2a459ced-52cc-4790-bc38-89bcec30dc89 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ………………………Civilinė byla Nr. 2A-1081-357/2015                                                                                Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00775-2015-1                                                         Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.2.; 3.3.1.21. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 7 d.

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa BartaÅ¡ienė teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens Z. V.-D. apeliacinį skundÄ dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo V. V. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Z. V. D., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas V. V. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ gavimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po tėvo V. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė plikimÄ , pradėdamas valdyti paveldimÄ turtÄ .Suinteresuotas asmuo Z. V.-D. su pareiÅ¡kimu nesutiko. PaaiÅ¡kino, kad gyvendama santuokoje su V. V. įsigijo butÄ su rÅ«siu, kuriame gyveno iki pat vyro mirties. Po vyro mirties ji ir toliau gyveno tame bute, mokėjo mokesčius.

Å iuo metu ji yra iÅ¡tekėjusi ir gyvena Klaipėdoje. Å iame bute gyvena jos sÅ«nus iÅ¡ pirmos santuokos A. Å .. Kai mirė jos vyras, kaimynų ir giminių paraginta ji pranešė V. V. apie tėvo mirtį. Jis buvo atvažiavęs į laidotuves, tačiau prie laidotuvių neprisidėjo. Ji viena palaidojo vyrÄ , tvarko kapus, pastatė paminklÄ . Nurodė, kad ji suremontavo butÄ , pakeitė langus, prisidėjo prie stogo keitimo. Minėtiems buto pagerinimo darbams ji panaudojo jos brolio atsiųstus pinigus.

PareiÅ¡kėjas nepadėjo iÅ¡laikyti Å¡io turto, jis neturi teisės paveldėti tėvo turto, nes jis veda netinkamÄ gyvenimo bÅ«dÄ , praeityje buvo nuteistas.Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiliepimu prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant ir nurodė, kad Å¡i civilinė byla susijusi su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo teisėmis ir pareigomis, todėl VÄ® Turto bankas turi bÅ«ti Å¡aukiamas suinteresuotu asmeniu Å¡ioje civilinėje byloje.

Suinteresuotas asmuo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo neprieÅ¡taraus, jeigu pareiÅ¡kėjas teismui įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareiÅ¡kimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė            Raseinių rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 28 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ tenkino, paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ gavimo tikslu nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. V. po tėvo V. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti ir tvarkyti.

Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas įrodė, jog per 3 mėnesius po tėvo mirties priėmė tėvui priklausantį laikrodį, meÅ¡kerę, benzininį pjÅ«klÄ , jais naudojasi, disponuoja iki Å¡iol, tai yra įrodė, kad priėmė palikimÄ , nes pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu. Tai įrodyta jo paties raÅ¡tiÅ¡ku paaiÅ¡kinimu, suinteresuoto asmens Z. V. D., liudytojų A. Å ., R. Z. parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Z.

V.-D. praÅ¡o panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - netenkinti V. V. pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Teismas priėmė neteisėtÄ sprendimÄ Å¡ioje byloje, nes priimtas sprendimas prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai tokio pobÅ«džio bylose.2. Neneigia, kad po vyro laidotuvių atidavė pareiÅ¡kėjui V. V. jo tėvo turėtÄ laikrodį, dėl meÅ¡kerės, kuriÄ V.

V. teigė priėmęs ir valdęs kaip tėvo palikimÄ , tiksliai negalėjo patvirtinti, ar jis jÄ pasiėmė. Vienas iÅ¡ didesnės vertės daiktų - benzininis pjÅ«klas- buvo ne mirusiojo V. V., bet Z. V.-D. sÅ«naus iÅ¡ pirmosios santuokos A. S. nuosavybė. Po laidotuvių V. V. jos sÅ«nus perdavė savo turėtÄ pjÅ«klÄ . Kad tai jo pjÅ«klas patvirtino ir pridėti Å¡io pjÅ«klo įsigijimo iÅ¡simokėtinai dokumentai.

3. V. V. jokių trukdymų faktiÅ¡kai valdyti palikimÄ nesudarė. Jis iki tol, kol nebuvo įtrauktas į procesÄ suinteresuotu asmeniu jos užvestoje byloje, nesidomėjo nei palikimu, nei tėvo kapo priežiÅ«ra ar tėvo metinių paminėjimu. Ji palaidojo savo sutuoktinį, pastatė paminklÄ , prižiÅ«rėjo ir tebeprižiÅ«ri jo kapÄ , kas metai pamini katalikiÅ¡komis apeigomis jo mirties dienÄ . V. V. niekada nėra jos klausęs apie kokius nors kitus tėvo daiktus, santaupas taip pat nesidomėjo, ar tėvas neliko kam skolingas.PareiÅ¡kėjas V.

V. pateiktu atsiliepimu praÅ¡o apeliantės Z. V.-D. apeliacinį skundÄ atmesti o Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. V. V. pats sprendė, kaip valdyti ir disponuoti jam atitekusį turtÄ , todėl ir sutiko, kad vietoj tėvo V. V. priklausančio benzininio pjÅ«klo, jam bÅ«tų atiduotas kitas. Å iuo atveju V. V. save laikė turto savininku ir elgėsi kaip paveldėto turto savininkas, todėl negalima sutikti su apeliantės teiginiu, jog valiÄ mainyti benzininį pjÅ«klÄ galėjo pareikÅ¡ti tik pats mirusysis V.

V..2. Atsižvelgiant į liudytojų parodymus bei kitus paminėtus duomenis matyti, jog V. V. po tėvo mirties iÅ¡ karto atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reÅ¡kiančius jo valiÄ ir siekį įgyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir jį pradėjo valdyti kaip savo. Paminėti palikto turto priėmimo valdyti savo žinioje veiksmai buvo atlikti nepraleidžiant įstatymu nustatytų terminų, t. y. per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

3. Aplinkybę, kad tėvui priklauso butas su rūsiu 7,56 kv. m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), V. V. sužinojo tik gavęs iš teismo procesinius dokumentus. Iš karto po tėvo mirties, kai V. V. paėmė tėvo daiktus, apeliantė teigė, kad butas, kurio dokumentus ji jau senokai sutvarkiusi seniūnijoje, yra tik jos. Pati apeliantė teisme patvirtino, kad ji nieko nesakė V. V., kad tėvui priklauso dalis buto, teigdama, kad jis neturi teises paveldėti tėvo turto dėl netinkamo gyvenimo būdo.

Be to, Å¡iame bute gyvena jos sÅ«nus A. S., kuris yra liudytojas Å¡ioje byloje. A. S. patvirtino, kad jis apsigyveno Å¡iame bute neužilgo po patėvio V. V. mirties, jame gyvena ir dabar, todėl V. V. nekilo jokių abejonių dėl iÅ¡sakytų apeliantės teiginių, kad butas yra tik jos.4. Apeliantė teigia, kad jai buvo žinoma, jog tėvas V. V. turi sÅ«nų ir apie tėvo mirtį bei laidotuves ji telefonu informavo V. V.. Tokiu bÅ«du, jai, žinant pareiÅ¡kėjo telefono numerį, kuris iki Å¡iol nepasikeitė, galima buvo su juo susisiekti ir sužinoti pareiÅ¡kėjo gyvenamosios vietos adresÄ .

Niekas netrukdė jai arba jos atstovei advokatei, kreiptis į Gyventojų registro tarnybÄ dėl nurodytos informacijos pateikimo. Toks apeliantės elgesys traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas ir piktybiÅ¡kas trukdymas teisėtiems palikimo įgijėjams sužinoti apie palikimÄ ir jį priimti arba priėmimo atsisakyti. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau tekste LR CPK).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis iÅ¡tirtais ir teisiÅ¡kai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų Å¡ioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).Byloje skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino pareiÅ¡kėjo V.

V. pareiÅ¡kimÄ ir paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ gavimo tikslu nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. V. po tėvo V. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti ir tvarkyti, pagrįstumas ir teisėtumas.Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo.

Pagal dabar galiojančiÄ CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai faktiÅ¡kai pradėjo valdyti paveldimÄ turtÄ arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«das sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo bÅ«du – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V.

W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011). Pagal CK 5.50 straipsnį, nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimÄ teismas sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ (jo dalį) ir pradeda jį valdyti.

Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y. įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali bÅ«ti reikÅ¡mingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumÄ ar prieÅ¡taringumÄ . IÅ¡ to teismas daro iÅ¡vadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes gali patikėti aiÅ¡kinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiÅ¡ki ir nuoseklÅ«s, bet gali atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiÅ¡kinimus, prieÅ¡taraujančius vėlesniems veiksmams ir aiÅ¡kinimams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007).CK 5.50 straipsnio 1 dalyje draudžiama priimti palikimÄ iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Kasacinio teismo praktika aiÅ¡kinant Å¡ias Civilinio kodekso normas yra pakankamai gausi ir iÅ¡plėtota. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimÄ , pradėjus faktiÅ¡kai valdyti turtÄ , reikÅ¡mingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dis.

Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. K. v. B. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-247/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-86/2007; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B.

O. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-547/2008). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikÅ¡mingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali bÅ«ti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti turtÄ , konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. J. A., bylos Nr. 3K-3-152/2006).IÅ¡ Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d.

įsiteisėjusio sprendimo matyti, kad paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ gavimo tikslu nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad po V. V. mirties (duomenys neskelbtini) palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtÄ , priėmė Z. V.-D..Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos iÅ¡tyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v.

VÄ® Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeJ. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas V.

V. faktÄ , kad jo tėvui priklauso butas su rÅ«siu 7,56 kv. m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), V. V. sužinojo tik gavęs iÅ¡ teismo procesinius dokumentus. Å i aplinkybė laikytina įrodyta, kadangi pareiÅ¡kėjui po tėvo mirties paėmus tėvo daiktus, Z. V.-D. nesakė V. V., kad jo tėvui priklauso dalis buto. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjui pagrįstai nekilo abejonių dėl apeliantės žodžių teisingumo, kadangi, kaip nurodo pats pareiÅ¡kėjas, bute gyvena apeliantės sÅ«nus A.

S.. Suinteresuoto asmens Z. V. D., liudytojų A. Å ., R. Z. bei parodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas per 3 mėnesius po tėvo mirties priėmė tėvui priklausantį laikrodį, meÅ¡kerę, benzininį pjÅ«klÄ , jais naudojasi, disponuoja iki Å¡iol, kas įrodo, kad jis priėmė palikimÄ , nes pradėjo valdyti turtÄ ir juo rÅ«pintis kaip savo turtu. Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡keitė tėvui priklausiusį pjÅ«klÄ Ä¯ kitÄ , neturi įtakos sprendžiama klausimui, kadangi jau pats pjÅ«klo iÅ¡keitimo faktas reiÅ¡kia disponavimÄ daiktu, t. y. pareiÅ¡kėjas V.

V. save laikė turto savininku ir savo nuožiÅ«ra disponavo turtu. IÅ¡ aptartų aplinkybių akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas V. V. po tėvo V. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti ir tvarkyti. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, susijusias su juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymu, nenukrypo nuo teismų praktikos, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas n u t a r i a:              Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.             Nutarties patvirtintas kopijas iÅ¡siųsti bylos Å¡alims. Teisėja                                      Rasa BartaÅ¡ienė