2a3f7912-b516-400a-8484-4ec2d92c75d4 · Plungės apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. N1-40-1142/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41488-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.2.4.6.1; 1.2.14.1.2.1; 1.2.14.1.2.3; 2.3.6.4.2 (S) PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugpjūčio 16 d. Kretinga Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Žilvinas Jaraminas, sekretoriaujant Nijolei Mikaločienei, Danutei Šolinskienei, dalyvaujant prokurorams Danutei Rudienei, Svajūnui Petravičiui, kaltinamajam L.

Ž., jo gynėjui advokatui Vaclovui RuÅ¡kiui, kaltinamojo atstovei pagal įstatymÄ D. G., nukentėjusiesiems R. G., L. R., T. B., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kretingoje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, pradinio iÅ¡silavinimo, anksčiau neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : L. Ž. muÅ¡damas ir kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ ir nežymiai jį sužalojo: 2020 m. spalio mėnesį, naktį iÅ¡ 6 į 7 dienÄ , tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), V. D. namuose L. Ž., veikdamas kartu su L. T., gimusiu (duomenys neskelbtini), dėl amžiaus neatsakančiu pagal baudžiamuosius įstatymus, tyčia ne mažiau kaip 10 kartų spyrė bei smogė kumščiais lovoje gulinčiam R. G. į įvairias kÅ«no vietas, tuo pat metu nukentėjusįjį muÅ¡ant ir L.

T.. Tokiu bÅ«du muÅ¡damas ir kitaip smurtaudamas L. Ž. sukėlė nukentėjusiajam R. G. fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ atitinkančius sužalojimus – daugybinius galvos–veido sumuÅ¡imus, abiejų akių vokų kraujosruvas, kairės akiduobės kraujosruvÄ , virÅ¡utinės lÅ«pos muÅ¡tinę žaizdÄ . Be to, L. Ž. atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ : 2020 m. spalio 28 d., apie 14.10 val., (duomenys neskelbtini), L. Ž. įkalbėjo L. T., gimusį (duomenys neskelbtini), dėl savo amžiaus neatsakantį pagal baudžiamuosius įstatymus, pagrobti ir perduoti jam svetimÄ turtÄ , ir pasitraukęs nuo L.

T. atokiau, laukė, kol Å¡is perduos jam pagrobtÄ turtÄ . Po to, kai L. T. apie 14.20 val. prie parduotuvės „Aibė“ (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė iÅ¡ L. R. rankų 10 Eur vertės piniginę su joje buvusiais 118,31 Eur grynųjų pinigų, materialine prasme nevertinamomis L. R. asmens tapatybės kortele, „Swedbank“ mokėjimo kortele, „Norfa“ ir „Camelia“ vaistinės nuolaidų kortelėmis ir atbėgęs prie L. Ž. Å¡iÄ piniginę L. Ž. perdavė, L. Ž. piniginę iÅ¡kraustė, pasiėmė joje buvusius popierinius pinigus ir pabėgo.

Tokiu bÅ«du L. Ž. per tarpininkÄ atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ , padarydamas nukentėjusiajai L. R. 128,31 Eur turtinę žalÄ . L. Ž. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad pagrobė automobilį: 2020 m. lapkričio 7 d. laikotarpiu nuo 11 val. iki 17 val., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), L. Ž., veikdamas kartu su L. T., gimusiu (duomenys neskelbtini), neatsakančiu pagal baudžiamuosius įstatymus dėl savo amžiaus, pasinaudodami momentu, kai T. B. dėl girtumo užmigo savo namuose, palikęs automobilio raktus matomoje vietoje, pagrobė T.

B. priklausantį automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1 000 Eur, kartu su automobilyje buvusiais apie 50 vnt. įvairių žvejybinių reikmenų, kurių bendra vertė 300 Eur, padarydamas nukentėjusiajam T. B. 1 300 Eur turtinę žalÄ . Teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. Ž. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies. Dėl kaltinimo fizinio smurto panaudojimu jis parodė, kad „sudaužė“ R. G.. Neatsimena, kada tai buvo, apytiksliai praeitais metais. Tai įvyko (duomenys neskelbtini).

R. G. puolė ant jo draugo L. T., todėl jam teko apginti draugÄ . R. G. jis puolė kumščiais, sudavė 10 – 12 smÅ«gių, tiksliai nepamena. R. G. gulėjo ant žemės. Ant žemės jis gulėjo nuo jo smÅ«gių, jam iÅ¡ nosies bėgo kraujas. Nepamena, ar R. G. tuo metu buvo blaivus. Taip pat nepamena, ar dar kas nors buvo kartu, gal kažkokios močiutės ir buvo. Jis vienas pats mušė R. G., po to jam nepadėjo, išėjo lauk. Nukentėjusiojo neatsiprašė, po įvykio nebuvo susitikę.

Civilinį ieÅ¡kinį dėl R. G. padarytų sužalojimų pripažįsta. Ä®vykį dėl piniginės vagystės kažkiek pamena. Jo draugas L. T. paėmė piniginę, perdavė jam, o jis pasiėmė pinigus ir iÅ¡bėgo. Jie abu su L. T. buvo susitarę taip daryti. Jie centre kalbėjosi apie pinigus ir taip gavosi. IÅ¡ pradžių L. T. pagrobė piniginę, paskui jis perėmė tÄ piniginę iÅ¡ jo. Viskas vyko (duomenys neskelbtini). Nepamena, gal dar kas ten buvo. Piniginėje buvo apie 70 Eur.

Nepripažįsta, kad piniginėje buvo 118 Eur. Ten buvo kokie du po 20 Eur ir dar gal 10 Eur, 50 Eur. Pinigus pasiėmė jis. Paskui susitikęs davė pinigų ir L. T.. Po to piniginę numetė į krÅ«mus. Jį buvo atsiviję kažkokie du vyrai, kurie klausė, kur piniginė. Jis pasakė, kad piniginė yra krÅ«muose. Jis nuėjo, o L. jie pasiėmė. Negerai vertina savo elgesį. Dėl T. B. automobilio nelabai kÄ pamena. Jo draugas L. T. atėjo pas jį į namus su rakteliais ir pasakė, jog T. davė jam savo maÅ¡inÄ iki 3 val. nakties.

L. T. jam pasiÅ«lė važiuoti Å¡iuo automobiliu, todėl jie ir iÅ¡važiavo. Automobilį vairavo jis. Automobilis buvo T. B. kieme. Jie kartu su L. T. nuėjo iki T. kiemo ir iÅ¡ ten pasiėmė automobilį. T. nesutiko, nes Å¡is girtas miegojo, taip jam pasakojo L. Nežino, kodėl T. B. galėjo duoti savo automobilį L. T., gal dėl to, kad buvo girtas. Supranta, kad elgėsi neteisėtai. Nuvažiavo į parkÄ (duomenys neskelbtini), pabuvo ten iki vakaro, po to iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini) pas L.

T. močiutę. Močiutė jų klausė, iÅ¡ kur jie gavo maÅ¡inÄ , jie atsakė, kad iÅ¡ laužyno, tačiau močiutė tuo nepatikėjo. Suprato, kad važinėja su vogtu automobiliu be leidimo. Prie močiutės namų su maÅ¡ina įvažiavo į griovį, nes jis norėjo apsukti automobilį. Jis iÅ¡lipo ir išėjo namo, L. T. pasiliko pas močiutę, o maÅ¡ina paliko griovyje. Automobilio bÅ«klė buvo normali, maÅ¡ina nebuvo apibraižyta, aplaužyta. Nepamena, ar automobilyje buvo žvejybiniai reikmenys, meÅ¡kerių ar blizgių jis nematė.

Kai bÅ«tų grįžę, tada ir bÅ«tų atidavę automobilį savininkui. Jeigu nebÅ«tų nuvažiavę į griovį, jie bÅ«tų grÄ Å¾inę automobilį. Pasikeitus teismo sudėčiai, kaltinamasis atsisakė duoti parodymus ir nurodė, jog tvirtina anksčiau teisme savo duotus parodymus. Fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 straipsnio 1 dalis) BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R. G. parodė, kad viskas įvyko birželio ar liepos mėnesį, tiksliai nepamena, bet lauke dar buvo Å¡ilta. Jis buvo pas V. namuose (duomenys neskelbtini), tuo metu buvo apie 5-6 val. vakaro, turėjo ten reikalų. Ten dar buvo S., kurios pavardės jis neprisimena. Jie kartu gėrė alų, kalbėjosi. Jis liko ten miegoti su S. Jį miegantį užpuolė kaltinamasis ir dar vienas vaikinas Å¡viesiais plaukais. Pradėjo jį muÅ¡ti į veidÄ , smÅ«gių buvo daug, tiksliai nežino, gal 10 smÅ«gių.

Visi smÅ«giai daugiausia buvo į galvÄ . Buvo tamsu, jį mušė dviese. S. tuo metu pasitraukė į Å¡onÄ , bet ji viskÄ matė. TÄ dienÄ kitų traumų jis nebuvo patyręs. Po įvykio jo akys buvo mėlynos, praskelta lÅ«pa, buvo visas iÅ¡tinęs. KitÄ dienÄ jo brolis iÅ¡kvietė policijÄ . Anksčiau jis nebuvo turėjęs jokių reikalų su tais, kurie jį mušė. Teisiamajame posėdyje liudytojas L. T. parodė, kad L. Ž. yra jo draugas. Ä®vykio datos nepamena. Jie su L. nuvažiavo pas jo močiutę, ten buvo ir G.

Jis buvo girtas ir eidamas į kitÄ kambarį nukrito. Jis jį pakėlė ir nuvedė į kambarį. Po kelių valandų jis vėl atėjo. Pradėjo kažkÄ aiÅ¡kinti, tuo metu jis G. vienÄ kartÄ trenkė, paskui trenkė antrÄ kartÄ . Po to G. trenkė L. ir viskas baigėsi. Trenkė iÅ¡ rankos vienÄ kartÄ Ä¯ nosį ir vienÄ kartÄ Ä¯ Å¡onkaulius. L. jam trenkė po jo. Nematė, kur L. trenkė, nes buvo tamsu. Po L. smÅ«gio girdėjo, kaip jis nukrito ant žemės. Niekas nematė kaip jie mušė G.

G. buvo susižeidęs akį dar prieÅ¡ jiems suduodant smÅ«gius, nes jis buvo nukritęs kambaryje. SmÅ«gius jie sudavė kambarėlyje, kur močiutė laiko dviračius. L. sudavė porÄ smÅ«gių. Ä®vykio metu namuose buvo seneliai ir S. Ji galėjo matyti smÅ«gius. S. matė kaip viskas prasidėjo, bet ji nesikiÅ¡o į įvykį. Močiutė tuo metu miegojo, o bočius buvo lauke. Teisiamajame posėdyje liudytoja S. J. parodė, kad įvykis su R. G. galėjo įvykti 2020 metų spalio mėnesį.

Viskas įvyko jos kambaryje, V. D. namuose. Namuose buvo ji, L. T., L. Ž., A. V. ir V. D.. TÄ vakarÄ Ä¯ svečius buvo atėjęs R. G., jie Å¡nekėjosi. L. su L. atėjo vėliau. Atėję L. su L. valgė, R. G. nuo jų pradėjo grobti deÅ¡ras. Po to L. nuvedė R. G. į jos kambarį, kuriame ji gyvena, nes G. buvo girtas. L. pradėjo jį muÅ¡ti, tačiau ji nežino, dėl ko jis pradėjo jį muÅ¡ti. GalbÅ«t dėl to, kad jis iÅ¡ jų grobė tas deÅ¡ras. Tuo metu ji buvo patalpoje ir neleido L. muÅ¡ti G.

L. irgi buvo kambaryje, jie kartu mušė GervinskÄ . Neprisimena, kur mušė ir kiek kartų sudavė. Teisiamajame posėdyje liudytoja V. D. parodė, kad R. G. yra jos kaimynas. Jis atėjo pas jÄ ir S. į namus, vėliau kilo muÅ¡tynės. G. buvo iÅ¡gėręs, įvirto į stalÄ bei į dviratį. Po to nuėjo pas S. į kambarį. Kada tai tiksliai buvo ji nepamena, buvo ruduo. Viskas vyko pas jÄ namuose (duomenys neskelbtini), tuo metu pas jÄ buvo R. G., S., L. Ž. ir jos anÅ«kas L. T.. Nežino, kas tarp jų įvyko, nes ji nuėjo miegoti.

Žino, kad G. buvo neblaivus, matė, kaip jis virto į stalÄ , į dviratį ir nuėjo pas S. Kas ten vėliau įvyko ji nematė, vėliau jai pasakojo, kad G. „gavo į snukį“, bet ji nežino nuo ko. S. apie įvykį nesiteiravo. Teisiamajame posėdyje liudytojas R. G. parodė, kad yra R. G. brolis. Viskas vyko vasaros pabaigoje, tikslesnio laiko nepamena. Jis nusprendė važiuoti pažiÅ«rėti brolio į (duomenys neskelbtini) pas V., nes brolis ten buvo nuėjęs iÅ¡ vakaro ir liko ten miegoti.

Nuvažiavęs pamatė sumuÅ¡tÄ brolį. Jo veidas buvo visas sumuÅ¡tas, mėlynas. Klausė, kas nutiko, bet brolis nieko nesakė. Tie „pacanai“ sakė, kad jo brolis buvo nuvirtęs kambaryje. Kai nuvažiavo pas brolį, namuose tuo metu buvo V., dar kažkokia moteris ir tie du „pacanai“. VienÄ , tÄ jaunesnį, jis jau buvo matęs anksčiau. Grįžęs namo brolis jam papasakojo, kad tie du „pacanai“ jį miegantį sumušė už niekÄ , mušė abu. Pas brolį buvo nuvažiavęs kartu su giminaičiu E. Su juo ir broliu kartu grįžo namo.

Brolis nesakė, kad buvo kažkur nuvirtęs. Grįžus namo jis iÅ¡kvietė greitÄ jÄ ir iÅ¡vežė brolį į ligoninę perÅ¡viesti galvÄ . Teisiamajame posėdyje liudytojas E. D. parodė, kad (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės sutiko R. G., kuris paprašė padėti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) parvesti jo sumuÅ¡tÄ brolį. Nuėję pas moterį, kurios vardas V., pavardės nežino, pamatė sumuÅ¡tÄ R. G.. Visas jo veidas buvo sudaužytas, buvo daug mėlynių, sutrenkimų. Ten taip pat buvo du vaikinai, pati V. ir dar viena mergina.

Kiek žino, vienas buvo J. (V. anÅ«kė) sÅ«nus, kito vaikino jis nepažįsta. Parvedė G. namo, tada iÅ¡kvietė jam greitÄ jÄ pagalbÄ . Pats G. nieko nepasakojo. Mano, kad konfliktas galėjo kilti dėl ten buvusios merginos S. Kiek jis žino, G. gulėjo lovoje ir „gavo muÅ¡ti“. Negali pasakyti, kada tiksliai tai buvo. IÅ¡ policijos pareigÅ«nų tarnybinių praneÅ¡imų matyti, kad 2020 m. spalio 8 d., apie 1 val., R. G. policijai pranešė apie sumuÅ¡tÄ brolį R. G.. Atvykę policijos pareigÅ«nai R.

G. rado ir apžiÅ«rėjo (duomenys neskelbtini). R. G. buvo neblaivus (3,62 prom.), pareigÅ«nams paaiÅ¡kino, kad 2020 m. spalio 6 d. V. D. namuose, (duomenys neskelbtini), jį sumušė du 13-17 metų amžiaus vaikinai, galimai D. anÅ«kai. PareigÅ«nams iÅ¡kvietus greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , nukentėjusysis pristatytas į Kretingos ligoninę. Priėmimo skyriuje R. G. nustatyta galvos smegenų trauma su sÄ monės netekimu, nukentėjusysis iÅ¡vežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę (t. 1, b. l. 63-67).

IÅ¡ R. G. protokolo-pareiÅ¡kimo ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2020 m. spalio 6 d. (duomenys neskelbtini) pas V. D. jis dirbo Å«kio darbus, gėrė alkoholį. Sutemus kartu su D. drauge S. užmigo vienoje lovoje. Pabudo, kai du agresyviai nusiteikę jaunuoliai pradėjo jį purtyti, suėmę už rÅ«bų ties krÅ«tine, po to ėmė muÅ¡ti, spardyti. Pažinojo tik vienÄ iÅ¡ tų jaunuolių – L. T.. Kiekvienas jaunuolis jam sudavė ne mažiau kaip 15 smÅ«gių. Daugiausia smÅ«gių sudavė nepažįstamas jaunuolis.

Jaunuolių smÅ«giai kliuvo į įvairias kÅ«no vietas, bet daugiausia į galvÄ . Buvo sukeltas fizinis skausmas, sužalotas veidas, krÅ«tinė. S. nesikiÅ¡o, bet turėjo matyti, kaip jis buvo muÅ¡amas. D. miegojo kitame kambaryje, todėl nieko nematė. Ä® namus jį parvedė brolis, kuris vėliau iÅ¡kvietė policijÄ , o Å¡ie atvykę – medikus (t. 1, b. l. 1, 16-17, 73-74, 79-81). IÅ¡ R. G. sužalojimų apžiÅ«ros su vaizdo įraÅ¡u ir teismo medicininio tyrimo duomenų matyti, kad jam konstatuoti nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ atitinkantys sužalojimai – daugybiniai galvos-veido sumuÅ¡imai, abiejų akių vokų kraujosruvos, kairės akiduobės kraujosruva, virÅ¡utinės lÅ«pos muÅ¡tinė žaizda (t. 1, b. l. 171-172).

IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo ir jo priedo matyti, kad R. G. atpažino L. Ž. kaip kartu su L. T. prieÅ¡ jį V. D. namuose smurtavusį asmenį ( t. 1, b. l. 91-97). Byloje surinkti ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka teisme iÅ¡tirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje L. Ž., veikdamas kartu su L. T., gimusiu (duomenys neskelbtini), todėl dėl amžiaus neatsakančiu pagal baudžiamuosius įstatymus, tyčia ne mažiau kaip 10 kartų spyrė bei smogė kumščiais lovoje gulinčiam R.

G. į įvairias kÅ«no vietas ir tokiu bÅ«du nukentėjusiajam R. G. sukėlė fizinį skausmÄ bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ atitinkančius sužalojimus. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino padaręs inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ ir patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamÄ nusikaltimÄ pagrindžia ir kiti byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti įrodymai – nukentėjusiojo R.

G., liudytojų S. J., R. G., E. D., L. T. parodymai, policijos pareigÅ«nų tarnybinio praneÅ¡imo bei kiti bylos duomenys. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog kaltinamojo L. Ž. padaryta veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas. Atviroji vagystė (BK 178 straipsnio 2 dalis) BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ arba pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ , ryÅ¡ių kabelių kanalų sistemÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ , arba vieÅ¡oje vietoje pagrobė svetimÄ turtÄ iÅ¡ asmens drabužių, rankinės ar kitokio neÅ¡ulio (kiÅ¡envagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbiÄ reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktÅ«rÄ sudarantį turtÄ ar jo dalį.

Nurodyti vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvÅ«s ir daro veikÄ pavojingesnę, todėl baudžiamoji atsakomybė asmeniui pagal šį straipsnį kyla esant bent vienam iÅ¡ Å¡ių požymių. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji L. R. parodė, kad praėjusių metų spalio mėnesį, tikslios datos nepamena, ji išėjo iÅ¡ parduotuvės (duomenys neskelbtini). Priėjo prie automobilio, atidarė dureles, tuo metu pro Å¡alį ėjo berniukas. Jis pasisveikino ir iÅ¡ rankos pagrobė piniginę.

Paėmęs piniginę, jis nubėgo link stoties. Ji pradėjo Å¡aukti. Netoli buvę vyrai pradėjo jį vytis ir pagavo. Parvedė tÄ berniukÄ ir jis atidavė jai piniginę. Berniukas sakė, kad Ž. liepė jam pagrobti piniginę. Kai ji išėjo iÅ¡ parduotuvės, Ž. su draugu sėdėjo ant suoliuko Å¡alia parduotuvės. Piniginė buvo juoda su užklijuotu medalionu. Piniginėje buvo jos asmens dokumentas, banko kortelė, nuolaidų kortelės, 110 Eur popierinėmis kupiÅ«romis ir smulkių monetų.

Piniginėje buvo viena 50 Eurų kupiÅ«ra ir trys 20 Eur kupiÅ«ros. Atgavusi piniginę, ji iÅ¡ karto patikrino jos vidų. Visi dokumentai buvo, piniginėje nebuvo tik 110 Eur. Ji klausė berniuko, kur yra pinigai, o Å¡is jai atsakė, kad piniginę rado. Parduotuvės pardavėja pasakė, kad yra kamerų užfiksuotas vaizdo įraÅ¡as. Atvykus policijai, peržiÅ«rėjo vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame matėsi, kaip tas berniukas paima jos piniginę. Bandė ieÅ¡koti su policija Ž., bet jo nerado. Po įvykio niekas pinigų jai negrÄ Å¾ino.

Pretenzijų kaltinamajam ji neturi. Teisiamajame posėdyje liudytojas L. T. parodė, kad jis, L. ir D. buvo centre (duomenys neskelbtini) prie „V.“. L. sakė, kad reikia eurų, todėl L. sugalvojo, jog reikia paimti piniginę iÅ¡ močiutės. Močiutė buvo prie „A.“ parduotuvės. L. pasakė jam, kad Å¡is paimtų piniginę, tada jis ir išėjo, o D. su L. liko laukti prie „V.“. Jis paėmė iÅ¡ močiutės piniginę, nuėjo pas L. ir perdavė jam tÄ piniginę. Tada jie kartu nuėjo į pakalnę link parko.

Nematė, kiek pinigų buvo piniginėje. Tada pribėgo kažkoks žmogus ir klausė, kur piniginė. Tas žmogus jam liepė eiti atgal į miestÄ , todėl jie nuėjo. Tada atvyko policija. Kai atėjo tas žmogus, jis piniginę atidavė L. Tas žmogus matė, kaip piniginę jis perdavė L. Po to susitiko su L. L. piniginės nebeturėjo. Apie pinigus su L. nekalbėjo. Pinigus iÅ¡ piniginės jie pasidalino po lygiai – D. 30 Eur, L. 30 Eur ir jam 30 Eur. Kai sutiko L. po visko vėlai vakare, D. jau buvo išėjęs namo.

L. sakė, kad piniginę iÅ¡metė į prÅ«dÄ . Teisiamajame posėdyje liudytojas D. R. parodė, kad buvo mieste ir sutiko L. su L., kartu su jais nuėjo iki kebabinės. Kai susitiko juos, jie jau planavo paimti piniginę iÅ¡ močiutės. Ž. sakė L., kad Å¡is paimtų piniginę. Jis sutiko. Paėmęs piniginę, atidavė jÄ Å½. ir toliau nubėgo. Jis bėgo kartu su L. ir L., nes juos vijosi vyras. Ž. sakė, kad L. turi piniginę ir vyras nusivijo L. Ž. paėmė pinigus. Sakė, kad yra 70 Eur.

Viena kupiÅ«ra buvo 20 Eur ir viena 50 Eur. Ž. piniginę pametė prie apleisto pastato ir jie nubėgo. Ž. pinigus įsidėjo į kiÅ¡enę. Pabėgo iki miÅ¡kelio, buvo dviese su Ž. L. nusivedė vyras. L. davė jam 20 Eur ir jis grįžo namo. KitÄ rytÄ gavo iÅ¡ L. žinutę, kad jis grÄ Å¾intų pinigus, nes juos reikia grÄ Å¾inti tai močiutei. Pinigus L. grÄ Å¾ino susitikus prie degalinės. Kaip buvo pasidalinti kiti pinigai jis nežino. Teisiamajame posėdyje liudytojas E. Ž. parodė, kad 2020 metų spalio ar lapkričio mėnesį kartu su P. P. jis važiavo iÅ¡ tėvų į darbovietę ir sustojo netoli parduotuvės „A.“ (duomenys neskelbtini).

Nuėjo prie bankomato ir iÅ¡girdo moters Å¡auksmÄ . Atsisukęs pamatė bėgant du vyrus. Suprato, kad kažkas atsitiko ir jis taip pat ėmė vytis. Bėgant pro autobusų stotį link seno pastato pamatė, kad sučiupo įtariamÄ jį ir visi grįžo prie tos moters aiÅ¡kintis. Pamatė, kad prie parduotuvės yra filmavimo kameros. Tie du vyrai nuėjo į parduotuvę kartu su sulaikytu asmeniu. Pardavėjos pažino tÄ asmenį ir sakė, kad Å¡is vėl prisidirbo. PažiÅ«rėjus kamerų vaizdo įraÅ¡Ä pamatė, kad iÅ¡ tikro ta moteris buvo apiplėšta.

Po to tie vyrai pasiÅ¡alino. Vaikinukas gynėsi, kad to nedarė, jis tada iÅ¡kvietė policijÄ . Moteris Å¡aukė, kad pavogė virÅ¡ Å¡imto eurų. Asmuo, kurį sulaikė, prisiekinėjo, kad nieko nedarė ir nieko nežino. Prie parduotuvės stovėjo du asmenys ir jiems sulaikytasis vaikinas pasakė, kad čia Ž. pavogė. Tuomet jis pasakė, kad ir jo pavardė yra tokia pati. Teisiamajame posėdyje liudytojas A. K. parodė, kad nepamena tikslios datos, bet buvo vasara. Jam paskambino anÅ«kas D. R. ir paklausė, ar galėtų jį parvežti iÅ¡ (duomenys neskelbtini).

Jis buvo užsiėmęs, todėl neskubėjo važiuoti. Po kažkurio laiko vėl paskambino. Sakė, kad reikia paskubėti, kad yra krūmuose už (duomenys neskelbtini) tilto, nes kažkokie „pacanai“ nori jį sumušti. Nuvažiavo ir parvežė jį namo. Anūkas jokių daiktų su savimi neturėjo. Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad 2020 m. spalio 28 d., apie 14 val. 30 min., policijai pranešta, jog (duomenys neskelbtini) aikštėje, vaikinas iš moters atėmė piniginę, vaikinas sulaikytas.

Atvykusiems policijos pareigÅ«nams P. P. paaiÅ¡kino, kad vijosi piniginę iÅ¡ moters pavogusį vaikinÄ , bet kiti vyrai jį pavijo greičiau ir parvedė atgal. Vydamasis matė, kad vaikinų buvo iÅ¡ viso trys. Sulaikytasis – L. T., kuris pareigÅ«nams paaiÅ¡kino, kad pavogti piniginę jam liepė L. Ž., pagrobęs piniginę jÄ atidavė L. Ž., buvusiam kartu su D. R.. L. Ž. pinigus pasiėmė, piniginę iÅ¡metė, kartu su D. R. pabėgo. Piniginė po apžiÅ«ros grÄ Å¾inta L. R. (t. 1, b. l. 32-35, t. 2, b. l. 1-2, 4).

Iš L. R. pareiškimo policijai ir jos duotų parodymų matyti, kad 2020 m. spalio 28 d., apie 14 val. 15 min. (duomenys neskelbtini), jai išėjus iš parduotuvės „A.“ ir beeinant prie automobilio, prie jos iš už nugaros, nuo (duomenys neskelbtini) aikštės pusės, pribėgo jaunuolis, pagrobė jos piniginę ir nubėgo link autobusų stoties. Jai pradėjus šaukti, jaunuolį nusivijo 2 vyrai, kurie matė įvykį. Po kelių minučių vyrai prie jos atvedė jaunuolį ir parnešė piniginę be pinigų.

JÄ apvogęs jaunuolis sakė, kad pavogti piniginę jam liepė Ž., piniginėje buvusius pinigus atidavė Ž. Piniginės vertė 10 Eur, piniginėje buvo 110 Eur popierinėmis kupiÅ«romis ir galimai 8,31 Eur monetomis, asmens tapatybės kortelė, banko kortelė, nuolaidų kortelės (t. 1, b. l. 23-27, t. 2, b. l. 8-9). IÅ¡ daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėjus L. R. piniginę joje rasta L. R. asmens tapatybės kortelė, „Swedbank“ mokėjimo kortelė, „Norfa“ ir „Camelia“ vaistinės nuolaidų kortelės, 8,31 Eur monetomis (t. 2, b. l. 45-48).

IÅ¡ daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä jame užfiksuota moteris prie automobilio, jai darant automobilio deÅ¡ines galines duris iÅ¡ nugaros priėjęs jaunuolis paima iÅ¡ rankos piniginę ir nubėga (t. 2, b. l. 51-52). IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros duomenų matyti, kad įraÅ¡e užfiksuota, jog 2020 m. spalio 28 d. 14 val. 11 min. trys jaunuoliai eina link parduotuvės „A.“ (duomenys neskelbtini). Dviem iÅ¡ jų atsisėdus ant suolo, trečias lieka stovėti. 14 val. 17 min. vienas jaunuolių nueina link parduotuvės „A.“, kiti du perėję į kitÄ gatvės pusę, sustoja ties pastatu (duomenys neskelbtini). 14 val. 18 min. nuo parduotuvės „A.“ link prie pastato (duomenys neskelbtini) stovinčių dviejų jaunuolių, Å¡iedu nueina už pastato, o atbėgusysis grįžta link parduotuvės „A.“ ir atsisėda ant suoliuko. 14 val. 21 min. iÅ¡ automobilio, stovinčio (duomenys neskelbtini), iÅ¡lipę trys vyrai iÅ¡ skirtingų pusių pribėga prie pastato (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 54-55, 57-59).

Anksčiau aptarti ir įrodymais pripažintini duomenys patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku kaltinamasis L. Ž. inicijavo nukentėjusiajai L. R. priklausančios piniginės vagystę. Teisiamojo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas L. T. nurodė, jog L. Ž. jam sakė, kad reikia pinigų, todėl sugalvojo, jog reikia paimti piniginę iÅ¡ močiutės bei liepė L. T. Å¡iÄ piniginę paimti. Å ie L. T. parodymai sutampa su aplinkybėmis, kurias jis nurodė iÅ¡ karto po sulaikymo, t. y. tiek nukentėjusioji L.

R., tiek liudytojas E. Ž. teisme nurodė, jog sulaikytas L. T. tvirtino, kad piniginę pavogti jam liepė L. Ž.. Nors pats L. Ž. tiesiogiai nerealizavo aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių, tačiau piniginei pavogti pasitelkė L. T., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio atsakoma pagal baudžiamuosius įstatymus, todėl remiantis BK 24 straipsnio 3 dalimi, L. Ž. yra laikomas Å¡ios nusikalstamos veikos vykdytoju. Be to, L. Ž. dalyvavimÄ padarant inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ patvirtina ir tai, jog L.

T. pagrobtÄ piniginę iÅ¡ karto perdavė L. Ž., kuris išėmė iÅ¡ jos buvusius pinigus bei juos atitinkamai paskirstė. Teisme apklaustas kaltinamasis L. Ž. taip pat parodė, kad jo draugas L. T. paėmė piniginę, perdavė jam, o jis pasiėmė pinigus ir pabėgo. Byloje surinkti ir BPK nustatyta tvarka teisme iÅ¡tirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje L. Ž., veikdamas per tarpininkÄ , dėl amžiaus neatsakantį pagal baudžiamuosius įstatymus, atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ , padarydamas nukentėjusiajai L.

R. 128,31 Eur turtinę žalÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog kaltinamojo L. Ž. padaryta veika atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip atviroji vagystė. Automobilio vagystė (BK 178 straipsnio 2 dalis) BK 178 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris pagrobė automobilį. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iÅ¡ asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtÄ , juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalÄ .

Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimÄ turtÄ , neabejotinai suvokia, kad paima svetimÄ daiktÄ , numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavÄ , ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamÄ turtÄ ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais.

Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi bÅ«ti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtÄ , nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtÄ . Vagystė paprastai padaroma savanaudiÅ¡kais tikslais, tačiau pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ motyvas ir tikslas nėra bÅ«tini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai. Nustatant kvalifikuotos vagystės sudėtį, bÅ«tina nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius veikos požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis T. B. parodė, kad tikslaus įvykio laiko neprisimena, bet tai nebuvo labai Å¡altas metų laikas. Jis grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Buvo iÅ¡gėręs alkoholio ir užmigo, durys buvo paliktos neužrakintos. Kieme buvo jo automobilis – pilkos spalvos „Opel Astra“ markės, universalas. Automobilyje buvo piniginė, o bagažinėje meÅ¡kerės ir žvejybos įranga. Automobilis buvo užrakintas. TÄ dienÄ pas jį į namus buvo atėjęs D. ir L., kurį pažįsta iÅ¡ matymo.

L. pas jį į namus atsivedė D., su kuriuo jis iÅ¡gėrė. Su D. ir L. apie automobilį nekalbėjo. L. buvo įėjęs į jo namus atsigerti vandens ir matė, kaip ant stalo buvo palikti automobilio raktai. Po to kai iÅ¡gėrė su D., dar buvo išėjęs į miestÄ pas savo mamÄ . Grįžęs į namus užmigo ir atsibudo vakare. Atsibudęs pastebėjo, kad kieme nebėra automobilio, nebuvo ir automobilio raktų. Išėjo į miestÄ , ten sutiko policijos pareigÅ«nus, kuriems pasakė, kad dingo jo automobilis, tačiau policininkai jam liepė iÅ¡siblaivyti.

KitÄ diena atsikėlęs iÅ¡kvietė policijÄ . PrieÅ¡ tai dar skambino savo draugams B., G., klausė jų, gal Å¡ie paėmė jo automobilį ir tokiu bÅ«du norėjo papokÅ¡tauti, bet niekas nieko nežinojo. Jei jis kam nors skolina savo automobilį, tai visada važiuoja kartu. Vėliau jam paskambino pažįstamas V. J. ir pasakė, kad jo automobilis yra (duomenys neskelbtini), Å¡alia L. močiutės V. V. jis pažįsta iÅ¡ matymo. Ji pasakė, kad naktį buvo atvažiavęs L. Ž. su L. ir prašė pinigų.

Kai rado automobilį, meÅ¡kerių ir žvejybos įrangos jame nebebuvo. NesiaiÅ¡kino, kas nuvarė automobilį. L. sakė, kad L. Piniginė su dokumentais buvo likusi automobilyje. Atsisako civilinio ieÅ¡kinio, supranta ieÅ¡kinio atsisakymo pasekmes, pretenzijų kaltinamajam nebeturi. Teisiamajame posėdyje liudytojas L. T. parodė, kad T. B. yra jo kaimynas. Jis atėjo pas B. į „trobÄ â€œ, joje jis buvo vienas. Pamatęs maÅ¡inos raktus, sugalvojo juos paimti, bet B. pamatė ir paklausė jo, kÄ jis čia daro.

Tada B. jo paklausė, ar Å¡is moka vairuoti. Jis B. atsakė, kad L. moka vairuoti. B. pasakė, kad jeigu jie nesudaužys jo maÅ¡inos, gali su ja važiuoti. Jis ir ankščiau yra paėmęs iÅ¡ B. automobilį. Dėl maÅ¡inos su B. jis susitarė virtuvėje, po to abu išėjo į laukÄ , tada atėjo D. BÅ«nant lauke B. jam dar pasakė, kad vakare turės jam grÄ Å¾inti maÅ¡inÄ . D. girdėjo, kaip jis su B. susitarė, kad maÅ¡inÄ jis grÄ Å¾ins vakare. Paskui, sutaręs su B. dėl automobilio, jis nuėjo pas L. ir pasiÅ«lė jam važiuoti pasivažinėti.

Kai su automobilio raktais nuėjo pas L., pasakė jam, kad sutarė su B., jog jis pasiskolins maÅ¡inÄ ir vakare jam jÄ grÄ Å¾ins. L. žinojo, kieno tie rakteliai, nes jau ir ankščiau jie buvo važiavę Å¡iuo automobiliu. Po 5 minučių kartu su L. atėjo pas B. į namus pasiimti automobilio. Kai su L. atėjo paimti maÅ¡inos, D. jau nebebuvo, o B. girtas miegojo savo namuose. B. nematė kaip jie paėmė automobilį. B. pažįsta L., jie tÄ vakarÄ nesikalbėjo. L. vairavo automobilį, o prie „gaidynės“ ir jis truputį pasivažinėjo.

KeletÄ valandų ten buvo palikę automobilį, nes ėjo namo pavalgyti. Po to jie abu automobiliu iÅ¡važiavo pas jo močiutę, netoli jos namų užbuksavo automobilio ratai. Jis sakė močiutei, kad L. nusipirko maÅ¡inÄ . Buvo tÄ vakarÄ atvažiavęs močiutės draugas, bandė iÅ¡traukti maÅ¡inÄ , bet nepavyko. Automobilyje buvo blizgės ir meÅ¡kerės. VienÄ meÅ¡kerę ir porÄ blizgių jis pasiėmė sau, L. nieko neėmė. Kitas meÅ¡keres ir blizges pardavė. Parduoti meÅ¡keres sugalvojo abu.

Už gautus pinigus užsipylė benzino. Su B. atsiskaitė, jis sakė, kad pretenzijų jiems nebeturi. MaÅ¡inos bagažinėje buvo pilna daiktų. Jie paėmė 4 meÅ¡keres ir dėžę blizgių. TÄ meÅ¡kerę, kuriÄ buvo pasilikęs sau, padėjo pas močiutę namie. Po mėnesio B. pasiėmė tÄ meÅ¡kerę iÅ¡ močiutės. Kitas meÅ¡keres pardavė tÄ pačiÄ Ä¯vykio dienÄ . Neįsivaizduoja, kaip pas L. L. atsirado paimti daiktai. Teisiamajame posėdyje V. D. parodė, kad L. T. yra jos anÅ«kas.

L. buvo atvažiavęs su L. ir sakė, kad jeigu ji nori, jie gali nuvežti jÄ Ä¯ parduotuvę. Sakė, kad nusipirko maÅ¡inÄ . Ta maÅ¡ina buvo įklimpusi ir negalėjo iÅ¡važiuoti. L. miegojo pas jÄ namie, o L. miegojo maÅ¡inoje. L. turėjo maÅ¡inos raktus ir sakė, kad nusipirko maÅ¡inÄ iÅ¡ Å¡iukÅ¡lyno už 50 Eur. Ji tuo nepatikėjo. Ji nežinojo, kieno tai automobilis. KitÄ dienÄ atėjo žmogus ieÅ¡koti automobilio, to žmogaus vardo nežino. Jis sakė, kad tie „rupūžės“ nuvarė jo maÅ¡inÄ .

Jis iÅ¡sitraukė maÅ¡inÄ , pasiėmė meÅ¡keres ir iÅ¡važiavo. Teisiamajame posėdyje liudytojas D. T. parodė, kad viskas buvo seniai, tikslaus laiko jau nepamena. Jis ėjo į miestÄ ir sutiko L., kurio pavardės nežino. Turėjo butelį degtinės, kartu su L. nuėjo pas T. B.. L. dabar yra apie 16 metų, tuo metu gal buvo 15 metų. Atėjus pas B., jis kaip tik prie namo rÅ«kė. IÅ¡ pradžių su B. jie gėrė degtinę namie, po to išėjo gerti į laukÄ , kad galėtų parÅ«kyti.

Jie buvo trys – jis, L. ir B. L. kartu su jais negėrė. Apie automobilį nekalbėjo. Kieme tuo metu buvo B. automobilis – pilkas „Opel Astra“. Kai tÄ dienÄ išėjo iÅ¡ B., automobilis dar buvo kieme. Automobilio durelės ir langai buvo uždaryti, automobilio raktų jis nematė. Pas B. užtruko apie valandÄ . Vėliau jis girdėjo, kad kažkas pasivažinėjo su tuo automobiliu. KitÄ dienÄ mieste B. jam pasakojo, kad atsikėlęs, eidamas į tualetÄ pamatė, jog kieme nebėra maÅ¡inos.

Jis sakė, kad nebėra nei raktelių, nei automobilio. Sakė, kad gal kam paskolino, tiksliai nepamena. Vėliau automobilį atgavo, kiek jam žinoma, policija rado automobilį. Negirdėjo, kad B. su L. kalbėtų kažkÄ apie automobilį. Negali pasakyti, ar B. kada buvo kam paskolinęs savo automobilį. Nežino, ar B. L. bÅ«tų paskolinęs automobilį važiuoti. Jeigu buvo „prigėręs“, gal ir galėjo duoti. Matė, kaip L. su B. buvo nuėję į Å¡onÄ , bet kÄ jie kalbėjo, jis negirdėjo.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. N. parodė, kad L. Ž. ir L. T. buvo atėję pas jį į namus papraÅ¡yti, kad jis iÅ¡trauktų maÅ¡inÄ iÅ¡ griovio. Buvo jau sutemę. Tai galėjo bÅ«ti 2020 metų rudenį. Sakė, kad norėjo apsisukti ir įvažiavo. Automobilis buvo įkritęs netoli T. močiutės, prie jo namų einančio keliuko. Traktoriaus akumuliatorius buvo iÅ¡sikrovęs, todėl jis negalėjo užvesti jo ir iÅ¡traukti maÅ¡inos. Buvo priėjęs prie maÅ¡inos, ji buvo nuslydusi nuo kelio ir įkritusi į duobę.

Jis neklausė, iÅ¡ kur jie gavo maÅ¡inÄ . KitÄ dienÄ atvažiavo policija. Teisiamajame posėdyje liudytojas L. L. parodė, kad tiksliai nepamena kada, bet L. Ž. jam pasiÅ«lė pirkti žvejybos reikmenų, jis iÅ¡ Ž. nusipirko blizgių, guminukų. Po kelių dienų iÅ¡ T. B. sužinojo, kad daiktai vogti, jis reikalavo juos grÄ Å¾inti, kaltino, kad tai jis pavogė Å¡iuos reikmenis. Pokalbio metu B. jam taip pat minėjo apie automobilio vagystę, bet apie maÅ¡inos vagystę jis nieko nežino. Girdėjo, kad pavagiant maÅ¡inÄ dalyvavo L.

T.. Žvejybos reikmenis atidavė T. B., nunešė juos į jo namus. Iš T. B. pareiškimo policijai ir jo parodymų matyti, kad 2020 m. lapkričio 7 d., laikotarpiu nuo 11 iki 15 val. iš jo kiemo (duomenys neskelbtini), pavogtas 1 000 Eur vertės automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo paliktas nerakintas, su raktu užvedimo spynoje. Automobilio daiktadėžėje buvo automobilio dokumentai ir piniginė-rankinukas su asmens dokumentais bei banko kortelėmis, bagažinėje – dvi meškerės. 2020 m. lapkričio 7 d. ryte gėrė alkoholį kieme su D. ir A.

Ž. posÅ«niu, gyvenančiu (duomenys neskelbtini). Apie 12 val. D. su Ž. posÅ«niu išėjo į centrÄ , jis pats išėjo pas savo mamÄ R. B., gyvenančiÄ (duomenys neskelbtini). Ä® namus grįžo apie 15 val. Ar kieme tebebuvo jo automobilis, neįsidėmėjo. 2020 m. lapkričio 8 d., tuoj po to, kai jį apklausė policijos pareigÅ«nai, jam paskambinęs V. J. pasiÅ«lė dėl automobilio eiti pasikalbėti pas J. Ž.. Nuėjus, Ž. jam pasakė, kad jo automobilis yra (duomenys neskelbtini) netoli Ž. močiutės namų.

Kartu su A. B. nuvažiavęs į nurodytÄ vietÄ automobilį rado užklimpusį kelkraÅ¡tyje. Automobilio abu bamperiai buvo apgadinti, iÅ¡ automobilio buvo dingusi viena meÅ¡kerė. Ž. močiutė, vadinama „ragana“, sakė, kad automobiliu pas jÄ buvo atvažiavęs L. Ž. ir vyriausias Ž. sÅ«nus, vardu L. Kai policija grÄ Å¾ino jam automobilį, jame nebebuvo žvejybinių reikmenų, kurių bendra vertė 300 Eur. Klausė L. T., kur dingo meÅ¡kerė ir žvejybiniai reikmenys, Å¡is sakė, kad meÅ¡kerė pas močiutę, o žvejybinius reikmenis pardavė L.

L.. IÅ¡ L. L. atgavo žvejybinių reikmenų už 50 Eur. MeÅ¡kerę pasiėmė iÅ¡ L. T. močiutės. Po įvykio automobilis buvo apgadintas (t. 1, b. l. 41-42, t. 2, b. l. 97-98, 103-104). IÅ¡ automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ros duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) lauko kelyje automobilis aptiktas kelkraÅ¡tyje, vairuotojo pusės ratais įklimpęs į gruntÄ , automobilio priekinis ir galinis bamperiai apgadinti, automobilis aptiktas atrakintas su raktu užvedimo spynoje (t. 2, b. l. 74-86).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. J. parodė, kad 2020 m. rudenį (duomenys neskelbtini) sutiko T. B., kuris jam pasakė, jog dingo automobilis, ėjo kviesti policijÄ . Nuėjęs pas J. Ž., papasakojo jai apie dingusį B. automobilį. Ž. paprašė B. paskambinti ir jį pakviesti. Kai B. netrukus atėjo, Ž. pasakė, kad automobilis yra griovyje už (duomenys neskelbtini), prie jos močiutės V. D. namų. Pamanė, kad automobiliu važinėjosi L. T. ir L. Ž.. Kokiomis aplinkybėmis L.

T. su L. Ž. pasiėmė B. automobilį jis nežino (t. 2, b. l. 140-141). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas nurodė, jog kaltinamasis nepripažįsta kaltės dėl T. B. automobilio vagystės, todėl prašė kaltinamÄ jį dėl Å¡io kaltinimo iÅ¡teisinti. Apklaustas teisme pats kaltinamasis L. Ž. nurodė prieÅ¡taringas aplinkybes dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo pavogus T. B. automobilį. Viena vertus, kaltinamasis nurodė pripažįstantis kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, patvirtino, jog kartu su L.

T. atėjo į T. B. namus ir iÅ¡ ten iÅ¡važiavo nukentėjusiojo automobiliu, teigė suprantantis, jog su L. T. paimdami T. B. automobilį ir juo važinėdami elgėsi neteisėtai. Kita vertus, duodamas parodymus L. Ž. aiÅ¡kino, kad jo draugas L. T. atėjo pas jį į namus su T. B. automobilio rakteliais ir pasakė, jog T. B. leido savo automobiliu pasivažinėti iki 3 val. nakties. Pažymėtina, kad iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ aplinkybę nurodė ir kaip liudytojas teisme apklaustas L. T., kuris teisiamojo posėdžio metu parodė, jog T.

B. leido jam pasivažinėti savo automobiliu iki vakaro, todėl jis su T. B. automobilio raktais nuėjo pas L. Ž. ir Å¡iam pasakė, jog T. B. paskolino jam savo automobilį iki vakaro, todėl jie abu grįžo ir pasiėmė automobilį. L. T. aiÅ¡kino, kad pokalbis su T. B. dėl automobilio iÅ¡ pradžių vyko jiems dviem esant namo viduje, o vėliau ir lauke, girdint D. T.. Nors teisme nukentėjusysis T. B. nepatvirtino, jog iÅ¡ tiesų leido L. T. pasinaudoti jo automobiliu, tačiau neneigė, jog kaltinime nurodytÄ dienÄ pas jį į namus buvo atėjęs jo draugas D.

T., su kuriuo jis vartojo alkoholį, o su juo kartu buvo atėjęs ir L. T.. Liudytojas D. T. teigė negirdėjęs, kad T. B. bÅ«tų leidęs L. T. paimti jo automobilį, tačiau posėdžio metu patvirtino matęs, kaip L. T. su T. B. kalbėjosi nuėję į Å¡onÄ , nors ir negirdėjo Å¡io pokalbio turinio. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog nukentėjusysis neneigė aplinkybės, jog aptariamÄ dienÄ , dar iki automobilio dingimo, jis vartojo alkoholį. PareiÅ¡kime policijai nukentėjusysis T.

B. nurodė, kad tÄ pačiÄ dienÄ apie automobilio vagystę policijai nepranešė, nes buvo „stipriai neblaivus“. Teisme apklaustas liudytojas D. T. nurodė, kad kitÄ dienÄ jam kalbantis su T. B., pats T. B. kėlė versijÄ , jog gal kam paskolino savo automobilį, tačiau nepamena kam. Visa tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusysis dėl neblaivumo galėjo ir neatsiminti viso pokalbio su L. T. turinio. Teisiamojo posėdžio metu L. Ž. duotus parodymus sugretinus su liudytojų L. T., D.

T. parodymais, nukentėjusiojo T. B. parodymais bei jo pareiÅ¡kime policijai nurodytomis aplinkybėmis, lieka nepaneigta abejonė, jog bÅ«damas neblaivus, pats nukentėjusysis T. B. galėjo leisti L. T. pasinaudoti jo automobiliu, o L. T., su automobilio rakteliais atėjęs į kaltinamojo namus, tokiÄ informacijÄ galėjo nurodyti L. Ž., tokiu bÅ«du sudarydamas jam pagrindÄ manyti apie jų tariamÄ teisę laikinai pasinaudoti T. B. automobiliu. Nors teisiamojo posėdžio metu nepavyko apklausti liudytojo V. J., su kurio pagalba nukentėjusysis sužinojo automobilio buvimo vietÄ , tačiau ikiteisminio tyrimo metu Å¡io liudytojo teikti parodymai neleidžia daryti iÅ¡vados, jog Å¡iam asmeniui bÅ«tų žinomos automobilio paėmimo iÅ¡ T.

B. kiemo aplinkybės. Pažymėtina, kad byloje esančiais įrodymais nepaÅ¡alinus esamos abejonės, visos abejonės vertinamos kaltinamojo L. Ž. naudai. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad byloje nėra nustatyta, jog kaltinamasis kartu su L. T. bÅ«tų ėmęsi veiksmų, kad transporto priemonė bÅ«tų paslėpta ar bÅ«tų atlikę kitus veiksmus, kurie apsunkintų transporto priemonės suradimÄ ir taip padidintų kaltinamojo galimybę disponuoti transporto priemone kaip savo. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog automobiliu kaltinamasis kartu su L.

T. nuvyko į parkÄ , vėliau vyko pas V. D., siÅ«lė jÄ nuvežti į parduotuvę. Byloje taip pat nėra pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog L. Ž. bÅ«tų pasisavinęs automobilyje buvusiÄ T. B. žvejybinę įrangÄ . Liudytojas L. T. nurodė, kad vienÄ meÅ¡kerę ir porÄ blizgių iÅ¡ automobilio jis pasiėmė sau, o L. Ž. nieko neėmė. Teisme apklaustas liudytojas L. L. teigė, kad iÅ¡ L. Ž. pirko žvejybai skirtų daiktų, nors apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad minėtus daiktus jis pirko iÅ¡ L.

T. (t. 2, b. l. 156-157), todėl vien Å¡io liudytojo prieÅ¡taringi parodymai nėra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra neginčijamai įrodyta, kad paimdamas T. B. automobilį, L. Ž. buvo įsitikinęs, jog grobia T. B. automobilį, neturėdamas jo sutikimo užvaldyti šį turtÄ . Byloje nėra pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo tiesioginę tyčiÄ dėl nusikalstamos veikos padarymo, t. y. kad paimdamas nukentėjusiojo T.

B. automobilį, L. Ž. suvokė, jog automobilį jis pasiima prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ , numatė, kad dėl tokių jo veiksmų nukentėjusysis neteks automobilio, o kaltinamasis automobiliu galės naudotis kaip savo ir norėjo Å¡ių pasekmių (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nesant įrodytos kaltinamojo tiesioginės tyčios, nukreiptos į neteistÄ ir negrįžtamÄ svetimo turto užvaldymÄ ir atitinkamos žalos nukentėjusiajam padarymÄ , kaltinamojo veika neatitinka turto pagrobimo požymių BK 178 straipsnio prasme.

Dėl to darytina iÅ¡vada, jog kaltinamojo veiksmuose nėra BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl kaltinamasis dėl kaltinimo T. B. automobilio vagyste iÅ¡teisintinas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Dėl bausmės skyrimo BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis abi nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas nepilnametis, pilnametystės jis sulaukė perdavus bylÄ Ä¯ teismÄ , todėl jam taip pat taikytini nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, numatyti BK XI skyriuje (BK 81 straipsnio 1 dalis), kurių paskirtis:

1) užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų Å¡ių asmenų amžių ir socialinę brandÄ ;

2) būtų ribojamos laisvės atėmimo bausmės ir didinamos auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybės;

3) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo bÅ«dÄ ir elgesį, derinant baudimÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių Å¡alinimu;

4) sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo (BK 80 straipsnis). Pagal BK 91 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių atsižvelgia į:

1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sÄ lygas;

2) nepilnamečio sveikatos bÅ«klę ir socialinę brandÄ ;

3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumÄ ;

4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Baudžiamasis įstatymas numato, jog už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ asmuo gali bÅ«ti nubaustas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Baudžiamasis įstatymas numato, jog už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ asmuo gali bÅ«ti nubaustas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki Å¡eÅ¡erių metų.

BK 55 straipsnis nustato, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su areÅ¡tu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas areÅ¡to arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimÄ . Kaltinamojo L. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių Å¡ioje byloje nenustatyta. Kaltinamasis L. Ž. padarė du tyčinius nusikaltimus, vienas iÅ¡ jų priskiriamas nesunkių, kitas – apysunkių nusikaltimų kategorijai, abi nusikalstamos veikos baigtos.

Nors teisiamojo posėdžio metu L. Ž. pripažino padaręs Å¡ias nusikalstamas veikas, tačiau savo elgesiui nebuvo pakankamai kritiÅ¡kas, neiÅ¡reiÅ¡kė nuoÅ¡irdaus gailesčio dėl nusikaltimų padarymo, nukentėjusiųjų neatsiprašė, viso proceso metu demonstravo abejingumÄ ir atsainų požiÅ«rį tiek į vykstantį procesÄ , tiek į savo veiksmų vertinimÄ . Nors kaltinamasis yra jauno amžiaus, nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas nepilnametis, tačiau yra baigęs tik 7 klases, Å¡iuo metu niekur nesimoko, nedirba, jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas, reikÅ¡mingas elgesio sutrikimas.

Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės 2020 m. birželio 30 d. nutarimu L. Ž. BK 93 straipsnyje numatytais pagrindais buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. baudžiamuoju įsakymu L. Ž. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Å is baudžiamasis įsakymas Å¡iuo metu dar nėra įsiteisėjęs, todėl kaltinamasis laikomas teisiamu pirmÄ kartÄ . Kaltinamasis anksčiau yra baustas administracine tvarka, nusikaltimų padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Aptartos aplinkybės rodo besiformuojančias neigiamas kaltinamojo antivisuomenines nuostatas, visuotinai priimtų elgesio taisyklių ir teisės aktų reikalavimų ignoravimÄ . Atitinkamai tai leidžia teigti, kad ankstesnis baudžiamasis procesas, kuris buvo nutrauktas, prokurorės 2020 m. birželio 30 d. nutarimu paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas, nebuvo pakankami, kad atgrasytų kaltinamÄ jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog bausmės tikslai galėtų bÅ«ti pasiekti paskyrus kaltinamajam bausmę, nesusijusiÄ su jo laisvės atėmimu. Ä®vertinęs aptartas aplinkybes, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis, padarytų veikų pobÅ«dį ir jų padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai už BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymÄ bus pasiekti L.

Ž. paskyrus bausmės rūšį, susijusiÄ su trumpalaikiu jo laisvės atėmimu – areÅ¡to bausmę (BK 49 straipsnis, 90 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nustatant areÅ¡to bausmės terminÄ atsižvelgtina į tai, jog veikos padarytos kaltinamajam dar esant nepilnamečiui, į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , padarytų veikų pobÅ«dį, ankstesnį kaltinamojo atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Atsižvelgiant į tai, L. Ž. skirtinos areÅ¡to bausmės terminas nustatytinas didesnis, nei nepilnamečiams skiriamos Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis, t. y. 30 parų areÅ¡to už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ ir 40 parų areÅ¡to už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ . Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir galutinė subendrinta bausmė L. Ž. nustatytina 45 paros areÅ¡to (BK 90 straipsnio 4 dalis).

BK 92 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam areÅ¡to bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vieno mėnesio iki devynių mėnesių ir paskirti jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ nepilnamečio buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiÅ«ra teismas gali paskirti nepilnamečiui vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas Å¡io kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, iÅ¡skyrus atidavimÄ Ä¯ specialiÄ auklėjimo įstaigÄ , ir nustatyti laikÄ , per kurį nepilnametis turi jas įvykdyti.

Nagrinėjamu atveju L. Ž. yra nuteisiamas subendrinta 45 parų areÅ¡to bausme už nesunkaus ir apysunkio nusikaltimo padarymÄ . Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog L. Ž. skiriamos bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismo nuomone, L. Ž. paskirtos areÅ¡to bausmės terminas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis, intensyvi priežiÅ«ra, teismo skiriamos pareigos sudarys sÄ lygas kaltinamÄ jį drausminti ir sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo bei bus adekvati, proporcinga ir teisinga priemonė bausmės paskirčiai įgyvendinti.

Kartu tai sudarys nuteistajam galimybę savo elgesiu įrodyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir be realaus jos atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymas atidėtinas 9 mėnesiams, skiriant jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ ir BK 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones (BK 92 straipsnio 1, 4, 5 dalys). Dėl civilinių ieÅ¡kinių BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. Ikiteisminio tyrimo metu L. Ž. buvo pareikÅ¡tas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys dėl 141,09 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 179-183). Dėl kaltinamojo veiksmais padarytų sužalojimų nukentėjusiajam R. G. buvo suteiktos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, kurios buvo apmokėtos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktų paslaugų kaina – 141,09 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis Å¡iuo metu jau yra pilnametis, kaltinamÄ jį pripažinus kaltu dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai, Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iÅ¡ kaltinamojo priteistina 141,09 Eur turtinei žalai atlyginti.

Teisme taip pat buvo pareikštas nukentėjusiojo T. B. civilinis ieškinys dėl 1 300 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 4, b. l. 26-27). Teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2021 m. rugsėjo 17 d., nukentėjusysis pareiškė, jog atsisako ieškinio ir patvirtino, jog ieškinio atsisakymo pasekmės jam yra žinomos. Kadangi pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nepažeidžia civilinio ieškovo ir (ar) kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimtinas ir bylos dalis dėl T.

B. civilinio ieškinio nutrauktina (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, BPK 115 straipsnio 1 dalis). Dėl kitų klausimų Kaltinamajam L. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas (2020 m. lapkričio 12 d. nutarimas), intensyvi priežiūra (2022 m. birželio 6 d. nutartis) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos. 2020 m. lapkričio 12 d. nutarimu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti, panaikintina, nes kaltinamasis šiuo metu jau yra pilnametis.

Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 daktiloskopinė plokÅ¡telė (pakuotė Nr. 1), marÅ¡kinėlių dalis (pakuotė Nr. 2), kepurė su snapeliu (pakuotė Nr. 3), biologinio (DNR lytėjimo) pėdsako nuoplova (pakuotė Nr. 4), 1 gipso iÅ¡lieja su avalynės pėdsaku (pakuotė Nr. 5), 3 vnt. stiklainių su kvapų pėdsakais, saugomi Klaipėdos AVPK pagal 2021 m. sausio 6 d. kvitÄ serija BBB Nr. 039691, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (t. 2, b. l. 91-94).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinių diskų laikmenos, perduotos teismui kartu su byla (9 vnt.), paliktinos saugoti byloje. Proceso išlaidų nėra. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, 307 straipsnio 1, 4 dalimis, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : L. Ž. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl T.

B. automobilio vagystės), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. L. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 30 parų areÅ¡to bausmę. L. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl L. R. piniginės vagystės) ir paskirti jam 40 parų areÅ¡to bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir galutinę subendrintÄ bausmę L.

Ž. paskirti 45 paras areÅ¡to. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1, 4 dalimis, L. Ž. paskirtos 45 parų areÅ¡to bausmės vykdymÄ atidėti 9 mėnesiams, paskiriant jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis jo gyvenamojoje vietoje nuo 21.00 val. iki 6.00 val. Paskirti L. Ž. Å¡ias auklėjamojo poveikio priemones: - 100 valandų nemokamų auklėjamojo pobÅ«džio darbų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamÄ jį pobÅ«dį, nustatant 6 mėnesių Å¡ios auklėjamojo poveikio priemonės įvykdymo terminÄ , skaičiuojamÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; - elgesio apribojimÄ , įpareigojant L.

Ž. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu arba darbu, taip pat įpareigojant jį visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį mokytis arba dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iÅ¡ L. Ž. 141,09 Eur turtinei žalai atlyginti. Priimti civilinio ieÅ¡kovo T. B. atsisakymÄ nuo civilinio ieÅ¡kinio dėl 1 300 Eur turtinės žalos atlyginimo ir Å¡iÄ bylos dalį nutraukti.

L. Ž. paskirtas kardomÄ sias priemones – dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimÄ ir intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Panaikinti 2020 m. lapkričio 12 d. nutarimu L. Ž. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – nepilnamečio atidavimÄ prižiÅ«rėti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 daktiloskopinę plokÅ¡telę (pakuotė Nr. 1), marÅ¡kinėlių dalį (pakuotė Nr. 2), kepurę su snapeliu (pakuotė Nr. 3), biologinio (DNR lytėjimo) pėdsako nuoplovÄ (pakuotė Nr. 4), 1 gipso iÅ¡liejÄ su avalynės pėdsaku (pakuotė Nr. 5), 3 vnt. stiklainių su kvapų pėdsakais, saugomus Klaipėdos AVPK pagal 2021 m. sausio 6 d. kvitÄ serija BBB Nr. 039691, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Kompaktinius diskus, pridėtus prie bylos (9 vnt.), palikti saugoti baudžiamojoje byloje. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus. Teisėjas Žilvinas Jaraminas