2013-12-16 Nr. ATPB-403-4-61-3-01867-2010-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. N556-105/2013

Teisminio proceso Nr. 4-61-3-01867-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija 47.11

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutarimo K. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. gruodžio 13 d. K. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, būdamas viešojo pirkimo komisijos (toliau – ir Komisija) pirmininku, vykdydamas Ukmergės „Šilo“ vidurinės mokyklos ir plaukimo baseino papildomo remonto darbų pirkimą apklausos būdu, tęsiant pradėtus rekonstravimo darbus pagal 2009 m. spalio 28 d. statybos rangos sutartį Nr. 20-636 (toliau – ir Sutartis):

1) pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 2 dalyje nurodytą pirkimų tikslą – sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią racionaliai naudojant tam skirtas lėšas įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, ir to paties straipsnio 1 dalyje nurodytus skaidrumo bei lygiateisiškumo principus, nes: pirminė Sutartis sudaryta 2009 m. spalio 28 d. (supaprastinto atviro konkurso „Ukmergės „Šilo“ vidurinės mokyklos ir plaukimo baseino rekonstravimo darbai“ metu, pirkimo Nr. 78782), t. y. 11 dienų anksčiau nei pasirašytas perkančiosios organizacijos administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 9 d.

įsakymas Nr. 13-1132 dėl pirkimo vykdymo, be to, vykdant pirminį pirkimą, Komisija nerengė susitikimo su tiekėjais, kurio metu jiems būtų suteikta galimybė iš anksto nurodyti perkančiajai organizacijai papildomų darbų apimtis, neįtrauktas į techninę specifikaciją; iki viešojo pirkimo pradžios neparinko pirkimo būdo; kvietime nenurodė minimalios apklausoms būdingos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 13-960 patvirtintų Viešųjų pirkimų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 33 punkte įtvirtintos informacijos; kvietime nenurodė sąlygos dėl derėjimosi, kaip nustatyta Taisyklių 123 punkte, taip pažeidžiant Įstatymo 85 straipsnio 1 dalies nuostatas ir 3 straipsnio 2 dalyje nurodytą tikslą – racionalų lėšų naudojimą, taip pat buvo pažeista pirkimo Nr. 78782 konkurso sąlygų 89.6 punkte ir Sutarties 4.4 punkte įtvirtinta nuostata, kad papildomi darbai gali būti perkami tik supaprastintų neskelbiamų derybų būdu;

2) nesiderėjęs dėl pasiūlymo kainos, 2009 m. lapkričio 12 d. posėdžio metu pripažinęs tiekėjo pasiūlymą nugalėjusiu, pažeidė Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 13-966 patvirtinto Komisijos darbo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 2 punktą ir Taisyklių 123 punktą, o pasiūlęs Ukmergės rajono savivaldybės administracijai sudaryti papildomą susitarimą ir jai 2009 m. lapkričio 17 d. sudarius papildomą susitarimą 337 962,12 Lt su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – ir PVM) sumai, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatą, nes papildomo susitarimo suma viršija Sutarties 3.1 punkte įtvirtintą maksimalią užsakovo rezervo sumą;

3) nepaskelbęs informacinio pranešimo apie pirkimą, pažeidė Taisyklių 27 punktą. Protokole nurodyta, kad už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1713 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. gruodžio 20 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) K. J. už ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta 1 500 Lt bauda.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 2 d. nutarimu minėtą Institucijos Nutarimą panaikino. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo praleistas administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas. Taip pat pažymėjo, jog ginčo pirkimas buvo atliekamas ne kaip papildomas susitarimas (pirkimas) pagal 2009 m. spalio 28 d. statybos rangos sutartį Nr. 20-636 (pirkimas Nr. 78782), o kaip pirkimas, atsiradęs iš kitos – tarp Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos bei Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2009 m. gegužės 14 d. pasirašytos lėšų naudojimo sutarties Nr. SUT-183/20-282 – vykdymo, todėl skundžiamo Institucijos Nutarimo dalis, kurioje nurodyta, kad K.

J. pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kadangi perkančiosios organizacijos administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 9 d. įsakymas Nr. 13-1132 dėl pirkimo vykdymo buvo priimtas praėjus tik 11 dienų nuo 2009 m. spalio 28 d. statybos rangos sutarties Nr. 20-636 (pirkimas Nr. 78782) pasirašymo, yra nepagrįstas ir šalintinas iš skundžiamo Nutarimo. Be to, akcentavo, kad K. J. inkriminuotas Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies reikalavimų nesilaikymas dėl to, jog Komisija iki viešojo pirkimo pradžios neparinko pirkimo būdo, neatitinka ATPK 9 straipsnyje suformuluoto reikalavimo kaltinimą pagrįsti priešingu teisei asmens veikimu, t. y. nurodymu, kokiems teisės aktams (normoms) prieštarauja inkriminuojama asmens veika (neveikimas).

Teismas sprendė, kad skundžiamo Nutarimo nuoroda į Įstatymo 3 straipsnio 2 dalį yra nepakankama, nes ji iš esmės yra bendro pobūdžio, todėl kaltinimas, jog Komisija iki viešojo pirkimo pradžios neparinko pirkimo būdo, turėjo būti sukonkretintas, t. y. turėjo būti nurodyta, kokiose Įstatymo ir Taisyklių nuostatose (teisės normose) yra suformuluoti reikalavimai iki viešojo pirkimo pradžios parinkti pirkimo būdą, kas (perkančioji organizacija, Komisija), kokiame pirkimo etape tai turėjo padaryti. Teismas pabrėžė, kad esant tokiam kaltinimui, nėra galimybės patikrinti, ar nurodyti asmens veiksmai prieštaravo teisei.

Kartu atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju nebuvo perkami darbai iš pradinio (pirminio) pirkimo rezervo, o buvo perkami remonto (apdailos) darbai pagal atskirą – 2009 m. gegužės 14 d. sutartį. Galutinai pirkimo sąlygos paaiškėjo šalims 2009 m. lapkričio 24 d. padarius 2009 m. gegužės 14 d. sutarties 4.1 punkto pakeitimą, todėl šiam pirkimui buvo galima taikyti Taisyklių 124.5.1 punktą ir pirkimą vykdyti apklausus tiekėją, su kuriuo buvo sudaryta pradinė Sutartis, t. y. uždarąją akcinę bendrovę „Ukmergės statyba“ (toliau – ir UAB „Ukmergės statyba“).

Teismas vertino, kad tokiu atveju reikalavimas parinkti pirkimo būdą iki pirkimo pradžios yra perteklinis ir neatitinka protingumo principo. Pasisakydamas dėl minimalios apklausoms būdingos informacijos nurodymo pagal Taisyklių 33 punktą, teismas pažymėjo, kad Taisyklių 35 ir 178 punktai numato išimtis iš Taisyklių 33 punkto – visa reikalaujama informacija gali būti neteikiama, jeigu pirkimas yra mažos vertės. Atsižvelgęs į tai, taip pat vadovaudamasis Įstatymo 2 straipsnio 15 dalimi, teismas akcentavo, jog šiuo atveju buvo perkami remonto darbai, kurių vertė buvo mažesnė nei 500 000 Lt (be PVM), todėl darbų pirkimą reikia laikyti mažos vertės pirkimu, kuriam nereikėjo taikyti reikalavimo pateikti visą informaciją, numatytą Taisyklių 33 punkte.

Įvertinęs tai, kad pagrindinius rekonstrukcijos darbus vykdė tas pats tiekėjas, kuris buvo apklaustas dėl papildomų darbų pirkimo, teismas sprendė, jog jis turėjo pakankamai informacijos apie objektą bei jame atliktinų remonto darbų pobūdį. Teismas taip pat vertino, kad nagrinėjamu atveju K. J. nepadarė Komisijos darbo reglamento 2 punkto bei Taisyklių 123 punkto pažeidimo, kadangi pagal Taisyklių 123 punktą nėra prievolės bet kokiu atveju derėtis dėl pasiūlymo sąlygų, jei tai būtina – nurodo perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose, o šiuo atveju Ukmergės rajono savivaldybės administracija (perkančioji organizacija) 2009 m. lapkričio 9 d.

įsakyme Nr. 13-1132 tik pavedė Komisijai atlikti Ukmergės „Šilo“ vidurinės mokyklos ir plaukimo baseino papildomo remonto darbų pirkimą, tęsiant pradėtus rekonstravimo darbus pagal statybos rangos sutartį Nr. 20-636, nenurodydama, ar privalu šiuo atveju derėtis, taip pat nenustatė derėjimosi tvarkos. Teismas atkreipė dėmesį, jog pagal Įstatymo 16 straipsnio 1 dalį Komisija dirba pagal ją sudariusios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir vykdo tik raštiškas jos užduotis bei įpareigojimus, o ATPK 1713 straipsnyje yra numatyta ir perkančiosios organizacijos administracinė atsakomybė.

Remdamasis tuo, kad pirkimas, dėl kurio K. J. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, buvo vykdomas pagal tarp Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos bei Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2009 m. gegužės 14 d. pasirašytą lėšų naudojimo sutartį Nr. SUT-183/20-282 pagal specialią programą „Bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų rekonstravimo ir aprūpinimo mokymo priemonėmis 2006–2008 metų programa“, o ne iš pirminės Sutarties 3.1 punkte numatyto rezervo, teismas padarė išvadą, jog nebuvo pagrindo su šia aplinkybe sieti neva K.

J. padarytą Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimą. Vertindamas K. J. inkriminuotą Taisyklių 27 punkto pažeidimą, teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju buvo vykdomas mažos vertės pirkimas apklausos būdu, todėl turėjo būti taikomas Taisyklių 172 punktas, pagal kurį, atliekant mažos vertės pirkimus, apie pirkimą skelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) nereikalaujama, jei pirkimas atliekamas apklausiant, šiuo atveju – vieną pirkėją. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad K.

J. nepadarė nei vieno Nutarime išvardinto pažeidimo epizodo, todėl administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai, dėl ko Institucijos Nutarimas naikintinas. Papildomai pasisakydamas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas nurodė, jog K. J. nepateikė patirtų išlaidų paskaičiavimo ir paskaičiavimą pagrindžiančių įrodymų, todėl minėto prašymo nenagrinėjo.

II. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Institucijos Nutarimą. Mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neobjektyvus ir nepagrįstas, prieštaraujantis teismų praktikai, priimtas neįvertinus visų faktinių bylos aplinkybių bei Institucijos argumentų ir motyvų, taip pat netinkamai aiškinant ir taikant Įstatymo bei kitų viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

Teigia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi išimtinai tik K. J. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu išsakytais argumentais. Pažymi, kad už tinkamą viešojo pirkimo atlikimą, vykdant viešojo pirkimo procedūras nuo viešojo pirkimo pradžios iki jo pabaigos, atsako perkančiosios organizacijos sudaryta viešojo pirkimo komisija. Kiekvieno viešojo pirkimo komisijos nario pareiga prieš priimant sprendimą yra įvertinti viešojo pirkimo komisijai pateiktą medžiagą, būtiną teisėtam sprendimui priimti, įsigilinti, kokios prekės, paslaugos, darbai yra perkami, kam jie bus naudojami, kokiomis savybėmis jie turėtų pasižymėti, išsamiai susipažinti su rengiamomis viešojo pirkimo sąlygomis, reikšti pastabas dėl kilusių klausimų ir neaiškumų; viešojo pirkimo komisija turi įsitikinti, ar viešojo pirkimo sąlygos neprieštarauja Įstatymo nuostatoms, ar pateikta tiksli ir neklaidinanti informacija ir pan.

Viešojo pirkimo komisija veikia nuo sprendimo ją sudaryti priėmimo iki kol įvykdys visas jai nustatytas užduotis ir dirba pagal ją sudariusios perkančiosios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą. Viešojo pirkimo komisijos sprendimai įforminami protokolais, kuriuose nurodomi jos sprendimų motyvai, pateikiami paaiškinimai, atskirosios nuomonės (jei tokių yra) ir kt. Viešojo pirkimo komisija, vykdydama viešąjį pirkimą, parenka viešojo pirkimo būdą, rengia viešojo pirkimo dokumentus, kviečia tiekėjus dalyvauti viešajame pirkime, atlieka kitus veiksmus, susijusius su teisėtomis viešojo pirkimo procedūromis.

Atsižvelgusi į Komisijai teisės aktais nustatytas funkcijas, Institucija pažymi, kad visiškai nepagrįstas ir neteisėtas yra pirmosios instancijos teismo teiginys, jog reikalavimas parinkti pirkimo būdą iki pirkimo pradžios yra perteklinis ir neatitinka protingumo principo. Atkreipia dėmesį, kad viešojo pirkimo būdo parinkimas yra pirmaeilis viešojo pirkimo komisijos uždavinys, nes nuo to priklauso, ar apie viešąjį pirkimą bus skelbiama ar ne, kokios viešojo pirkimo sąlygos bus nustatomos, koks bus nustatomas pasiūlymų pateikimo terminas ir kt.

Institucija taip pat pabrėžia, kad netinkamas viešojo pirkimo komisijos darbo organizavimas, jos posėdžiuose priimtų sprendimų neįforminimas protokolais, kaip numato Įstatymas ir kiti teisės aktai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nėra ir negali būti pagrindu išvengti administracinės atsakomybės. Nurodo, jog, pavyzdžiui, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. 11-143-870/2012, išanalizavęs viešųjų pirkimų komisijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, padarė teisingą išvadą, kurią vėliau patvirtino Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. ATP-1295-648/2012, kad teisės aktų analizė niekaip neleidžia teigti, jog sudarytos nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos atlikdavo tik techninio pobūdžio veiksmus, neturėdamos teisės spręsti dėl sutarčių su tiekėjais sudarymo pagal jau parengtus projektus.

Priešingu atveju perkančiojoje organizacijoje sudaryta komisija būtų tik fikcija, kas nesiderina nei su Viešųjų pirkimų įstatymu, nei su pagrindiniais valstybės tarnybos veiklos principais – skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus ir kt. Akcentuoja, kad Vilniaus apygardos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, pagristais teisės aktų, reglamentuojančių viešųjų pirkimų komisijos veiklą, analize, 2012 m. lapkričio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. ATP-1295-648/2012 pasisakė, jog priešingu atveju komisija, vykdydama net ir akivaizdžiai Įstatymui prieštaraujančius viešuosius pirkimus, negalėtų prisiimti jokios atsakomybės, be to, tai prieštarautų Įstatyme įtvirtintiems viešųjų pirkimų pamatiniams principams.

Nurodo, jog tokią pat poziciją Vilniaus apygardos teismas išdėstė ir 2012 m. lapkričio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. ATP-1293-200/2012 bei 2012 m. lapkričio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. ATP-1342-648/2012. Institucija pažymi, kad kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju papildomų darbų pirkimo sąlygos perkančiajai organizacijai paaiškėjo 2009 m. lapkričio 24 d. Paaiškina, kad perkančiosios organizacijos direktorius papildomų darbų pirkimą Komisijai pavedė atlikti 2009 m. lapkričio 9 d.

įsakymu Nr. 13-1132. Tą pačia dieną, kai Komisijai buvo pavesta atlikti šį pirkimą, t. y. 2009 m. lapkričio 9 d., buvo išsiųstas kvietimas tiekėjui UAB „Ukmergės statyba“ (toliau – ir Kvietimas), su kuriuo buvo sudaryta pradinė Sutartis, pateikti pasiūlymą. Kvietimą Komisijos vardu parengė vienas iš Komisijos narių, o pasirašė Komisijos pirmininkas, t. y. administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Su Kvietimu buvo pateikti ir papildomų darbų pirkimo dokumentai (darbų kiekių žiniaraščiai). Taigi akivaizdu, kad papildomų darbų pirkimo sąlygos perkančiajai organizacijai, juo labiau administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, buvo žinomos jau pateikiant Kvietimą, t. y. dar 2009 m. lapkričio 9 d., todėl minėta pirmosios instancijos teismo išvada, Institucijos teigimu, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Atkreipia dėmesį, kad nors Komisijos sprendimas pirkimą atlikti apklausos būdu, kreipiantis į vienintelį tiekėją, nebuvo tinkamai įformintas protokolu, t. y. taip, kaip imperatyviai nustatyta Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje, preziumuojama, jog Komisija, tame tarpe ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nusprendė papildomų darbų pirkimą atlikti apklausos būdu ir priėmė neteisėtą sprendimą pakviesti pirkime dalyvauti vienintelį tiekėją – UAB „Ukmergės statyba“, su kuriuo buvo sudaryta pradinė Sutartis (Komisijos 2009 m. lapkričio 12 d. posėdžio protokolas Nr. 1).

Šiame kontekste Institucija pabrėžia, kad pagal Taisyklių 124.5.1 punktą papildomi darbai neskelbiant apie viešąjį pirkimą gali būti perkami tik tuomet, kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, jog reikia papildomų darbų arba paslaugų, neįrašytų į sudarytą pirkimo sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti pirkimo sutarties vykdymo. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. liepos 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011 yra konstatavęs, jog perkančioji organizacija gali pasirinkti papildomus darbus įsigyti vienu iš kelių įstatymo leistinų būdu: vykdyti įprastines viešojo pirkimo procedūras (pvz., supaprastintą atvirą konkursą) arba pasinaudoti įstatyme nustatyta išimtimi ir šiuos darbus pirkti iš konkretaus tiekėjo, nepaisant aplinkybės, kad ir kiti tiekėjai yra pajėgūs tinkamai juos įvykdyti.

Atsižvelgiant į išimtinį papildomų darbų pirkimo neskelbiamų derybų būdu pobūdį, šio pirkimo būdo procedūros nuostatos aiškintinos ir taikytinos siaurai. Tai įvertinusi, Institucija tvirtina, kad apklausos būdu (neskelbiant apie viešąjį pirkimą) darbai gali būti perkami tik esant Taisyklėse nustatytoms sąlygoms, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nei procesiniuose dokumentuose, nei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nenurodė nė vienos aplinkybės, kuri būtų atsiradusi po pradinės Sutarties sudarymo ir kurios nebuvo galima numatyti pradinės Sutarties sudarymo metu, taip pat nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad papildomų darbų pirkime įsigyti darbai buvo būtini tinkamai užbaigti pradinėje Sutartyje nurodytus darbus, kas reiškia, kad nagrinėjamu atveju papildomų darbų pirkimas negalėjo būti vykdomas vadovaujantis Taisyklių 124.5.1 punktu.

Be to, Institucija atkreipia dėmesį, jog papildomų darbų pirkimas buvo pradėtas praėjus vos 11 kalendorinių dienų nuo pradinės Sutarties sudarymo dienos, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar per tokį trumpą laikotarpį galėjo atsirasti naujų aplinkybių, kurių nebuvo įmanoma numatyti pradinės Sutarties sudarymo metu. Institucija nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal Taisyklių 123 punktą nėra prievolės bet kokiu atveju derėtis dėl pasiūlymo sąlygų. Nurodo, jog pagal Taisyklių 123 punktą Komisija, siųsdama Kvietimą tiekėjui pateikti pasiūlymą, turėjo pirkimo sąlygose nurodyti, bus ar nebus deramasi dėl pirkimo sąlygų, tačiau tokia nuostata Kvietime nebuvo įtvirtinta.

Be to, pradinės Sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad papildomų darbų, atliekamų vadovaujantis šia sutartimi, kaina negali sudaryti daugiau nei 332 379,12 Lt su PVM. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju papildomų darbų vertė yra 337 962,12 Lt su PVM. Kadangi UAB „Ukmergės statyba“ papildomų darbų pirkime pasiūlyta kaina viršijo pradinėje Sutartyje numatytą užsakovo rezervą, ji nebuvo priimtina perkančiajai organizacijai, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, būdamas Komisijos nariu (jos pirmininku), turėjo derėtis su UAB „Ukmergės statyba“ dėl mažesnės kainos pasiūlymo arba atmesti pasiūlymą dėl per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos.

Taigi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nesilaikęs Taisyklių 123 punkto nuostatos Kvietime nurodyti, ar bus deramasi dėl kainos arba kokiais atvejais bus deramasi ir derėjimosi tvarką, nesiderėjęs dėl pasiūlymo kainos ir Komisijos 2009 m. lapkričio 12 d. posėdyje pripažinęs tiekėjo pasiūlymą laimėjusiu bei pritaręs pasiūlymui sudaryti papildomų darbų susitarimą už 337 962,12 Lt su PVM, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatą sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, nes pradinės Sutarties 3.1 punkte įtvirtinta, jog užsakovo rezervas yra 10 procentų, t. y. 274 693,49 Lt ir 57 685,63 Lt PVM.

Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo argumento, kad šiuo atveju nebuvo pažeistas Taisyklių 27 punktas, Institucija atkreipia dėmesį, jog Komisija papildomų darbų pirkimą vykdė apklausos būdu, o Taisyklių 124 punkte nustatytos sąlygos, kuomet apie viešąjį pirkimą neprivaloma skelbti: atliekant mažos vertės viešuosius pirkimus, kai sudaromos darbų viešojo pirkimo–pardavimo sutarties vertė – 300 000 Lt. Akcentuoja, kad Taisyklių 124.1.4.2 punkte nurodytos pinigų sumos su PVM. Tuo tarpu UAB „Ukmergės statyba“ pasiūlymo papildomų darbų pirkimui vertė buvo 337 962,12 Lt su PVM, o tai viršijo Taisyklių 124.1.4.2 punkte nurodytą 300 000 Lt sumą su PVM, todėl papildomų darbų pirkimas negalėjo būti laikomas mažos vertės pirkimu ir Komisija, vadovaudamasi Taisyklių 27 punktu, privalėjo paskelbti informacinį pranešimą apie papildomų darbų pirkimą, nes galėjo identifikuoti tiekėją, su kuriuo ketino, atlikus papildomų darbų pirkimą, pasirašyti naują viešojo pirkimo–pardavimo sutartį.

Nurodo, jog viešas informacinio pranešimo paskelbimas būtų sudaręs sąlygas ir kitiems tiekėjams siūlyti savo paslaugas perkančiajai organizacijai. Be to, Institucijos teigimu, atsižvelgiant į tai, jog papildomų darbų pirkimas nebuvo mažos vertės viešasis pirkimas, jį vykdant buvo privaloma vadovautis Taisyklių 33 punktu ir pateikti reikalaujamą informaciją. Institucija kartu pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju K. J. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimus ir jo administracinei atsakomybei jokios įtakos neturėjo aplinkybė, iš kokių lėšų buvo finansuojamas pradinis pirkimas bei iš kokių lėšų buvo finansuojamas papildomų darbų pirkimas.

Pažymi, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą perkančioji organizacija, be kita ko, yra savivaldybės valdymo institucija, todėl ji visus viešuosius pirkimus privalo vykdyti griežtai vadovaudamasi Įstatymu ir jį įgyvendinančiais teisės aktais, nepaisant to, kokiomis lėšomis (valstybės biudžeto, savivaldybės biudžeto, Europos Sąjungos fondų ar kt.) vykdomas viešasis pirkimas yra finansuojamas. Taip pat akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo teiginys, jog papildomi darbai buvo perkami ne iš užsakovo rezervo, yra klaidinantis, kadangi tiek pradinėje Sutartyje numatyti darbai, įskaitant įsigytus panaudojant užsakovo rezervą, tiek papildomų darbų pirkimo metu įsigyti darbai buvo finansuojami valstybės biudžeto ir perkančiosios organizacijos biudžeto lėšomis.

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, Institucija tvirtina, kad K. J. padarė jam inkriminuotą ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas K. J. prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutarimą nepakeistą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą. Teigia, jog jis, kaip Komisijos primininkas, nepadarė jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo. Pažymi, kad ginčo pirkimas buvo atliekamas ne kaip papildomas pirkimas pagal 2009 m. spalio 28 d. statybos rangos sutartį Nr. 20-636 (pirkimas Nr. 78782), o kaip pirkimas, atsiradęs iš kitos sutarties (2009 m. gegužės 14 d. sutarties Nr. SUT-183/20-282) vykdymo, panaudojant visai kitas pinigines lėšas. Be to, akcentuoja, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos, laikinai einančios direktoriaus pareigas, 2009 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 13-1132 Komisijai buvo tik pavesta atlikti Ukmergės „Šilo“ vidurinės mokyklos ir plaukimo baseino papildomo remonto darbų pirkimą, tęsiant pradėtus rekonstravimo darbus pagal 2009 m. spalio 28 d. statybos rangos sutartį Nr. 20-636, tačiau šiame įsakyme nebuvo Komisijai nurodyta, ar privalu derėtis, taip pat nebuvo nustatyta derėjimosi tvarka, o pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 1 dalį Komisija dirba pagal ją sudariusios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir vykdo tik raštiškas jos užduotis ir įpareigojimus. Kartu atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Taisyklių 123 punktu, apklausos būdu gali būti deramasi dėl pasiūlymo sąlygų, tačiau tai nėra privaloma sąlyga. Tvirtina, jog nagrinėjamu atveju vykdant papildomą pirkimą buvo pateikta visa reikalinga ir tiekėjams suprantama informacija, tiekėjo pasiūlyta kaina buvo priimtina ir pagrįsta, papildomų vidaus remonto darbų vertė neviršijo 300 000 Lt, o pagal Taisyklių 172 punktą, atliekant mažos vertės pirkimus, apie pirkimą skelbti CVP IS nereikalaujama, jei pirkimas atliekamas apklausos būdu. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo mano, kad jis, kaip Komisijos pirmininkas, vykdant ginčo pirkimą neturėjo pareigos rengti kvietimus ar juos teikti tiekėjams, parinkti pirkimo būdą, derėtis su tiekėjais ar atlikti kitus veiksmus, kurių padarymu yra kaltinamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju K. J. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoto pažeidimo padarymo metu) įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos ar viešojo pirkimo būdo parinkimo tvarkos pažeidimas, taip pat Nepriklausomos ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimų nevykdymas užtraukia baudą perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, nuo 500 Lt iki 2 500 Lt.

Remiantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad K. J. nepadarė jam inkriminuoto pažeidimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų pakanka neabejotinai konstatuoti, kad K. J. padarė ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl pagrįstai ir teisėtai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas K. J. buvo surašytas ir administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis, būdamas viešojo pirkimo komisijos pirmininku, vykdydamas Ukmergės „Šilo“ vidurinės mokyklos ir plaukimo baseino papildomo remonto darbų pirkimą apklausos būdu, tęsiant pradėtus rekonstravimo darbus pagal 2009 m. spalio 28 d. statybos rangos sutartį Nr. 20-636:

1) pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytą pirkimų tikslą – sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią racionaliai naudojant tam skirtas lėšas įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, ir to paties straipsnio 1 dalyje nurodytus skaidrumo bei lygiateisiškumo principus, nes: pirminė Sutartis sudaryta 2009 m. spalio 28 d. (supaprastinto atviro konkurso „Ukmergės „Šilo“ vidurinės mokyklos ir plaukimo baseino rekonstravimo darbai“ metu, pirkimo Nr. 78782), t. y. 11 dienų anksčiau nei pasirašytas perkančiosios organizacijos administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 9 d.

įsakymas Nr. 13-1132 dėl pirkimo vykdymo, be to, vykdant pirminį pirkimą, Komisija nerengė susitikimo su tiekėjais, kurio metu jiems būtų suteikta galimybė iš anksto nurodyti perkančiajai organizacijai papildomų darbų apimtis, neįtrauktas į techninę specifikaciją; iki viešojo pirkimo pradžios neparinko pirkimo būdo; kvietime nenurodė minimalios apklausoms būdingos Taisyklių 33 punkte įtvirtintos informacijos; kvietime nenurodė sąlygos dėl derėjimosi, kaip nustatyta Taisyklių 123 punkte, taip pažeidžiant Įstatymo 85 straipsnio 1 dalies nuostatas ir 3 straipsnio 2 dalyje nurodytą tikslą – racionalų lėšų naudojimą, taip pat buvo pažeista pirkimo Nr. 78782 konkurso sąlygų 89.6 punkte ir Sutarties 4.4 punkte įtvirtinta nuostata, kad papildomi darbai gali būti perkami tik supaprastintų neskelbiamų derybų būdu;

2) nesiderėjęs dėl pasiūlymo kainos, 2009 m. lapkričio 12 d. posėdžio metu pripažinęs tiekėjo pasiūlymą nugalėjusiu, pažeidė Komisijos darbo reglamento 2 punktą ir Taisyklių 123 punktą, o pasiūlęs Ukmergės rajono savivaldybės administracijai sudaryti papildomą susitarimą ir jai 2009 m. lapkričio 17 d. sudarius papildomą susitarimą 337 962,12 Lt su PVM sumai, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatą, nes papildomo susitarimo suma viršija Sutarties 3.1 punkte įtvirtintą maksimalią užsakovo rezervo sumą;

3) nepaskelbęs informacinio pranešimo apie pirkimą, pažeidė Taisyklių 27 punktą. Šiame kontekste akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas K. J. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartyje (b. l. 99–101) ir 2013 m. kovo 13 d. nutartyje (b. l. 136–141) jau yra konstatavęs, jog nagrinėjamu atveju K. J., kaip Komisijos pirmininkas, yra tinkamas atsakomybės pagal ATPK 1713 straipsnio 1 dalį subjektas, jam suformuluotas kaltinimas yra pakankamai konkretus ir aiškus, o administracinė nuobauda paskirta nepraleidus administracinės nuobaudos skyrimo termino.

Taigi šiuo atveju teisėjų kolegija pakartotinai plačiau dėl nurodytų aplinkybių nepasisakys. Kartu pabrėžtina, kad atsižvelgus į minėtas aplinkybes, konstatuotina, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad K. J. inkriminuotas Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies reikalavimų nesilaikymas dėl to, kad Komisija iki viešojo pirkimo pradžios neparinko pirkimo būdo, turėjo būti sukonkretintas. Juolab kad Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 13-966 sudaryta Komisija, be kita ko, buvo įpareigota pirkimus vykdyti kiekvieno pirkimo būdą ir numatomą pirkimo vertę suderinusi su savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 21 d.

įsakymu Nr. 13-58 sudarytos viešųjų pirkimų komisijos pirmininku (b. l. 55). Tai įvertinus, akivaizdu, kad Komisija buvo įgaliota iki viešojo pirkimo pradžios parinkti pirkimo būdą, o K. J. suformuluotas kaltinimas, kaip minėta, yra pakankamai aiškus ir konkretus.

Atkreiptinas dėmesys, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog atlikti Ukmergės „Šilo“ vidurinės mokyklos ir plaukimo baseino papildomo remonto darbų pirkimą, tęsiant pradėtus rekonstravimo darbus pagal 2009 m. spalio 28 d. statybos rangos sutartį Nr. 20-636, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 13-1132 „Dėl pirkimo užduočių nustatymo“ buvo pavesta Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 13-966 „Dėl komisijos sudarymo“ sudarytai viešųjų pirkimų komisijai, kurios pirmininku buvo būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – K.

J. (b. l. 34, 55). Be to, kaip matyti iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Ukmergės „Šilo“ vidurinės mokyklos ir plaukimo baseino papildomo remonto darbų supaprastinto pirkimo apklausos būdu Komisijos 2009 m. lapkričio 12 d. posėdžio protokolo Nr. 1 (b. l. 40–41), kurį, be kita ko, pasirašė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas K. J., Komisija, išnagrinėjusi tiekėjo – UAB „Ukmergės statyba“ – pasiūlymą, nutarė pirkti Ukmergės „Šilo“ vidurinės mokyklos ir plaukimo baseino papildomo remonto darbus, tęsiant pradėtus rekonstravimo darbus pagal 2009 m. spalio 28 d. statybos rangos sutartį Nr. 20-636, iš tiekėjo, pasiūliusio mažiausią kainą, ir siūlė Ukmergės rajono savivaldybės administracijai, t. y. perkančiajai organizacijai, sudaryti sutartį su tinkamiausiu pripažintu tiekėju – UAB „Ukmergės statyba“, sutarties vertė – 337 962,12 Lt su PVM.

Atsižvelgiant į tai, tarp Ukmergės rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Ukmergės statyba“ 2009 m. lapkričio 17 d. buvo pasirašytas papildomas susitarimas Nr. 1 prie 2009 m. spalio 28 d. statybos rangos sutarties Nr. 20-636, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog šis papildymas yra neatskiriama 2009 m. spalio 28 d. statybos rangos sutarties Nr. 20-636 dalis, už papildomai atliktus darbus apmokama pagal tarp šalių pasirašytoje statybos rangos sutartyje Nr. 20-636 sulygtą atsiskaitymo tvarką (b. l. 42). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ginčo pirkimas buvo atliekamas ne kaip papildomas susitarimas (pirkimas) pagal 2009 m. spalio 28 d. statybos rangos sutartį Nr. 20-636, o kaip pirkimas, atsiradęs iš kitos sutarties – tarp Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos bei Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2009 m. gegužės 14 d. pasirašytos lėšų naudojimo sutarties Nr. SUT-183/20-282 – vykdymo.

Juolab kad sutartis dėl minėtos 2009 m. gegužės 14 d. lėšų naudojimo sutarties Nr. SUT-183/20-282 pakeitimo, kuria, kaip tvirtina administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, buvo užtikrintas papildomas finansavimas ginčo pirkimui atlikti, tarp Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos bei Ukmergės rajono savivaldybės administracijos buvo pasirašyta tik 2009 m. lapkričio 24 d. (b. l. 16–18), t. y. jau po papildomo susitarimo Nr. 1 prie 2009 m. spalio 28 d. statybos rangos sutarties Nr. 20-636 pasirašymo tarp Ukmergės rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Ukmergės statyba“.

Taip pat pažymėtina, kad 2009 m. spalio 28 d. statybos rangos sutarties Nr. 20-636 (b. l. 26–32) 3.1 punkte įtvirtinta, jog užsakovo rezervas yra 10 procentų, t. y. 274 693,49 Lt ir 57 685,63 Lt PVM (bendra suma – 332 379,12 Lt). Tuo tarpu, kaip minėta, pagal Komisijos siūlymą tarp Ukmergės rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Ukmergės statyba“ 2009 m. lapkričio 17 d. pasirašyto papildomo susitarimo Nr. 1 prie 2009 m. spalio 28 d. statybos rangos sutarties Nr. 20-636 vertė – 337 962,12 Lt su PVM (b. l. 38–42), t. y. papildomo susitarimo suma viršija 2009 m. spalio 28 d. statybos rangos sutartyje Nr. 20-636 įtvirtintą maksimalią užsakovo rezervo sumą.

Be to, iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Ukmergės „Šilo“ vidurinės mokyklos ir plaukimo baseino papildomo remonto darbų supaprastinto pirkimo apklausos būdu Komisijos 2009 m. lapkričio 12 d. posėdžio protokolo Nr. 1 (b. l. 40–41) matyti, jog Komisija, atlikdama ginčo pirkimą, inter alia vadovavosi Taisyklių 124.5.1 punkto nuostata, kurioje įtvirtinta, kad apklausos būdu pirkimas gali būti atliekamas, kai pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ir šiose Taisyklėse nustatytas sąlygas apie supaprastintą pirkimą neprivaloma skelbti, kai perkamos prekės, paslaugos ir darbai, kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad reikia papildomų darbų arba paslaugų, neįrašytų į sudarytą pirkimo sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti pirkimo sutarties vykdymo; tokia pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo sudaryta pradinė pirkimo sutartis, o jos ir visų kitų papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina neturi viršyti 30 procentų pradinės pirkimo sutarties kainos.

Atitinkamai 2009 m. lapkričio mėn. paraiškos viešajam pirkimui dalyje „Trumpas pirkimo aprašymas“ nurodyta, jog reikalinga atlikti papildomus remonto darbus, kad būtų galima priduoti Ukmergės „Šilo“ vidurinės mokyklos ir plaukimo baseino patalpas naudoti iki kitų mokslo metų pradžios (b. l. 33). Tačiau nagrinėjamu atveju ginčo pirkimas buvo pradėtas praėjus tik 11 dienų nuo pirminės 2009 m. spalio 28 d. statybos rangos sutarties Nr. 20-636 sudarymo dienos, o byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad po minėtos pirminės Sutarties sudarymo dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėjo, jog reikia papildomų darbų arba paslaugų, neįrašytų į sudarytą pirkimo Sutartį, be kurių negalima užbaigti pirkimo Sutarties vykdymo.

Taigi, darytina išvada, kad šiuo atveju pirkimas negalėjo būti vykdomas pagal Taisyklių 124.5.1 punktą. Kartu pabrėžtina, jog net ir priėmusi sprendimą pagal Taisyklių 124.5.1 punktą pirkimą atlikti apklausos būdu, Komisija šio sprendimo neįformino protokolu, kaip to reikalauja Įstatymo 16 straipsnio 3 dalis bei Reglamento 6 punktas, ir nesilaikė Taisyklių 27 punkto reikalavimų, kadangi nepaskelbė informacinio pranešimo apie pirkimą. Nagrinėjamu atveju Taisyklių 172 punktas, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, netaikytinas, nes minėtas punktas reglamentuoja atvejus, kada CVP IS skelbiama apie mažos vertės pirkimus, tuo tarpu šiuo atveju ginčas kyla ne dėl paties ginčo pirkimo (ne)paskelbimo, o dėl informacinio pranešimo apie ginčo pirkimą, t. y. sprendimo pirkti darbus nepaskelbus apie supaprastintą pirkimą, (ne)paskelbimo.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo pagrįstai inkriminuotas Taisyklių 33 ir 123 punktų pažeidimas, kadangi UAB „Ukmergės statyba“ siųstame 2009 m. lapkričio 9 d. kvietime Nr. SŪ4-163 „Dėl pasiūlymo pateikimo“ (b. l.

35) ir kartu pateiktame Darbų kiekių žiniaraštyje (b. l. 36–37) nebuvo nurodyta minimali būtina informacija pagal Taisyklių 33 punktą bei nenurodyta, ar bus deramasi dėl pasiūlymo sąlygų arba kokiais atvejais bus deramasi ir derėjimosi tvarka. Pabrėžtina, kad nors pagal Taisyklių 35 punktą mažos vertės pirkimų atveju, taip pat kai apklausos metu pasiūlymą pateikti kviečiamas tik vienas tiekėjas, pirkimo dokumentuose gali būti pateikiama ne visa Taisyklių 33 punkte nurodyta informacija, jeigu perkančioji organizacija mano, kad informacija yra nereikalinga, o pagal Taisyklių 178 punktą, vykdydama mažos vertės pirkimus, perkančioji organizacija neprivalo vadovautis Taisyklių 33 punkto reikalavimais, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju Kvietime pateikta informacija nebuvo pakankama.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors Taisyklių 123 punktas nenumato prievolės bet kokiu atveju derėtis dėl pasiūlymo sąlygų, remiantis minėto punkto nuostatomis, pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta, ar bus deramasi dėl pasiūlymo sąlygų arba kokiais atvejais bus deramasi ir derėjimosi tvarka, tačiau nagrinėjamu atveju ši informacija pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyta. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl K. J. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties buvimo asmens veikoje bei jo kaltės padarius ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą daryti.

Papildomai pasisakydamas dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirtos nuobaudos individualizavimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Remiantis ATPK 30 straipsnio 2 dalimi, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos K. J. atsakomybę sunkinančios ar lengvinančios aplinkybės, taip pat įvertinus pažeidėjo asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį ir tai, kad byla pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą dėl Institucijos Nutarimo panaikinimo teismuose buvo nagrinėjama ilgą laiką, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad šiuo atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti skyrus K. J. minimalią sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytą baudą, todėl yra pagrindas pakeisti Institucijos Nutarimą, sumažinant K. J. paskirtą baudą iki ATPK 1713 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos minimalios – 500 Lt.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra keistinas, atitinkamai pakeičiant Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. gruodžio 20 d. nutarimą ir skiriant K. J. minimalią ATPK 1713 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą – 500 Lt.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutarimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„K. J. skundą tenkinti iš dalies.

Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. gruodžio 20 d. nutarimą pakeisti, paskiriant K. J. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1713 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą 500 Lt baudą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius