2a3d1c94-b26a-41a6-9fd4-eef725b2911e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-297-602/2010

Proc. Nr. 3-61-3-01963-2009-3

             Procesinio sprendimo kategorija 6.5; 74

 (S)

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius                                                                                                               Â

2010 m. vasario 19 d.

                    Â

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir teisėja pranešėja), Broniaus Januškos ir Jūros Marijos Strumskienės, sekretoriaujant Jolitai Varnaitei, dalyvaujant pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ atstovams Irmantui Ambrazevičiui ir Ritai Gailevičiūtei, atsakovų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Viktorijai Vasiljevai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovams Vidmantui Januškevičiui ir Aleksandrui Naujūnui, Valstybinės darbo inspekcijos atstovei Ritai Zubkevičiūtei, trečiųjų suinteresuotų asmenų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei Neringai Jucevičienei, Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovėms Elai Gurinai ir Jolitai Gasiliauskienei, S. G.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo UAB „Vilniaus energija“ skundÄ atsakovams Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinei darbo inspekcijai, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. G., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, AB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“, Vilniaus visuomenės sveikatos centrui dėl iÅ¡vados panaikinimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė :

pareiÅ¡kėjas UAB „Vilniaus energija“ 2009-11-18 teismui padavė skundÄ , praÅ¡ydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2009-10-19 iÅ¡vadÄ dėl profesinės ligos Nr. S-(14.2)603; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijÄ iÅ¡ naujo nagrinėti UAB „Vilniaus energija“ skundÄ ir priimti naujÄ iÅ¡vadÄ , atitinkančiÄ VieÅ¡ojo administravimo įstatymo reikalavimus (1 t., b. l. 3-7).

Nurodė, kad 2007 m. S. G. atžvilgiu buvo pradėtas profesinės ligos priežasčių tyrimas, nustatyta profesinė liga – profesinė pneumokoniozė (asbestozė), sukelta asbesto dulkių. Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija skundžiama iÅ¡vada Å¡iÄ diagnozę patvirtino. PareiÅ¡kėjo nuomone, iÅ¡vadoje pateikiami neteisingi/netikslÅ«s faktiniai duomenys: vietoje UAB „Vilniaus energija“ nurodoma AB „Lietuvos energija“, vietoje S. G. nurodoma

S. G., nurodyta, kad Å¡is asmuo dirbo Å¡altkalviu-vairuotoju nuo 2002-04-01 iki 2007-05-21 (iÅ¡ tiesų – nuo 2002-04-01 iki 2003-09-21). IÅ¡vadoje nenurodytas jos įstatyminis pagrindas, neaiÅ¡ku, kuo vadovavosi komisija suraÅ¡ydama iÅ¡vadÄ . IÅ¡vadoje neanalizuojami dokumentai, ji yra apraÅ¡omojo pobÅ«džio, nemotyvuota, nevertinami profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte nurodyti faktai. Profesinės ligos nustatymui/pripažinimui bÅ«tinas priežastinis ryÅ¡ys, kurio, pareiÅ¡kėjo nuomone, S. G. ligos atveju nebuvo. Komisija nepasisakė dėl pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytų argumentų, jų nevertino, nepaneigė. NeaiÅ¡ku, kodėl iÅ¡vadoje pasisakoma dėl S.

G. nustatytos diagnozės – profesinės gerklų karcinomos, kuri profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte nenurodoma kaip S. G. diagnozuota profesinė liga. PareiÅ¡kėjas pažymi, kad profesinė pneumokoniozė (asbestozė) diagnozuota nepagrįstai: nenurodytas nei vienas asbestozės diagnostinis kriterijus, vadovautasi instrumentinių tyrimų duomenimis, kurie, remiantis Europos Komisijos profesinių ligų diagnostikos rekomendacijomis, neįrodo ligos buvimo. Profesinė liga pripažinta prieÅ¡ tai neatlikus visų tyrimų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie vieno iÅ¡ pagrindinių asbestozės kriterijų – plaučių fibrozės buvimÄ . Be to, profesinė liga pripažinta nesant S. G. darbinėje veikloje ilgalaikės ir kartotinos ekspozicijos asbestu.

Per teismo posėdį pareiÅ¡kėjo atstovai prašė skundÄ tenkinti.

Atsakovas Valstybinė darbo inspekcija (toliau – VDI) pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ (2 t., b. l. 189-190). Nurodė, kad VDI kompetencijos ribos apima profesinės ligos priežasčių iÅ¡tyrimÄ bei profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto pirmosios dalies „Profesinės ligos priežasčių tyrimas“ užpildymÄ . 2007-06-06 sudaryta S. G. profesinės ligos tyrimo komisija tyrė ligos priežastis ir 2007-07-16 surašė Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktÄ . Profesinės ligos diagnozės nustatymas ar jos nenustatymas ir profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto antros dalies suraÅ¡ymas priskiriamas darbo medicinos gydytojo kompetencijai. Kadangi pareiÅ¡kėjo skunde nepateikta klausimų, priskirtinų VDI kompetencijai, VDI nepasisako dėl iÅ¡vados pagrįstumo. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas neskundė VDI Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto.

Per teismo posėdį atsakovo atstovė prašė skundo netenkinti.

Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (2 t., b. l. 43-46).

           Nurodė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija (toliau – CDMEK) išnagrinėjo visus gautus dokumentus, S. G. ir liudininkų pareiškimus, UAB „Vilniaus energija“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir VDI Vilniaus skyriaus paaiškinimus dėl profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto pirmosios dalies papildymo, posėdžio metu išklausė paaiškinimus. CDMEK išvados dalyje, kurioje pagrindžiamas profesinės ligos diagnozės nustatymas, nenurodomos konkrečios teisės aktų nuostatos, nes teisės aktais reglamentuota įtartos profesinės ligos nustatymo, tyrimo ir diagnozės nustatymo tvarka.

Konkreti diagnozė patvirtinama atitinkamais tyrimais. Europos komisijos profesinių ligų diagnostikos rekomendacijos yra rekomendacinio pobūdžio, į jo nuostatas CDMEK atsižvelgia ta apimtimi, kuri nėra griežtai apibrėžta kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų. Ligos diagnozei patvirtinti neprivaloma atlikti visų tyrimų, išvardintų Profesinių ligų nustatymo kriterijuose, kai vieno ar kelių atliktų tyrimų rezultatai bei išvados neabejotinai patvirtina tam tikros ligos diagnozę.

Gydytojas gali pagal savo kompetencijÄ patvirtinti tam tikros ligos diagnozę. CDMEK posėdyje dalyvavę pareiÅ¡kėjo atstovai prieÅ¡taravimų nustatytai diagnozei nepateikė. Patvirtinant asbestozės diagnozę, atsižvelgta į įvairių tyrimų iÅ¡vadas, rastus plaučių audinio pažeidimus, pakitimus, sveikatos sutrikimus ir kt. Nustatant asbestozę, atsižvelgta į profesinės anamnezės faktÄ â€“ darbo aplinkos ore buvo aptikta asbesto plauÅ¡elių alveolinės frakcijos. Asbesto plauÅ¡elių koncentracijos dydis ore ir žmogaus organizmo jautrumas bei atsparumas yra svarbiausi faktoriai, lemiantys asbesto sukeliamų ligų iÅ¡sivystymo greitį.

Be to, CDMEK posėdyje dalyvavę pareiÅ¡kėjo atstovai neneigė S. G. darbe buvusios asbesto plauÅ¡elių ekspozicijos ir fakto, kad Å¡i ekspozicija truko apie 5 metus. PareiÅ¡kėjo argumentas, jog asbesto plauÅ¡elių S. G. galėjo įkvėpti buityje, nepagrįstas įrodymais, o kadangi S. G. darbo aplinkoje rasta asbesto plauÅ¡elių, Å¡is faktas laikomas pagrindu, nustatančiu priežastinį ryšį tarp darbo aplinkos veiksnių ir ligos. Akte, kuriame pateiktÄ informacijÄ vertinama CDMEK priėmė iÅ¡vadÄ , S. G. pareigos nurodytos nevienodai, šį aktÄ pasirašė pareiÅ¡kėjo Perdavimo tinklo direktorius, nepateikdamas pastabų dėl pareigų ar darbų patikslinimo, be to, nepaisant skirtingų pavadinimų, darbų pobÅ«dis buvo toks pats ir didelės svarbos profesinės ligos diagnozei nustatyti neturi.

Per teismo posėdį atsakovo atstovai prašė skundo netenkinti.

Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (2 t., b. l. 97-98).

Nurodė, kad NDNT funkcijoms nėra priskirta nagrinėti, tirti ar teikti išvadas dėl susirgimų susiejimo su profesine liga. NDNT Vilniaus VI teritorinis skyrius, vadovaudamasis Darbingumo lygio, susijusio su nelaimingais atsitikimais darbe ar profesinių ligų padariniais, nustatymo taisyklėmis bei Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu, remdamasis pateiktu profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu, nustatė darbingumo lygį dėl priežasties „profesinė liga“.

Per teismo posėdį atsakovo atstovė prašė skundo netenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau - Vilniaus skyrius) pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ (2 t., b. l. 197). Nurodė, kad S. G. 2008-06-17 kreipėsi į Vilniaus skyrių, praÅ¡ydamas skirti jam vienkartinę netekto darbingumo kompensacijÄ dėl profesinės ligos, nes jam buvo nustatytas 20 proc. netektas darbingumas dėl 2008-03-20 nustatytos profesinės ligos. 2009-07-28 Vilniaus skyriuje gautas profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktas ir 2009-10-27 Vilniaus skyriaus sprendimu nustatyta profesinė liga pripažinta draudiminiu įvykiu. Klausimas dėl vienkartinės kompensacijos skyrimo bus sprendžiamas ginÄÄ iÅ¡nagrinėjus teismine tvarka. Nuo 2007-12-13 S. G. mokama senatvės pensija, dėl profesinės ligos iÅ¡mokos nebuvo mokamos.

Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašė skundo netenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė jį palaikantis (2 t., b. l. 27-28). Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo.Â

Skundas netenkintinas.

Byloje turi bÅ«ti sprendžiamas ginčas dėl Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos veiksmų suraÅ¡ius 2009-10-19 iÅ¡vadÄ Nr. S-(14.2)603 dėl profesinės ligos – pneumokoniozės (asbestozės) – teisėtumo.

Remiantis 2006-12-01 epikrize, S. G. 2006-11-29 – 2006-12-01 buvo hospitalizuotas, klinikinė diagnozė – lėtinis laringitas J37.0 (2 t., b. l. 60). Po operacijos atsiųstas į Vilniaus Universiteto Onkologijos institutÄ dėl tolimesnio gydymo, diagnozė – gerklų karcinoma C32 (2 t., b. l. 61).

2007-05-30 VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikos Šeimos medicinos

centro praneÅ¡imu Nr. 1 apie įtariamÄ profesinę ligÄ informuota VDI, jog S. G. diagnozuota gerklų karcinoma ir abipusis

neurosensorinis prikurtimas (1 t., b. l. 67).

2007-07-16 S. G. profesinės ligos tyrimo komisija (toliau – Komisija) surašė Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktÄ Nr. (07-0041)001-012 (toliau – Aktas, I dalis) (1 t., b. l. 19-25), kuriame nurodė, kad S. G. nustatyta pirminė profesinės ligos diagnozė: profesiniai gerklų piktybiniai navikai C32 ir abipusis neurosensorinis prikurtimas H903 (akto 2p.). Paskutinė įmonė, veikiant profesinės rizikos veiksniams, galėjusiems sukelti profesinę ligÄ : UAB „Vilniaus energija“. Darbo stažas paskutinėje įmonėje, veikiant profesinės rizikos veiksniams (asbesto plauÅ¡eliai, medienos dulkės, cheminės medžiagos), susijusiems su profesinės ligos pirmine diagnoze (profesiniai gerklų piktybiniai navikai): 5 metai. Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto I dalį pasirašė komisijos nariai: komisijos pirmininkė Vida Jankauskienė Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausioji darbo inspektorė darbo higienai, Viktorija Pratuzienė Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus darbo higienos gydytoja, Rasa Bugenytė VÅ¡Ä® VUL SantariÅ¡kių klinikos Å eimos medicinos centro Å¡eimos gydytoja.

AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2007-07-05 rašte Nr. 02-393 nurodoma, kad S.

G. įmonėje šaltkalviu vairuotoju, vairuotoju dirbo nuo 1973-05-23 iki 2002-03-31 (1 t., b. l. 79). 2002-03-26 įsakymu Nr. 329 S. G. atleistas iš AB „Vilniaus šilumos tinklai“, perkeliant jį dirbti į UAB „Vilniaus energija“, kur jis nuo 2002-04-01 iki 2007-05-21 dirbo šilumos trasų aptarnavimo šaltkalviu-vairuotoju (2 t., b. l. 39).

Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto 12 p. aprašytas šaltkalvio remontininko darbo pobūdis (Pirmojo šilumos tinklų rajono šaltkalvio-remontininko pareiginė instrukcija, S. G. susipažino pasirašytinai 2006-08-30): nesant avarijų, atliekami šilumos kamerų ir kolektorių apėjimai pagal atskirus pavedimus, atsiradus šilumos trasos defektui, darbų vykdytojas instruktuoja dėl darbo pobūdžio ir saugos ypatumų. Jei vamzdynas izoliuotas asbestu, nurodoma užsidėti asmenines apsaugos priemones. Nuimta izoliacija surenkama ir supakuojama taip, kaip nurodyta darbo su asbestu nuostatuose (S.

G. susipažino pasirašytinai). Bendrovėje „Darbuotojų, veikiamų asbesto, apskaitos žurnalas“ bei „Asmeninė galimo asbesto poveikio kortelė“ nepildomi. Šaltkalviai remontininkai atlieka tik nedidelius ir skubius remonto darbus, planinius ar

didelės apimties remonto darbus atlieka rangovinės organizacijos. S. G. teiginys, jog jam vienam reikėjo nuimti izoliacijÄ ir

padengti suvirinimo siÅ«les gruntu 100C temperatÅ«roje, yra nepagrįstas, nes gruntu dengiamos tik pakeisto Å¡alto vamzdžio suvirinimo siÅ«lės, darbai atliekami atvirame ore. 2007-06-26 S. G. pateikė raÅ¡tÄ , nurodo darbo su asbesto turinčia Å¡ilumos tinklų izoliacija ypatybes, Å TR-2 vadovas A. Repečka paaiÅ¡kinime nurodė, kad S. G. raÅ¡te minėta Å¡ilumos trasos izoliacija beasbestė.

Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto 12 p. apraÅ¡ytos apsaugos priemonės ir instruktažai: vadovaujantis Perdavimo tinklo departamento Pirmojo Å¡ilumos tinklų rajono aptarnavimo ir remonto Å¡altkalvio saugos ir sveikatos instrukcijos 24 p., Å¡altkalvis remontininkas gauna visas nurodytas asmenines apsaugos priemones ir papildomai vienkartinį kostiumÄ bei kaukę-respiratorių darbui aplinkoje, kurioje gali bÅ«ti asbesto. Nuo 1999 m. kovo mėn. iki 2006 m. liepos mėn. pildoma Darbuotojo asmeninių apsauginių priemonių apskaitos kortelė, asmeninių apsauginių priemonių iÅ¡davimo žurnalas (2005-2007 m. iÅ¡duoti vienkartiniai kombinezonai, apsauginiai akiniai, respiratoriai). Pagal 2004-03-30 „Asbesto bei jo gaminių inventorizacija“, Å ilumos tinklų rajone Å TR-1 įvairių rÅ«Å¡ių objektuose, Å¡ilumos tinklų izoliacijoje, įvardinti preliminarÅ«s asbesto kiekiai. Daryta iÅ¡vada, kad S. G. galėjo dirbti objektuose, kurių darbo aplinkoje galėjo bÅ«ti asbesto plauÅ¡elių.

Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto 13 p. apraÅ¡yti ankstesnių higieninių tyrimų rezultatai: 1963-1964 ir 1968-1969 S. G. dirbo Vilniaus medžio apdirbimo kombinate, vėliau baldų įmonių susivienijime „Vilnius“. 1980 m. kietosios medienos dulkės (kancerogeninio poveikio medžiaga) virÅ¡ijo leistinÄ lygį 3-4 kartus.

UAB „Vilniaus energija“ Å¡altkalvių remontininkų profesinė rizika nevertinta, 2004 m. atlikta asbesto bei jų gaminių inventorizacija bei magistralinių Å¡ilumos tinklų, Å¡ilumos kamerų ir kolektorių ore esančių visų atmainų asbesto plauÅ¡elių alveolinės frakcijos koncentracijos tyrimai įprastinėmis darbo sÄ lygomis. Nustatytas dydis nuo 0,027 pl/ml iki 0,062 pl/ml, leistina ribinė vertė – 0,3 pl/ml.

Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto 14 p. aprašyti profesinės rizikos veiksniai: 2007 m. atlikti fizikinių ir cheminių rizikos veiksnių matavimai ŠTR-1 šaltkalvio remontininko darbo vietose (S. G. nedalyvavo, buvo informuotas raštu). Nustatytas asbesto plaušelių kameroje ir kolektoriuje dydis – 0,010 pl/cm (leistina ribinė vertė 0,1 pl/cm), asbesto plaušelių šiluminės trasos remonto metu dydis – 0,013 pl/cm (leistina ribinė vertė 0,1 pl/cm).

Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto 15 p. apraÅ¡yti privalomųjų sveikatos tikrinimų duomenys: S. G. AB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ sveikatÄ tikrinosi 1997 ir 1998 m., UAB „Vilniaus energija“ sveikatÄ tikrinosi kasmet, gydytojų konsultacinės komisijos iÅ¡vados: dirbti gali.

S. G. 2007-07-30 dėl Akto I dalies pateikė pastabas: nurodė, kad pridėtos nuotraukos yra suklastotos, kaip ir suklastoti parašai dėl instruktažo, rašoma ne asbestinė izoliacija, o silikatinė medžiaga.

2007-07-23 pareiškėjas pateikė Komisijai papildomus duomenis įtariamos profesinės ligos priežasčių tyrimui (1 t., b. l. 52-53). Nurodė, kad S. G. nuo 2002-04-01 iki 2006-05-31 dirbo ŠTR-1 šaltkalviu-vairuotoju pagal pareiškėjo 2007-07-10 pateiktus vidutinės darbo dienos chronometrinius duomenis. Patikrinus Oslo g. magistralės dalį, nustatyta, kad izoliacija yra beasbestė. Nurodė, kad veikiančio vamzdyno valymo, remonto, dažymo darbai neatliekami. Pažymėjo, kad atliekant defektų šalinimo darbus gali būti naudojamas rudžių modifikatorius KT-1 ir nitroemalis NC-132. Paaiškino, kad ŠTR-1 šaltkalviai remontininkai darbų su asbestu neatlieka. S. G. buvo skirtos asmeninės apsaugos priemonės, o 2007-06-13 posėdyje S.

G. iÅ¡sakytas teiginys, kad kaukė trukdo darbui, rodo, kad jis sÄ moningai nesilaikė darbų saugos reikalavimų. Pažymėjo, kad S. G. per posėdį 2007-06-13 ir 2007-07-18 nurodė, kad, dirbdamas AB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“, krovininiu automobiliu vežiojo gyvsidabrį ir asbesto atliekas, tačiau raÅ¡tu atsisakė tai patvirtinti.

2007-09-04 pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus ir pastabas Komisijai dėl Akto I dalies (1 t., b. l. 54-56). Nurodė, kad Vaivorykštės g. 18, Dariaus ir Girėno g. šilumos kolektoriaus kameroje, Oslo g. esančiuose šilumos magistralių vamzdynuose

asbesto nebuvo. Remiantis chronometriniais duomenimis, per pamainÄ S. G. vairavo vidutiniÅ¡kai 45 min., o vidutinė Å¡ilumos kamerų

ir kolektorių apžiūra truko apie dvi valandas. Darbuotojų, veikiamų asbesto, apskaitos žurnalas nepildomas, nes ŠTR-1 šaltkalviai remontininkai darbų su asbestu neatlieka. Pareiškėjo nuomone, S. G. ligos atsiradimo priežastis galėjo būti tik apsaugos priemonių nenaudojimas dėl jo paties kaltės.

2007-09-07 Komisija raÅ¡tu Nr. 012-05-1739 (1 t., b. l. 59-60) nurodė, kad magistralės VaivorykÅ¡tės g. vamzdžių izoliacijai naudota TK-konstrukcijos (sudėtis nenurodyta); 2003-02-05 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 naudota Å¡iluminė izoliavimo medžiaga neįvardinta (1 t., b. l. 113-116); Vamzdžių Å¡iluminės izoliacijos aktas (1 t., b. l. 125) pateiktas ne valstybine kalba; patvirtinančių dokumentų apie asbesto atliekų utilizavimÄ UAB „Bionovus“ nėra. Nurodė, kad faktinių S. G. darbo laiko apskaitos duomenų pareiÅ¡kėjas nepateikė, teiginys, kad Å¡altkalviai remontininkai „darbų su asbestu neatlieka“ prieÅ¡tarauja pareiÅ¡kėjo 2007-07-10 raÅ¡tui, o teiginys, kad ligos atsiradimo priežastis galėjo bÅ«ti tik apsaugos priemonių nenaudojimas dėl S. G. kaltės, nepagrįstas, nes nėra jokių duomenų apie

S. G. darbo drausmės pažeidimus dėl asmens apsaugos priemonių nedėvėjimo.

2008-01-29 S. G. atlikta plaučių kompiuterinė tomografija, iÅ¡vados: židinukai plaučiuose, kai kurie su apkalkėjimo požymiais. Fibrozinės druožės abiejuose plaučiuose viduriniuose ir apatiniuose plaučiuose. Apkalkėjęs kair. plaučio Å¡aknies l/m. (2 t., b. l. 53). 2008-03-06 Pulmonologijos ir alergologijos centre S. G. atliktas instrumentinis tyrimas – fibrobronchoskopija su bronchoalveoliniu lavažu, iÅ¡vados: trachėjos ir bronchų gleivinės atrofija (2 t., b. l. 54). Atlikus citologinį ir laboratorinį bronchoalveolinio lavažo skysčio tyrimÄ 2008-03-07 nustatyta, kad rasti asbesto plauÅ¡eliai (pavieniai neorganinės kilmės elementai, panaÅ¡Å«s į asbesto plauÅ¡elius) (2 t., b. l. 55-56).

2008-03-20 S. G. nustatyta profesinė liga – profesinė pneumokoniozė (asbestozė), sukelta asbesto dulkių J61 (pagrindinis kodas), Z57.2 (papildomas kodas) (2 t., b. l. 18). Remiantis Å¡ia diagnoze, buvo priimta Akto II dalis, kuria patvirtinta nurodyta profesinė liga (1 t., b. l. 44). Profesinę ligÄ patvirtino VÅ¡Ä® VUL Antakalnio ligoninės Darbo medicinos gydytoja Izolda Baikienė. Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto II dalį pasirašė komisijos nariai: komisijos pirmininkė Vida Jankauskienė Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausioji darbo inspektorė darbo higienai, Viktorija Pratuzienė Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus darbo higienos gydytoja, Rasa Bugenytė VÅ¡Ä® VUL SantariÅ¡kių klinikos Å eimos medicinos centro Å¡eimos gydytoja.

2008-04-30 pareiškėjas pateikė pastabas Komisijai dėl Akto II dalies (1 t., b. l. 57-58). Nurodė, kad Komisija neįvertino, kokiais laikotarpiais, kokių medžiagų, kaip intensyviai S. G. buvo paveiktas jam dirbant AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Pareiškėjas nėra AB „Vilniaus šilumos tinklai teisių ir prievolių perėmėja. Neatsižvelgta, jog S. G. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ dirbo vairuotoju, o automobilių stabdžių trinkelėse buvo naudojamas

asbestas, be to, daugelį metų asbestas buvo plačiai naudojamas buityje. S. G. sveikata buvo reguliariai tikrinama, visose išvadose

nurodoma, kad dirbti gali. Nustatant profesinę ligÄ , nebuvo tinkamai įvertinti visi II dalies 6 p. nurodyti kriterijai.

2008-06-06

Komisija raÅ¡tu Nr. 012-05-4811 (1 t., b. l. 61-62) nurodė, kad tiriant S. G. įtariamÄ profesinę ligÄ , vadovautasi Profesinių ligų

tyrimo ir apskaitos nuostatų 16, 17 p., nurodė S. G. darbo veiklos raidÄ . AB „Šilumos tinklai“ nepateikė duomenų apie automobilių stabdžių

trinkelėse esančio asbesto. Komisija neįpareigota tirti duomenų apie S. G. veiklÄ , nesusijusiÄ su darbo aplinka ir joje esančiu

asbestu. Komisija įvardino pirminę diagnozę, o darbo medicinos gydytoja, pagal savo kompetencijÄ Ä¯vertinusi duomenis ir S. G. sveikatos bÅ«klę, patvirtino profesinę ligÄ .

2008-05-13 pareiÅ¡kėjas padavė skundÄ CDMEK dėl S. G. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto panaikinimo (1 t., b. l. 13-16), reikalaudamas patikslinti profesinės ligos diagnozę, pilnai įvertinti darbo veiklos raidÄ , nurodant, kokie tyrimai atlikti, kokiais tyrimais ir kriterijais remiantis diagnozuota profesinė pneumokoniozė.

2008-05-27 NDNT Vilniaus IV teritorinis skyrius Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DNL-825 nustatė 80 proc. darbingumo lygį. Nurodyta, kad ligos kodas C13

pakeistas į C32 pagal onkologų tyrimus (2 t., b. l. 131-137). 2008-06-06 S. G. išduota darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo

darbe ar profesinės ligos pažyma Nr. 0004496, darbingumo lygis 80 proc., diagnozės kodai J61, Z57.2 (2 t., b. l. 205).

2008-06-17 nustatyta profesinė liga – profesinė gerklų karcinoma, II stadija, profesinė pneumokoniozė, ligos sukeltos asbesto dulkių C32, J61, Z57.2 (2 t., b. l. 117). 2008-06-20 priimta Akto II dalis, kurioje patvirtinta 2008-06-17 nustatyta profesinė liga (2 t., b. l. 115). 2008-08-22 išduotas siuntimas į NDNT profesinio darbingumo lygiui nustatyti (2 t., b. l. 121-122).

2008-08-25 NDNT Vilniaus IV teritorinis skyrius Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DNL-1193 nustatė 65 proc. darbingumo lygį. Bazinis darbingumas 63 proc.: 70 proc. gerklų profesinė karcinoma II st., būklė po operacinio gydymo 2006-11-30, spindulinio gydymo 2007-01-16 – 03-08. 80 proc. profesinė pneumokoniozė, sukelta asbesto dulkių (2 t., b. l. 101-108). 2008-08-28 S. G. išduota darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma Nr. 0004506, darbingumo lygis 65 proc., diagnozės kodai C32, Z57.2, J61 (2 t., b. l. 63).

2009-07-13

AB „Vilniaus šilumos tinklai“ raštu Nr. 02-367 (1 t., b. l. 78) nurodė, kad S. G. įmonėje nuo 1973-05-23 iki 2002-03-31 dirbo vairuotoju.

2009-07-14 pareiÅ¡kėjas pateikė atsakymÄ Ä¯ 2009-07-02 Komisijos raÅ¡tÄ Nr. SD-15295 ir patikslino, kad S. G. pareiga, kaip Å¡altkalvio-vairuotojo, buvo vežioti brigados narius bei stebėti brigados narių darbÄ (2 t., b. l. 70-71).

2009-08-19 gautas S. G. pareiškimas, kuriame nurodė, kad jam ir kitiems darbininkams teko su virve valyti kameras nuo asbesto atliekų; matavimai, oro užterštumas nebuvo tikrinamas, apsaugos priemonės išduotos tik 2005 m., nors su asbestu dirba nuo 2002 m. Minėtas aplinkybes paaiškinimuose nurodė ir kiti darbuotojai J. G., H. D., A. M., F. P. (2 t., b. l. 64-68).

2009-10-19 CDMEK, pakartotinai iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto panaikinimo, iÅ¡vadoje dėl profesinės ligos Nr. S-(14.2)603 konstatavo, kad įvertinus ligos ir profesinę anamnezes, klinikÄ , atliktus tyrimus, specialistų konsultacijas, galimÄ darbuotojo kontaktÄ su asbesto plauÅ¡eliais, tai, kad darbdavio atstovas nepaneigė, kad S. G. dirbdavo ir Å¡iluminių tinklų kamerose, 5 metų ekspozicija su pluoÅ¡tinės struktÅ«ros silikatais yra pakankama profesinės pneumokoniozės iÅ¡sivystymui, todėl profesinė pneumokoniozė (asbestozė) nustatyta pagrįstai. Gerklų karcinoma C32 nebuvo patvirtinta kaip profesinė liga, nes minimalus indukcijos periodas paprastai trunka daugiau kaip 15 metų (1 t., b. l. 9-10).Â

2009-10-27 Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. 6-15-1479, atlikus profesinės ligos tyrimo medžiagos patikrinimÄ ir nustačius, kad darbingumo lygis dėl

diagnozių pagal TLK-10 J61 ir Z57.2 nustatytas pagrįstai, nusprendė pripažinti S. G. 2008-03-20 nustatytÄ profesinę ligÄ draudiminiu įvykiu

(2 t., b. l .203-204). Vilniaus skyrius nurodė, jog klausimas dėl S. G. priklausančios mokėti vienkartinės netekto darbingumo kompensacijos

skyrimo bus sprendžiamas ginÄÄ iÅ¡nagrinėjus teismine tvarka.

Profesinių ligų tyrimo tvarkos bendrÄ sias nuostatas nustato 2003 m. liepos 1 d. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas Nr. IX-1672 (toliau – Ä®statymas). Pagal Ä®statymo 2 str. 28 p., profesinė liga yra Å«mus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga. Ä®statymo 44 str. 9 p. nurodo, kad, ar įmonėje dirbantis arba dirbęs darbuotojas serga profesine liga, nustato gydytojas, turintis licencijÄ Å¡iai veiklai, vadovaudamasis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais ir Vyriausybės patvirtintu profesinių ligų sÄ raÅ¡u, o  profesinės ligos priežastis tiria ir jos pripažinimÄ profesine liga patvirtina profesinės ligos tyrimo komisija. Profesinės ligos priežastis tiria ir jos pripažinimÄ profesine liga patvirtina profesinės ligos tyrimo komisija. Ä® Å¡iÄ komisijÄ Ä¯eina darbo inspektorius (komisijos pirmininkas), Valstybinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros tarnybos teritorinės įstaigos apskrityje atstovas ir profesinę ligÄ Ä¯taręs gydytojas. Tyrimas atliekamas vadovaujantis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais. Komisijos suraÅ¡ytÄ profesinės ligos patvirtinimo aktÄ pasiraÅ¡o komisijos nariai, darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai. Profesinės ligos patvirtinimo aktas įteikiamas pasiraÅ¡ytinai darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ir darbuotojui, kuriam buvo įtariama ar patvirtinta profesinė liga, iÅ¡siunčiamas asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigai, kurioje buvo įtarta darbuotojo profesinė liga, ir kitoms institucijoms (44 str.

10 p.). Ä®statymo 44 str. 12 p. nustato, kad Komisijos, tyrusios profesinę ligÄ , sprendimus bei iÅ¡vadas dėl profesinės ligos priežasčių ir dėl tyrimo tvarkos tyrime dalyvavę darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai gali apskųsti teismui arba, vadovaudamiesi Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ar teismui, o ginčus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendžia Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija.

Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37, 9 p. nustatyta, kad CDMEK sprendžia, ar pareiÅ¡kėjo (jo atstovo) arba kitų suinteresuotų asmenų pareiÅ¡kimo nagrinėjimas priklauso CDMEK kompetencijai; sprendžia ginčytinus klausimus, susijusius su profesinių ligų nustatymu dalyvaujant suinteresuotiems asmenims; atlieka kompleksinę dokumentinę analizę ir suraÅ¡o iÅ¡vadÄ dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo; nustatyta tvarka teikia informacijÄ Valstybės profesinių ligų registrui; analizuoja CDMEK darbÄ ; nustatyta tvarka teikia informacijÄ steigėjui ir kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims apie CDMEK priimtus sprendimus; vykdo kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. Pagal Å¡ių nuostatų 8 p., CDMEK kompetencijai nepriklauso susirgimų, neįraÅ¡ytų į Profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä , atvejai; atvejai, kai nustatomi keli tos pačios sistemos susirgimai ir dominuoja ne profesinės kilmės susirgimas; atvejai, kai profesinių ligų tyrimas nebuvo atliktas arba nenuodugniai atliktas pagal galiojančiÄ profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatytÄ tvarkÄ ; patvirtinti ar paneigti profesinės ligos diagnozę.

Vyriausybės 2004-04-28 nutarimu Nr. 487 patvirtintų Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – Nuostatai) 12 p. nustatyta, kad profesinės ligos priežasčių tyrimo procedÅ«ra atliekama vadovaujantis Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamentu ir, vadovaujantis Nuostatų 21 p., užpildoma ir pasiraÅ¡oma profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto (toliau vadinama – aktas) pirmoji dalis („Profesinės ligos priežasčių tyrimas“). Su akto pirmÄ ja dalimi supažindinamas darbuotojas ar jo atstovas ir įmonės vadovas pasiraÅ¡ytinai.

Nuostatų 25 p. nustatyta, kad profesinės ligos diagnozę nustato darbo medicinos gydytojas. Darbo medicinos gydytojas, nustatęs profesinės ligos diagnozę arba jos nenustatęs, reglamento nustatyta tvarka užpildo, pasiraÅ¡o ir iÅ¡siunčia Profesinės ligos tyrimo komisijos pirmininkui akto antrÄ jÄ dalį („Profesinės ligos patvirtinimas“) (Nuostatų 28 p.). Komisijos pirmininkas, gavęs akto antrÄ jÄ dalį su nustatyta ar nenustatyta profesinės ligos diagnoze, per 3 darbo dienas pateikia pasiraÅ¡yti aktÄ komisijos nariams, įmonės vadovui ir darbuotojų atstovui (atstovams) saugai ir sveikatai (Nuostatų 29 p.). Suinteresuoti asmenys (darbuotojas ar jo atstovas, įmonės vadovas, draudimo įstaiga), nesutinkantys su profesinės ligos diagnozės nustatymu ar nenustatymu, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo akto gavimo dienos turi teisę raÅ¡tu kreiptis į CDMEK (Nuostatų 31 p.). Komisija, priėmusi sprendimÄ dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo, suraÅ¡o iÅ¡vadÄ dėl profesinės ligos pagrįstumo (nepagrįstumo). Suinteresuoti asmenys, nesutikę su CDMEK sprendimu, gali jį apskųsti teismui (Nuostatų 32 p.).

Remiantis Nuostatų 24 p., profesinės ligos nustatomos vadovaujantis profesinių ligų sÄ raÅ¡u, tvirtinamu Vyriausybės, ir 10-osios redakcijos Tarptautine statistine ligų ir sveikatos problemų klasifikacija (TLK-10), įvesta sveikatos apsaugos ministro 1996 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 542.

Vyriausybės 1994-11-30 nutarimu Nr. 1198 patvirtintame Profesinių ligų sÄ raÅ¡e asbestozė priskiriama prie ligų, kurias sukelia įkvepiamos medžiagos, tiesiogiai susijusios su kenksmingais darbo aplinkos veiksniais. Asbesto sukeltų profesinių ligų nustatymo kriterijų apraÅ¡o, patvirtinto sveikatos apsaugos ministro 2009 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. V-888, 4 p. nustato, kad Esant ar buvus asbesto ekspozicijai, gali iÅ¡sivystyti: 4.1. asbestozė (J61 ir Z57.2);

4.2. mezotelioma, sukelta asbesto dulkių (C45 ir Z57.2); 4.3. fibrozinės pleuros ligos, sukeltos asbesto dulkių (J92.0 ir Z57.2); 4.4. plaučių vėžys, sukeltas asbesto dulkių (C34 ir Z57.2); 4.5. gerklų vėžys, sukeltas asbesto dulkių (C32 ir Z57.2). Asbestas yra pluoÅ¡tinės struktÅ«ros silikatas, o jo galimo poveikio darbuotojui lygis neturi bÅ«ti didesnis kaip 0,1 plauÅ¡elių/m3. Pagal Kriterijų 15 p., darbo medicinos gydytojas rinkdamas anamnezę dėl asbestozės profesinės diagnozės: 15.1.1. iÅ¡siaiÅ¡kina paciento profesijÄ ir darbo veiklos trukmę, pobÅ«dį; 15.1.2. įvertina ligos (asbestozės) eigÄ ; 15.1.3. iÅ¡siaiÅ¡kina, ar pacientas rÅ«ko ir, jei rÅ«ko, rÅ«kymo trukmę; 15.2. įvertina gretutines ligas, iÅ¡siaiÅ¡kina vyraujančiÄ patologijÄ ; 15.3. ligos požymius nustato atsižvelgdamas į darbinės veiklos pobÅ«dį; 15.4. įvertina bÅ«dingus asbestozei nusiskundimus: ar yra dusulys, kosulys; 15.5. apžiÅ«ros metu objektyviai gali nustatyti: inspiracinius karkalus apatinėse plaučių dalyse (gali ir nebÅ«ti); bÅ«gno lazdelių formos pirÅ¡tus (pasitaiko retai); 15.6. atsižvelgia į gydytojo pulmonologo konsultacijos informacijÄ ir tyrimų rezultatus; 15.7. pildo Profesinių ligų tyrimo ir patvirtinimo aktÄ : įvertina profesinę rizikÄ , nustato asbesto koncentracijÄ darbo erdvėje (nustato profesinės ekspozicijos intensyvumÄ ), nustato ekspozicijos trukmę (ne mažiau kaip 5 metai; maksimalus latentinis periodas netaikomas); 15.8. atsižvelgdamas į tiesioginį darbo aplinkos veiksnių poveikį, jo trukmę, miÅ¡rios patologijos buvimÄ ar nebuvimÄ , sprendžia, ar patvirtinti profesinės ligos diagnozę, ir užpildo medicininę dokumentacijÄ ; 15.9. pacientÄ siunčia Å¡eimos gydytojui (toliau stebėti bei gydyti), į Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnybÄ (darbingumo lygiui nustatyti, jei atsižvelgiant į paciento sveikatos bÅ«klę įtariamas darbingumo lygio sumažėjimas) arba gydyti stacionare (esant poreikiui). Pažymėtina, kad mokslinėje literatÅ«roje nurodoma, kad pirmųjų asbestozės simptomų pasireiÅ¡kimas galimas po 3 metų ekspozicijos (Daniel

Powers, M.D., Diagnostic Radiologist, B-Reader, Board Certified Diagnostic& Nuclear Radiologist, 2007, Basil Varkey MD, FCCP,

Professor Eemerites, Department of Internal Medicine, Divission of Pulmonary and Critical Care, Asbesstosis: Differential Diagnosis&Workup, 2009; Early detection of occupational diseases, WHO, 1986).

Sveikatos apsaugos ministro 2007-12-29 įsakymu Nr. V-1087 patvirtintų Profesinių ligų nustatymo kriterijų 6 p. nustatyta, kad, nustatant profesinę ligÄ , vertinama: 1) ligos anamnezė; 2) gyvenimo anamnezė (persirgtos ligos, traumos, įpročiai, gyvenimo sÄ lygos ir kt.); 3) darbo veiklos raida (profesija, darbo pobÅ«dis, kenksmingi darbo aplinkos veiksniai, minimalus kenksmingo darbo aplinkos veiksnio poveikio (ekspozicijos) intensyvumas, minimali kenksmingo darbo aplinkos veiksnio trukmė, privalomų sveikatos tikrinimų duomenys ir kt. duomenys, pateikti Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto I dalyje); 4) profesinės ligos klinika (specifiniai ir/ar nespecifiniai konkrečios ligos simptomai, miÅ¡rus kenksmingų darbo aplinkos veiksnių poveikis, individualus jautrumas kenksmingam darbo aplinkos veiksnio poveikiui (lytis, amžius ir kt.) ir kt.; 5) laboratoriniai, instrumentiniai ir kiti reikiami tyrimai; 6) privalomų sveikatos tikrinimų duomenys; 7) diferencinė diagnostika; 8) asmens sveikatos istorijos (F-Nr. 025/a) duomenys; 9) panaÅ¡ių susirgimų (grupinių ar pavienių) buvimas įmonėje; 10) mokslu pagrįsti priežastinių ryÅ¡ių tarp kenksmingo darbo aplinkos veiksnio ir profesinės ligos įrodymai. Kriterijų 7 p. nustatyta, kad nustatant profesinės ligos diagnozę rekomenduotina vadovautis Europos Komisijos profesinių ligų diagnostikos rekomendacijomis (Profesinių ligų diagnostikos vadovas, Liuksemburgas: Europos SÄ jungos Oficialiųjų publikacijų biuras, 1994) bei Europos profesinių ligų statistikos vadovu (Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2004).

Nustatyta, kad CDMEK, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl akto panaikinimo, patvirtino 2008-03-20 Komisijos nustatytÄ profesinę diagnozę – pneumokoniozę (asbestozę) (pagal TLK-10, J61 - pneumokoniozė, sukelta asbesto ir kitų mineralinių skaidulų; Z57.2 – dulkių profesinis poveikis), o profesinės diagnozės, kuri buvo nustatyta 2008-06-17, - gerklų karcinomos (pagal TLK-10, C32 – piktybiniai gerklų navikai) nepatvirtino kaip profesinės ligos dėl per trumpo indukcijos periodo. CDMEK, priimdama iÅ¡vadÄ , rėmėsi 2007-07-16 Akto I ir II dalimis, pareiÅ¡kėjo 2008-05-13 skundu, S. G. ligos istorija, VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikų pateikta medžiaga, NDNT pažyma Nr. 0004506, S. G. ir kitų asmenų bei pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimais. Pažymėtina, kad Europos Komisijos profesinių ligų diagnostikos rekomendacijos nėra privalomo pobÅ«džio, ligos diagnozę nustato gydytojas specialistas pagal savo kompetencijÄ . Remiantis Europos Komisijos profesinių ligų diagnostikos rekomendacijomis, asbesto kÅ«nelių ar plauÅ¡elių (skrepliuose ar bronchoalveolinio lavažo skystyje) radimas neįrodo asbesto sukeltos ligos buvimo, bet abejotinais atvejais patvirtina asbesto ekspozicijÄ . Remiantis moksline literatÅ«ra, „asbestozės simptomai iÅ¡ryÅ¡kėja palaipsniui, kai iÅ¡sivysto fibrozė, o plaučiai praranda elastingumÄ â€œ (projekto vadovas A. Urbelis, Profesinė sveikata, 2008 m.), nurodoma, kad vienas iÅ¡ asbestozės diagnozavimo bÅ«dų yra rentgenograma – retikulonodulinė difuzinė plaučių audinio fibrozė su limfmazgių padidėjimu (V. Obelenis, R. Ustinavičienė, T. Bagdonienė, R. RaÅ¡kevičienė, J. Vėbrienė, V. JanuÅ¡kevičius, A. Ščiupokas, Darbo medicina, 2007 m.). S. G. profesinės ligos diagnozė nustatyta atsižvelgus ne tik į bronchoalveolinio lavažo duomenis, bet atlikus plaučių kompiuterinę tomogramÄ , radiologinį tyrimÄ , įvertinus plaučių funkcijas (nustatyta plaučių fibrozė, kvėpavimo takų obstrukcija).

