2a450aa4-9f28-45b4-a232-edf47d1255ff · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedBaudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-123-784/2014Proceso Nr. 1-12-1-02096-2012-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.2. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKÄS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 12 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkÄs teismo teisÄjas Gediminas Viederis, sekretoriaujant Vitai Jurgaitienei, Ingai Krupauskienei,dalyvaujant prokurorui B. L.,kaltinamosios gynÄjai advokatei Inai Navickienei,nukentÄjusiajam V. D.,nukentÄjusiojo atstovui advokatui B. P.,Vaikų teisių apsaugos institucijos atstovui Tadui CijÅ«naiÄiui,vertÄjoms Ritai DaÅ¡keviÄienei, A.
Legislator headnote
AI generated2a450aa4-9f28-45b4-a232-edf47d1255ff · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas: Jo manymu, nukentÄjusysis vienÄ iÅ¡ kraujosruvų rankoje galÄjo gauti atsitrenkdamas į durų staktÄ , kita vieta, arÄiau stipinkaulio, žmogus nelabai gali atsitrenkti į staktÄ , bet kategoriÅ¡kai teigti irgi negali. Medikai įvykio aplinkybių nenustato, o sužalojimų mechanizmas nustatytas â trauminis poveikis kietais, bukais, ribotÄ pavirÅ¡ių turinÄiais daiktais. Apklausta teisiamajame posÄdyje liudytoja S. J. P. parodÄ, kad ji yra kaltinamosios mama. Jos dukros ir pastarosios vyro santykiai blogi.
Full text
Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-123-784/2014Proceso Nr. 1-12-1-02096-2012-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.2. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKÄS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 12 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkÄs teismo teisÄjas Gediminas Viederis, sekretoriaujant Vitai Jurgaitienei, Ingai Krupauskienei,dalyvaujant prokurorui B. L.,kaltinamosios gynÄjai advokatei Inai Navickienei,nukentÄjusiajam V. D.,nukentÄjusiojo atstovui advokatui B. P.,Vaikų teisių apsaugos institucijos atstovui Tadui CijÅ«naiÄiui,vertÄjoms Ritai DaÅ¡keviÄienei, A.
A.,vieÅ¡ame teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. I. D., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenus neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietÄ, gyvenanti (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirbanti Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijoje, iÅ¡tekÄjusi, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â ir BK) 140 straipsnio 1 dalį,Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , n u s t a t Ä: J. I. D. buvo kaltinama tuo, kad tyÄia kitam asmeniui nežymiai sutrikdÄ sveikatÄ :ji 2012 m. gegužÄs 26 d. apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui, metaliniu kulinariniu plaktuku trenkÄ savo vyrui V.
D. per deÅ¡inÄ rankÄ , tokiais savo veiksmais sukeldama nukentÄjusiajam fizinį skausmÄ , padarÄ kraujosruvas deÅ¡iniajame dilbyje, padarydama jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Apklausta teisiamajame posÄdyje kaltinamoji J. I. D. kalta neprisipažino ir atsisakÄ duoti parodymus.Teisiamajame posÄdyje teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, perskaitÄ J. I. D. parodymus, duotus jos, kaip įtariamosios, apklausų pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ , metu. 2012 m. birželio 4 d. apklausos metu J.
I. D. parodÄ, kad ji 1993 metais iÅ¡tekÄjo už V. D.. Jie seniai gyvena skyrium, nors ir gyvena viename bute, bet neveda bendro Å«kio. Gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sÅ«numi T. D.. Jau apie penkerius metus jos su vyru santykiai yra blogi, kadangi vyras jÄ buvo sumuÅ¡Äs, jis nedirbo, girtuokliavo, terorizavo jÄ ir jos abu vaikus â T. D. ir M. D.. Jis pastoviai keldavo skandalus, keikdavosi necenzÅ«riniais žodžiais, stumdydavosi. Jis ne vienÄ kartÄ raÅ¡Ä prieÅ¡ vaikus ir jÄ pareiÅ¡kimus dÄl nebÅ«tų dalykų. 2012 m. gegužÄs 14 d. ji yra padavusi dokumentus skyryboms, bet nežino, ar vyras nori su ja skirtis, jie nesikalba ir visiÅ¡kai nebendrauja. 2012 m. gegužÄs 26 d. apie 10.00 val. ji iÅ¡važiavo į sodÄ su savo motina S. P., tÄvu R.
P. ir sÅ«numi T. D.. Ä® sodÄ iÅ¡važiavo, nes Valerijus 2012 m. gegužÄs 25 d. buvo neblaivus, kÄlÄ skandalÄ , todÄl iÅ¡ vakaro ji susitarÄ su mama važiuoti ryte į sodÄ . IÅ¡ sodo ji grįžo sekmadienį, gegužÄs 27 dienÄ , po pietų. KodÄl Valerijus paraÅ¡Ä pareiÅ¡kimÄ , kad jam trenkÄ plaktuku, ji nežino, nes ji to nedarÄ (t. 1, b. l. 87-88). 2012 m. lapkriÄio 27 d. apklausos metu J. I. D. parodÄ, kad savo kaltÄs nepripažįsta visiÅ¡kai. Pasilieka prie anksÄiau duotų parodymų.
To (praneÅ¡ime apie įtarimÄ nurodytų faktinių aplinkybių) nebuvo ir negalÄjo bÅ«ti, tai yra absoliuti nesÄ monÄ, ji įsitikinusi, kad jos vyras yra psichiÅ¡kai neveiksnus ir tai yra ligoto žmogaus kerÅ¡tas, fantazijos (t. 1, b. l. 94).Apklaustas teisiamajame posÄdyje nukentÄjusysis V. D. parodÄ, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su žmona ir vaiku. Jo santykiai su žmona konfliktiÅ¡ki, jie nÄra geri. Nesutarimai tarp jo ir žmonos prasidÄjo prieÅ¡ 2 metus, kai mirÄ jo mama. Å iuo metu bendro Å«kio neveda. 2012 m. gegužÄs 26 d. jo žmona buvo namuose.
Jis stovÄdamas koridoriuje norÄjo žmonos pasiteirauti, kodÄl negali naudotis buto balkonu, taÄiau žmona iÅ¡girdusi tokį jo klausimÄ , susinervino ir nuÄjusi į virtuvÄ paÄmÄ virtuvinį plaktukÄ , kuriuo grįžusi sudavÄ jam per rankÄ . Kadangi jis žinojo, kad tai geruoju gali nesibaigti ir, kad tai gali bÅ«ti provokacija, todÄl po gauto smÅ«gio plaktuku suskubo į savo kambarį. Jam bandant atidaryti savo kambario duris, pajuto antrÄ smÅ«gį. Ä®bÄgÄs į savo kambarį uždarÄ duris.
Jam suduoto smÅ«gio, iÅ¡skyrus jį ir jo žmonÄ , nematÄ niekas. Tuo metu galÄjo bÅ«ti namuose tik jo sÅ«nus T., bet jis įvykio nematÄ. Jam žmona plaktuku sudavÄ du kartus, o kai norÄjo nuo jos pabÄgti ir rakino duris, dar spyrÄ jam į sÄdmenis. Po tokių jo žmonos veiksmų, jam skaudÄjo rankÄ , jis patyrÄ nepatogumų. Ä® gydymo įstaigÄ kreipÄsi po poros dienų. Jo žmona, minÄtÄ dienÄ visai dienai į sodÄ nebuvo iÅ¡vykusi. Ji buvo namuose. Jam deÅ¡inÄ rankÄ gydÄ apie du mÄnesius.
VisÄ tÄ laikÄ pas gydytojus nevaikÅ¡Äiojo, bet tepÄ vaistais, masažavo. GydÄsi Centro poliklinikos LukiÅ¡kių filiale. IÅ¡ pradžių ranka buvo pajuodusi, bijojo, kad reikÄs operuoti. Jis dÄl rankos skausmo patyrÄ sunkumų. Klausimas dÄl galimybÄs naudotis balkonu jam labai svarbus, nes jis serga Å¡irdies nepakankamumu. Ar įvykio dienÄ kas nors iÅ¡ pažįstamų buvo atÄjÄ Ä¯ butÄ , jis pasakyti negali, bet gali to ir negirdÄti dÄl buto iÅ¡planavimo. SmÅ«giai jam buvo suduoti buto koridoriuje.
IÅ¡ pradžių policijos nekvietÄ, nes norÄjo nusiraminti. Nuo gegužÄs 26 d. iki birželio 1 d. kitų sužalojimų jis nebuvo patyrÄs. Nuo kaltinamosios smÅ«gių nugriuvÄs nebuvo. Apklaustas teisiamajame posÄdyje specialistas V. K. paaiÅ¡kino, kad specialisto iÅ¡vadÄ pateikÄ apžiÅ«rÄjÄs nukentÄjusįjį ir susipažinÄs su medicininias dokumentais. NukentÄjusiajam sužalojimai buvo padaryti trimis trauminiais poveikiais. Dvi kraujosruvos buvo rankoje, o viena kraujosruva sÄdmenyse.
Rankos sužalojimai nebÅ«dingi griuvimui, o dÄl sužalojimo sÄdmenyse, galimybÄ jį gauti griÅ«nant, neatmestina. Pagal kraujosruvų spalvÄ , jos galÄjo bÅ«ti padarytos ir prieÅ¡ savaitÄ iki apžiÅ«ros, dienų tikslumu jis negali atsakyti. Galimai sužalojimai padaryti užduotyje nurodytu įvykio laiku, kadangi toks kraujosruvų atspalvis gali atsirasti maždaug po savaitÄs nuo jų atsiradimo ir gali laikytis 2-3 savaites. Jis negali pasakyti, kokia buvo nukentÄjusiojo kÅ«no padÄtis gaunant sužalojimus.
Sužalojimai galÄjo bÅ«ti padaryti ir stovint. Atsakydamas į prokuroro klausimus specialistas pakartojo, kad rankoje buvusios kraujosruvos nebÅ«dingos griuvimui. Plaktukas yra daiktas, kuris patenka į âkietų bukų, ribotÄ pavirÅ¡ių turinÄių daiktųâ kategorijÄ . Atsakydamas į kaltinamojo gynÄjos klausimus specialistas paaiÅ¡kino, kad tikimybÄ, kad sužalojimai buvo padaryti tyrimui pateiktu plaktuku, yra. Ä® âkietų, bukų daiktųâ kategorijÄ patenka kumÅ¡tis, koja, monitoriaus kampas, durų rankena, daug kitų daiktų.
Jo manymu, nukentÄjusysis vienÄ iÅ¡ kraujosruvų rankoje galÄjo gauti atsitrenkdamas į durų staktÄ , kita vieta, arÄiau stipinkaulio, žmogus nelabai gali atsitrenkti į staktÄ , bet kategoriÅ¡kai teigti irgi negali. Medikai įvykio aplinkybių nenustato, o sužalojimų mechanizmas nustatytas â trauminis poveikis kietais, bukais, ribotÄ pavirÅ¡ių turinÄiais daiktais. Apklausta teisiamajame posÄdyje liudytoja S. J. P. parodÄ, kad ji yra kaltinamosios mama. Jos dukros ir pastarosios vyro santykiai blogi.
Santykiai pablogÄjo nuo tada, kai jos dukra pirmÄ kartÄ buvo V. D. sumuÅ¡ta. Nuo to laiko, ji jo bijojo. V. D. elgesys su vaikais žiaurus, visÄ laikÄ moralizuoja, spaudžia, nevengia ir fizinių dalykų, taip pat raÅ¡Ä skundus prieÅ¡ jos dukters vyresniįjį sÅ«nų, kuris dÄjo pastangas gyventi kartu, bet buvo priverstas iÅ¡eiti iÅ¡ namų. Jos žentas vartoja alkoholinius gÄrimus, smurtauja. Draudžia jos dukrai vestis artimuosius į namus. Ji pati savo žento prisibijo. Pamena, kad iÅ¡ vakaro susitarÄ važiuoti kitÄ dienÄ Ä¯ sodÄ , nes V.
D. eilinį kartÄ buvo neblaivus. Ryte nuvykus prie dukros namų, paÄmÄ dukrÄ ir jos sÅ«nų T. ir iÅ¡vyko į sodÄ . IÅ¡ sodo grįžo sekmadienį po pietų, kad jos anÅ«kas spÄtų pasiruoÅ¡ti mokyklai. VisÄ laikÄ buvo kartu. Kur tuo metu buvo dukros telefonas, Å¡iuo metu negali pasakyti, jis galÄjo bÅ«ti ir pastarosios namuose. KodÄl V. D. Å¡itaip meluoja, nežino. Jai sunku pasakyti, ar ji pati skambino J., galÄjo ir ji skambinti, ir ka nors kitas. Tai â Å¡eimos telefonas. GalÄjo J. bÅ«ti nuÄjusi pas sodo kaimynÄ.
Kas atsiliepÄ telefonu, pasakyti negali, galÄjo ir V. atsiliepti. BÅ«davo, kad paskaminus J. telefonu, atsiliepdavo Marius. Ji tikrai nebegali prisiminti, kodÄl skambino J.. Ji su vyru, J. ir T. buvo sode. GalbÅ«t skambino, ieÅ¡kodami telefono. Liudytoja pažymÄjo, kad kuomet V. D. bÅ«davo neblaivus, jis ne kartÄ yra susimuÅ¡Äs, patyrÄs sužalojimų pats ir pan. Jai paÄiai teko gal apie penkis kartus dalyvauti, kai dÄl jo veiksmų buvo kvieÄiama policija. V. D. nuolatos grasina jos dukrai, kad ji minÄtame bute negyvens, kad visai negyvens.
PažymÄjo, kad V. D. gudrauja, t. y. jei jos dukra dÄl jo veiksmų iÅ¡kvieÄia policijÄ , tuomet jis kvieÄiasi medikus, nes pas jį spaudimas užkyla, tad policija bijo vežtis ir pastarÄ jį iÅ¡veža į ligoninÄ. GirdÄjo, kaip V. D. gyrÄsi savo draugui, kad ir šį kartÄ âsuveikÄâ.Apklaustas teisiamajame posÄdyje liudytojas P. R. P. parodÄ, kad jis yra kaltinamosios patÄvis. Su V. D. santykiai, ypatingai pastaraisiais metais, yra paÅ¡lijÄ, dÄl V. D. polinkio į alkoholį, nesirÅ«pinimo Å¡eima.
GegužÄs mÄnesį sužinojo, kad jo podukra yra kaltinama naudojus smurtÄ prieÅ¡ savo vyrÄ . Jis ir jo žmona buvo iÅ¡kvieti apklausai pas tyrÄjÄ , kur patvirtino, kad minÄtÄ dienÄ kartu su podukra ir jos vaiku važiavo į sodÄ . Ä® sodÄ iÅ¡vyko pirmoje dienos pusÄje, o iÅ¡ jo grįžo sekmadienį po pietų. Pamena, kad prieÅ¡ jiems važiuojant minÄtÄ dienÄ Ä¯ sodÄ , V. D. tris dienas prieÅ¡ tai gÄrÄ. Tai suprato iÅ¡ žmonos pasakojimo. Jo podukra sakÄ norinti iÅ¡vengti konflikto, nes V.
D. gÄrÄ. PažymÄjo, kad jis ir pats yra kelis kartus vartojÄs alkoholį su V. D., bet tai buvo seniai. Taip pat atkreipÄ dÄmesį į tai, kad, kuomet su V. D. turÄjo darbinius santykius, yra buvÄ, kai jis atvykdavo ir nuo jo sklisdavo alkoholio kvapas, dÄl ko jis pastarajam yra davÄs pastabų. TaÄiau V. D. to nesureikÅ¡mindavo. Jam taip pat yra tekÄ kalbÄti alkoholio tema su V. D.. Pastarasis jam yra nurodÄs, kad kadangi jis turi sunkiÄ ligÄ , diabetÄ , todÄl jam alkoholis reikalingas angliavandenių balansui atstatyti.
Jis pats yra girdÄjÄs, kad V. D. smurtauja, terorizuoja psichologiÅ¡kai sÅ«nų T..Apklaustas teisiamajame posÄdyje T. D. parodÄ, kad jo mama negalÄjo smurtauti prieÅ¡ tÄvÄ . Kad tÄvas kaltina mamÄ , jis sužinojo iÅ¡ mamos. Mama sakÄ, kad tÄvas kalba kažkÄ apie plaktukÄ . Jie dažnai savaitgaliais iÅ¡važiuoja, bÅ«na su mama parduotuvÄse, sode, dar kažkur. Žino, kad tuomet buvo savaitgalis. Jos mama su tÄÄiu nesutaria. Prie mamos kabinÄjasi tÄtis. Jis pats nematÄ, kad mama bÅ«tų sužalojusi tÄvÄ .
Jis neatsimena, kad jis bÅ«tų savaitgalį namuose, o mamos tuo metu nebÅ«tų, arba kad mama bÅ«tų viena namuose ir jo nebÅ«tų. Gana dažnai su mama važiuoja į sodÄ , kartais ten nakvoja. Jis yra matÄs savo tÄvÄ neblaivų daug kartų. Taip pat yra matÄs tÄvÄ daug kartų sužalotÄ , pastarasis yra daug kartų griuvÄs. TÄvas yra sakÄs mamai, kad pastaroji greit mirs. Jo vyresnįjį brolį M. tÄvas iÅ¡varÄ iÅ¡ namų.Apklausta teisiamajame posÄdyje liudytoja S. B. parodÄ, kad ji yra kaltinamosios sesuo.
J. I. D. ilgai nesakÄ, kad iÅ¡ V. D. pusÄs jos atžvilgiu buvo moralinis ir fizinis smurtas, taÄiau visa Å¡eima jautÄ, kad V. D. daro moralinį spaudimÄ jai ir jos vaikams. MatÄ, kad sesuo su mÄlynÄm, pajuodusi, pavargusi, pradÄjo aiÅ¡kintis, kas vyksta. SveÄiuodamiesi matÄ situacijÄ , kuomet V. D. iÅ¡ kambario iÅ¡slinkdavo įraudÄs, iÅ¡purtÄs. Paskutinis V. D. smurto faktas buvo praÄjusių KalÄdų metu. Ji su J. turi tradicijÄ pietauti savaitgaliais, susitinka po teatro. VasarÄ susitinka dažniau, gal kokius tris kartus per mÄnesį.
Kuomet J. atostogauja, ji ateina į jos butÄ pamaitinti katino. Ji turi tris telefonus, kiek žino, J. turi du telefonus, vienas jų â darbinis. IÅ¡ teisiamajame posÄdyje perskaitytų liudytojos S. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji parodÄ,kad dažnai bÅ«na pas I. namuose. Kartais ateina pas seserį į namus kai jos nebÅ«na, kadangi reikia maitinti katinÄ . Ji galÄjo skambinti iÅ¡ I. namuose palikto telefono. I. savo asmeninį telefonÄ visada turi, o darbo telefonÄ gali palikti namuose.
Ji neatsimena, kad skambintų iÅ¡ jos telefono, galbÅ«t ir skambino mamai. Ji nežino, kodÄl I. palieka namuose telefonÄ , gal todÄl, kad V.negali užeiti į jos kambarį. Jos sesers ir V. santykiai yra blogi, V. yra alkoholikas, pastoviai grasina vaiko atžvilgiu, nedirba. Ji yra įsitikinusi, kad I. negalÄjo sumuÅ¡ti savo vyro (t. 1, b. l. 58).Apklaustas teisiamajame posÄdyje liudytojas M. D. parodÄ, kad jis nemano, kad jo mama galÄjo smurtauti prieÅ¡ tÄvÄ , greiÄiau atvirkÅ¡Äiai. Jis ilgai gyvena kartu su mama ir tÄvu, abu juos gerai pažįsta.
TÄvas yra moralinis teroristas, jų visus Å¡eimos narius ir savo paties motinÄ iki jos mirties terorizuodavo. To priežastis gali bÅ«ti ta, kad praradÄs pajamas, taip galbÅ«t stengÄsi neprarasti kontrolÄs Å¡eimoje, valdyti padÄtį. Jį tÄvas iÅ¡varÄ iÅ¡ namų, savo iniciatyva iÅ¡kÄlÄ bylÄ dÄl turto padalinimo. TÄvas planavo įkelti nuomininkus ir uždirbti pinigus. Mama jam naudinga tuo, kad apmoka komunalines paslaugas, kurios žiemÄ kainuoja apie 1 000 Lt. Å i byla â eilinÄ tÄvo provokacija, dÄl kažkokio uždaryto kambario, kuris iÅ¡ tikrųjų yra neuždarytas, dÄl balkono, kuris yra tÄvo kambaryje ir tÄvas atseit į jį negali iÅ¡eiti, nors kiekvienÄ dienÄ iÅ¡eina.
Jis pats bute S. gatvÄje lankosi reguliariai, porÄ kartų per savaitÄ. Padeda mamai atvežti produktus, prižiÅ«ri katinÄ , kurio savaitgaliais važiuoja pamaitinti. BÅ«na, kad jo mama namuose palieka telefonÄ , taip nutinka gana dažnai. Jis kartais paima mamos telefeonÄ . Tai âvaldiÅ¡kasâ telefonas, veikiantis âOmnitelâ tinkle, pagal turimÄ planÄ gali nemokamai Å¡nekÄtis penki asmenys. Kas vyko 2012 m. gegužÄs 26 d. jis negali pasakyti. Å i data jam nieko nesako. Jei tai buvo savaitgalis, tai mama galÄjo bÅ«ti moÄiutÄs sode.
Teisiamajame posÄdyje buvo perskaityti ir liudytojo M. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, apie tai, kad jis yra V. ir J. sÅ«nus, su savo tÄvais kartu negyvena. Su jais gyvena jo brolis T.. Santykiai tarp jo tÄvų yra komplikuoti ir visada tokie buvo, kiek jis prisimena. Su tÄvu visada buvo problemų, jis daug geria, bÅ«na agresyviai nusiteikÄs. KodÄl jis geria, jis nežino, tÄvas nedirba. Jo mama yra nekonfliktiÅ¡ka, kelis metus viena iÅ¡laiko Å¡eimÄ , tvarkosi namuose, o tÄvas visiÅ¡kai nieko nedaro.
Jo mama yra tvarkos palaikytoja, stengiasi, kad brolis T. lankytų bÅ«relius ir pan. PorÄ kartų į savaitÄ jis užsuka pas tÄvus, nuperka pavalgyti. To praÅ¡o mama, nes jai kartais yra sunku. Kartais jis atvažiuoja pamaitinti katinÄ . TÄvas jam sakÄ, kad jo namuose nenori matyti, todÄl jis persikÄlÄ gyventi kitur. Nuo buto S.gatvÄje jis turi raktus, bet kada gali ten ateiti. Mama vasarÄ važinÄja į sodÄ kartu su seneliais, dažniausiai važiuoja savaitgaliais, Å¡iÄ vasarÄ buvo ten nuvažiavÄ kelis kartus.
Mama dažnai palieka telefonÄ namuose, ypaÄ savaitgaliais, ji turi kelis telefonus, vieno numeris yra â+(duomenys neskelbtini)â, kito numerio jis neturi. Jis gali skambinti iÅ¡ mamos telefono, kai mamos nÄra, skambina moÄiutei, nes yra planas kalbÄti nemokamai su moÄiute. Mama niekada nesmurtauja, ji tÄvo sumuÅ¡ti negalÄjo. TÄvas niekada namo neatveda savo draugų. Kaip tÄvui atsirado sužalojimas, jis nežino, pats neatsimena, ar tÄ dienÄ buvo S. gatvÄje (t. 1, b. l. 54). Apklaustas teisiamajame posÄdyje liudytojas D.
D. parodÄ, kad nukentÄjusysis yra jo tÄvas, taÄiau kaltinamoji nÄra jo motina. Jo ir tÄvo santykiai yra geri. Po skyrybų su jo mama, tÄvas juo rÅ«pinosi, padÄdavo materialiai. Jam yra žinomos įvykio aplinkybÄs. TÄvas jam yra sakÄs, kad konfliktas kilo dÄl to, kad J. D. jam neleido nueiti į balkonÄ ir, kad jam kelis kartus J. I. D. sudavÄ plaktuku mÄsai muÅ¡ti. Jis pats įvykio nematÄ, tik atÄjÄs tÄvas pas jį į namus, jam viskÄ papasakojo ir parodÄ sužalojimÄ ant deÅ¡inÄs rankos.
Tai buvo 2012 metų pavasarį. TÄvo ranka buvo nusÄta mÄlynÄmis. Ant rankos buvo kraujosruvos ir matÄsi, kad suduota buvo stipriai. Buvo matyti, kad tÄvas buvo sumuÅ¡tas. Tuo metu, kai tÄvas jam rodÄ sumuÅ¡tÄ rankÄ , namuose buvo ir jo motina. GalbÅ«t apie įvykį V. D. pasakojo ir jo mamai. Jis pats į AirijÄ nebuvo iÅ¡vykÄs, tik planavo tai padaryti.Apklausta teisiamajame posÄdyje liudytoja V. A. parodÄ, kad nukentÄjusysis V. D. yra jos buvÄs vyras. Pas jÄ V. atvažiuodavo tuomet, kai tarp jo ir dabartinÄs žmonos J. kildavo rimti ginÄai.
Maždaug prieÅ¡ metus V. D. pas jÄ atvažiavo į namus ir rodÄ sumuÅ¡tÄ rankÄ . Ji matÄ ant rankos mÄlynes. V. D. kalbÄjo, kad jam sudavÄ plaktuku. IÅ¡ pradžių ji suprato, kad Valerijui sudavÄ vyresnysis sÅ«nus. O gal tai padarÄ ir J.. Teismui perskaiÄius liudytojos V. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui apie tai, kad ji yra buvusi V. D. žmona. Ji žino, kokie santykiai yra tarp V. ir J.. PrieÅ¡ metus V. atÄjo pas jÄ namo, blogai atrodÄ, badavo, nes neturÄjo kÄ valgyti, neturÄjo pinigų.
Nors jai paÄiai yra labai sunku, ji V. padeda pinigais, kartais jį maitina. Jis nedirba, nes yra invalidas, turi daug ligų. Kaip ji supranta, problemos tarp jų prasidÄjo po V. motinos mirties, nes jie neteko dar vieno pajamų Å¡altinio â motinos pensijos, o V. pensija yra labai maža. Žino, kad J. sÅ«nus M. naudojo prieÅ¡ V. fizinį smurtÄ dÄl to, kad V. norÄjo patekti į mirusios motinos kambarį, į kurį jam nedavÄ užeiti J.. Kai ji gyveno su V., jis nevartojo alkoholinių gÄrimų.
J. juos iÅ¡skyrÄ. Ji tiksliai nežino, bet jai atrodo, kad V. truputį iÅ¡gÄrinÄjo, kai tarp jų prasidÄjo konfliktai. Å iaip paskutiniu metu ji V. neblaivaus nematÄ. Ji su J. kažkada kartu dirbo, negalÄtų apie jÄ nieko gero pasakyti. PrieÅ¡ jai susipažįstant su V., ji nieko neturÄjo, jokio turto. Pavasario pabaigoje ji susitiko su V.i ir jis parodÄ rankÄ , kurioje buvo didelÄ mÄlynÄ. Jis paaiÅ¡kino, kad jį plaktuku sužalojo J., atrodo dÄl to, kad jis kažkur įjungÄ Å¡viesÄ ar norÄjo atsigerti vandens.
ŽiemÄ ji buvo susitikusi su V. ir pamatÄ, kad ant V. kaktos yra kažkoks sužalojimas, V. paaiÅ¡kino, kad sužalojimas atsirado nuo to, kad M. trenkÄ jam plyta per galvÄ . V. yra absoliuÄiai adekvatus žmogus, nors paskutiniu metu jo nervai tikrai yra įtempti. Ji su Valerijumi turi bendrÄ sÅ«nų D. D., Å¡iuo metu jis yra Airijoje. Kol V. dirbo marketingo direktoriumi ir turÄjo nemažai pinigų, J. jam neturÄjo jokių pretenzijų. V. taip pat jai minÄjo, kad iÅ¡ jo kambario kartais dingsta dokumentai (t. 1, b. l. 55), liudytoja V.
A. parodÄ, kad jai V. D. sakÄ, kad jį sumuÅ¡Ä J.. Ji policijoje davÄ teisingus parodymus, nors iÅ¡ pradžių taip suprato, kad nesantuokinis sÅ«nus sužalojo rankÄ . Jos santykiai su J. D. nÄra draugiÅ¡ki. Ji pati bute S. gatvÄje yra buvusi 2013 metų vasarÄ . PadarÄ tvarkÄ ir iÅ¡Äjo, nes gyventi tokiomis antisanitarinÄmis sÄ lygomis, kokios buvo tame bute, neįmanoma. Ji du kartus V. į mÄnesį duoda pinigų iÅ¡ savo pensijos. V. D. savo sužalotÄ rankÄ rodÄ jos bute Å . gatvÄje.
GalbÅ«t tÄ rankÄ matÄ ir jos sÅ«nus D. D.. Jos sÅ«nus niekuomet negyveno Airijoje. Neprisimena, kodÄl tyrÄjai nurodÄ, kad sÅ«nus gyvena Airijoje.Apklaustas teisiamajame posÄdyje liudytojas R. B. parodÄ, kad pažįsta abu asmenis âir kaltinamÄ jÄ , ir nukentÄjusįjį. Jis gyvena dviem ar trim aukÅ¡tais žemiau. Jis savaitgaliais visada bÅ«na sodyboje, Å¡io konflikto tarp J. D. ir V. D. nei pats matÄ, nei pats girdÄjo. Jis girdÄjo tik iÅ¡ V. D. pasakojimų. Pastarasis sakÄ, kad tarp jo ir žmonos bÅ«na kivirÄai, buvo pas jį V.
D. atÄjÄs praskelta galva. DÄl ko Å¡i byla, nežino. Su V. susitinka prie garažo, o su J. D. â laiptinÄje, kuomet ji grįžta iÅ¡ darbo. Jam V. D. yra sakÄs, kad žmona jam kažkuo sudavÄ Ä¯ galvÄ . Buvo atvejis, kuomet V. papraÅ¡Ä paskolinti 200 Lt, jis pinigus užneÅ¡Ä Ä¯ jų butÄ , bet atidarius duris, pamatÄ, kad jie abu pikti, jam J. atgal atidavÄ 200 Lt, gal nesuprato, kad jis pinigus skolina. Teisiamajame posÄdyje perskaiÄius liudytojo R. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui apie tai, kad jis yra V.
D. ir jo žmonos, vardo nežino, kaimynas. Jis gyvena aukÅ¡tu žemiau nuo jų buto. V. D. dažnai ateina pas jį ir skundžiasi, kad jį muÅ¡a žmona ir sÅ«nus, tie sumuÅ¡imai akivaizdžiai matomi ir matyti, kad tai yra sumuÅ¡imai, kurie negali atsirasti dÄl kritimų. Sako, kad žmona neduoda jam valgyti, tada jis eina į parduotuves ir valgo reklamuojamÄ maistÄ . MatÄ jį iÅ¡gÄrusį tik vienÄ kartÄ , Å¡iaip jis visada yra blaivus, tvarkingas, sako jam, kad geria vaistus. Tris kartus jam sakÄ, kad žmona kvietÄ policijÄ , manÄ, kad jį iÅ¡veÅ¡ dÄl to, kad dabar yra naujas įstatymas dÄl smurto artimoje aplinkoje.
Pas V. D. atvažiuoja jo vyresnis sÅ«nus M., jų santykiai yra geri, kiek jis žino. Jo manymu, V. D. yra geras žmogus, jis neskriaudžia savo žmonos ir sÅ«naus. Savaitgaliais jis bÅ«na sodyboje, todÄl ir Å¡ių metų gegužÄs 26 dienÄ buvo ten. Kas įvyko tÄ dienÄ â jis nežino. VienÄ kartÄ , neatsimena tikslios datos, V. D. papraÅ¡Ä, kad jis paskolintų 200 Lt Po kiek laiko jis užÄjo pas V. D. su pinigais, žmona pradÄjo triukÅ¡mauti, stumdyti V. D.. Jis mano, kad V. D. žmona yra karÅ¡to bÅ«do ir gali fiziÅ¡kai skriausti savo vyrÄ .
VienÄ kartÄ V. D. jam parodÄ savo suplÄÅ¡ytus rÅ«bus, skundÄsi, kad jam sÅ«nus suspardÄ kojomis nugarÄ . Jis V. D. kuo gali visada padeda, nes jis neturi draugų. Žino, kad V. D. kreipÄsi į teismÄ dÄl turto padalijimo, butas priklauso V. D.. Jis V. D. klausÄ, kodÄl jis nenori skirtis, V. D. atsakÄ, jog žmona nenori, kadangi bijo likti be namų. Jis pats matÄ mokÄjimo už komunalines paslaugas kvitus, kurie yra sudaryti jo vardu ir yra jo pasiraÅ¡yti. Jis mano, kad V. D. žmona nori iÅ¡varyti jį iÅ¡ namų, nes V.
D. jai nereikalingas. V. D. jam sakÄ, kad jo žmona maždaug atÄmÄ iÅ¡ jo raktus nuo garažo ir automobilio, o automobilio bagažinÄje V. D. saugojo dokumentus, daiktus (t. 1, b. l. 45), liudytojas R. B. parodÄ, kad Å¡ie parodymai yra teisingi. V. D. jam yra rodÄs suplÄÅ¡ytus rÅ«bus. TyrÄjai jis pasakojo apie tai, ko jo klausinÄjo. Apie įvykį nagrinÄjamÄ Å¡ioje byloje jis nieko nežino, nes tuo metu buvo sodyboje. Kad J. nori V. iÅ¡varyti iÅ¡ namų, yra V. aiÅ¡kinimas. Tuo metu jam tokia nuomonÄ buvo susidariusi.
Å iuo metu jis yra neutralus. IÅ¡ 2012 m. birželio 1 d. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2012 m. birželio 1 d. apie 08.00 val. į Vilniaus miesto 1 policijos komisariatÄ telefonu kreipÄsi LukiÅ¡kių pirminÄs sveikatos priežiÅ«ros centro slaugytoja NoslÄnienÄ, kuri praneÅ¡Ä, kad 2012 m. birželio 1 d. 07.45 val. į centrÄ atvyko V. D., kuriam nustatyta deÅ¡inÄs rankos hematoma ir, kuris nusiųstas pas chirurgÄ . V. D. paaiÅ¡kino, kad jį 2012 m. gegužÄs 26 d. namuose plaktuku sumuÅ¡Ä Å¾mona (t. 1, b. l. 9).IÅ¡ 2012 m. birželio 1 d. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2012 m. birželio 1 d.
į Vilniaus miesto 1 policijos komisariatÄ atvyko V. D., kuris nurodÄ, kad 2012 m. gegužÄs 26 d. apie 17 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), žmona J. D. virtuviniu plaktuku jam sužalojo deÅ¡inÄ rankÄ . Sužalojimai užfiksuoti fotoaparatu (t. 1, b. l. 10, 21).IÅ¡ 2012 m. birželio 1 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rÄta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Atlikus apžiÅ«rÄ buvo paimtas metalinis virtuvinis balto metalo plaktukas mÄsai muÅ¡ti, kuris buvo rastas virtuvÄs spintelÄs stalÄiuje (t. 1, b. l. 18-20).IÅ¡ 2012 m. birželio 4 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rÄtas iÅ¡ įvykio vietos, esanÄios (duomenys neskelbtini), paimtas mÄsai muÅ¡ti skirtas plaktukas (t. 1, b. l. 22-24).IÅ¡ ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialisto iÅ¡vados Nr. G 1331/12(01), kuriÄ pateikÄ teismo medicinos ekspertas V.
K. matyti, kad V. D. padarytos kraujosruvos: deÅ¡iniajame dilbyje ir kairiajame sÄdmenyje, galimai aplinkybÄse nurodytu laiku (2012-05-26), paveikus kietais bukais, ribotÄ pavirÅ¡ių turinÄiais daiktais, kurių individualių požymių nenustatyta. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galÄjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybÄmis. Sužalojimai padaryti 3 trauminiais poveikiais. Sužalojimai nebÅ«dingi savÄs žalojimui (t. 1, b. l. 31-32).IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G 1334/12(01) matyti, kad V.
D. sužalojimai galÄjo bÅ«ti padaryti tyrimui pateiktu metaliniu plaktuku (t. 1, b. l. 35-36).IÅ¡ 2012 m. rugpjÅ«Äio 7 d. Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos E. miesto departamento raÅ¡to Nr. A51-50589 (2.8.2.30-EM) matyti, kad mobilaus ryÅ¡io telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), naudojosi Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus Dokumentų rengimo poskyrio vedÄja J. I. D. (t. 1, b. l. 64).IÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io abonento numerio (duomenys neskelbtini) įeinanÄių ir iÅ¡einanÄių skambuÄių bei trumpųjų žinuÄių iÅ¡klotinÄs laikotarpiu nuo 2012 m. gegužÄs 26 d. 00.00 val. iki 2012 m. gegužÄs 27 d. 24.00 val., matyti, jog mobiliojo ryÅ¡io abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. gegužÄs 26 d. ir 2012 m. gegužÄs 27 d. be užfiksuoto judÄjimo veikÄ ties mobiliojo ryÅ¡io operatoriaus bokÅ¡tu, esanÄiu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono buvo skambinama ir į telefonÄ buvo skambinta (t. 1, b. l. 68, 72).
Apklaustas teisiamajame posÄdyje specialistas T. L. paaiÅ¡kino, kad mobiliojo ryÅ¡io telefonas, kurio numeris (duomenys neskelbtini), buvo aktyvus 2012 m. gegužÄs 26 d. 10.09 val. ir 20.19 val. Tarpe tarp Å¡ių laikotarpių telefonas nebuvo aktyvuotas. Kur buvo mobiliojo ryÅ¡io telefonas 17 val. jis pasakyti negali. UAB âOmnitelâ 2013-02-07 raÅ¡te (t. 1, b. l.
72) nurodyta, kad bazinÄs stoties Nr. 784C, esanÄios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), veikimo spindulys yra 3,3 km. MinÄtame raÅ¡te taip pat nurodytas maksimalus atstumas â 35 kilometrai, kuriam esant egzistuoja galimybÄ prisijungti prie tos bazinÄs stoties. TaÄiau jei tame tarpe bus artimesnÄ bazinÄ stotis, telefonas veiks per tÄ bazinÄ, stotį, kuri yra arÄiau. Vilniaus mieste bazinÄs stotys iÅ¡sidÄstÄ kas 300-500 metrų, priemiesÄiuose, maždaug kas 5 kilometrai, užmiestyje atstumas gali bÅ«ti iki 20 kilometrų. 100 procentų pasakyti, kad mobiliojo ryÅ¡io telefonas, bÅ«damas Å . kaime, negalÄjo veikti per bazinÄ stotį Nr. 784C, jis negali, bet kuo telefono aparatas yra arÄiau miesto, tuo paklaida yra mažesnÄ.
Jo manymu, jei telefonas nebuvo aktyvus, jis galÄjo bÅ«ti nuvežtas į Å . kaimÄ , o po to parvežtas atgal. TaÄiau jeigu telefonu buvo kalbama, jis buvo mieste. BÅ«nant tuose soduose, jo manymu, tikrai veiks ne Vilniaus miesto celÄ.IÅ¡ 2013 m. vasario 19 d. â rugpjÅ«Äio 26 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizÄs akto Nr. 78TPK-30/2013 nustatyta, kad V. D. konstatuojamas organinis asmenybÄs sutrikimas, dÄl savo psichikos sveikatos bÅ«klÄs, jis gali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mÄ ir juos valdyti (t. 1, b. l. 194-196).
Ä®rodymų vertinimas ir teismo iÅ¡vados Å ioje baudžiamojoje byloje kaltinamajai J. I. D. pareikÅ¡tas kaltinimas tuo, kad ji 2012 m. gegužÄs 26 d. apie 17 val. Vilniuje, bute, esanÄiame (duomenys neskelbtini), metaliniu kulinariniu plaktuku trenkÄ savo sutuoktiniui, nukentÄjusiajam V. D. per deÅ¡inÄ rankÄ , sukeldama fizinį skausmÄ ir padarydama kraujosruvas deÅ¡iniame dilbyje, - sužalojimÄ , vertinamÄ nežymiu sveikatos sutrikdymu.Pasisakydamas dÄl pareikÅ¡to kaltinimo ir vertindamas teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirtus įrodymus, teismas visų pirma pažymi, kad BPK 20 straipsnio 5 dalis įpareigoja teisÄjÄ Ä¯vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaujantis įstatymu.
Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų yra tai, kad turi bÅ«ti įvertinti kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Be to, teismas privalo įsitikinti byloje esanÄių įrodymų patikimumu.NagrinÄjamoje byloje esantys faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina, kad kaltinamosios J. I. D. ir nukentÄjusiojo V. D. tarpusavio santykiai yra blogi, tarp jų vyksta ne tik skyrybų procesas, bet ir nagrinÄjamos baudžiamosios bylos (Å¡ioje byloje kaltinama J. I. D., kitoje baudžiamojoje byloje (kurios teisminio proceso Nr. 1-12-1-00524-2012-1) kaltinamas V.
D.), o nukentÄjusysis V. D. ne kartÄ trauktas administracinÄn atsakomybÄn dÄl pažeidimų, susijusių su netinkamu elgesiu namuose, tÄvų valdžios naudojimu prieÅ¡ingai vaiko interesams (Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2011 m. gruodžio 20 d., 2012 m. balandžio 17 d. nutarimai). Esant tokioms nustatytoms aplinkybÄms ir akivaizdžiam kaltinamosios ir nukentÄjusiojo tarpusavio prieÅ¡iÅ¡kumui, kiekvieno jų parodymai turi bÅ«ti vertinami itin atsargiai ir jais remiamasi tik toje apimtyje, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.
Tas pats pasakytina ir apie byloje apklaustų liudytojų, kurių dauguma taip pat palaiko arba kaltinamÄ jÄ , arba nukentÄjusįjį, parodymų vertinimÄ .IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad betarpiÅ¡kai pirminÄ informacijÄ teisÄsaugos institucijoms apie galimÄ smurto prieÅ¡ nukentÄjusįjį V. D. faktÄ , 2012 m. birželio 1 d. apie 8.15 val. pateikÄ LukiÅ¡kių pirminÄs sveikatos priežiÅ«ros centro slaugytoja. Pastarajai tÄ paÄiÄ dienÄ apie 7.45 val. atvykÄs į poliklinikÄ apie tai, kad jį plaktuku sumuÅ¡Ä Å¾mona, nurodÄ pats nukentÄjusysis.
IÅ¡ byloje esanÄio V. D. pareiÅ¡kimo, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK gauto 2012 m. birželio 1 d. ir įregistruoto numeriu 10-12-AP-591 matyti, kad Å¡is pareiÅ¡kimas suraÅ¡ytas iÅ¡vakarÄse, 2012 m. gegužÄs 31 d. ir juo V. D. praÅ¡o pradÄti ikiteisminį tyrimÄ dÄl J. D. âeilinio bepriežastinio sumuÅ¡imo 2012-05-26 (metaliniu virtuvÄs plaktuku)â t. 1, b. l. 13-14. Taigi, informacija apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ teisÄsaugos institucijoms pateikta paties V. D. iniciatyva ir atvykdamas į gydymo įstaigÄ jis žinojo, kad teisÄsaugos pareigÅ«nų praÅ¡ys pradÄti ikiteisminį tyrimÄ J.
I. D. atžvilgiu. Analizuojant nukentÄjusiojo V. D. parodymų turinį matyti, kad 2012 m. birželio 1 d. jis užpildÄ protokolÄ -pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodÄ, kad 2012 m. gegužÄs 26 d. apie 17 val. namuose (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui tarp jo ir žmonos J. D., ji virtuviniu peiliu trenkÄ jam per rankÄ ir jÄ sužalojo. Konfliktas kilo todÄl, kad jis žmonos papraÅ¡Ä leisti perkraustyti baldus iÅ¡ savo kambario į mirusios motinos kambarį (t. 1, b. l. 12). Apklaustas kaip liudytojas tÄ paÄiÄ dienÄ V.
D. nurodÄ, kad 2012 m. gegužÄs 26 d. apie 17 val. namuose (duomenys neskelbtini)jis savo žmonos J. D. papraÅ¡Ä atidaryti jo mirusios mamos kambario duris, kad galÄtų perneÅ¡ti baldus. TaÄiau jo žmona kažkodÄl supyko ir trenkÄ jam virtuviniu metaliniu plaktuku per rankÄ (t. 1, b. l. 27-28). Prodymus apie tai, kad kaltinamoji J. D. jam kelis kartus trenkÄ metaliniu virtuviniu plaktuku, nukentÄjusysis V. D. patvirtino ir akistatos su J. I. D. metu (t. 1, b. l. 43-44). Å ios akistatos metu V. D. taip pat nurodÄ, kad nežino, ar įvykio dienÄ J.
I. D. buvo iÅ¡važiavusi į sodÄ , bei, kad nÄ karto nÄra naudojÄsis J. I. D. mobiliuoju telefonu, o atsakydamas į tyrÄjo klausimÄ apie tai, ar jis kam nors iÅ¡ savo pažįstamų pasakojo, kad J. D. jam trenkÄ plaktuku, atsakÄ, kad neturi draugų. Teisiamajame posÄdyje nukentÄjusysis V. D. patvirtino, kad kaltinamoji jam du kartus trenkÄ plaktuku buto koridoriuje bei kartÄ spyrÄ Ä¯ sÄdmenis (dÄl pastarojo galimai atlikto veiksmo kaltinimas byloje nepareikÅ¡tas), taÄiau nurodÄ kitokiÄ konflikto priežastį â negautÄ atsakymÄ Ä¯ klausimÄ apie galimybÄ naudotis balkonu, bei, kad jis sužalojimus rodÄ ir apie juos pasakojo kitiems asmenims â buvusiai žmonai V.
A. ir sÅ«nui iÅ¡ pirmosios santuokos D. D.. Taigi, nukentÄjusiojo parodymai dÄl J. I. D. veiksmų pobÅ«džio â bÅ«tent, smÅ«gių metaliniu plaktuku jam į deÅ¡inÄ rankÄ , smÅ«gių sudavimo laiko ir vietos yra nuoseklÅ«s, o parodymai dÄl konflikto priežasties bei dÄl informacijos pateikimo pažįstamiems asmenims, teisminio nagrinÄjimo metu keitÄsi. TaÄiau pastaroji aplinkybÄ nedaro nukentÄjusiojo parodymų nenuosekliais visumoje, kadangi esminÄs V. D. nurodytos aplinkybÄs apie patirtus smÅ«gius iÅ¡ J.
I. D., bylos ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinÄjimo metu nekito.Byloje iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina nukentÄjusiojo V. D. sužalojimo faktÄ . IÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje jau aptaros specialisto iÅ¡vados Nr. G 1331/12 (01), kuriÄ pateikÄ teismo medicinos ekspertas V. K. matyti, kad nukentÄjusiojo apžiÅ«ros metu deÅ¡inio dilbio distalinÄs dalies stipinkauliniame pavirÅ¡iuje nustatyta apie 13x10 cm violetiniai gelsva krajusoruva, kurios centrinÄje dalyje apie 3x2 cm praÅ¡viesÄjimas ir minkÅ¡tųjų audinių iÅ¡kilÄs sukietÄjimas; alkÅ«nkauliniame pavirÅ¡iuje, viduriniame treÄdalyje apie 12x9 cm analogiÅ¡ka kraujosruva.
Specialisto iÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad sužalojimai galÄjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybÄmis (t. y. rankÄ sužalojant plaktuku) ir yra nebÅ«dingi savÄs žalojimui. Apklaustas teisiamajame posÄdyje specialistas V. K. patvirtino savo pateiktos iÅ¡vados teisingumÄ . Be to, specialistas V. K. teisiamajame posÄdyje patvirtino ir specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1334/12(01) nurodytÄ iÅ¡vadÄ , kad V. D. sužalojimai galÄjo bÅ«ti padaryti tyrimui pateiktu metaliniu plaktuku. Teisiamajame posÄdyje specialistas paaiÅ¡kino, kad rankos sužalojimai nebÅ«dingi griuvimui, o dÄl sužalojimo sÄdmenyse, galimybÄ gauti jį griÅ«nant neatmestina (kaip minÄta, Å¡ioje byloje nÄra įrodinÄjamos aplinkybÄs dÄl nukentÄjusiajam nustatyto sužalojimo sÄdmenyse fakto).
Atsakydamas į prokuroro klausimÄ specialistas pakartojo, kad rankoje buvusios kraujosruvos nebÅ«dingos griuvimui, ir tik atsakydamas į kaltinamosios gynÄjos klausimÄ jis parodÄ, kad kategoriÅ¡kai negali visiÅ¡kai atmesti galimybÄs, kad nukentÄjusysis galÄjo kraujosruvas rankoje gauti atsitrenkdamas. Taigi, iÅ¡ specialisto paaiÅ¡kinimų teisiamajame posÄdyje matyti, kad tokia tikimybÄ yra labai nedidelÄ.Vertinant nukentÄjusiojo V. D. parodymus bÅ«tina atsižvelgti ir į kitas su jo asmenybe susijusias aplinkybes.
IÅ¡ byloje esanÄio tarnybinio praneÅ¡imo (t. 1, b. l.
40) matyti, kad atliekant kitÄ ikiteisminį tyrimÄ (kurio Nr. 12-1-00524-12), ValstybinÄs teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1-ojo teismo psichiatrijos skyriyui skirta užduotis atlikti V. D. psichinÄs bÅ«klÄs tyrimÄ . 2012 m. balandžio 5 d. gauta specialisto iÅ¡vada Nr. 89TPK-256, kurioje nurodyta, kad įvertinus pateiktus duomenis iÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos bei psichinÄs bÅ«klÄs iÅ¡tyrimo duomenų konstatuojama, kad V. D. stebimi mÄ stymo sferos pakitimai bei pažintinių funkcijų (atminties, dÄmesio) nusilpimas, dÄl ko pilnam jo psichinÄs bÅ«klÄs iÅ¡tyrimui ir pažintinių funkcijų įvertinimui tikslinga skirti ambulatorinÄ teismo psichiatrijos ekspertizÄ.
Teisminio nagrinÄjimo metu prie Å¡ios baudžiamosios bylos buvo prijungta ValstybinÄs teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus I teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizÄs akto Nr. 78TPK-30/2013 kopija, iÅ¡ kurios matyti, kad atlikus V. D. psichinÄs bÅ«klÄs ekspertinį tyrimÄ , jam tiek 2014 m. vasario 9 dienai, tiek Å¡iuo metu (ekspertizÄ atlikta 2013 metais) konstatuojamas organinis asmenybÄs sutrikimas; dÄl savo psichikos sveikatos bÅ«klÄs jis gali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mÄ ir juos valdyti, gali suprasti baudžiamosios bylos medžiagÄ , jos esmÄ, gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, duoti parodymus ir dalyvauti teisme.
EkspertizÄs akte taip pat nurodoma, kad V. D. pasireiÅ¡kia nerimastingumas, perdÄm emocionalus reagavimas į situacijÄ , hipochondriÅ¡kumas, pastovumo ir nuoseklumo veikloje stoka. Stebimas padidÄjÄs jautrumas aplinkos poveikiams, polinkis pervertinti jų reikÅ¡mÄ, dramatizuoti padÄtį, fiksuotis ties neigiamais iÅ¡gyvenimais (t. 1, b. l. 194-196).Analizuojant kaltinamosios J. I. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad ji kalta neprisipažino ir nurodÄ, jog įvykio dienÄ buvo sode kartu su motina S. P., tÄvu R.
P. ir sÅ«numi T. D., nukentÄjusiajam smÅ«gių plaktuku nesudavÄ. Teisiamajame posÄdyje kaltinamoji pasinaudojo teise neduoti parodymų, nurodÄ, kad pasilieka prie ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kalta neprisipažino. IÅ¡ esmÄs visų kaltinamosios paminÄtų liudytojų - tiek S. P., tiek R. P., tiek ir T. D. parodymai patvirtino kaltinamosios nurodytÄ aplinkybÄ, kad ji 2012 m. gegužÄs 26 d. buvo sode (Å . kaimo apylinkÄse) ir namuose nebuvo. Baudžiamojoje byloje buvo iÅ¡samiai tiriamos aplinkybÄs, susijusios su J.
I. D. naudojamo mobiliojo ryÅ¡io telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimu 2012 m. gegužÄs 26 d. ir 2012 m. gegužÄs 27 d. Apklaustas teisiamajame posÄdyje specialistas T. L. paaiÅ¡kino, kad nustatyti, prie kurios bazinÄs stoties (celÄs) jungiasi mobiliojo ryÅ¡io telefonas, galima tik tuomet, kai jis bÅ«na aktyvus (juo skambinama, siunÄiamos trumposios žinutÄs ir pan.). Taigi tiksliai nustatyti, kur 2012 m. gegužÄs 26 d. apie 17 val. (t. y. nukentÄjusiojo nurodomu jo sužalojimo laiku) buvo mobiliojo ryÅ¡io telefonas Nr. (duomenys neskelbtini), galimybių nÄra, nes tuo metu Å¡is telefonas nebuvo naudojamas.
TikÄtina, kad kaltinamosios mobiliojo ryÅ¡io telefonas 2012 m. gegužÄs 26 d. 10.09 val. ir 20.19 val. buvo kaltinamosios namuose S. gatvÄje, nes jis veikÄ per bazinÄ stotį Nr. 784C, kurios adresas SaltoniÅ¡kių g. 19, Vilniuje. Specialistas T. L. paaiÅ¡kino, kad telefonui bÅ«nant aktyviam, tikimybÄ veikti per bazinÄ stotį, esanÄiÄ Vilniaus mieste ir nutolusiÄ apie 24 kilometrų atstumu nuo telefono buvimo vietos (kaip matyti iÅ¡ kaltinaamosios gynÄjos pateikto iÅ¡raÅ¡o â t. 1, b. l. 156) yra labai nedidelÄ.
TaÄiau vien Å¡ios aplinkybÄs neįrodo, kad bute S. gatvÄje tuo metu buvo ir kaltinamoji J. I. D.. Teisiamajame posÄdyje liudytojai M. D. ir S. B. iÅ¡sakÄ prielaidas, kad ir jie galÄjo naudotis tuo telefonu (natÅ«ralu, kad praÄjus daug laiko po įvykio liudytojai visų aplinkybių neatsiminÄ), faktÄ , kad mobiliojo ryÅ¡io telefono aparato buvimo vietos negalima tapatinti su kaltinamosios buvimo vieta, nurodÄ ir paaiÅ¡kino taip pat liudytoja R. P.. Analizuodamas ir vertindamas liudytojų V. A. ir D. D. parodymus teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad jie yra artimi nukentÄjusiajam asmenys (buvusi žmona ir sÅ«nus).
Å ių asmenų parodymai visumoje patvirtina nukentÄjusiojo sužalojimo faktÄ (kuris yra iÅ¡ esmÄs byloje nustatytas), taip pat, nepaisant kai kurių netikslumų lidytojos V. A. parodymuose, tikÄtina ir tai, kad nukentÄjusysis jiems skundÄsi, kad jį sužalojo J. I. D.. Liudytojo R. B. parodymai dÄl nagrinÄjamo įvykio yra neinformatyvÅ«s, tuo tarpu jo parodymai apie tai, kad nukentÄjusysis skundÄsi žmonos elgesiu apskritai, taip pat yra visiÅ¡kai tikÄtini, taÄiau jie nÄra tiesiogiai susijÄ su Å¡ioje baudžiamojoje byloje nagrinÄjamomis aplinkybÄmis.Taigi, iÅ¡analizavus byloje surinktus ir teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirtus įrodymus matyti, kad tiesioginių kaltinime nurodomo įvykio liudytojų nÄra.
Kaltinimas grindžiamas nukentÄjusiojo V. D. parodymais, kuriems iÅ¡ esmÄs neprieÅ¡tarauja teismo medicinos eksperto V. K. pateiktos specialisto iÅ¡vados ir jo paaiÅ¡kinimai teisiamajame posÄdyje. PažymÄtina, kad nukentÄjusysis kreipÄsi į gydymo įstaigÄ ir teisÄsaugos institucijas po penkių dienų nuo įvykio. Tai yra nukentÄjusiojo teisÄ, taÄiau įtikinamo paaiÅ¡kinimo, kodÄl nukentÄjusysis, bÅ«damas akivaizdžiai prieÅ¡iÅ¡kuose santykiuose su kaltinamÄ ja, to nepadarÄ anksÄiau, teisiamajame posÄdyje nepateikÄ.
Å iame nuosprendyje jau minÄta ir tai, kad atlikus nukentÄjusiojo V. D. psichikos bÅ«klÄs tyrimÄ kitoje, lygiagreÄiai ir panaÅ¡iu laiku tirtoje baudžiamojoje byloje, jam nustatyti tam tikri mÄ stymo sferos pakitimai, stebimas padidÄjÄs jautrumas aplinkos poveikiams, polinkis pervertinti jų reikÅ¡mÄ, dramatizuoti padÄtį, nustatytas organinis asmenybÄs sutrikimas, nors dÄl savo psichikos sveikatos bÅ«klÄs jis gali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mÄ ir juos valdyti, gali suprasti baudžiamosios bylos medžiagÄ .
Byloje esantys įsiteisÄjÄ, taip pat jau nuospendyje paminÄti nutarimai administracinÄse bylose bei baudžiamojoje byloje esantys kiti duomenys (pavyzdžiui, 2012 m. spalio 22 d. tarnybinio praneÅ¡imo duomenys apie tai, kad 2012 m. spalio 21 d. apie 20.10 val. į Vilniaus miesto 1 policijos komisariatÄ pristatytas girtas V. D., jam alkotesteriu nustatytas 2,36 prom. girtumas ir jis iÅ¡blaivinimui pristatytas į Vilniaus miesto nakvynÄs namus âSalaâ â t. 1, b. l. 146) verÄia labai abejoti tuo, kad nukentÄjusysis nevartoja alkoholio arba jo vartoja labai mažai.
Å iame kontekste nukentÄjusiojo V. D. parodymai apie tai, kad jį kaltinime nurodytomis aplinkybÄmis sužalojo kaltinamoji J. I. D. nÄra patikimi. Teismas, atsižvelgdamas į nukentÄjusiojo psichikos bÅ«klÄ, alkoholio vartojimÄ , neturi pagrindo teigti, kad nukentÄjusysis sÄ moningai nurodo neteisingas aplinkybes, vienok, neatmestina galimybÄ, ypaÄ atsižvelgiant į tai, kad V. D. į gydymo įstaigÄ kreipÄsi tik po penkių dienų nuo galimai 2014 m. gegužÄs 26 d. patirto sužalojimo, kad jis sužalojimus galÄjo patirti kitomis, nei kad pats nurodo, aplinkybÄmis.
Kaltinamoji jai pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ kategoriÅ¡kai neigia, jos parodymus patvirtina trys liudytojai (nors pastarieji, kaip minÄta, ir nÄra visiÅ¡kai neutralÅ«s byloje), o mobiliojo ryÅ¡io telefono iÅ¡klotinÄs analizÄ, atsižvelgiant į specialisto T. L. paaiÅ¡kinimus, nerodo, kad kaltinamoji nukentÄjusiojo nurodomu laiku tikrai buvo bute S. gatvÄje, Vilniuje. Baudžiamojoje byloje (skirtingai, pavyzdžiui, nuo įrodinÄjimo civilinÄje byloje) teismas negali kaltinamojo kaltÄs klausimo grįsti tikÄtinumo principu (t. y. laikyti, jog labiau tikÄtina, kad tam tikros aplinkybÄs yra nustatytos, negu, kad nenustatytos).
Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginÄijamai patvirtinanÄiais kaltinamojo kaltÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ . In dubio pro reo principas įpareigoja iÅ¡naudojus visas galimybes abejonÄms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybÄn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonÄms dÄl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį.
Å ioje byloje patikimų įrodymų visumos nepakanka, kad bÅ«tų galima konstatuoti, jog kaltinamoji J. I. D. padarÄ jai inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kaltinamoji J. I. D. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintina, kadangi neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).ValstybinÄs ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir nukentÄjusiojo V. D. civiliniai ieÅ¡kiniai paliekami nenagrinÄti (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-303 straipsniais, n u s p r e n d Ä:
J. I. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, kadangi neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .KardomÄ jÄ priemonÄ raÅ¡ytinį pasižadÄjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti.ValstybinÄs ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieÅ¡kinį atmesti.NukentÄjusiojo V. D. civilinį ieÅ¡kinį atmesti.DaiktÄ , turÄjusį reikÅ¡mÄs nusikalstamai veikai tirti ir nagrinÄti â metalinį virtuvinį plaktukÄ , saugomÄ Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus CentrinÄje daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje (Kvito B serija BBB Nr. 041645, t. 1, b. l. 25-26) nuosprendžiui įsiteisÄjus sunaikinti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkÄs teismÄ .
TeisÄjas                                                                 Gediminas Viederis