2a468fab-2d3c-439d-9f6b-7bb745d703af · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-1487-435/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16473-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.7.; 2.4.2.3; 2.4.2.4; 2.5.4.3.; 2.5.5.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 12 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja RÅ«ta Jankauskaitė-Jocė, sekretoriaujant Agnei Ūzaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovui V. V. ir jo atstovui advokatui Tomui VildžiÅ«nui, atsakovui V. V. ir jo atstovei advokatei Dianai ViÅ¡inskienei ir advokato padėjėjui M. A. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. V. ieÅ¡kinį atsakovui V. V. dėl nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ pripažinimo. Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovas V. V. (toliau – ieÅ¡kovas) ieÅ¡kiniu prašė pripažinti jam nuosavybės teisę į ½ dalį 3 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas) ir priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo V. V. (toliau – atsakovo) bylinėjimosi iÅ¡laidas. 1.1 Procesiniuose dokumentuose (patikslintame ieÅ¡kinyje ir dublike) nurodė, kad ieÅ¡kovo ir atsakovo, kuris yra jo brolis tėvai mirė (duomenys neskelbtini). Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), visÄ laikÄ gyveno jų Å¡eima, 1980 metais jis buvo paskirtas ieÅ¡kovo ir atsakovo tėvams.

Po tėvų mirties, (duomenys neskelbtini)Kauno miesto Požėlos rajono Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 155, ieškovo ir jo brolio globėja buvo paskirta jų močiutė M. V., kuri gyveno kartu su jais. Globėja yra mirusi, tačiau ji ieškovui buvo paaiškinusi, kad ji sutvarkė buto privatizavimo dokumentus ir po privatizacijos butas tapo ieškovo ir brolio bendra nuosavybė, todėl iki šiol ieškovas laikė save buto bendrasavininkiu ir šiame bute gyveno bendrasavininkio teisėmis. Atsakovas daugiau kaip prieš 10 metų išvyko gyventi į JAV. 1.2 2021 m. liepos 9d.

Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Aleksoto seniÅ«nija, raÅ¡tu Nr. 01-2-457, ieÅ¡kovÄ informavo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Aleksoto seniÅ«nija gavo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininko praÅ¡ymÄ panaikinti ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis Å¡iuo adresu. Po Å¡io raÅ¡to gavimo ieÅ¡kovas kreipėsi į teisininkÄ , kuris jam paaiÅ¡kino, kad 3 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui V. V.. 1.3 1992 m. vasario 12 d., vadovaujantis LR 1991-05-28 įstatymu Nr. 1-1374, pagal Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), butas buvo privatizuotas ieÅ¡kovo pilnamečio brolio (atsakovo) vardu, nes 1991 m. spalio 9 d ieÅ¡kovas, atstovaujamas globėjos M.

V., M. V. ir atsakovas pasirašė susitarimÄ , pagal kurį susitarė pirkti privatizuojamÄ butÄ V. V. vardu. Privatizuojamas butas buvo įkainotas 27013,00 rubliais. 1991 m. spalio 14 d. ieÅ¡kovas, ne dovanojo, o perleido atsakovui 5000 rublių, tikslu panaudoti juos privatizuojamo buto pirkimui. IÅ¡ pridėtų dokumentų matyti, kad butas buvo privatizuotas už ieÅ¡kovo, jo brolio (atsakovo) ir jų globėjos - močiutės M. V. investicinius čekius. Be to, buto privatizavimui buvo panaudota po tėvų mirties ieÅ¡kovui ir jo broliui iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka.

Pažymėjo, kad atsakovas buto privatizavimui skyrė 2654 rublius investiciniais čekiais ir tuo metu savo santaupų neturėjo ir negalėjo turėti, kadangi buvo kÄ tik grįžęs iÅ¡ tarnybos kariuomenėje. 1.4 Atsižvelgiant į tai, kad buto nuomininkas ir jo Å¡eimos nariai iki buto privatizavimo turėjo lygias teises į nuomojamÄ butÄ (1964 m. CK 330 str.) bei į jiems įstatymais nustatytas garantijas (1964 m. CK 350 str., 355 str., 356 str., 358 str. ir 364 str.) ir į tai, kad visi jie turėjo lygias teises privatizuoti butÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ bei tapti bendrasavininkiais, galima konstatuoti, kad jog butas, įsigytas nors ir vieno iÅ¡ nuomininkų vardu (Å¡iuo atveju - atsakovo vardu) yra laikytinas bendrÄ ja nuosavybe.

Kadangi ieÅ¡kovui priklausantys investiciniai čekiai, bei grynieji pinigai buvo panaudoti ginčo buto privatizavimui, prašė pripažinti jam nuosavybės teisę į ½ dalį Å¡io buto. 1.5 Pasisakydamas dėl atsakovo praÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kinio senatį nurodė, kad aplinkybė, jog ginčo butas nuosavybės teise priklauso tik atsakovui, ieÅ¡kovui tapo žinoma tik 2021 m. rugpjūčio 4 d., t.y. po to, kai jis iÅ¡ seniÅ«nijos gavo 2021 m. liepos 9d. raÅ¡tÄ ir kreipėsi į teisininkÄ . Iki tol ieÅ¡kovas laikė save buto bendrasavininkiu ir Å¡iame bute gyveno bendrasavininkio teisėmis: rÅ«pinosi buto iÅ¡laikymu, jo remontu, mokėjo mokesčius;

šalių santykiai buvo grindžiami pasitikėjimu, jokių ginčų dėl buto tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo kilę. Ieškovui niekada nekilo abejonių, kad jis nėra buto bendrasavininkis. Remiantis išdėstytu, ieškovas mano, kad senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir prašė teismo jį atnaujinti. 1.6 Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas prašė ieškinį tenkinti pilnai.

2. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, kaip nepagrįstÄ . 2.1 Savo procesiniuose dokumentuose ( atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį ir triplike) nurodė, kad 1992 m. vasario 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagal LR 1991.05.28 Ä®statymÄ Nr. 1-1374, reg. Nr. 16-619, pagrindu atsakovas įsigijo butÄ /patalpÄ â€“ butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovui buvo žinoma, kad butas yra privatizuojamas atsakovo vardu ir lėšomis (1992 m. vasario 5 d. sumokėta 3 294 rublių grynaisiais pinigais ir 23 719 investiciniais čekiais).

Buto privatizavimo metu atsakovo Å¡eimÄ sudarė jis (pagrindinis nuomininkas), ieÅ¡kovas ir Å¡alių senelė (ieÅ¡kovo įstatyminė globėja) M. V.. 2.2 IeÅ¡kovas 1991 m. spalio 14 d., bÅ«damas 17 metų amžiaus perleido atsakovui 5 000 rublių investiciniais čekiais, kurie buvo panaudoti Buto privatizavimo procese. Tai patvirtina atsakovo pateikta sutartis, kuri yra pasiraÅ¡yta ieÅ¡kovo. Taigi, dar 1991 m. spalio 14 d. jis žinojo, kad butÄ privatizuoja atsakovas ir laisva valiajam padovanojo 5 000 rublių investiciniais čekiais.

Dar dalį pinigų (16 065 rublių investiciniais čekiais) atsakovui padovanojo jo senelė M. V.. LikusiÄ kainos dalį sumokėjo atsakovas iÅ¡ savo turimų investicinių čekių bei santaupų grynaisiais pinigais. 2.3 Bute nuo 1993 m. apsigyveno busimoji ieÅ¡kovo sutuoktinė I. V., jame tuo metu gyveno ir ieÅ¡kovas su atsakovu. Tik vėliau, 1998 m. atsakovas pradėjo ilgesniam laikui iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos ir ten dirbti, dėl ko ginčo bute lankėsi vis rečiau, jame žodinės panaudos sutarties pagrindu ir toliau gyveno ieÅ¡kovas su sutuoktine bei savo vaikais:

V. V. ir I. V.. PaaiÅ¡kino, kad pastaruosius deÅ¡imt metų ginčo bute ieÅ¡kovas su sutuoktine negyvena, ten tėra jų daiktai, nes jie patys dirba Norvegijos Karalystėje. Jame gyvena jų sÅ«nÅ«s bei D. Ž. (V. V. sugyventinė) ir A. K. (I. V. motina). 2021 m. liepos 19 d. Atsakovo atstovė advokatė Diana ViÅ¡inskienė iÅ¡siuntė Buto gyventojams praneÅ¡imÄ dėl iÅ¡sikėlimo iÅ¡ gyvenamojo bÅ«sto, jie paÅ¡to korespondencijos nepriiminėjo, ko pasėkoje, įspėjimÄ dėl iÅ¡sikraustymo vienam iÅ¡ gyventojų - A.

K., 2021 m. spalio 14 d. įteikė antstolis Marekas Petrovskis. 2.4 Atsakovas prašė ieškovo reikalavimui taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti ir tuo pagrindu nurodydamas, kad ieškinys teismui pateiktas po daugiau nei 29 metų nuo neva įvykusio jo teisių pažeidimo. Akcentavo, kad kartu su ieškiniu ieškovo pateikti dokumentai patvirtina, jog jis ženkliai anksčiau nei 2021 m. liepos 9 d. sužinojo, jog ginčo butas yra ne jo ir atsakovo, o tik atsakovo nuosavybė:

1) Kauno miesto savivaldybės administracijos Aleksoto seniÅ«nijos 2011 m. vasario 3 d. pažymoje Nr. (201 l-47746-PD)-191, nurodyti ieÅ¡kovo Å¡eimos nariai deklaravę gyvenamÄ jÄ vietÄ ginčo bute, tarp jų ieÅ¡kovo sÅ«nus I. V. gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs 2005 m. spalio 11d. Siekiant ginčo bute deklaruoti gyvenamÄ jÄ vietÄ , tokį praÅ¡ymÄ teikė ne ieÅ¡kovas, o buto savininkas – atsakovas, kas reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas jau 2005 m. spalio 11 d., siekdamas ginčo bute deklaruoti nepilnamečio sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ , žinojo, jog Å¡io savininkas yra atsakovas;

2) Buto privatizavimo sutarties kopijÄ ieÅ¡kovas gavo 2011 m. vasario 10d., kÄ patvirtina ant 1992 m. vasario 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagal LR 1991.05.28 Ä®statymÄ Nr. 1-1374, reg. Nr. 16-619, kopijos uždėtas antspaudas „KOPIJA TIKRA Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Privatizavimo skyriaus vyriausioji specialistė E. J. 2011-02-10“, kas reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas ir po to dar daugiau nei 10 metų jokių reikalavimų atsakovui nereiÅ¡kė. Laiko, jog ieÅ¡kovas nuo pat ginčo buto privatizavimo proceso pradžios, t.y. nuo 1991 m. spalio 14 d., kuomet padovanojo broliui 5000 rublių investiciniais čekiais, žinojo, jog butÄ Ä¯gyja bÅ«tent atsakovas.

Pats ieÅ¡kovas jokios Buto pirkimo-pardavimo sutarties nepasiraÅ¡inėjo, kainos už butÄ nemokėjo, tad joks protingas, atidus ir rÅ«pestingas asmuo nebÅ«tų galėjęs tikėtis, kad nieko nedarant butas bÅ«tų galėjęs tapti jo nuosavybe. 2.5 Atsakovas ir jo atstovai teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti bei taikyti ieÅ¡kinio senatį. Teismas konstatuoja: ieÅ¡kinys atmetamas. 3. Nustatyta, kad 1984 m. balandžio 27 d Kauno miesto Požėlos rajono Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 155, ieÅ¡kovo ir atsakovo globėja buvo paskirta jų močiutė M.

V.. Statybos montavimo tresto „Kauno statyba“ 1989 m. liepos 11 d. raštas Nr. 557 patvirtina, kad buvo gautas sutikimas sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Iš 1991 m. spalio 9 d. Susivienijimo „Kauno statyba“ Butų komunalinio ūkio valdybos Pažymėjimo Nr. 24 matyti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindiniu nuomininku buvo V. V.( atsakovas), bute kartu gyveno V. V. (ieškovas) ir jų močiutė M. V.. 1991 m. spalio 9 d. bendru susitarimu ieškovas, atstovaujamas M.

V., atsakovas ir M. V. Privatizavimo tarnybai pateikė susitarimÄ , kad ginčo butas privatizuojamas pagrindinio nuomininko V. V. vardu. Gyvenamojo namo, buto įkainojimo aktu buvo nustatyta parduodamo buto kaina – 27013,00 rubliai, iÅ¡ kurių 3294 rublius reikėjo įmokėti grynais pinigais, likusius – investiciniais čekiais. 1991 m. spalio 14 d. Sutartimi ieÅ¡kovas iÅ¡ savo investicinės sÄ skaitos perleido atsakovui 5000 rublių, Å¡iÄ sutartį už ieÅ¡kovÄ pasirašė jo globėja. Taupomojo banko praneÅ¡imas patvirtina, kad 1992 m. vasario 5 d. nuo M.

