojant tokiu pačiu kaip ir eismo įvykyje dalyvavęs automobilis „VW Passat“ su tempiama tokia pat priekaba, galima atlikti deÅ¡iniojo posÅ«kio manevrÄ iÅ¡ deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, o jeigu ne, tai koks optimaliai galimas turėjo bÅ«ti minėto automobilio (su priekaba) sukimo kampas, ar tikrai reikėjo tokio posÅ«kio kampo, koks užfiksuotas objektų tyrimo iÅ¡vadoje, eismo įvykio ekspertizės akte.

Atlikus tokį eksperimentÄ (3 t., b. l. 12-31) nustatyta, kad automobilį „VW Passat“ su prikabinta priekaba vairuojančiam asmeniui eismo įvykio vietoje prieÅ¡ sukant į deÅ¡inę (į (duomenys neskelbtini) gatvę), kad galėtų atlikti tokį posÅ«kio manevrÄ , nereikia prieÅ¡ tai pasitraukti kairiau ir posÅ«kio manevrÄ atlikti ne nuo važiuojamosios dalies kraÅ¡to. Tai yra net ir atsižvelgiant į eismo įvykyje dalyvavusio „VW Passat“ su tempiama priekaba ypatumus, tokį posÅ«kio į deÅ¡inę manevrÄ Å¡iÄ transporto priemonę vairuojantis asmuo laisvai gali atlikti ir važiuodamas prie pat deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to (iÅ¡ deÅ¡inės kraÅ¡tinės padėties).Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog R.

Ž. padarė kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimÄ (KET 111 punktas) yra pagrįsta iÅ¡samiu bei neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, tinkamai motyvuota.Tačiau kolegija nesutinka su skundžiamame Kauno apylinkės teismo nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad nukentėjusiojo E. G. elgesys prieÅ¡ pat įvykstant eismo įvykiui – netinkamai apvažiavo kliÅ«tį, pripažintas tik rizikingu. Specialistas Linas Andrijauskas, atlikęs objektų autotechninį tyrimÄ (1 t., b. l. 49-52) bei apklaustas pirmosios instancijos teisme, konstatavo, kad motociklo „Kawasaki ZX 1000“ vairuotojas E. G. nepasirinko saugaus atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio, savalaikiai nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į automobilį „VW Passat“ – o tokie veiksmai techniniu požiÅ«riu taip pat (kaip ir R.

Ž.) sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ . Nukentėjusysis E. G., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, teigė, kad vairuodamas motociklÄ prisivijo priekyje ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį „VW Passat“ su priekaba. Kadangi priekyje važiavęs automobilis mažino greitį, jis taip pat lėtino motociklo „Kawasaki ZX 1000“ važiavimo greitį. Kaip tvirtino nukentėjusysis, lėtėdamas automobilis „VW Passat“ praktiÅ¡kai iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , pavojingai, įtartinai vingiavo, dėl ko jis padarė iÅ¡vadÄ , kad „VW Passat“ vairuotojas arba suks į kairę, kadangi tokia galimybė jam buvo (yra įvažiavimas į kairėje kelio pusėje esančio namo kiemÄ ), arba sustos kairėje kelio pusėje.

Galiausiai priekyje jo važiuojantis automobilis praktiškai sustojo. Tuomet jis, nekeisdamas važiavimo krypties, pradėjo didinti motociklo važiavimo greitį, tačiau „VW Passat“ vairuojantis asmuo staiga pasuko automobilį į dešinę ir jo vairuojamas motociklas atsitrenkė į šį automobilį. Liudytojas M. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat teigė, kad jis pamanė, jog, tokiu, kaip nurodo E. G., būdu važiuodamas (manevruodamas), automobilis „VW Passat“ suks į kairę.

Tačiau tiek nukentėjusysis E. G., tiek paminėtas liudytojas nenurodo, kad nuteistojo R. Ž. vairuojamas automobilis rodė posÅ«kio (nei į kairę, nei į deÅ¡inę) signalus. Tokioje situacijoje, kai motociklo „Kawasaki ZX 1000“ vairuotojas nematė priekyje, nors ir (praktiÅ¡kai) iÅ¡važiavusio į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , važiuojančio automobilio rodomų posÅ«kio signalų, nebuvo ir pagrindo manyti, kad nuteistojo vairuojamas automobilis suks į kairę, ar sustos kairėje kelio pusėje.

