Legislator Case Law & Legislation
2a43625d-8f8d-4ee5-9bc6-9c4ed49ab486 AI generated

2a43625d-8f8d-4ee5-9bc6-9c4ed49ab486 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 2a43625d-8f8d-4ee5-9bc6-9c4ed49ab486
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dalyvaujant pareiškejos atstovui V. S., treciojo suinteresuoto asmens Nacionalines ˛emes tarnybos atstovui Jaroslav ˇibort, viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal treciojo suinteresuoto asmens Nacionalines ˛emes tarnybos prie ˇemes ukio ministerijos apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejos

Legislator headnote

AI generated

2a43625d-8f8d-4ee5-9bc6-9c4ed49ab486 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: pareiškeja K. B. kreipesi i teisma, prašydama panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. bir˛elio 10 d. isakymus Nr. 2.3-7267-(01) ir Nr. 2.3-7269-(01), Nacionalines ˛emes tarnybos 2008 m. rugsejo 24 d. sprendima Nr. 3B-(7.5)-S-649-1212 (b. l . 6-9, 34-37,        t. 1).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pareiškeja A-B

                Administracine byla Nr. A-261-308/2010

                                                             Procesinio

sprendimo kategorija 11.12; 79.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. baland˛io 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Stasio Gagio (pranešejas), Dainiaus Rai˛io ir Skirgailes ˇalimienes (kolegijos pirmininke),

sekretoriaujant Gitanai Aleliunaitei,

dalyvaujant pareiškejos atstovui V. S., treciojo suinteresuoto asmens Nacionalines ˛emes tarnybos atstovui Jaroslav ˇibort,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal treciojo suinteresuoto asmens Nacionalines ˛emes tarnybos prie ˇemes ukio ministerijos apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejos

K. B. skunda atsakovui Vilniaus apskrities viršininko

administracijai, treciaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant  Nacionalines ˛emes tarnybos prie ˇemes ukio

ministerijos, J. ˇ., G. ˇ., J. L., V. ˇ., G. ˇ.,

L. B., del sprendimu panaikinimo.

n u s t a t e:

I.

pareiškeja K. B. kreipesi i teisma, prašydama panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. bir˛elio 10 d. isakymus Nr. 2.3-7267-(01) ir Nr. 2.3-7269-(01), Nacionalines ˛emes tarnybos 2008 m. rugsejo 24 d. sprendima Nr. 3B-(7.5)-S-649-1212 (b. l . 6-9, 34-37,        t. 1).

Pareiškeja skunde nurode, kad ji yra tevo J. B. (J. B.) ipedine, o jis - pretendentes (jos motinos) A. B. (mirusios (duomenys neskelbtini)), kuriai atkuriamos nuosavybes teises i S. ˇ. ˛eme Vilniaus apskrityje, ipedinis. Vilniaus rajono ˛emetvarkos skyriaus ekspertu komisija 1996 m. lapkricio 7 d. (protokolas        Nr. 33) nustate, kad S. ˇ. (duomenys neskelbtini) seniunijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, nuosavybes teise valde 6,4 ha ˛emes. ˇemes reformos ˛emetvarkos projekto rengimo metu paaiškejo, kad dalis ˛emes - 3,8 ha priklauso Vilniaus miestui iki 1995 m. bir˛elio 1 d. priskirtai teritorijai, o dalis – 2,6 ha ˛emes

priklauso Vilniaus rajonui. Vilniaus rajono ˛emetvarkos skyrius paruoše pa˛ymas pretendentams i 2,6 ha ˛emes plota, o

dokumentus del 3,8 ha ploto perdave Vilniaus miesto ˛emetvarkos skyriui. 2001 m. gegu˛es 24 d. buvo suprojektuoti ir išmatuoti naturoje (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) sen. sklypai Nr. (duomenys

neskelbtini) - 1,02 ha J. ˇ., Nr. (duomenys neskelbtini) - 1,01 ha A. B. , Nr. (duomenys neskelbtini) - 0,7 ha ir Nr. (duomenys neskelbtini) - 0,2 ha M. ˇ.

Pareiškeja nurode, kad Vilniaus miesto ˛emetvarkos skyrius itrauke ja i eile naujiems ˛emes sklypams gauti pagal prašymu atkurti nuosavybes teises padavimo data (1991 m. lapkricio 28 d.), taciau iš 2008 m. liepos 17 d. gauto Vilniaus miesto ˛emetvarkos skyriaus 2008 m. bir˛elio 19 d. rašto Nr. S22-579 su Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. bir˛elio 10 d. isakymais Nr. 2.3-7267-(01) ir 2.3-7269-(01) su˛inojo, kad pripa˛inta negaliojancia Vilniaus ˛emetvarkos skyriaus 2001 m. liepos 25 d. pa˛yma Nr.994 ,,Del nuosavybes teises patvirtinanciu dokumentu“ ir iš dalies pakeistas Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. vasario 5 d. isakymo Nr. 2.3-907-01 1 priedas, išbraukiant pil. A. B. pavarde iš eiles Nr. 631.

Pareiškeja nesutinka su atsakovo isakymuose nurodytu pagrindu, kad A. B. nepateike prašymo atkurti nuosavybes teises iki 2001 m. gruod˛io 31 d. Pareiškeja pa˛ymejo, kad ˛emetvarkos skyriaus darbuotojai, 2000-2001 metu laikotarpyje išnagrineje pateiktus dokumentus, konstatavo, kad  A. B. pateike visus reikiamus dokumentus nuosavybes teisiu atkurimui ir juos pateike per istatyme nustatyta termina, nurodydami, kad prašymas paduotas 1991 m. lapkricio

28 d.

Pareiškejos teigimu, Nacionaline ˛emes tarnyba netinkamai taike Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkricio 24 d. aprobuotame Teismu praktikos administracinese bylose del nuosavybes teisiu atkurimo apibendrinime ir teises taikymo rekomendacijose išdestytas išvadas.

Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija su pareiškejos skundu nesutiko ir praše atmesti kaip nepagrista. Atsiliepime nurode, kad S. ˇ. (mirusi (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys

neskelbtini) seniunijoje, Vilniaus rajone, nuosavybes teise valde 6,40 ha ˛emes. S. ˇ. turejo tris vaikus: J., A. (po santuokos B.), V. ˇ. Pareiškejos motina, A. B., yra viena iš pretendenciu, galejusiu teikti prašyma

atkurti nuosavybes teises i S. ˇ. tureta nuosavybe,

taciau iki savo mirties, t. y. (duomenys neskelbtini). tokio prašymo nepateike. Tik J. ˇ. (J. ˇ. ˛mona) Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)

apylinkes agrarines reformos tarnybai 1991 m. lapkricio 28 d. padave prašyma atkurti nuosavybes teises i buvusia S. ˇ. ˛eme. Taciau prašyme, kaip tai buvo nustatyta 1991 m. rugpjucio 1 d. istatymo ,,Del pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi turta atstatymo tvarkos ir salygu“ 11 straipsnyje, A. B. kaip pretendentes i atkurtina ˛eme, nenurode. J. ˇ., M. ˇ. (V. ˇ. ˛mona) ir A.

B. 1996 m. rugsejo 2 d. sudarytas susitarimas, kokiomis dalimis atkurtina

nuosavybes teise i ˛eme kiekvienai, nera pagrindas konstatuoti, kad A. B. valia buvo išreikšta tinkamai. Nesant A.

B. prašymo atkurti nuosavybes teises, taip pat nesant J. ˇ. 1991 m. lapkricio 28 d. prašyme nurodytos A. B. kaip ˛inomos pilietes, turincios teise i šio turto susigra˛inima, Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. bir˛elio 10 d. isakymai Nr. 2.3-7267-(01) ir Nr. 2.3-7269-(01) priimti teisetai (b. l. 65-66, t. 2).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario

17 d. sprendimu pareiškejos K. B. skunda patenkino. Teismas panaikino Vilniaus apskrities viršininko  2008 m. bir˛elio 10 d. isakyma Nr. 2.3-7267-(01), Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. bir˛elio 10 d. isakyma Nr. 2.3-7269-(01) ir Nacionalines ˛emes tarnybos 2008 m. rugsejo 24 d. sprendima Nr. 3B-(7.5)-S-649-1212. Teismas priteise iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos 100 Lt teismo išlaidu K. B. naudai.

Teismas nustate, kad pareiškeja pretenduoja atkurti nuosavybes teises i 6,40 ha ˛emes sklypa, buvusi (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini)

seniunijoje, iki nacionalizacijos valdyta S. ˇ. S. ˇ. mire (duomenys neskelbtini). Prašyma atkurti nuosavybes teises

i S. ˇ. tureta ˛emevalda, Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkes agrarines reformos tarnybai 1991 m. lapkricio 28 d. pateike S. ˇ. sunaus J. ˇ. (J. ˇ.) ˛mona J. ˇ. (b. l. 77, t. 1).

Buvusios savininkes S. ˇ. ipediniai: dukra A. B., sunaus V. ˇ. (V. ˇ.) ˛mona M. ˇ. ir sunaus J. ˇ. (J. ˇ.) ˛mona J. ˇ. 1996 m. rugsejo 2 d. sudare susitarima, kuriame išreiške prašyma perduoti joms ekvivalentine natura kiekvienai po 2,13 ha ˛emes, t. y. lygiomis dalimis (b. l. 81, t. 1; b. l. 189, t. 2 ). Vilniaus rajono ˛emetvarkos skyriaus ekspertu komisija 1996 m. lapkricio 4 d. pasiulyme J. ˇ., M. ˇ. ir A. B. nurode kaip asmenis pretenduojancius atkurti nuosavybes teises i S. ˇ. iki nacionalizacijos valdyta 6,40 ha ˛emes sklypa (b. l. 197, t. 2).

Vilniaus rajono ˛emetvarkos skyriaus ekspertu komisija 1996 m. lapkricio 7 d. (protokolas Nr. 33, b. l. 190, t. 2) nustate, kad S. ˇ. (duomenys neskelbtini) seniunijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, nuosavybes teise valde 6,4 ha ˛emes.

Pasiulymo - išvados pagrindu A. B., kaip pretendentei i S. ˇ. ˛eme,1998 m. gruod˛io 21 d. parengta pa˛yma Nr. 4595 del nuosavybes teise patvirtinanciu dokumentu i 2,13 ha ˛emes sklypa. (duomenys neskelbtini) A. B. mire (b. l. 34, t. 2).

ˇemes reformos ˛emetvarkos projekto rengimo metu paaiškejus, kad dalis ˛emes - 3,8 ha ˛emes priklauso Vilniaus miestui iki 1995 m. bir˛elio 1 d. priskirtai teritorijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono ˛emetvarkos skyriaus vedeja 2000 m. gruod˛io 28 d. isakymu pripa˛ino pa˛yma Nr. 4595 negaliojancia, isipareigojo paruošti naujas ˛ymas pretendentams i 2,60 ha ˛emes plota, o dokumentus del 3,80 ha ˛emes ploto perdave Vilniaus miesto ˛emetvarkos skyriui (b. l. 194, t. 2).

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto ˛emetvarkos skyrius            2001 m. liepos 25 d. parenge pa˛yma Nr. 994, patvirtinancia, kad A.

B. turtiniu teisiu peremejai turi teise atkurti nuosavybes teises i 1,2667 ha ˛emes i buvusios savininkes S. ˇ. nuosavybes teisemis valdyta Vilniaus apskrities, (duomenys neskelbtini) valsciaus, (duomenys neskelbtini) kaime (b. l. 172, t. 2). Vilniaus miesto ˛emetvarkos skyriaus 2005 m. gruod˛io 16 d. raštu Nr. 31/05/22-4613 pareiškeja informuota, kad buvusios savininkes S. ˇ. ˛eme yra valstybes išperkama, nes patenka i Imunologijos instituto statiniu eksploatuojama valstybines ˛emes sklypa ir praše apsisprendus del valstybes išperkamos ˛emes atlyginimo budo pranešti Vilniaus miesto ˛emetvarkos skyriui (b. l. 138-139, t. 2).

Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. vasario 5 d. isakymu Nr. 2.3-907-01 „Del pilieciu, pageidaujanciu nauju ˛emes sklypu individualiai statybai u˛ Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. bir˛elio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškiu mieste tureta ˛eme, eiliu patvirtinimo“ A. B. irašyta i eile ˛emes sklypui individualiai statybai gauti u˛ Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. bir˛elio 1 d. priskirtoje teritorijoje tureta ˛eme, nurodant jos eiles        Nr. 631 (www.apskritis.lt (b. l. 26, t.1)).

Vilniaus apskrities viršininkas 2008 m. bir˛elio 10 d. prieme isakyma Nr. 2.3-7267-(01), kuriuo konstatavo, kad A. B. iki istatyme nustatytos datos nepateike prašymo atkurti nuosavybes teises ir pripa˛ino negaliojancia Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto ˛emetvarkos skyriaus 2001 m. liepos 25 d. pa˛yma Nr. 994 ,,Del nuosavybes teises patvirtinanciu dokumentu“, o 2008 m. bir˛elio 10 d. isakymu Nr. 2.3-7269-(01) išbrauke A. B. pavarde iš Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. vasario 5 d. isakymo Nr. 2.3-907-(01) 1 priedo eiles Nr. 631 (b. l. 25, 26, t. 1).

Teismas nurode, kad pa˛ymu ˛emes pretendentams del nuosavybes teises atkurimo išdavimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos ˛emes ir mišku ukio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. isakymu Nr. 634 patvirtintoje „Metodiniu nurodymu del ˛emes valdymo nuosavybes teisemis fakta irodanciu papildomu dokumentu nagrinejimo tvarkoje“ (toliau – ir Metodine tvarka). Pagal Metodines tvarkos 5 ir 6 punktu nuostatas pa˛yma išduodama atitinkamo ˛emetvarkos skyriaus komisijos del ˛emes valdymo nuosavybes teisemis fakta irodanciu papildomu dokumentu nagrinejimo priimto sprendimo pagrindu. Toks komisijos del ˛emes valdymo nuosavybes teisemis fakta irodanciu papildomu dokumentu nagrinejimo priimtas sprendimas, gali buti skund˛iamas apskrities viršininkui, o apskrities viršininko sprendimas skund˛iamas teismui Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo nustatyta tvarka (Metodines tvarkos 5 punktas). Teismas padare išvada, kad Administraciniu bylu teisenos istatymo prasme viešojo administravimo subjekto aktu laikytinas komisijos sprendimas, o ne šio komisijos sprendimo pagrindu išduodama pa˛yma.Â

Teismas nustate, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto ˛emetvarkos skyriaus 2001 m. liepos 25 d. pa˛yma

Nr. 994 ,,Del nuosavybes teises patvirtinanciu dokumentu“ parengta Vilniaus rajono ekspertu komisijos 1996 m.

lapkricio 4 d. pasiulymo - išvados, tos pacios komisijos 1996 m. lapkricio 7 d. protokolinio sprendimo Nr. 33 pagrindu. Vilniaus rajono ekspertu komisijos 1996 m. lapkricio 7 d. protokolinio sprendimo        Nr. 33 teisetumas ir pagristumas nera paneigtas.

Teismas pa˛ymejo, kad Lietuvos Respublikos istatymo „Del pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atstatymo tvarkos ir salygu“ 11 straipsnyje buvo numatyta, kad prašyme turejo buti nurodyti kiti pareiškejui ˛inomi pilieciai, tureje teise i turto susigra˛inima pagal ši istatyma. Prašymo formoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1991 m. rugpjucio 15 d. nutarimu Nr. 331, buvo skiltis, kurioje turejo buti nurodomi kiti prašyma padavusiam asmeniui ˛inomi pilieciai, tureje teise i šio turto sugra˛inima pagal Lietuvos Respublikos istatyma „Del pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atstatymo tvarkos ir salygu“.

Buvusios savininkes marti J. ˇ. 1991 m. lapkricio 28 d. pateikdama prašyma atkurti nuosavybes teises i S. ˇ. tureta ˛emevalda,

A. B. kaip asmens, turejusios teise i S. ˇ. turto susigra˛inima pagal Lietuvos Respublikos istatyma „Del pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atstatymo tvarkos ir salygu“,

nenurode. Taciau, 1996 m. rugsejo 2 d. sudarytas susitarimas, patvirtina, kad A. B. šiame susitarime išreiške valia atkurti nuosavybes

teises i konkreciam asmeniui nuosavybes teise priklausiusi turta, išreiške valia del nuosavybes teisiu atkurimo budo, nurode konkreciais rušiniais po˛ymiais apibre˛ta nekilnojamaji turta. Teismas padare išvada, kad šis 1996 m. rugsejo 2 d. sudarytas susitarimas pagristai buvo nagrinejamas kartu su kitos pretendentes pateiktu prašymu atkurti nuosavybes teises i S.

ˇ. tureta ˛emevalda. Aplinkybe, kad 1991 m. lapkricio 28 d. prašyme A. B. nebuvo nurodyta kaip asmuo, turejusi teise i S. ˇ. turto susigra˛inima pagal Lietuvos Respublikos

istatyma „Del pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta

atstatymo tvarkos ir salygu“, nepaneigia 1996 m. rugsejo 2 d. susitarime A. B. išreikštos valios del nuosavybes teisiu atkurimo.

Teismas konstatavo, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2008 m. bir˛elio 10 d. isakymuose Nr. 2.3-7267-(01) ir Nr. 2.3-7269-(01) nepagristai nurode, kad A. B. nepateike prašymo atkurti nuosavybes teises Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turto atkurimo istatymo 10 straipsnyje nustatytu terminu.

 Nuosavybes teisiu atkurimo bylos Nr. 2581, suformuotos Vilniaus apskrities Vilniaus ˛emetvarkos skyriuje, duomenys patvirtina, kad A. B. šioje nuosavybes teisiu atkurimo byloje nurodyta

kaip pretendente atkurti nuosavybes teises i buvusios savininkes S. ˇ. tureta ˛eme (b. l. 90-95, t. 1). Vykdant nuosavybes

teisiu atkurimo procedura, pasiulymo - išvados pagrindu A. B. , kaip pretendentei i S. ˇ. ˛eme, 1998 m. gruod˛io 21 d. parengta pa˛yma Nr. 4595 del nuosavybes teise patvirtinanciu dokumentu i 2,13 ha ˛emes sklypa. Vilniaus rajono ˛emetvarkos skyrius A. B. vardu 2000 m. gruod˛io 28 d. parenge pa˛yma Nr. 4722 „Del nuosavybes teises patvirtinanciu dokumentu“, o 2001 m. baland˛io 18 d. – išvada Nr. 4425 „Del ˛emes, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavyben“ (b. l. 70, t. 3; b. l. 60, t. 3). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto ˛emetvarkos skyrius 2001 m. liepos 25 d. parenge pa˛yma Nr. 994, patvirtinancia, kad A. B. turtiniu teisiu peremejai turi

teise atkurti nuosavybes teises i 1,2667 ha ˛emes i buvusios savininkes S. ˇ. nuosavybes teisemis valdyta Vilniaus apskrities, (duomenys neskelbtini)

valsciaus, (duomenys neskelbtini) kaime, o taip patÂ

atliko kitus veiksmus. Be to, nuosavybes teisiu atkurimo procese A. B. vardu buvo siunciami dokumentai (b. l. 17, t. 2),

vykdomas susirašinejimas su A. B. atstove K.

B. nuosavybes teisiu atkurimo klausimais. Tokiu budu Vilniaus apskrities viršininko administracija turedama pareiga sudaryti palankias salygas istatymu nustatytiems tikslams pasiekti, daugiau kaip dvylika metu vykdydama nuosavybes teisiu atkurimo procedura i S. ˇ. tureta ˛eme, neinformavo pretendentes ir jos ipediniu apie galimus netikslumus paduodant prašyma, o vykde nuosavybes teisiu atkurimo procedura. Teismas pa˛ymejo, kad tokiu budu Vilniaus apskrities viršininko administracija sudare galimybes pretendentams ir ju ipediniams pagristai tiketis teigiamo sprendimo nuosavybes teisiu atkurimo byloje.

Teismas pa˛ymejo, kad Konstitucinio teismo nutarimuose ne karta yra konstatuota, kad neatsiejami teisines valstybes principo elementai yra teisetu lukesciu apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminiu Konstitucijoje itvirtinto teisines valstybes principo elementu, reiškiantis valstybes pareiga u˛tikrinti teisinio reguliavimo tikruma ir stabiluma, apsaugoti teisiniu santykiu subjektu teises, taip pat igytas teises, gerbti teisetus interesus ir teisetus lukescius. Neu˛tikrinus teisetu lukesciu apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebutu u˛tikrintas asmens pasitikejimas valstybe ir teise. Valstybe privalo vykdyti savo isipareigojimus asmeniui (Konstitucinio teismo 2004 m. gruod˛io 13 d. ir 2007 m. lapkricio 22 d. nutarimai).

Konstitucinio teismo aktuose taip pat konstatuota, Konstitucija gina ir saugo asmens teisetus lukescius. Be kita ko, Konstitucinis Teismas yra konstataves, kad konstitucine asmens teisetu lukesciu apsauga aiškintina neatsiejamai nuo Konstitucijoje itvirtinto teisingumo principo, Konstitucijoje itvirtintos igytu teisiu apsaugos, butinumo u˛tikrinti asmens, kuris paklusta teisei, laikosi istatymu reikalavimu, pasitikejima valstybe ir teise; asmens pasitikejimas valstybe ir teise bei teisetu lukesciu apsauga, kaip konstitucines vertybes, yra neatskiriama nuo teises aktu konstitucingumo ir teisetumo prezumpcijos; asmeni, kuris paklusta teisei, laikos istatymu reikalavimu, saugo ir gina Konstitucija; šios nuostatos nepaisymas reikštu, kad nukrypstama ir nuo Konstitucijoje itvirtinto teisingumo principo (Konstitucinio teismo 2004 m. gruod˛io 13 d. ir 2008 m. vasario 20 d. nutarimai).

Teismas padare išvada, kad K. B. (prieš tai jos motina A. B. ) nuo 1996 metu turejo teiseta lukesti atkurti nuosavybes teises i S. ˇ. valdyta ˛eme, pagal 1996 m. rugsejo 2 d. sudaryta susitarima, pasitikejo viešojo administravimo subjektu, vykdanciu nuosavybes teisiu atkurimo procedura, ir pagristai tikejosi, kad jos teises tvirtai saugomos istatymu. Nepatenkinus pareiškejos reikalavimo butu pa˛eistas teisingumo principas, reikalavimai u˛tikrinti teisini tikruma ir teisini sauguma, teisetu lukesciu apsauga, butinuma u˛tikrinti asmens, kuris paklusta teisei, laikosi istatymu reikalavimu, pasitikejima valstybe ir teise.

III.

Treciasis suinteresuotas asmuo Nacionaline ˛emes tarnyba prie ˇemes ukio ministerijos pateike apeliacini skunda, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendima ir priimti nauja sprendima.

Apeliacinis skundas grind˛iamas šiomis aplinkybemis:

1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju 2005 m. lapkricio 24 d. pasitarime buvo pritarta praktikai, pagal kuria pretendentais i nuosavybes teisiu atkurima pripa˛istami ir tie asmenys, kurie piliecio prašyme del nuosavybes teisiu atkurimo nurodyti kaip jam ˛inomi pilieciai, tureje teise i turto sugra˛inima ir kurie savo valia del nuosavybes teisiu jiems atkurimo institucijoms išreiške kitais budais (pvz., tarpusavio ir su pretendentu pasirašytu susitarimu, nurodanciu, i kurias to paties turto dalis jie pageidauja atkurti nuosavybes teises, susitarimu del sugra˛intos ˛emes valdymo bendrosios nuosavybes teise ir pan.). Tik šiu dvieju salygu (asmuo yra irašytas i kito piliecio prašyma, kaip pastarajam ˛inomas asmuo, turintis teise atkurti nuosavybes teises, ir asmuo yra išreiškes savo valia kitais budais) visuma laikytina pakankama asmeni pripa˛inti pretendentu i nuosavybes teisiu atkurima.

Atsi˛velgiant i tai, kad nera pacios A.

B. prašymo del nuosavybes teisiu atkurimo, bei i tai, kad yra sudarytas susitarimas del ˛emes daliu nuosavybes teisems atkurti, kuriame A.

B. išreiške savo valia, A. B. galejo buti pripa˛inta pretendente i S. ˇ. tureta ˛eme tik tuo atveju, jeigu ji butu nurodyta J. ˇ. 1991 m. lapkricio 28 d. prašyme, kaip ˛inoma piliete, turinti teise i šio turto sugra˛inima. Nesant nurodytuju salygu, A. B. nelaikytina pretendente i savininkes S. ˇ. tureta ˛eme

2. 1991 m. lapkricio 28 d. prašymo (manytina, kad tai yra to paties 1991 m. lapkricio 28 d. prašymo kopija) 5 punkte ranka padarytas irašas (manytina, kad pasirašytas J. ˇ.) „Neprieštarauju, kad mirusiu A. B. ir M. ˇ. vardu butu atstatyta nuosavybes teise i ˛eme pagal 1996 m. rugsejo 2 d. susitarima“ negali sukelti teisiniu pasekmiu, kadangi jis padarytas po A.

B. mirties, t. y. 2001 m. bir˛elio 21 d.

Pareiškeja K. B. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrista. Taip pat prašo priteisti 1000 Lt teismo išlaidu.

Atsiliepime i apeliacini skunda nurode, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkricio 24 d. aprobuotose Teismu praktikos administracinese bylose del nuosavybes teisiu atkurimo apibendrinime ir teises taikymo rekomendaciju 3.2 punkte nurodoma, kad Lietuvos Respublikos istatyme „Del pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atstatymo tvarkos ir salygu“ nenumatyta, kad Vyriausybes nutarimu nustatytos prašymo turinio ir formos nesilaikymas yra pagrindas pripa˛inti, kad prašymas nepaduotas. Šiuo atveju yra svarbus viešojo administravimo subjektu vaidmuo nuosavybes teisiu atkurimo procese, o ju veiksmai turi sudaryti palankias salygas istatymu nustatytiems tikslams pasiekti, todel gero administravimo principas, kaip konstitucines nuostatos, jog visos vald˛ios istaigos tarnauja ˛monems, sudetine dalis, reiškia ir administravimo procedurose dalyvaujanciu šaliu bendradarbiavima, apimanti taip pat ir priimto prašymo trukumu šalinimo inicijavimo proceduras.

Viešojo administravimo ir kitose valstybes institucijose bei istaigose gauti pilieciu prašymai turi buti registruojami ir nagrinejami istatymu ir ju pagrindu priimtu kitu teises aktu nustatyta tvarka, o del ju tenkinimo ar atsisakymo juos tenkinti pilieciams turi buti pranešta taip pat teises aktu nustatyta tvarka (Vyriausybes 2002 m. rugsejo 25 d. nutarimas Nr. 1491 patvirtintos „Del pilieciu ir kitu asmenu aptarnavimo viešojo administravimo ir kitose institucijose pavyzdines tvarkos“). <...> ta aplinkybe, jog tam tikru valstybes instituciju pareigunai netinkamai vykdo savo pareigas, negali sukelti neigiamu padariniu i šias institucijas besikreipianciu asmenu teisems ir teisetiems interesams. Priešingu atveju kiltu reali gresme, kad asmenys netektu pasitikejimo valstybes institucijomis (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2008 m. rugsejo 29 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-421/2008).

Teismu formuojama praktika nustato, kad viešojo administravimo subjektu veiksmai turi sudaryti palankias salygas ˛monems realizuoti istatymuose suteiktas teises ir pasiekti istatymuose nustatytu tikslu, aplaidus tarnautoju pareigu atlikimas negali sukelti neigiamu pasekmiu asmenu teisems ir tesetiems interesams; priešingu atveju asmenys netektu pasitikejimo valstybes institucijomis.

Pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinejo byloje pateiktus irodymus ir pagristai pripa˛ino, kad A. B. teises aktu nustatyta tvarka pateike prašyma.

Konstitucijoje itvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisinguma vykdo teismai, reiškia, jog konstitucine vertybe yra ne pats sprendimo priemimas teisme, bet butent teismo teisingo sprendimo priemimas. Konstitucine teisingumo samprata suponuoja ne tik formalu, nominalu teismo vykdoma teisinguma, ne tik išorine teismo vykdomo teisingumo regimybe, bet - svarbiausia - tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nera neteisingi. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nera tas teisingumas, kuri itvirtina, saugo ir gina Konstitucija (LR Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsejo 12 d. nutarimas). Taigi, LR Konstitucinio Teismo formuojama konstitucine jurisprudencija nustato, kad konstitucine vertybe yra teisingo sprendimo priemimas. Nacionalines ˛emes tarnybos prašymas, kad teismas vykdytu formalu teisinguma - pripa˛intu, kad pretendente nepateike prašymo atkurti nuosavybes teises, yra neteisetas ir nepagristas.

Individualus administracinis aktas turi buti pagristas objektyviais duomenimis (faktais) ir teises aktu normomis (LR Viešojo administravimo istatymo 8 str. 1 d.). Skund˛iamas aktas (ar jo dalis) turi buti panaikintas, jeigu jis yra neteisetas del to, kad ji priimant buvo pa˛eistos pagrindines proceduros, ypac taisykles, turejusios u˛tikrinti objektyvu visu aplinkybiu ivertinima bei sprendimo pagristuma (LR Administraciniu bylu teisenos istatymo 89 str. 1 d. 3 p.).

Istatymu leidejas nustate, kad valstybes (savivaldybes) institucija savo akte turi išsamiai išdestyti visus reikšmingus duomenis (faktus) sprendimo priemimui ir juos ivertinti teises normu po˛iuriu. Nagrinejamu atveju reikšmingi duomenys apima: pagrinda, kuriuo remiantis buvo pripa˛inta A. B. teise i nuosavybes teisiu atkurima; argumentus, kuriais remiantis aukšciau nurodytas pagrindas netenka teisines galios; aukšciau išdestytais argumentais padaryta išvada. Taciau Vilniaus apskrities viršininkas apsiribojo tik išvados nurodymu - nepateiktas prašymas.

Pareiškejos motina Pilieciu, pageidaujanciu nauju ˛emes sklypu individualiai statybai u˛ Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. bir˛elio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškiu mieste tureta ˛eme, eileje saraše buvo irašyta 631 numeriu, t. y. priartejusi eile siulyti sklypa pareiškejai ir priimti jos vardu sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo. VAVA Vilniaus rajono ˛emetvarkos skyrius 2008 m. bir˛elio 30 d. rašte Nr. SR-3251-(1.12) nenurode, kad nera A. B. prašymo, kurio kopija buvo perduota VAVA Vilniaus miesto ˛emetvarkos skyriui pagal mineta VAVA Vilniaus rajono ˛emetvarkos skyriaus 2000 m. gruod˛io 28 d. isakyma Nr. 51.

Apeliacines instancijos teismo posed˛io metu apelianto atstovas paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir praše apeliacini skunda patenkinti.

Pareiškejos atstovas paaiškino , kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir praše jo netenkinti.

Teiseju kolegija

k o n s t a t u o j a:

                                                           Â

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas pareiškejos skunda, nustate, kad K. B. (prieš tai jos motina A. B.) nuo 1996 metu turejo teiseta lukesti atkurti nuosavybes teises i S. ˇ. valdyta ˛eme pagal 1996 m. rugsejo 2 d. sudaryta pretendentu susitarima del nuosavybes teisiu atkurimo budo bei daliu, pasitikejo viešojo administravimo subjektu, vykdanciu nuosavybes teisiu atkurimo procedura, ir pagristai tikejosi, kad jos teises bus saugomos istatymu.

Apeliantas skunda grind˛ia tuo, kad teismas, priimdamas sprendima, netinkamai ivertino faktines aplinkybes bei neteisingai taike bei aiškino teises aktus.

Teiseju kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktiniu aplinkybiu vertinimas bei teises taikymas sprend˛iant ginca yra neatsiejamai susije. Tik nustacius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra butini tinkamam teises taikymui, priimtas sprendimas gali buti pripa˛intas teisetu ir pagristu. Todel apeliacinio skundo argumentai del faktiniu aplinkybiu vertinimo ir teises taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

Bylos gincas yra del pretendento valios išraiškos siekiant atkurti nuosavybes teises i ˛eme. Atsakovo pozicija yra grind˛iama formaliu teises taikymu, pagal kuri asmuo pageidaujantis atkurti nuosavybes teises i ˛eme privalo pateikti teises aktais nustatyto turinio bei nustatytais terminais prašyma igaliotai institucijai. Pareiškeja su tokia pozicija nesutinka ir nurodo, kad pretendente A. B. tinkamai ir laiku išreiške savo pozicija del nuosavybes teisiu atkurimo, todel atsakovas nepagristai pašalino ja iš pretendentu sarašo. Todel byloje aktualu yra teisingai išaiškinti pretendento valios nuosavybes teisiu atkurimo išraiškos aplinkybes ir nustatyti ar pagal teises aktus šios išraiškos pakanka pradeti nuosavybes teisiu atkurimo proceduras bei atkurti nuosavybes teises i prašoma nekilnojamaji turta.

  Prašymu padavimo tvarka bei prašymo padavimo turinys buvo nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1991 m. rugpjucio 15 d. nutarimu Nr. 331 patvirtinta Pilieciu prašymu atstatyti nuosavybes teise i išlikusi nekilnojamaji turta padavimo tvarka. Prašymo turiniui keliami reikalavimai iš esme nekito per visa nuosavybes teisiu atkurimo procesa ir yra galiojantys šiuo metu. Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo  11 straipsniu nustatyta, kad  prašyme atkurti nuosavybes teises i išlikusi nekilnojamaji turta nurodoma piliecio, turincio teise i nuosavybes teisiu atkurima, vardas,  pavarde, gyvenamoji

vieta, išlikusio nekilnojamojo turto savininko vardas, pavarde ir to turto rušis, dydis, buvimo vieta, nuosavybes teisiu

i ši turta pagrindas, dabartinis turto valdytojas, nuosavybes teisiu netekimo laikas ir budas.

Analogiška nuostatos yra numatytos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. rugsejo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo igyvendinimo tvarkos 9 punkte, kuriuo nustatyta, kad piliecio, turincio teise i nuosavybes teisiu atkurima, prašyme atkurti nuosavybes teises i išlikusi

nekilnojamaji turta nurodoma: vardas, pavarde, asmens kodas, gyvenamoji vieta; išlikusio nekilnojamojo turto savininko vardas ir pavarde, turto rušis, dydis ir buvimo vieta; nuosavybes

teisiu i turta pagrindas; dabartinis turto valdytojas; nuosavybes teisiu netekimo laikas ir budas;    pageidaujamas nuosavybes teisiu i nekilnojamaji turta atkurimo budas (tais atvejais, kai pilieciai nepageidauja turto susigra˛inti natura). Jeigu pilieciai pageidauja gauti neatlygintinai  nuosavyben ˛emes, miško sklypus ar vandens telkini, nurodoma vietove, kurioje jie pageidauja gauti sklypus.

Prašymo turiniui keliamu reikalavimu analize leid˛ia daryti išvada, jog pagrindiniai duomenys, butini pradeti nuosavybes teisiu atkurimo procedura, yra buvusio savininko asmens duomenis, nacionalizuoto ˛emes sklypo buvimo vieta ir plotas, pretendento asmens duomenys bei jo valia del nuosavybes teisiu atkurimo budo. Pretendente A. B. nera pateikusi prašymo atkurti nuosavybes teises, bet yra sudariusi su kitais pretendentais 1996 m. rugsejo 2 d. susitarima del nuosavybes teisiu atkurimo budo bei daliu. Šiame susitarime yra nurodyti pagrindiniai  duomenys, kuriu pagrindu

gali buti pradetos nuosavybes teisiu atkurimo proceduros. Be to, A. B. 2000 m. kovo 14 d. pateike prašyma Vilniaus rajono

˛emetvarkos skyriui del nuosavybes teisiu atkurimo budo (b.l. 78, 1 t.). Teiseju kolegija daro išvada, jog tuo A. B. aiškiai išreiške savo valia del nuosavybes teisiu atkurimo ir to pakanka pradeti nuosavybes teisu atkurimo proceduras bei priimti sprendima del nuosavybes teisiu i ˛eme atkurimo.

Vilniaus rajono ˛emetvarkos skyriaus vedejos 2000 m. gruod˛io 28 d. isakymas Nr. 51 patvirtina, kad ˛emes reformos ˛emetvarkos projekto rengimo metu paaiškejo, kad dalis ˛emes priklauso Vilniaus miestui, o kita Vilniaus rajonui. Ši aplinkybe negali buti kliutimi del nuosavybes teisiu atkurimo i miesto teritorija patenkancia ˛eme, nes sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo priima ta pati institucija Vilniaus apskrities viršininko administracija. Taip pat šios institucijos atitinkamu ˛emes buvimo vietos ˛emes skyriu tarpusavio funkciju paskirstymas nuosavybes teisiu atkurimo procese negali tureti itakos pretendento teisei i nuosavybes teisiu atkurima. Gero administravimo principas bei konstitucine nuostata, kad vald˛ios istaigos tarnauja ˛monems, ipareigoja šias institucijas bendradarbiauti, keistis informacija ir vienam skyriui pateikta informacija turi buti prieinama ir ˛inoma kitam skyriui.

Teismui suteikta teise aiškinti taikomus gincui teises aktus. Todel teismo sprendimas byloje yra ne tik formalus teises taikymo, bet ir jos aiškinimo aktas. Toks aiškinimas remiantis Teismu istatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. istatymo Nr. X-1685 redakcija) turi atitikti savo paciu sukurtas teises aiškinimo taisykles, suformuluotas analogiškose ar iš esmes panašiose bylose. Apeliantas skunda grind˛ia Teismu praktikos administracinese bylose del nuosavybes teisiu atkurimo apibendrinimo ir teises taikymo rekomendacijomis, taciau nenurodo konkrecios bylos, kuri patvirtintu, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo suformuota praktika analogiškose ar panašiose bylose. Todel šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagristas.

Remiantis šiais argumentais teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teises aktus, reguliuojancius ginco santykius, bei faktines ginco aplinkybes, prieme teiseta bei pagrista sprendima, atitinkanti ABTI 86 straipsnio reikalavimus. Todel apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Atsiliepimu i apeliacini skunda pareiškeja K. B. prašo priteisti iš atsakovo 1000 Lt teismo išlaidu. Pa˛ymetina, jog Administraciniu bylu teisenos istatymo 45 straipsnio 1 dalis itvirtina pareiga suinteresuotai išlaidu atlyginimu šaliai teismui pateikti prašyma raštu su išlaidu apskaiciavimu ir pagrindimu. Kadangi nagrinejamu atveju toks pagrindimas nebuvo pateiktas, tai yra nera pateikta mokejimo dokumentu ir paskaiciavimu, todel nera pagrindo tenkinti pareiškejos prašyma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teiseju kolegija n u t a r i a:

Nacionalines ˛emes tarnybos prie ˇemes ukio

ministerijos apeliacini skunda atmesti.                                      Vilniaus

apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 17 d. Â sprendima palikti nepakeista.

Nutartis neskund˛iama.

Teisejai

Stasys Gagys

Dainius Rai˛ys

Skirgaile ˇalimiene