2017-12-21 Nr. CB-11299-2-68-3-33213-2016-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

PASTABA: D

Civilinė byla Nr. e3K-3-485-611/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33213-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.1; 3.4.5.12

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (pranešėjas), Algirdo Taminsko ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. V. skundą dėl notaro veiksmų, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto 21-ojo notarų biuro notarei Violetai Šeškevičienei, Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro notarei Daliai Štaupienei, I. S., draudimo bendrovei „AIG Europe Limited (Finland Branch)“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą ypatingąja teisena, kai kyla ginčas dėl teisės, aiškinimo ir taikymo.

2. Pareiškėja prašė teismo:

2.1. panaikinti skundžiamą notarės 2016 m. rugpjūčio 19 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą Nr. 49/2015 bei įpareigoti notarę išduoti pareiškėjai nuosavybės teisės liudijimą į 1/4 nurodyto žemės sklypo ir paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į 3/4 nurodyto žemės sklypo;

2.2. teismui netenkinus 2.1 punkte išdėstyto reikalavimo, pareiškėja prašė panaikinti skundžiamą notarės 2016 m. rugpjūčio 19 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą Nr. 49/2015 bei įpareigoti notarę išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į visą nurodytą žemės sklypą.

3. Pareiškėja nurodė, kad palikėjas mirė būdamas santuokoje su pareiškėja. Palikimą priėmė palikėjo sutuoktinė ir palikėjo duktė. Palikėjui mirties dieną priklausė nekilnojamasis turtas: butas su rūsiu, ginčo žemės sklypas ir jame esantys gyvenamasis namas ir ūkio pastatas. Butas yra paveldimas pagal įstatymą, todėl pareiškėjai notarė išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į 1/4 buto. Dėl buto paveldėjimo ginčo nėra.

4. Dėl likusio nekilnojamojo turto palikėjas buvo sudaręs oficialųjį 2012 m. gegužės 21 d. testamentą, kuriame nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausančią dalį žemės sklypo, turinčio 0,0635 ha bendro ploto, dalį gyvenamojo namo ir dalį ūkio pastato jis palieka sutuoktinei (pareiškėjai). Testamente yra paminėta vienintelė testamentinė įpėdinė – mirusiojo sutuoktinė (pareiškėja), kuriai yra paliekamas testamente išvardytas nekilnojamasis turtas. Notarė paveldėjimo byloje konstatavo, kad gyvenamasis namas ir ūkio pastatas priklausė palikėjui ir jo sutuoktinei (pareiškėjai) bendrosios jungtinės nuosavybės teise, bei išdavė pareiškėjai nuosavybės teisės liudijimą į 1/2 gyvenamojo namo ir 1/2 ūkio pastato, taip pat paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į 1/2 gyvenamojo namo ir 1/2 ūkio pastato. Dėl gyvenamojo namo ir ūkio pastato paveldėjimo ginčo nėra.

5. Tačiau notarė 2016 m. rugpjūčio 19 d. atsisakė išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į ginčo žemės sklypą, kuris yra po pareiškėjai priklausančiais gyvenamuoju namu ir ūkio pastatu ir kuris yra paliktas pareiškėjai pagal testamentą. Savo atsisakymą notarė motyvavo tuo, kad neva yra neaiškus testamento turinys, testamente nėra nurodomas paliekamos žemės sklypo dalies dydis. Pareiškėjos įsitikinimu, notarės atsisakymas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į žemės sklypą yra nepagrįstas, nes testamente nėra paminėtas joks kitas žemės sklypo paveldėtojas, išskyrus pareiškėją.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimu skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad 2016 m. kovo 28 d. mirus palikėjui (pareiškėjos sutuoktiniui) notarų biure buvo pradėta paveldėjimo byla Nr. 88/2016-24. Palikimą priėmė, neprašydama sudaryti paveldimo turto apyrašo, palikėjo duktė (suinteresuotas asmuo I. S.) ir palikėjo sutuoktinė (pareiškėja). Pareiškėjos ir palikėjo santuoka buvo sudaryta 2004 m. gegužės 28 d. 2012 m. gegužės 21 d. pareiškėjos sutuoktinis buvo sudaręs testamentą Nr. 5562. Minėtame testamente buvo nurodyta, kad testatorius nuosavybės teise priklausančią dalį žemės sklypo, turinčio 0,0635 ha bendro ploto, dalį gyvenamojo namo ir dalį ūkinio pastato palieka sutuoktinei (pareiškėjai). Mirus sutuoktiniui, pareiškėja 2016 m. gegužės 18 d. pareiškimu kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo ir nuosavybės teisės liudijimo į dalį bendro sutuoktinių turto bei paveldėjimo teisės liudijimo į paveldėtą turtą išdavimo. Notarė 2016 m. rugpjūčio 19 d. atsisakė išduoti testamentinei įpėdinei (pareiškėjai) paveldėjimo teisės liudijimą į žemės sklypą.

8. Teismas konstatavo, kad notarė, gavusi pareiškėjos prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nustatė, kad palikėjo 2012 m. gegužės 21 d. sudarytame testamente nurodyta, jog testatorius pareiškėjai palieka žemės sklypo dalį, t. y. nėra aišku, kokią dalį žemės sklypo paliko pareiškėjai, o palikėjo duktė siekia gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į dalį minėto žemės sklypo. Notarė dėl neaiškaus testamento turinio ir esant ginčui tarp įpėdinių, teismo vertinimu, teisėtai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą į visą žemės sklypą.

9. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos ir suinteresuoto asmens notarės D. Štaupienės atskiruosius skundus, 2017 m. kovo 1 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį paliko nepakeistą.

10. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su atskirųjų skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti dėl testamento turinio. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo pareiškėjos skundą dėl notarės atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ypatingosios teisenos tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 511 straipsnis), todėl, nustatęs, kad notarė atsisakymą atlikti skundžiamą veiksmą motyvavo tuo, jog nėra aiškus testamento turinys, turėjo pareigą ištirti ir įvertinti aplinkybes, ar testamento turinys yra aiškus. Šią pareigą pirmosios instancijos teismas įvykdė ir pripažino, kad testamento turinys dėl paliekamo žemės sklypo dalies nėra aiškus. Testamento turinio aiškinimas išeina už nagrinėjamos bylos ribų, todėl teismas neturėjo aiškinti testamento turinio, spręsdamas notaro veiksmų teisėtumo klausimą. Pažymėtina, kad testamento turinys teisme gali būti aiškinamas tik nagrinėjant ginčą pagal suinteresuoto asmens pareiškimą, paduotą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

11. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad palikėjui nuosavybės teise priklausė visas ginčo žemės sklypas, o testamente aiškiai nurodyta, kad jis sutuoktinei (pareiškėjai) palieka žemės sklypo dalį. Byloje nėra duomenų, jog žemės sklypas priklausytų palikėjui bendrosios dalinės nuosavybės teise ar būtų kitų asmenų, kuriems priklausytų dalis žemės sklypo. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad, testamente esant sąlygai, jog palikėjas sutuoktinei (pareiškėjai) palieka dalį žemės sklypo, nėra aišku, kokią dalį žemės sklypo palikėjas paliko sutuoktinei (pareiškėjai) ir kokia apimtimi notarė turėtų išduoti testamentinei įpėdinei paveldėjimo teisės liudijimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad notarės veiksmai atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą yra teisėti. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl atskirųjų skundų argumentų, kurie susiję su testamento turinio vertinimu, nurodydamas, kad tai nėra šios bylos nagrinėjimo objektas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

12. Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Pagal kasacinio teismo praktiką, kai testamento turinys yra neaiškus, notaras neturi teisės pats jį aiškinti, interpretuoti savo nuožiūra, pasikliauti įpėdinio teikiamu aiškinimu, o įpėdiniams jį aiškinant skirtingai, – spręsti, kurio aiškinimas atitinka tikrąją testatoriaus valią. Tokiu atveju notaras privalo atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, o ginčas pagal suinteresuotų asmenų kreipimąsi spręstinas teisme. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami pareiškėjos skundą, nagrinėjo surašyto asmeninio testamento turinį ir konstatavo, kad jis neaiškus, dviprasmiškas. Kadangi asmeniniame testamente nėra aiškiai nurodyta, kad turtas paliekamas pareiškėjai nuosavybės teise, tai apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes bei notaro veiklos teisinį reglamentavimą, pagrįstai sprendė, kad notaro veiksmai atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjai yra teisėti ir neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams. Kitas pareiškėjos reikalavimas – įpareigoti notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teismas galėtų nuspręsti, ar yra pagrindas tenkinti šį reikalavimą, būtina aiškinti testamento turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Taigi, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog testamentui esant neaiškiam notaras neturi teisės aiškinti jo turinio, tačiau suinteresuotam asmeniui teisme pareiškus reikalavimą įpareigoti notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą tam, kad teismas galėtų nuspręsti, ar yra pagrindas tenkinti šį reikalavimą, būtina aiškinti testamento turinį. Nagrinėjamoje ir nurodytoje kasacinėje bylose buvo pareikšti iš esmės analogiški reikalavimai – panaikinti notaro atsisakymą atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, abiejose bylose teismai nustatė, kad testamento turinys nėra aiškus. Taigi, abiejų bylų faktinės aplinkybės sutampa ir apeliacinės instancijos teismas turėjo vadovautis atskirajame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013 arba bent jau pateikti aiškius motyvus dėl nukrypimo nuo esamos praktikos ar būtinybės ją keisti, pildyti.

12.2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ypatingoji teisena skirta nagrinėti byloms, kuriose nėra sprendžiami ginčai dėl teisės, tačiau proceso operatyvumo ir ekonomiškumo tikslais CPK 443 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad byla nagrinėjama ypatingąja teisena, neatsižvelgiant į tai, jog nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės. Tokiu atveju ypatingojoje teisenoje taikomos ir atitinkamos bendrosios ieškinio teisenos normos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Pareiškėjai padavus teismui skundą dėl notarės veiksmų, ginčo dėl teisės į palikėjo turtą dar nebuvo. Toks ginčas kilo tik palikėjo dukteriai savo iniciatyva įstojus į bylą ir pareiškus nesutikimą su pareiškėjos skundu. Taigi, ginčas dėl teisės šioje byloje kilo jau po skundo dėl notaro veiksmų padavimo. Teismai ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje atsisakydami išaiškinti testamento turinį (spręsti ginčą dėl teisės) jau pradėtame civiliniame procese bei nurodydami, kad testamento turinio aiškinimas yra galimas tik bylose, nagrinėjamose ginčo teisenos tvarka, o šalys tuo tikslu turi pradėti naują civilinį procesą, pažeidė CPK 2, 7 straipsnius, 443 straipsnio 7 dalį ir nukrypo nuo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

13. Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo suinteresuotas asmuo notarė D. Štaupienė prisidėjo prie pareiškėjos kasacinio skundo ir prašo jį tenkinti.

14. Suinteresuotas asmuo notarė V. Šeškevičienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

15. Suinteresuotas asmuo draudimo bendrovė „AIG Europe Limited (Finland Branch)“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinio skundo dalį (dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti notarės atsisakymą atlikti notarinį veiksmą) atmesti, o kitą dalį (dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą) nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

15.1. Byloje nėra ginčo, kad testamento turinys nėra aiškus, todėl notarė pagrįstai atsisakė atlikti pareiškėjos prašomą notarinį veiksmą. Atsižvelgiant į tai, teismų nutarčių dalys, kuriomis konstatuota, jog pareiškėjos reikalavimas panaikinti notarės 2016 m. rugpjūčio 19 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą Nr. 49/2015 atmestas, yra teisėtos ir nekeistinos.

15.2. Spręsdami, ar yra pagrindas tenkinti kitą pareiškėjos reikalavimą – įpareigoti notarę išduoti pareiškėjai nuosavybės teisės ir (ar) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, teismai, vadovaudamiesi CPK 443 straipsnio 7 dalimi, galėjo atlikti testamento turinio aiškinimą ir išspręsti kilusį ginčą iš esmės. Klausimas, koks yra testamento turinys, negrąžintinas nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, o spręstinas kasaciniame teisme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

16. Suinteresuotas asmuo I. S. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

16.1. Civilinės bylos Nr. 3K-3-643/2013, kurioje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skirtingos. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013 notarė nutarimu atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, motyvuodama tuo, kad iš testamento turinio nebuvo galimybės nustatyti tikrosios testatoriaus valios, neaišku, ką jis perduoda po mirties pareiškėjai – nuosavybės ar uzufrukto teisę, ir, svarbiausia, minimoje byloje nebuvo ginčo ir neaiškumų dėl paties perduodamo turto dalies, kas teismui leido aiškinti testamento turinį. Nagrinėjamoje byloje nėra aišku, kokią dalį žemės sklypo palikėjas testamentu paliko pareiškėjai. Byloje pareiškėja įrodinėjo, kad dalis ginčo žemės sklypo sutuoktiniams (pareiškėjai ir palikėjui) priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nes kompensacija už jį buvo išmokėta tariamai iš bendrų lėšų.

16.2. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad pareiškėja ginčija tik notaro atsisakymą atlikti notarinį veiksmą ir prašo įpareigoti notarą atlikti tą veiksmą. Teismas negali peržengti pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Taigi šiuo konkrečiu atveju nėra jokio įstatymo pagrindo išduoti pareiškėjai nuosavybės teisės liudijimą į ginčo žemės sklypą ar jo dalį. Pareiškėja, siekdama pripažinti žemės sklypą jungtine sutuoktinių nuosavybe, turėtų reikšti ieškinį ginčo teisena ir atitinkamai formuluoti savarankišką ieškinio reikalavimą. Tačiau toks reikalavimas nėra pareikštas. Kadangi byloje kilo ginčas dėl teisės, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėja nekėlė jokių reikalavimų dėl palikėjo ir pareiškėjos bendrosios nuosavybės dalių nustatymo, o atitinkamai kiti proceso dalyviai taip pat nepareiškė savarankiškų reikalavimų, tai bylos nagrinėjimo dalykas buvo tik notaro veiksmų teisėtumo klausimas. Teismas, neperžengdamas bylos nagrinėjimo ribų, sprendė, kad notarės veiksmai yra teisėti ir kad testamento turinio aiškinimas, kylant ginčui dėl pareiškėjos nuosavybės teisių, išeina už nagrinėjamos bylos ribų. Teismai pagrįstai konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju testamento turinys teisme gali būti aiškinamas tik nagrinėjant ginčą pagal suinteresuoto asmens pareiškimą, paduotą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo teisenos, kai ypatingąja teisena nagrinėjamoje byloje kyla ginčas dėl teisės

17. Byloje pareiškėja pareiškė kelis reikalavimus: pripažinti notarės atsisakymą atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į žemės sklypą – neteisėtu ir įpareigoti notarę išduoti nuosavybės teisės ir (ar) paveldėjimo teisės liudijimą. Kasaciniame skunde pareiškėja teigia, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, pripažinę testamento turinio neaiškumą, nepagrįstai jo turinio nesiaiškino ir atsisakė įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėja mano, kad teismai turėjo aiškintis testamento turinį ir tuomet spręsti, ar yra pagrindas įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, o ne siūlyti pareiškėjai kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka.

18. Pagal CPK 511 straipsnį skundas dėl notarinių veiksmų atlikimo arba atsisakymo juos atlikti paduodamas CPK V dalies XXXI skyriuje nustatyta tvarka ir terminais. CPK V dalis nustato ypatingąja teisena nagrinėjamų bylų kategorijas ir jų nagrinėjimo ypatumus. CPK 443 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK nustatytas taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas ypatingosios teisenos bylas, nurodytas CPK 442 straipsnyje, be kita ko ir bylas dėl notarų veiksmų atlikimo arba atsisakymo juos atlikti, išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu CPK V dalyje nustatyta tvarka gali pateikti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais.

19. Taigi teisinis reguliavimas nustato, kad, kilus ginčui dėl teisės ypatingojoje teisenoje, ginčas išnagrinėjamas ta pačia ypatingosios teisenos tvarka kaip iki ginčo kilimo. Dėl pasikeitusio bylos pobūdžio ypatingoji teisena nustato atitinkamas procesines teises tuo ginču suinteresuotiems asmenims.

20. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad nors ypatingoji teisena skirta nagrinėti byloms, kuriose nėra sprendžiami ginčai dėl teisės, tačiau proceso operatyvumo ir ekonomiškumo tikslais CPK 443 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad byla nagrinėjama ypatingąja teisena, neatsižvelgiant į tai, jog nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės. Tokiu atveju ypatingajai teisenai taikomos ir atitinkamos bendrosios ieškinio teisenos normos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, kai kyla ginčas dėl teisės, pirmosios instancijos teismas bylą išsprendžia iš esmės priimdamas teismo sprendimą (CPK 259 straipsnio 1 dalis). Tokį procesinį sprendimą suinteresuotas asmuo gali apskųsti apeliaciniu skundu per CPK 307 straipsnyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010).

21. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai iš pareiškimo akivaizdžiai matyti, kad yra kilęs ginčas dėl teisės, teismas negali atsisakyti priimti pareiškimo, nes ginčas, kaip toks, teisme civilinio proceso tvarka nagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokiu atveju teismas turi nurodyti pareiškėjui pašalinti trūkumus, t. y. spręsti, ar pareikšti ieškinį (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Nepašalinus procesinio dokumento trūkumų, teismas vadovaujasi ir kitomis trūkumų šalinimą reglamentuojančiomis taisyklėmis (CPK 115 straipsnio 3 ir 4 dalys). Tais atvejais, kai nors iš pareiškimo matyti, kad ginčas dėl teisės nagrinėtinas ieškinio teisenos tvarka, tačiau teismo procesas yra pažengęs, bylos nagrinėjimas ypatingąja teisena turi būti tęsiamas. Ši išvada atitinka CPK 7 straipsnyje įtvirtintą civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011; 2012 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012).

22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, nagrinėjamoje byloje teismai, atsižvelgdami į tai, kad skundas ypatingąja teisena priimtas ir teismo procesas pažengęs, turėjo išnagrinėti šią bylą ypatingąja teisena, nepaisydami to, kad joje yra kilęs ginčas dėl teisės.

23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja pareiškė kelis reikalavimus – notarės atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pripažinti neteisėtu ir įpareigoti notarę išduoti nuosavybės teisės ir (ar) paveldėjimo teisės liudijimą.

24. Kasacinio teismo yra pasisakyta, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

25. Taigi bylą nagrinėję teismai, sutikę su notarės išvada, kad testamentas yra neaiškus, tinkamai aiškino teisės normas ir nenukrypo nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos, spręsdami, kad notarė teisėtai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

26. Minėta, kad kitas pareiškėjos reikalavimas – įpareigoti notarę išduoti nuosavybės teisės ir (ar) paveldėjimo teisės liudijimą. Kasacinis teismas savo faktinėmis aplinkybėmis labai panašioje civilinėje byloje yra pasisakęs, jog tam, kad teismas galėtų nuspręsti, ar yra pagrindas tenkinti reikalavimą dėl notaro įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, būtina aiškinti testamento turinį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

27. Apibendrindama pirmiau aptartus argumentus ir kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija pažymi, kad teismai, tęsdami šios bylos nagrinėjimą ypatingąja teisena, turėjo aiškintis testamento turinį ir dėl jo pasisakyti. Tik išnagrinėję šį klausimą, teismai galėjo spręsti, ar yra pagrindas tenkinti pareiškėjos reikalavimą įpareigoti notarę išduoti nuosavybės teisės ir (ar) paveldėjimo teisės liudijimą. Tačiau bylą nagrinėję teismai, konstatuodami palikėjo testamento neaiškumą, nepagrįstai jo neaiškino. Toks pažeidimas galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą procesinį sprendimą. Todėl kasacine tvarka skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Kasaciniame teisme patirta 10,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla perduodama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui atsižvelgiant į CPK 443 straipsnio 1 ir 6 dalių nuostatas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas

Vincas Verseckas