Be to, kaip jau minėta 18.2 punkte, apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimÄ , prokurorė buvo įpareigota organizuoti papildomus tyrimo veiksmus – tame tarpe ir papildomai apžiÅ«rėti eismo įvykio vietÄ bei iÅ¡siaiÅ¡kinti ar toje vietoje galima pasukti į kairę, o jeigu taip, tai kurioje vietoje lyginant su posÅ«kiu į deÅ¡inę. Susipažinus su gautu papildomu eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu (3 t., b. l. 14-31) matyti, kad ties posÅ«kiu į deÅ¡inę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, sukti į kairę nėra galimybės. IÅ¡ papildomo eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, eksperimento atlikimo protokolo, Å¡ios vietos fotonuotraukų, filmuotos medžiagos matyti, kad posÅ«kio į kairę manevrÄ galima atlikti tik daug anksčiau, dar neprivažiavus posÅ«kio į deÅ¡inę, į (duomenys neskelbtini) gatvę – 27 metrai iki posÅ«kio į (duomenys neskelbtini) gatvę, galima pasukti į kairę, į miÅ¡ko keliukÄ , o likus 16,4 metro taip pat galima pasukti į kairę – yra įvažiavimas į namo Nr. 49 kiemÄ .Taigi esant tokioms nustatytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad eismo įvykio vietoje atlikti posÅ«kio į kairę manevro nuteistojo vairuojamas automobilis negalėjo, be to, remiantis E. G. ir M.

P. parodymais, Å¡iame automobilyje jie nematė ir įjungto kairiojo posÅ«kio signalo. Todėl, kaip jau minėta 19.4 punkte, galvoti, kad eismo įvykio vietoje R. Ž. vairuojamas automobilis atliks posÅ«kio į kairę manevrÄ , nukentėjusysis E. G. (kaip ir liudytojas M. P.) neturėjo jokio realaus pagrindo. Be bendro pobÅ«džio reikalavimų, numatytų tiek Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnyje, tiek ir KET 4, 9 straipsniuose, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, eismo įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklėse numatyti ir specialÅ«s reikalavimai eismo dalyviams.

KET 132 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus. O KET 134 punkte nurodoma, kad jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.Kaip jau nustatyta anksčiau Å¡ioje nutartyje (16 punkte), prieÅ¡ pradėdamas deÅ¡iniojo posÅ«kio manevrÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) gatvę nuteistojo R.

Ž. vairuojamas automobilis „VW Passat“ su priekaba, nesant tam jokios bÅ«tinybės (pagrindo), praktiÅ¡kai buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ (tik automobilio deÅ¡inysis Å¡onas buvo ant juostos, skiriančios prieÅ¡ingos krypties važiuojamÄ sias dalis). Tiek pats nukentėjusysis, tiek ir jau minėtas liudytojas M. P. teigia, kad nuteistojo vairuojamas automobilis prieÅ¡ pradėdamas deÅ¡inio posÅ«kio manevrÄ ne tik buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , bet ir Å¡io automobilio judėjimo trajektorija (manevravimas) buvo gan pavojinga, R.

Ž. vairuojamas automobilis „VW Passat“ kelyje vingiavo, vairuotojas nenuspėjamai elgėsi, lėtino automobilio važiavimo greitį, net sustojo. Todėl sutiktina su R. Ž. gynėjo skundo teiginiu, jog prieÅ¡ais save kelyje matydamas tokiu bÅ«du važiuojantį automobilį, tokiÄ potencialų pavojų eismo dalyvių saugumui keliančiÄ situacijÄ (kliÅ«tį), nukentėjusysis E. G. ne tik turėjo bÅ«ti atsargus ir iÅ¡laikyti saugų atstumÄ iki priekyje gan pavojingai, nenuspėjamai važiuojančio automobilio „VW Passat“, kad neatsitrenktų į tokiÄ transporto priemonę, kuri be to ir tempė priekabÄ , kas dar didino situacijos (potencialios grėsmės) pavojingumÄ , bet ir, iÅ¡kilus grėsmei kelyje, turėjo nedidinti greičio, o atvirkščiai netgi jį mažinti.

Kolegijos nuomone, minėtų Kelių eismo taisyklių punktų konstrukcija leidžia teigti, kad saugaus atstumo laikymasis, reagavimas į atsiradusias kliūtis ar grėsmę eismo saugumui lėtinant greitį ar stabdant transporto priemonę yra vairuotojo pareiga, nepriklausomai nuo to, ar kliūtys atsiranda kitam eismo dalyviui pažeidus eismo saugumo taisykles, ar nesant pažeidimo, ar dėl kitų, nuo eismo dalyvių nepriklausančių, objektyvių priežasčių. Jeigu vairuotojas gali kliūtį numatyti ar pastebėti, jis privalo imtis KET 134 punkte numatytų priemonių.

Å ių įpareigojimų nesilaikymas pateisinamas tik tuo atveju, jei vairuotojas negali iÅ¡ anksto numatyti ar pastebėti kliūčių. Tačiau Å¡iuo atveju akivaizdu, kad motociklo vairuotojas E. G. tokiÄ kliÅ«tį matė. Apibendrinant nutarties 21-22 punktuose pateiktus duomenis, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Kelių eismo taisyklių reikalavimus nagrinėjamoje eismo įvykio situacijoje pažeidė ne tik nuteistasis R. Ž., bet ir nukentėjusysis E. G., kuris pažeidė KET 132, 134 punktų reikalavimus.Apeliacinį skundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija nesutinka su eismo įvykio ekspertizės iÅ¡vados aÅ¡tunto punktu (1 t., b. l. 113), taip pat Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pateikusio eksperto Vitalij Matusevič paaiÅ¡kinimu pirmosios instancijos teisme, kuriuose teigiama, jog pateiktoje tyrimui medžiagoje nėra pakankamai objektyvių duomenų, kurie įgalintų teigti, kad motociklo „Kawasaki ZX 1000“ vairuotojo E. G. veiksmai techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini.

TokiÄ iÅ¡vadÄ ekspertas pateikė vertindamas tik objektyvius bylos duomenis – eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole, transporto priemonių apžiÅ«ros protokoluose esančiÄ informacijÄ (1 t., b. l. 109-110), tačiau jis visiÅ¡kai nevertino eismo įvykio dalyvių – nuteistojo R. Ž., nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, nematė ir neįvertino atlikus papildomus proceso veiksmus gautų duomenų – papildomo eismo įvykio apžiÅ«ros, eksperimento atlikimo protokolų, kitų tokius veiksmus atlikus gautų duomenų.

Todėl skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas vertindamas eismo įvykio aplinkybes, kilimo priežastis, eismo įvykio dalyvių veiksmus, į tokį eksperto Vitalij Matusevič teiginį ir iÅ¡vados 8 punktÄ atsižvelgė ir suteikė jam pirmenybę prieÅ¡ kitus įrodymus nepagrįstai.Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, kad nukentėjusysis be jau nustatytų (aptartų nutarties 21-23 punktuose) Kelių eismo taisyklių punktų, pažeidė ir eismo įvykio metu galiojusių KET 9, 106, 125 punktų reikalavimus.

KET 9 punkte numatyti bendro pobūdžio reikalavimai vairuotojams, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių nustatymui reikšmės neturi.

Be to, Å¡ie reikalavimai konkretizuoti specialiuose KET punktuose, tame tarpe ir 132, 134 punktuose. Nagrinėjamoje eismo įvykio situacijoje negalima daryti iÅ¡vados, kad nukentėjusysis pažeidė KET 106 punkto, kuris numato, kad prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, reikalavimus. Skundo autorius nepagrįstai teigia, kad nukentėjusysis tvirtino, jog buvo beveik sustojęs, todėl prieÅ¡ pradėdamas važiuoti turėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu.

Visų pirma, nukentėjusysis apklausiamas neteigė, kad buvo visiškai sustojęs, jis tvirtino, kad tik buvo sumažinęs greitį, kad motociklas „riedėjo“, be to KET 106 punkto teiginys „prieš pradėdamas važiuoti“ numato pareigas vairuotojams, pradedantiems važiuoti iš stovėjimo vietos. Nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama ir, kad motociklo „Kawasaki ZX 1000“ vairuotojas galbūt turėjo važiuoti kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto (KET 125 p.).

Tokia nuostata nereiÅ¡kia, kad motociklas (įvertinant jo parametrus) turėjo važiuoti maždaug 0,1-0,3 metro atstumu nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to. Vairuotojas, vadovaudamasis aptariamu KET punktu, atstumÄ iki važiuojamosios dalies kraÅ¡to turi pasirinkti atsižvelgdamas į kelkraščio bei važiuojamosios dalies bÅ«klę, kitas reikÅ¡mingas saugiam eismui aplinkybes. Nukentėjusysis eismo juostoje, kurios plotis 2,7 metro, važiavo maždaug 1,5 metro nutolęs nuo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, nemanevravo, važiavimo krypties nekeitė, todėl nėra jokio pagrindo daryti iÅ¡vados, kad jis nesilaikė nurodyto Kelių eismo taisyklių punkto reikalavimų.

Kaip jau minėta, BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl, kvalifikuojant nusikalstamÄ veikÄ pagal šį straipsnį, bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ (kelių eismo saugumo taisyklių ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimÄ ), bet ir padarinius (sunkų sveikatos sutrikdymÄ ), taip pat priežastinį ryšį tarp eismo taisyklių pažeidimo ir pasekmių, Å¡iuo atveju – sunkaus E. G. sveikatos sutrikdymo. Pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , iÅ¡vadÄ apie priežastinio ryÅ¡io buvimÄ daro teismas, o ne ekspertai (specialistai), kurie sprendžia tik techninius priežastinio ryÅ¡io buvimo klausimus.

Šiame eismo įvykyje dalyvavo du dalyviai – automobilio „VW Passat“ su tempiama priekaba vairuotojas R. Ž. ir motociklo „Kawasaki ZX 1000“ vairuotojas E. G.. Ir kaip jau paminėta anksčiau šioje nutartyje (14, 23 ir kituose punktuose), jie abu pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus – R. Ž. pažeidė KET 111 punkto reikalavimus, o E. G. – KET 132 ir 134 punktų reikalavimus.Tokiais atvejais, kaip jau minėta šios nutarties 10, 26 punktuose, svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio (ar abiejų) padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais – sunkiu nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymu.

Tai reiÅ¡kia, kad bylÄ nagrinėjantis teismas turi įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikÅ¡mę nusikalstamų padarinių atsiradimui. Vertinant nuteistojo, automobilio „VW Passat“ su tempiama priekaba vairuotojo R. Ž. padaryto Kelių eismo taisyklių 111 punkto pažeidimo reikÅ¡mę nusikalstamų padarinių atsiradimui, konstatuotina, kad jeigu nuteistasis, važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) plentu prieÅ¡ pradėdamas sukti į deÅ¡inę, bÅ«tų laikęsis Å¡io KET punkto reikalavimų ir pasitraukęs prie pat važiuojamosios dalies deÅ¡inio kraÅ¡to bei sukęs į (duomenys neskelbtini) gatvę iÅ¡ deÅ¡inės kraÅ¡tinės padėties, tai nagrinėjamas eismo įvykis nebÅ«tų kilęs, kadangi tokioje situacijoje paskui R.

Ž. vairuojamÄ automobilį važiavęs motociklas „Kawasaki ZX 1000“ nebÅ«tų galėjęs (nebÅ«tų turėjęs techninės galimybės ir nebÅ«tų ketinęs) važiuoti pro automobilį „VW Passat“ su prikabinta priekaba jam iÅ¡ deÅ¡inės. O jeigu posÅ«kio manevrÄ automobilio „VW Passat“ vairuotojas R. Ž. atlikinėjo taip kaip nustatyta nutarties 16 punkte, tai yra praktiÅ¡kai iÅ¡važiavęs į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , tai jis turėjo bÅ«ti atidus ir tokį manevrÄ atlikti saugiai, nekliudyti ir nekelti pavojaus važiuojančiam iÅ¡ deÅ¡inės pro jį motociklo vairuotojui.

Tokiu atveju nagrinėjamas eismo įvykis taip pat nebÅ«tų kilęs. Todėl tarp R. Ž. padaryto Kelių eismo taisyklių 111 punkto pažeidimo ir atsiradusių padarinių – sunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo, kaip pagrįstai konstatuota pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Tačiau kolegija taip pat konstatuoja, kad kito eismo įvykio dalyvio – motociklÄ â€žKawasaki ZX 1000“ vairavusio E. G. padaryti Kelių eismo taisyklių 132 ir 134 punktų pažeidimai taip pat priežastiniu ryÅ¡iu susiję su eismo įvykiu ir jo padariniais.

Jeigu E. G., vairuodamas motociklÄ â€žKawasaki ZX 1000“, pastebėjęs prieÅ¡ais save važiuojamojoje dalyje važiavusio automobilio „VW Passat“, kuris dar ir tempė priekabÄ , anksčiau nutartyje (21 punkte) aptartus pavojingus ir nenuspėjamus veiksmus, tai yra grėsmę eismo saugumui, bÅ«tų buvęs atsargus, laikęsis KET 132 ir 134 punktų reikalavimų ir iÅ¡laikęs saugų atstumÄ iki priekyje pavojingai važiuojančio automobilio, nedidinęs greičio ir palaukęs kol grėsmė iÅ¡nyks, eismo įvykis irgi nebÅ«tų įvykęs. Todėl ir tarp E. G. padarytų Kelių eismo taisyklių 132, 134 punktų pažeidimų ir atsiradusių padarinių – sunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo, irgi yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.Taigi nagrinėjamoje eismo įvykio situacijoje abiejų eismo dalyvių – automobilio „VW Passat“ vairuotojo R.

Ž. ir motociklo „Kawasaki ZX 1000“ vairuotojo E. G. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiais padariniais, tai yra sunkiu E. G. sužalojimu.Kaip ne kartÄ konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-297/2009, Nr. 2K-415/2013, Nr. 2K-35/2017) yra galimos ir tokios teisinės situacijos, kai bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga buvo ne vieno eismo dalyvio, o kelių eismo dalyvių padaryti eismo saugumo taisyklių pažeidimai.

Tokiu atveju pagal BK 281 straipsnį (esant kitiems objektyviesiems ir subjektyviesiems nusikalstamos veikos požymiams) atsako visi tie eismo dalyviai, kurių padaryti eismo saugumo taisyklių pažeidimai buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga. T. B. įstatymas nenumato atsakomybės asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , sukėlusį sveikatos sutrikdymÄ jam pačiam. Todėl net ir nustačius, kad ne tik automobilio „VW Passat“ vairuotojo R. Ž., bet ir nukentėjusiojo motociklo „Kawasaki ZX 1000“ vairuotojo padaryti KET pažeidimai buvo eismo įvykio ir kilusių padarinių bÅ«tina sÄ lyga bei dėsninga priežastis, Å¡i aplinkybė nesuteikia pagrindo kitaip vertinti nuteistojo R.

Ž. padarytos veikos, neÅ¡alina Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusiojo E. G. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai ir jų santykis su eismo įvykiu bei jo metu patirta žala, gali turėti reikÅ¡mę tik sprendžiant bausmės, civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ .NusikalstamÄ veikÄ R. Ž. padarė dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, tai yra jis nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors esamojoje situacijoje, įgijęs teisę vairuoti transporto priemonę suteikiantį vairuotojo pažymėjimÄ ir vairuodamas automobilį (padidinto pavojaus Å¡altinį), turėjo ir galėjo suvokti daromÄ pažeidimÄ bei numatyti galimus pažeidimo padarinius ir imtis veiksmų jų iÅ¡vengti.Dėl to kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog nors advokato Romualdo Matonio skundo argumentas dėl nukentėjusiojo E. G. padarytų KET pažeidimų ir yra iÅ¡ dalies pagrįstas, tačiau apeliacinis skundas, kuriame praÅ¡oma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo R.

Ž. iÅ¡teisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, atmestinas, kadangi jame nurodyti kiti skundo argumentai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Dėl nukentėjusiojo E. G. atstovo advokato Martyno Vilčinsko skundoPirmosios instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiajam padarytų kÅ«no sužalojimų kiekį, į tai, kad jis tapo iÅ¡ dalies nedarbingu, paties E. G. elgesį, neturtinę žalÄ Ä¯vertino 8000 eurų, nurodydamas, kad 5000 eurų priteistina iÅ¡ draudimo bendrovės AAS „G.

B.“ Lietuvos filialo, o 3000 eurų – iÅ¡ R. Ž..Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo autoriaus teiginiais, kad nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybės, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių paradimas, nerimas dėl pasveikimo galimybių. Tačiau nukentėjusiojo atstovo argumentai apie netinkamÄ Ä¯statymų nuostatų taikymÄ jo paminėtų argumentų neįvertinimÄ nustatant E. G. padarytos neturtinės žalos dydį yra nepagrįsti.

Neturtinės žalos sÄ voka pateikta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, jos dydžio nustatymo kriterijai – to paties straipsnio 2 dalyje. Nustatant neturtinės žalos dydį įstatymas įpareigoja teismÄ atsižvelgti į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Kaip nustatyta nukentėjusiajam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, jis neteko 60 procentų darbingumo, eismo įvykio pasekmes jaučia iki Å¡iol, apribotos jo judėjimo galimybės, sumažėjo galimybės dirbti ir iÅ¡laikyti Å¡eimÄ , laisvalaikio leidimo bÅ«dai, kankina nerimas dėl ateities, nuotaikų pokyčiai.

  Tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , dėl R. Ž. padarytos nusikalstamos veikos kilusios pasekmės neturi bÅ«ti suabsoliutinamos. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį pagrįstai atsižvelgė ir į paties nukentėjusiojo neatsargius veiksmus, įvardindamas juos rizikingais. Kaip nustatyta apeliacinės instancijos teisme E. G., vairuodamas motociklÄ â€žKawasaki ZX 1000“, elgėsi ne tik rizikingai, bet ir pats pažeidė KET 132, 134 punktų reikalavimus – pastebėjęs prieÅ¡ais save važiavusio automobilio „VW Passat“ pavojingus ir nenuspėjamus veiksmus, tai yra grėsmę eismo saugumui, nebuvo atsargus, nesilaikė KET 132 ir 134 punktų reikalavimų.

Dar daugiau, tokie jo paties padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai irgi buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su šiuo eismo įvykiu. Tokioje situacijoje, kai dėl eismo įvykio ir jo metu atsiradusių pasekmių kaltas ir pats nukentėjusysis E. G., tai yra kai eismo įvykį lėmė ir paties nukentėjusiojo elgesys (padaryti KET pažeidimai), padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas mažesnis (CK 6.282 straipsnio 1 dalis) negu tais atvejais, kai dėl eismo įvykio kaltas tik vienas eismo dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-576/2014, Nr. 2K-25/2017).

Pažymėtina ir tai, kad esant neatsargiai kaltės formai neturtinės žalos dydis yra mažesnis negu esant tyčiai. Vertinant neturtinės žalos dydį nagrinėjamoje situacijoje atsižvelgtina (nors tai ir nėra lemiamas kriterijus) ir į paties nuteistojo R. Ž. asmenybę. Šis asmuo irgi yra neįgalus nuo vaikystės, tik iš dalies (35 procentai) darbingas (3 t., b. l. 57), jo pajamos nėra didelės (3 t., b. l. 58-59).Taigi kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, nebūtų įsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai būtų pritaikęs CK 6.250 straipsnio nuostatas.

Priteistas nukentėjusiajam neturtinės žalos dydis neatsargiu nusikaltimu E. G. padarius sunkų sveikatos sutrikdymÄ neprasilenkia su teismų praktikoje analogiÅ¡kose bylose nustatomomis neturtinės žalos atlyginimo sumomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25/2017). Å iÄ aplinkybę Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo ir nutartyje Nr. 2K-47/2017, kuria panaikino ankstesnę Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį Å¡ioje byloje.

Dėl nukentėjusiojo praÅ¡ymo priteisti patirtas iÅ¡laidas už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ Nukentėjusysis E. G. taip pat praÅ¡o iÅ¡ nuteistojo R. Ž. iÅ¡ieÅ¡koti 363 Eur patirtų proceso iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ dalyvaujant apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose bei atliekant eksperimentÄ (pridėtos 2017 m. vasario 6 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra, 2017 m. kovo 27 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra ir mokėjimo nurodymai (3 t., b. l. 61-64)).Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Å ios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, tačiau Å¡iuo atveju, nusprendžiant iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013).Apeliacinius skundus Å¡ioje baudžiamojoje byloje padavė tiek nuteistojo R.

Ž. gynėjas, tiek ir nukentėjusiojo E. G. atstovas. Vertinant ar iÅ¡ieÅ¡koti praÅ¡omÄ sumÄ ar jos dalį iÅ¡ nuteistojo atsižvelgiama, kad abu Å¡ie skundai atmetami, kad nukentėjusiojo atstovas dalyvavo ir Å¡iÄ bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl visos bylos aplinkybės atstovui nebuvo naujos, į tai, kad teismo posėdžiai apeliacinės instancijos teisme truko neilgÄ laiko tarpÄ (47 ir 55 minutes), taip pat į tai, jog kalti dėl eismo įvykio pripažinti abu eismo dalyviai.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybės, taip pat vadovaujantis proporcingumo principu, prašoma išieškoti nukentėjusiojo atstovo paslaugoms apmokėti suma yra aiškiai per didelė. Todėl kolegijos nuomone išieškota turi būti tik dalis šios sumos – 150 Eur.  Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a: nuteistojo R. Ž. gynėjo advokato Romualdo Matonio ir nukentėjusiojo E. G. atstovo advokato Martyno Vilčinsko apeliacinius skundus atmesti.Iš nuteistojo R.

Ž. išieškoti 150 Eur nukentėjusiojo E. G. apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                 Danutė Giačaitė Evaldas Gražys Olegas Šibkovas