2017-03-01 Nr. AB-5033-3-64-3-00999-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-22-520/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00999-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 59.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir priimti apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. B. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už kalinimą teisės aktų nuostatų neatitinkančiomis sąlygomis.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu pareiškėjo R. B. skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad R. B. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas apgyvendinimo kamerose sąlygas buvo pažeista.

II. Pareiškėjas R. B. 2016 m. rugsėjo 20 d. (pagal institucijos spaudą ant voko) padavė teismui apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. spalio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui, kadangi pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 132 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieną mėnesio terminą apeliaciniam skundui paduoti ir nepateikė prašymo atnaujinti šį terminą. Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas ginčijamą sprendimą priėmė ir paskelbė 2016 m rugpjūčio 17 d., todėl paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo pateikimo teismui diena, vadovaujantis ABTĮ 132 straipsnio 1 dalimi ir 65 straipsnio 4 dalimi, buvo 2016 m. rugsėjo 19 d. Pareiškėjas apeliacinį skundą teismui padavė 2016 m. rugsėjo 20 d. (pagal institucijos spaudą ant voko), t. y. pavėlavęs.

III. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2017 m. vasario 9 d. gautas pareiškėjo R. B. 2017 m. vasario 6 d. prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą (pagal institucijos spaudą ant voko, skundas teismui išsiųstas 2017 m. vasario 6 d.). Kartu su prašymu teismui pateiktas ir apeliacinis skundas dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo. Prašyme pareiškėjas nurodo, kad atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Įstatymo nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti jis praleido dėl to, kad jam būnant Pravieniškių pataisos namuose dingo Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartis Nr. 1-2254-362/2016.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo 2017 m. vasario 6 d. apeliacinės instancijos teismui pateikto prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo paduoti.

Pagal ABTĮ 132 straipsnio 1 dalį, apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad apeliaciniu skundu pareiškėjas siekia apskųsti Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą, paskelbtą 2016 m. rugpjūčio 17 d. Nustatyta, kad ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio terminas apeliaciniam skundui dėl šio sprendimo paduoti baigėsi 2016 m. rugsėjo 19 d. Pareiškėjas apeliacinį skundą bei prašymą atnaujinti terminą teismui išsiuntė 2017 m. vasario 6 d. (apeliacinis skundas ir prašymas atnaujinti terminą teisme gauti 2017 m. vasario 9 d.).

ABTĮ 132 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pažymėtina, kad svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis minėtos normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012).

Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-327/13).

Pagal administracinių teismų praktiką sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje. byloje Nr. AS-986-552/2015). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių.

Iš pareiškėjo prašyme atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti turinio matyti, kad, pareiškėjo teigimu, jis apeliacinį skundą teismui pateikė praleidęs terminą dėl to, jog jam būnant Pravieniškių pataisos namuose dingo Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas, priimtas šioje administracinėje byloje. Ši pareiškėjo nurodyta priežastis nepripažintina svarbia ir dėl jos neatnaujintinas terminas apeliaciniam skundui paduoti.

Byloje nustatyta, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pareiškėjui į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją buvo išsiųstas sprendimo priėmimo ir paskelbimo dieną – 2016 m. rugpjūčio 17 d. (b. l. 106), o pirmąjį apeliacinį skundą dėl pareiškėjas padavė pavėlavęs vieną dieną – 2016 m. rugsėjo 20 d. (b. l. 117), tačiau antrą kartą pareiškėjas teisminės gynybos kreipėsi (apeliacinį skundą ir prašymą atnaujinti praleistą terminą surašė ir apeliacinės instancijos teismui išsiuntė) 2017 m. vasario 6 d., t. y. praėjus daugiau nei 4 mėnesiams nuo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo apskundimo termino pabaigos. Pažymėtina, jog pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių priežasčių, dėl kurių jis negalėjo per protingą laiką nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarties įteikimo iš naujo kreiptis į teismą. Aplinkybė, kad pareiškėjas galbūt prarado pirmosios instancijos teismo sprendimą, negali būti vertinama kaip objektyvi kliūtis, dėl kurios praleistas terminas turėtų būti atnaujinamas, kadangi su skundžiamo teismo sprendimo turiniu pareiškėjas susipažino dar 2016 m. rugsėjo mėnesį (b. l. 109).

Apibendrindama nustatytus bylos faktinius duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad terminą paduoti apeliacinį skundą praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių. Dėl to netenkinamas prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir apeliacinį skundą atsisakoma priimti (ABTĮ 138 str. 3 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo R. B. prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinti. Atsisakyti priimti pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo ir apeliacinį skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė