Legislator Case Law & Legislation
2025-07-09 Nr. CB-4034-2-43-3-01041-2024-6 AI generated

2025-07-09 Nr. CB-4034-2-43-3-01041-2024-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2025-07-09 Nr. CB-4034-2-43-3-01041-2024-6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismingumą. Byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismui. Be to, teismas, priėmęs ieškinį, pasibaigus pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijai, paskyrus bylą nagrinėti teismo posėdyje iš esmės bei ją išnagrinėjus iš esmės, privalėjo priimti sprendimą dėl ginčo. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl jurisdikcijos šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018).

Legislator headnote

AI generated

2025-07-09 Nr. CB-4034-2-43-3-01041-2024-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo. Kauno apygardos teismas 2025 m. balandžio 1 d. nutartimi paliko nepakeistą Tauragės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį, kuria atmestas ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Nr. DOK-2396

Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01041-2024-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. liepos 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2025 m. birželio 26 d. paduotu ieškovo A. B. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo. Kauno apygardos teismas 2025 m. balandžio 1 d. nutartimi paliko nepakeistą Tauragės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį, kuria atmestas ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismingumą. Byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismui. Be to, teismas, priėmęs ieškinį, pasibaigus pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijai, paskyrus bylą nagrinėti teismo posėdyje iš esmės bei ją išnagrinėjus iš esmės, privalėjo priimti sprendimą dėl ginčo. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl jurisdikcijos šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018).

2. Pagal CPK 268 straipsnio 4 dalį teismo sprendimo forma ir turinys turi atitikti CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus. CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga teismui motyvuoti sprendimą (nutartį). Apeliacinės instancijos teismo nutartis iš esmės yra be motyvų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas visiškai nepateikė motyvų dėl atskirojo skundo argumentų, kurie buvo grindžiami 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 nuostatų aiškinimu ir taikymu.

3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai aiškino ir taikė 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo, kuri nereglamentuoja jurisdikcijos klausimų, o jos tikslas yra užtikrinti veiksmingą tarptautinį vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimą, t. y. vienoje susitariančiojoje valstybėje (kilmės valstybėje) priimto teismo sprendimo pripažinimą ir vykdymą kitoje susitariančiojoje valstybėje, nors nagrinėjamu atveju ginčo dėl teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo nėra, nes teismo sprendimas yra vykdomas kilmės valstybėje, t. y. Lietuvos Respublikoje.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė