2022-10-05 Nr. AB-24588-3-61-3-02528-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. P. (P. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. P. (P. P.) skundą dėl išvados panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2022-10-05 Nr. AB-24588-3-61-3-02528-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas P. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėta ir nepagrįsta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus 2022 m. balandžio 15 d. atlikto tarnybinio patikrinimo (tarnybinio nusižengimo tyrimo) išvadą Nr. 56TPI-9 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų vykdyto neviešo stebėjimo“ (toliau – ir Išvada).
Full text
Administracinė byla Nr. AS-602-789/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02528-2022-6
Procesinio sprendimo kategorija: 43.5.1.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. P. (P. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. P. (P. P.) skundą dėl išvados panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas P. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėta ir nepagrįsta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus 2022 m. balandžio 15 d. atlikto tarnybinio patikrinimo (tarnybinio nusižengimo tyrimo) išvadą Nr. 56TPI-9 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų vykdyto neviešo stebėjimo“ (toliau – ir Išvada).
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis (5 str. 1 d., 3 d. 1 p., 23 str. 1 d.), taip pat įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad reikalavimas, kuriuo siekiama ne išspręsti administracinį ginčą, kuriame priimtas pareiškėjui palankus sprendimas reikštų jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimą, o tik konstatuoti tam tikras juridinę reikšmę turinčias aplinkybes ar faktus, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Tam tikrų faktų pripažinimas pats savaime nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, jis gali būti tik motyvas, argumentas teismui priimant sprendimą tenkinti jo skundą. Toks prašymas kaip savarankiškas reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme pagal ABTĮ nuostatas, kadangi jis neatitinka ABTĮ 23 straipsnio nuostatų, pagal kurias skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų tam tikras teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir panašiai.
Teismas padarė išvadą, kad Išvada, kurios 2 punkte yra siūloma pateikti tarnybinio patikrinimo išvadą Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir PAGD) direktoriui S. G. ir už konstatuojamosios dalies 2 punkte nurodytus pažeidimus skirti pareiškėjui vieną iš Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 2 dalyje numatytų tarnybinių nuobaudų, yra tik tarpinis dokumentas, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Teismas pažymėjo, kad galutiniu sprendimu šioje tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje laikytina PAGD viršininko rezoliucija, kuria yra pritarta 2022 m. gegužės 10 d. tarnybiniame pranešime dėl Išvados įgyvendinimo Nr. V-847 nurodytam siūlymui neskirti pareiškėjui tarnybinės nuobaudos pagal Išvadą. Ši rezoliucija yra palanki pareiškėjui, pareiškėjas jos neskundžia.
Teismas konstatavo, kad Išvada yra tik tarpinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, ja nėra daromas poveikis pareiškėjo teisėms ar pareigoms, t. y. šis skundžiamas aktas nėra susijęs su jo teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu. Įvertinus tai, jog skunde prašoma pripažinti (konstatuoti) tam tikras juridinę reikšmę turinčias aplinkybes, pareiškėjo skundą atsisakytina priimti pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka).
III. Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad, nepanaikinus Išvados, lieka galioti jos konstatuojamojoje dalyje nurodyti pažeidimai.
Pareiškėjas teigia, kad su Išvada buvo supažindinti kiti asmenys (pareiškėjo tiesioginis vadovas ir PAGD vadovybė), tai sudarė ne tik minėtų, bet ir kitų pareigūnų, kuriuos pareiškėjas privalo kontroliuoti, netinkamą ir neigiamą nuomonę apie pareiškėją, sumenkino pareiškėjo, kaip antikorupcinės aplinkos kūrimo ir vidaus tyrimus atliekančio pareigūno, autoritetą.
Pareiškėjas teigia, kad skundas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodytą išimtį, kai leidžiama skųsti tarnybinio patikrinimo išvadą, t. y. kai tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuojama, kad asmuo, dėl kurio atliktas tyrimas, padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau joks individualus sprendimas nepriimamas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas padavė skundą dėl Išvados, kuri yra tik tarpinis dokumentas, nedaro poveikio pareiškėjo teisėms ir pareigoms, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.
Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, kad nagrinėjamas atvejis atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodytą išimtį, kai leidžiama skųsti tarnybinio patikrinimo išvadą, t. y. kai tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuojama, kad asmuo, dėl kurio atliktas tyrimas, padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau joks individualus sprendimas nepriimamas. Išvadoje konstatuoti pažeidimai sukėlė jam tiesioginius neigiamus padarinius (sumenkino autoritetą).
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; kt.); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; kt.); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia apskųsti Išvadą, kurios 2 punkte siūloma pateikti Išvadą PAGD direktoriui S. G. ir už konstatuojamosios dalies 2 punkte nurodytus pažeidimus skirti pareiškėjui vieną iš Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 2 dalyje numatytų tarnybinių nuobaudų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau –Tvarkos aprašas) 24 punktu, tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą (toliau – išvada), kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 9.1 punkte numatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei ją atlikusių pareigūnų veiksmai).
Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardą žeminanti veika, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigūno vardą, padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.
Pagal Tvarkos aprašo 25 punktą, vadovas, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo tarnybinio patikrinimo medžiagos bei išvados gavimo, turi jas įvertinti ir priimti vieną iš šių sprendimų: patvirtinti išvadą ir išspręsti klausimą dėl pareigūno patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn ir įgyvendinti kitas būtinas prevencines priemones (25.1. papunktis); grąžinti tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą papildomam tarnybiniam patikrinimui, jeigu nepasibaigę Tvarkos aprašo 23 punkte nustatyti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai (25.2. papunktis); jei išvadoje yra konstatuotas pareigūno padarytas Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimas, patvirtinti išvadą ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos patvirtinimo perduoti išvadą ir tarnybinio patikrinimo medžiagą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (toliau – VTEK) vertinti ir sprendimui priimti (25.3. papunktis).
Iš šių nuostatų matyti, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kuri kartu su tarnybinio patikrinimo medžiaga teikiama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą; vadovas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jos gavimo turi ją įvertinti ir priimti vieną iš minėtų sprendimų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai: 1) jog išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas; 2) jog išvadoje nurodyti minėti pasiūlymai nėra privalomi vadovui (išvados adresatui); 3) vadovui patvirtinus išvadą (joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas), ji tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t. y. individualaus teisės akto, dalimi, konstatuotina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme tarnybinio patikrinimo išvada negali būti laikoma teisės aktu, tiesiogiai nustatančiu tikrinamam pareigūnui atitinkamas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-851/2004, 2007 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A18-1093/2007).
Nustatyta, kad PAGD patarėjas 2022 m. gegužės 10 d. tarnybiniu pranešimu, adresuotu PAGD direktoriui S. G., siūlė pareiškėjui neskirti tarnybinių nuobaudų pagal Išvadą. PAGD direktorius S. G. 2022 m. gegužės 13 d. rezoliucija pritarė minėtam tarnybiniam pranešimui, t. y. PAGD direktorius išsprendė klausimą dėl pareigūno (pareiškėjo) patraukimo / nepatraukimo tarnybinėn atsakomybėn (Tvarkos aprašo 25.1 p.).
Nustatytų faktinių aplinkybių, aptarto teisinio reglamentavimo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste skundžiama Išvada yra galutinio sprendimo, t. y. PAGD direktoriaus rezoliucijos, kuria yra pritarta 2022 m. gegužės 10 d. tarnybiniame pranešime dėl Išvados įgyvendinimo Nr. V-847 nurodytam siūlymui neskirti pareiškėjui tarnybinės nuobaudos pagal Išvadą, sudėtinė dalis, todėl ši Išvada pati savaime nesukelia pareiškėjui kokių nors teisinių pasekmių ir negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėjamu atveju PAGD direktoriaus rezoliucija sukelia jam teisines pasekmes. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tarnybinio nusižengimo konstatavimas, neskiriant tarnybinės nuobaudos, gali turėti realią įtaką atitinkamiems pareiškėjo interesams.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad pareiškėjo nesutikimo su tarpiniu procedūriniu sprendimu argumentai (bet ne savarankiški reikalavimai) gali būti nagrinėjami teisės aktų nustatyta tvarka ginčijant galutinį sprendimą (žr., pvz., 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1361-556/2015).
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. P. (P. P.) atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Iveta Pelienė
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Ernestas Spruogis