Legislator Case Law & Legislation
2a450aa4-9f28-45b4-a232-edf47d1255ff AI generated

2a450aa4-9f28-45b4-a232-edf47d1255ff · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 2a450aa4-9f28-45b4-a232-edf47d1255ff
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-123-784/2014Proceso Nr. 1-12-1-02096-2012-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.2. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 12 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, sekretoriaujant Vitai Jurgaitienei, Ingai Krupauskienei,dalyvaujant prokurorui B. L.,kaltinamosios gynėjai advokatei Inai Navickienei,nukentėjusiajam V. D.,nukentėjusiojo atstovui advokatui B. P.,Vaikų teisių apsaugos institucijos atstovui Tadui Cijūnaičiui,vertėjoms Ritai Daškevičienei, A.

Legislator headnote

AI generated

2a450aa4-9f28-45b4-a232-edf47d1255ff · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Jo manymu, nukentėjusysis vienÄ iÅ¡ kraujosruvų rankoje galėjo gauti atsitrenkdamas į durų staktÄ , kita vieta, arčiau stipinkaulio, žmogus nelabai gali atsitrenkti į staktÄ , bet kategoriÅ¡kai teigti irgi negali. Medikai įvykio aplinkybių nenustato, o sužalojimų mechanizmas nustatytas – trauminis poveikis kietais, bukais, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiais daiktais. Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja S. J. P. parodė, kad ji yra kaltinamosios mama. Jos dukros ir pastarosios vyro santykiai blogi.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-123-784/2014Proceso Nr. 1-12-1-02096-2012-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.2. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 12 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, sekretoriaujant Vitai Jurgaitienei, Ingai Krupauskienei,dalyvaujant prokurorui B. L.,kaltinamosios gynėjai advokatei Inai Navickienei,nukentėjusiajam V. D.,nukentėjusiojo atstovui advokatui B. P.,Vaikų teisių apsaugos institucijos atstovui Tadui Cijūnaičiui,vertėjoms Ritai Daškevičienei, A.

A.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. I. D., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenus neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirbanti Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje, iÅ¡tekėjusi, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį,Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: J. I. D. buvo kaltinama tuo, kad tyčia kitam asmeniui nežymiai sutrikdė sveikatÄ :ji 2012 m. gegužės 26 d. apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui, metaliniu kulinariniu plaktuku trenkė savo vyrui V.

D. per deÅ¡inę rankÄ , tokiais savo veiksmais sukeldama nukentėjusiajam fizinį skausmÄ , padarė kraujosruvas deÅ¡iniajame dilbyje, padarydama jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji J. I. D. kalta neprisipažino ir atsisakė duoti parodymus.Teisiamajame posėdyje teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, perskaitė J. I. D. parodymus, duotus jos, kaip įtariamosios, apklausų pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ , metu. 2012 m. birželio 4 d. apklausos metu J.

I. D. parodė, kad ji 1993 metais iÅ¡tekėjo už V. D.. Jie seniai gyvena skyrium, nors ir gyvena viename bute, bet neveda bendro Å«kio. Gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sÅ«numi T. D.. Jau apie penkerius metus jos su vyru santykiai yra blogi, kadangi vyras jÄ buvo sumušęs, jis nedirbo, girtuokliavo, terorizavo jÄ ir jos abu vaikus – T. D. ir M. D.. Jis pastoviai keldavo skandalus, keikdavosi necenzÅ«riniais žodžiais, stumdydavosi. Jis ne vienÄ kartÄ rašė prieÅ¡ vaikus ir jÄ pareiÅ¡kimus dėl nebÅ«tų dalykų. 2012 m. gegužės 14 d. ji yra padavusi dokumentus skyryboms, bet nežino, ar vyras nori su ja skirtis, jie nesikalba ir visiÅ¡kai nebendrauja. 2012 m. gegužės 26 d. apie 10.00 val. ji iÅ¡važiavo į sodÄ su savo motina S. P., tėvu R.

P. ir sÅ«numi T. D.. Ä® sodÄ iÅ¡važiavo, nes Valerijus 2012 m. gegužės 25 d. buvo neblaivus, kėlė skandalÄ , todėl iÅ¡ vakaro ji susitarė su mama važiuoti ryte į sodÄ . IÅ¡ sodo ji grįžo sekmadienį, gegužės 27 dienÄ , po pietų. Kodėl Valerijus parašė pareiÅ¡kimÄ , kad jam trenkė plaktuku, ji nežino, nes ji to nedarė (t. 1, b. l. 87-88). 2012 m. lapkričio 27 d. apklausos metu J. I. D. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta visiÅ¡kai. Pasilieka prie anksčiau duotų parodymų.

To (praneÅ¡ime apie įtarimÄ nurodytų faktinių aplinkybių) nebuvo ir negalėjo bÅ«ti, tai yra absoliuti nesÄ monė, ji įsitikinusi, kad jos vyras yra psichiÅ¡kai neveiksnus ir tai yra ligoto žmogaus kerÅ¡tas, fantazijos (t. 1, b. l. 94).Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. D. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su žmona ir vaiku. Jo santykiai su žmona konfliktiÅ¡ki, jie nėra geri. Nesutarimai tarp jo ir žmonos prasidėjo prieÅ¡ 2 metus, kai mirė jo mama. Å iuo metu bendro Å«kio neveda. 2012 m. gegužės 26 d. jo žmona buvo namuose.

Jis stovėdamas koridoriuje norėjo žmonos pasiteirauti, kodėl negali naudotis buto balkonu, tačiau žmona iÅ¡girdusi tokį jo klausimÄ , susinervino ir nuėjusi į virtuvę paėmė virtuvinį plaktukÄ , kuriuo grįžusi sudavė jam per rankÄ . Kadangi jis žinojo, kad tai geruoju gali nesibaigti ir, kad tai gali bÅ«ti provokacija, todėl po gauto smÅ«gio plaktuku suskubo į savo kambarį. Jam bandant atidaryti savo kambario duris, pajuto antrÄ smÅ«gį. Ä®bėgęs į savo kambarį uždarė duris.

Jam suduoto smÅ«gio, iÅ¡skyrus jį ir jo žmonÄ , nematė niekas. Tuo metu galėjo bÅ«ti namuose tik jo sÅ«nus T., bet jis įvykio nematė. Jam žmona plaktuku sudavė du kartus, o kai norėjo nuo jos pabėgti ir rakino duris, dar spyrė jam į sėdmenis. Po tokių jo žmonos veiksmų, jam skaudėjo rankÄ , jis patyrė nepatogumų. Ä® gydymo įstaigÄ kreipėsi po poros dienų. Jo žmona, minėtÄ dienÄ visai dienai į sodÄ nebuvo iÅ¡vykusi. Ji buvo namuose. Jam deÅ¡inę rankÄ gydė apie du mėnesius.

VisÄ tÄ laikÄ pas gydytojus nevaikščiojo, bet tepė vaistais, masažavo. Gydėsi Centro poliklinikos LukiÅ¡kių filiale. IÅ¡ pradžių ranka buvo pajuodusi, bijojo, kad reikės operuoti. Jis dėl rankos skausmo patyrė sunkumų. Klausimas dėl galimybės naudotis balkonu jam labai svarbus, nes jis serga Å¡irdies nepakankamumu. Ar įvykio dienÄ kas nors iÅ¡ pažįstamų buvo atėję į butÄ , jis pasakyti negali, bet gali to ir negirdėti dėl buto iÅ¡planavimo. SmÅ«giai jam buvo suduoti buto koridoriuje.

IÅ¡ pradžių policijos nekvietė, nes norėjo nusiraminti. Nuo gegužės 26 d. iki birželio 1 d. kitų sužalojimų jis nebuvo patyręs. Nuo kaltinamosios smÅ«gių nugriuvęs nebuvo. Apklaustas teisiamajame posėdyje specialistas V. K. paaiÅ¡kino, kad specialisto iÅ¡vadÄ pateikė apžiÅ«rėjęs nukentėjusįjį ir susipažinęs su medicininias dokumentais. Nukentėjusiajam sužalojimai buvo padaryti trimis trauminiais poveikiais. Dvi kraujosruvos buvo rankoje, o viena kraujosruva sėdmenyse.

Rankos sužalojimai nebÅ«dingi griuvimui, o dėl sužalojimo sėdmenyse, galimybė jį gauti griÅ«nant, neatmestina. Pagal kraujosruvų spalvÄ , jos galėjo bÅ«ti padarytos ir prieÅ¡ savaitę iki apžiÅ«ros, dienų tikslumu jis negali atsakyti. Galimai sužalojimai padaryti užduotyje nurodytu įvykio laiku, kadangi toks kraujosruvų atspalvis gali atsirasti maždaug po savaitės nuo jų atsiradimo ir gali laikytis 2-3 savaites. Jis negali pasakyti, kokia buvo nukentėjusiojo kÅ«no padėtis gaunant sužalojimus.

Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ir stovint. Atsakydamas į prokuroro klausimus specialistas pakartojo, kad rankoje buvusios kraujosruvos nebÅ«dingos griuvimui. Plaktukas yra daiktas, kuris patenka į „kietų bukų, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčių daiktų“ kategorijÄ . Atsakydamas į kaltinamojo gynėjos klausimus specialistas paaiÅ¡kino, kad tikimybė, kad sužalojimai buvo padaryti tyrimui pateiktu plaktuku, yra. Ä® „kietų, bukų daiktų“ kategorijÄ patenka kumÅ¡tis, koja, monitoriaus kampas, durų rankena, daug kitų daiktų.

Jo manymu, nukentėjusysis vienÄ iÅ¡ kraujosruvų rankoje galėjo gauti atsitrenkdamas į durų staktÄ , kita vieta, arčiau stipinkaulio, žmogus nelabai gali atsitrenkti į staktÄ , bet kategoriÅ¡kai teigti irgi negali. Medikai įvykio aplinkybių nenustato, o sužalojimų mechanizmas nustatytas – trauminis poveikis kietais, bukais, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiais daiktais. Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja S. J. P. parodė, kad ji yra kaltinamosios mama. Jos dukros ir pastarosios vyro santykiai blogi.

Santykiai pablogėjo nuo tada, kai jos dukra pirmÄ kartÄ buvo V. D. sumuÅ¡ta. Nuo to laiko, ji jo bijojo. V. D. elgesys su vaikais žiaurus, visÄ laikÄ moralizuoja, spaudžia, nevengia ir fizinių dalykų, taip pat rašė skundus prieÅ¡ jos dukters vyresniįjį sÅ«nų, kuris dėjo pastangas gyventi kartu, bet buvo priverstas iÅ¡eiti iÅ¡ namų. Jos žentas vartoja alkoholinius gėrimus, smurtauja. Draudžia jos dukrai vestis artimuosius į namus. Ji pati savo žento prisibijo. Pamena, kad iÅ¡ vakaro susitarė važiuoti kitÄ dienÄ Ä¯ sodÄ , nes V.

D. eilinį kartÄ buvo neblaivus. Ryte nuvykus prie dukros namų, paėmė dukrÄ ir jos sÅ«nų T. ir iÅ¡vyko į sodÄ . IÅ¡ sodo grįžo sekmadienį po pietų, kad jos anÅ«kas spėtų pasiruoÅ¡ti mokyklai. VisÄ laikÄ buvo kartu. Kur tuo metu buvo dukros telefonas, Å¡iuo metu negali pasakyti, jis galėjo bÅ«ti ir pastarosios namuose. Kodėl V. D. Å¡itaip meluoja, nežino. Jai sunku pasakyti, ar ji pati skambino J., galėjo ir ji skambinti, ir ka nors kitas. Tai – Å¡eimos telefonas. Galėjo J. bÅ«ti nuėjusi pas sodo kaimynę.

Kas atsiliepė telefonu, pasakyti negali, galėjo ir V. atsiliepti. BÅ«davo, kad paskaminus J. telefonu, atsiliepdavo Marius. Ji tikrai nebegali prisiminti, kodėl skambino J.. Ji su vyru, J. ir T. buvo sode. GalbÅ«t skambino, ieÅ¡kodami telefono. Liudytoja pažymėjo, kad kuomet V. D. bÅ«davo neblaivus, jis ne kartÄ yra susimušęs, patyręs sužalojimų pats ir pan. Jai pačiai teko gal apie penkis kartus dalyvauti, kai dėl jo veiksmų buvo kviečiama policija. V. D. nuolatos grasina jos dukrai, kad ji minėtame bute negyvens, kad visai negyvens.

Pažymėjo, kad V. D. gudrauja, t. y. jei jos dukra dėl jo veiksmų iÅ¡kviečia policijÄ , tuomet jis kviečiasi medikus, nes pas jį spaudimas užkyla, tad policija bijo vežtis ir pastarÄ jį iÅ¡veža į ligoninę. Girdėjo, kaip V. D. gyrėsi savo draugui, kad ir šį kartÄ â€žsuveikė“.Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas P. R. P. parodė, kad jis yra kaltinamosios patėvis. Su V. D. santykiai, ypatingai pastaraisiais metais, yra paÅ¡liję, dėl V. D. polinkio į alkoholį, nesirÅ«pinimo Å¡eima.

Gegužės mėnesį sužinojo, kad jo podukra yra kaltinama naudojus smurtÄ prieÅ¡ savo vyrÄ . Jis ir jo žmona buvo iÅ¡kvieti apklausai pas tyrėjÄ , kur patvirtino, kad minėtÄ dienÄ kartu su podukra ir jos vaiku važiavo į sodÄ . Ä® sodÄ iÅ¡vyko pirmoje dienos pusėje, o iÅ¡ jo grįžo sekmadienį po pietų. Pamena, kad prieÅ¡ jiems važiuojant minėtÄ dienÄ Ä¯ sodÄ , V. D. tris dienas prieÅ¡ tai gėrė. Tai suprato iÅ¡ žmonos pasakojimo. Jo podukra sakė norinti iÅ¡vengti konflikto, nes V.

D. gėrė. Pažymėjo, kad jis ir pats yra kelis kartus vartojęs alkoholį su V. D., bet tai buvo seniai. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad, kuomet su V. D. turėjo darbinius santykius, yra buvę, kai jis atvykdavo ir nuo jo sklisdavo alkoholio kvapas, dėl ko jis pastarajam yra davęs pastabų. Tačiau V. D. to nesureikÅ¡mindavo. Jam taip pat yra tekę kalbėti alkoholio tema su V. D.. Pastarasis jam yra nurodęs, kad kadangi jis turi sunkiÄ ligÄ , diabetÄ , todėl jam alkoholis reikalingas angliavandenių balansui atstatyti.

Jis pats yra girdėjęs, kad V. D. smurtauja, terorizuoja psichologiÅ¡kai sÅ«nų T..Apklaustas teisiamajame posėdyje T. D. parodė, kad jo mama negalėjo smurtauti prieÅ¡ tėvÄ . Kad tėvas kaltina mamÄ , jis sužinojo iÅ¡ mamos. Mama sakė, kad tėvas kalba kažkÄ apie plaktukÄ . Jie dažnai savaitgaliais iÅ¡važiuoja, bÅ«na su mama parduotuvėse, sode, dar kažkur. Žino, kad tuomet buvo savaitgalis. Jos mama su tėčiu nesutaria. Prie mamos kabinėjasi tėtis. Jis pats nematė, kad mama bÅ«tų sužalojusi tėvÄ .

Jis neatsimena, kad jis bÅ«tų savaitgalį namuose, o mamos tuo metu nebÅ«tų, arba kad mama bÅ«tų viena namuose ir jo nebÅ«tų. Gana dažnai su mama važiuoja į sodÄ , kartais ten nakvoja. Jis yra matęs savo tėvÄ neblaivų daug kartų. Taip pat yra matęs tėvÄ daug kartų sužalotÄ , pastarasis yra daug kartų griuvęs. Tėvas yra sakęs mamai, kad pastaroji greit mirs. Jo vyresnįjį brolį M. tėvas iÅ¡varė iÅ¡ namų.Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja S. B. parodė, kad ji yra kaltinamosios sesuo.

J. I. D. ilgai nesakė, kad iÅ¡ V. D. pusės jos atžvilgiu buvo moralinis ir fizinis smurtas, tačiau visa Å¡eima jautė, kad V. D. daro moralinį spaudimÄ jai ir jos vaikams. Matė, kad sesuo su mėlynėm, pajuodusi, pavargusi, pradėjo aiÅ¡kintis, kas vyksta. Svečiuodamiesi matė situacijÄ , kuomet V. D. iÅ¡ kambario iÅ¡slinkdavo įraudęs, iÅ¡purtęs. Paskutinis V. D. smurto faktas buvo praėjusių Kalėdų metu. Ji su J. turi tradicijÄ pietauti savaitgaliais, susitinka po teatro. VasarÄ susitinka dažniau, gal kokius tris kartus per mėnesį.

Kuomet J. atostogauja, ji ateina į jos butÄ pamaitinti katino. Ji turi tris telefonus, kiek žino, J. turi du telefonus, vienas jų – darbinis. IÅ¡ teisiamajame posėdyje perskaitytų liudytojos S. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji parodė,kad dažnai bÅ«na pas I. namuose. Kartais ateina pas seserį į namus kai jos nebÅ«na, kadangi reikia maitinti katinÄ . Ji galėjo skambinti iÅ¡ I. namuose palikto telefono. I. savo asmeninį telefonÄ visada turi, o darbo telefonÄ gali palikti namuose.

Ji neatsimena, kad skambintų iÅ¡ jos telefono, galbÅ«t ir skambino mamai. Ji nežino, kodėl I. palieka namuose telefonÄ , gal todėl, kad V.negali užeiti į jos kambarį. Jos sesers ir V. santykiai yra blogi, V. yra alkoholikas, pastoviai grasina vaiko atžvilgiu, nedirba. Ji yra įsitikinusi, kad I. negalėjo sumuÅ¡ti savo vyro (t. 1, b. l. 58).Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas M. D. parodė, kad jis nemano, kad jo mama galėjo smurtauti prieÅ¡ tėvÄ , greičiau atvirkščiai. Jis ilgai gyvena kartu su mama ir tėvu, abu juos gerai pažįsta.

Tėvas yra moralinis teroristas, jų visus Å¡eimos narius ir savo paties motinÄ iki jos mirties terorizuodavo. To priežastis gali bÅ«ti ta, kad praradęs pajamas, taip galbÅ«t stengėsi neprarasti kontrolės Å¡eimoje, valdyti padėtį. Jį tėvas iÅ¡varė iÅ¡ namų, savo iniciatyva iÅ¡kėlė bylÄ dėl turto padalinimo. Tėvas planavo įkelti nuomininkus ir uždirbti pinigus. Mama jam naudinga tuo, kad apmoka komunalines paslaugas, kurios žiemÄ kainuoja apie 1 000 Lt. Å i byla – eilinė tėvo provokacija, dėl kažkokio uždaryto kambario, kuris iÅ¡ tikrųjų yra neuždarytas, dėl balkono, kuris yra tėvo kambaryje ir tėvas atseit į jį negali iÅ¡eiti, nors kiekvienÄ dienÄ iÅ¡eina.

Jis pats bute S. gatvėje lankosi reguliariai, porÄ kartų per savaitę. Padeda mamai atvežti produktus, prižiÅ«ri katinÄ , kurio savaitgaliais važiuoja pamaitinti. BÅ«na, kad jo mama namuose palieka telefonÄ , taip nutinka gana dažnai. Jis kartais paima mamos telefeonÄ . Tai „valdiÅ¡kas“ telefonas, veikiantis „Omnitel“ tinkle, pagal turimÄ planÄ gali nemokamai Å¡nekėtis penki asmenys. Kas vyko 2012 m. gegužės 26 d. jis negali pasakyti. Å i data jam nieko nesako. Jei tai buvo savaitgalis, tai mama galėjo bÅ«ti močiutės sode.

Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti ir liudytojo M. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, apie tai, kad jis yra V. ir J. sÅ«nus, su savo tėvais kartu negyvena. Su jais gyvena jo brolis T.. Santykiai tarp jo tėvų yra komplikuoti ir visada tokie buvo, kiek jis prisimena. Su tėvu visada buvo problemų, jis daug geria, bÅ«na agresyviai nusiteikęs. Kodėl jis geria, jis nežino, tėvas nedirba. Jo mama yra nekonfliktiÅ¡ka, kelis metus viena iÅ¡laiko Å¡eimÄ , tvarkosi namuose, o tėvas visiÅ¡kai nieko nedaro.

Jo mama yra tvarkos palaikytoja, stengiasi, kad brolis T. lankytų bÅ«relius ir pan. PorÄ kartų į savaitę jis užsuka pas tėvus, nuperka pavalgyti. To praÅ¡o mama, nes jai kartais yra sunku. Kartais jis atvažiuoja pamaitinti katinÄ . Tėvas jam sakė, kad jo namuose nenori matyti, todėl jis persikėlė gyventi kitur. Nuo buto S.gatvėje jis turi raktus, bet kada gali ten ateiti. Mama vasarÄ važinėja į sodÄ kartu su seneliais, dažniausiai važiuoja savaitgaliais, Å¡iÄ vasarÄ buvo ten nuvažiavę kelis kartus.

Mama dažnai palieka telefonÄ namuose, ypač savaitgaliais, ji turi kelis telefonus, vieno numeris yra „+(duomenys neskelbtini)“, kito numerio jis neturi. Jis gali skambinti iÅ¡ mamos telefono, kai mamos nėra, skambina močiutei, nes yra planas kalbėti nemokamai su močiute. Mama niekada nesmurtauja, ji tėvo sumuÅ¡ti negalėjo. Tėvas niekada namo neatveda savo draugų. Kaip tėvui atsirado sužalojimas, jis nežino, pats neatsimena, ar tÄ dienÄ buvo S. gatvėje (t. 1, b. l. 54). Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas D.

D. parodė, kad nukentėjusysis yra jo tėvas, tačiau kaltinamoji nėra jo motina. Jo ir tėvo santykiai yra geri. Po skyrybų su jo mama, tėvas juo rÅ«pinosi, padėdavo materialiai. Jam yra žinomos įvykio aplinkybės. Tėvas jam yra sakęs, kad konfliktas kilo dėl to, kad J. D. jam neleido nueiti į balkonÄ ir, kad jam kelis kartus J. I. D. sudavė plaktuku mėsai muÅ¡ti. Jis pats įvykio nematė, tik atėjęs tėvas pas jį į namus, jam viskÄ papasakojo ir parodė sužalojimÄ ant deÅ¡inės rankos.

Tai buvo 2012 metų pavasarį. Tėvo ranka buvo nusėta mėlynėmis. Ant rankos buvo kraujosruvos ir matėsi, kad suduota buvo stipriai. Buvo matyti, kad tėvas buvo sumuÅ¡tas. Tuo metu, kai tėvas jam rodė sumuÅ¡tÄ rankÄ , namuose buvo ir jo motina. GalbÅ«t apie įvykį V. D. pasakojo ir jo mamai. Jis pats į AirijÄ nebuvo iÅ¡vykęs, tik planavo tai padaryti.Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja V. A. parodė, kad nukentėjusysis V. D. yra jos buvęs vyras. Pas jÄ V. atvažiuodavo tuomet, kai tarp jo ir dabartinės žmonos J. kildavo rimti ginčai.

Maždaug prieÅ¡ metus V. D. pas jÄ atvažiavo į namus ir rodė sumuÅ¡tÄ rankÄ . Ji matė ant rankos mėlynes. V. D. kalbėjo, kad jam sudavė plaktuku. IÅ¡ pradžių ji suprato, kad Valerijui sudavė vyresnysis sÅ«nus. O gal tai padarė ir J.. Teismui perskaičius liudytojos V. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui apie tai, kad ji yra buvusi V. D. žmona. Ji žino, kokie santykiai yra tarp V. ir J.. PrieÅ¡ metus V. atėjo pas jÄ namo, blogai atrodė, badavo, nes neturėjo kÄ valgyti, neturėjo pinigų.

Nors jai pačiai yra labai sunku, ji V. padeda pinigais, kartais jį maitina. Jis nedirba, nes yra invalidas, turi daug ligų. Kaip ji supranta, problemos tarp jų prasidėjo po V. motinos mirties, nes jie neteko dar vieno pajamų Å¡altinio – motinos pensijos, o V. pensija yra labai maža. Žino, kad J. sÅ«nus M. naudojo prieÅ¡ V. fizinį smurtÄ dėl to, kad V. norėjo patekti į mirusios motinos kambarį, į kurį jam nedavė užeiti J.. Kai ji gyveno su V., jis nevartojo alkoholinių gėrimų.

J. juos iÅ¡skyrė. Ji tiksliai nežino, bet jai atrodo, kad V. truputį iÅ¡gėrinėjo, kai tarp jų prasidėjo konfliktai. Å iaip paskutiniu metu ji V. neblaivaus nematė. Ji su J. kažkada kartu dirbo, negalėtų apie jÄ nieko gero pasakyti. PrieÅ¡ jai susipažįstant su V., ji nieko neturėjo, jokio turto. Pavasario pabaigoje ji susitiko su V.i ir jis parodė rankÄ , kurioje buvo didelė mėlynė. Jis paaiÅ¡kino, kad jį plaktuku sužalojo J., atrodo dėl to, kad jis kažkur įjungė Å¡viesÄ ar norėjo atsigerti vandens.

ŽiemÄ ji buvo susitikusi su V. ir pamatė, kad ant V. kaktos yra kažkoks sužalojimas, V. paaiÅ¡kino, kad sužalojimas atsirado nuo to, kad M. trenkė jam plyta per galvÄ . V. yra absoliučiai adekvatus žmogus, nors paskutiniu metu jo nervai tikrai yra įtempti. Ji su Valerijumi turi bendrÄ sÅ«nų D. D., Å¡iuo metu jis yra Airijoje. Kol V. dirbo marketingo direktoriumi ir turėjo nemažai pinigų, J. jam neturėjo jokių pretenzijų. V. taip pat jai minėjo, kad iÅ¡ jo kambario kartais dingsta dokumentai (t. 1, b. l. 55), liudytoja V.

A. parodė, kad jai V. D. sakė, kad jį sumušė J.. Ji policijoje davė teisingus parodymus, nors iÅ¡ pradžių taip suprato, kad nesantuokinis sÅ«nus sužalojo rankÄ . Jos santykiai su J. D. nėra draugiÅ¡ki. Ji pati bute S. gatvėje yra buvusi 2013 metų vasarÄ . Padarė tvarkÄ ir išėjo, nes gyventi tokiomis antisanitarinėmis sÄ lygomis, kokios buvo tame bute, neįmanoma. Ji du kartus V. į mėnesį duoda pinigų iÅ¡ savo pensijos. V. D. savo sužalotÄ rankÄ rodė jos bute Å . gatvėje.

GalbÅ«t tÄ rankÄ matė ir jos sÅ«nus D. D.. Jos sÅ«nus niekuomet negyveno Airijoje. Neprisimena, kodėl tyrėjai nurodė, kad sÅ«nus gyvena Airijoje.Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas R. B. parodė, kad pažįsta abu asmenis –ir kaltinamÄ jÄ , ir nukentėjusįjį. Jis gyvena dviem ar trim aukÅ¡tais žemiau. Jis savaitgaliais visada bÅ«na sodyboje, Å¡io konflikto tarp J. D. ir V. D. nei pats matė, nei pats girdėjo. Jis girdėjo tik iÅ¡ V. D. pasakojimų. Pastarasis sakė, kad tarp jo ir žmonos bÅ«na kivirčai, buvo pas jį V.

D. atėjęs praskelta galva. Dėl ko Å¡i byla, nežino. Su V. susitinka prie garažo, o su J. D. – laiptinėje, kuomet ji grįžta iÅ¡ darbo. Jam V. D. yra sakęs, kad žmona jam kažkuo sudavė į galvÄ . Buvo atvejis, kuomet V. paprašė paskolinti 200 Lt, jis pinigus užnešė į jų butÄ , bet atidarius duris, pamatė, kad jie abu pikti, jam J. atgal atidavė 200 Lt, gal nesuprato, kad jis pinigus skolina. Teisiamajame posėdyje perskaičius liudytojo R. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui apie tai, kad jis yra V.

D. ir jo žmonos, vardo nežino, kaimynas. Jis gyvena aukÅ¡tu žemiau nuo jų buto. V. D. dažnai ateina pas jį ir skundžiasi, kad jį muÅ¡a žmona ir sÅ«nus, tie sumuÅ¡imai akivaizdžiai matomi ir matyti, kad tai yra sumuÅ¡imai, kurie negali atsirasti dėl kritimų. Sako, kad žmona neduoda jam valgyti, tada jis eina į parduotuves ir valgo reklamuojamÄ maistÄ . Matė jį iÅ¡gėrusį tik vienÄ kartÄ , Å¡iaip jis visada yra blaivus, tvarkingas, sako jam, kad geria vaistus. Tris kartus jam sakė, kad žmona kvietė policijÄ , manė, kad jį iÅ¡veÅ¡ dėl to, kad dabar yra naujas įstatymas dėl smurto artimoje aplinkoje.

Pas V. D. atvažiuoja jo vyresnis sÅ«nus M., jų santykiai yra geri, kiek jis žino. Jo manymu, V. D. yra geras žmogus, jis neskriaudžia savo žmonos ir sÅ«naus. Savaitgaliais jis bÅ«na sodyboje, todėl ir Å¡ių metų gegužės 26 dienÄ buvo ten. Kas įvyko tÄ dienÄ â€“ jis nežino. VienÄ kartÄ , neatsimena tikslios datos, V. D. paprašė, kad jis paskolintų 200 Lt Po kiek laiko jis užėjo pas V. D. su pinigais, žmona pradėjo triukÅ¡mauti, stumdyti V. D.. Jis mano, kad V. D. žmona yra karÅ¡to bÅ«do ir gali fiziÅ¡kai skriausti savo vyrÄ .

VienÄ kartÄ V. D. jam parodė savo suplėšytus rÅ«bus, skundėsi, kad jam sÅ«nus suspardė kojomis nugarÄ . Jis V. D. kuo gali visada padeda, nes jis neturi draugų. Žino, kad V. D. kreipėsi į teismÄ dėl turto padalijimo, butas priklauso V. D.. Jis V. D. klausė, kodėl jis nenori skirtis, V. D. atsakė, jog žmona nenori, kadangi bijo likti be namų. Jis pats matė mokėjimo už komunalines paslaugas kvitus, kurie yra sudaryti jo vardu ir yra jo pasiraÅ¡yti. Jis mano, kad V. D. žmona nori iÅ¡varyti jį iÅ¡ namų, nes V.

D. jai nereikalingas. V. D. jam sakė, kad jo žmona maždaug atėmė iÅ¡ jo raktus nuo garažo ir automobilio, o automobilio bagažinėje V. D. saugojo dokumentus, daiktus (t. 1, b. l. 45), liudytojas R. B. parodė, kad Å¡ie parodymai yra teisingi. V. D. jam yra rodęs suplėšytus rÅ«bus. Tyrėjai jis pasakojo apie tai, ko jo klausinėjo. Apie įvykį nagrinėjamÄ Å¡ioje byloje jis nieko nežino, nes tuo metu buvo sodyboje. Kad J. nori V. iÅ¡varyti iÅ¡ namų, yra V. aiÅ¡kinimas. Tuo metu jam tokia nuomonė buvo susidariusi.

Å iuo metu jis yra neutralus. IÅ¡ 2012 m. birželio 1 d. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2012 m. birželio 1 d. apie 08.00 val. į Vilniaus miesto 1 policijos komisariatÄ telefonu kreipėsi LukiÅ¡kių pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro slaugytoja Noslėnienė, kuri pranešė, kad 2012 m. birželio 1 d. 07.45 val. į centrÄ atvyko V. D., kuriam nustatyta deÅ¡inės rankos hematoma ir, kuris nusiųstas pas chirurgÄ . V. D. paaiÅ¡kino, kad jį 2012 m. gegužės 26 d. namuose plaktuku sumušė žmona (t. 1, b. l. 9).IÅ¡ 2012 m. birželio 1 d. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2012 m. birželio 1 d.

į Vilniaus miesto 1 policijos komisariatÄ atvyko V. D., kuris nurodė, kad 2012 m. gegužės 26 d. apie 17 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), žmona J. D. virtuviniu plaktuku jam sužalojo deÅ¡inę rankÄ . Sužalojimai užfiksuoti fotoaparatu (t. 1, b. l. 10, 21).IÅ¡ 2012 m. birželio 1 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Atlikus apžiÅ«rÄ buvo paimtas metalinis virtuvinis balto metalo plaktukas mėsai muÅ¡ti, kuris buvo rastas virtuvės spintelės stalčiuje (t. 1, b. l. 18-20).IÅ¡ 2012 m. birželio 4 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėtas iÅ¡ įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), paimtas mėsai muÅ¡ti skirtas plaktukas (t. 1, b. l. 22-24).IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialisto iÅ¡vados Nr. G 1331/12(01), kuriÄ pateikė teismo medicinos ekspertas V.

K. matyti, kad V. D. padarytos kraujosruvos: deÅ¡iniajame dilbyje ir kairiajame sėdmenyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2012-05-26), paveikus kietais bukais, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiais daiktais, kurių individualių požymių nenustatyta. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti 3 trauminiais poveikiais. Sužalojimai nebÅ«dingi savęs žalojimui (t. 1, b. l. 31-32).IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G 1334/12(01) matyti, kad V.

D. sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tyrimui pateiktu metaliniu plaktuku (t. 1, b. l. 35-36).IÅ¡ 2012 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos E. miesto departamento raÅ¡to Nr. A51-50589 (2.8.2.30-EM) matyti, kad mobilaus ryÅ¡io telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), naudojosi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus Dokumentų rengimo poskyrio vedėja J. I. D. (t. 1, b. l. 64).IÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io abonento numerio (duomenys neskelbtini) įeinančių ir iÅ¡einančių skambučių bei trumpųjų žinučių iÅ¡klotinės laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 26 d. 00.00 val. iki 2012 m. gegužės 27 d. 24.00 val., matyti, jog mobiliojo ryÅ¡io abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. gegužės 26 d. ir 2012 m. gegužės 27 d. be užfiksuoto judėjimo veikė ties mobiliojo ryÅ¡io operatoriaus bokÅ¡tu, esančiu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono buvo skambinama ir į telefonÄ buvo skambinta (t. 1, b. l. 68, 72).

Apklaustas teisiamajame posėdyje specialistas T. L. paaiškino, kad mobiliojo ryšio telefonas, kurio numeris (duomenys neskelbtini), buvo aktyvus 2012 m. gegužės 26 d. 10.09 val. ir 20.19 val. Tarpe tarp šių laikotarpių telefonas nebuvo aktyvuotas. Kur buvo mobiliojo ryšio telefonas 17 val. jis pasakyti negali. UAB „Omnitel“ 2013-02-07 rašte (t. 1, b. l.

72) nurodyta, kad bazinės stoties Nr. 784C, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), veikimo spindulys yra 3,3 km. Minėtame raÅ¡te taip pat nurodytas maksimalus atstumas – 35 kilometrai, kuriam esant egzistuoja galimybė prisijungti prie tos bazinės stoties. Tačiau jei tame tarpe bus artimesnė bazinė stotis, telefonas veiks per tÄ bazinę, stotį, kuri yra arčiau. Vilniaus mieste bazinės stotys iÅ¡sidėstę kas 300-500 metrų, priemiesčiuose, maždaug kas 5 kilometrai, užmiestyje atstumas gali bÅ«ti iki 20 kilometrų. 100 procentų pasakyti, kad mobiliojo ryÅ¡io telefonas, bÅ«damas Å . kaime, negalėjo veikti per bazinę stotį Nr. 784C, jis negali, bet kuo telefono aparatas yra arčiau miesto, tuo paklaida yra mažesnė.

Jo manymu, jei telefonas nebuvo aktyvus, jis galėjo bÅ«ti nuvežtas į Å . kaimÄ , o po to parvežtas atgal. Tačiau jeigu telefonu buvo kalbama, jis buvo mieste. BÅ«nant tuose soduose, jo manymu, tikrai veiks ne Vilniaus miesto celė.IÅ¡ 2013 m. vasario 19 d. – rugpjūčio 26 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-30/2013 nustatyta, kad V. D. konstatuojamas organinis asmenybės sutrikimas, dėl savo psichikos sveikatos bÅ«klės, jis gali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti (t. 1, b. l. 194-196).

Ä®rodymų vertinimas ir teismo iÅ¡vados Å ioje baudžiamojoje byloje kaltinamajai J. I. D. pareikÅ¡tas kaltinimas tuo, kad ji 2012 m. gegužės 26 d. apie 17 val. Vilniuje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metaliniu kulinariniu plaktuku trenkė savo sutuoktiniui, nukentėjusiajam V. D. per deÅ¡inę rankÄ , sukeldama fizinį skausmÄ ir padarydama kraujosruvas deÅ¡iniame dilbyje, - sužalojimÄ , vertinamÄ nežymiu sveikatos sutrikdymu.Pasisakydamas dėl pareikÅ¡to kaltinimo ir vertindamas teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, teismas visų pirma pažymi, kad BPK 20 straipsnio 5 dalis įpareigoja teisėjÄ Ä¯vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų yra tai, kad turi bÅ«ti įvertinti kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Be to, teismas privalo įsitikinti byloje esančių įrodymų patikimumu.Nagrinėjamoje byloje esantys faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina, kad kaltinamosios J. I. D. ir nukentėjusiojo V. D. tarpusavio santykiai yra blogi, tarp jų vyksta ne tik skyrybų procesas, bet ir nagrinėjamos baudžiamosios bylos (Å¡ioje byloje kaltinama J. I. D., kitoje baudžiamojoje byloje (kurios teisminio proceso Nr. 1-12-1-00524-2012-1) kaltinamas V.

D.), o nukentėjusysis V. D. ne kartÄ trauktas administracinėn atsakomybėn dėl pažeidimų, susijusių su netinkamu elgesiu namuose, tėvų valdžios naudojimu prieÅ¡ingai vaiko interesams (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d., 2012 m. balandžio 17 d. nutarimai). Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms ir akivaizdžiam kaltinamosios ir nukentėjusiojo tarpusavio prieÅ¡iÅ¡kumui, kiekvieno jų parodymai turi bÅ«ti vertinami itin atsargiai ir jais remiamasi tik toje apimtyje, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

Tas pats pasakytina ir apie byloje apklaustų liudytojų, kurių dauguma taip pat palaiko arba kaltinamÄ jÄ , arba nukentėjusįjį, parodymų vertinimÄ .IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad betarpiÅ¡kai pirminę informacijÄ teisėsaugos institucijoms apie galimÄ smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį V. D. faktÄ , 2012 m. birželio 1 d. apie 8.15 val. pateikė LukiÅ¡kių pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro slaugytoja. Pastarajai tÄ pačiÄ dienÄ apie 7.45 val. atvykęs į poliklinikÄ apie tai, kad jį plaktuku sumušė žmona, nurodė pats nukentėjusysis.

IÅ¡ byloje esančio V. D. pareiÅ¡kimo, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK gauto 2012 m. birželio 1 d. ir įregistruoto numeriu 10-12-AP-591 matyti, kad Å¡is pareiÅ¡kimas suraÅ¡ytas iÅ¡vakarėse, 2012 m. gegužės 31 d. ir juo V. D. praÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl J. D. „eilinio bepriežastinio sumuÅ¡imo 2012-05-26 (metaliniu virtuvės plaktuku)“ t. 1, b. l. 13-14. Taigi, informacija apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ teisėsaugos institucijoms pateikta paties V. D. iniciatyva ir atvykdamas į gydymo įstaigÄ jis žinojo, kad teisėsaugos pareigÅ«nų praÅ¡ys pradėti ikiteisminį tyrimÄ J.

I. D. atžvilgiu. Analizuojant nukentėjusiojo V. D. parodymų turinį matyti, kad 2012 m. birželio 1 d. jis užpildė protokolÄ -pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad 2012 m. gegužės 26 d. apie 17 val. namuose (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui tarp jo ir žmonos J. D., ji virtuviniu peiliu trenkė jam per rankÄ ir jÄ sužalojo. Konfliktas kilo todėl, kad jis žmonos paprašė leisti perkraustyti baldus iÅ¡ savo kambario į mirusios motinos kambarį (t. 1, b. l. 12). Apklaustas kaip liudytojas tÄ pačiÄ dienÄ V.

D. nurodė, kad 2012 m. gegužės 26 d. apie 17 val. namuose (duomenys neskelbtini)jis savo žmonos J. D. paprašė atidaryti jo mirusios mamos kambario duris, kad galėtų perneÅ¡ti baldus. Tačiau jo žmona kažkodėl supyko ir trenkė jam virtuviniu metaliniu plaktuku per rankÄ (t. 1, b. l. 27-28). Prodymus apie tai, kad kaltinamoji J. D. jam kelis kartus trenkė metaliniu virtuviniu plaktuku, nukentėjusysis V. D. patvirtino ir akistatos su J. I. D. metu (t. 1, b. l. 43-44). Å ios akistatos metu V. D. taip pat nurodė, kad nežino, ar įvykio dienÄ J.

I. D. buvo iÅ¡važiavusi į sodÄ , bei, kad nė karto nėra naudojęsis J. I. D. mobiliuoju telefonu, o atsakydamas į tyrėjo klausimÄ apie tai, ar jis kam nors iÅ¡ savo pažįstamų pasakojo, kad J. D. jam trenkė plaktuku, atsakė, kad neturi draugų. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. D. patvirtino, kad kaltinamoji jam du kartus trenkė plaktuku buto koridoriuje bei kartÄ spyrė į sėdmenis (dėl pastarojo galimai atlikto veiksmo kaltinimas byloje nepareikÅ¡tas), tačiau nurodė kitokiÄ konflikto priežastį – negautÄ atsakymÄ Ä¯ klausimÄ apie galimybę naudotis balkonu, bei, kad jis sužalojimus rodė ir apie juos pasakojo kitiems asmenims – buvusiai žmonai V.

A. ir sÅ«nui iÅ¡ pirmosios santuokos D. D.. Taigi, nukentėjusiojo parodymai dėl J. I. D. veiksmų pobÅ«džio – bÅ«tent, smÅ«gių metaliniu plaktuku jam į deÅ¡inę rankÄ , smÅ«gių sudavimo laiko ir vietos yra nuoseklÅ«s, o parodymai dėl konflikto priežasties bei dėl informacijos pateikimo pažįstamiems asmenims, teisminio nagrinėjimo metu keitėsi. Tačiau pastaroji aplinkybė nedaro nukentėjusiojo parodymų nenuosekliais visumoje, kadangi esminės V. D. nurodytos aplinkybės apie patirtus smÅ«gius iÅ¡ J.

I. D., bylos ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nekito.Byloje iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina nukentėjusiojo V. D. sužalojimo faktÄ . IÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje jau aptaros specialisto iÅ¡vados Nr. G 1331/12 (01), kuriÄ pateikė teismo medicinos ekspertas V. K. matyti, kad nukentėjusiojo apžiÅ«ros metu deÅ¡inio dilbio distalinės dalies stipinkauliniame pavirÅ¡iuje nustatyta apie 13x10 cm violetiniai gelsva krajusoruva, kurios centrinėje dalyje apie 3x2 cm praÅ¡viesėjimas ir minkÅ¡tųjų audinių iÅ¡kilęs sukietėjimas; alkÅ«nkauliniame pavirÅ¡iuje, viduriniame trečdalyje apie 12x9 cm analogiÅ¡ka kraujosruva.

Specialisto iÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (t. y. rankÄ sužalojant plaktuku) ir yra nebÅ«dingi savęs žalojimui. Apklaustas teisiamajame posėdyje specialistas V. K. patvirtino savo pateiktos iÅ¡vados teisingumÄ . Be to, specialistas V. K. teisiamajame posėdyje patvirtino ir specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1334/12(01) nurodytÄ iÅ¡vadÄ , kad V. D. sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tyrimui pateiktu metaliniu plaktuku. Teisiamajame posėdyje specialistas paaiÅ¡kino, kad rankos sužalojimai nebÅ«dingi griuvimui, o dėl sužalojimo sėdmenyse, galimybė gauti jį griÅ«nant neatmestina (kaip minėta, Å¡ioje byloje nėra įrodinėjamos aplinkybės dėl nukentėjusiajam nustatyto sužalojimo sėdmenyse fakto).

Atsakydamas į prokuroro klausimÄ specialistas pakartojo, kad rankoje buvusios kraujosruvos nebÅ«dingos griuvimui, ir tik atsakydamas į kaltinamosios gynėjos klausimÄ jis parodė, kad kategoriÅ¡kai negali visiÅ¡kai atmesti galimybės, kad nukentėjusysis galėjo kraujosruvas rankoje gauti atsitrenkdamas. Taigi, iÅ¡ specialisto paaiÅ¡kinimų teisiamajame posėdyje matyti, kad tokia tikimybė yra labai nedidelė.Vertinant nukentėjusiojo V. D. parodymus bÅ«tina atsižvelgti ir į kitas su jo asmenybe susijusias aplinkybes.

Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l.

40) matyti, kad atliekant kitÄ ikiteisminį tyrimÄ (kurio Nr. 12-1-00524-12), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1-ojo teismo psichiatrijos skyriyui skirta užduotis atlikti V. D. psichinės bÅ«klės tyrimÄ . 2012 m. balandžio 5 d. gauta specialisto iÅ¡vada Nr. 89TPK-256, kurioje nurodyta, kad įvertinus pateiktus duomenis iÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos bei psichinės bÅ«klės iÅ¡tyrimo duomenų konstatuojama, kad V. D. stebimi mÄ stymo sferos pakitimai bei pažintinių funkcijų (atminties, dėmesio) nusilpimas, dėl ko pilnam jo psichinės bÅ«klės iÅ¡tyrimui ir pažintinių funkcijų įvertinimui tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę.

Teisminio nagrinėjimo metu prie Å¡ios baudžiamosios bylos buvo prijungta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus I teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-30/2013 kopija, iÅ¡ kurios matyti, kad atlikus V. D. psichinės bÅ«klės ekspertinį tyrimÄ , jam tiek 2014 m. vasario 9 dienai, tiek Å¡iuo metu (ekspertizė atlikta 2013 metais) konstatuojamas organinis asmenybės sutrikimas; dėl savo psichikos sveikatos bÅ«klės jis gali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mė ir juos valdyti, gali suprasti baudžiamosios bylos medžiagÄ , jos esmę, gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, duoti parodymus ir dalyvauti teisme.

Ekspertizės akte taip pat nurodoma, kad V. D. pasireiÅ¡kia nerimastingumas, perdėm emocionalus reagavimas į situacijÄ , hipochondriÅ¡kumas, pastovumo ir nuoseklumo veikloje stoka. Stebimas padidėjęs jautrumas aplinkos poveikiams, polinkis pervertinti jų reikÅ¡mę, dramatizuoti padėtį, fiksuotis ties neigiamais iÅ¡gyvenimais (t. 1, b. l. 194-196).Analizuojant kaltinamosios J. I. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad ji kalta neprisipažino ir nurodė, jog įvykio dienÄ buvo sode kartu su motina S. P., tėvu R.

P. ir sÅ«numi T. D., nukentėjusiajam smÅ«gių plaktuku nesudavė. Teisiamajame posėdyje kaltinamoji pasinaudojo teise neduoti parodymų, nurodė, kad pasilieka prie ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kalta neprisipažino. IÅ¡ esmės visų kaltinamosios paminėtų liudytojų - tiek S. P., tiek R. P., tiek ir T. D. parodymai patvirtino kaltinamosios nurodytÄ aplinkybę, kad ji 2012 m. gegužės 26 d. buvo sode (Å . kaimo apylinkėse) ir namuose nebuvo. Baudžiamojoje byloje buvo iÅ¡samiai tiriamos aplinkybės, susijusios su J.

I. D. naudojamo mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimu 2012 m. gegužės 26 d. ir 2012 m. gegužės 27 d. Apklaustas teisiamajame posėdyje specialistas T. L. paaiškino, kad nustatyti, prie kurios bazinės stoties (celės) jungiasi mobiliojo ryšio telefonas, galima tik tuomet, kai jis būna aktyvus (juo skambinama, siunčiamos trumposios žinutės ir pan.). Taigi tiksliai nustatyti, kur 2012 m. gegužės 26 d. apie 17 val. (t. y. nukentėjusiojo nurodomu jo sužalojimo laiku) buvo mobiliojo ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini), galimybių nėra, nes tuo metu šis telefonas nebuvo naudojamas.

Tikėtina, kad kaltinamosios mobiliojo ryÅ¡io telefonas 2012 m. gegužės 26 d. 10.09 val. ir 20.19 val. buvo kaltinamosios namuose S. gatvėje, nes jis veikė per bazinę stotį Nr. 784C, kurios adresas SaltoniÅ¡kių g. 19, Vilniuje. Specialistas T. L. paaiÅ¡kino, kad telefonui bÅ«nant aktyviam, tikimybė veikti per bazinę stotį, esančiÄ Vilniaus mieste ir nutolusiÄ apie 24 kilometrų atstumu nuo telefono buvimo vietos (kaip matyti iÅ¡ kaltinaamosios gynėjos pateikto iÅ¡raÅ¡o – t. 1, b. l. 156) yra labai nedidelė.

Tačiau vien Å¡ios aplinkybės neįrodo, kad bute S. gatvėje tuo metu buvo ir kaltinamoji J. I. D.. Teisiamajame posėdyje liudytojai M. D. ir S. B. iÅ¡sakė prielaidas, kad ir jie galėjo naudotis tuo telefonu (natÅ«ralu, kad praėjus daug laiko po įvykio liudytojai visų aplinkybių neatsiminė), faktÄ , kad mobiliojo ryÅ¡io telefono aparato buvimo vietos negalima tapatinti su kaltinamosios buvimo vieta, nurodė ir paaiÅ¡kino taip pat liudytoja R. P.. Analizuodamas ir vertindamas liudytojų V. A. ir D. D. parodymus teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad jie yra artimi nukentėjusiajam asmenys (buvusi žmona ir sÅ«nus).

Å ių asmenų parodymai visumoje patvirtina nukentėjusiojo sužalojimo faktÄ (kuris yra iÅ¡ esmės byloje nustatytas), taip pat, nepaisant kai kurių netikslumų lidytojos V. A. parodymuose, tikėtina ir tai, kad nukentėjusysis jiems skundėsi, kad jį sužalojo J. I. D.. Liudytojo R. B. parodymai dėl nagrinėjamo įvykio yra neinformatyvÅ«s, tuo tarpu jo parodymai apie tai, kad nukentėjusysis skundėsi žmonos elgesiu apskritai, taip pat yra visiÅ¡kai tikėtini, tačiau jie nėra tiesiogiai susiję su Å¡ioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis.Taigi, iÅ¡analizavus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus matyti, kad tiesioginių kaltinime nurodomo įvykio liudytojų nėra.

Kaltinimas grindžiamas nukentėjusiojo V. D. parodymais, kuriems iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja teismo medicinos eksperto V. K. pateiktos specialisto iÅ¡vados ir jo paaiÅ¡kinimai teisiamajame posėdyje. Pažymėtina, kad nukentėjusysis kreipėsi į gydymo įstaigÄ ir teisėsaugos institucijas po penkių dienų nuo įvykio. Tai yra nukentėjusiojo teisė, tačiau įtikinamo paaiÅ¡kinimo, kodėl nukentėjusysis, bÅ«damas akivaizdžiai prieÅ¡iÅ¡kuose santykiuose su kaltinamÄ ja, to nepadarė anksčiau, teisiamajame posėdyje nepateikė.

Å iame nuosprendyje jau minėta ir tai, kad atlikus nukentėjusiojo V. D. psichikos bÅ«klės tyrimÄ kitoje, lygiagrečiai ir panaÅ¡iu laiku tirtoje baudžiamojoje byloje, jam nustatyti tam tikri mÄ stymo sferos pakitimai, stebimas padidėjęs jautrumas aplinkos poveikiams, polinkis pervertinti jų reikÅ¡mę, dramatizuoti padėtį, nustatytas organinis asmenybės sutrikimas, nors dėl savo psichikos sveikatos bÅ«klės jis gali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti, gali suprasti baudžiamosios bylos medžiagÄ .

Byloje esantys įsiteisėję, taip pat jau nuospendyje paminėti nutarimai administracinėse bylose bei baudžiamojoje byloje esantys kiti duomenys (pavyzdžiui, 2012 m. spalio 22 d. tarnybinio praneÅ¡imo duomenys apie tai, kad 2012 m. spalio 21 d. apie 20.10 val. į Vilniaus miesto 1 policijos komisariatÄ pristatytas girtas V. D., jam alkotesteriu nustatytas 2,36 prom. girtumas ir jis iÅ¡blaivinimui pristatytas į Vilniaus miesto nakvynės namus „Sala“ – t. 1, b. l. 146) verčia labai abejoti tuo, kad nukentėjusysis nevartoja alkoholio arba jo vartoja labai mažai.

Å iame kontekste nukentėjusiojo V. D. parodymai apie tai, kad jį kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sužalojo kaltinamoji J. I. D. nėra patikimi. Teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo psichikos bÅ«klę, alkoholio vartojimÄ , neturi pagrindo teigti, kad nukentėjusysis sÄ moningai nurodo neteisingas aplinkybes, vienok, neatmestina galimybė, ypač atsižvelgiant į tai, kad V. D. į gydymo įstaigÄ kreipėsi tik po penkių dienų nuo galimai 2014 m. gegužės 26 d. patirto sužalojimo, kad jis sužalojimus galėjo patirti kitomis, nei kad pats nurodo, aplinkybėmis.

Kaltinamoji jai pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ kategoriÅ¡kai neigia, jos parodymus patvirtina trys liudytojai (nors pastarieji, kaip minėta, ir nėra visiÅ¡kai neutralÅ«s byloje), o mobiliojo ryÅ¡io telefono iÅ¡klotinės analizė, atsižvelgiant į specialisto T. L. paaiÅ¡kinimus, nerodo, kad kaltinamoji nukentėjusiojo nurodomu laiku tikrai buvo bute S. gatvėje, Vilniuje. Baudžiamojoje byloje (skirtingai, pavyzdžiui, nuo įrodinėjimo civilinėje byloje) teismas negali kaltinamojo kaltės klausimo grįsti tikėtinumo principu (t. y. laikyti, jog labiau tikėtina, kad tam tikros aplinkybės yra nustatytos, negu, kad nenustatytos).

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ . In dubio pro reo principas įpareigoja iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Å ioje byloje patikimų įrodymų visumos nepakanka, kad bÅ«tų galima konstatuoti, jog kaltinamoji J. I. D. padarė jai inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kaltinamoji J. I. D. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintina, kadangi neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir nukentėjusiojo V. D. civiliniai ieÅ¡kiniai paliekami nenagrinėti (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-303 straipsniais, n u s p r e n d ė:

J. I. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, kadangi neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti.Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieÅ¡kinį atmesti.Nukentėjusiojo V. D. civilinį ieÅ¡kinį atmesti.DaiktÄ , turėjusį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – metalinį virtuvinį plaktukÄ , saugomÄ Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus Centrinėje daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje (Kvito B serija BBB Nr. 041645, t. 1, b. l. 25-26) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                 Gediminas Viederis