2a55bc8a-1519-4648-a16f-3db2b9d34f20 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedKauno apygardos teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužÄs 3 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų DanutÄs GiaÄaitÄs, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas) ir Olego Å ibkovo,sekretoriaujant Dianai Vorvul,dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,nuteistajam R. Ž., jo gynÄjui advokatui Romualdui Matoniui, nukentÄjusiajam E. G.,nukentÄjusiojo atstovui advokatui Martynui VilÄinskui,vertÄjams iÅ¡ gestų kalbų Rimai Montvilienei, Vijolei TadaraviÄienei,vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R.
Legislator headnote
AI generated2a55bc8a-1519-4648-a16f-3db2b9d34f20 · Kauno apygardos teismas: NukentÄjusįjį pažeidus KET 134 p. pripažino ir pirmosios instancijos teismas, taÄiau, kaip tvirtina skunde nuteistojo gynÄjas, pirmosios instancijos teismas suklydo iÅ¡ esmÄs nemotyvuotai nutarÄs, jog pagrindine eismo įvykį sÄ lygojusia priežastimi buvo nuteistojo, o ne nukentÄjusiojo veiksmai. Skundo autoriaus įsitikinimu, Å¡iuo atveju akivaizdu, kad eismo įvykis kilo ne dÄl galimai R. Ž. formaliai padaryto KET 111 p. pažeidimo, bet dÄl aiÅ¡kiai nerÅ«pestingo paties E. G. elgesio, pasireiÅ¡kusio įvykio metu galiojusių KET 9, 106, 125, 132, 134 p. pažeidimu.
Full text
Baudžiamoji byla Nr. 1A-206-579/2017Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00238-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                  1.2.25.4.2.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.4.; 2.1.15.1.2.;                                                                  2.4.6.1.; 2.4.7.
Kauno apygardos teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužÄs 3 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų DanutÄs GiaÄaitÄs, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas) ir Olego Å ibkovo,sekretoriaujant Dianai Vorvul,dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,nuteistajam R. Ž., jo gynÄjui advokatui Romualdui Matoniui, nukentÄjusiajam E. G.,nukentÄjusiojo atstovui advokatui Martynui VilÄinskui,vertÄjams iÅ¡ gestų kalbų Rimai Montvilienei, Vijolei TadaraviÄienei,vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R.
Ž. gynÄjo advokato Romualdo Matonio ir nukentÄjusiojo E. G. atstovo advokato Martyno VilÄinsko apeliacinius skundus dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo R. Ž. pripažintas kaltu padarÄs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 281 straipsnio 3 dalyje ir nubaustas 10 MGL (376 Eur) bauda, įpareigojant baudÄ sumokÄti per Å¡eÅ¡is mÄnesius nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos.NukentÄjusiajam E. G. iÅ¡ AAS âG. B.â Lietuvos filialo priteista 4640,02 Eur turtinei žalai atlyginti, iÅ¡ AAS âG.
B.â Lietuvos filialo 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, iÅ¡ R. Ž. â 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1304,57 Eur advokato paslaugoms apmokÄti. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : R. Ž. nuteistas už tai, kad 2014 m. kovo 29 d, apie 13.30 val., vairuodamas automobilį âVW Passatâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) nuo 2.4.6.1.; 2.4.7. link 2.4.6.1.; 2.4.7., ties namu Nr. 49, pažeidÄ Kelių eismo taisyklių 106 p., galiojanÄio Å¡iuo metu (111 p., galiojÄs įvykio metu) reikalavimus tuo, kad, prieÅ¡ pradÄdamas sukti į deÅ¡inÄ, iÅ¡ anksto nepasitraukÄ prie pat važiuojamosios dalies deÅ¡iniojo kraÅ¡to, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nedavÄ kelio iÅ¡ deÅ¡inÄs pro jį važiavusiam motociklui âKawasaki ZX 1000â, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam E. G., dÄl to su juo susidÅ«rÄ, eismo įvykio metu padarydamas motociklo vairuotojui nukentÄjusiajam E. G. sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Apeliaciniame skunde nuteistojo R. Ž. gynÄjas advokatas R. M. (toliau â ir gynÄjas) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkÄs teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo R. Ž. iÅ¡teisinti jam nepadarius veikos, turinÄios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. GynÄjo nuomone, priimant nuosprendį iÅ¡ esmÄs buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, imperatyviai įpareigojanÄios teisÄjÄ Ä¯rodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, bei dÄl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Sprendžiant iÅ¡ apraÅ¡omosios nuosprendžio dalies, pagrindine ir vienintele eismo įvykio, kurio metu sunkiai sutrikdyta nukentÄjusiojo sveikata, sÄ lygojusia priežastimi tapo automobilį âVW Passatâ vairavusio R. Ž. veiksmai. NukentÄjusiojo veiksmus teismas pavadino netinkamu kliÅ«ties apvažiavimu, pripažino tik rizikingais, taigi turinÄiais reikÅ¡mÄ skiriant bausmÄ bei nustatant neturtinÄs žalos dydį. IÅ¡ teismo nuosprendžio lieka neaiÅ¡ku, kokiais bÅ«tent įrodymais, atlikÄs teisinį byloje nustatytų aplinkybių vertinimÄ , pirmosios instancijos teismas grindžia savo iÅ¡vadÄ dÄl, jo nuomone, pagrindine laikytinos eismo įvykio kilimo priežasties (R.
Ž. veiksmų kaltumo) ir kodÄl, gynÄjo nuomone, tiesiogine įvykio kilimo priežastimi laikytinus nukentÄjusiojo veiksmus teismas vertina tik kaip rizikingus. Toks teismo iÅ¡vadų suraÅ¡ymas, nepagrindžiant jų konkreÄiais įrodymais, skundo autoriaus nuomone, laikytinas ne tik ydingu, bet ir akivaizdžiai, o tuo paÄiu iÅ¡ esmÄs, pažeidžianÄiu BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimÄ , iÅ¡ dalies sietinÄ su gynybos teisÄs pažeidimu apeliaciniame procese.Skundo autorius teigia, kad apkaltinamajame nuosprendyje nepakanka vien tik apraÅ¡yti teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirtus įrodymus, juos bÅ«tina tiesiogiai susieti su vienokiomis ar kitokiomis teismo iÅ¡vadomis, jau nekalbant apie iÅ¡vadÄ , kuri tampa pagrindu asmenį pripažinti kaltu.
GynÄjas skunde nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies teisingai pastebÄjo, kad Å¡ioje byloje yra dvi teismo ekspertų iÅ¡vados, kurios nÄra identiÅ¡kos, taÄiau teismo vertinimas praktiÅ¡kai sutampa su techniniu eksperto Valerij MatuseviÄ vertinimu. TaÄiau kodÄl nemotyvuotai atmesta eismo įvykio specialisto Lino Andrijausko iÅ¡vada dÄl eismo įvykį sÄ lygojusių nukentÄjusiojo veiksmų, nuosprendyje nutylÄta. Tokį teismo pasirinkimÄ , skundo, autoriaus nuomone, galÄjo lemti tai, kad Valerij MatuseviÄ atliktas tyrimas pavadintas kompleksiniu, taÄiau pats ekspertas teismo posÄdyje pripažino, jog įvykio aplinkybes su teismo medicinos eksperte tyrÄ atskirai, o ekspertÄs nustatytos aplinkybÄs jokios įrodomosios reikÅ¡mÄs jo iÅ¡vadoms neturÄjo.
Visa tai reiÅ¡kia, kad Å¡is įrodymas (kompleksinÄs ekspertizÄs aktas), lyginant jį su eismo įvykių tyrimo specialisto L. Andrijausko iÅ¡vada, negali bÅ«ti laikomas iÅ¡samesniu ar patikimesniu. Tai patvirtina, kad eismo įvykio kilimo priežastys techniniu požiÅ«riu konkreÄioje situacijoje vertinamos skirtingai, taigi Å¡ioje byloje bÅ«tinas teisinis faktinių aplinkybių vertinimas. TaÄiau toks vertinimas turi bÅ«ti motyvuotai pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu.
GynÄjas skunde taip pat pabrÄžia, kad pripažįstant, jog įvykio metu galiojÄs KET 111 punktas iÅ¡ tiesų reikalavo prieÅ¡ sukant į deÅ¡inÄ iÅ¡ anksto pasitraukti prie pat atitinkamo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, vien tik toks galimai nuteistojo (jo ginamojo) padarytas pažeidimas (specialistams nustaÄius, kad susidÅ«rimas įvyko apie 1,5 m nuo važiuojamosios dalies kraÅ¡to) jokiu bÅ«du nesÄ lygojo, o juo labiau netapo pagrindine ar vienintele priežastimi autoįvykiui kilti. Skundo autorius nurodo, kad R.
Ž. vairavo automobilį su priekaba, o tai reiÅ¡kia, jog tokioje situacijoje įvykio metu galiojÄs KET 112 punktas (dabar galiojantis 107 punktas) leido atlikti manevrÄ ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, kraÅ¡to, jeigu tai nekliudys kitoms transporto priemonÄms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams (besilaikantiems KET reikalavimų, kurių veiksmai prognozuojami). Juo labiau, kad posÅ«kis į deÅ¡inÄ, sprendžiant iÅ¡ eismo įvykio schemos, buvo akivaizdžiai mažesnis, kaip 90 laipsnių (galbÅ«t apie 45 laipsnius, o sukti reikia taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtÄ ir iÅ¡važiuodama iÅ¡ jos transporto priemonÄ neatsidurtų prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostoje (KET 113 punktas, Å¡iuo metu â 108 punktas)).
Kaip skunde teigia nuteistojo gynÄjas, iÅ¡ nukentÄjusiojo E. G. ir liudytojo M. P. (ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui) parodymų matyti, kad jo ginamojo R. Ž. vairuojamo automobilio manevravimas dar prieÅ¡ eismo įvykį minÄtiems asmenims sukÄlÄ Ä¯tarimÄ , pasak M. P., pasireiÅ¡kusį persirikiavimu į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ ir važiavimÄ Å¡ia juosta apie 20 m. NukentÄjusysis, pasakodamas apie R. Ž. automobilio judÄjimÄ , netgi nurodÄ: âautomobilio vairuotojas pilnai iÅ¡važiavo į kairÄ eismo juostÄ , pilnai sustojo.
Ä®sitikinau, kad jis stovi. KairÄje namas su atitvaru, galima sustoti ir prie atitvaro. Namas kitoje pusÄje yra, ar yra keliukas, nežinau. Nei deÅ¡inių, nei kairių posÅ«kių nerodÄ. AÅ¡ beveik buvau sustojÄs, kaltinamojo veiksmai sukÄlÄ Ä¯tarimÄ . Jis vingiavo, eismas buvo jau nesaugus. Veiksmų nesiÄmiau, nes buvo neadekvatus žmogus. Sustojimas buvo neįprastas. Toks automobilio vairuotojo manevras buvo neleistinasâ. NukentÄjusiojo nurodytos aplinkybÄs leidžia daryti prielaidÄ , kad subjektyviu E. G. vertinimu, pasivijÄs nuteistojo automobilį ir važiuodamas iÅ¡ paskos, jis tiesiogiai susidÅ«rÄ su potencialų pavojų eismo dalyvių saugumui kelianÄia situacija (kliÅ«timi), kuri ne tik neleido jam bandyti iÅ¡ deÅ¡inÄs apvažiuoti nuteistojo R.
Ž. automobilį, bet ir tÄsti judÄjimÄ apskritai. Apeliantas skunde teigia, kad taip susiklosÄiusi situacija, siekiant iÅ¡vengti galimo susidÅ«rimo, imperatyviai įpareigojo nukentÄjusįjį laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Taip pat siekiant iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, E. G. privalÄjo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus atvejus, kai dÄl to kiltų pavojus jo paties, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonÄs padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 5 str., KET 9 p.), o prieÅ¡ pradedant važiuoti (nukentÄjusysis tvirtina, kad buvo beveik sustojÄs), įsitikinti, kad tai daryti saugu (įvykio metu galiojÄs KET 106 p.), galbÅ«t važiuoti kuo arÄiau deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to (KET 125 p.), laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojanÄiÄ transporto priemonÄ, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad bÅ«tų saugu (KET 132 p.), atsiradus kliÅ«Äiai ar iÅ¡kilus pavojui eismo saugumui sulÄtinti greitį, netgi visiÅ¡kai sustabdyti (KET 134 p.).
Skundo autoriaus nuomone, atsargus ir KET reikalavimų kontekste teisiÅ¡kai nepriekaiÅ¡tingas nukentÄjusiojo elgesys turÄjo pasireikÅ¡ti tuo, kad Å¡is turÄjo palaukti, kol jo ginamojo, nuteistojo R. Ž., automobilis baigs manevrÄ arba visiÅ¡kai sustos, tai yra kol iÅ¡nyks E. G. kilÄ Ä¯tarimai dÄl neleistinų automobilio âVW Passatâ vairuotojo manevravimų ir neadekvataus vairuotojo elgesio pavojingai susiklosÄiusioje eismo situacijoje. GynÄjo įsitikinimu, paminÄtos aplinkybÄs leidžia daryti visiÅ¡kai pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nukentÄjusiojo nepriekaiÅ¡tingas paminÄtų KET reikalavimų laikymasis, bet jokiu bÅ«du ne visiÅ¡kai nerÅ«pestingas elgesys, pasireiÅ¡kÄs beatodairiÅ¡ku greitÄjimu per keletÄ metrų iki 72 km/h, bÅ«tų buvÄ visiÅ¡kai pakankamas ne tik eismo įvykiui iÅ¡vengti, bet ir jo nesukelti paÄiam.
NukentÄjusįjį pažeidus KET 134 p. pripažino ir pirmosios instancijos teismas, taÄiau, kaip tvirtina skunde nuteistojo gynÄjas, pirmosios instancijos teismas suklydo iÅ¡ esmÄs nemotyvuotai nutarÄs, jog pagrindine eismo įvykį sÄ lygojusia priežastimi buvo nuteistojo, o ne nukentÄjusiojo veiksmai. Skundo autoriaus įsitikinimu, Å¡iuo atveju akivaizdu, kad eismo įvykis kilo ne dÄl galimai R. Ž. formaliai padaryto KET 111 p. pažeidimo, bet dÄl aiÅ¡kiai nerÅ«pestingo paties E. G. elgesio, pasireiÅ¡kusio įvykio metu galiojusių KET 9, 106, 125, 132, 134 p. pažeidimu.
Vien tik subjektyvus ir visiÅ¡kai nepagrįstas nukentÄjusiojo įsitikinimas, kad R. Ž. rengiasi sukti į kairÄ, kur net nÄra iÅ¡važiavimo iÅ¡ kelio, jam nesuteikÄ teisÄs manevruoti KET prieÅ¡taraujanÄiu bÅ«du. Pirmosios instancijos teismas klaidingai teisiÅ¡kai įvertino eismo įvykio metu susiklosÄiusiÄ teisinÄ situacijÄ jos dalyvių veiksmų, priežastinio ryÅ¡io su kilusiais padariniais aspektu, dÄl to R. Ž. atžvilgiu netinkamai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ .
NukentÄjusiojo E. G. atstovas advokatas Martynas VilÄinskas (toliau â ir atstovas) skunde praÅ¡o Kauno apylinkÄs teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendį pakeisti dalyje dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo: priteisti nukentÄjusiajam E. G. 53 483,55 Eur solidariai iÅ¡ R. Ž. ir AAS âG. B.â Lietuvos filialo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, sprÄsdamas klausimÄ dÄl neturtinÄs žalos dydžio, visiÅ¡kai nevertino aplinkybių, kurios buvo nurodytos patikslintame ieÅ¡kinyje, pažymÄtos baigiamosiose kalbose.
Nebuvo analizuota teismų praktika, neatsižvelgta į byloje nustatytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas formaliai pažymÄjo vien tai, kad â<...> neturtinÄs žalos dydį teismas nustato atsižvelgdamas ir į nukentÄjusiojo E. G. veiksmus eismo įvykio metu <...>â. Å ia aplinkybe pirmosios instancijos teismas galÄjo remtis tik dÄl bausmÄs â baudos â dydžio, taÄiau tai negali bÅ«ti kriterijumi nustatant neturtinÄs žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kiek nukentÄjusysis patyrÄ dvasinių iÅ¡gyvenimų, kokie buvo ir iÅ¡liko jam sukelti fiziniai nepatogumai, kaip negrįžtamai pasikeitÄ jo gyvenimo bÅ«das ir kokybÄ.
Nebuvo įvertinta tai, jog dÄl netekto darbingumo nukentÄjusysis turÄs ribotas galimybes likusį gyvenimÄ iÅ¡laikyti save ir savo Å¡eimÄ . Neįvertinta ir tai, kad dÄl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentÄjusiajam liko liekamieji reiÅ¡kiniai estetiniu požiÅ«riu, t. y. randai, protezai, sumažÄjusios judÄjimo galimybÄs. Atstovas pabrÄžia, kad neturtinÄs žalos nustatymo klausimas yra ne teisÄs, bet fakto klausimas. NeturinÄs žalos pasekmÄs gali bÅ«ti fizinio ar (ir) dvasinio pobÅ«džio.
Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dÄl jau įvykusio fakto, bet neiÅ¡vengiamai vertina ateities požiÅ«riu. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiÅ¡kÄs pavojingu gyvybei sunkių kÅ«no sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių iÅ¡gyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvÅ«s ir dÄl to vertinami kaip darantys neturtinÄ Å¾alÄ . Jei fiziniai sužalojimai yra tokio pobÅ«džio, kad iÅ¡ karto nepaÅ¡alinamos jų pasekmÄs, be iÅ¡gyvenimų dÄl sužalojimo fakto, prie neturtinÄs žalos gali bÅ«ti priskiriami iÅ¡gyvenimai kaip susirÅ«pinimas bÅ«simomis pasekmÄmis, t. y. kaip sužalojimas paveiks sveikatÄ ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai paÅ¡alinti darant plastines operacijas, iÅ¡gyvenimai dÄl to, kad reikÄs atlikti operacijas ir kt.
SusirÅ«pinimas dÄl bÅ«simų fizinio sužalojimo pasekmių Å¡alinimo negali bÅ«ti vertinamas kaip bÅ«simoji neturtinÄ Å¾ala arba nereali žala, nes susirÅ«pinimas dÄl sužalojimo pasekmių paÅ¡alinimo ateityje bÅ«tinumo ir sÄkmÄs yra realus ir suprantamas.Atstovas skunde teigia, kad nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmÄ, pasveikimo galimybÄs, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turÄtų galimybių paradimas.
PasekmÄs vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu. Å iuo atveju dÄl padarytų sužalojimų nukentÄjusysis neteko net 60 procentų darbingumo, t. y. darbingumo netekimas yra tiesiogiai susijÄs su eismo įvykiu ir nulemtas nuteistojo veiksmų. Nuteistojo nusikalstamais veiksmais nukentÄjusiajam buvo sukelti ne tik sveikatos sužalojimai, kurie sukÄlÄ liekamuosius reiÅ¡kinius, dÄl kurių neaiÅ¡ku kada nukentÄjusysis atgaus visas buvusias fizines galimybes ir galÄs gyventi pilnavertiÅ¡kai, nebejausdamas liekamųjų reiÅ¡kinių.
DÄl įvykio pasekmių buvo apriboti nukentÄjusiojo kokybiÅ¡ko gyvenimo bei laisvalaikio leidimo bÅ«dai, dÄl to jis skaudžiai iÅ¡gyveno ir patyrÄ emocinÄ depresijÄ . Taip pat dÄl Å¡io įvykio metu patirtų nepatogumų pasidarÄ dirglesnis, nervingesnis, dÄl ko kenÄia santykių kokybÄ su brangiais žmonÄmis. Vargina nerimas, sutrikÄs miegas, bendras silpnumas, darbingumo sumažÄjimas, nuotaikos pokyÄiai. NukentÄjusysis patyrÄ dvasinį sukrÄtimÄ , nepatogumus, sumažÄjo bendravimo galimybÄs, buvo sutrikdytas normalus jo gyvenimo ritmas.
DÄl sukeltų neigiamų pokyÄių sveikatai ir patirtų iÅ¡gyvenimų nukentÄjusysis yra sukrÄstas iki Å¡iol.Atstovas pažymi, kad neturtinÄs žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Teismo sprendime turi bÅ«ti iÅ¡vardinti ir pasverti argumentai, dÄl kurių žalos dydis gali bÅ«ti nustatomas didesnis ir motyvai, dÄl kurių žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti mažesnis. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino bylos aplinkybių, neįvertino, kad nukentÄjusysis patyrÄ negrįžtamas pasekmes, tiek fizines, tiek dvasines.
ŽalÄ padariusio asmens turtinÄ padÄtis sveikatos sužalojimo ar gyvybÄs atÄmimo atveju negali bÅ«ti laikoma kriterijumi nustatant neturtinÄs žalos dydį. Esminis neturtinÄs žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatÄ yra sužalojimo pasekmÄs ir dÄl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai. Atstovo įsitikinimu, visos aukÅ¡Äiau paminÄtos aplinkybÄs sudaro teisinį ir faktinį pagrindÄ nukentÄjusiajam priteisti 53 483,55 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsiliepime į nuteistojo R.
Ž. gynÄjo advokato Romualdo Matonio skundÄ nukentÄjusiojo E. G. atstovas advokatas Martynas VilÄinskas praÅ¡o nuteistojo R. Ž. gynÄjo skundÄ atmesti.Atsiliepime atstovas pažymi, kad bylos duomenimis yra nustatyta, jog eismo įvykio metu abu eismo dalyviai pažeidÄ KET. Pirmosios instancijos teismas, įvertinÄs abi teismo ekspertų iÅ¡vadas, ekspertų paaiÅ¡kinimus, pagrįstai priÄjo prie iÅ¡vados, kad nuteistojo veiksmai kelių eismo situacijoje buvo pagrindine priežastimi kilti eismo įvykiui, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentÄjusiojo sveikata.Pagal kasacinÄ praktikÄ , tokiu atveju, kai abu eismo dalyviai pažeidžia KET, turi bÅ«ti įvertinta abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikÅ¡mÄ nusikalstamų padarinių atsiradimui.
Tokiu atveju reikia nustatyti, kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga ir turÄjo priežastinį ryšį su kilusiais padariniais. Ä®vertinÄs byloje surinktų įrodymų visumÄ , pirmosios instancijos teismas padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent nuteistojo veiksmai (prieÅ¡ sukdamas į deÅ¡inÄ iÅ¡ anksto nepasitraukÄ prie pat važiuojamosios dalies deÅ¡iniojo kraÅ¡to, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nedavÄ kelio iÅ¡ deÅ¡inÄs pro jį važiavusiam motociklui, vairuojamam nukentÄjusiojo ir su juo susidÅ«rÄ), buvo pagrindinÄ sÄ lyga eismo įvykiui kilti ir jo metu kilusiems padariniam atsirasti.
Kadangi nuteistasis manevrÄ atlikinÄjo pažeisdamas KET reikalavimus, nukentÄjusysis neteko galimybÄs suvokti, kad nuteistasis staiga pasuks į deÅ¡inÄ ir prarado galimybÄ iÅ¡vengti susidÅ«rimo su automobiliu.NagrinÄjamoje situacijoje motociklo vairuotojo nepasirinktas saugus atstumas grÄsmÄs eismo saugumui nekÄlÄ, o automobilio vairuotojas, pradÄdamas sukimo manevrÄ ne nuo kraÅ¡tinÄs kelio padÄties, sudarÄ kliÅ«tį iÅ¡ paskos važiavusiam vairuotojui, kuris negalÄjo numatyti, kad, sulÄtinÄs greitį, bÅ«damas prieÅ¡ingoje kelio eismo juostoje, automobilio vairuotojas pradÄs sukimo manevrÄ ir automobiliu užtvers keliÄ ir bÅ«tent dÄl to motociklo vairuotojas neturÄjo galimybÄs iÅ¡vengti susidÅ«rimo.Teismo posÄdyje nuteistojo R.
Ž. gynÄjas advokatas R. M. jo paties apeliacinį skundÄ praÅ¡Ä tenkinti, o nukentÄjusiojo E. G. atstovo advokato Martyno VilÄinsko apeliacinį skundÄ praÅ¡Ä atmesti. NukentÄjusysis E. G. ir jo atstovas advokatas Martynas VilÄinskas atstovo apeliacinį skundÄ praÅ¡Ä tenkinti, o nuteistojo gynÄjo apeliacinį skundÄ â atmesti. ProkurorÄ nuteistojo R. Ž. gynÄjo advokato Romualdo Matonio skundÄ praÅ¡Ä atmesti, nukentÄjusiojo E. G. atstovo advokato Martyno VilÄinsko â tenkinti.Nuteistojo R.
Ž. gynÄjo advokato Romualdo Matonio ir nukentÄjusiojo E. G. atstovo advokato Martyno VilÄinsko apeliaciniai skundai atmetami. DÄl nuteistojo R. Ž. gynÄjo advokato Romualdo Matonio apeliacinio skundoBylų apeliacinio nagrinÄjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisÄjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumÄ ir teisÄtumÄ (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynÄjas nesutinka su R.
Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos teisiniu vertinimu, nurodydamas, kad teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, nesilaikÄ BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir neteisingai nustatÄ priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių, kadangi teisiÅ¡kai neįvertino nukentÄjusiojo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, dÄl ko neteisingai nustatÄ pagrindinÄ nagrinÄjamo eismo įvykio kilimo priežastį.Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnis numato, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo ne tik mokÄti Kelių eismo taisykles, bet ir jų laikytis, taip pat privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai.Tokias paÄias bendrojo pobÅ«džio pareigas visiems eismo dalyviams nustato ir Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (su vÄlesniais pakeitimais) patvirtintos Kelių eismo taisyklÄs (toliau â ir KET) â konkreÄiai, Å¡ių taisyklių 4, 5, 9 punktai.
NagrinÄjamo eismo įvykio metu galiojo 2012 m. lapkriÄio 28 d. VyriausybÄs nutarimo Nr. 1436 patvirtinta KET redakcija, kurios atitinkami punktais ir bus remiamasi Å¡ioje nutartyje (BK 3 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ BK 281 straipsnio 3 dalyje apraÅ¡ytos nusikalstamos veikos konstrukcijos matyti, kad kvalifikuojant veikÄ pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį, bÅ«tina nustatyti ne tik atitinkamÄ Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ ir jo padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp jų. Toks priežastinis ryÅ¡ys yra objektyvaus pobÅ«džio, dÄsningas, todÄl konstatuojamas tuo atveju, kai bÅ«tent pavojinga veika, o ne kitos priežastys yra nulÄmÄ padarinių atsiradimÄ .
IÅ¡vada apie priežastinio ryÅ¡io buvimÄ tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių daroma nustaÄius, kuris eismo dalyvis pažeidÄ Kelių eismo taisyklių reikalavimus, o kai pažeidimus padaro keli eismo dalyviai â kurio eismo dalyvio veika buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga ir buvo bÅ«tiname priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiais padariniais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklÄs, bÅ«tinÄ ja baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sÄ lyga pripažįstama tada, kai analogiÅ¡koje situacijoje Å¡iam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis su atsiradusiais padariniais neįvyktų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2014, Nr. 2K-228-303/2015, Nr. 2K-35-895/2017).R.
Ž. nuteistas už tai, kad jis pažeidÄ KET 111 punktÄ , galiojusį eismo įvykio metu (Å¡iuo metu KET 106 punktas) tai yra, kad 2014 m. kovo 29 d., apie 13.30 val., vairuodamas automobilį âVW Passatâ, ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 49, prieÅ¡ pradÄdamas sukti į deÅ¡inÄ, iÅ¡ anksto nepasitraukÄ prie pat važiuojamosios dalies deÅ¡iniojo kraÅ¡to, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nedavÄ kelio iÅ¡ deÅ¡inÄs pro jį važiavusiam motociklui âKawasaki ZX 1000â, kurį vairavo E. G. ir su juo susidÅ«rÄ.Nors nuteistasis nagrinÄjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme ir neprisipažino pažeidÄs KET 111 punkto reikalavimus bei tvirtino, kad prieÅ¡ pradÄdamas sukti į deÅ¡inÄ buvo pasitraukÄs prie pat važiuojamosios dalies deÅ¡inio kraÅ¡to, taip pat buvo įsitikinÄs, kad atlikti posÅ«kį saugu (tokias paÄias aplinkybes nurodÄ ir kartu su R.
Ž. važiavusi liudytoja B. D.), taÄiau tokį Å¡ių asmenų teiginį paneigia ne tik paskui R. Ž. važiavÄ nukentÄjusysis E. G., liudytojas M. P., bet ir autotechninio tyrimo iÅ¡vada, taip pat atlikus eismo įvykio ekspertizÄs metu gauti duomenys. Specialistas, atlikÄs objektų autotechninį tyrimÄ , iÅ¡vadoje (1 t., b. l. 49-52) pažymÄjo, kad, remiantis eismo įvykio apžiÅ«ros metu nustatyta aplinkybe, jog motociklo âKawasaki ZX 1000â slydimo pÄdsakas prasideda 1,5 m atstumu nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, darytina iÅ¡vada, kad toks pÄdsakas susiformavo motociklo priekiniam ratui atsitrenkus į deÅ¡inio posÅ«kio manevrÄ daranÄio automobilio âVW Passatâ deÅ¡inį Å¡onÄ ir nuo smÅ«gio staiga pasisukus į deÅ¡inÄ.
Taip pat Å¡ioje iÅ¡vadoje teigiama, kad susidÅ«rimo metu automobilio deÅ¡inysis Å¡onas buvo ne arÄiau kaip 1,5 metro atstumu nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, o kairÄs pusÄs (automobilio) ratas važiavo arÄiau kelio vidurio linijos, tai yra automobilis âVW Passatâ, prieÅ¡ atlikdamas deÅ¡inio posÅ«kio manevrÄ , nebuvo pasitraukÄs prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo kraÅ¡to (1 t., b. l. 49-52). Dar daugiau, eismo įvykio ekspertizÄ (1 t., b. l. 108-113) atlikÄs ekspertas ne tik konstatavo, kad motociklo slydimo žymÄ, prasidedanti 1,5 m atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies deÅ¡inio kraÅ¡to, susiformavo toje vietoje motociklo priekiniam ratui atsitrenkus automobilio âVW Passatâ deÅ¡inį Å¡onÄ , bet ir, atlikÄs papildomus tyrimus, skaiÄiavimus (modeliuodamas eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių judÄjimÄ ), nustatÄ, kad į padÄtį, buvusiÄ prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ , automobilis âVW Passatâ gali patekti, kai posÅ«kio į deÅ¡inÄ manevras pradedamas automobilio deÅ¡iniajam Å¡onui bÅ«nant ne mažesniu kaip 2,8 m atstumu nuo važiuojamosios dalies deÅ¡iniojo kraÅ¡to.
Ekspertas Vitalij MatuseviÄ, apklaustas pirmosios instancijos teisme, ne tik patvirtino tokiÄ savo iÅ¡vadÄ , bet ir pažymÄjo, kad, remiantis ekspertizÄs metu atliktais skaiÄiavimais, 2,8 metro atstumas (nuo važiuojamosios dalies deÅ¡inio kraÅ¡to), kuriame buvo automobilio âVW Passatâ deÅ¡inysis Å¡onas prieÅ¡ pradedant posÅ«kio manevrÄ , buvo mažiausias galimas (ribinis).NetikÄti tokiomis tyrimus atlikusių eismo įvykių specialistų (Vitalij MatuseviÄ taip pat turi ir transporto trasologijos eksperto kvalifikacijÄ ) iÅ¡vadomis kolegija neturi pagrindo, kadangi jos padarytos ne tik įvertinus objektyvius eismo įvykio vietoje užfiksuotus duomenis, bet ir remiantis moksliniais tyrimais, taip pat kaip jau minÄta, atlikus papildomus, platesnio masto tyrimus, skaiÄiavimus.Remiantis Å¡iomis iÅ¡vadomis, taip pat eismo įvykio apžiÅ«ros metu užfiksuotais duomenimis, nukentÄjusiojo E. G., liudytojo M.
P. (ikiteisminio tyrimo metu) parodymais daroma neabejotina iÅ¡vada, kad nuteistasis R. Ž., prieÅ¡ sukdamas į deÅ¡inÄ nevykdÄ Kelių eismo taisyklių 111 punkte numatyto reikalavimo iÅ¡ anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo kraÅ¡to ir tokiu bÅ«du pažeidÄ minÄtÄ Kelių eismo taisyklių reikalavimÄ .Kaip patikimesne, labiau pagrįsta ir motyvuota kolegija remiasi eismo įvykio ekspertizÄs iÅ¡vada, kad prieÅ¡ pradÄdamas posÅ«kio į deÅ¡inÄ manevrÄ automobilio âVW Passatâ, vairuojamo R.
Ž., deÅ¡inysis Å¡onas buvo ne mažesniu kaip 2,8 m atstumu nuo važiuojamosios dalies deÅ¡iniojo kraÅ¡to. TokiÄ iÅ¡vadÄ kolegija daro atsižvelgdama į tai, kad Å¡is ekspertinis tyrimas atliktas ne tik įvertinus eismo įvykio metu užfiksuotus duomenis (kaip specialisto iÅ¡vadoje), bet ir atlikus platesnio spektro ekspertinius tyrimus (transporto priemonių judÄjimo modeliavimus, matematinius skaiÄiavimus), į ekspertizÄ atlikusio specialisto kompetencijÄ â jis turi ne tik eismo įvykio, bet ir transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikacijÄ .
Juolab, kad specialistas, atlikÄs objektų autotechninį tyrimÄ â Linas Andrijauskas, apklausiamas pirmosios instancijos teisme iÅ¡ esmÄs neprieÅ¡taravo tokiai ekspertizÄs iÅ¡vadai ir patvirtino, jog automobilis âVW Passatâ su priekaba, prieÅ¡ pradÄdamas posÅ«kio į deÅ¡inÄ manevrÄ , galÄjo bÅ«ti netgi Å¡iek tiek ar visiÅ¡kai iÅ¡važiavÄs į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ . Taigi, atsižvelgiant į eismo įvykio apžiÅ«ros protokole (1 t., b. l. 8-10) užfiksuotÄ važiuojamosios kelio dalies plotį 7,5 metro (kartu su skiriamosios juostos ploÄiu 0,1 m), eismo įvykio ekspertizÄs akto iÅ¡vadÄ (1. t., b. l. 110), galima daryti iÅ¡vadÄ , kad prieÅ¡ pradÄdamas deÅ¡iniojo posÅ«kio manevrÄ automobilis âVW Passatâ praktiÅ¡kai buvo iÅ¡važiavÄs į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ (tik automobilio deÅ¡inysis Å¡onas buvo ant skiriamosios juostos) ir posÅ«kio manevrÄ pradÄjo iÅ¡ nustatytos padÄties.
Tokia iÅ¡vada neprieÅ¡tarauja ir nukentÄjusiojo E. G. teisminio nagrinÄjimo metu nurodytoms eismo įvykio aplinkybÄms. PažymÄtina, kad nuteistojo R. Ž. gynÄjas advokatas R. M. apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybÄs, kad nuteistasis, vairuodamas automobilį âVW Passatâ ir prieÅ¡ sukdamas į deÅ¡inÄ pažeidÄ Kelių eismo taisyklių 111 punkte numatytÄ reikalavimÄ (prieÅ¡ sukant iÅ¡ anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo kraÅ¡to), iÅ¡ esmÄs jau nebeginÄijo, tik Å¡io pažeidimo svarbÄ ir reikÅ¡mÄ eismo įvykio kilimui menkino, nurodydamas, kad tai tik formalus, tik galimas pažeidimas.Tuo paÄiu kolegija nepagrįstu laiko skundo autoriaus advokato Romualdo Matonio teiginį, kad vien tik aplinkybÄ, jog nuteistasis R.
Ž., vairuodamas automobilį âVW Passatâ ir prieÅ¡ sukdamas į deÅ¡inÄ nebuvo pasitraukÄs prie deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, jokiu bÅ«du nesÄ lygojo, o juo labiau netapo pagrindine ar vienintele priežastimi autoįvykiui kilti, kadangi nuteistasis tuo metu vairavo automobilį su prikabinta priekaba, o KET 112 punktas tokioje situacijoje leido atlikti posÅ«kio manevrÄ ir ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo kraÅ¡to, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonÄms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Visų pirma, net ir atliekant posÅ«kio manevrÄ ne nuo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, tai niekaip nesumenkina vairuotojo pareigos bÅ«ti atidžiam ir posÅ«kio manevrÄ atlikti saugiai, nekliudant kitoms transporto priemonÄms bei nekeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nepaÅ¡alina R. Ž. atsakomybÄs. Antra, įrodymų tyrimo apeliacinÄs instancijos teisme metu byloje dalyvaujanÄiai prokurorei buvo pavesta organizuoti eksperimento atlikimÄ , siekiant nustatyti, ar tokiomis paÄiomis sÄ lygomis â nagrinÄjamo eismo įvykio vietoje, važiuojant tokiu paÄiu kaip ir eismo įvykyje dalyvavÄs automobilis âVW Passatâ su tempiama tokia pat priekaba, galima atlikti deÅ¡iniojo posÅ«kio manevrÄ iÅ¡ deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, o jeigu ne, tai koks optimaliai galimas turÄjo bÅ«ti minÄto automobilio (su priekaba) sukimo kampas, ar tikrai reikÄjo tokio posÅ«kio kampo, koks užfiksuotas objektų tyrimo iÅ¡vadoje, eismo įvykio ekspertizÄs akte.
Atlikus tokį eksperimentÄ (3 t., b. l. 12-31) nustatyta, kad automobilį âVW Passatâ su prikabinta priekaba vairuojanÄiam asmeniui eismo įvykio vietoje prieÅ¡ sukant į deÅ¡inÄ (į (duomenys neskelbtini) gatvÄ), kad galÄtų atlikti tokį posÅ«kio manevrÄ , nereikia prieÅ¡ tai pasitraukti kairiau ir posÅ«kio manevrÄ atlikti ne nuo važiuojamosios dalies kraÅ¡to. Tai yra net ir atsižvelgiant į eismo įvykyje dalyvavusio âVW Passatâ su tempiama priekaba ypatumus, tokį posÅ«kio į deÅ¡inÄ manevrÄ Å¡iÄ transporto priemonÄ vairuojantis asmuo laisvai gali atlikti ir važiuodamas prie pat deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to (iÅ¡ deÅ¡inÄs kraÅ¡tinÄs padÄties).Atsižvelgusi į iÅ¡dÄstytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog R.
Ž. padarÄ kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimÄ (KET 111 punktas) yra pagrįsta iÅ¡samiu bei neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, tinkamai motyvuota.TaÄiau kolegija nesutinka su skundžiamame Kauno apylinkÄs teismo nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad nukentÄjusiojo E. G. elgesys prieÅ¡ pat įvykstant eismo įvykiui â netinkamai apvažiavo kliÅ«tį, pripažintas tik rizikingu. Specialistas Linas Andrijauskas, atlikÄs objektų autotechninį tyrimÄ (1 t., b. l. 49-52) bei apklaustas pirmosios instancijos teisme, konstatavo, kad motociklo âKawasaki ZX 1000â vairuotojas E. G. nepasirinko saugaus atstumo iki priekyje važiuojanÄio automobilio, savalaikiai nestabdÄ savo vairuojamos transporto priemonÄs ir atsitrenkÄ Ä¯ automobilį âVW Passatâ â o tokie veiksmai techniniu požiÅ«riu taip pat (kaip ir R.
Ž.) sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ . NukentÄjusysis E. G., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, teigÄ, kad vairuodamas motociklÄ prisivijo priekyje ta paÄia kryptimi važiuojantį automobilį âVW Passatâ su priekaba. Kadangi priekyje važiavÄs automobilis mažino greitį, jis taip pat lÄtino motociklo âKawasaki ZX 1000â važiavimo greitį. Kaip tvirtino nukentÄjusysis, lÄtÄdamas automobilis âVW Passatâ praktiÅ¡kai iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , pavojingai, įtartinai vingiavo, dÄl ko jis padarÄ iÅ¡vadÄ , kad âVW Passatâ vairuotojas arba suks į kairÄ, kadangi tokia galimybÄ jam buvo (yra įvažiavimas į kairÄje kelio pusÄje esanÄio namo kiemÄ ), arba sustos kairÄje kelio pusÄje.
Galiausiai priekyje jo važiuojantis automobilis praktiÅ¡kai sustojo. Tuomet jis, nekeisdamas važiavimo krypties, pradÄjo didinti motociklo važiavimo greitį, taÄiau âVW Passatâ vairuojantis asmuo staiga pasuko automobilį į deÅ¡inÄ ir jo vairuojamas motociklas atsitrenkÄ Ä¯ šį automobilį. Liudytojas M. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat teigÄ, kad jis pamanÄ, jog, tokiu, kaip nurodo E. G., bÅ«du važiuodamas (manevruodamas), automobilis âVW Passatâ suks į kairÄ.
TaÄiau tiek nukentÄjusysis E. G., tiek paminÄtas liudytojas nenurodo, kad nuteistojo R. Ž. vairuojamas automobilis rodÄ posÅ«kio (nei į kairÄ, nei į deÅ¡inÄ) signalus. Tokioje situacijoje, kai motociklo âKawasaki ZX 1000â vairuotojas nematÄ priekyje, nors ir (praktiÅ¡kai) iÅ¡važiavusio į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , važiuojanÄio automobilio rodomų posÅ«kio signalų, nebuvo ir pagrindo manyti, kad nuteistojo vairuojamas automobilis suks į kairÄ, ar sustos kairÄje kelio pusÄje.
Be to, kaip jau minÄta 18.2 punkte, apeliacinÄs instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimÄ , prokurorÄ buvo įpareigota organizuoti papildomus tyrimo veiksmus â tame tarpe ir papildomai apžiÅ«rÄti eismo įvykio vietÄ bei iÅ¡siaiÅ¡kinti ar toje vietoje galima pasukti į kairÄ, o jeigu taip, tai kurioje vietoje lyginant su posÅ«kiu į deÅ¡inÄ. Susipažinus su gautu papildomu eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu (3 t., b. l. 14-31) matyti, kad ties posÅ«kiu į deÅ¡inÄ, į (duomenys neskelbtini) gatvÄ, kur įvyko nagrinÄjamas eismo įvykis, sukti į kairÄ nÄra galimybÄs. IÅ¡ papildomo eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, eksperimento atlikimo protokolo, Å¡ios vietos fotonuotraukų, filmuotos medžiagos matyti, kad posÅ«kio į kairÄ manevrÄ galima atlikti tik daug anksÄiau, dar neprivažiavus posÅ«kio į deÅ¡inÄ, į (duomenys neskelbtini) gatvÄ â 27 metrai iki posÅ«kio į (duomenys neskelbtini) gatvÄ, galima pasukti į kairÄ, į miÅ¡ko keliukÄ , o likus 16,4 metro taip pat galima pasukti į kairÄ â yra įvažiavimas į namo Nr. 49 kiemÄ .Taigi esant tokioms nustatytoms aplinkybÄms kolegija konstatuoja, kad eismo įvykio vietoje atlikti posÅ«kio į kairÄ manevro nuteistojo vairuojamas automobilis negalÄjo, be to, remiantis E. G. ir M.
P. parodymais, Å¡iame automobilyje jie nematÄ ir įjungto kairiojo posÅ«kio signalo. TodÄl, kaip jau minÄta 19.4 punkte, galvoti, kad eismo įvykio vietoje R. Ž. vairuojamas automobilis atliks posÅ«kio į kairÄ manevrÄ , nukentÄjusysis E. G. (kaip ir liudytojas M. P.) neturÄjo jokio realaus pagrindo. Be bendro pobÅ«džio reikalavimų, numatytų tiek Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnyje, tiek ir KET 4, 9 straipsniuose, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, eismo įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklÄse numatyti ir specialÅ«s reikalavimai eismo dalyviams.
KET 132 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojanÄiÄ transporto priemonÄ, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus. O KET 134 punkte nurodoma, kad jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grÄsmÄ eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebÄti) privalo sulÄtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonÄ arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.Kaip jau nustatyta anksÄiau Å¡ioje nutartyje (16 punkte), prieÅ¡ pradÄdamas deÅ¡iniojo posÅ«kio manevrÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) gatvÄ nuteistojo R.
Ž. vairuojamas automobilis âVW Passatâ su priekaba, nesant tam jokios bÅ«tinybÄs (pagrindo), praktiÅ¡kai buvo iÅ¡važiavÄs į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ (tik automobilio deÅ¡inysis Å¡onas buvo ant juostos, skirianÄios prieÅ¡ingos krypties važiuojamÄ sias dalis). Tiek pats nukentÄjusysis, tiek ir jau minÄtas liudytojas M. P. teigia, kad nuteistojo vairuojamas automobilis prieÅ¡ pradÄdamas deÅ¡inio posÅ«kio manevrÄ ne tik buvo iÅ¡važiavÄs į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , bet ir Å¡io automobilio judÄjimo trajektorija (manevravimas) buvo gan pavojinga, R.
Ž. vairuojamas automobilis âVW Passatâ kelyje vingiavo, vairuotojas nenuspÄjamai elgÄsi, lÄtino automobilio važiavimo greitį, net sustojo. TodÄl sutiktina su R. Ž. gynÄjo skundo teiginiu, jog prieÅ¡ais save kelyje matydamas tokiu bÅ«du važiuojantį automobilį, tokiÄ potencialų pavojų eismo dalyvių saugumui kelianÄiÄ situacijÄ (kliÅ«tį), nukentÄjusysis E. G. ne tik turÄjo bÅ«ti atsargus ir iÅ¡laikyti saugų atstumÄ iki priekyje gan pavojingai, nenuspÄjamai važiuojanÄio automobilio âVW Passatâ, kad neatsitrenktų į tokiÄ transporto priemonÄ, kuri be to ir tempÄ priekabÄ , kas dar didino situacijos (potencialios grÄsmÄs) pavojingumÄ , bet ir, iÅ¡kilus grÄsmei kelyje, turÄjo nedidinti greiÄio, o atvirkÅ¡Äiai netgi jį mažinti.
Kolegijos nuomone, minÄtų Kelių eismo taisyklių punktų konstrukcija leidžia teigti, kad saugaus atstumo laikymasis, reagavimas į atsiradusias kliÅ«tis ar grÄsmÄ eismo saugumui lÄtinant greitį ar stabdant transporto priemonÄ yra vairuotojo pareiga, nepriklausomai nuo to, ar kliÅ«tys atsiranda kitam eismo dalyviui pažeidus eismo saugumo taisykles, ar nesant pažeidimo, ar dÄl kitų, nuo eismo dalyvių nepriklausanÄių, objektyvių priežasÄių. Jeigu vairuotojas gali kliÅ«tį numatyti ar pastebÄti, jis privalo imtis KET 134 punkte numatytų priemonių.
Å ių įpareigojimų nesilaikymas pateisinamas tik tuo atveju, jei vairuotojas negali iÅ¡ anksto numatyti ar pastebÄti kliÅ«Äių. TaÄiau Å¡iuo atveju akivaizdu, kad motociklo vairuotojas E. G. tokiÄ kliÅ«tį matÄ. Apibendrinant nutarties 21-22 punktuose pateiktus duomenis, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Kelių eismo taisyklių reikalavimus nagrinÄjamoje eismo įvykio situacijoje pažeidÄ ne tik nuteistasis R. Ž., bet ir nukentÄjusysis E. G., kuris pažeidÄ KET 132, 134 punktų reikalavimus.Apeliacinį skundÄ nagrinÄjanti teisÄjų kolegija nesutinka su eismo įvykio ekspertizÄs iÅ¡vados aÅ¡tunto punktu (1 t., b. l. 113), taip pat Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pateikusio eksperto Vitalij MatuseviÄ paaiÅ¡kinimu pirmosios instancijos teisme, kuriuose teigiama, jog pateiktoje tyrimui medžiagoje nÄra pakankamai objektyvių duomenų, kurie įgalintų teigti, kad motociklo âKawasaki ZX 1000â vairuotojo E. G. veiksmai techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini.
TokiÄ iÅ¡vadÄ ekspertas pateikÄ vertindamas tik objektyvius bylos duomenis â eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole, transporto priemonių apžiÅ«ros protokoluose esanÄiÄ informacijÄ (1 t., b. l. 109-110), taÄiau jis visiÅ¡kai nevertino eismo įvykio dalyvių â nuteistojo R. Ž., nukentÄjusiojo, liudytojų parodymų, nematÄ ir neįvertino atlikus papildomus proceso veiksmus gautų duomenų â papildomo eismo įvykio apžiÅ«ros, eksperimento atlikimo protokolų, kitų tokius veiksmus atlikus gautų duomenų.
TodÄl skundžiamÄ nuosprendį priÄmÄs teismas vertindamas eismo įvykio aplinkybes, kilimo priežastis, eismo įvykio dalyvių veiksmus, į tokį eksperto Vitalij MatuseviÄ teiginį ir iÅ¡vados 8 punktÄ atsižvelgÄ ir suteikÄ jam pirmenybÄ prieÅ¡ kitus įrodymus nepagrįstai.Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, kad nukentÄjusysis be jau nustatytų (aptartų nutarties 21-23 punktuose) Kelių eismo taisyklių punktų, pažeidÄ ir eismo įvykio metu galiojusių KET 9, 106, 125 punktų reikalavimus.
KET 9 punkte numatyti bendro pobÅ«džio reikalavimai vairuotojams, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliÅ«Äių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dÄl to kiltų pavojus jų paÄių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonÄs padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti, priežastinio ryÅ¡io tarp veikos ir pasekmių nustatymui reikÅ¡mÄs neturi.
Be to, Å¡ie reikalavimai konkretizuoti specialiuose KET punktuose, tame tarpe ir 132, 134 punktuose. NagrinÄjamoje eismo įvykio situacijoje negalima daryti iÅ¡vados, kad nukentÄjusysis pažeidÄ KET 106 punkto, kuris numato, kad prieÅ¡ pradÄdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, reikalavimus. Skundo autorius nepagrįstai teigia, kad nukentÄjusysis tvirtino, jog buvo beveik sustojÄs, todÄl prieÅ¡ pradÄdamas važiuoti turÄjo įsitikinti, kad tai daryti saugu.
Visų pirma, nukentÄjusysis apklausiamas neteigÄ, kad buvo visiÅ¡kai sustojÄs, jis tvirtino, kad tik buvo sumažinÄs greitį, kad motociklas âriedÄjoâ, be to KET 106 punkto teiginys âprieÅ¡ pradÄdamas važiuotiâ numato pareigas vairuotojams, pradedantiems važiuoti iÅ¡ stovÄjimo vietos. Nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama ir, kad motociklo âKawasaki ZX 1000â vairuotojas galbÅ«t turÄjo važiuoti kuo arÄiau deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to (KET 125 p.).
Tokia nuostata nereiÅ¡kia, kad motociklas (įvertinant jo parametrus) turÄjo važiuoti maždaug 0,1-0,3 metro atstumu nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to. Vairuotojas, vadovaudamasis aptariamu KET punktu, atstumÄ iki važiuojamosios dalies kraÅ¡to turi pasirinkti atsižvelgdamas į kelkraÅ¡Äio bei važiuojamosios dalies bÅ«klÄ, kitas reikÅ¡mingas saugiam eismui aplinkybes. NukentÄjusysis eismo juostoje, kurios plotis 2,7 metro, važiavo maždaug 1,5 metro nutolÄs nuo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, nemanevravo, važiavimo krypties nekeitÄ, todÄl nÄra jokio pagrindo daryti iÅ¡vados, kad jis nesilaikÄ nurodyto Kelių eismo taisyklių punkto reikalavimų.
Kaip jau minÄta, BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikaltimo sudÄtis yra materialioji, todÄl, kvalifikuojant nusikalstamÄ veikÄ pagal šį straipsnį, bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ (kelių eismo saugumo taisyklių ar transporto priemonÄs eksploatavimo taisyklių pažeidimÄ ), bet ir padarinius (sunkų sveikatos sutrikdymÄ ), taip pat priežastinį ryšį tarp eismo taisyklių pažeidimo ir pasekmių, Å¡iuo atveju â sunkaus E. G. sveikatos sutrikdymo. Pagal susiklosÄiusiÄ teismų praktikÄ , iÅ¡vadÄ apie priežastinio ryÅ¡io buvimÄ daro teismas, o ne ekspertai (specialistai), kurie sprendžia tik techninius priežastinio ryÅ¡io buvimo klausimus.
Å iame eismo įvykyje dalyvavo du dalyviai â automobilio âVW Passatâ su tempiama priekaba vairuotojas R. Ž. ir motociklo âKawasaki ZX 1000â vairuotojas E. G.. Ir kaip jau paminÄta anksÄiau Å¡ioje nutartyje (14, 23 ir kituose punktuose), jie abu pažeidÄ Kelių eismo taisyklių reikalavimus â R. Ž. pažeidÄ KET 111 punkto reikalavimus, o E. G. â KET 132 ir 134 punktų reikalavimus.Tokiais atvejais, kaip jau minÄta Å¡ios nutarties 10, 26 punktuose, svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio (ar abiejų) padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo susijÄs priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiais padariniais â sunkiu nukentÄjusiojo sveikatos sutrikdymu.
Tai reiÅ¡kia, kad bylÄ nagrinÄjantis teismas turi įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikÅ¡mÄ nusikalstamų padarinių atsiradimui. Vertinant nuteistojo, automobilio âVW Passatâ su tempiama priekaba vairuotojo R. Ž. padaryto Kelių eismo taisyklių 111 punkto pažeidimo reikÅ¡mÄ nusikalstamų padarinių atsiradimui, konstatuotina, kad jeigu nuteistasis, važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) plentu prieÅ¡ pradÄdamas sukti į deÅ¡inÄ, bÅ«tų laikÄsis Å¡io KET punkto reikalavimų ir pasitraukÄs prie pat važiuojamosios dalies deÅ¡inio kraÅ¡to bei sukÄs į (duomenys neskelbtini) gatvÄ iÅ¡ deÅ¡inÄs kraÅ¡tinÄs padÄties, tai nagrinÄjamas eismo įvykis nebÅ«tų kilÄs, kadangi tokioje situacijoje paskui R.
Ž. vairuojamÄ automobilį važiavÄs motociklas âKawasaki ZX 1000â nebÅ«tų galÄjÄs (nebÅ«tų turÄjÄs techninÄs galimybÄs ir nebÅ«tų ketinÄs) važiuoti pro automobilį âVW Passatâ su prikabinta priekaba jam iÅ¡ deÅ¡inÄs. O jeigu posÅ«kio manevrÄ automobilio âVW Passatâ vairuotojas R. Ž. atlikinÄjo taip kaip nustatyta nutarties 16 punkte, tai yra praktiÅ¡kai iÅ¡važiavÄs į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , tai jis turÄjo bÅ«ti atidus ir tokį manevrÄ atlikti saugiai, nekliudyti ir nekelti pavojaus važiuojanÄiam iÅ¡ deÅ¡inÄs pro jį motociklo vairuotojui.
Tokiu atveju nagrinÄjamas eismo įvykis taip pat nebÅ«tų kilÄs. TodÄl tarp R. Ž. padaryto Kelių eismo taisyklių 111 punkto pažeidimo ir atsiradusių padarinių â sunkaus nukentÄjusiojo sveikatos sutrikdymo, kaip pagrįstai konstatuota pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. TaÄiau kolegija taip pat konstatuoja, kad kito eismo įvykio dalyvio â motociklÄ âKawasaki ZX 1000â vairavusio E. G. padaryti Kelių eismo taisyklių 132 ir 134 punktų pažeidimai taip pat priežastiniu ryÅ¡iu susijÄ su eismo įvykiu ir jo padariniais.
Jeigu E. G., vairuodamas motociklÄ âKawasaki ZX 1000â, pastebÄjÄs prieÅ¡ais save važiuojamojoje dalyje važiavusio automobilio âVW Passatâ, kuris dar ir tempÄ priekabÄ , anksÄiau nutartyje (21 punkte) aptartus pavojingus ir nenuspÄjamus veiksmus, tai yra grÄsmÄ eismo saugumui, bÅ«tų buvÄs atsargus, laikÄsis KET 132 ir 134 punktų reikalavimų ir iÅ¡laikÄs saugų atstumÄ iki priekyje pavojingai važiuojanÄio automobilio, nedidinÄs greiÄio ir palaukÄs kol grÄsmÄ iÅ¡nyks, eismo įvykis irgi nebÅ«tų įvykÄs. TodÄl ir tarp E. G. padarytų Kelių eismo taisyklių 132, 134 punktų pažeidimų ir atsiradusių padarinių â sunkaus nukentÄjusiojo sveikatos sutrikdymo, irgi yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.Taigi nagrinÄjamoje eismo įvykio situacijoje abiejų eismo dalyvių â automobilio âVW Passatâ vairuotojo R.
Ž. ir motociklo âKawasaki ZX 1000â vairuotojo E. G. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiais padariniais, tai yra sunkiu E. G. sužalojimu.Kaip ne kartÄ konstatuota Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-297/2009, Nr. 2K-415/2013, Nr. 2K-35/2017) yra galimos ir tokios teisinÄs situacijos, kai bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga buvo ne vieno eismo dalyvio, o kelių eismo dalyvių padaryti eismo saugumo taisyklių pažeidimai.
Tokiu atveju pagal BK 281 straipsnį (esant kitiems objektyviesiems ir subjektyviesiems nusikalstamos veikos požymiams) atsako visi tie eismo dalyviai, kurių padaryti eismo saugumo taisyklių pažeidimai buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga. T. B. įstatymas nenumato atsakomybÄs asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , sukÄlusį sveikatos sutrikdymÄ jam paÄiam. TodÄl net ir nustaÄius, kad ne tik automobilio âVW Passatâ vairuotojo R. Ž., bet ir nukentÄjusiojo motociklo âKawasaki ZX 1000â vairuotojo padaryti KET pažeidimai buvo eismo įvykio ir kilusių padarinių bÅ«tina sÄ lyga bei dÄsninga priežastis, Å¡i aplinkybÄ nesuteikia pagrindo kitaip vertinti nuteistojo R.
Ž. padarytos veikos, neÅ¡alina Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybÄs. NukentÄjusiojo E. G. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai ir jų santykis su eismo įvykiu bei jo metu patirta žala, gali turÄti reikÅ¡mÄ tik sprendžiant bausmÄs, civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ .NusikalstamÄ veikÄ R. Ž. padarÄ dÄl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, tai yra jis nenumatÄ, kad dÄl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors esamojoje situacijoje, įgijÄs teisÄ vairuoti transporto priemonÄ suteikiantį vairuotojo pažymÄjimÄ ir vairuodamas automobilį (padidinto pavojaus Å¡altinį), turÄjo ir galÄjo suvokti daromÄ pažeidimÄ bei numatyti galimus pažeidimo padarinius ir imtis veiksmų jų iÅ¡vengti.DÄl to kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog nors advokato Romualdo Matonio skundo argumentas dÄl nukentÄjusiojo E. G. padarytų KET pažeidimų ir yra iÅ¡ dalies pagrįstas, taÄiau apeliacinis skundas, kuriame praÅ¡oma panaikinti Kauno apylinkÄs teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo R.
Ž. iÅ¡teisinti jam nepadarius veikos, turinÄios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, atmestinas, kadangi jame nurodyti kiti skundo argumentai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. DÄl nukentÄjusiojo E. G. atstovo advokato Martyno VilÄinsko skundoPirmosios instancijos teismas, įvertinÄs nukentÄjusiajam padarytų kÅ«no sužalojimų kiekį, į tai, kad jis tapo iÅ¡ dalies nedarbingu, paties E. G. elgesį, neturtinÄ Å¾alÄ Ä¯vertino 8000 eurų, nurodydamas, kad 5000 eurų priteistina iÅ¡ draudimo bendrovÄs AAS âG.
B.â Lietuvos filialo, o 3000 eurų â iÅ¡ R. Ž..ApeliacinÄs instancijos teismas sutinka su skundo autoriaus teiginiais, kad nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmÄ, pasveikimo galimybÄs, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turÄtų galimybių paradimas, nerimas dÄl pasveikimo galimybių. TaÄiau nukentÄjusiojo atstovo argumentai apie netinkamÄ Ä¯statymų nuostatų taikymÄ jo paminÄtų argumentų neįvertinimÄ nustatant E. G. padarytos neturtinÄs žalos dydį yra nepagrįsti.
NeturtinÄs žalos sÄ voka pateikta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, jos dydžio nustatymo kriterijai â to paties straipsnio 2 dalyje. Nustatant neturtinÄs žalos dydį įstatymas įpareigoja teismÄ atsižvelgti į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Kaip nustatyta nukentÄjusiajam dÄl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, jis neteko 60 procentų darbingumo, eismo įvykio pasekmes jauÄia iki Å¡iol, apribotos jo judÄjimo galimybÄs, sumažÄjo galimybÄs dirbti ir iÅ¡laikyti Å¡eimÄ , laisvalaikio leidimo bÅ«dai, kankina nerimas dÄl ateities, nuotaikų pokyÄiai.
  TaÄiau nagrinÄjamu atveju sprendžiant neturtinÄs žalos dydžio nustatymo klausimÄ , dÄl R. Ž. padarytos nusikalstamos veikos kilusios pasekmÄs neturi bÅ«ti suabsoliutinamos. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinÄs žalos dydį pagrįstai atsižvelgÄ ir į paties nukentÄjusiojo neatsargius veiksmus, įvardindamas juos rizikingais. Kaip nustatyta apeliacinÄs instancijos teisme E. G., vairuodamas motociklÄ âKawasaki ZX 1000â, elgÄsi ne tik rizikingai, bet ir pats pažeidÄ KET 132, 134 punktų reikalavimus â pastebÄjÄs prieÅ¡ais save važiavusio automobilio âVW Passatâ pavojingus ir nenuspÄjamus veiksmus, tai yra grÄsmÄ eismo saugumui, nebuvo atsargus, nesilaikÄ KET 132 ir 134 punktų reikalavimų.
Dar daugiau, tokie jo paties padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai irgi buvo susijÄ tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su Å¡iuo eismo įvykiu. Tokioje situacijoje, kai dÄl eismo įvykio ir jo metu atsiradusių pasekmių kaltas ir pats nukentÄjusysis E. G., tai yra kai eismo įvykį lÄmÄ ir paties nukentÄjusiojo elgesys (padaryti KET pažeidimai), padarytos neturtinÄs žalos dydis nustatomas mažesnis (CK 6.282 straipsnio 1 dalis) negu tais atvejais, kai dÄl eismo įvykio kaltas tik vienas eismo dalyvis (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-576/2014, Nr. 2K-25/2017).
PažymÄtina ir tai, kad esant neatsargiai kaltÄs formai neturtinÄs žalos dydis yra mažesnis negu esant tyÄiai. Vertinant neturtinÄs žalos dydį nagrinÄjamoje situacijoje atsižvelgtina (nors tai ir nÄra lemiamas kriterijus) ir į paties nuteistojo R. Ž. asmenybÄ. Å is asmuo irgi yra neįgalus nuo vaikystÄs, tik iÅ¡ dalies (35 procentai) darbingas (3 t., b. l. 57), jo pajamos nÄra didelÄs (3 t., b. l. 58-59).Taigi kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nagrinÄjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinÄs žalos dydį, nebÅ«tų įsigilinÄs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai bÅ«tų pritaikÄs CK 6.250 straipsnio nuostatas.
Priteistas nukentÄjusiajam neturtinÄs žalos dydis neatsargiu nusikaltimu E. G. padarius sunkų sveikatos sutrikdymÄ neprasilenkia su teismų praktikoje analogiÅ¡kose bylose nustatomomis neturtinÄs žalos atlyginimo sumomis (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25/2017). Å iÄ aplinkybÄ Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas pažymÄjo ir nutartyje Nr. 2K-47/2017, kuria panaikino ankstesnÄ Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegijos nutartį Å¡ioje byloje.
DÄl nukentÄjusiojo praÅ¡ymo priteisti patirtas iÅ¡laidas už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ NukentÄjusysis E. G. taip pat praÅ¡o iÅ¡ nuteistojo R. Ž. iÅ¡ieÅ¡koti 363 Eur patirtų proceso iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ dalyvaujant apeliacinÄs instancijos teismo posÄdžiuose bei atliekant eksperimentÄ (pridÄtos 2017 m. vasario 6 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra, 2017 m. kovo 27 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra ir mokÄjimo nurodymai (3 t., b. l. 61-64)).Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ pripažinÄs kaltinamÄ jį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisÄ nusprÄsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turÄtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentÄjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokÄti.
Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinÄ padÄtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Å ios nuostatos galioja taip pat nagrinÄjant bylÄ apeliacinÄs instancijos teisme, taÄiau Å¡iuo atveju, nusprendžiant iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokÄti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinÄta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinÄjimo rezultatas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutarys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013).Apeliacinius skundus Å¡ioje baudžiamojoje byloje padavÄ tiek nuteistojo R.
Ž. gynÄjas, tiek ir nukentÄjusiojo E. G. atstovas. Vertinant ar iÅ¡ieÅ¡koti praÅ¡omÄ sumÄ ar jos dalį iÅ¡ nuteistojo atsižvelgiama, kad abu Å¡ie skundai atmetami, kad nukentÄjusiojo atstovas dalyvavo ir Å¡iÄ bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme, todÄl visos bylos aplinkybÄs atstovui nebuvo naujos, į tai, kad teismo posÄdžiai apeliacinÄs instancijos teisme truko neilgÄ laiko tarpÄ (47 ir 55 minutes), taip pat į tai, jog kalti dÄl eismo įvykio pripažinti abu eismo dalyviai.
Atsižvelgiant į visas Å¡ias aplinkybÄs, taip pat vadovaujantis proporcingumo principu, praÅ¡oma iÅ¡ieÅ¡koti nukentÄjusiojo atstovo paslaugoms apmokÄti suma yra aiÅ¡kiai per didelÄ. TodÄl kolegijos nuomone iÅ¡ieÅ¡kota turi bÅ«ti tik dalis Å¡ios sumos â 150 Eur.  TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a: nuteistojo R. Ž. gynÄjo advokato Romualdo Matonio ir nukentÄjusiojo E. G. atstovo advokato Martyno VilÄinsko apeliacinius skundus atmesti.IÅ¡ nuteistojo R.
Ž. iÅ¡ieÅ¡koti 150 Eur nukentÄjusiojo E. G. apeliacinÄs instancijos teisme patirtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokÄti.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisÄja nuo jos priÄmimo dienos. TeisÄjai                                                                 DanutÄ GiaÄaitÄ Evaldas Gražys Olegas Å ibkovas