Legislator Case Law & Legislation
2a517746-e2dc-4668-a1b7-c9483e92baf5 AI generated

2a517746-e2dc-4668-a1b7-c9483e92baf5 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 2a517746-e2dc-4668-a1b7-c9483e92baf5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 2) savu noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kuriÄ jis gali realizuoti tik esant visoms Å¡iame BK straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms.

Legislator headnote

AI generated

2a517746-e2dc-4668-a1b7-c9483e92baf5 · Å iaulių apygardos teismas: Nusikalstamos veikos padarymo metu S. K. turėjo galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ už virÅ¡ytÄ leistinÄ važiavimo greitį. Po nusikalstamos veikos padarymo S. K. taip pat buvo baustas du kartus administracine tvarka už analogiÅ¡kų veikų padarymÄ (leistino greičio virÅ¡ijimÄ ). Kaltinamojo padaryti KET pažeidimai yra Å¡iurkÅ¡tÅ«s ir labai pavojingi. Prokuroro nuomone, teismas neįvertino to, kad kaltinamojo S. K. nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos sunkios neatkuriamos pasekmės – eismo įvykio metu žuvo mažametis vaikas, o pagrindinė eismo įvykio priežastis – itin didelis greitis, kas laikytina Å¡iurkščiu KET pažeidimu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Pranešėjas BBaudžiamoji byla Nr. 1A-247-744/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54718-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.1.9.2; 1.2.25.4.2.4; 2.1.7.4.1; 2.1.15.1.2; 2.4.6.4.2 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 27 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Ernestos Monvidienės ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko), sekretoriaujant Jolantai Plungienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Valančienei, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės S. K. ir jo gynėjui advokatui Š.

R., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro ArÅ«no Laukaičio ir nukentėjusiųjų R. G. bei A. G. apeliacinius skundus dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2021 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiaisiais, ir baudžiamoji byla nutraukta; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, S. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams, Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; patvirtintas kaltinamojo S. K. ir nukentėjusiųjų R.

G. bei A. G. 2021 m. balandžio 10 d. pasiraÅ¡ytas susitarimas dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo, kuriame Å¡alys aptarė likusios nesumokėtos 60000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ pagal mokėjimo grafikÄ , paskutinę sumÄ sumokant iki 2024 m. gruodžio 30 d.; procesas dėl nukentėjusiųjų R. G. ir A. G. pateikto ieÅ¡kinio S. K. atžvilgiu nutrauktas; priimtas nukentėjusiųjų R. G. ir A. G. civilinio ieÅ¡kinio atsisakymas dalyje dėl likusios nesumokėtos 800 Eur žalos iÅ¡ civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ ir procesas dėl Å¡ios dalies civilinio ieÅ¡kinio nutrauktas; priteista iÅ¡ S. K. 530,06 Eur iÅ¡laidų už nukentėjusiajai Å¡ioje baudžiamojoje byloje teiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad S. K. 2018 m. lapkričio 15 d. 14.09 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį lengvÄ jį automobilį „Volvo S90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) link apie 149 km/h greičiu, virÅ¡ydamas tame kelio ruože maksimalų leistinÄ 90 km/h greitį, ir artėdamas prie prieÅ¡inio eismo juostoje sustojusio mokyklinio autobuso „VW Crafter Altas“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su įjungtomis įspėjamosiomis mirksinčiomis oranžinėmis Å¡viesomis, nesulėtino greičio ir nesustojo, iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, praleisti vaikus ir juos lydintį asmenį, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 34 punkto reikalavimÄ , artėjant prie sustojusios transporto priemonės su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais ir įjungta avarine Å¡viesos signalizacija ar prie sustojusio mokyklinio autobuso su įjungtomis įspėjamosiomis mirksinčiomis oranžinėmis Å¡viesomis, sulėtinti greitį, prireikus – ir sustoti, kad praleistų vaikus ir juos lydintį asmenį; 127 ir 128 punktų reikalavimus važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio, o atsiradus kliūčiai ar iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams; bei 131.1 punkto reikalavimÄ važiuoti lengvaisiais automobiliais ne gyvenvietėse keliuose su asfalto ar betono danga ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu deÅ¡inėje kelio pusėje, automobilio priekinės dalies deÅ¡iniÄ ja puse partrenkė važiuojamÄ jÄ dalį iÅ¡ kairės į deÅ¡inę pusę kirtusį (per keliÄ Ä—jusį) mažametį pėsčiÄ jį M.

G., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris dėl daugybinių kaukolės skliauto ir pamato kaulio lūžių, galvos smegenų sumuÅ¡imo ir aortos krÅ«tininės dalies plyÅ¡imo įvykio vietoje žuvo. II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai ir praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras ArÅ«nas Laukaitis praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2021 m. gegužės 13 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimÄ 3 metams; pritaikius BK 641 straipsnį, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 2 metams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 metams, paskiriant įpareigojimÄ ir baudžiamojo poveikio priemonę: neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos rajono ribų be priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ir draudimÄ naudotis specialia teise vairuoti kelių eismo transporto priemones 1 metus; patvirtinti S. K. ir nukentėjusiųjų susitarimÄ dėl žalos atlyginimo; kardomÄ jÄ priemonę palikti galioti, kol įsiteisės teismo sprendimas. 2.1.

Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 38 straipsnio nuostatas ir nepagristai S. K. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, atleisdamas S. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, nepagrįstai konstatavo, kad S. K. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir toks kaltinamojo pripažinimas atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ sÄ lygÄ . 2.2. Prokuroro tvirtinimu, bylos esminė aplinkybė yra greičio virÅ¡ijimas, kuris ir buvo eismo įvykio pagrindinė sÄ lyga ir tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiomis pasekmėmis.

Teismo iÅ¡vada, kad, duodamas pirminius parodymus, S. K. pats tiksliai nežinojo, kokiu greičiu važiavo prieÅ¡ eismo įvykį minėtu keliu, todėl S. K. nenurodymas galimo virÅ¡yto greičio, nelaikytina kategoriÅ¡ku nepripažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , yra nepagrįsta ir neatitinka faktinių aplinkybių, nes S. K. turimas iÅ¡silavinimas bei vairuotojo stažas aiÅ¡kiai parodo, kad jis turėjo suprasti, jog apie 150 km/h greitis net 60 km/h virÅ¡ija leistinÄ 90 km/h ir tai nėra nežymi paklaida, kurios negali nepastebėti važiuojant ne autostrada.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad po 2020 m. lapkričio 12 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto iÅ¡vados S. K. 2020 m. gruodžio 10 d. buvo pareikÅ¡tas galutinis praneÅ¡imas apie įtarimÄ , kuriame nurodytas jo važiavimo greitis apie 149 km/h, tačiau S. K. ir toliau teigė, kad važiavo leistinu (apie 90 km/h) greičiu. S. K. viso ikiteisminio tyrimo metu sÄ moningai neigė esminę aplinkybę, kad virÅ¡ijo leistinÄ greitį, ir siekė įrodyti, kad važiavo apie 90 km/h greičiu ir KET nepažeidė, dalį kaltės bandydamas perkelti mokyklinio autobuso vairuotojui A.

B. ir pačiam žuvusiam nukentėjusiajam. 2.3. Prokuroras pažymi, kad bÅ«tent dėl S. K. ir jo gynėjo veiksmų ikiteisminis tyrimas truko du metus, reikėjo skirti dvi užduotis Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistui atlikti objektų tyrimÄ dėl automobilio „Volvo S90“ važiavimo greičio, užduotį ir eismo įvykio ekspertizę Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistui ir ekspertams dėl eismo įvykio kilimo mechanizmo. IÅ¡ viso byloje buvo surinkta 8 tomai dokumentų.

Prokuroro nuomone, toks kaltinamojo S. K. elgesys rodo, kad jis aiÅ¡kiai suprato greičio virÅ¡ijimo priežastinį ryšį su eismo įvykio metu kilusiomis pasekmėmis, todėl ikiteisminio tyrimo metu visais įmanomais bÅ«dais stengėsi paneigti savo kaltę, sÄ moningai nepripažino greičio virÅ¡ijimo ir taip siekė iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Ir tik baudžiamÄ jÄ bylÄ su kaltinamuoju aktu perdavus į teismÄ , siekiant iÅ¡vengti galimų neigiamų teisinių pasekmių, susitaikė su nukentėjusiaisiais, susitarė dėl žalos atlyginimo ir teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltinime nurodytus KET pažeidimus ir padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Apelianto įsitikinimu, S. K. nenuosekli pozicija ir prisipažinimas tik teisminėje proceso stadijoje, kad bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukta baudžiamoji byla, yra formalus prisipažinimas, todėl neatitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sÄ lygos. 2.4. Prokuroro teigimu, teismas taip pat formaliai įvertino ir BK 38 straipsnio 4 punkto sÄ lygÄ , kad S. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų. S. K. anksčiau neteistas, tačiau Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi patvirtinus Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2017 m. kovo 30 d. nutarimÄ buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimÄ be užstato vienerių metų laikotarpiui.

NaujÄ nusikalstamÄ veikÄ (eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus) S. K. padarė 2018 m. lapkričio 15 d., praėjus tik 7 mėnesiams po laidavimo termino pabaigos. Apelianto nuomone, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju yra panašūs institutai, todėl ankstesnis ikiteisminio tyrimo nutraukimas pagal laidavimÄ yra pakankamai svarbus vertinant kaltinamojo asmenybę. Be to, S. K. per pastaruosius penkerius metus net 9 kartus buvo baustas administracine tvarka, iÅ¡ jų 8 kartus už leistino greičio virÅ¡ijimÄ .

Nusikalstamos veikos padarymo metu S. K. turėjo galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ už virÅ¡ytÄ leistinÄ važiavimo greitį. Po nusikalstamos veikos padarymo S. K. taip pat buvo baustas du kartus administracine tvarka už analogiÅ¡kų veikų padarymÄ (leistino greičio virÅ¡ijimÄ ). Kaltinamojo padaryti KET pažeidimai yra Å¡iurkÅ¡tÅ«s ir labai pavojingi. Prokuroro nuomone, teismas neįvertino to, kad kaltinamojo S. K. nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos sunkios neatkuriamos pasekmės – eismo įvykio metu žuvo mažametis vaikas, o pagrindinė eismo įvykio priežastis – itin didelis greitis, kas laikytina Å¡iurkščiu KET pažeidimu.

S. K. greičio viršijimas beveik 60 km/h nebuvo atsitiktinis. S. K. yra linkęs sistemingai pažeisti KET, anksčiau jam skirtos administracinės nuobaudos buvo neefektyvios bei nepasiekė joms keliamų tikslų, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis ateityje nedarys nusikalstamų veikų.

3. Apeliaciniu skundu nukentėjusieji R. G. ir A. G. praÅ¡o pakeisti TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2021 m. gegužė 13 d. nuosprendį ir paskirti S. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ vairuoti transporto priemones 4 metams. Nukentėjusieji R. G. ir A. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad, jų nuomone, S. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemones vieneriems metams yra per Å¡velni. Apeliantai pažymi, kad S. K. administracine tvarka baustas 9 kartus, iÅ¡ kurių 8 kartai už greičio virÅ¡ijimÄ , po nusikaltimo padarymo už greičio virÅ¡ijimÄ baustas 2 kartus. Å ios aplinkybės rodo, kad S. K. dėl savo elgesio nedaro jokių iÅ¡vadų ir toliau pažeidinėja KET, virÅ¡ija leistinÄ greitį ir taip kelia pavojų visuomenei. Tačiau pirmos instancijos teismas savo nuosprendyje visiÅ¡kai nemotyvavo, kodėl Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė S. K. taikoma minimaliam terminui.

4. Atsiliepimu į Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro ArÅ«no Laukaičio ir nukentėjusiųjų R. G. bei A. G. apeliacinius skundus atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės S. K. gynėjas advokatas Å arÅ«nas Rameikis praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti ir TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2021 m. gegužės 13 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ .

5. Teismo posėdžio metu prokurorė Rasa Valančienė prašė prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinti, panaikinti skundžiamÄ TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2021 m. gegužės 13 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – S. K. nuteisti pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, o nukentėjusiųjų R. G. ir A. G. apeliacinį skundÄ prokurorė prašė atmesti. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės S. K. ir jo gynėjas advokatas Å arÅ«nas Rameikis teismo posėdžio metu prašė prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2021 m. gegužės 13 d. nuosprendį.

Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro ArÅ«no Laukaičio apeliacinis skundas atmestinas, o nukentėjusiųjų R. G. ir A. G. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (tolau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tiriamos visos bylos aplinkybės, paÅ¡alinami prieÅ¡taravimai ir abejonės, iÅ¡aiÅ¡kinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamÄ jį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis).

7. Prokuroras ArÅ«nas Laukaitis ir nukentėjusieji R. G. bei A. G. apeliaciniais skundais iÅ¡ esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių S. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, S. K. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , nusikalstamos veikos kvalifikacijos, todėl Å¡ie klausimai, sprendžiant prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliacinių skundų pagrįstumo klausimÄ , iÅ¡samiau nevertintini. Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir sprendimu S. K. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiaisiais, ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukiant.

Prokuroro įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra BK 38 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose numatytų bÅ«tinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, sÄ lygų, todėl nėra pagrindo S. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusieji R. G. ir A. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o pailginti S. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – terminÄ , nes, jų nuomone, S. K. paskirta per Å¡velni baudžiamojo poveikio priemonė.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuspręsdamas dėl S. K. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , o taip pat Å¡iÄ veikÄ kvalifikuodamas, esmingai nusižengė baudžiamojo proceso kodekso nuostatoms, todėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Dėl S. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiesiems susitaikius 8.

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 2) savu noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kuriÄ jis gali realizuoti tik esant visoms Å¡iame BK straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms.

Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad BK 38 straipsnio 1 dalis sukonstruota taip, kad net ir nustačius nurodytų sÄ lygų visumÄ teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553/2004, 2K-347/2010, 2K-206-697/2015, 2K-366-222/2017, 2K-52-942/2020). Teismo sprendimÄ atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Tai, kad nukentėjusieji atleido nuteistajam, taip pat nustatytos kitos BK 38 straipsnyje numatytos sÄ lygos, kaip jau minėta, nereiÅ¡kia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimÄ padariusį asmenį.

Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobÅ«dį. Nustatant Å¡io intereso pažeidimo mastÄ Ä¯vertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-52-942/2020).

9. Kaip jau minėta, prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad S. K. neatitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sÄ lygos. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad S. K. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nes pastarasis viso ikiteisminio tyrimo metu sÄ moningai neigė esminę jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybę, kad betarpiÅ¡kai prieÅ¡ eismo įvykį virÅ¡ijo leistinÄ greitį, bei siekė įrodyti, kad tuo metu važiavo apie 90 km/h greičiu ir Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Prokuroro įsitikinimu, S. K. nenuosekli pozicija ir prisipažinimas tik teisminėje proceso stadijoje laikytinas formaliu prisipažinimu, neatitinkančiu BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sÄ lygos. Teisėjų kolegija su tokiais prokuroro apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

10. Teismų praktikoje visiÅ¡kas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytÄ veikÄ duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi Å¡ios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Tačiau Å¡i sÄ lyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimÄ , visiÅ¡kai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015).

Kaltininko prisipažinimas, padarius nusikalstamÄ veikÄ , yra tada, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai, laisva valia, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77/2013, 2K-78/2014, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje.

Spręsdamas, ar kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , teismas turi įvertinti, kiek kaltinamojo parodymai prisidėjo prie teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2012). VisiÅ¡kas kaltės pripažinimas dažnai bÅ«na susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiÅ¡ki. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis iÅ¡reiÅ¡kiamas ne vien apgailestavimo pareiÅ¡kimais ar deklaratyviais atsipraÅ¡ymais.

GailėjimÄ si gali iÅ¡reikÅ¡ti asmens savikritiÅ¡kas požiÅ«ris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi paÅ¡alinti ar suÅ¡velninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas žalai atlyginti, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiÅ¡kintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015).

11. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad S. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas du kartus – iÅ¡ karto po įvykio 2018 m. lapkričio 15 d. ir pateikus jam galutinį praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ , kuomet jis davė raÅ¡ytinius parodymus. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, pirminiame įvykio dienÄ suraÅ¡ytame praneÅ¡ime apie įtarimÄ S. K. nebuvo įtariamas tuo, kad eismo įvykį sukėlė dėl to, kad ženkliai virÅ¡ijo saugų greitį (8 t., b. l. 38). Nors tÄ pačiÄ dienÄ (2018 m. lapkričio 15 d.) apklausiamas įtariamuoju S. K. nurodė, kad neprisipažįsta padaręs jam inkriminuotos nusikalstamos veikos (pažeidęs Kelių eismo taisyklių 9 punkte nurodytÄ bendrÄ jį reikalavimÄ laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, dėl ko įvykio eismo įvykis, kurio metu žuvo mažametis M.

G.) ir nurodė, kad prieÅ¡ partrenkdamas pėsčiÄ jį važiavo toje kelio atkarpoje leistinu 80-90 km/h greičiu, tačiau tuo pačiu pripažino kitas svarbias jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes – kad bÅ«tent jo vairuotas automobilis partrenkė į keliÄ išėjusį mažametį, kad jis matė Å¡alikelėje stovintį mikroautobusÄ , tačiau į jį dėmesio nekreipė ir toliau važiavo nemažindamas greičio (labai svarbi aplinkybė). Svarbu ir tai, kad Å¡ioje apklausoje S. K. netvirtino važiavęs 80-90 km/h greičiu, o nurodė manÄ s važiavęs tokiu greičiu, kadangi įprastai toje kelio atkarpoje važiuoja nevirÅ¡ydamas leistino greičio (8 t., b. l. 39-40).

RaÅ¡ytiniuose parodymuose S. K., jau susipažinęs su galutiniu praneÅ¡imu apie įtarimÄ , kuriame nurodyta, kad eismo įvykį, be kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, lėmė ir smarkiai virÅ¡ytas leistinas greitis (8 t., b. l. 67-68), nurodė, kad negalėjo važiuoti praneÅ¡ime apie įtarimÄ nurodytu 149 km/h greičiu, kadangi autorizuotame „Volvo“ autoservise buvo nustatyta, jog jo vairuoto automobilio greitis susidÅ«rimo su kliÅ«timi metu buvo 94 km/h, kas faktiÅ¡kai atitinka jo pirminius parodymus.

Å iuose parodymuose S. K., be kita ko, nurodė, kad jaučia moralinę kaltę dėl įvykusio eismo įvykio, nes jo vairuotas automobilis partrenkė mažametį, dėl įvykusio eismo įvykio labai iÅ¡gyvena, iÅ¡ karto po įvykio buvo susitikęs su žuvusiojo vaiko tėvais, apgailestavo dėl sukelto eismo įvykio ir, nelaukdamas ikiteisminio tyrimo baigties, nukentėjusiesiems pervedė 15000 eurų (8 t., b. l. 89-91). IÅ¡ Å¡ių parodymų akivaizdu, kad S. K. apie jo greitį, buvusį prieÅ¡ susidÅ«rimÄ su į keliÄ išėjusiu pėsčiuoju, sprendžia tik pagal autorizuoto „Volvo“ autoserviso pateiktus duomenis apie jo vairuoto automobilio greitį susidÅ«rimo su kliÅ«timi metu.

12. Nors S. K. ikiteisminio tyrimo metu nepripažino esminės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu ženkliai virÅ¡ijo leistinÄ važiavimo greitį, kas ir lėmė Å¡io eismo įvykio kilimÄ , tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kaltės neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikÅ¡minga tai, kad prisipažinimas bÅ«tų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne iÅ¡skaičiavimas, kai kaltė yra aiÅ¡kiai įrodyta kitais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, 2K-239-648/2020).

13. Svarbu tai, kad dar iki pradedant bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teisme S. K. gynėjas teismui pateikė 2021 m. balandžio 21 d. praÅ¡ymÄ atleisti S. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiesiems asmenims susitaikius, prie kurio pridėjo ir 2021 m. balandžio 10 d. susitarimÄ dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo, iÅ¡ kurio matyti, kad S. K. susitaikė su nukentėjusiaisiais R. G. ir A. G., o taip pat susitarė su jais dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo (9 t., b. l. 1-6).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad praÅ¡yme atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nurodyta, kad S. K. pripažįsta esmines faktines aplinkybes dėl įvykusio eismo įvykio (jo kaltės), iÅ¡samius parodymus duos teisme ir praÅ¡ys sutrumpinto įrodymų tyrimo. Jau pirmojo apylinkės teismo posėdžio metu, prokurorui pagarsinus kaltinamÄ jį aktÄ , S. K. nurodė, kad kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažįsta visiÅ¡kai ir sutinka duoti parodymus (9 t., b. l. 31-33). Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme S. K. pripažino esmines kaltinime nurodytas faktines aplinkybes – kad bÅ«tent jis yra eismo įvykio kaltininkas, kad dėl dėmesingumo stokos pažeidė Kelių eismo taisykles ir dėl to žuvo vaikas, pripažino, kad važiavo virÅ¡ydamas leistinÄ maksimalų 90 km/h greitį, be to, važiuodamas link priekyje sustojusios mokyklinio autobuso dėl dėmesingumo stokos jo neatpažino ir nesulėtino greičio.

Po S. K. apklausos, neiÅ¡kilus abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui, gynėjui ir pačiam S. K., iÅ¡tyrus (iÅ¡vardijus) byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus įrodymų tyrimas buvo nutrauktas BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka (9 t., b. l. 32-37). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinį skundÄ pateikęs prokuroras pirmosios instancijos teisme sutiko su sutrumpintu įrodymu tyrimu ir tuo, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami (9 t., b. l. 33), kas leidžia teigti, jog prokuroras sutiko su tuo, kad S. K., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, visiÅ¡kai prisipažino kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (įvertinus S. K. teisme duotus parodymus bei BPK 291 straipsnyje nurodyta tvarka iÅ¡tirtus raÅ¡ytinius įrodymus) nekelia abejonių.

14. BPK 273 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimÄ , po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiÅ¡kė, kad prisipažįsta esÄ s kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, arba tokį pageidavimÄ kaltinamasis jau yra pareiÅ¡kęs Å¡io Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamÄ jį ir įvykdžius Å¡io Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali bÅ«ti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Vadinasi, sutrumpintas įrodymų tyrimas galimas esant Å¡ių sÄ lygų visumai:

1) kaltinamasis nėra padaręs labai sunkaus nusikaltimo;

2) kaltinamasis visiškai prisipažįsta kaltas;

3) su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas; 4) nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių;

5) sutrumpintas įrodymų tyrimas atliekamas teismo sprendimu. Byloje nenustačius bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, BPK 273 straipsnio 1 dalies nuostatos negali bÅ«ti taikomos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad viena iÅ¡ BPK 273 straipsnyje įtvirtintų sÄ lygų siejama su kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , o ne su asmens, kaltinamo dėl nusikalstamos veikos, kritiÅ¡ku savo veiksmų vertinimu bei nuoÅ¡irdžiu gailėjimusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-264-697/2017, 2K-122-699/2018, 2K-98-495/2021).

Prisipažinimas dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdus gailėjimasis yra asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir ji yra reikšminga individualizuojant asmeniui bausmę. Tarp pripažinimo asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės (prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi) bei sutrumpinto įrodymų tyrimo ir bausmės mažinimo yra procesinis skirtumas (procesinių pasekmių prasme), tačiau prisipažinimo kaltu aplinkybės turinys tiek vienu, tiek ir kitu atveju išlieka toks pats (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-194-942/2017, 2K-98-495/2021).

15. Kadangi nukentėjusieji R. G. ir A. G. bei jų atstovas advokatas Modestas Å važas pirmosios instancijos teismo posėdyje atkreipė dėmesį į tai, kad sutrumpintas įrodymų tyrimas Å¡ioje byloje negalimas, nes S. K. nepripažino važiavęs kaltinime nurodytu greičiu (9 t., b. l. 33), apeliacinės instancijos teismas, siekdamas patikrinti, ar pagrįstai nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nutarė atnaujinti įrodymų tyrimÄ ir papildomai apklausti atleistÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės S. K..

Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme S. K. iÅ¡ esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir pirmosios instancijos teisme. Jis parodė, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu jo vairuotas automobilis buvo naujas, vairavimo sÄ lygos buvo geros ir jis tikrai nestebėjo spidometro, todėl niekaip negali pasakyti, kokiu greičiu automobilis judėjo, tačiau besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta faktines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai yra, kad virÅ¡ijo greitį, kad galėjo važiuoti tuo greičiu, koks yra nurodytas kaltinime, kad pažeidė kaltinime nurodytas Kelių eismo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo vaikas.

S. K. taip pat nurodė, kad bylos tyrimo eigoje, kai buvo pateiktos išvados, kuriose buvo nurodyta, kad jo automobilio greitis buvo apie 90 km/h, jis drįso dėl savo automobilio greičio abejoti, todėl ikiteisminio tyrimo metu ir siekė, kad visos aplinkybės būtų išaiškintos (9 t., b. l. 112-113).

16. Ä®vertinus S. K. parodymus apeliacinės instancijos teisme konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė atlikti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , nes S. K. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas, o nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, įvertinus S. K. parodymus pirmos instancijos teisme bei nustatyta tvarka iÅ¡tirtus raÅ¡ytinius įrodymus (nukentėjusiųjų R. G. ir A.

G. apklausos protokoluose, liudytojų A. B., J. K., A. R., R. P., T. A. apklausos protokoluose nurodytos aplinkybės, A. B. ir S. K. parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuotos aplinkybės, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės R. P. 2018 m. lapkričio 15 d. tarnybiniame pranešime, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Vyriausiojo patrulio K. M. 2018 m. lapkričio 19 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, Kelių eismo įvykio vietos apžiūros ir lavono apžiūros protokole bei fotolentelėje, papildomos įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje, 2020 m. vasario 7 d. kitų objektų apžiūros protokole, Bendrosios pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2018 m. lapkričio 15 d. 14.10 val. informacinėje sistemoje užfiksuotame S. K. pranešime dėl eismo įvykio užfiksuotos aplinkybės, 2020 m. vasario 7 d. kitų objektų apžiūros protokole, A.

B. ir S. mobilaus ryšio telefonų išklotinėse, 2018 m. lapkričio 15 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole, daiktų apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. balandžio 17 d. specialisto (V. L.) išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. gegužės 28 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. gegužės 29 d.

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 12 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotos aplinkybės, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotos aplinkybės ir „Drager Alcotest 6810“ prietaiso testo rezultatai, VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymoje ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose dokumentuose užfiksuotos aplinkybės) nekelia abejonės.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad S. K. kaltės pripažinimas ir teisme duoti parodymai ne tik leido teismui taikyti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ (BPK 273 straipsnis), tačiau iÅ¡ esmės prisidėjo ir prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo bei teisingo sprendimo priėmimo. Å ioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas užtruko todėl, kad buvo bÅ«tina atskleisti eismo įvykio mechanizmÄ , o tam buvo reikalinga nustatyti, kokiu greičiu prieÅ¡ partrenkiant pėsčiÄ jį važiavo S. K. vairuojamas automobilis.

Å iai esminei aplinkybei nustatyti ikiteisminio tyrimo metu dideles pastangas dėjo net tik prokuroras, tačiau ir S. K. bei jo gynėjas, ir byloje yra nemažai duomenų, nurodančių skirtingÄ S. K. vairuoto automobilio greitį prieÅ¡ susidÅ«rimÄ su kliÅ«timi (į keliÄ išėjusiu pėsčiuoju) ir susidÅ«rimo su kliÅ«timi metu – net kelios Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vados bei ekspertizės aktas (4 t., b. l. 138-141, 150-157, 188-194; 6 t., b. l. 66-76), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (oficialaus automobilių gamintojo „Volvo“ atstovo) pateikti dokumentai (4 t., b. l. 29-45), liudytojo P. A. parodymai (3 t., b. l. 77-79), UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksperto iÅ¡vada (7 t., b. l. 148-165).

Akivaizdu, kad tuo atveju, jei S. K. pirmosios instancijos teismo posėdyje nebÅ«tų pripažinęs visų esminių jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymų aplinkybių (tame tarpe ir to, kad jis virÅ¡ijo maksimalų leistinÄ 90 km/h greitį, dėl ko ir kilo eismo įvykis), apylinkės teismui bÅ«tų tekę atlikti pilnÄ Ä¯rodymų tyrimÄ ir imtis visų įmanomų procesinių veiksmų jau minėtiems prieÅ¡taravimams dėl esminės faktinės aplinkybės – greičio eismo įvykio metu – paÅ¡alinti, tai yra apklausti nukentėjusiuosius, liudytojus, specialistus ir ekspertus, pateikusius specialisto iÅ¡vadas ir ekspertizės aktus (BPK 20 straipsnio 4 dalis), taip pat įvertinti teisme iÅ¡tirtus įrodymus.

Visuotinai žinoma, kad teismo procesai dėl BK 281 straipsnyje numatytų baudžiamųjų bylų dėl įvairių objektyvių priežasčių paprastai užtrunka. Tačiau S. K. davus iÅ¡samius ir nuoÅ¡irdžius parodymus, pripažinus, kad dėl įvykusio eismo įvykio kaltas tik jis, nes važiuodamas neįvertino vairavimo sÄ lygų, važiavo virÅ¡ydamas tame kelio ruože maksimalų leistinÄ 90 km/h greitį, bÅ«damas nedėmesingas, neatpažino mokyklinio autobusiuko, laiku nepristabdė ir dėl tokių jo veiksmų žuvo vaikas, pirmosios instancijos teisme byla buvo iÅ¡nagrinėta per vienÄ teisiamÄ jį posėdį.

18. Teisėjų kolegija nesutinka su prokuroro apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad S. K. pirmosios instancijos teisme prisipažino tik todėl, kad tokiu bÅ«du siekė iÅ¡vengti neigiamų pasekmių (bausmės) ir todėl toks jo prisipažinimas laikytinas formaliu. Nors, kaip jau buvo minėta, S. K. ikiteisminio tyrimo metu nepripažino, kad virÅ¡ijo maksimalų toje kelio atkarpoje leistinÄ greitį (90 km/h), tačiau (kaip jau buvo minėta) jau pirmoje apklausoje pripažino, kad, matydamas priekyje stovintį autobusÄ , nesulėtino važiavimo greičio ir toliau važiavo maksimaliu leistinu greičiu, tai yra iÅ¡ esmės pripažino, kad nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų.

Akivaizdu, kad maksimalus leistinas greitis tam tikroje kelio atkarpoje, dar nereiÅ¡kia, kad jis yra saugus. Kelių eismo taisyklių 127 punktas įpareigoja vairuotojus ne tik važiuoti nevirÅ¡ijant leistino greičio, tačiau ir pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Kiekvienas apdairus ir rÅ«pestingas vairuotojas, matydamas jo važiavimo kryptimi stovintį autobusÄ (nebÅ«tinai mokyklinį), privalo sumažinti važiavimo greitį iki tokio, kad bet kada galėtų sustabdyti automobilį tuo atveju, jei iÅ¡ sustojusio autobuso į keliÄ iÅ¡eis ar iÅ¡bėgs žmogus (ar žmonės).

19. Be to, ir S. K. veiksmai po įvykio (dar ikiteisminio tyrimo metu sumokėjo žuvusiojo vaiko tėvams ženkliÄ pinigų sumÄ â€“ 15000 eurų; po to, kai byla buvo perduota į teismÄ , susitarė su nukentėjusiaisiais dėl likusios jo nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo bei su jais susitaikė, ir, vykdydamas susitarimÄ dėl žalos atlyginimo, iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo atlygino nukentėjusiesiems dar 20000 eurų) rodo, kad jis nuo pat pradžių suvokė, jog yra kaltas dėl eismo įvykio ir stengėsi padėti nukentėjusiesiems (žuvusiojo vaiko tėvams) finansiÅ¡kai, tuo pačiu parodydamas ir aplinkiniams, kad yra kaltas dėl įvykusio eismo įvykio.

Jei S. K. nebÅ«tų įsitikinęs, kad yra kaltas, jis tikrai nebÅ«tų iki galutinio sprendimo priėmimo atlyginęs tokiÄ Å¾enkliÄ savo veiksmais padarytos žalos dalį (Å¡iuo metu yra atlyginęs 65000 eurų iÅ¡ 95000 eurų neturtinės žalos, kuriuos įsipareigojo nukentėjusiesiems atlyginti jau minėtu 2021 m. balandžio 10 d. susitarimu), kadangi tuo atveju, jei bÅ«tų priimtas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ jo atžvilgiu ar iÅ¡teisinamasis nuosprendis, jo galimybės susigrÄ Å¾inti nukentėjusiesiems jau sumokėtus pinigus bÅ«tų labai ribotos.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad S. K. 2021 m. balandžio 10 d. susitarimu nukentėjusiesiems yra įsipareigojęs atlyginti nukentėjusiesiems (žuvusiojo tėvams) net 95000 eurų neturtinės žalos (neskaitant 5000 eurų, kuriuos privalo atlyginti S. K. civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo kompanija), o tai yra ženkliai didesnė pinigų suma, nei paprastai nukentėjusiesiems priteisiama tokio pobūdžio bylose. Teismų praktikoje Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu (pagal BK 281 straipsnio 5 dalį) jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui/motinai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017).

Atsižvelgusi į S. K. aktyviÄ atgailÄ dėl įvykusio eismo įvykio ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. K. prisipažinimas bei kritiÅ¡kas savo veiksmų vertinimas pirmosios instancijos teisme buvo savanoriÅ¡ki, iÅ¡reiÅ¡kiantys tikrÄ jÄ jo valiÄ , o nenulemti tik byloje surinktų įrodymų visumos ar padaryti iÅ¡ iÅ¡skaičiavimo.

20. Nors prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad S. K. nenuosekli pozicija ir prisipažinimas tik teisminėje proceso stadijoje, kad bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukta baudžiamoji byla, yra formalus prisipažinimas, todėl neatitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sÄ lygos, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartus duomenis, nesutinka su tokiais prielaidomis pagrįstais apeliacinio skundo argumentais ir aptartų aplinkybių kontekste konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs S. K. veiksmus ir elgesį, parodymų davimo aplinkybes ir turinį viso proceso metu ir kitas bylos aplinkybes, pagrįstai nusprendė, kad jis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir toks kaltinamojo pripažinimas atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ sÄ lygÄ .

21. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokuroras apeliaciniu skundu neskundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytos S. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kad pastarasis prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi). Kaip jau minėta, tiek BPK 273 straipsnio 1 dalyje, tiek BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kaip ir BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte ar BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte) prisipažinimo kaltu aplinkybės turinys yra toks pats.

Å tai vienoje paskutinių savo nutarčių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad sisteminė baudžiamųjų įstatymų normų analizė neleidžia įžvelgti principinių skirtumų tarp BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygos ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Taigi ydingais laikytini atvejai, kai teismas pripažįsta atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, tai yra kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, tačiau, vadovaudamasis tomis pačiomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsisako pripažinti analogiÅ¡kÄ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181-788/2021).

Å iuo atveju prokuroras, ginčydamas BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės buvimÄ , tačiau sutikdamas su sutrumpintu įrodymų tyrimu bei neskųsdamas pirmosios instancijos teismo nustatytos S. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra nenuoseklus.

22. Nors apeliaciniame skunde nurodyta, kad S. K. ir jo gynėjas viso ikiteisminio tyrimo metu siekė įrodyti, kad S. K. važiavo apie 90 km/h greičiu ir Kelių eismo taisyklių nepažeidė, ir savo pozicijai pagrįsti bei nekaltumui įrodyti pateikė „Volvo“ autorizuoto atstovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) atstovybės duomenis apie automobilio „Volvo S90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) greitį jo susidÅ«rimo su kliÅ«timi metu bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ privataus eksperto iÅ¡vadÄ dėl eismo įvykio kilimo mechanizmo nustatymo, be to, teikė įvairius praÅ¡ymus atlikti proceso veiksmus ir skundus dėl procesinių sprendimų, nepagrįstai skundė nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimÄ A.

B. atžvilgiu, dėl ko (kaip teigia prokuroras apeliaciniame skunde) užtruko ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje, teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡i aplinkybė (kad S. K. ir jo gynėjas siekė, jog ikiteisminio tyrimo metu bÅ«tų objektyviai nustatytos visos su eismo įvykiu susijusios aplinkybės) savaime nereiÅ¡kia, jog S. K. pirmosios instancijos teisme prisipažino tik verčiamas jau surinktų įrodymų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turi teisę pateikti tyrimui reikÅ¡mingus dokumentus, daiktus, pateikti praÅ¡ymus, pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimus, apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus bei sprendimus ir naudotis kitomis įstatymo jam suteiktomis teisėmis (BPK 21 straipsnis), todėl naudojimasis jam suteiktomis teisėmis ir S. K. aktyvumas ikiteisminio tyrimo metu, siekiant nustatyti tam tikras įvykio aplinkybes ar, jo manymu, paÅ¡alinti byloje egzistuojančias abejones, negali užkirti jam kelio prisipažinti bylos teisminio nagrinėjimo metu ir tikėtis, kad į Å¡iÄ aplinkybę bus atsižvelgta sprendžiant jo baudžiamosios atsakomybės klausimÄ .

23. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad S. K. neatitinka ir BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos sÄ lygos, pagal kuriÄ asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, tik tada, kai yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

24. Teismų praktikoje konstatuota, jog teismo iÅ¡vada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sÄ lygos buvimo yra visų reikÅ¡mingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas. Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, atlygino padarytÄ Å¾alÄ ).

Pirmosios instancijos teismas, padarydamas iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis S. K. ateityje laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas), atsižvelgė į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, tai yra į tai, kad jis padarė vienÄ neatsargų nusikaltimÄ (BK 16 straipsnio 1 dalis), nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis), taip pat į kaltinamojo asmenybę (anksčiau neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu), Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2017 m. kovo 30 d. nutarimu, patvirtintu Å iaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ pagal laidavimÄ be užstato vienerių metų laikotarpiui (8 t., b. l. 21-31), per paskutinius penkerius metus administracine tvarka baustas 8 kartus, paskutinį kartÄ 2019 m. lapkričio 26 d. administraciniu nurodymu, tačiau paskirtos baudos sumokėtos, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (8 t., b. l. 15-20), dirbantis (8 t., b. l. 14), turintis aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ , vedęs, psichikos ir priklausomybės ligų nesigydė (8 t., b. l. 12), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero charakterizuojamas teigiamai), į tai, kad yra nustatytos net dvi S. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės (numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

25. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu S. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio bei jo asmenybės vertinimu ir iÅ¡vada, kad minėtos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad S. K. ateityje nebedarys nusikalstamų veikų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinį skundÄ pateikęs prokuroras baigiamųjų kalbų pirmosios instancijos teise metu taip pat nurodė, kad jam, atsižvelgus į S. K. iÅ¡silavinimÄ , darbines pareigas, visuomeninę veiklÄ , nekyla jokių abejonių dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sÄ lygos buvimo, nes S. K. nėra „kažkoks kriminalinis nusikaltėlis“, kuris galėtų daryti nusikalstamas veikas (9 t., b. l. 38).

Tai vėl rodo prokuroro nenuoseklumÄ . Prokuroro apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (tai, kad S. K. anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė praėjus tik 7 mėnesiams po laidavimo termino pabaigos, per pastaruosius penkerius metus net 9 kartus buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (iÅ¡ jų net 8 kartus už leistino greičio virÅ¡ijimÄ ), nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ , po nusikalstamos veikos padarymo S. K. buvo baustas du kartus administracine tvarka už analogiÅ¡kų veikų padarymÄ (leistino greičio virÅ¡ijimÄ ), jo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, dėl kurių buvo sukeltos sunkios neatkuriamos pasekmės (eismo įvykio metu žuvo mažametis vaikas), yra Å¡iurkÅ¡tÅ«s ir labai pavojingi) jam buvo žinomos ir baigiamųjų kalbų metu, tačiau nesutrukdė padaryti iÅ¡vados, kad, visgi, yra pagrindas manyti, kad S. K. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad S. K. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2017 m. kovo 30 d. nutarimu, patvirtintu Å iaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 225 straipsnio 1 dalyje (už tai, kad jis, dirbdamas gydytoju ortopedu – traumatologu, tiesiogiai susitarė priimti ir priėmė kyšį (bendrai – 671,92 Eur) už teisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus iÅ¡ medicininiais preparatais prekiaujančios bendrovės atstovės).

Minėta nusikalstama veika buvo įvykdyta dar 2014 metais ir nėra niekaip nesusijusi su S. K. Å¡iame procese inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymu. Ä®statymas nedraudžia atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu asmenį, kuris anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (jeigu tas asmuo, savaime suprantama, laidavimo laikotarpiu nepadaro naujos nusikalstamos veikos) (BK 38 straipsnio 2 dalis).

27. Tai, kad S. K. per pastaruosius penkerius metus net 9 kartus buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (iÅ¡ jų 8 kartus už leistino greičio virÅ¡ijimÄ ), nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ už greičio virÅ¡ijimÄ , kad po nusikalstamos veikos padarymo jis vėl buvo nubaustas administracine tvarka už leistino greičio virÅ¡ijimÄ , neigiamai jį charakterizuoja, tačiau Å¡i aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo abejoti, kad S. K. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. K. tuos 8 administracinius nusižengimus, susijusius su leistino greičio virÅ¡ijimu, padarė per pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ â€“ 5 metus, per metus jis nuvažiuoja apie 20000 kilometrų (paties S. K. parodymai apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, kuriais netikėti, atsižvelgus į Å¡io asmens darbo funkcijas, nėra pagrindo), vadinasi per visÄ Å¡Ä¯ penkerių metų laikotarpį nuvažiavo apie 100000 kilometrų, greitis buvo virÅ¡ijamas iÅ¡imtinai užmiesčio keliuose ir palyginus nedaug (20-30 km/h), todėl negalima teigti, kad atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės nuolat, piktybiÅ¡kai ir grubiai pažeidinėja Kelių eismo taisykles.

Ä® Å¡ias aplinkybes bei į tai, kad S. K. jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė ženkliai virÅ¡ijęs leistinÄ greitį (kas laikytina grubiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu), pirmosios instancijos teismas atsižvelgė skirdamas S. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) (BK 68 straipsnis).

28. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, sÄ lygų visumÄ ir pagrįstai taikė BK 38 straipsnio nuostatas S. K. atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas atleisti S. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiesiems R. G. ir A. G. susitaikius, yra teisėtas ir pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas savo procesinį sprendimÄ , įvertino kiekvienÄ iÅ¡ BK 38 straipsnyje nustatytų asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygų, priėmė motyvuotÄ sprendimÄ ir teisės taikymo klaidos dėl BK 38 straipsnio taikymo nepadarė. Svarbu ir tai, kad toks sprendimas atitinka ir nukentėjusiųjų valiÄ . Todėl tenkinti prokuroro apeliacinį skundÄ , panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2021 m. gegužės 13 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje, nėra pagrindo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise 29. Apeliaciniu skundu nukentėjusieji R. G. ir A. G. praÅ¡o pailginti S. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti (kelių) transporto priemones terminÄ iki 4 metų, nes, jų nuomone, S. K. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti (kelių) transporto priemones vieneriems metams yra per Å¡velni.

30. BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tačiau šio straipsnio 2 dalis leidžia baudžiamojo poveikio priemones taikyti ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais, tai yra ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas paliekamas spręsti teismo nuožiūra ir ši teismo diskrecija turi būti argumentuota.

Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).

31. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi teismas uždraudžia naudotis specialia teise nuo vienerių iki penkerių metų. Å ios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis yra treji metai. Nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas tinkamai neįvertinęs visų aplinkybių skyrė per Å¡velniÄ baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise minimaliam laikotarpiui – 1 metams. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi apeliacinio skundo argumentus ir iÅ¡tyrusi byloje surinktus duomenis, konstatuoja, jog Å¡ie apeliacinio skundo argumentai pagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai neįvertino aplinkybių, reikÅ¡mingų skiriant Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę, visumos, todėl skyrė aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

32. IÅ¡ teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose matyti, kad BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas nuolat, sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-644/2012, 2K-252-677/2015). Å iurkščiu pripažintinas toks Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris padarytas sÄ moningai pažeidžiant Kelių eismo taisykles arba pažeidžiant jas dėl didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017).

33. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad S. K. nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, jo nusikalstamais veiksmais sukeltos sunkios neatkuriamos pasekmės – eismo įvykio metu žuvo mažametis vaikas, veika buvo padaryta dėl neatsargumo, kad S. K. anksčiau nebuvo teistas, prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir teismui nekilo abejonių, jog S. K. iÅ¡gyvena dėl savo veiksmais sukeltų pasekmių ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, atlygino dalį neturtinės žalos ir dėl likusios žalos atlyginimo pasirašė susitarimÄ , kad per pastaruosius penkerius metus S. K. administracine tvarka buvo baustas 9 kartus, iÅ¡ kurių 8 kartus už leistino greičio virÅ¡ijimÄ , kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis turėjo galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ už ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio pažeidimo padarymÄ (už virÅ¡ytÄ leistinÄ važiavimo greitį – nustatyta, kad virÅ¡ijo 22 km/h greitį), kad po Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo S. K. taip pat buvo du kartus baustas administracine tvarka už analogiÅ¡kų veikų padarymÄ (leistino greičio virÅ¡ijimÄ ), kad nustatytos dvi S. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones uždraudimo terminÄ nustatė minimaliam įstatyme numatytam laikotarpiui – 1 metams.

34. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino S. K. padaryto nusikaltimo pobÅ«dį bei pavojingumÄ , o taip pat neteisingai įvertino S. K. asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumÄ . Byloje nustatyta, kad eismo įvykį, kurio metu žuvo mažametis vaikas, sukėlė Å¡iurkÅ¡tus S. K. padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas – tai, kad S. K. byloje nagrinėjami įvykio metu maksimalų leistinÄ važiavimo greitį virÅ¡ijo daugiau nei 50 km/h.

Taip pat nustatyta, kad S. K. iki jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo per 5 metų laikotarpį už leistino greičio virÅ¡ijimÄ baustas administracine tvarka baustas net 8 kartus, be to, jau po nusikalstamos veikos padarymo taip pat du kartus buvo baustas administracine tvarka už analogiÅ¡kų veikų padarymÄ (leistino greičio virÅ¡ijimÄ ). Å ios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia konstatuoti, jog S. K. bÅ«dingas nepakankamai atsakingas požiÅ«ris į visuomenėje priimtinas ir nusistovėjusias elgesio taisykles, konkrečiai – kelių eismo saugumo taisykles.

Todėl pirmosios instancijos teismo paskirta minimalaus dydžio baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, formuoja nebaudžiamumÄ už padarytÄ nors ir neatsargiÄ , bet pavojingÄ nusikalstamÄ veikÄ , už padarytÄ vienÄ Å¡iurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų.

35. Nagrinėjamu atveju uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikymas S. K. turi svarbiÄ prevencinę reikÅ¡mę, kad tokie atvejai nepasikartotų – kad jis vairuodamas transporto priemones nevirÅ¡ytų leistino greičio ir nekeltų grėsmės nei savo, nei kitų asmenų sveikatai, turtui, gyvybei, transporto eismo saugumui. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslams pasiekti teismo nustatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas 1 metams yra nepakankamas, neproporcingas jo padarytai nusikalstamai veikai ir sukeltoms pasekmėms ir turi bÅ«ti pailgintas iki 2 metų.

Nors teisė vairuoti transporto priemones S. K. reikalinga tiek darbo tikslais, tiek ir kasdieniniame gyvenime, rÅ«pinantis artimaisiais, tačiau Å¡iuo atveju, įvertinus aplinkybes, kad S. K., bÅ«damas brandaus amžiaus, sÄ moningai elgėsi neatsakingai ir važiavo ženkliai virÅ¡ydamas leistinÄ važiavimo greitį, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo mažametis vaikas, jo patiriami suvaržymai ir nepatogumai pateisinami vieÅ¡ojo intereso ir visuomenės apsauga, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, turi prioritetÄ prieÅ¡ asmeninius interesus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien nustatyto greičio virÅ¡ijimas daugiau kaip 50 km/h (nesukėlus jokių pasekmių) užtraukia baudÄ vairuotojams nuo 450 iki 550 eurų su privalomu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki Å¡eÅ¡ių mėnesių (Lietuvos administracinių nusižengimo kodekso 416 straipsnio 6 ir 7 dalys). Dar labiau pailginti S. K. paskirto uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminÄ , kaip tuo apeliaciniu skundu prašė nukentėjusieji, nėra pagrindo, nes dar ilgesnis Å¡ios baudžiamojo poveikio priemones terminas bÅ«tų neproporcingas padarytai veika, kadangi, kai jau ne kartÄ minėta, S. K. jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas blaivus, o ilgesnis uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas teismų praktikoje paprastai skiriamas asmenims, kurie kelių transporto priemones vairavo ir BK 281 straipsnio numatytas nusikalstamas veikas padarė bÅ«dami neblaivÅ«s. Be to, atsižvelgtina ir į jau ne kartÄ minėtas aplinkybes, teigiamai charakterizuojančias S. K..

Tuo pačiu pažymėtina, kad S. K. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo Å¡iurkÅ¡tumas, jo baustumas administracine tvarka už leistino greičio virÅ¡ijimÄ , naujų administracinių nusižengimų, susijusių su leistino greičio virÅ¡ijimu, padarymas po įvykio, turi reikÅ¡mės sprendžiant klausimus dėl jam paskirto uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones bei Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės termino, tačiau, kaip jau buvo pasisakyta, neturi lemiamos įtakos sprendimui dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

36. Apibendrinant konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bei skirdamas atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės S. K. baudžiamojo poveikio priemonę, nustatė nepagrįstai trumpÄ , neatitinkantį nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens pavojingumo ir jo padarytos veikos pavojingumo, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – terminÄ . Dėl Å¡ių aplinkybių nukentėjusiųjų R. G. ir A. G. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo keičiamas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro ArÅ«no Laukaičio apeliacinį skundÄ atmesti. Nukentėjusiųjų R. G. ir A. G. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2021 m. gegužės 13 d. nuosprendį pakeisti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, S. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones terminÄ pailginti iki 2 (dvejų) metų.

LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Boleslovas Kalainis Ernesta Montvidienė Laisvydas ZederÅ¡tremas