2026-03-10 Nr. AB-5099-3-62-3-02349-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-883-624/2026

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02349-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gilmera“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gilmera“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gilmera“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – ir atsakovas, VDI) 2024 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 38854 (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas nurodė, jog ginčijamu Nutarimu Bendrovei paskirta 200 Eur bauda. Paaiškino, kad Bendrovė 2024 m. gegužės 21 d. sudarė darbo sutartį Nr. 553 su N. A., kuris pateikė teisėto buvimo pagrindo Lietuvos Respublikoje dokumentą – leidimą nuolat gyventi, išduotą statusu – ilgalaikis gyventojas (dokumentas galiojantis iki 2027 m. lapkričio 14 d.), ir įdarbino jį nuo 2024 m. gegužės 22 d. Bendrovė nepateikė darbdaviams privalomo pranešimo apie Lietuvoje įdarbintą užsienietį (toliau – ir LDU). Bendrovė LDU pranešimą pateikė tik 2024 m. spalio 2 d., po VDI patikrinimo.

3. Pareiškėjas teigė, kad VDI konstatavo, jog Bendrovė, mažiausiai prieš vieną darbo dieną nepateikdama LDU pranešimo apie dirbantį Izraelio pilietį N. A., pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 62 straipsnio 8 dalį bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ patvirtinto Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo (toliau – ir LDU pateikimo tvarkos aprašas) 7 punkto, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus, dėl to pareiškėjas padarė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 57 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

4. Pareiškėjas nurodė, kad ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių nėra, tačiau dėl sudėtingos ir painios užsieniečių įdarbinimo tvarkos pareiškėjas sąmoningai konstatuoto pažeidimo nepadarė. Pažymėjo, kad įdarbinto Izraelio piliečio N. A. duomenys buvo perduoti pranešimu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Sodra), t. y. VSDFV buvo informuota apie minėto užsieniečio įdarbinimą, todėl pareiškėjas tikėjosi, jog to pakanka siekiant teisėtai įdarbinti darbuotojus, tarp jų ir užsienietį, kuris turi nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje šeimos pagrindu.

5. Pareiškėjo teigimu, jį suklaidino tai, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą Izraelio piliečiui nereikia turėti (gauti) leidimo dirbti arba gauti sprendimo dėl atitikties. UTPĮ numato, kad asmuo, kuris yra kaip trečiosios šalies pilietis ir yra Lietuvos Respublikos piliečių šeimos narys bei turi leidimą gyventi, išduotą šeimos susijungimo pagrindu, atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Pareiškėją suklaidino ir tai, kad minėtas asmuo be jokio akcento kalba lietuviškai bei ilgą laiką gyvena Alytuje. Ši aplinkybė lėmė tai, kad šis darbuotojas faktiškai buvo priimtas kaip vietinis darbuotojas. Pareiškėjas sutiko, kad minėta aplinkybė negali būti pateisinama teisės taikymo požiūriu, tačiau ji turėtų būti įvertinta, kaip mažareikšmė ir nesukėlusi jokių realių pasekmių.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad esant šiam pažeidimui, Bendrovės atžvilgiu bus taikoma neproporcinga sankcija – draudimas įdarbinti užsieniečius ir su tuo susijusių dokumentų panaikinimas.

7. Pareiškėjas akcentavo, kad yra kelių remontą ir kelių tiesimą atliekantis subjektas, kuris dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, o tai lemia, jog yra reikalingi žemo profilio darbuotojai. Pareiškėjas susiduria su situacija, kai į tokias pareigybes nenori darbintis nei asmenys iš Lietuvos Respublikos, nei iš Europos Sąjungos valstybės narių, tačiau į tokias pareigas atvyksta darbuotojai iš trečiųjų šalių. Per šiuos metus pas pareiškėją buvo įdarbinta 15 darbuotojų, kurie yra iš trečiųjų šalių. Įsigaliojus priimtam Nutarimui, pareiškėjas netektų didelės dalies savo darbuotojų, o tai gali neigiamai atsiliepti ne tik vykdomuose objektuose darbų rezultatui, tačiau ir Bendrovės tolimesniam veiklos vykdymui.

8. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į proporcingumo, teisingumo kriterijus, ginčijamas Nutarimas yra neteisėtas, nes atlikti veiksmai yra mažareikšmiai, kurie turėtų būti įvertinti kaip jokios žalos nepadaryti veiksmai ir kurie buvo nedelsiant ištaisyti po institucijos atlikto patikrinimo.

9. Atsakovas VDI atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo argumentas, jog asmuo, kuris yra kaip trečiosios šalies pilietis ir yra Lietuvos Respublikos piliečių šeimos narys bei turi leidimą gyventi, išduotą šeimos susijungimo pagrindu, atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti (UTPĮ 58 str.), nėra susijęs su Nutarime konstatuotais užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais. Nutarime pažeidimas konstatuotas, kadangi, vadovaujantis Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo 4.1 ir 7 punktais ir UTPĮ 62 straipsnio 8 dalimi įmonė turėjo pateikti LDU pranešimą ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos, nepriklausomai nuo to, kokiu teisiniu pagrindu užsienietis yra įdarbintas Lietuvos Respublikoje.

11. Atsakovas teigė, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. birželio 18 d. direktyvoje 2009/52/EB numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai. Valstybės narės įsipareigojo nustatyti trečiųjų šalių piliečių nelegalaus darbo kontrolės mechanizmus. Šios Direktyvos 4 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta, kad valstybės narės įpareigoja darbdavius per kiekvienos valstybės narės nustatytą laikotarpį pranešti valstybių narių paskirtoms kompetentingoms institucijoms apie trečiųjų šalių piliečių darbo pradžią. Lietuvos Respublika, siekdama įgyvendinti šios Direktyvos reikalavimus, nustatė pranešimų apie trečiųjų šalių piliečių darbo pradžią pateikimo mechanizmą. Būtent šiam tikslui buvo patvirtinta pranešimų apie Lietuvoje įdarbintus užsieniečius, ar apie į Lietuvos Respubliką komandiruotus užsieniečius forma (LDU). DK 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kodekso, kitų įstatymų ir kitų darbo teisės normų nustatyta tvarka darbdavys privalo teikti informaciją apie darbuotojus ir jų darbo sąlygas ar kitus darbo santykių aspektus juose nurodytoms kompetentingoms institucijoms.

12. Imperatyvi prievolė darbdaviams ar (arba) priimančiajam juridiniam asmeniui pranešti apie pradėjusius dirbti ir komandiruotus užsieniečius pažeidimo padarymo metu buvo numatyta UTPĮ 62 straipsnio 8 dalyje, kurioje nustatyta, kad darbdavys, įmonė, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, arba fizinis asmuo, pas kurį užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba komandiruotą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį teikia VDI ir Užimtumo tarnybai per VSDFV informacinę sistemą.

13. Atsakovas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog Bendrovė, įdarbindama užsienietį N. A., nesilaikė nustatytos užsieniečių įdarbinimo tvarkos, pavėluotai teikė privalomus pranešimus apie Lietuvoje įdarbintus užsieniečius, todėl buvo konstatuota, kad tokiais veiksmais (neveikimu) buvo pažeisti imperatyvūs DK 23 straipsnio 1 dalies, UTPĮ 62 straipsnio 8 dalies, LDU pateikimo tvarkos aprašo 7 punkto reikalavimai ir padarytas Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas.

14. Atsakovo nuomone, nustatytas pažeidimas nepriskirtinas prie mažareikšmių veiksmų, kadangi LDU pranešimas buvo pateiktas tik po VDI Kauno teritorinio skyriaus inspektorių patikrinimo, pareiškėją byloje atstovaujantis asmuo pripažino pažeidimą, nurodė, kad gailisi, pažeidimą padarė dėl nežinojimo. VDI teigimu, pareiškėjui, nuolat dirbančiam su trečiųjų šalių piliečiais, užsieniečiais ir pakankamai gerai išmanančiam jų įdarbinimo tvarkos reikalavimus, turėjo būti gerai žinomos Užimtumo įstatymo pažeidimo pasekmės, todėl šiuo atveju pareiškėjas turėjo veikti apdairiai.

15. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad DK 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Pareiškėjas, kaip darbo sutarties šalis, privalėjo sudarant darbo sutartį su užsieniečiu, įsitikinti, kokia įdarbinimo tvarka ar reikalavimai yra nustatyti teisės aktuose, reglamentuojančiuose užsieniečių įdarbinimą, privalėjo užtikrinti, kad jo veiksmai bus teisėti, tačiau to neatliko.

II. 16. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

17. Teismas nustatė, kad Bendrovė 2024 m. gegužės 21 d. su N. A. sudarė darbo sutartį Nr. 553, darbuotojas pradeda dirbti nuo 2024 m. gegužės 22 d. N. A. pareiškėjui pateikė teisėto buvimo pagrindo Lietuvos Respublikoje dokumentą – leidimą nuolat gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą statusu – ilgalaikis gyventojas, galiojantį iki 2027 m. lapkričio 14 d.

18. VDI patarėjas – vyriausiasis darbo inspektorius 2024 m. rugpjūčio 30 d. pavedė atlikti Bendrovės neplaninį patikrinimą. Atlikusi tyrimą VDI Bendrovei surašė 2024 m. spalio 3 d. Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą Nr. UĮPPJ 1594-0003, kuriame konstatavo, kad Bendrovė nėra pateikusi VDI privalomojo darbdaviams pranešimo apie Lietuvoje dirbantį užsienietį N. A., taip pažeisdama UTPĮ 62 straipsnio 8 dalį ir Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalį.

19. Inspekcija, vadovaudamasi Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalimi, Nutarimu paskyrė Bendrovei finansinę sankciją – 200 Eur baudą – už tai, kad Bendrovė pažeidė UTPĮ 62 straipsnio 8 dalies, LDU pateikimo tvarkos aprašo 7 punkto, DK 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. VDI Nutarime nustatė, kad Bendrovė nuo 2024 m. gegužės 22 d. įdarbindama užsienietį N. A., nesilaikė nustatytos užsieniečių įdarbinimo tvarkos, t. y. nepateikė LDU pranešimo ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos, nes LDU pranešimą pateikė 2024 m. spalio 2 d., po VDI patikrinimo.

20. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Užimtumo įstatymo, UTPĮ, LDU pateikimo tvarkos aprašo nuostatomis.

21. Nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog Bendrovė įdarbino Izraelio pilietį N. A. nuo 2024 m. gegužės 22 d., kuris pateikė Bendrovei leidimą nuolat gyventi išduotą statusu – ilgalaikis gyventojas, galiojantį iki 2027 m. lapkričio 14 d., tačiau LDU pranešimas nebuvo pateiktas (LDU pranešimas pateiktas 2024 m. spalio 2 d. po VDI patikrinimo). Teismas akcentavo, kad Bendrovė nuo 2024 m. gegužės 22 d. įdarbindama Izraelio pilietį, nepateikė LDU pranešimo, nors pagal UTPĮ 62 straipsnio 8 dalį ir LDU pateikimo tvarkos aprašo 7 punktą privalėjo užpildyti LDU pranešimą ir pateikti per EDAS ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos.

22. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas faktinių aplinkybių neginčija, tačiau teigia, kad pažeidimą, kuris, jo nuomone, yra mažareikšmis, padarė suklydimo įtakoje. Be to, atsižvelgiant į proporcingumo, teisingumo kriterijus, VDI Kauno skyriaus priimtas nutarimas yra neteisėtas.

23. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo paskirta minimali bauda. Teismo vertinimu, neinformavimas nustatyta tvarka Lietuvos institucijų apie įdarbintą Lietuvos Respublikoje užsienietį, kuriam išduotas leidimas nuolat gyventi – ilgalaikio gyventojo statusu, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog informavimo apie įdarbintus užsieniečius tvarkos pažeidimas buvo padarytas ir nėra pagrindo išvadai, kad pažeidimas gali būti vertinamas kaip nepavojingas.

24. Be to, kaip nurodė pats pareiškėjas, jis nuolat dirba su trečiųjų šalių piliečiais, todėl teismo vertinimu, prieš sudarant darbo sutartį su trečiosios šalies piliečiu ir leidžiant jam dirbti Bendrovės naudai, privalėjo gerai išmanyti jų įdarbinimo tvarkos reikalavimus, įsitikinti, kad tokio asmens įdarbinimas nepažeis teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių užsieniečių – trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą bei informavimą atitinkamų valstybės institucijų apie įdarbintą Lietuvos Respublikoje užsienietį. Tokiais pareiškėjo veiksmais buvo daroma žala nustatytai valdymo tvarkai ir valstybės nustatytai tinkamai užsieniečių įdarbinimo kontrolės mechanizmo veiklai, taigi nėra pagrindo išvadai, kad paskirta bauda prieštarauja teisingumo, proporcingumo principams.

25. Teismas pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog Nutarimas jam sukelia itin neigiamas pasekmes, nes pareiškėjas neturės galimybės vienerius metus įdarbinti užsieniečių, o tai galbūt sukels rimtas ekonomines pasekmes Bendrovės veiklai, nedaro įtakos ginčijamo Nutarimo pagrįstumui ir neatleidžia pareiškėjo nuo atsakomybės. Finansinė sankcija (bauda) yra prievartinio pobūdžio valstybės taikoma atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens (juridinio), padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios baudos paskyrimas (ar jos neskyrimas) šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų finansinei sankcijai keliamų tikslų. Prieš pažeisdama teisės normų reikalavimus, atsakomybėn patraukta Bendrovė privalėjo įvertinti tai, kad teisės pažeidimo padarymas sukels neigiamas pasekmes, o to nepadarius, ji prisiėmė šių pasekmių riziką. Teismo vertinimu, atsakovas, nustatęs pažeidimą, susijusį su užsieniečio įdarbinimo tvarka, tinkamai vadovavosi Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalimi ir pagrįstai skyrė pareiškėjui sankcijoje numatytą baudą.

26. Teismo vertinimu, atsakovo priimtas Nutarimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus – jame nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės, atliktas jas patvirtinančių įrodymų vertinimas, nurodytos konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriais pasireiškė pareiškėjo atžvilgiu nustatyti pažeidimai, pateikiama šių veiksmų teisinė kvalifikacija, nurodytas pareiškėjo atsakomybės teisinis pagrindas bei išdėstyti motyvai, susiję su paskirtos baudos dydžiu. Nutarimas yra priimtas kompetentingo subjekto, teisiškai pagrįstas, motyvų išdėstymas pakankamas, todėl teismas neturi pagrindo jį naikinti. Nutarimas visiškai atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Teismas konstatavo, kad ginčijamas Nutarimas, kuriuo Bendrovei skirta 200 Eur bauda, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti pareiškėjo išdėstytais argumentais.

III. 27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 22 d. sprendimą ir VDI Nutarimą.

28. Pareiškėjas, pakartodamas faktines aplinkybes, teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Teismas nevisapusiškai įvertino pasekmes, kurios kyla nustačius vieną pažeidimą. Nurodo, kad ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra, tačiau pažeidimas padarytas dėl sudėtingos ir painios užsieniečių įdarbinimo tvarkos. Pranešimas apie Bendrovėje įdarbintą užsienietį buvo pateikti VSDFV, todėl pareiškėjas tikėjosi, jog to pakanka siekiant teisėtai įdarbinti darbuotojus, taip pat ir užsienietį, kuris turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu.

29. Teigia, jog pareiškėją suklaidino tai, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą užsieniečiui nereikia turėti (gauti) leidimo dirbti arba gauti sprendimo dėl atitikties. UTPĮ numato, kad asmuo, kuris yra trečiosios šalies pilietis ir Lietuvos Respublikos piliečio šeimos narys bei turi leidimą gyventi, išduotą šeimos susijungimo pagrindu, atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti (UTPĮ 58 str.).

30. Pareiškėjas teigia, kad įvertinus nurodytas aplinkybes ir institucijų bendradarbiavimo viena su kita principą, pareiškėjui pranešus apie įdarbintą darbuotoją VSDFV, pastaroji turėjo šiais duomenimis pasidalinti su VDI, o VDI atsiųsti priminimą apie nustatytą pareigą. Šiuo atveju viskas buvo perkelta Bendrovei.

31. Pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju yra akivaizdu, kad dėl VDI nustatyto pažeidimo Bendrovei kyla itin didelės teisinės pasekmės, kurios laikytinos neproporcingomis. Netiesioginė sankcija šio pažeidimo – draudimas įdarbinti užsieniečius ir su tuo susijusių dokumentų panaikinimas: pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a papunktį – atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai; pagal UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 19 punktą a papunktį – leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai; pagal UTPĮ 611 straipsnio 3 dalies 4 punktą – sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams; pagal UTPĮ 63 straipsnio 1 dalies 4 punktą – atsisakymo išduoti leidimą dirbti ir leidimo dirbti panaikinimo pagrindai. Kadangi pareiškėjas atitiks minėto įstatymo kriterijų, jog bus bausta už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai.

32. Pareiškėjo nuomone, esama situacija suponuoja, kad toks teisinis reglamentavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o esantis netiesioginės sankcijos neproporcingumas akivaizdžiai pažeidžia teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinės valstybės principus. Šiuo atveju įstatymų leidėjas galbūt pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinės valstybės principus, priimdamas UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a papunktį, 50 straipsnio 1 dalies 19 punktą a papunktį, 611 straipsnio 3 dalies 4 punktą, 63 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalį. Šis teisinis reglamentavimas akivaizdžiai prieštarauja asmens, taip pat ir juridinio asmens, teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių principams, kurie įtvirtinti Konstitucijoje.

33. Pareiškėjas teigia, kad esamo teisinio reglamentavimo ydingumą atskleidžia Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. birželio 18 d. direktyva 2009/52/EB, kurios 4 straipsnio 1 dalies c punkte nors ir nustatyta, jog valstybės narės įpareigoja darbdavius per kiekvienos valstybės narės nustatytą laikotarpį pranešti valstybių narių paskirtoms kompetentingoms institucijoms apie trečiųjų šalių piliečių darbo pradžią, tačiau to paties straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad valstybės narės gali nustatyti, kad tas pranešimas pagal 1 dalies c punktą nereikalingas, jei darbuotojui buvo suteiktas ilgalaikio gyventojo statusas pagal 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvą 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso. Būtent, nagrinėjamu atveju, VDI surašė pažeidimą dėl darbuotojo, kuris turėjo ilgalaikio gyventojo statusą. Lietuvos Respublika, kaip valstybė narė, įgyvendindama direktyvą, neatsižvelgė į visos direktyvos esmę ir nustatydama teisinį reglamentavimą ne tik pažeidė Konstitucijos principus, tačiau nepilnavertiškai įgyvendino ir pačios direktyvos nuostatas.

34. Konstitucinis Teismas garantuoja Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisingumą spręsdamas, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai. Todėl pareiškėjas prašo teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a papunktis, 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktis, 611 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 63 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

35. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

36. Atsakovas, pakartodamas byloje nustatytas faktines aplinkybes, nurodo, kad, atsakovo nuomone, VDI tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir, įvertinęs visas aplinkybes, tinkamai skyrė baudą.

37. Atsakovas teigia, kad nesutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Pareiškėjo argumentas kad asmuo, kuris yra trečiosios šalies pilietis ir Lietuvos Respublikos piliečio šeimos narys bei turi leidimą gyventi, išduotą šeimos susijungimo pagrindu, atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti (UTPĮ 58 str.), nėra susijęs su Nutarime konstatuotais užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais.

38. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo argumentas, jog užsieniečio atveju yra nereikalingas leidimas dirbti bei faktinė situacija apie jo gyvenimą Alytaus mieste bei puikų jo kalbėjimą lietuvių kalba lėmė pareiškėjo atsakingo asmens suklydimą taikant UTPĮ, atmestinas.

39. Atsakovas dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su sankcijos proporcingumu, nurodo, kad įvertinus visas bylos aplinkybes pareiškėjui pritaikyta sankcijoje nustatyta minimali 200 Eur bauda. VDI nuomone, nustatytas pažeidimas nepriskirtinas prie mažareikšmių veiksmų, kadangi LDU pranešimas buvo pateiktas tik po VDI Kauno teritorinio skyriaus inspektorių patikrinimo, pareiškėjo atstovė pažeidimą pripažino, nurodė, jog gailisi, pažeidimą padarė dėl nežinojimo. Bendrovei, nuolat dirbant su trečiųjų šalių piliečiais, užsieniečiais ir pakankamai gerai išmanant jų įdarbinimo tvarkos reikalavimus, turėjo būti žinomos Užimtumo įstatymo pažeidimo pasekmės, todėl ji turėjo veikti apdairiai.

40. Atstovas pažymi, kad Bendrovė paskirtą baudą 2024 m. lapkričio 12 d. sumokėjo.

41. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir teisiškai pagrįstai įvertino visas bylos aplinkybes, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti teismo sprendimą nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 42. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl VDI Nutarimo, kuriuo pareiškėjui skirta 200 Eur bauda už Užimtumo įstatymo 57 straipsnyje nustatytos informavimo apie užsieniečio įdarbinimą tvarkos pažeidimus, teisėtumo ir pagrįstumo.

43. Byloje nustatyta, kad UAB „Gilmera“ 2024 m. gegužės 21 d. sudarė darbo sutartį Nr. 553 su Izraelio piliečiu N. A., turinčiu leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, kuria šis asmuo įdarbintas įmonėje nuo 2024 m. gegužės 22 d. VDI, Bendrovės neplaninio patikrinimo, vykdyto 2024 m. rugsėjo 18–23 d., nustačiusi, kad įmonė, nepateikusi privalomojo pranešimo apie įdarbintą užsienietį N. A., pažeidė UTPĮ 62 straipsnio 8 dalies ir Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies nuostatas, ginčijamu Nutarimu, vadovaudamasi Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalimi (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1287 redakcija, galiojusi nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d.), paskyrė Bendrovei 200 Eur baudą.

44. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad prašomame panaikinti Nutarime nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės, atliktas jas patvirtinančių įrodymų vertinimas, nurodytos konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriais pasireiškė pareiškėjo atžvilgiu nustatyti pažeidimai, pateikiama šių veiksmų teisinė kvalifikacija, nurodytas pareiškėjo atsakomybės teisinis pagrindas bei išdėstyti motyvai, susiję su paskirtos baudos dydžiu. Nutarimas yra priimtas kompetentingo subjekto, teisiškai yra pagrįstas, todėl teismas neturi pagrindo jį naikinti.

45. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdamas reiškiamą reikalavimą, akcentuoja pažeidimo pobūdį, kaltės formą (ne tyčia) bei pasekmes, kurias jam sukelia baudos skyrimas, t. y. susijusias su ribojimais įdarbinti užsieniečius.

46. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

47. Nagrinėjamo ginčo atveju, pareiškėjas iš esmės neginčija, o byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad UAB „Gilmera“, 2024 m. gegužės 21 d. sudariusi darbo sutartį su Izraelio piliečiu N. A., turinčiu leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, pažeisdama UTPĮ 62 straipsnio 8 dalies (Darbdavys, <...>, informaciją apie įdarbintą <...> užsienietį teikia Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka; 2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1277 redakcija) ir Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies (Informavimo apie įdarbintus arba komandiruojamus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimu laikomi tokie darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, veiksmai, kai nesilaikoma įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 8 dalyje ar 103 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų) nuostatas, nepateikė privalomojo pranešimo apie įdarbintą užsienietį N. A., todėl VDI ginčijamu Nutarimu, vadovaudamasi Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalimi (VDI, nustačiusi, kad darbdavys <...> padarė šio straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, baudą nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą. <...>; 2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1287 redakcija, galiojusi nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d.), už padarytą pažeidimą skyrė Bendrovei baudą.

48. Pareiškėjo nurodyti argumentai dėl kaltės formos (ne tyčia), teisinio reguliavimo, susijusio su informavimo apie įdarbus užsieniečius tvarka, painumu ir pan., nėra svarbūs / pagrįsti: pažeidimas, susijęs su informavimo apie įdarbintus arba komandiruojamus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimu, gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, todėl kaltės forma reikšminga tik atsakomybės individualizavimui; Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo 4.1. papunktis (2021 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-26/EV-19/V-32 redakcija) nustato, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informaciją teikia Valstybinai darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai per EDAS, užpildydamas LDU pranešimą (Pranešimas apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius) apie įdarbintą užsienietį. LDU pranešimas privalo būti teikiamas ir tais atvejais, kai užsienietis darbdavio pavedimu dirbs užsienyje. Šio aprašo 7 punktas (2021 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-26/EV-19/V-32 redakcija) nustato, kad darbdavys, įdarbinęs Aprašo 4.1 papunktyje nurodytą užsienietį, privalo užpildyti LDU pranešimą ir pateikti per EDAS ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos, kuriame (LDU pranešime) nurodomi duomenys ir apie Lietuvos išduotus leidimus nuolat gyventi (Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo 13.9.8.7. p. p.). Taigi šio aprašo nuostatas įvertinus UTPĮ 62 straipsnio 8 dalies ir Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies nuostatų kontekste, pagrindo teigti, kad teisinis reguliavimas, susijęs su informavimo apie įdarbus užsieniečius tvarka, yra painus, nėra.

49. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl ginčijamo Nutarimo sukeliamų pasekmių, susijusių su ribojimais įdarbinti užsieniečius, neproporcingumu, viena vertus, nėra nagrinėjamo ginčo dalykas (atsisakymai leisti įdarbinti įforminami kitais administraciniais aktais), o kita vertus – ir nepagrįsti: ginčijamu Nutarimu pareiškėjas yra nubaustas už pažeidimo, susijusio su informavimo apie įdarbus užsieniečius tvarka, padarymą, tuo tarpu jo įvardijamose teisės normose (UTPĮ 35 str. 1 d. 16 p. a p. p., UTPĮ 50 str. 1 d. 19 p. a p. p., UTPĮ 611 str. 3 d. 4 p., UTPĮ 63 str. 1 d. 4 p.) nurodytos pasekmės atsiranda už nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, t. y. visiškai kitokių savo sudėtimi pažeidimų padarymą.

50. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs, nesudarantys pagrindo priimti kitokį procesinį sprendimą, o prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą pagrindimas nėra susietas su nagrinėjamu ginču, t. y. nėra argumentų, kaip ginčui spręsti taikytinos teisės normos prieštarauja įvardytoms Konstitucijos nuostatoms, dėl to jo tenkinti taip pat nėra pagrindo.

51. Apibendrindama aptartas šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gilmera“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė