Legislator Case Law & Legislation
2019-09-25 Nr. AB-18064-3-61-3-02872-2019-4 AI generated

2019-09-25 Nr. AB-18064-3-61-3-02872-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2019-09-25 Nr. AB-18064-3-61-3-02872-2019-4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. D. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl raštų panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2019-09-25 Nr. AB-18064-3-61-3-02872-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eAS-630-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02872-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. D. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl raštų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. D. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) pripažinti neteisėtu 2019 m. liepos 8 d. Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) l. e. direktoriaus pavaduotojos pareigas, atliekančios direktoriaus funkcijas G. Burkonienės atsakymą „Dėl prašymo išnagrinėjimo rezultatų“ Nr. S-648; 2) pripažinti neteisėtu Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus pavaduotojo Valerijaus Vincukevičiaus atsakymą; 3) įpareigoti l. e. direktoriaus pavaduotojos pareigas, atliekančios direktoriaus funkcijas G. Burokienę kreiptis į teismą su teikimu, kad pareiškėjui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė būtų pakeista į kitą baudžiamojo poveikio priemonę.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į skundo turinį sprendė, kad skunde nekeliamas ginčas, susijęs su bausmę vykdančios institucijos atliekama administravimo veikla. Pareiškėjas kelia su bausmės vykdymo teisiniais santykiais susijusius klausimus, todėl pareiškėjo skundas yra susijęs su skirtos probacijos vykdymo teisiniais santykiais, ne viešojo administravimo teisiniais santykiais, o tokio pobūdžio ginčai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

Teismas taip pat pažymėjo, jog nors Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 183 straipsnio 3 dalyje ir yra numatyta, jog Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai (priimti išnagrinėjus asmens skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka) per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui, tačiau Specialiosios teisėjų kolegijos, sprendžiančios bylos rūšinio teismingumo klausimus, praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje numatyta galimybė apskųsti apygardos administraciniam teismui viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmus ar sprendimus nereiškia, jog visais atvejais tokios institucijos veiklos teisminę kontrolę atlieka ir jos veikloje iškylančius klausimus, kuriuos pagal įstatymą turi spręsti teismas, sprendžia apygardos administracinis teismas. Teismas pažymėjo, kad administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos administravimo veika.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad skundą pirmosios instancijos teismui pateikė vadovaudamasis iš Departamento gautu atsakymu, kuriame nurodyta, jog vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio nuostatomis, Departamento sprendimas per dvidešimt dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjas, nesutikdamas su gautu atsakymu, pasinaudojo jam įstatyme numatyta apskundimo galimybe ir pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas teigia, kad jo skundas yra teismingas administraciniam teismui, kadangi nagrinėjamu atveju, jis savo reikalavimu prašo pripažinti, kad Probacijos tarnyba, kaip vienas iš valstybinio administravimo subjektų, atsisako atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. Probacijos tarnyba atsisako kreiptis į teismą tam, kad pareiškėjui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė būtų pakeista į kitą baudžiamojo poveikio priemonę. Dėl šios priežasties pareiškėjas sprendžia, kad Probacijos tarnyba vengia vykdyti jai įstatymo numatytą pareigą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo E. D. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko laikantis rūšinio teismingumo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-1232/2014, 2017 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-130-822/2016). ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Bylos, nepriskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra nurodytos ABTĮ 18 straipsnyje. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams arba kitiems specializuotiems teismams.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad Specialiosios teisėjų kolegijos bylose dėl rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje numatyta galimybė apskųsti apygardos administraciniam teismui viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmus ar sprendimus nereiškia, jog visais atvejais tokios institucijos veiklos teisminę kontrolę atlieka ir jos veikloje iškylančius klausimus, kuriuos pagal įstatymą turi spręsti teismas, sprendžia apygardos administracinis teismas. Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos administravimo veikla (žr., pvz., 2012 m. spalio 15 d. nutartį dėl teismingumo byloje Nr. T-222/2012, 2013 m. liepos 16 d. nutartį dėl teismingumo byloje Nr. T-80/2013).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas kreipėsi į Probacijos tarnybą dėl baudžiamojo poveikio priemonės keitimo kita. Pareiškėjas teigia, jog Probacijos tarnyba, atsisakydama kreiptis į teismą dėl baudžiamojo poveikio priemonės keitimo kita priemone, atsisako atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, tačiau atsižvelgiant į prašymo ir pateikto atsakymo turinį akivaizdu, kad Probacijos tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, atliko įstatyme numatytą pareigą įvertinti pareiškėjo skundą, o pagrindai, kurie buvo nurodyti atsisakant kreiptis į teismą – negali būti vertinami, kaip viešojo administravimo subjekto neveikimas. Šiuo atveju sprendžiamas su bausmės vykdymo teisiniais santykiais susijęs klausimas.

Tolimesni pareiškėjo veiksmai, t. y. jo kreipimasis į Departamentą, dėl Probacijos tarnybos sprendimo panaikinimo ir Departamento atsakymas pareiškėjui dėl jo skundo atmetimo, taip pat buvo susiję su bausmės vykdymo teisiniais santykiais. Departamentas pateikė atsakymą, kodėl, jo manymu, nėra pagrindo naikinti Probacijos tarnybos priimtą sprendimą, vadinasi ir šis, pareiškėjo skundžiamas Departamento sprendimas buvo priimtas vykdant šiai institucijai priskirtas funkcijas probacijos procese (nuosprendžio vykdymo teisiniuose santykiuose), o ne atliekant viešąjį administravimą, kaip jis apibrėžtas Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgdama į tai, kad ginčas nagrinėjamoje byloje kilo ne iš viešojo administravimo santykių, teisėjų kolegija sprendžia, jog šis ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, todėl pirmosios instancijos teismas šiuo pagrindu pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Departamentas skundžiamame sprendime pareiškėjui klaidingai nurodė, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja tik tuos skundus dėl Departamento veiksmų (neveikimo), kurie yra susiję su viešojo administravimo procedūromis, pavyzdžiui, Departamentui išvis atsisakius nagrinėti tokį pareiškėjo skundą (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį dėl teismingumo byloje Nr. T-58/2016).

ABTĮ 33 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nutartyje atsisakyti priimti skundą privaloma nurodyti, į kokią instituciją pareiškėjui reikia kreiptis. Pirmosios instancijos teismas šią pareigą įvykdė ir pareiškėjui išaiškino teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. D. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė