Legislator Case Law & Legislation
2a3e158f-e33b-44cf-96b3-35e9b8c5fcb5 AI generated

2a3e158f-e33b-44cf-96b3-35e9b8c5fcb5 · Kauno apylinkės teismas

Case Number 2a3e158f-e33b-44cf-96b3-35e9b8c5fcb5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Pripažinti negaliojančia 2014-12-22 notarės R. B. iÅ¡duoto paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. 2386 dalį, kuria atsakovui J. I. paveldėjimo pagal įstatymÄ pagrindu perėjo nuosavybės teisė į 1/12 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini)2.             Pripažinti negaliojančia 2014-12-22 notarės R. B. iÅ¡duoto paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. 2386 dalį, kuria atsakovui J.

Legislator headnote

AI generated

2a3e158f-e33b-44cf-96b3-35e9b8c5fcb5 · Kauno apylinkės teismas: T. turėjo sveikatos problemų, sirgo onkologine liga. Todėl ji kartu su broliais atsakovais A. I. ir J. I. susitarė, kad Å¡ie sutvarkys A. I. palikimo priėmimo klausimus visų įpėdinių vardu. Ji labai pasitikėjo savo broliais, tačiau jie palikimo priėmimo klausimus notariÅ¡kai susitvarkė tik savo naudai ir apie tai neinformavo savo sesers, o ieÅ¡kovė Å¡iÄ aplinkybę iÅ¡siaiÅ¡kino tik po R. T. mirties. R. T. sveikatos bÅ«klė neleido jai visapusiÅ¡kai įsigilinti į palikimo priėmimo procedÅ«rÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2-507-475/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24124-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.2.4.11; 3.1.7.6; 2.5.3(S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 7 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Virginija Simanavičienė, sekretoriaujant Justinai Brazaitytei,dalyvaujant ieÅ¡kovės A. H. atstovei advokatei V. L., atsakovams A. I. ir J. I., jų atstovui advokatui V. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kovės A.

H. ieÅ¡kinį ir pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo atsakovams A. I. ir J. I. dėl paveldėjimo teisės liudijimų dalies pripažinimo negaliojančiomis, juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo bei termino atnaujinimo palikimui priimti, trečiasis asmuo R. B.. Teismas n u s t a t ė : Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka IeÅ¡kovė A. H. (toliau – ieÅ¡kovė) 2016 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (el. bylos kopijos t. 1 b. l. 3-11), kurio dalykÄ 2017-07-20 patikslino ir papildė (el. bylos kopijos t. 2 b. l. 111-112).

Galutiniais sutikslintais reikalavimais ieškovė teismo prašo:

1. Pripažinti negaliojančia 2014-12-22 notarės R. B. iÅ¡duoto paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. 2386 dalį, kuria atsakovui J. I. paveldėjimo pagal įstatymÄ pagrindu perėjo nuosavybės teisė į 1/12 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini)2.             Pripažinti negaliojančia 2014-12-22 notarės R. B. iÅ¡duoto paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. 2386 dalį, kuria atsakovui J.

I. paveldėjimo pagal įstatymÄ pagrindu perėjo nuosavybės teisė į 1/2 dalį statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kluonÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo statinius, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)3.             Pripažinti negaliojančia 2014-12-22 notarės R.

B. iÅ¡duoto paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. 2388 dalį, kuria atsakovui A. I. paveldėjimo pagal įstatymÄ pagrindu perėjo nuosavybės teisė į 1/12 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini)4.             Pripažinti negaliojančia 2014-12-22 notarės R. B. iÅ¡duoto paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. 2388 dalį, kuria atsakovui A. I. paveldėjimo pagal įstatymÄ pagrindu perėjo nuosavybės teisė į 1/2 dalį statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kluonÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)5.             Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad R.

T., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti;6.             Atnaujinti terminÄ ieÅ¡kovei A. H. jos motinos R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimui priimti;7. Pripažinti negaliojančia 2015-09-24 notarės R. B. iÅ¡duoto paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. 2121 dalį, kuria atsakovai J. I. ir A. I. lygiomis dalimis paveldėjo A. I. priklausančiÄ neiÅ¡mokėtos kompensuojamosios senatvės pensijos sumÄ 200,19 Eur.Reikalavimai grindžiami tuo, kad (duomenys neskelbtini) mirė A.

I., a. k. (duomenys neskelbtini) kuri turėjo tris vaikus: atsakovus A. I., Jokio I. ir ieÅ¡kovės motinÄ R. T.. A. I. palikimÄ sudarė: ½ dalis žemės sklypo, u. n. (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini) ½ dalis žemės sklypo, u. n. (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini) statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (Gyvenamasis namas, u. n. (duomenys neskelbtini) tvartas, u. n. (duomenys neskelbtini) kluonas, u. n. (duomenys neskelbtini) daržinė, u. n. (duomenys neskelbtini) klėtis, u. n. (duomenys neskelbtini) Å«kio pastatas, u. n. (duomenys neskelbtini) kiemo statiniai, u. n. (duomenys neskelbtini) A.

I. 2002-10-01 buvo sudariusi testamentÄ , kuriuo savo turtÄ padalino visiems trims vaikams. A. I. duktė R. T. mirė (duomenys neskelbtini) IeÅ¡kovė yra vienintelė velionės R. T. duktė. R. T. po savo motinos A. I. mirties (duomenys neskelbtini) iki savo mirties (duomenys neskelbtini) gyveno name (duomenys neskelbtini) kaime (velionės A. I. palikimo dalis), jį valdė ir iÅ¡laikė, rÅ«pinosi kitais Å¡iame sklype esančiais statiniais, mokėjo komunalinius mokesčius, t. y. savo motinos palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama valdyti, todėl tai sudaro pagrindÄ nustatyti palikimo priėmimo faktÄ .

Visi CK 5.50 straipsnyje nurodyti palikimo priėmimo bÅ«dai lygiaverčiai ir asmeniui faktiÅ¡kai pradėjus valdyti turtÄ nėra bÅ«tina kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo. Faktas, kad atsakovai J. I. ir A. I. priėmė palikimÄ , nustatytu terminu kreipėsi į notarÄ , neatėmė iÅ¡ ieÅ¡kovės motinos R. T. teisės priimti palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti. Kadangi ieÅ¡kovės motina R. T. priėmė palikimÄ po savo motinos A. I. mirties pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti, ji priėmė visÄ A.

I. palikimÄ , nes palikimo neleidžiama priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis. Kadangi R. T. priėmė palikimÄ pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti, tai yra teisėtas palikimo priėmimo bÅ«das, atsakovams iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimai pagal įstatymÄ , ieÅ¡kinyje nurodytose dalyse yra iÅ¡duoti neteisėtai, todėl turi bÅ«ti tose dalyse pripažinti negaliojančiais. R. T. niekada neatsisakė jai testamentu paliktos A. I. palikimo dalies (nei notarine tvarka, nei kitokia forma). Be to, ir atsakovai, teikdami pareiÅ¡kimÄ notarui patvirtino, kad kitas jiems žinomas paveldėtojas yra R.

T.. Palikimo atsisakymas yra vienaÅ¡alis sandoris, įforminamas notariniu pareiÅ¡kimu. Notarinėje knygoje yra aiÅ¡kiai užregistruoti atsakovų J. I. ir A. I. pas notarÄ atlikti veiksmai: tai 2014-12-22 iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimai ir pagal testamentÄ ir pagal įstatymÄ ; bei 2014-12-16 registruotas A. I. pareiÅ¡kimas priimti palikimÄ , ir 2014-11-10 registruotas J. I. pareiÅ¡kimas dėl palikimo priėmimo. Jei R. T. atsisakymo nuo palikimo nebuvo registruota. Paveldėjimo byla tvarkinga, lapai sunumeruoti, jokio atsisakymo nėra.

R. T. turėjo sveikatos problemų, sirgo onkologine liga. Todėl ji kartu su broliais atsakovais A. I. ir J. I. susitarė, kad Å¡ie sutvarkys A. I. palikimo priėmimo klausimus visų įpėdinių vardu. Ji labai pasitikėjo savo broliais, tačiau jie palikimo priėmimo klausimus notariÅ¡kai susitvarkė tik savo naudai ir apie tai neinformavo savo sesers, o ieÅ¡kovė Å¡iÄ aplinkybę iÅ¡siaiÅ¡kino tik po R. T. mirties. R. T. sveikatos bÅ«klė neleido jai visapusiÅ¡kai įsigilinti į palikimo priėmimo procedÅ«rÄ .

Ji sirgo onkologine liga, jautė silpnumÄ , nuovargį ir skausmÄ . 2015 m. gruodį ji buvo paguldyta stacionariam gydymui į ligoninę, kur su trumpomis pertraukomis iÅ¡buvo iki pat savo mirties. Visos Å¡ios aplinkybės bei į bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad R. T. priėmė savo motinos A. I., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti. Nustačius minėtÄ juridinį faktÄ , ieÅ¡kovei turėtų bÅ«ti atnaujintas terminas palikimui priimti, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių.

Pirma, ieÅ¡kovė gyvena Vokietijoje, todėl susisiekimas, palikimo priėmimo bei su tuo susijusių klausimų tvarkymas fiziÅ¡kai bÅ«nant Vokietijoje yra kur kas sudėtingesnis, nei gyvenant Lietuvoje. Antra, ieÅ¡kovė turėjo rimtų sveikatos problemų. Be to, 2016 m. birželio mėnesį ieÅ¡kovė susilaukė naujagimio. Atsakovai su ieÅ¡kove visiÅ¡kai nebendravo, todėl nesuteikė jai reikalingos informacijos, susijusios su R. T. bei A. I. palikimo priėmimu. Be to, nepaisant sveikatos bÅ«klės bei kitų nepalankių aplinkybių, ieÅ¡kovės valia priimti motinos palikimÄ buvo aiÅ¡kiai suformuota, nes ji 2016-07-16 sudarė įgaliojimÄ palikimui priimti.

IeÅ¡kovės įgaliotinis nuvykęs į notarų biurÄ sužinojo, kad notaras atostogauja, o advokatų kontoroje jis sužinojo, kad ieÅ¡kovės vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto nėra, o terminas palikimui priimti jau pasibaigęs, todėl buvo nuspręsta teikti ieÅ¡kinį teismui. IeÅ¡kovė į teismo posėdį neatvyko, jÄ atstovauja jos atstovė advokatė V. L.. IeÅ¡kovės atstovė advokatė V. L. ieÅ¡kinį palaikė jame nurodytais motyvais, pagrindė juos teisniais argumentais ir prašė ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Papildomai akcentavo, kad ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti tenkinamas pilnai, nes įrodytas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teisės aiÅ¡kinimo praktikÄ , kad, kai palikimÄ sudaro gyvenamasis namas, faktiÅ¡kas jo valdymas reiÅ¡kia apsigyvenimÄ name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimÄ tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiÅ«rÄ , prievolių, susijusių su namu, vykdymÄ (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimÄ ir pan. R. T. po savo motinos A.

I. mirties (duomenys neskelbtini) iki savo mirties (duomenys neskelbtini) gyveno name (duomenys neskelbtini) kaime (velionės A. I. palikimo dalis), jį valdė ir iÅ¡laikė, rÅ«pinosi kitais Å¡iame sklype esančiais statiniais, mokėjo komunalinius mokesčius. R. T. asmeniÅ¡kai ir betarpiÅ¡kai su brolių pagalba nukarÅ¡ino testatorę A. I.. Visi CK 5.50 straipsnyje nurodyti palikimo priėmimo bÅ«dai lygiaverčiai ir asmeniui faktiÅ¡kai pradėjus valdyti turtÄ nėra bÅ«tina kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo.

Faktas, kad atsakovai J. I. ir A. I. priėmė palikimÄ , nustatytu terminu kreipėsi į notarÄ , neatėmė iÅ¡ ieÅ¡kovės motinos R. T. teisės priimti palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti. Be to, R. T. niekada neatsisakė jai testamentu paliktos A. I. palikimo dalies (nei notarine tvarka, nei kitokia forma). O kasacinio teismo suformuota praktika, kad jeigu įpėdinis valdo palikėjo turtÄ po jo mirties kaip savo, notarinio atsisakymo nuo palikimo nebuvimo faktas yra svarbus kriterijus vertinant įpėdinio valiÄ priimti palikimÄ , t. y. atsisakymo nuo palikimo nebuvimas suponuoja valios priimti palikimÄ buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-12-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2013, ir joje nurodyta praktika).

Pažymėjo, kad atsakovai, teikdami pareiÅ¡kimÄ notarui patvirtino, kad kitas jiems žinomas paveldėtojas yra R. T.. Paveldėjimo byla tvarkinga, lapai sunumeruoti, jokio atsisakymo nėra. Be to, bylos medžiaga leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog J. I. ir A. I. vengė, slėpė palikimo klausimų aiÅ¡kinimosi po R. T. mirties su A. H.. Nors J. I. ir teigia buvus gerus, taikius santykius, tačiau kodėl nebuvo įgyvendinta velionės A. I. testamente nurodyta valia palikti R. T. turto, paaiÅ¡kinti negalėjo (19:32).

IeÅ¡kovės atstovės nuomone, labiau tikėtina ir akivaizdu, kad velionė R. T. pasitikėjo savo broliais, kad pastarieji sutvarkytų palikimo dokumentus, nes, pirma, ji jais pasitikėjo, antra, jai dėl sveikatos bÅ«klės savarankiÅ¡kai tÄ atlikti buvo sudėtinga. J. R. T. buvo nuvykusi pas notarÄ , tačiau jos pareiÅ¡kimo dėl atsisakymo nėra, tai vienareikÅ¡miÅ¡kai laikytina, kad jei jau tokio pareiÅ¡kimo nesurašė, tai R. T. neturėjo valios atsisakyti palikimo ir dėl Å¡ios priežasties tokio pareiÅ¡kimo dėl atsisakymo nuo palikimo ir neįformino.

Tiek ir broliai, tiek ir R. T. žinojo, kad yra testamentas. Turtas tarp vaikų buvo A. I. testamentu padalintas. R. T. pilnai nukarÅ¡ino testatorę, o savo dukrÄ ieÅ¡kovę A. H. mylėjo ir ja rÅ«pinosi. Atsakovai teigia, kad R. T. tariamai atsisakiusi palikimo dėl to, kad broliai prižiÅ«rėjo R. T., santykiai su dukra buvo nekokie, dukra ja nesirÅ«pino. Tačiau Å¡iuos parodymus paneigia kiti įrodymai. Eilė nesuinteresuotų asmenų liudijo, kad R. T. ir dukters A. H. santykiai buvo Å¡ilti, paremti meile, rÅ«pesčiu, pasitikėjimu.

Pažymėjo, kad atsakovų nenoras duoti palikimo dalies susijęs daugiau su faktu, kad A. H. su jais nebendrauja, tačiau pažymėjo, kad bendravimas nutrÅ«ko atsakovams ignoravus Aurelijos Å¡eiminį pasirinkimÄ su kitataučiu, kas ieÅ¡kovei buvo itin skaudi tema. Kadangi reikalavimas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ pilnai įrodytas, todėl jis tenkintinas. Tenkintini ir kiti iÅ¡ Å¡io fakto nustatymo kylantys reikalavimai – atitinkamų paveldėjimo teisės liudijimų dalių pripažinimas negaliojančiais.

Tenkinus Å¡iuos reikalavimus, turėtų bÅ«ti tenkinamas ir ieÅ¡kovės reikalavimas dėl termino atnaujinimo palikimui priimti po jos motinos R. T. mirties. Ä®statyme numatytÄ 3 mėnesių terminÄ palikimui priimti ieÅ¡kovė praleido dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių, kurias patvirtina pateikti įrodymai. IeÅ¡kovė gyvena Vokietijoje, todėl akivaizdu, kad susisiekimas, palikimo priėmimo bei su tuo susijusių teisinių klausimų tvarkymas fiziÅ¡kai bÅ«nant Vokietijoje yra kur kas sudėtingesnis, nei gyvenant Lietuvoje.

Po savo motinos R. T. mirties (duomenys neskelbtini) ieškovė turėjo sveikatos problemų, kuriuos patvirtina pažyma apie nedarbingumo laikotarpius, iš kurios matyti, kad: 2016-04-19 - 2016-04-22 ieškovė gulėjo ligoninėje. Diagnozuota nuo lengvos iki sunkios preeklampsijos, sudėtingas nėštumas, tulžyje rasti akmenys; 2016-05-04 – 2016-05-10 ieškovė gulėjo ligoninėje. Diagnozuota sudėtingas nėštumas, ezofagitas, tulžies akmenys; 2016-06-04 – 2016-06-07 ieškovė gulėjo ligoninėje.

IeÅ¡kovė pagimdė antrÄ jį vaikÄ . Diagnozuotas sudėtingas nėštumas, geležies stokos anemija. 2016-06-22 – 2016-07-04 ieÅ¡kovė gulėjo ligoninėje dėl Å«maus pankreatito. Be to, naujagimio atsiradimas lėmė rutinos pokyčius, nuovargį, organizmui po gimdymo reikėjo atsigauti, todėl pirmuosius mėnesius po gimdymo ieÅ¡kovė visÄ savo laikÄ skyrė naujagimio priežiÅ«rai ir savo sveikatai. Atsakovų veiksmai buvo nepateisinami ir sukėlė ieÅ¡kovei papildomus rÅ«pesčius ir užtruko laiko.

Atsakovai nesuteikė ieÅ¡kovei informacijos, susijusios su R. T. bei A. I. palikimu, tiksliau, atsakovai iÅ¡ viso su ieÅ¡kove nebendrauja. Todėl visus prie ieÅ¡kinio pridedamus įrodymus ieÅ¡kovė bei jos atstovai rinko iÅ¡ atsakingų valstybės institucijų. Informacijos rinkimas užtruko nemažai laiko. Nepaisant sveikatos bÅ«klės bei kitų nepalankių aplinkybių, ieÅ¡kovės valia buvo aiÅ¡kiai suformuota priimti palikimÄ : ji 2016-07-16 sudarė įgaliojimÄ palikimui priimti, o sudarant įgaliojimÄ terminas priimti palikimÄ dar nebuvo pasibaigęs. IeÅ¡kovės įgaliotinis nuvykęs pas notarÄ buvo informuotas, kad jis atostogauja, todėl ieÅ¡kovės įgaliotinis kreipėsi teisinės pagalbos į advokatų kontorÄ , kur sužinojo, kad ieÅ¡kovės motinos vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto nėra, o terminas palikimui priimti – pasibaigęs, todėl buvo nuspręsta teikti ieÅ¡kinį teismui.

Visos Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių ir pateisinančių priežasčių ir turėtų bÅ«ti atnaujintas. Atsakovai su pareiktu ieÅ¡kiniu nesutinka. Atsiliepime (e. bylos t. 1 b. l. 97-101) nurodė tokius pagrindinius nesutikimo argumentus: ieÅ¡kovės motina R. T. notarinės formos pareiÅ¡kimu atsisakė priimti A. I. palikimÄ , ji nepriėmė palikimo, atsakovai elgėsi sÄ Å¾iningai priimdami savo motinos mirties palikimÄ ir nėra teisinio pagrindo atnaujinti terminÄ ieÅ¡kovei priimti palikimÄ po R.

T. mirties. 2002-10-01 A. I. sudarė oficialųjį testamentÄ , kuriuo savo turtÄ padalino visiems trims vaikams, tačiau ieÅ¡kovės motina R. T. laisva valia, notarinės formos pareiÅ¡kimu, atsisakė priimti A. I. palikimÄ . Tas dokumentas turi bÅ«ti paveldėjimo byloje. R. T. laisva valia atsisakius priimti savo motinos A. I. palikimÄ , tÄ palikimo dalį galėjo ir teisėtai priėmė atsakovai, nes jie buvo pirmos eilės įpėdiniai. Be to, atsakovams žinoma aplinkybė, kad ieÅ¡kovė nesirÅ«pino savo motina, jos neprižiÅ«rėjo gydymo įstaigoje, tai darė tik jos broliai – atsakovai.

Tai rodo ir ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė neteisingai nurodo paskutinio jos motinÄ gydžiusio gydytojo pavardę, nes galimai net nežinojo, kas jÄ gydė, todėl, kad ja nesirÅ«pino. Remiantis Å¡iomis aplinkybėmis darytina iÅ¡vada, kad palikimo ji nepriėmė todėl, kad nenorėjo jo palikti dukrai, kuri ja nesirÅ«pino. Nesutinka, kad ieÅ¡kovė savo motinos palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai jį pradėjusi valdyti. Kadangi ji palikimo notariÅ¡ka forma atsisakė, todėl aplinkybė, jog ji faktiÅ¡kai priėmė palikimÄ pradėjusi jį valdyti, teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡minga.

Be to, R. T. fiziÅ¡kai negalėjo priimti palikimo faktiÅ¡kai jį pradėdama valdyti, kadangi turėjo rimtų sveikatos problemų. TÄ nurodė ir pati ieÅ¡kovė, todėl ji fiziÅ¡kai nebÅ«tų galėjusi pasirÅ«pinti tokiu dideliu Å«kiu. O vien tai, kad po motinos mirties ji liko ir toliau gyventi savo motinos name, visiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad ji priėmė savo motinos palikimÄ pradėjusi jį valdyti. BÅ«tent atsakovai faktiÅ¡kai valdė, prižiÅ«rėjo Å«kinius pastatus, juos remontavo, tvarkė aplinkÄ , genėjo medžius, mokėjo mokesčius ir kt.

Taip pat jie rÅ«pinosi ir R. T. sveikata, jÄ prižiÅ«rėjo, vežė pas gydytojus, lankė gydymo įstaigose, pirko vaistus. Visa tai rodo, kad ne R. T., o atsakovai priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai jį pradėję valdyti. KategoriÅ¡kai nesutinka, jog atsakovų veiksmai priimant savo motinos palikimÄ buvo nesÄ Å¾iningi. IeÅ¡kovė, nurodžiusi tokias aplinkybes, jas turėjo įrodyti, tačiau to nepadarė, todėl jos teiginiai dėl nesÄ Å¾iningų atsakovų veiksmų turi bÅ«ti atmesti. Taip pat nurodė, kad nėra teisinio pagrindo ieÅ¡kovei atnaujinti terminÄ palikimui priimti po jos motinos mirties.

Teismo posėdyje atsakovai savo pozicijos nepakeitė, palaikė savo atsiliepimÄ jame nurodytais motyvais ir prašė ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovų atstovas advokatas V. L. atsakovų atsiliepimÄ palaikė jame nurodytais motyvais, pagrindė juos teisiniais argumentais ir prašė ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Papildomai akcentavo, kad A. I. vaikai – J. I., A. I., R. T. – kelis kartus, o paskutinį kartÄ â€“ 2014-12-16 dienÄ visi kartu vyko pas notarę R.

B. tvarkyti palikimo priėmimo reikalų. IÅ¡ paveldėjimo bylos matyti, kad J. I. palikimÄ priėmė 2014-11-10 pareiÅ¡kimu apie palikimo priėmimÄ , o atsakovas A. I. palikimÄ priėmė 2014-12-16 pareiÅ¡kimu apie palikimo priėmimÄ . Abu atsakovai pareiÅ¡kimuose nurodė, kad palikimÄ priima, kita įpėdinė pagal testamentÄ â€“ R. T., tačiau paveldėjimo byloje nėra R. T. pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ . 2014-12-22 dienÄ notarė R. B., remdamasi jai pateiktais ir pačios surinktais dokumentais, iÅ¡davė atsakovams paveldėjimo teisės liudijimus pagal testamentÄ ir pagal įstatymÄ . 2015-09-24 dienÄ notarė papildomai iÅ¡davė paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Nr. 2121, kuriuo atsakovams J.

I. ir A. I. lygiomis dalimis pagal įstatymÄ perėjo nuosavybės teisė į senatvės pensijÄ . Ä®raÅ¡ai apie visus atsakovams iÅ¡duotus paveldėjimo teisės liudijimus į visÄ A. I. mirties dienÄ turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , įskaitant ir tÄ , kuris testamentu buvo paliktas R. T., Nekilnojamojo turto registre padaryti 2014-12-22 dienÄ , o nuosavybės teisės į šį turtÄ buvo įregistruotos 2015-01-06 dienÄ . N. R. T., nei ieÅ¡kovė minėtų paveldėjimo teisės liudijimų neginčijo. (duomenys neskelbtini) dienÄ mirė R.

T.. 2016-07-16 dienÄ ieÅ¡kovė iÅ¡davė įgaliojimÄ S. H. sudaryti su advokatu sutartį dėl teisinių paslaugų, kurios pagrindu bÅ«tų atstovaujami jos interesai dėl palikimo, atsiradusio po jos motinos R. T. mirties, priėmimo, kuriÄ jis sudarė tik 2016-11-07. IeÅ¡kinys teisme pareikÅ¡tas tik 2016-11-23. IeÅ¡kovė savo ieÅ¡kinį grindžia tuo, neva R. T. iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priimti savo motinos A. I. palikimÄ , pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti, ir jokiais veiksmais neatsisakė jai testamentu paliktos palikimo dalies, todėl paveldėjimo teisės liudijimai yra neteisėti, tačiau visi minėti ieÅ¡kovės teiginiai neatitinka tikrovės bei prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams.

Pirmiausia, R. T. nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo, be to R. T. nepriėmė ir netgi fiziÅ¡kai neketino priimti palikimo faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. Nėra ginčo, jog ieÅ¡kovės motina po A. I. mirties ir toliau liko gyventi jos name, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, jog ji priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti. Å ioje byloje yra įrodytas tik R. T. veiksmų faktas – gyvenimas sodyboje po motinos A. I. mirties, tačiau nėra įrodytas veiksmų pobÅ«dis – nėra duomenų apie R.

T. asmenines investicijas į turtÄ , atliktus darbus, kuriais ji bÅ«tų siekusi iÅ¡saugoti ar iÅ¡laikyti motinai priklausiusį turtÄ , kitų įpėdinių teisių kvestionavimÄ . R. T. naudojimasis sodyba (gyvenimas joje) kitų įpėdinių – atsakovų – sutikimu nepagrindžia R. T. valios teisę naudotis daiktu perkelti į kokybiÅ¡kai naujÄ stadijÄ â€“ naudojimÄ si, valdymÄ ir disponavimÄ . IeÅ¡kovė neįrodė, kad R. T. po motinos mirties jos turtÄ prižiÅ«rėjo, į jį investavo, mokėjo mokesčius, susijusius su turtu, ir pan.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad R. T. turėjo rimtų sveikatos problemų – sirgo onkologine liga, nuosavo turto neturėjo, jos pajamos buvo tik apie 100 Eur/mėn. invalidumo pensija. JÄ pačiÄ iÅ¡laikė tiek ieÅ¡kovė, kartais pervesdama į jos banko sÄ skaitÄ smulkias pinigų sumas arba mokėdama už mobilųjį telefonÄ , tiek atsakovai, pirkdami jai drabužius, vaistus, veždami jÄ pas daktarus, lankydami gydymo įstaigose ir pan. Todėl ji net fiziÅ¡kai negalėjo ir netgi neketino pati prižiÅ«rėti turtÄ , valdyti kaip savo, į jį investuoti, taigi negalėjo ir jo priimti.

BÅ«tent atsakovai palikimÄ faktiÅ¡kai priėmė – prižiÅ«rėjo Å«kinius pastatus, juos remontavo, prižiÅ«rėjo žemės sklypÄ , tvarkė aplinkÄ , Å¡ienavo, genėjo medžius, mokėjo mokesčius, palaidojo A. I. ir apmokėjo jos laidotuves ir kt. Vien tai, kad R. T. pati mokėjo mokesčius už savo pačios suvartotÄ elektros energijÄ (nes name gyveno viena), o ieÅ¡kovė mokėjo už asmeniÅ¡kai R. T. suteiktas mobilaus ryÅ¡io operatorių Tele2 ir Omnitel paslaugas, nepatvirtina, kad R.

T. rÅ«pinosi nekilnojamuoju turtu, jį prižiÅ«rėjo. R. T. žinojo, suprato ir sutiko, kad visÄ motinos A. I. palikimÄ priimtų tik atsakovai. Byloje esantys įrodymai taip pat aiÅ¡kiai paneigia ieÅ¡kovės nurodomÄ aplinkybę, kad neva „jos sveikatos bÅ«klė neleido jai visapusiÅ¡kai įsigilinti į palikimo priėmimo procedÅ«rÄ â€œ, kadangi R. T. sveikata ženkliai pablogėjo tik 2016 metais. Tačiau net jeigu R. T. sveikata neleido jai užginčyti paveldėjimo teisės liudijimų asmeniÅ¡kai, ji galėjo įgalioti kitÄ asmenį tai padaryti jos vardu – savo dukterį ieÅ¡kovę, jos vyro dėdę S. H., jos krikÅ¡to mamÄ D.

L. M. arba bet kurį kitÄ asmenį, su kuriuo bendrauja, tačiau to nepadarė. Vadinasi, ginčijami Paveldėjimo teisės liudijimai visiÅ¡kai atitiko R. T. valiÄ . Testamentų registro iÅ¡raÅ¡as nepatvirtina ieÅ¡kovės teiginio, kad R. T. tariamai neatsisakė savo palikimo, kadangi palikimo atsisakymo faktai Testamentų registre registruojami nuo 2015-08-17.Net jei R. T. ir bÅ«tų priėmusi palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti, nors taip nėra, vis tiek nebÅ«tų pagrindo pripažinti ginčijamus paveldėjimo teisės liudijimus negaliojančiais, nes R.

T. atsisakė palikimo. Tai pirmiausia patvirtina patys ginčijami paveldėjimo teisės liudijimai. Pažymėjo, kad Å¡iuos liudijimus iÅ¡davė ir patvirtino notarė, t. y. valstybės įgaliotas asmuo. IeÅ¡kovė neįrodė, kad paveldėjimo teisės liudijimus notarė iÅ¡davė virÅ¡ydama nustatytÄ kompetencijÄ ar nesilaikant tokiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, kad nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta tikroji R. T. valia, kad nebuvo R. T. valios atsisakyti priimti A. I. palikimÄ . IeÅ¡kinys visiÅ¡kai neįrodytas, todėl nėra jokio pagrindo nesivadovauti notarės iÅ¡duotais paveldėjimo teisės liudijimais ar juo labiau pripažinti juos negaliojančiais remiantis vien tik pačios ieÅ¡kovės advokatų suraÅ¡ytais deklaratyviais teiginiais.

Vien tai, kad byloje nėra R. T. atsisakymo nuo palikimo, savaime nereiÅ¡kia, kad tokio atsisakymo nebuvo ginčijamų paveldėjimo teisės liudijimų iÅ¡davimo metu. Todėl vien tik Å¡i ieÅ¡kovės nurodyta aplinkybė visiÅ¡kai neįrodo paveldėjimo teisės liudijimų neteisėtumo. Kodėl R. T. atsisakymo nuo palikimo nėra paveldėjimo byloje, atsakovams nėra ir negali bÅ«ti žinoma, nes ne jie formuoja paveldėjimo bylÄ .Nėra jokių įrodymų, kad atsakovai buvo nesÄ Å¾iningi priimdami savo motinos palikimÄ .

Tai tik deklaratyvÅ«s ieÅ¡kovės teiginiai, todėl jie atmestini kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti. Taip pat nėra jokio teisinio pagrindo atnaujinti ieÅ¡kovei terminÄ R. T. palikimui priimti. Nustačius, jog R. T. faktiÅ¡kai nepriėmė ir negalėjo priimti palikimo, pati laisva valia atsisakė palikimo, palikimÄ priėmė tik atsakovai, jokio kito turto, kurį galėtų paveldėti ieÅ¡kovė, R. T. neturėjo, todėl nesant palikimui, nėra teisinio pagrindo spręsti klausimÄ dėl ieÅ¡kovės praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.

IeÅ¡kovės teiginys, kad „atsakovai nesuteikė jai informacijos, susijusios su R. T. ir A. I. palikimu“ yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir neįrodytas, be to, net jei taip ir bÅ«tų, tai nėra pagrindas atnaujinti ieÅ¡kovei praleistÄ terminÄ . Tai, kad po motinos mirties ieÅ¡kovė turėjo sveikatos problemų, nesutrukdė jai dar nepasibaigus 3 mėnesių terminui iÅ¡duoti įgaliojimÄ S. H. jos vardu sudaryti su advokatu sutartį dėl teisinių paslaugų, kurios pagrindu bÅ«tų atstovaujami jos interesai dėl palikimo, atsiradusio po jos motinos R.

T. mirties, priėmimo, tačiau jos įgaliotinis S. H. nustatytu terminu į notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Aplinkybė, kad notaras tuo metu atstostogavo neįrodyta, be to, ir nėra svarbi, nes nekliudė ir negalėjo sukliudyti nei pačiai ieÅ¡kovei, nei jos atstovui S. H. pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo iÅ¡siųsti notarui paÅ¡tu. Pažymėjo ir tai, kad netgi pas advokatÄ ieÅ¡kovės įgaliotas asmuo S. H. kreipėsi tik 2016-11-07 dienÄ , o į teismÄ â€“ tik 2016-11-23. IeÅ¡kovė niekaip nemotyvavo ir nepagrindė, kokios aplinkybės tiek jai pačiai, tiek ir jos atstovui S. H. kliudė daugiau kaip 4 mėnesius (nuo 2016-07-16 iki 2016-11-23) kreiptis į teismÄ dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo.

Todėl R. T. nepriėmus palikimo nei faktiÅ¡kai jį pradedant valdyti, nei pateikiant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo, o prieÅ¡ingai, palikimo atsisakius, atsakovai teisėtai ir pagrįstai priėmė savo motinos A. I. palikimÄ . Be to, ieÅ¡kovė praleido įstatyme numatytÄ terminÄ palikimui po savo motinos R. T. mirties priimti ir nėra pagrindo šį terminÄ atnaujinti. Todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti teismo atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, o iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.Trečiasis asmuo R.

B. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį praneÅ¡ta, neatvykimo priežastys nežinomos, atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Teismas k o n s t a t u o j a: ieÅ¡kinys netenkintinas. II. Nustatytos bylos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 2002-10-01 sudarė testamentÄ (prijungtos paveldėjimo bylos Nr. 165/2014 b. l. 5), kuriuo paliko:

1. jai priklausančiÄ 1/2 dalį žemės sklypo, 26,65 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini) - lygiomis dalimis sÅ«nums J. I. ir A. I.;

2. jai priklausančiÄ 1/2 dalį žemės sklypo, 25 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini) pastatus ir namų valdos žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini) k., Kauno r., - dukrai R. T.. Testamentas buvo patvirtintas notarės V. B. ir įregistruotas Testamentų registre (e. bylos 1 tomas 43 b. l.). A. I. mirė (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1 t. b. l. 11, 39). Palikėjos A. I. mirties dienÄ jos paveldimÄ turtÄ sudarė: 1/2 dalis 26,65 ha žemės sklypo, u. n. (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini) 1/2 dalis 25 ha žemės sklypo, u. n. (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini) Statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) – Gyvenamasis namas, u. n. (duomenys neskelbtini) Tvartas, u.n. (duomenys neskelbtini) Kluonas, u.n. (duomenys neskelbtini) Daržinė, u.n. (duomenys neskelbtini) Klėtis, u.n. (duomenys neskelbtini) Ūkio pastatas, u.n. (duomenys neskelbtini) Kiemo statiniai, u. n. (duomenys neskelbtini) (prijungtos paveldėjimo bylos Nr. 165/2014 b. l. 6-7, 11-14, 16-17). 2014-11-04 Gyventojų registro tarnybos iÅ¡raÅ¡as apie asmenį A.

I. patvirtina, kad po jos mirties liko trys pilnamečiai vaikai – J. I., gim. (duomenys neskelbtini) A. I., gim. (duomenys neskelbtini) R. T., gim. (duomenys neskelbtini) (prijungtos paveldėjimo bylos Nr. 165/2014 b. l. 4). Atsakovas J. I. palikimÄ priėmė 2014-11-10 pareiÅ¡kimu apie palikimo priėmimÄ , atsakovas A. I. palikimÄ priėmė 2014-12-16 pareiÅ¡kimu apie palikimo priėmimÄ . Abu atsakovai pareiÅ¡kimuose nurodė, kad palikimÄ priima, taip pat nurodė kitus testamentinius įpėdinius (prijungtos paveldėjimo bylos Nr. 165/2014 b. l. 2, 3).

A. I. paveldėjimo byloje Nr. 165/2014 nėra R. T. pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ (prijungta paveldėjimo byla Nr. 165/2014). Byloje nėra duomenų ir apie oficialų atsisakymÄ priimti palikimÄ (e. bylos t. 2 b. l. 59-138).Paveldėjimo byla Nr. 165/2014 patvirtina, kad 2014-12-22 dienÄ notarė R. B., remdamasi paveldėjimo byloje esančiais dokumentais, iÅ¡davė: paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ Nr. 2384, kuriuo atsakovui J. I. pagal testamentÄ perėjo nuosavybės teisė į 1/2 dalį 1/2 dalies 26,65 ha žemės sklypo, u. n. (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamento liudijimÄ Nr. 2387, kuriuo atsakovui A.

I. pagal testamentÄ perėjo nuosavybės teisė į 1/2 dalį 1/2 dalies 26,65 ha žemės sklypo, u. n. (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Nr. 2386, kuriuo atsakovui J. I. pagal įstatymÄ perėjo nuosavybės teisė į 1/2 dalį 1/2 dalies 25 ha žemės sklypo, u. n. (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalį statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (gyvenamasis namas, tvartas, kluonas, daržinė, klėtis, Å«kio pastatas, kiemo statiniai); paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Nr. 2388, kuriuo atsakovui A.

I. pagal įstatymÄ perėjo nuosavybės teisė į 1/2 dalį 1/2 dalies 25 ha žemės sklypo, u. n. (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalį statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (gyvenamasis namas, tvartas, kluonas, daržinė, klėtis, Å«kio pastatas, kiemo statiniai) (prijungtos paveldėjimo bylos Nr. 165/2014 b. l. 19-44). Paveldėjimo byla Nr. 160/2014 patvirtina, kad 2015-09-24 dienÄ notarė R. B. papildomai iÅ¡davė Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Nr. 2121, kuriuo atsakovui J.

I. ir atsakovui A. I. lygiomis dalimis pagal įstatymÄ perėjo nuosavybės teisė į ½ dalį A. I. senatvės pensijos (prijungtos paveldėjimo bylos Nr. 160/2014 b. l. 4). Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės pagal visus atsakovams J. I. ir A. I. iÅ¡duotus paveldėjimo teisės liudijimus Nr. 2386, Nr. 2388, Nr. 2384 ir Nr. 2387 į visÄ A. I. mirties dienÄ turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , įskaitant ir tÄ , kuris testamentu buvo paliktas R.

T., buvo įregistruotos 2015-01-06 dienÄ (e. bylos t.

1. b. l. 14-20). R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (e. bylos t. 1 b. l. 38). Iki savo mirties R. T. pirmiau minėtų Paveldėjimo teisės liudijimų neginčijo. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad R. T. sirgo onkologine liga. Ä® LSMU Onkologijos ligoninės ambulatorinį skyrių kreipėsi 2014-10-08, o sveikata iÅ¡ esmės pablogėjo 2015 m. pabaigoje – 2016 m. pradžioje (e. bylos t. 2 b. l. 5-12). Tarp Å¡alių nėra ginčo, kad R. T. po savo motinos A. I. mirties (duomenys neskelbtini) toliau liko gyventi (duomenys neskelbtini) k., ZapyÅ¡kio sen., Kauno r., ir ten gyveno iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) mokėjo mokesčius už suvartotÄ elektros energijÄ .IÅ¡ AB „Energijos skirstymo operatorius” 2016-11-17 raÅ¡to Nr. 3011-6770 matyti, kad objekto adresu: (duomenys neskelbtini) elektros pirkimo – pardavimo sutartis iki 2016-05-24 buvo sudaryta A.

I. vardu, mokėjimai buvo atliekami mokėjimo knygele Nr. (2)1145452, kuri iÅ¡duodama ne pagal asmens pavardę ir vardÄ , o pagal kliento kodÄ . Todėl bendrovė neturi galimybių nustatyti, koks konkretus asmuo mokėjo už paslaugas (e. bylos t.2 b. l. 19-20). IeÅ¡kovė A. H., a. k. (duomenys neskelbtini) yra mirusios R. T. vienintelė duktė (e. bylos t. 1 b. l. 36, 13), nuo 2011 m. nuolat gyvena Vokietijoje (e. bylos t. 1 b. l. 28), augina du nepilnamečius vaikus (e. bylos t. 1 b. l. 21-22, 23-24). Pateiktos fotonuotraukos bei ieÅ¡kovės banko sÄ skaitos patvirtina, kad ieÅ¡kovės santykiai su mama, t. y.

R. T., buvo gražūs ir artimi, kad ieÅ¡kovė finansiÅ¡kai padėdavo motinai (e. bylos t. 1 b. l. 168-174, t. 2 b. l. 23-39). R. T. mirties momentu (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė laukėsi antro vaiko, turėjo sveikatos problemų (e. bylos t. 1 b. l. 29-34). 2016-07-16 ieÅ¡kovė iÅ¡davė įgaliojimÄ S. H. sudaryti su advokatu sutartį dėl teisinių paslaugų, kurios pagrindu bÅ«tų atstovaujami jos interesai dėl palikimo, atsiradusio po jos motinos R. T. mirties, priėmimo (e. bylos t. 1 b. l. 40).2016-11-07 ieÅ¡kovės įgaliotas asmuo S. H., remdamasis minėtu įgaliojimu, sudarė sutartį su advokatų kontora „Pakėnas ir partneriai” dėl teisinių paslaugų teikimo (e. bylos t. 1 b. l. 37).

IeÅ¡kinys atsakovams J. I. ir A. I. dėl paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais, ieÅ¡kovės vardu teisme pareikÅ¡tas 2016-11-23 (e. bylos t. 1 b. l. 1-10). Dėl termino atnaujinimo palikimui priimti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytÄ palikimui priimti terminÄ teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Taigi CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminÄ pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Atsižvelgiant į tai, kad asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimÄ , pasikeitimÄ ar pasibaigimÄ Ä¯statymas sieja su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad sprendimas atnaujinti ar neatnaujinti terminÄ palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, praÅ¡ančio terminÄ atnaujinti, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms, teismai, spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo pratęstas, taip pat kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikÅ¡mės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

KlausimÄ , ar konkrečios palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į Å¡ių terminų paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių asmenų elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai.

Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus ir rÅ«pestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-126/2007; 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. G. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-46/2006; kt.).Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl termino palikimui atsiradusiam po motinos R.

T. (duomenys neskelbtini) mirties priimti atnaujinimo. PareiÅ¡kime nurodė, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių. Kartu su Å¡iuo reikalavimu pareikÅ¡tas reikalavimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, jog jos motina R. T. priėmė palikimÄ po savo motinos A. I. mirties (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradėjusi paveldimÄ turtÄ valdyti bei reikalavimai iÅ¡ iÅ¡duotų paveldėjimų liudijimų pagal įstatymÄ iÅ¡ dalies panaikinimo.CK 5.8 straipsnis numato palikimo priėmimo teisėtumo ir paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo ginčijimÄ .

CK 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo. Nagrinėjamu atveju paveldėjimo teisės liudijimai jau yra iÅ¡duoti. IeÅ¡kovė, siekdama paveldėti motinos turtÄ , praÅ¡o atnaujinti terminÄ palikimui priimti, jog turėtų teisę ginčyti palikimo priėmimo (perėjimo) teisėtumÄ atsakovams.

Pažymėtina, jog vertinant santykį tarp CK 5.8 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo ir CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo, konstatuotina, kad asmuo, pretenduojantis į palikimÄ (CK 5.8 straipsnį), yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys) arba iÅ¡ jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrÅ«ksta. Dėl to įpėdinis, kuris apie palikimo teisės atsiradimÄ nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminÄ palikimui priimti, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui (CK 5.8 straipsnis), jei teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu atnaujins tokiam įpėdiniui terminÄ palikimui priimti.

Termino atnaujinimas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, kad, pasibaigus įstatyme nustatytam terminui palikimui priimti, paveldėjimo teisiniai santykiai su įpėdiniu, praleidusiu terminÄ , įstatymo apibrėžtu momentu nepasibaigė, o yra atnaujinti įstatyme nustatytu pagrindu, o tai suponuoja, kad toks įpėdinis yra įstojęs į paveldėjimo santykius palikimo atsiradimo momentu ir iÅ¡ jų nebuvo pasitraukęs. Tokia jo teisinė padėtis sudaro teisines prielaidas palikimo priėmimo teisei įgyvendinti ir lemia, kad jis laikytinas asmeniu, pretenduojančiu į palikimÄ ir galinčiu ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Taigi tik atnaujinus terminÄ palikimui priimti gali bÅ«ti ginčijami palikimo priėmimo teisėtumas. PrieÅ¡ingu atveju, t. y. nepratęsus termino palikimui priimti, toks asmuo nelaikytinas asmeniu, pretenduojančiu į palikimÄ ir galinčiu ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ . Kaip jau minėta, ieÅ¡kovė nurodo, kad terminÄ palikimui priimti po savo motinos R. T. mirties praleido dėl svarbių priežasčių. IeÅ¡kovės nurodytos termino praleidimo priežastys yra Å¡ios: ieÅ¡kovė gyvena Vokietijoje, dėl ko susisiekimas, palikimo priėmimas bei su tuo susijusių reikalų tvarkymas fiziÅ¡kai bÅ«nant Vokietijoje yra kur kas sudėtingesnis, nei gyvenant Lietuvoje; po savo motinos R.

T. mirties (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė laukėsi, buvo diagnozuotas sunkus nėštumas, turėjo sveikatos problemų, dėl kurių gulėjo ligoninėje; naujagimio atsiradimas lėmė rutinos pokyčius, nuovargį, organizmui po gimdymo reikėjo atsigauti, todėl pirmuosius mėnesius po gimdymo ieÅ¡kovė visÄ laikÄ skyrė naujagimio priežiÅ«rai ir savo sveikatai; atsakovai nesuteikė ieÅ¡kovei informacijos, susijusios su R. T. bei A. I. palikimu, kas ieÅ¡kovei sukėlė papildomus rÅ«pesčius ir užtruko laiko.

Byloje jau pirmiau nustatyta, kad iÅ¡ tiesų ieÅ¡kovė gyvena Vokietijoje, motinos R. T. mirties momentu laukėsi, kad nėštumas buvo sunkus, kad pati turėjo sveikatos problemų, tačiau taip pat nustatyta, kad dar nepasibaigus terminui priimti palikimÄ , t. y. 2016-07-16, ji iÅ¡davė įgaliojimÄ S. H. sudaryti su advokatu sutartį dėl teisinių paslaugų, kurios pagrindu bÅ«tų atstovaujami jos interesai dėl palikimo, atsiradusio po jos motinos R. T. mirties, priėmimo (e. bylos t. 1 b. l. 40). Tam, kad ieÅ¡kovė priimtų palikimÄ po savo motinos mirties, ji turėjo objektyvia forma pareikÅ¡ti savo valiÄ â€“ kreiptis į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog bÅ«tinai ji pati fiziÅ¡kai turėjo atvykti į notarų biurÄ .

TÄ galėjo padaryti tiek ji pati, tiek jos įgaliotas atstovas. Be to, valiÄ dėl palikimo priėmimo galima buvo iÅ¡reikÅ¡ti raÅ¡tu, tačiau nei ieÅ¡kovė, nei jos įgaliotas atstovas to nepadarė. IeÅ¡kovė nurodė, kad jos atstovas nuvyko pas notarÄ , bet jis tuo metu atostogavo, tačiau Å¡ios aplinkybės įrodymais nepagrindė (CPK 178 straipsnis). Todėl visiÅ¡kai sutiktina su atsakovų atstovo argumentu, kad net ir įrodyta Å¡i aplinkybė nėra svarbi, nes nekliudė ir negalėjo sukliudyti nei pačiai ieÅ¡kovei, nei jos atstovui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo iÅ¡siųsti notarui paÅ¡tu.

Kadangi ieÅ¡kovė 2016-07-16, t. y. dar nepasibaigus terminui palikimui priimti, davė įgaliojimÄ S. H. sudaryti su advokatu sutartį dėl teisinių paslaugų, kurios pagrindu bÅ«tų atstovaujami jos interesai dėl palikimo, atsiradusio po jos motinos R. T. mirties, priėmimo, todėl ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės dėl gyvenimo Vokietijoje, dėl sunkaus nėštumo bei dėl pačios ieÅ¡kovės sveikatos problemų, nagrinėjamu atveju nelaikytinos svarbiomis, kadangi jos nesutrukdė jai įgyvendinti savo teisių ir iÅ¡duoti įgaliojimÄ S. H. veikti jos vardu.

Atkreiptinas dėmesys, kad, nors įgaliojimas S. H. sudaryti su advokatu sutartį dėl teisinių paslaugų, kurios pagrindu bÅ«tų atstovaujami ieÅ¡kovės interesai dėl palikimo, atsiradusio po jos motinos R. T. mirties, priėmimo, buvo iÅ¡duotas 2016-07-16, tačiau pas advokatÄ ieÅ¡kovės įgaliotas atstovas kreipėsi tik 2016-11-07, o į teismÄ 2017-11-23. Teismo vertinimu nepagrįstu ir neįrodytu laikytinas ir ieÅ¡kovės nurodytas argumentas dėl termino praleidimo, jog atsakovai jai nesuteikė informacijos, susijusios su R.

T. bei A. I. palikimu, kas ieÅ¡kovei sukėlė papildomus rÅ«pesčius ir užtruko laiko. Be to, pažymėtina, kad pačios ieÅ¡kovės atstovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad bÅ«tent A. H. su atsakovais nebendrauja, ir kad bendravimas nutrÅ«ko atsakovams ignoravus Aurelijos Å¡eiminį pasirinkimÄ su kitataučiu, kas ieÅ¡kovei buvo itin skaudi tema. Todėl esant tokiems tarpusavio santykiams, mažai tikėtinas geranoriÅ¡kas abiejų pusių bendravimas. Be to, Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad ieÅ¡kovei jau vėliausiai 2015-01-06 buvo ir turėjo bÅ«ti žinoma, kad R.

T. skirtÄ palikimÄ priėmė atsakovai, kadangi Å¡ie duomenys yra vieÅ¡i. Pati ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieÅ¡kovės ir mamos R. T. buvo artimi ir Å¡ilti santykiai. Teismo vertinimu, esant tokiems santykiams, ieÅ¡kovei turėjo bÅ«ti žinomi mamos turtiniai klausimai. IeÅ¡kovė negalėjo nežinoti apie A. I., kuri buvo jos motinos mama, o tuo pačiu ir jos senelė, mirtį, todėl jos ir mamos santykiams esant itin Å¡iltiems, jai turėjo bÅ«ti žinomi ir paveldėjimo klausimai, o jei ir konkrečiai nebuvo žinoma, ji kaip rÅ«pestinga ir vienintelė dukra bei galima įpėdinė, jos motinai turint rimtų sveikatos problemų, turėjo padėti Å¡iuos klausimus iÅ¡siaiÅ¡kinti, spręsti, o paaiÅ¡kėjus jos galimam teisių pažeidimui, padėti kreiptis į teismÄ .

Kadangi tas nebuvo padaryta, todėl vertintina, kad tuo metu esama situacija ieÅ¡kovę tenkino arba ji buvo visiÅ¡kai jai abejinga.VisapusiÅ¡kai įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, teisinį Å¡io klausimo reglamentavimÄ bei kasacinio teismo praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad terminÄ palikimui priimti po savo motinos R. T. mirties praleido dėl svarbių priežasčių ir nėra teisinio pagrindo jį pratęsti, todėl ieÅ¡kinys atmestinas (CPK 185 straipsnis).Nepratęsus termino palikimui priimti, ieÅ¡kovė nelaikytina asmeniu, pretenduojančiu į palikimÄ ir galinčiu ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotus paveldėjimo teisės liudijimus, o taip pat reikÅ¡ti praÅ¡ymÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, nes ji tam neturi reikalavimo teisės. Vis tik teismas mano, kad tikslinga ir dėl kitų reikalavimų.

Dėl ieÅ¡kinio senaties termino paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį nuosavybė yra neliečiama (Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teises saugo įstatymai (Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalis). IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovai A. I. ir J. I. paveldėjo mirusiosios A. I. turtÄ ir jiems buvo iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimai. Å iuo atveju paveldėjimo pagrindu atsiradusi įpėdinių A. I. ir J. I. nuosavybė yra konstituciÅ¡kai saugoma, todėl jų nuosavybė gali bÅ«ti paneigta tik tokio subjekto, kurio teisės yra pažeistos.

Å is subjektas įpėdinio nuosavybės teises gali nuginčyti tik įstatymo nustatytu pagrindu. Nagrinėdamas reikalavimus dėl CK 5.8 str. nustatyto termino ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs ir dėl subjekto, turinčio teisę reikÅ¡ti tokį reikalavimÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. vasario 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje E. K. v. J. A. V., Pasvalio rajono 2-ojo notarų biuro notarė I.

B., bylos Nr. 3K-3-152/2006, konstatavo, kad asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui. Juo gali bÅ«ti įpėdinis tiek pagal įstatymÄ , tiek pagal testamentÄ . Asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kinį teismui dėl ginčijamų paveldėjimo teisės liudijimų pagal įstatymÄ dalies pripažinimo negaliojančiais ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė 2016-11-24, t. y. po beveik 2 metų, nuo palikimo atsiradimo momento ir nuo ginčijamų paveldėjimo teisės liudijimų iÅ¡davimo. Å iuo atveju, terminas prasidėjo nuo 2014-12-22, t. y. nuo paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo atsakovei dienos ir pasibaigė 2015-12-22. IeÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, kad ji tik po mamos mirties, t. y. 2016 m. vasarÄ sužinojo apie atsakovams J.

I. ir A. I. iÅ¡duotus paveldėjimo teisės liudijimus vertintina kritiÅ¡kai. Å iuos ieÅ¡kovės parodymus paneigia jos pačios atstovės paaiÅ¡kinimai, kad tarp jos ir mamos R. T., buvo artimi ir Å¡ilti santykiai. Teismo vertinimu, esant tokiems santykiams, ieÅ¡kovei turėjo bÅ«ti žinomi mamos turtiniai klausimai. Be to, teisme apklausta liudytoja D. M. paliudijo, kad R. T. buvo iÅ¡prususi ir apsiÅ¡vietusi, buvo kaimo seniÅ«naitė. Todėl jos neveikimas, nagrinėjamu atveju, nelaikytinas pateisinamu. Net ir tuo atveju, jei ji žinodama apie jos naudai esantį testamentÄ , dėl kažkokių tik jai žinomų priežasčių nepriėmė palikimo pagal testamentÄ , o jį priėmė faktiÅ¡kai pradėdama valdyti, ji galėjo iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ galimai priimtÄ palikimÄ Ä¯forminti savo vardu.

Iki pat savo mirties, t. y. per beveik dvejus metus, ji tokios valios objektyvia forma taip ir neiÅ¡reiÅ¡kė. TokiÄ valiÄ pareiÅ¡kė tik jos duktė jau po R. T. mirties. Todėl tokius ieÅ¡kovės teiginius teismas laiko kaip gynybinę pozicijÄ , kad nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino ginčyti paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumo. Dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. CK 5.51 str. nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradedant paveldimÄ turtÄ valdyti, - tai įpėdinių valios iÅ¡reiÅ¡kimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ (CK 5.50 str. 3 d.). Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise. Ar Å¡ie veiksmai atlikti, sprendžiama iÅ¡:

1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai - įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobÅ«dis - tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Taigi, vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiÅ¡kai jį pradedant valdyti, reikia atsižvelgti į turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad palikimÄ sudaro nekilnojamasis turtas:

žemės sklypai ir namų valda. Taigi, bÅ«tina vertinti, kaip gali pasireikÅ¡ti nekilnojamojo daikto faktiÅ¡kas valdymas. Tokiu atveju, kai palikimÄ sudaro gyvenamasis namas, faktiÅ¡kas jo valdymas reiÅ¡kia apsigyvenimÄ name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimÄ tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiÅ«rÄ , prievolių, susijusių su namu, vykdymÄ (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimÄ ir pan.) (LAT CBS teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2003;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. J. ir kt. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui J. J., bylos Nr. 3K-3-322/2009; kt.). IeÅ¡kovė, įrodinėdama motinos palikimo priėmimo, faktiÅ¡kai pradedant paveldimÄ turtÄ valdyti, faktÄ , nurodė, kad R. T. po savo motinos A. I. mirties (duomenys neskelbtini) iki savo mirties (duomenys neskelbtini) gyveno name (duomenys neskelbtini) kaime (velionės A.

I. palikimo dalis), jį valdė ir išlaikė, rūpinosi kitais šiame sklype esančiais statiniais, mokėjo komunalinius mokesčius. Tuo tarpu atsakovai teigia, kad jie rūpinosi namu ir jo aplinka, remontavo statinius. Taip pat rūpinosi ir seserimi R. T., apmokėjo ir jos laidojimo išlaidas. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. I., O. I., E. G., E. G., G. P., A. R.. Byloje esantys, medicininiai dokumentai patvirtina, kad R. T. sirgo onkologine liga. Netrukus po motinos mirties (duomenys neskelbtini) kreipėsi (2014-10-08) į LSMU Onkologijos ligoninės ambulatorinį skyrių, sveikata iš esmės pablogėjo 2015 m. pabaigoje – 2016 m. pradžioje (e. bylos t. 2 b. l. 5-12).

Liudytoja D. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad R. T. du kartus važiavo pas notarę, o trečiÄ kartÄ â€“ nebevažiavo, sakė, kad broliai jos neapgaus neiÅ¡mes iÅ¡ namų. Teismas įvertinęs Å¡ias aplinkybes, laiko, kad R. T. turėjo visas galimybes priimti palikimÄ po savo motinos mirties, tačiau tokios valios sÄ moningai neiÅ¡reiÅ¡kė.Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teismas mano, kad ieÅ¡kovė neįrodė, kad R. T. priėmė savo motinos A. I. palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti.

Dėl paveldėjimo teisės liudijimų dalių panaikinimo. IeÅ¡kovė reikÅ¡dama teismui ieÅ¡kinį prašė pripažinti negaliojančia paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. 2386 dalį, kuria atsakovui J. I. paveldėjimo pagal įstatymÄ pagrindu perėjo nuosavybės teisė į 1/12 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. 2386 dalį, kuria atsakovui J. I. paveldėjimo pagal įstatymÄ pagrindu perėjo nuosavybės teisė į 1/2 dalį statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kluonÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo statinius, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. 2388 dalį, kuria atsakovui A.

I. paveldėjimo pagal įstatymÄ pagrindu perėjo nuosavybės teisė į 1/12 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. 2388 dalį, kuria atsakovui A. I. paveldėjimo pagal įstatymÄ pagrindu perėjo nuosavybės teisė į 1/2 dalį statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kluonÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)Vienas iÅ¡ paveldėjimo santykių teisinio reglamentavimo ypatumų yra tas, kad palikimo priėmimas veikia retroaktyviai – palikimÄ priėmęs įpėdinis laikomas jo savininku nuo palikimo atsiradimo (palikėjo mirties) dienos; palikimas laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo iki jo priėmimo nėra beÅ¡eimininkis turtas.

Ä®pėdinis, priėmęs palikimÄ , turi teisę kreiptis į notarÄ dėl paveldėjimo liudijimo iÅ¡davimo - formalizuoti savo turimas teises, kad galėtų jomis disponuoti (CK 5.66 str.). IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių dokumentų matyti, kad A. I. 2002-10-01 sudarė testamentÄ , kuriuo paliko:

1. jai priklausančiÄ 1/2 dalį žemės sklypo, 26,65 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini) - lygiomis dalimis sÅ«nums J. I. ir A. I.;

2. jai priklausančiÄ 1/2 dalį žemės sklypo, 25 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini) pastatus ir namų valdos žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini) k., Kauno r., - dukrai R. T.. A. I. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjos A. I. mirties dienÄ jos paveldimÄ turtÄ sudarė: 1/2 dalis 26,65 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini) 1/2 dalis 25 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini) Statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) – Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Kluonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Klėtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Po A.

I. mirties liko trys pilnamečiai vaikai – J. I., A. I., R. T.. J. I. palikimÄ priėmė 2014-11-10 pareiÅ¡kimu apie palikimo priėmimÄ , atsakovas A. I. palikimÄ priėmė 2014-12-16 pareiÅ¡kimu apie palikimo priėmimÄ . Abu atsakovai pareiÅ¡kimuose nurodė, kad palikimÄ priima, taip pat nurodė kitus testamentinius įpėdinius (R. T.). R. T. pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ ar atsisakymÄ jį priimti paveldėjimo byloje nėra. Pažymėtina, kad R. T. apie paveldėjimo dokumentų tvarkymÄ Å¾inojo (du kartus važiavo pas notarę).

Å iuo atveju R. T. žinodama, kad atsakovai kreipėsi dėl palikimo priėmimo, pati laiku nesikreipė dėl jai priklausančios pagal įstatymÄ ir testamentÄ palikimo dalies priėmimo, praleido įstatyme nustatytÄ terminÄ palikimui priimti. Pažymėtina, jog teisė paveldėti mirusio fizinio asmens turtÄ , t.y. perimti jo turėtas turtines ir kai kurias asmenines neturtines teises (CK 5.1 str. 1 d.), yra civilinė asmens teisė. R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) Iki savo mirties R.

T. pirmiau minėtų Paveldėjimo teisės liudijimų neginčijo.Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad ieškovė A. H. nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima naikinti paveldėjimo teisės liudijimų dalis, todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje nepagrįstas ir atmestinas. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo Šalys prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

IeÅ¡kinys atmestas, todėl ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos, o atsakovams iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Å alys bylas gali vesti patys arba per atstovus. Byloje nėra duomenų, jog atsakovai turi aukÅ¡tÄ jį teisinį iÅ¡silavinimÄ , todėl, teismo vertinimu, kvalifikuota teisinė pagalba jiems byloje buvo bÅ«tina, juolab, kad ieÅ¡kovė tokia pagalba taip pat naudojosi. Byloje sprendžiamas klausimas teisiniu požiÅ«riu pakankamai sudėtingas, byla didelės apimties, byloje vyko ne vienas teismo posėdis, apklausta daug liudytojų.

Atsakovų iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodyto iÅ¡laidų dydžio už ieÅ¡kinio parengimÄ ir atstovavimÄ teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad advokatas atstovavo du atsakovus, vieno jų iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti yra 1 231,70 Eur (bendros iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti 2 463,40 Eur), t. y. iÅ¡ esmės tokios pačios kai pie ieÅ¡kovės (ieÅ¡kovės iÅ¡laidos teisinei pagalbai apmokėti 2 256 Eur, e. bylos 3 t. b. l. 14, 58).

Todėl atsakovų išlaidos advokato pagalbai yra laikytinos pagrįstomis ir iš ieškovės atsakovams A. I. ir J. I. priteistina po 1 231,70 Eur jų patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Valstybė byloje patyrė 7,77 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atmetus ieškinį šios išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui Kauno apylinkės teismo 2016-11-25 nutartimi Nr. e2-30149-199/2016 (naujas bylos Nr. e2-507-475/2018) buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės –įraÅ¡as vieÅ¡ame registre – draudimas perleisti atsakovams A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. I., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ kiekvienam iÅ¡ atsakovų priklausančias 1/12 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini) kiekvienam iÅ¡ atsakovų priklausančiÄ 1/2 dalį statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) kiekvienam iÅ¡ atsakovų priklausančiÄ 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kiekvienam iÅ¡ atsakovų priklausančiÄ 1/2 dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kiekvienam iÅ¡ atsakovų priklausančiÄ 1/2 dalį kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kiekvienam iÅ¡ atsakovų priklausančiÄ 1/2 dalį daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kiekvienam iÅ¡ atsakovų priklausančiÄ 1/2 dalį klėties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kiekvienam iÅ¡ atsakovų priklausančiÄ 1/2 dalį Å«kio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos kopijos t. 1 b. l. 16-18).

Ä®siteisėjus teismo sprendimui teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. H., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 231,70 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus trisdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 70 ct) jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A.

H., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui J. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 231,70 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus trisdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 70 ct) jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. H., a. k. (duomenys neskelbtini) 7,77 Eur (septynių eurų 77 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirinktÄ biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660, įmokos paskirtis – bylinėjimosi iÅ¡laidos.Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-11-25 nutartimi Nr. e2-30149-199/2016 (naujas bylos Nr. e2-507-475/2018) taikytas laikinÄ sias apsaugos priemonės – įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre – draudimÄ perleisti atsakovams A.

I., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. I., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ kiekvienam iÅ¡ atsakovų priklausančias 1/12 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini) kiekvienam iÅ¡ atsakovų priklausančiÄ 1/2 dalį statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) kiekvienam iÅ¡ atsakovų priklausančiÄ 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kiekvienam iÅ¡ atsakovų priklausančiÄ 1/2 dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kiekvienam iÅ¡ atsakovų priklausančiÄ 1/2 dalį kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kiekvienam iÅ¡ atsakovų priklausančiÄ 1/2 dalį daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kiekvienam iÅ¡ atsakovų priklausančiÄ 1/2 dalį klėties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kiekvienam iÅ¡ atsakovų priklausančiÄ 1/2 dalį Å«kio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja                                                                  Virginija Simanavičienė