V. nebalansinės sÄ skaitos Kauno m. valdybos Privatizavimo tarnybai buvo nuraÅ¡yta 16 065 rublių už buto pirkimÄ . 1992 m. vasario 12 pirkimo - pardavimo sutartimi atsakovas įsigijo butÄ /patalpÄ â€“ butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini) (CBP-21209 priedai). Dėl nuosavybės teisės pripažinimo 4. Taigi, ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl ginčo buto dalies pripažinimo jo nuosavybe iÅ¡ esmės tuo pagrindu, kad nepaisant to, kad butas įgytas atsakovo vardu, Å¡is turtas buvo įgytas ir už jo lėšas. 5. 1991 m. gegužės 21 d. priimtame Butų privatizavimo įstatyme (toliau BPÄ®) buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privatinėn nuosavybėn jų nuomojamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamuosius namus, butus daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose.

Å iame įstatyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose buvo nustatyta gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo–pardavimo) sÄ lygos ir tvarka. BPÄ® 4 straipsnyje, reglamentavusiame privatizavimo subjektus, nustatyta, kad pagal šį įstatymÄ pirkti gyvenamÄ jį namÄ , butÄ turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienÄ buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų Å¡eimų nariai, arba kuriems po Å¡io įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa.

Ä®statymo 5 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamojo namo, buto nuomininkas ir jo Å¡eimos nariai, taip pat ir laikinai iÅ¡vykusieji, susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Toks susitarimas turi bÅ«ti patvirtintas notariÅ¡kai. Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto, pirkimo–pardavimo sutartis nesudaroma. Tai reiÅ¡kia, jog įvykdžius pirmÄ jÄ sÄ lygÄ â€“ minėtiesiems asmenims iÅ¡ principo susitarus dėl gyvenamosios patalpos pirkimo, susitariama dėl pirkėjo pusėje esančių teisės subjektų konkrečios teisinės padėties sudarant pirkimo–pardavimo sutartį.

Beje, nuomininko ir jo Å¡eimos narių, neįgijusių nuosavybės teisių į privatizuotÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , teisės yra apibrėžtos Ä®statymo 12 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog nuomininkas ar jo Å¡eimos nariai, neįgiję nuosavybės teisės į privatizuotÄ jį butÄ , juo naudojasi kaip savininko (bendrasavininkio) Å¡eimos nariai. Pažymėtina, kad 1991 m. liepos 29 d. priimtas įstatymas Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio notariato įstatymo papildymo, kuriuo Valstybinio notariato įstatymas papildytas 161 straipsniu.

Šiame straipsnyje buvo numatytas šeimos narių susitarimų dėl gyvenamojo būsto pirkimo supaprastintas tvirtinimas, t. y. valstybinei įmonei, įstaigai buvo leista patvirtinti buto nuomininko ir jo šeimos narių susitarimus dėl gyvenamojo buto pirkimo.

6. Lietuvos aukščiausiojo teismo Senatas 1998 m. gruodžio 22 d. Nutarimu Nr. 9 išaiškino teismams, kad privatizavus butus pagal BPĮ, jie buvo asmenų įsigyti kaip privati nuosavybė: 1)bendrosios dalinės nuosavybės teise – kai butai buvo privatizuoti kelių asmenų vardu ir pirkimo-pardavimo sutartyse yra nurodytos kiekvieno bendrasavininkio dalys (sutuoktiniai iki buto privatizavimo susitarę tapti perkamo buto bendrasavininkiais ir pirkimo-pardavimo sutartyje nurodę tenkančias kiekvienam iš jų buto dalis, irgi įsigijo jį bendrosios dalinės nuosavybės teise);

2) bendrosios jungtinės nuosavybės teise – kai butÄ privatizavo sutuoktiniai ir jų buto dalys nėra nustatytos;

3) vieno asmens nuosavybės teise – kai butas yra privatizuotas vieno asmens vardu (iÅ¡skyrus atvejus, kai butai yra privatizuojami sutuoktinių). BPÄ® 4 straipsnyje nustatyta, kad nuomininkas ir jo Å¡eimos nariai turi lygias teises pirkti jų nuomojamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , o 5 straipsnyje nurodytos Å¡ios teisės įgyvendinimo sÄ lygos – t.y. pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, gyvenamojo buto nuomininkas, jo Å¡eimos nariai, taip pat laikinai iÅ¡vykusieji, turėjo susitarti dėl buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo buto savininku (bendrasavininkiais).

Toks notariÅ¡kai patvirtintas susitarimas yra sandoris, kuriuo susitariančios Å¡alys iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ privatizuoti jų nuomojamÄ butÄ , susitarė kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo buto savininku (1964 m. CK 40,44 str.) Sudarydamos pirkimo-pardavimo sutartį, Å¡alys tokį savo susitarimÄ realizavo. Å iuo nutarimu taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad asmenys, neįgiję nuosavybės teisių į butÄ , bet pasiraÅ¡ydami susitarimÄ pirkti butÄ siekę įsigyti į jį nuosavybės teises kaip bendrasavininkiai, turi teisę ginčyti susitarimÄ , kuriuo buvo duotas sutikimas privatizuoti butÄ kitų Å¡eimos narių vardu, bei pirkimo-pardavimo sutartį ir praÅ¡yti pripažinti butÄ bendrosios dalinės nuosavybės objektu ir jį padalyti ( 1964 m.

CK 121 str. ir 126 str. 1 ir 2 d.). Susitarimas pirkti butÄ gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu bendrais sandorių negaliojimo pagrindais ( 1964 m. CK 50-52, 54-58 str.).

7. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieÅ¡kovas pagal BPÄ® turėjo teisę privatizuoti ginčo butÄ dalinės nuosavybės teise, tačiau jis, tuo metu bÅ«damas nepilnametis ir atstovaujamas globėjos susitarė su atsakovu ir močiute, kad ginčo butÄ nuosavybėn įgis atsakovas, t.y. Å¡iuo susitarimu buvo iÅ¡reikÅ¡ta ieÅ¡kovo valia, kad ginčo butas bÅ«tų privatizuotas atsakovo vardu. Å is susitarimas realizuotas atsakovui pasiraÅ¡ius ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį; jis niekada nebuvo ginčijamas anksčiau, neginčijo jo ieÅ¡kovas ir Å¡ioje byloje.

Teismas pažymi, kad ieÅ¡kovo prisidėjimas lėšomis, privatizuojant butÄ , ko atsakovas iÅ¡ esmės neginčijo, visgi nėra pakankamas pagrindas tikėtis, kad taip bus įgyta nuosavybės dalis, kai tokios nuosavybės įgijimui pagal įstatymÄ bÅ«tinas susitarimas. Be to, kaip nurodyta minėtame Senato nutarime ( Sprendimo 6 p.), nors nepilnamečiams vaikams priklausantys investiciniai čekiai buvo panaudoti ir butų privatizavimui, nepilnamečiai vaikai, kaip savarankiÅ¡ki subjektai, buto privatizavime nedalyvavo, nes juos atstovavo ir gynė jų teises ir teisėtus interesus tėvai, kurie ir pasirašė susitarimÄ dėl buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas bus buto savininku ( bendrasavininkiais).

Nagrinėjamu atveju, Å¡iuos sprendimus už tuo metu nepilnametį ieÅ¡kovÄ priėmė jo globėja. Taigi, ieÅ¡kovui neginčijus susitarimo ir ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties, reikalavimas pripažinti nuosavybės teisę į pusę Å¡io buto atmestinas, kaip teisiÅ¡kai nepagrįstas. Dėl ieÅ¡kinio senaties 8. Atsakovas prašė ieÅ¡kovo reikalavimui taikyti ieÅ¡kinio senatį. Nurodė, kad ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes apie pažeistas teises galėjo ir turėjo sužinoti nuo susitarimo pasiraÅ¡ymo ir buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dienos.

9. IeÅ¡kovas nurodė, kad apie savo pažeistÄ teisę jis sužinojo tik 2021 m. rugpjūčio 4 d., t.y. po to, kai jis iÅ¡ seniÅ«nijos gavo 2021 m. liepos 9d. raÅ¡tÄ ir kreipėsi į teisininkÄ , todėl prašė jį atnaujinti, kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių.

10. Ginčo teisinio santykio atsiradimo metu galiojo 1964 metų redakcijos CK, kurio 84 straipsnio 1 dalyje buvo nustatytas bendras trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal 2000 m. LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnį, CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas gali būti taikomas, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo galiojant 1964 m. LR CK, bet iki 2000 m. LR CK įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.) dar nepasibaigė.

Tiek minėto kodekso 86 straipsnio 1 dalyje, tiek 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Taigi, teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo momentas nustatomas tiek taikant subjektyvųjį momentÄ , tiek kitÄ kriterijų – turėjimÄ sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Sprendžiant kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistÄ teisę, reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, kada rÅ«pestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista.

11. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad susitarimas pirkti privatizuotÄ butÄ sudarytas 1991 m. spalio 9 d., jis pasiraÅ¡ytas tik atsakovo ir M. V., kas reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovas jo nepasirašė. Todėl nepaisant to, kad tuo metu ieÅ¡kovui buvo 17 metų, privatizavimo dokumentus tvarkant močiutei ir atsakovui, jis apie tokį susitarimÄ galėjo nežinoti. Kaip ieÅ¡kinyje nurodė ieÅ¡kovas, jam močiutė buvo paaiÅ¡kinusi, kad sutvarkė buto privatizavimo dokumentus ir po privatizacijos butas tapo ieÅ¡kovo ir brolio bendra nuosavybė, tačiau ieÅ¡kovas žinojo, kad buto pirkimo – pardavimo sutarties jis pats nepasirašė.

Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad buto pirkimo – pardavimo sutartis 1992 vasario 12 d. buvo įregistruota vieÅ¡ame registre, t. y. tinkamai iÅ¡vieÅ¡inta, be to ieÅ¡kovas pateikė buto techninės apskaitos bylÄ , ant kurios virÅ¡elio nurodyta, kad ginčo buto savininkas yra V. V., o buto techniniame pase nurodyta kokiu pagrindu atlikta teisinė registracija atsakovo vardu, todėl laikytina, kad ieÅ¡kovas apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo arba turėjo sužinoti po buto pirkimo – pardavimo sutarties privatizavimo bÅ«du sudarymo momento.

Tai patvirtina ir atsakovo argumentas, jog deklaruojant ieÅ¡kovo Å¡eimos narių gyvenamÄ sias vietas ginčo bute ieÅ¡kovas negalėjo nežinoti, kad ginčo butas nuosavybės teise priklauso atsakovui. Tačiau nei tada, nei 2011 m. vasario 10 d., t.y. kai ieÅ¡kovas gavo iÅ¡ privatizavimo tarnybos buto pirkimo-pardavimo sutartį ir kitus dokumentus tarp Å¡alių ginčo dėl buto priklausymo nuosavybės teise nekilo, kas leidžia daryti teismui labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog kol atsakovas nepareikalavo ieÅ¡kovo Å¡eimos narių iÅ¡sikelti iÅ¡ ginčo buto ir panaikinti ieÅ¡kovo ir jo sutuoktinės deklaravimo duomenis, ieÅ¡kovÄ tenkino situacija, kad butas priklauso atsakovui, nes kaip jis pats nurodė tiek ieÅ¡kinyje, tiek ir teismo posėdžio metu, brolių santykiai buvo grindžiami pasitikėjimu, jokių ginčų dėl buto tarp jų nebuvo kilę.

Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas bent vidutiniÅ¡kai atidus, atsargus ir rÅ«pestingas, turėjo realias galimybes domėtis ginčo buto privatizavimo eiga, susipažinti su visais dokumentais, t. y. sužinoti apie tariamÄ savo teisės pažeidimÄ ir savo teises ginti teismine tvarka, nepažeidžiant įstatyme įtvirtinto ieÅ¡kinio senaties termino. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas į teismÄ kreipėsi praėjus daugiau kaip 29 metams nuo savo tariamų teisių pažeidimo momento, todėl, pasibaigus įstatymo nustatytam trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminui, iÅ¡nyko ieÅ¡kovo teisė į gynybÄ , ir tai yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti ieÅ¡kinį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų 12. Vadovaujantis CPK 88 straipsniu, 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

13. Ieškinį atmetus nėra pagrindo spręsti ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo.

14. Atsakovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro teisinės pagalbos iÅ¡laidos: už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ â€“ 1 000 Eur, už tripliko parengimÄ â€“ 500 Eur (DOK Nr. 82216), viso: 1 500 Eur. Å ios atsakovo praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalių dydžių, yra pagrįstos, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo trukmę, nagrinėtų klausimų specifikÄ , bylos sudėtingumÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiamos 1 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos.

15. Atsižvelgiant į tai, kad valstybei priteistina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 270 straipsniais, nusprendžia: ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė