Legislator Case Law & Legislation
2a3fcb0d-182f-4d06-a945-2c72eafc93c5 AI generated

2a3fcb0d-182f-4d06-a945-2c72eafc93c5 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 2a3fcb0d-182f-4d06-a945-2c72eafc93c5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Pranešėja A. Sadauskaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-17-380/2019 Teisėja N. Bagdonienė Teisminio proceso Nr.1-01-1-22044-2016-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.1; 1.2.18.10; 1.2.18.11; 2.4.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 9 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Savinijaus Katausko, Editos Lapinskienės, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, dalyvaujant prokurorei Vaidai Pužauskienei, nuteistajai L.

Legislator headnote

AI generated

2a3fcb0d-182f-4d06-a945-2c72eafc93c5 · Klaipėdos apygardos teismas: Dėl įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių galutinai iÅ¡sprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-7-81/2013, 2K-7-107/2013, 2K-150/2014 ir kt.). Apylinkės teismas nesilaikė nekaltumo prezumpcijos, nes nesant pakankamų įrodymų, padarė iÅ¡vadÄ , kad L. R. kalta ir įvykdė jai inkriminuotas veikas. 2.3. Asmens kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti įrodinėjama tik laikantis įstatyme numatytų taisyklių.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Pranešėja A. Sadauskaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-17-380/2019 Teisėja N. Bagdonienė Teisminio proceso Nr.1-01-1-22044-2016-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.1; 1.2.18.10; 1.2.18.11; 2.4.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 9 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Savinijaus Katausko, Editos Lapinskienės, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, dalyvaujant prokurorei Vaidai Pužauskienei, nuteistajai L.

R., jos gynėjui advokatui Vaclovui JanuÅ¡auskui, civilinės ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei Irmai GrikÅ¡elienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios L. R. ir jos gynėjo advokato Vaclovo JanuÅ¡ausko apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo L. R. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 183 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (1882,50 Eur) bauda; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 75 MGL (2823,75 Eur) bauda; pagal BK 223 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (1882,50 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrinus bausmes paskirtas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir paskirta subendrinta 75 MGL (2823,75 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinus iÅ¡ dalies jas sudedant, paskirta galutinė bausmė 90 MGL (3388,50 Eur) bauda. Priteista iÅ¡ L. R. 2453,66 Eur (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1.

L. R. nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2011-12-14 iki 2014-12-30 Å ilutės rajone, bÅ«dama (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), tarybos pirmininke ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatÄ : „už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas“, bÅ«dama atsakinga už įmonės Å«kinę - finansinę veiklÄ , įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , siekdama, kad informacija vartotojams bÅ«tų nesuprantama ir norėdama pasisavinti (duomenys neskelbtini) lėšas, tyčia, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d.

Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad “į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad “Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais“, laikotarpiu nuo 2013-07-05 iki 2014-12-30 nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais ir į apskaitÄ neįtraukė iÅ¡ viso – 662 (2000-1338) Lt (191,73 Eur) piniginių lėšų gavimo ir panaudojimo A.

R., (kurių grÄ Å¾ino 662 Lt (191,73 Eur) daugiau A. R.). 2013 metais nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais ir į apskaitÄ neįtraukė 5 atvejais iÅ¡ viso – 1500 (300+300+300+300+300) Lt (434,43 Eur) piniginių lėšų gavimo iÅ¡ fizinių asmenų už organizuojamÄ dalykinę kelionę į ItalijÄ ir jų panaudojimo. Laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2013-09-30 nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais ir į apskaitÄ neįtraukė iÅ¡ viso – 5037,15 Lt (1458,86 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo R.

R. ir 4125 Lt (1194,68 Eur) darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 dalies, 12 str. 1 dalies reikalavimus, laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2014-12-30 apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ ir dėl to nuo 2013-05-01 iki 2014-12-30 negalima iÅ¡ dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. Be to, L. R. nuteista už tai, kad aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitÄ , tai yra: laikotarpiu nuo 2011-12-14 iki 2014-12-30 Å ilutės rajone, bÅ«dama (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), tarybos pirmininke ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d.

Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatÄ : „už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas“, bÅ«dama atsakinga už įmonės Å«kinę - finansinę veiklÄ , įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 įstatymo 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, laikotarpiu nuo 2011-12-14 iki 2014-12-30 nepateikė buhalterinės apskaitos registrų; 19 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ â€œ, 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodžio 5 d.

Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 10 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „nevalstybinės institucijos privalo laikytis valstybinės archyvų sistemos įstaigų nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, ir taip nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ . L. R. nesilaikė Lietuvos Vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15 punkto nuostatų reikalavimų, kur nurodyta, kad „Ūkinę operacijÄ ar Å«kinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sÄ skaitos faktÅ«ros, <...> ir kita) saugomi 10 metų“: laikotarpiu nuo 2011-12-30 iki 2014-11-28 44 (1+5+2+36) atvejais neiÅ¡saugojo PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų, pagrindžiančių prekių ir paslaugų įsigijimÄ iÅ¡ IÄ® (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, TŪB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡ viso 15629,58 Lt (42,98+1250,29+1296,68+13039,63) (4526,64 Eur), t. y.: 2011 metais iÅ¡ viso – 42,98 Lt (12,45 Eur), 2012 metais iÅ¡ viso – 1250,29 Lt (362,22 Eur), 2013 metais iÅ¡ viso – 1296,68 Lt (375,54 Eur), 2014 metais iÅ¡ viso – 13039,63 Lt (3776,54 Eur); laikotarpiu nuo 2013-01-03 iki 2014-12-03 4 (2+2) atvejais neiÅ¡saugojo sÄ skaitų faktÅ«rų, pagrindžiančių paslaugų suteikimÄ (duomenys neskelbtini) iÅ¡ viso – 2068,00 (1653,11+414,89) Lt (598,93 Eur), t. y.: 2013 metais iÅ¡ viso – 1653,11 Lt (478,77 Eur), 2014 metais – 414,89 Lt (120,16 Eur); laikotarpiu nuo 2011 metų iki 2014 metų 40 (11+9+8+12) atvejų neiÅ¡saugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių grynųjų piniginių lėšų gavimÄ Ä¯ kasÄ iÅ¡ bendruomenės narių, iÅ¡ viso 390 Lt (110 +9+8+110) (112,95 Eur), t. y.: 2011 metais – 110 Lt (31,86 Eur), 2012 metais – 90 Lt (26,06 Eur), 2013 metais – 80 Lt (23,17 Eur), 2014 metais – 110 Lt (31,86 Eur).

L. R. nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. Nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 punkto reikalavimų, kur nurodyta, kad „Pinigai į kasÄ priimami pagal kasos pajamų orderį“, t. y.: 2013 metais 5 atvejais nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais) iÅ¡ viso – 1500 (300+300+300+300+300) Lt (434,43 Eur) grynųjų pinigų gavimo iÅ¡ fizinių asmenų už organizuojamÄ dalykinę kelionę į ItalijÄ , taip pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d.

Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 str. 1 dalies, 19 str. 1 dalies reikalavimus, aplaidžiai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ , dėl to laikotarpiu nuo 2011-12-14 iki 2014-12-30 negalima iÅ¡ dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. Be to, L. R. nuteista už tai, kad pasisavino jai patikėtÄ ir jos žinioje buvusį svetimÄ turtÄ , tai yra: bÅ«dama (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), tarybos pirmininke, savo užimamų pareigų pagrindu, pati tvarkydama bendruomenės buhalterijÄ , (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011-12-14 iki 2014-12-30, paėmė surinktus iÅ¡ (duomenys neskelbtini) narių grynuosius pinigus - 2185 Lt (632,82 Eur) - nario mokestį ir stojamÄ jį mokestį, paėmė grynuosius pinigus - 1500 Lt (434,43 Eur) iÅ¡ fizinių asmenų už kelionę į ItalijÄ , Å¡ių pinigų į (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ neįnešė, be to nesumokėjo R.

R. 4125 Lt (1194,68 Eur) darbo užmokesčio, o jį pasiėmė sau,  taip iÅ¡ viso pasisavino ir savo reikmėms sunaudojo jai patikėtÄ ir jos žinioje buvusį svetimÄ turtÄ â€“ 7810 Lt (2261,93 Eur) (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų, padarydama (duomenys neskelbtini) 7810 Lt (2261,93 Eur) materialinę žalÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistoji L. R. ir jos gynėjas Vaclovas JanuÅ¡auskas praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2018 m. spalio 29 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – apeliantę iÅ¡teisinti.

Taip pat praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. 2.1. Skunde teigiama, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisingas, neteisėtas, nepagrįstas ir priimtas visiÅ¡kai neįsigilinus į bylos esmę, nepareikalavus iÅ¡ civilinio ieÅ¡kovo pateikti kompiuterio su laikmenomis, kuriose buvo vedama (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita, nekreipiant dėmesio į tai, kad (duomenys neskelbtini) sÄ skaitose niekada nėra buvę tokių piniginių sumų, kurių pasisavinimu kaltinama nuteistoji. 2.2. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso – toliau BPK) 369 straipsnio 3 dalis) bei netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ (BPK 369 straipsnio 2 dalis).

Dėl įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių galutinai iÅ¡sprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-7-81/2013, 2K-7-107/2013, 2K-150/2014 ir kt.). Apylinkės teismas nesilaikė nekaltumo prezumpcijos, nes nesant pakankamų įrodymų, padarė iÅ¡vadÄ , kad L. R. kalta ir įvykdė jai inkriminuotas veikas. 2.3. Asmens kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti įrodinėjama tik laikantis įstatyme numatytų taisyklių.

Valstybės pareiga yra įrodinėti duomenimis, kurie atitinka leistinumo reikalavimÄ . Tinkamos įrodinėjimo pareigos įgyvendinimas baudžiamojo proceso metu, nekaltumo prezumpcijos taikymas taip pat glaudžiai siejasi su tinkamu įrodymų tyrimu ir vertinimu teisme, įrodymų pakankamumo kriterijumi. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) dar nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509/2010). 2.4.

Skunde teigiama, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, kitaip tariant, kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sÄ moningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros ir Å¡ių padarinių nori, arba, nors padarinių ir nenori, tačiau sÄ moningai leidžia jiems atsirasti.

Taigi, tyčios rūšys nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį neturi reikÅ¡mės. Pagal teismų praktikÄ , subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio - kaltės, turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko parodymais apie tai, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys - subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-76/2007, 2K-526/2011 ir kt.). 2.5. 2000 m. vasario 17 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ su pakeitimais bei kitais įstatymais ir teisės aktais, reglamentuojančiais buhalterinės apskaitos tvarkÄ . 2010 m. birželio 2 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 671 minėtas nutarimas pakeistas: „3. Pinigai į kasÄ priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, iÅ¡duodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas.“; „4. Pinigai iÅ¡ kasos iÅ¡mokami pagal kasos iÅ¡laidų orderį. Pinigai iÅ¡mokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraÅ¡tį, praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti pinigus, sÄ skaitas ir kitus dokumentus), iÅ¡raÅ¡ius kasos iÅ¡laidų orderį“.

Atsižvelgiant į Å¡iuos teisės aktus apeliantui neaiÅ¡ku, kokio norminio akto reikalavimus pažeidė L. R., nes pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo sÄ vokÄ supaprastinta apskaita yra apskaita, tvarkoma darant paprastÄ jį įraÅ¡Ä . Teismas privalėjo nagrinėti klausimus, ar nuteistoji darė visus reikalaujamus įraÅ¡us, kur ir kaip juos darė, tačiau to nepadarė, o rėmėsi tik kaltinamuoju aktu ir specialisto iÅ¡vada. Teisiamajame posėdyje apklausta specialistė patvirtino, kad Kasos knyga ir Didžioji knyga bendruomenėje neprivalėjo ir neturėjo bÅ«ti vedamos.

Kadangi (duomenys neskelbtini) netaikomi bendrieji buhalterinės apskaitos reikalavimai, o reikalaujama supaprastintos apskaitos, kol (duomenys neskelbtini) vadovavo L. R., apskaita ir buvo vedama tokia forma. Nuteistoji negalėjo pažeisti Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes jų nenumato supaprastintos apskaitos vedimo tvarka. 2.6. L. R. nuteista už tai, kad pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kurioje numatyta, kad už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas.

Ji neneigia buvusi atsakinga, savo pareigÄ vykdė ir tvarkė buhalterinę apskaitÄ taip, kaip sugebėjo. Todėl kaltinimas pagal 222 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas ir ji privalėjo bÅ«ti iÅ¡teisinta, nes buhalterinę apskaitÄ vedė vadovaudamasi įstatymu, kuris nereikalauja vesti Kasos knygÄ , nes bÅ«tina tik tokia buhalterinė apskaita, iÅ¡ kurios duomenų bÅ«tų galima atsekti piniginių lėšų judėjimÄ . Prie kaltinimo pagal 222 straipsnio 1 dalį nuteistajai prijungti kaltinimai dėl piniginių lėšų iÅ¡mokėjimo A.

R., taip pat dėl į apskaitÄ neįtrauktų 1500 Lt (434,43) Eur piniginių lėšų gautų iÅ¡ fizinių asmenų už organizuojamÄ kelionę į ItalijÄ bei darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo R. R.. 2.7. 2017-09-14 specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) 10 puslapio 2 pastraipoje nurodoma, kad, pagal Å«kinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) pagrįstas 1500 Lt grynųjų piniginių lėšų iÅ¡ fizinių asmenų už organizuojamÄ dalykinę kelionę į ItalijÄ gavimas, tačiau L.

R. nuteista už tai, kad pervedė Å¡iuos pinigus (tai nustatyta ir specialisto iÅ¡vadoje) už kelionės į ItalijÄ organizavimÄ . Skunde pažymima, kad į ItalijÄ vyko keturiasdeÅ¡imties žmonių grupė ir tik penkių iÅ¡ jų pinigai pateko į Å¡iÄ apskaitÄ , nes lėšos buvo surinktos grynaisiais pinigais, po 300 Lt iÅ¡ kiekvieno vykusio į kelionę. Pinigai buvo įneÅ¡ti į banko sÄ skaitÄ ir, kaip tikslinės lėšos, pervesti kelionių turo organizatoriui. Å ie duomenys yra, todėl neaiÅ¡ku, kaip ir kokius pinigus nuteistoji galėjo pasisavinti, nes jie visi buvo pervesti kelionių turo organizatoriui.

Å i kelionė buvo apmokama iÅ¡ Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros sÄ skaitos, o žmonės savo lėšomis apmokėjo tik tÄ dalį, kurios neapmokėjo Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra. Visos piniginės lėšos buvo įtrauktos į apskaitÄ ir pervestos pagal paskirtį, todėl nesuprantama, kuo nusižengė L. R.. 2.8. Negalima teigti, kad A. R. 662 Lt (191,73 Eur) buvo iÅ¡mokėta dėl nusikalstamo buhalterinės apskaitos vedimo. Å i suma yra įtraukta į apskaitÄ , iÅ¡mokėjimo tikslas ir paskirtis yra aiÅ¡kÅ«s, todėl ir pagal šį epizodÄ L.

R. nuteista nepagrįstai. 2.9. Skunde nurodoma, kad R. R. su (duomenys neskelbtini) tikrai buvo susieta darbo santykiais, tačiau dokumento, patvirtinančio darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimÄ nėra, nes sÄ skaitoje niekada nebuvo piniginių lėšų, susijusių su darbo užmokesčiu, todėl jis ir nebuvo iÅ¡mokėtas. R. R. buvo įdarbinta konkretaus darbo atlikimui (projektų ruoÅ¡imui), todėl buvo tikimasi, kad darbo užmokestį jai sumokės iÅ¡ projektams skirtų lėšų, tačiau lėšos darbo užmokesčiui nebuvo skirtos.

Lieka neaiÅ¡ku, kokiais dokumentais remiantis yra teigiama, kad L. R. Å¡iuos pinigus pasisavino. 2.10. Pagal 223 straipsnio 1 dalies nuostatas nuteistajai inkriminuojami epizodai dėl buhalterinę apskaitÄ patvirtinančių dokumentų neiÅ¡saugojimo ar jų nebuvimo. Å is kaltinimas yra tiesiogiai siejamas su kaltinimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes nesant nusikalstamos veikos, numatytos 222 straipsnio 1 dalyje, negali bÅ«ti ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalį, apskaitos dokumentas yra popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis Å«kinę operacijÄ arba Å«kinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio tapatumÄ , taip pat Å¡io įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje nurodytas dokumentas, apskaitos registras - remiantis apskaitos dokumentais parengta Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinami jų duomenys.

BK 222 ir 223 straipsniuose numatyti nusikaltimų objektyvieji požymiai yra panašūs. BK 222 straipsnyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tam tikromis alternatyviomis veikomis:

1) apgaulingai tvarkant teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ ;

2) paslepiant apskaitos dokumentus;

3) sunaikinant apskaitos dokumentus;

4) sugadinant apskaitos dokumentus. Tai yra Aukščiausiojo Teismo senato iÅ¡aiÅ¡kinimas, kuris turi įstatymo galiÄ ir yra privalomas visiems teismams. 2.11. Skunde pažymima, kad nuteistoji vedė supaprastintÄ apskaitÄ , o duomenis apie gaunamas sÄ skaitas laikė ir archyvavo elektroninėje erdvėje. Kompiuterį su elektronine buhalterine apskaita perėmė naujai iÅ¡rinkta (duomenys neskelbtini) tarybos pirmininkė. Kompiuteris su Å¡iais duomenimis jos žinioje buvo visÄ ikiteisminio tyrimo laikotarpį, tačiau nei ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, nei pati pirmininkė nepasidomėjo, kodėl nesinaudojama elektroninėje bankininkystėje esančia informacija, kurioje buvo didelė dalis „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų, tarp jų ir kaltinamajame akte įvardytos nesurastos sÄ skaitos faktÅ«ros.

Jos visos buvo pateiktos elektroniniu bÅ«du, mokėjimai yra tinkamai sutvarkyti, sÄ skaitos yra pas pinigus gavusius juridinius asmenis. Jų popierinio varianto „(duomenys neskelbtini)“ nėra ir nebuvo, nes sÄ skaitos buvo gaunamos ir apmokamos elektroniniu bÅ«du. Nuteistoji nekalta dėl to, kad byloje nevisiÅ¡kai iÅ¡tirti daiktiniai įrodymai, tai yra ikiteisminio tyrimo spragos, kurios Å¡iuo atveju privalo bÅ«ti vertinamos nuteistosios naudai. Å ios aplinkybės buvo nurodytos ir pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas nesiėmė priemonių reikiamiems įrodymams gauti.

Kompiuterio atmintyje esantys dokumentai privalėjo bÅ«ti iÅ¡saugoti, o jeigu jų nebėra, tai negali bÅ«ti dėl nuteistosios kaltės. Po 2014 m. gruodžio 13 d. įvykusio susirinkimo L. R. nebeturėjo jokių galimybių patekti į „(duomenys neskelbtini)“ patalpas ir pasinaudoti kompiuteriu, nes jis iÅ¡ karto perėjo iÅ¡rinktos pirmininkės L. J. žinion. 2.12. Visus (duomenys neskelbtini) vykdomus projektus kontroliavo ir pinigų pervedimus vykdė Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra, tačiau niekas į Å¡iÄ agentÅ«rÄ nesikreipė, neatliko patikrinimų, nesuderino visų mokėjimų, gautų ir pervestų sumų panaudojimo teisėtumo, net nesidomėjo kokios piniginės lėšos galėjo bÅ«ti bendruomenės sÄ skaitoje ir kasoje, todėl nematė, kad realiai gaunamos pajamos negali sudaryti daugiau kaip 700 litų per metus, nes tokie buvo nario mokesčiai, o pajamos buvo galimos tik iÅ¡ Å¡ių lėšų. 2.13.

Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas dėl L. R. priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį, kuris turi bÅ«ti panaikintas. Teismas iÅ¡ esmės pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 1, 5 dalių, 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes sprendimo negrindė įrodymų visuma, neiÅ¡reikalavo ir neiÅ¡tyrė visų įrodymų, o rėmėsi tik prielaidomis. Be to, skundžiamas nuosprendis paremtas netinkamai vertintais įrodymais, kurie prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl teismas padarė aiÅ¡kiÄ teisės taikymo klaidÄ (BPK 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 20 straipsnio 1, 5 dalių, 44 straipsnio 6 dalies nuostatų, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio reikalavimų pažeidimai).

Teismas taip pat neaiÅ¡kino visų abejonių L. R. naudai, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.8 punkto 1, 2 dalyse nurodytus reikalavimus. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas.

3. Teismo posėdyje nuteistoji L. R. ir jos gynėjas advokatas V. JanuÅ¡auskas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė V. Pužauskienė ir civilinės ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) atstovė advokatė I. GrikÅ¡elienė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Nuteistosios L. R. ir jos gynėjo V. JanuÅ¡ausko apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliacinis skundas yra paduotas nuteistosios L. R. ir jos gynėjo advokato V. JanuÅ¡ausko, jame ginčijamos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl nuteistosios L. R. kaltės padarius baudžiamojo įstatymo 183 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje bei 223 straipsnio 1 dalyje uždraustas veikas. BÅ«tent Å¡iuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

6. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, L. R. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį nuteisė nepagrįstai, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nesilaikė nekaltumo prezumpcijos, todėl priėmė nepagrįstÄ nuosprendį. Nuteistosios ir jos gynėjo teigimu, apylinkės teismas pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, L. R. kaltę grindė tik prielaidomis, o ne įrodymų visuma, neiÅ¡reikalavęs ir neiÅ¡tyręs visų įrodymų. Apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo nepagrįsti.

7. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo 2018-01-29, 2018-03-05, 2018-03-08, 2018-03-12, 2018-04-30, 2018-05-08, 2018-07-10 ir 2018-09-19 teisiamųjų posėdžių protokolų turinys patvirtina, kad teismas iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, tiesiogiai, neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė įrodymus: apklausė kaltinamÄ jÄ , liudytojus, specialistę, paskelbė dokumentus, turinčius reikÅ¡mės bylai nagrinėti.

8. Pirmosios instancijos teismui tiesiogiai tiriant įrodymus visi proceso dalyviai turėjo galimybę pateikti klausimus apklausiamiems asmenims, žinoti duodamus teisme jų parodymus, tiesiogiai dalyvauti tiriant kitus įrodymus ir pareikšti dėl atliekamo tyrimo prašymus bei kitaip naudotis jiems numatytomis procesinėmis teisėmis ir jomis pasinaudojo. Taigi teismas BPK 7 ir 242 straipsnių nuostatų nepažeidė ir nuosprendyje, kaip reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, išdėstė teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, pateikė jų vertinimo analizę ir remiantis ja padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas dėl jos kaltumo padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas.

9. Skundžiamo teismo nuosprendžio turinys rodo, kad teismo iÅ¡vados pagrįstos byloje BPK nustatyta tvarka surinktų ir teisme tinkamai, laikantis BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje nustatytų reikalavimų, iÅ¡tirtų ir patikrintų įrodymų visuma. Taigi pripažindamas L. R. kalta dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje, padarymo, teismas įrodymų vertinimo reikalavimų nepažeidė. Visi įrodymai, kuriais teismas grindė iÅ¡vadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes ir priimdamas tokį sprendimÄ , gauti teisėtais bÅ«dais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisėjų kolegija visiÅ¡kai pritaria apylinkės teismo iÅ¡vadai, jog L. R. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas.

10. BylÄ nagrinėjantis teismas turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ Ä¯vertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiÅ«lymus ir reikÅ¡ti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siÅ«lymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

11. Nuteistoji ir jos gynėjas kvestionuoja nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , jame įžvelgdami BPK reikalavimų pažeidimus, netinkamai pritaikytÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , tačiau Å¡ie argumentai, samprotavimai apie įrodymų vertinimÄ yra subjektyvÅ«s ir nepaneigia apylinkės teismo iÅ¡vadų dėl L. R. kaltės. BylÄ nagrinėjęs teismas patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumÄ , leistinumÄ , įrodymų pakankamumÄ , jų tarpusavio ryšį ir įvertino byloje esančius įrodymus kaip visumÄ . Teisėjų kolegija su nuosprendyje iÅ¡dėstytu įrodymų vertinimu sutinka. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas, iÅ¡samiai iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus ir juos tinkamai įvertinęs, pagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, specialistės iÅ¡vada, specialistės J. K. parodymais teisiamajame posėdyje ir kitais įrodymais, kurių pagrindu konstatavo, kad L. R. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas.

12. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje surinktus įrodymus vertina kitaip nei juos suvokia nuteistoji ir jos gynėjas, nėra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

13. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairÅ«s veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti Å«kines operacijas ir įvykius, taip gaunant informacijÄ , reikalingÄ ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti.

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , reikalavimus (pvz., dalies ar visų Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai atsiranda Å¡iame BK straipsnyje numatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

Ä®statyme Å¡ie padariniai suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl pakanka nustatyti bent vienÄ iÅ¡ jų, kad asmuo bÅ«tų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Ä®monės vadovas pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį yra atsakingas už tai, kad įmonėje bÅ«tų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos iÅ¡saugojimÄ . Jei įmonės vadovas sÄ moningai nepateikia apskaitÄ tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, tada jis laikomas Å¡io nusikaltimo vykdytoju.

14. Bylose dėl BK 222 straipsnio taikymo realiÄ asmens veiklÄ , jo Å«kinę, komercinę, finansinę bÅ«klę, nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ turi bÅ«ti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (Å«kio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu bÅ«du (o ne atliekant prieÅ¡prieÅ¡inius patikrinimus, ikiteisminį tyrimÄ ir pan.) negalima, atsiranda Å¡iame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto iÅ¡vada, ekspertizės aktu.

15. Pagal BK 222 straipsnį L. R. nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2011-12-14 iki 2014-12-30, bÅ«dama (duomenys neskelbtini) tarybos pirmininke ir atsakinga už įmonės Å«kinę finansinę veiklÄ , įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , siekdama, kad informacija vartotojams bÅ«tų nesuprantama ir norėdama pasisavinti (duomenys neskelbtini) lėšas, tyčia laikotarpiu nuo 2013-07-05 iki 2014-12-30 nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais ir į apskaitÄ neįtraukė iÅ¡ viso 662 Lt (191,73 Eur) piniginių lėšų gavimo ir panaudojimo A.

R.. 2013 metais nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais ir 5 atvejais į apskaitÄ neįtraukė 1500 Lt (434,43 Eur) piniginių lėšų gavimo iÅ¡ fizinių asmenų už organizuojamÄ dalykinę kelionę į ItalijÄ ir jų panaudojimo. Laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2013-09-30 nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais ir į apskaitÄ neįtraukė iÅ¡ viso 5037,15 Lt (1458,86 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo R. R. ir 4125 Lt (1194,68 Eur) darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo. Taip ji laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2014-12-30 apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ ir dėl to nuo 2013-05-01 iki 2014-12-30 negalima iÅ¡ dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

16. Skunde nurodoma, kad L. R. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteista nepagrįstai, nes vadovaudamasi įstatymu vedė supaprastintÄ apskaitÄ , todėl neaiÅ¡ku, kokių norminių teisės aktų reikalavimus ji pažeidė. Kaip matyti, tiek 2017-09-14 specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) Å«kinės finansinės veiklos“, tiek skundžiamame nuosprendyje yra aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai įvardyta, jog Å¡iuo atveju buvo pažeisti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies bei 12 straipsnio 1 dalies reikalavimai ir konkrečiai iÅ¡dėstyta, kokiomis veikomis nuteistoji Å¡iuos pažeidimus padarė.

Tuo tarpu apeliantės gynėjas, iÅ¡skyrus, jo manymu, apeliantei parankių 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ punktų citavimÄ ir deklaratyvų teigimÄ , kad nuteistoji nėra kalta, nes vedė supaprastintÄ apskaitÄ , nenurodo jokių objektyvių pirmosios instancijos teismo klaidų vertinant specialisto iÅ¡vadÄ ar kvalifikuojant nuteistosios nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

17. Skunde akcentuojama, jog L. R. neprivalėjo vesti Kasos knygos ir Didžiosios knygos, nes (duomenys neskelbtini) bÅ«tina tik tokia buhalterinė apskaita, iÅ¡ kurios galima atsekti piniginių lėšų judėjimÄ , o tai teisiamojo posėdžio metu neva patvirtino specialistė. Tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu specialistė patvirtino savo 2017-09-14 Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadÄ , kurioje nurodyta, kad vesdama apskaitÄ (duomenys neskelbtini) L. R. turėjo vadovautis:

1) Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymu Nr. IX-574;

2) Lietuvos Respublikos 2004 m. sausio 22 d. asociacijų įstatymu Nr. IX-1969;

3) Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodžio 5 d. dokumentų ir archyvų įstatymu Nr. I-1115;

4) Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1K-372 „Dėl pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo ir politinės kampanijos dalyvių neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo taisyklių patvirtinimo“;

5) Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintos „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“;

6) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. Nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo patvirtintomis „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis“ (t. 5, b. l. 64–65). Minėtoje iÅ¡vadoje iÅ¡samiai iÅ¡analizuota, kokie pažeidimai buvo padaryti vedant (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ . Be to, specialistė J. K. teisiamajame posėdyje aiÅ¡kiai nurodė, jog nors Kasos knyga yra neprivaloma, tačiau kasos pajamų orderiai yra privalomi, o bendruomenė vesdama apskaitÄ turi vadovautis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu (t. 7, b. l. 70).

Å iuo atveju svarbu tai, kad vedant supaprastintÄ apskaitÄ ir nesant reikalavimo vesti Kasos knygÄ bei DidžiÄ jÄ knygÄ , visos Å«kinės operacijos vis tiek privalo bÅ«ti įformintos pagal teisės aktų reikalavimus, o (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu tai nebuvo padaryta. Daug buhalterinių dokumentų nebuvo tinkamai sutvarkyti, nebuvo iÅ¡raÅ¡yti kasos-pajamų orderiai, o piniginių lėšų judėjimo nebuvo galima atsekti (t. 5, b. l. 76–78). Todėl, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, tai, kad nuteistoji vedė supaprastinta apskaitÄ , niekaip neÅ¡alina L.

R. kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų.

18. Nepagrįsti L. R. ir jos gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neva L. R. kaltę grindė remdamasis iÅ¡ esmės vien specialistės iÅ¡vada ir kaltinamuoju aktu. Kaip jau minėta, iÅ¡vadÄ dėl L. R. kaltės padarius BK 183 straipsnio 1 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje, BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas grindė byloje esančių duomenų visuma, kuriÄ sudaro ne tik specialistės iÅ¡vada, bet ir Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pateikusios specialistės paaiÅ¡kinimai teisme, liudytojų L. J., V. J., N. J., V. R., A. Z. Z., R. V., R. R., D. Z., D. M., J. N., D. V., Z. V., R. G., G. J., D. J., D. E., D. J., R. B., A. R., V. K., E. J., V. L., L. G., A. B., M. Ž., G. R., L. V. parodymai, kiti dokumentai bei daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kuriuos teismas įvertino nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių.

19. Negalima sutikti su skundo argumentu, jog nesuprantama, kuo nusižengė L. R., nes kelionė į ItalijÄ buvo apmokama iÅ¡ Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros sÄ skaitos, o visos piniginės lėšos buvo įtrauktos į apskaitÄ ir pervestos pagal paskirtį kelionių turo organizatoriui. Å iuo atveju nuteistajai kaltinimas buvo pateiktas ne dėl to, kieno lėšomis buvo apmokama Å¡i kelionė, o dėl to, kad 2017-09-14 specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog L. R. 2013 metais nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais ir į apskaitÄ neįtraukė piniginių lėšų gavimo iÅ¡ G.

J., D. E., D. J., R. B. bei A. R. (t. 5, b. l. 74). Å iÄ aplinkybę patvirtina ir liudytojų parodymai pirmosios instancijos teisme. G. J. parodė, jog vyko kelionėn į ItalijÄ , už kelionę reikėjo pačiai susimokėti 300 Lt. Tuo metu pavedimų nedarė, todėl, matyt, mokėjo grynaisiais (t. 7, b. l. 70). D. E. parodė, kad vyko Italijon, sumokėjo apie 300 Lt, tačiau neprisimena, kam mokėjo pinigus (t. 7, b. l. 73). D. J. parodė, kad važiavo į ItalijÄ , sumokėjo 300 Lt, kvito negavo (t. 7, b. l. 74).

R. B. parodė, kad vyko į ItalijÄ , už kelionę sumokėjo 300 Lt, tačiau neprisimena, kam davė pinigus, kvito negavo (t. 7, b. l. 72–73). A. R. parodė, kad už kelionę į ItalijÄ sumokėjo apie 300 Lt, mokėjo ne L. R., neprisimena, kam juos davė. Kelionė buvo (duomenys neskelbtini) projektas. Kvito negavo (t. 7, b. l. 160–161).

20. Atmestinas skundo argumentas, jog L. R. nepagrįstai nuteista dėl A. R. iÅ¡mokėtų 662 Lt (191,73 Eur), nes Å¡i suma yra įtraukta į apskaitÄ , o pinigų iÅ¡mokėjimo tikslas ir paskirtis yra aiÅ¡kÅ«s. 2017-09-14 specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyta, kad pagal Å«kinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus negalima nustatyti, kur L. R. panaudojo 662 Lt (191,73 Eur) gautas lėšas iÅ¡ A. R., kurių grÄ Å¾ino 662 Lt (191,73 Eur) daugiau nei A. R. pervedė į banko sÄ skaitas (t. 5, b. l. 75). Pažymėtina, jog tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir iÅ¡vadÄ parengusi specialistė (t. 7, b. l. 70). BÅ«tent dėl Å¡ios aplinkybės L. R. ir buvo pateiktas kaltinimas.

21. Skunde nurodoma, kad neaiÅ¡ku, kokiais dokumentais remiantis teigiama, kad L. R. pasisavino R. R. neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį. Su tokiu argumentu teisėjų kolegija negali sutikti. 2017-09-14 specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra aiÅ¡kiai nurodyta, jog L. R. nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais. <...> Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, reikalavimų, t. y. laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2013-09-30 nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais ir į apskaitÄ neįtraukė iÅ¡ viso 5037,15 Lt (1458,86 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo R.

R. ir 4125 Lt (1194,68 Eur) darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo (tyrimo metu negalima nustatyti, kam iÅ¡mokėtos piniginės lėšos) (t. 5, b. l. 75). Å ioms iÅ¡vadoms pagrįsti specialistė rėmėsi „Sodros“ Klaipėdos skyriaus 2 pažymomis apie (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2014-12-31 draudžiamus asmenis (t. 7, b. l. 104, 105) bei (duomenys neskelbtini) mėnesinėmis pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijomis (forma FR0572) (t. 6, b. l. 1–7). TokiÄ savo iÅ¡vadÄ specialistė patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu (t. 7, b. l. 70).

Be to, nurodytas aplinkybes patvirtino ir pati R. R., kuri tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje parodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo įdarbinta rašyti projektus, buvo pasirašyta darbo sutartis, ji prašė, kad jai būtų mokamas atlyginimas, nes įdėjo daug darbo, tačiau atlyginimo negavo ir nereikalavo. Nežinojo, kad atlyginimo negaus (t. 7, b. l. 52).

22. Apeliacinio skundo argumentÄ , kad darbo užmokestis R. R. nebuvo iÅ¡mokėtas dėl to, kad (duomenys neskelbtini) sÄ skaitoje niekada nebuvo lėšų jam iÅ¡mokėti, visiÅ¡kai paneigia 2017-09-14 specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2011-12-14 iki 2014-12-30 „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ viso gavo 723386,59 Lt (209507,24 Eur) piniginių lėšų (įplaukų), iÅ¡ jų: grynaisiais pinigais 3480 Lt (1007,88 Eur), bankiniais pavedimais – 719906,59 Lt (208499,36 Eur) į bankų sÄ skaitas, esančias „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB (duomenys neskelbtini) banke Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 76).

Pažymėtina, kad minėtoje specialisto iÅ¡vadoje iÅ¡samiai aptarta, iÅ¡ kur ir kokiems tikslams įgyvendinti gautos bei panaudotos Å¡ios lėšos. Å iuo atveju neabejotina, kad bendruomenės sÄ skaitose buvo pakankamai lėšų iÅ¡mokėti R. R. darbo užmokestį, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl Å¡ių lėšų pasisavinimo. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes atmestinas kaip nepagrįstas ir skundo argumentas, jog (duomenys neskelbtini) realiai gaunamos pajamos negalėjo sudaryti daugiau kaip 700 Lt per metus, nes jos neva buvo galimos tik iÅ¡ bendruomenės narių surenkamo narystės mokesčio.

23. Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį L. R. nuteista už tai, jog laikotarpiu nuo 2011-12-14 iki 2014-12-30, bÅ«dama (duomenys neskelbtini) tarybos pirmininke ir atsakinga už įmonės Å«kinę finansinę veiklÄ , įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , laikotarpiu nuo 2011-12-14 iki 2014-12-30 nepateikė buhalterinės apskaitos registrų; taip pat nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ . L. R. laikotarpiu nuo 2011-12-30 iki 2014-11-28 44 atvejais neiÅ¡saugojo PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, pagrindžiančių prekių ir paslaugų įsigijimÄ iÅ¡ IÄ® (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, TŪB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡ viso 15629,58 Lt (42,98+1250,29+1296,68+13039,63) (4526,64 Eur), t. y.: 2011 metais iÅ¡ viso – 42,98 Lt (12,45 Eur), 2012 metais iÅ¡ viso – 1250,29 Lt (362,22 Eur), 2013 metais iÅ¡ viso – 1296,68 Lt (375,54 Eur), 2014 metais iÅ¡ viso – 13039,63 Lt (3776,54 Eur); laikotarpiu nuo 2013-01-03 iki 2014-12-03 4 atvejais neiÅ¡saugojo sÄ skaitų faktÅ«rų, pagrindžiančių paslaugų suteikimÄ (duomenys neskelbtini) iÅ¡ viso – 2068 (1653,11+414,89) Lt (598,93 Eur), t. y.: 2013 metais iÅ¡ viso – 1653,11 Lt (478,77 Eur), 2014 metais – 414,89 Lt (120,16 Eur); laikotarpiu nuo 2011 metų iki 2014 metų 40 atvejų neiÅ¡saugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių grynųjų piniginių lėšų gavimÄ Ä¯ kasÄ iÅ¡ bendruomenės narių, iÅ¡ viso 390 Lt (110 +9+8+110) (112,95 Eur), t. y.: 2011 metais – 110 Lt (31,86 Eur), 2012 metais – 90 Lt (26,06 Eur), 2013 metais – 80 Lt (23,17 Eur), 2014 metais – 110 Lt (31,86 Eur).

L. R. 2013 metais 5 atvejais nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais) iÅ¡ viso – 1500 (434,43 Eur) grynųjų pinigų gavimo iÅ¡ fizinių asmenų už organizuojamÄ dalykinę kelionę į ItalijÄ . Taip ji aplaidžiai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ , dėl to laikotarpiu nuo 2011-12-14 iki 2014-12-30 negalima iÅ¡ dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

24. Nuteistoji ir jos gynėjas ginčija L. R. inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį dėl buhalterinę apskaitÄ patvirtinančių dokumentų neiÅ¡saugojimo. Be to, klaidingai nurodo, jog nesant nusikalstamos veikos pagal BK 222 straipsnį negali bÅ«ti ir nusikalstamos veikos pagal 223 straipsnį. Atkreiptinas dėmesys, kad nors Å¡ių nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai yra panašūs, jos nėra tapačios. Nagrinėjamu atveju esminis Å¡ias veikas atribojantis faktorius yra tai, kad pagal BK 222 straipsnio 1 dalį L. R. kaltinimas pateiktas dėl netinkamai (apgaulingai) vestos apskaitos (tam tikros finansinės operacijos buvo neįtrauktos į apskaitÄ ir registrus), o pagal BK 223 straipsnio 1 dalį dėl to, kad tam tikri apskaitos dokumentai buvo neiÅ¡saugoti (aplaidžiai vestos apskaitos).

25. Tai, kad L. R. neišsaugojo (duomenys neskelbtini) buhalterinių dokumentų, patvirtina 2017-09-14 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l.

77) bei specialistės J. K. parodymai teisiamajame posėdyje. Ji parodė, kad L. R. neiÅ¡saugojo kvitų nuo 2011 iki 2014 metų, apskaitos dokumentų, taip pat pagrindinių dokumentų dėl nario mokesčio (t. 7, b. l. 69–70). Liudytojų policijos pareigÅ«nų L. G., A. B., M. Ž., G. R., L. V. parodymai teisiamajame posėdyje įrodo ir tai, kad L. R. neperdavė visų bendruomenės dokumentų bei vengė perduoti dokumentus, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima visiÅ¡kai nustatyti 2011-12-14–2014-12-30 bei 2013-05-01–2014-12-30 laikotarpiais vykdytÄ (duomenys neskelbtini) veiklÄ , jos turimÄ turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ .

L. G. parodė, kad atvyko į namus pas L. R. ir Å¡i jai davė dokumentus, pasakiusi, kad surinko, kÄ turėjo, o kitų dokumentų neranda (t. 7, b. l. 116). A. B. parodė, kad atliko kratÄ L. R. namuose, nes paprastu bÅ«du į jos namus patekti jau kelis kartus nepavyko, kilo konfliktas, teko į pagalbÄ iÅ¡sikviesti kolegų. L. R. žinojo, kad turi pateikti dokumentus, tačiau jų savo noru neatidavė (t. 7, b. l. 116). M. Ž. parodė, kad su G. R. kolegų buvo iÅ¡kviesti į pagalbÄ . L. R. buvo apimta depresijos, jÄ iÅ¡vedė su antrankiais (t. 7, b. l. 117).

G. R. parodė, kad nuvykus pas L. R. ji Å¡aukė, metė stiklinę, neatidavė dokumentų, pareigÅ«nams neleido pasiimti dokumentų (t. 7, b. l. 146). L. V. parodė, kad darė kratÄ L. R. namuose, ji sakė, kad kratÄ jie darys tik per jos lavonÄ . Paprašė pareigÅ«nų pažymėjimų, dužo stiklinės. A. B. buvo įdrėksta (t. 7, b. l. 146–147). Minėtas aplinkybės patvirtina ir byloje esantis 2017-06-14 Å ilutės rajono apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.1-46-750/2017, kuriuo dėl savo veiksmų Å¡ios kratos metu L.

R. pripažinta kalta pagal BK 286 straipsnį bei 231 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 30 MGL bauda. Šis nuosprendis Klaipėdos apygardos teismo 2017-11-09 nutartimi paliktas nepakeistas (t. 6, b. l. 71–77; t. 7, b. l. 38–41). Tokie L. R. veiksmai rodo jos siekį nuslėpti nusikalstamas veikas už kurias ji nuteista skundžiamu nuosprendžiu.

26. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistoji L. R. (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ tvarkė kompiuteriu ir visi trÅ«kstami buhalteriniai dokumentai yra (duomenys neskelbtini) kompiuteryje. Siekiant iÅ¡samiai atsakyti į skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimÄ ir pavedė prokurorei organizuoti (duomenys neskelbtini) kompiuterių, kurie galėjo bÅ«ti naudojami tvarkant buhalterinę apskaitÄ bylos nagrinėjimui aktualiu laikotarpiu nuo 2011-12-14 iki 2014-12-30, apžiÅ«rÄ ir nustatyti, ar kompiuteriuose yra (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai, dėl kurių nuteista L.

R.. 2019-03-13 savanoriÅ¡kų daiktų, pagal dokumentų pateikimo protokolÄ (duomenys neskelbtini) įgaliota atstovė L. J. pateikė du bendruomenės kompiuterius, kuriuos jai apie 2014 m. perdavė L. R.: neÅ¡iojamÄ jį kompiuterį ASUS X53K, (duomenys neskelbtini) bei neÅ¡iojamÄ jį kompiuterį ASUS M51V, (duomenys neskelbtini). ApžiÅ«rai atlikti buvo pasitelktas specialistas G. B.. ApžiÅ«ros metu kompiuterine programa „AccessData FTK Imager“ 3.0.0.1443 buvo padarytos neÅ¡iojamųjų kompiuterių standžiųjų diskų kopijos.

Padarius duomenų kopijÄ , duomenų analizei buvo naudojamos programos „Internet Evidence Finder“ versija 6.12.3.9083 ir „X-Ways Forensics“ versija 19.7 SR-3. PeržiÅ«rint po duomenų analizės gautus rezultatus buvo pastebėta, kad viename iÅ¡ neÅ¡iojamųjų kompiuterių galbÅ«t 2016-04-16, o kitame 2015-05-23 buvo įdiegta operacinė sistema, todėl galima daryti prielaidÄ , kad didžioji dalis duomenų yra iÅ¡trinta ar kitaip negrįžtamai sugadinta. Minėtuose kompiuteriuose nerasta buhalterinių programų, taip pat neaptikta, kad bÅ«tų vesta buhalterinė apskaita atskiruose failuose.

Kadangi dalis duomenų gali bÅ«ti sugadinta, buvo nuspręsta atlikti paieÅ¡kÄ tokiais bÅ«dais:

1) pagal raktinius žodžius „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ peržiūrėta visa gauta informacija;

2) nustačius laiko intervalÄ nuo 2011-12-14 iki 2014-12-30 buvo peržiÅ«rėti visi esantys failai bei jų turinys;

3) buvo peržiÅ«rėti visi failai, susiję su kompanijos Microsoft plėtiniais (doc, xls, xlsx) bei kompanijos Adobe plėtiniu „pdf“. Specialistas nurodė, kad minėtais bÅ«dais atlikus paieÅ¡kÄ bei informacijos analizę, kompiuteriuose buvo rasti pavieniai dokumentai (sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai, sÄ skaitos faktÅ«ros), tačiau tai nebuvo tie dokumentai, dėl kurių L. R. pateiktas kaltinimas (t. 8, b. l. 63).

27. IÅ¡analizavus apžiÅ«ros metu rastus dokumentus akivaizdu, kad kompiuteriuose nebuvo rastos kaltinamajame akte įvardytos sÄ skaitos faktÅ«ros (pvz., pagrindžiančios prekių ir paslaugų įsigijimÄ iÅ¡ IÄ® (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, TŪB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“ bei paslaugų suteikimÄ (duomenys neskelbtini) ir kt.) ir buhalterinės apskaitos dokumentai, pagrindžiantys grynųjų piniginių lėšų gavimÄ Ä¯ kasÄ iÅ¡ bendruomenės narių, dėl jų L. R. pateikti kaltinimai (t. 6, b. l. 146–147). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai visiÅ¡kai paneigia apeliacinio skundo teiginius, kad nuteistoji, vesdama supaprastintÄ apskaitÄ , duomenis apie gaunamas sÄ skaitas laikė ir archyvavo elektroninėje erdvėje bei kad visos sÄ skaitos buvo pateiktos elektroniniu bÅ«du, o mokėjimai tinkamai sutvarkyti.

28. Nors skunde teigiama, kad niekas nesikreipė į Nacionalinę mokėjimo agentÅ«rÄ , kuri kontroliavo visus (duomenys neskelbtini) vykdomus projektus ir vykdė pinigų pervedimus, neatliko patikrinimų, netikrino visų mokėjimų teisėtumo, tačiau pažymėtina, kad L. R. kaltė dėl jai inkriminuotų nusikaltimų visiÅ¡kai įrodyta anksčiau minėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų ir iÅ¡analizuotų įrodymų visuma, o nuteistoji ir jos gynėjas apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodė, kad turėjo bÅ«ti kreiptasi į Nacionalinę mokėjimo agentÅ«rÄ ir atliekami patikrinimai, ir nenurodė objektyvių tokio kreipimosi tikslų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje turi būti nustatomos tik tos aplinkybės, kurios yra reikšmingos procesiniam sprendimui priimti. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, o tai ir buvo padaryta nagrinėjamoje byloje. Tokiu atveju, kai tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti nauji kokybiški duomenys.

29. IÅ¡dėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad L. R. veiksmuose yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje, BK 223 straipsnio 1 dalyje, požymių. Teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų pagrįstumo ir teisingumo, o skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės buvo tinkamai nustatytos byloje surinktais pakankamais įrodymais, atskleidžiant jų įrodomÄ jÄ vertę ir tarpusavio ryšį.

30. Esant nurodytų aplinkybių visumai, naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistosios L. R. ir jos gynėjo advokato V. JanuÅ¡ausko apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. Dėl proceso iÅ¡laidų 31. Civilinės ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) atstovė advokatė I. GrikÅ¡elienė apygardos teismo posėdžių metu pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ dėl proceso iÅ¡laidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys patvirtina, kad civilinė ieÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) advokatei I. GrikÅ¡elienei sumokėjo 400 Eur (t. 8, b. l. 38, 87).

32. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylÄ apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas.

33. Nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundÄ padavė nuteistoji L. R. ir jos gynėjas advokatas V. JanuÅ¡auskas. Nuteistosios L. R. ir jos gynėjo Vaclovo AnuÅ¡ausko apeliacinis skundas buvo atmestas. Nuteistosios ir jos gynėjo apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai veikiantys civilinės ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) interesus byloje, todėl buvo kreiptasi į advokatę I. GrikÅ¡elienę teisinės pagalbos atstovaujant civilinei ieÅ¡kovei apeliacinės instancijos teisme. Å ios iÅ¡laidos turi bÅ«ti atlygintos.

Tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog civilinio ieÅ¡kovo nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė. Atsižvelgiant į nedidelę suteiktos paslaugos apeliacinės instancijos teisme apimtį (buvo surengti 2 teismo posėdžiai), į tai, kad ta pati advokatė atstovavo (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teisme, visa bylos medžiaga jai buvo žinoma, praÅ¡oma priteisti proceso iÅ¡laidų suma nelaikytina proporcinga, todėl mažinama iki 200 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistosios L. R. ir jos gynėjo advokato Vaclovo JanuÅ¡ausko apeliacinį skundÄ atmesti. Priteisti iÅ¡ nuteistosios L. R. civilinei ieÅ¡kovei (duomenys neskelbtini) 200 Eur proceso iÅ¡laidų. Teisėjai Savinijus Katauskas Edita Lapinskienė Aurelija Sadauskaitė