Nustatyta, kad S. G. darbo aplinkos ore aptikta asbesto plaušelių alveolinės frakcijos, nors ir neviršijanti didžiausio leistino ribinio dydžio (1 t., b. l. 23). Vadovaujantis Perdavimo tinklo departamento Pirmojo šilumos tinklų rajono aptarnavimo ir remonto šaltkalvio saugos ir sveikatos instrukcijos

24 p. (1 t., b. l. 146-155), Å¡altkalvis remontininkas gauna asmenines apsaugos priemones ir papildomai vienkartinį kostiumÄ bei kaukę-respiratorių darbui

aplinkoje, kurioje gali būti asbesto. Nustatyta, kad minėtos priemonės S. G. buvo išduotos, S. G. supažindintas

su darbo su asbesto taisyklėmis (1 t., b. l. 168-180). Tai, kad buvo dirbama aplinkoje, kurioje yra asbesto, nurodė ir kiti UAB „Vilniaus energija“ darbuotojai (2 t., b. l. 64-68), šio fakto neneigė ir pareiškėjas. Nustatyta, kad S. G. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ dirbo vairuotoju nuo 1973-05-23 iki 2002-03-31, įskaitant šaltkalviu-vairuotoju nuo 2002-02-25 iki 2002-03-31. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei tai, kad asbesto ekspozicijos trukmė UAB „Vilniaus energija“, vadovaujantis Kriterijų

15.7 p., siekė minimalų periodÄ â€“ 5 metus, iÅ¡vada, kad S. G. profesinę ligÄ â€“ asbestozę nulėmė darbas UAB „Vilniaus energija“, yra pagrįsta. PareiÅ¡kėjo argumentas, jog S. G. reguliariai buvo tikrinama sveikata ir visose iÅ¡vadose nurodyta, kad S. G. dirbti gali, nepaneigia asbestozės diagnozės, kuriai bÅ«dingas ilgas indukcijos periodas.

Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ir įvertinus teisės aktų nuostatas, konstatuotina, kad CDMEK 2009-10-19 išvada dėl profesinės ligos Nr. S-(14.2)603 priimta vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, t.y. CDMEK atliko teisės aktų nustatyta tvarka jos kompetencijai priskirtus veiksmus, todėl nėra pagrindo nustatyti papildomus įpareigojimus (ABTĮ 90 str.).

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas, formuluodamas skundo dalykÄ , neteisingai nurodo, kad skundžiama iÅ¡vada, yra administracinis sprendimas, ir praÅ¡o jį panaikinti bei įpareigoti priimti naujÄ administarcinį sprendimÄ , atitinkantį VieÅ¡ojo admnistravimo įstatymo reikalavimus.

Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos patvirtina, kad kreiptis į administracinį teismÄ galima dėl neteisėto vieÅ¡ojo admnistravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmÄ , dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimÄ (ABTÄ® 15 str., 22 str.,

88 str.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 p. nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1, 2 d. yra nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisių ar pareigų nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes.

Pareiškėjo prašoma panaikinti skundžiama išvada nei pareiškėjui, nei kitiems asmenims  nėra tiesiogiai nustatomos teisės ar pareigos.

Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimÄ , jame nurodytÄ apskundimo tvarkÄ , ar jame vartojamas sÄ vokas, bet pagal tikrÄ jį teisės akto turinį, nustatomÄ pagal administraciniam sprendimui bÅ«dingus požymius. Todėl ankščiau minėtuose teisės aktuose skundžiamos iÅ¡vados pavadinimas sprendimu neturi reikÅ¡mės Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui.

Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, kad skundžiama išvada pagal savo turinį nėra individualus administracinis sprendimas, todėl jos panaikinimas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Teisme yra nagrinėtinos administracinės bylos dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo; teisės aktai turėtų būti suprantami kaip tokie teisės aktai arba veiksmai, kurie sukuria asmenims teisines pasekmes; nesant dokumente viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, šis dokumentas nedaro įtakos asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-03-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-613/2008). Ginčijamoje išvadoje buvo nurodyta informacija dėl atlikto vertinimo, todėl teisme gali būti reiškiamas reikalavimas tik dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Dėl to išvadai negali būti ir neturi būti taikomi reikalavimai taikytini administraciniam sprendimui.

Galimybė teismine tvarka nuginčyti administracinius aktus, juose nustatytus faktus ar pateikiamus teisinius vertinimus priklauso nuo teisminio nagrinėjimo dalyko administracinėje byloje, nuo to, ar skundžiamas dokumentas yra individualus administracinis aktas, kokio pobÅ«džio institucijų veiksmai ar neveikimas yra skundžiami. Bylos priskirtinumas administraciniam teismui klausimas sprendžiamas vadovaujantis administracinio sprendimo bei skundžiamų vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmų ar atsisakymo atlikti tokius veiksmus priskyrimo nurodytoms kategorijoms pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 1999-01-14 įstatymÄ Nr. VIII-1029, Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo 1999-06-17 įstatymÄ Nr. VIII-1234, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų praÅ¡ymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose vieÅ¡ojo administravimo subjektuose taisykles, atitinkamos srities specialius įstatymus bei juos įgyvendinančius teisės aktus. Pagal nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ skundžiama iÅ¡vada nelaikytina individualiu administraciniu aktu.

Paminėtus motyvus dėl skundžiamos iÅ¡vados neatitikimo administracinio sprendimo požymiams patvirtina ginčo teisinių santykių reglamentavimas bei pagal šį reglamentavimÄ tarp Å¡alių atsiradę teisiniai santykiai. Minėta, kad 2007-07-16 S.

G. profesinės ligos tyrimo komisija Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu nustatė pirminę profesinės ligos diagnozę, kurios buvimÄ patvirtino Å¡eimos gydytoja, dalyvavusi Komisijos, sudarytos Darbo inspekcijos, kuri yra valstybės įgaliota institucija suraÅ¡yti tokį aktÄ , darbe bei kiti komisijos nariai. 2008-03-20 suraÅ¡yta Akto II dalis, kuria patvirtinta profesinė liga, profesinę ligÄ patvirtino Darbo medicinos gydytoja, o Akto II dalį pasirašė Å¡eimos gydytoja, dalyvavusi Komisijos, sudarytos Darbo inspekcijos, kuri yra valstybės įgaliota institucija suraÅ¡yti tokį aktÄ , darbe bei kiti komisijos nariai. 2008-05-27 NDNT Vilniaus IV teritorinis skyrius Darbingumo lygio vertinimo aktu nustatė S. G. 80 proc. darbingumo lygį dėl nustatytos profesinės ligos. 2008-06-20 pakartotinai priimta Akto II dalis, kurioje patvirtinta nustatyta profesinė liga. 2008-08-25 NDNT Vilniaus IV teritorinis skyrius Darbingumo lygio vertinimo aktu nustatė 65 proc. darbingumo lygį dėl nustatytos profesinės ligos. 2009-10-19 CDMEK iÅ¡vadoje dėl profesinės ligos konstatavo, kad profesinė liga - pneumokoniozė (asbestozė) nustatyta pagrįstai. 2009-10-27 Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. 6-15-1479, atlikus profesinės ligos tyrimo medžiagos patikrinimÄ ir nustačius, kad darbingumo lygis dėl diagnozių pagal TLK-10 J61 ir Z57.2 nustatytas pagrįstai, nusprendė pripažinti S. G. 2008-03-20 nustatytÄ profesinę ligÄ draudiminiu įvykiu (2 t., b. l .203-204). Vilniaus skyrius nurodė, jog klausimas dėl S. G. priklausančios mokėti vienkartinės netekto darbingumo kompensacijos skyrimo bus sprendžiamas ginÄÄ iÅ¡nagrinėjus teismine tvarka.

Nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad S. G. siekia gauti socialines iÅ¡mokas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo 1999-12-23 įstatymÄ Nr. VIII-1509. Dėl to buvo atlikti valstybės įgaliotų institucijų visi minėti veiksmai ir priimtas Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimas nustatytÄ profesinę ligÄ pripažinti draudiminiu įvykiu.

 Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo

6 str. 6 d. yra numatyta, kad sprendimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo ir profesinių ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais, remdamiesi nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo bei profesinių ligų aplinkybių iÅ¡tyrimo ir patvirtinimo dokumentais, taip pat dėl iÅ¡mokų nukentėjusiesiems skyrimo ir mokėjimo priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi Å¡iuo Ä®statymu, Vyriausybės nutarimu tvirtinamais Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo iÅ¡mokų nuostatais ir kitais teisės aktais.

S. G. nustatant profesinę ligÄ bei darbingumo lygį dalyvavo dvi valstybės institucijos – Darbo inspekcija, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, Å¡ių institucijų darbe dalyvavo ir dokumentus, kuriais nustatyta profesinė liga bei dėl jos nustatytas darbingumo lygis pasirašė gydytojai. Å ių valstybės institucijų dokumentų pagrįstumÄ patikrino Sveikatos apsaugos ministerijos sudaryta Komisija. Minėtų trijų valstybės institucijų dokumentus patikrino Fondo valdybos Vilniaus skyrius ir konstatavo, kad profesinė liga patvirtinta pagrįstai (2 t., b. l .203).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-22 nutarimu Nr. 309 Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo iÅ¡mokų nuostatų 22-24 punktuose numatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams, nagrinėjant nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimÄ , vadovaujamasi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu, taip pat vertinami prie aktų pridėti ar papildomai gauti kiti dokumentai, kuriuose yra duomenų apie nelaimingÄ atsitikimÄ darbe, susirgimÄ profesine liga arba mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežastį. BÅ«tent nurodyta tvarka ir buvo įvertinti visi minėti dokumentai, kurie nelaikytini administraciniais sprendimais.

Pažymėtina, kad CDMEK nėra teisinės atsakomybės subjektas, nes nėra juridinis asmuo, todėl Komisija nelaikytina ir vieÅ¡ojo administravimo subjektu, galinčiu atsakyti už Komisijos veiksmus. Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų 11 p. (toliau ir Nuostatai) nustatyta, kad Komisija sudaroma sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Dėl to už Komisijos vykdomų funkcijų atlikimÄ yra atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija arba yra asmeniÅ¡kai atsakingi Komisijos nariai (Nuostatų 5 p.). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad CDMEK atliko vieÅ¡ojo administravimo funkcijÄ , kuriÄ jai pavedė atlikti Sveikatos apsaugos ministerija, sudarydama tokiÄ KomisijÄ ir patvirtindama jos nuostatus. CDMEK atliko nuostatuose nustatytÄ uždavinį - patikrino profesinės ligos nustatymo pagrįstumÄ .

Dėl nurodytų motyvų, nėra pagrindo pripažinti Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmus, atliktus per jos sudaromÄ KomisijÄ , neteisėtais ir įpareigoti atlikti papildomus veiksmus. Pažymėtina, kad administracinis teismas vertina tik vieÅ¡ojo administravimo subjekto atliktų veiksmų teisėtumÄ (ABTÄ® 3 str.).

2009-04-15 Sveikatos apsaugos ministras 2009-04-15 įsakymu Nr. V-282 yra patvirtinęs Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos tokiÄ sudėtį: V. JanuÅ¡kevičius – Kauno medicinos universiteto klinikų Darbo medicinos tarnybos vadovas (komisijos pirmininkas); T. Bagdonienė – Kauno medicinos universiteto klinikų darbo medicinos gydytoja; I. Baikienė – Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės darbo medicinos gydytoja; S. Balsytė – Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės darbo medicinos gydytoja; A. Einikienė – Valstybinės darbo inspekcijos Darbo higienos skyriaus vedėjo pavaduotoja; D. Gorobecienė – Valstybinio aplinkos sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos ekspertizės skyriaus darbo higienos gydytoja; E. Jegelavičius – Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo socialinės politikos koordinavimo narys; K. Kaveckaitė – Valstybinės darbo inspekcijos Darbo higienos skyriaus vedėja; A. Minelgienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos PaÅ¡alpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė; A. NaujÅ«nas – Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės ir personalo departamento Atstovavimo ir teisės taikymo skyriaus vyriausiasis specialistas; R. RaÅ¡kevičienė – Kauno medicinos universiteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros lektorė; V. Å imkienė – Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Specializuotos medicinos pagalbos skyriaus vyriausioji specialistė; P. Vasilavičius – Kauno medicinos universiteto klinikų Darbo medicinos tarnybos sveikatos ekologas.

 CDMEK 2009-08-27 posėdžio protokolas patvirtina, kad posėdyje dalyvavo ir protokolÄ pasirašė dr. V. JanuÅ¡kevičius, V. Å imkienė, D. Gorobecienė, T. Bagdonienė, I. Baikienė, A.Minelgienė, dr. R. RaÅ¡kevičienė, dr. P. Vasilavičius,

E. Jagelavičius, A. Einikienė, S. Balsytė (2 t., b. l. 48-50). 2009-10-19

Išvadoje dėl profesinės ligos nurodyta, jog dokumentas siunčiamas S. G., pareiškėjui (UAB „Vilniaus energija“) bei VSDF

Vilniaus skyriui (2 t., b. l. 51).

Nuostatų 17 p. nustatyta, kad Komisijos veiklos forma yra posėdžiai, kurie rengiami ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį. Nuostatų 20 p. nustatyta, kad Komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nuostatų  20 p. nustatyta, kad sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių bendru sutarimu; jeigu Komisijos nariai nepasiekia bendro sutarimo, sprendimai priimami dalyvaujančių posėdyje Komisijos narių balsų dauguma.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad CDMEK, nagrinėdama klausimÄ dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo, vadovavosi minėtomis taisyklėmis ir įgyvendino principus, kuriais turi bÅ«ti grindžiama Komisijos veikla - kolegialaus klausimų svarstymo, demokratijos, teisėtumo principai (Nuostatų 5 p.).

Nuostatų 27 p. nustatyta, kad Komisijai priėmus sprendimÄ dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo, Komisijos pirmininkas suraÅ¡o iÅ¡vadÄ dėl profesinės ligos pagrįstumo ir per 7 dienas iÅ¡siunčia po vienÄ Å¡ios iÅ¡vados egzempliorių Valstybinei darbo inspekcijai, Visuomenės sveikatos priežiÅ«ros tarnybos teritorinei įstaigai, darbdaviui, pareiÅ¡kėjui (jo atstovui) ir draudimo įstaigai, kurioje nukentėjęs asmuo apdraustas. Apie nepatvirtintÄ profesinės ligos diagnozę Komisijos pirmininkas informuoja darbdavį, pareiÅ¡kėjÄ (jo atstovÄ ).

Nuostatų 27 p. turinys ne visiÅ¡kai atitinka aukÅ¡tesnės galios teisės aktų turinį - Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 str. 9 p., pagal kurį profesinės ligos pripažinimÄ profesine liga patvirtina profesinės ligos tyrimo komisija. Dėl to CDMEK nenustato ar nepatvirtina papildomai profesinės ligos, o tik tikrina profesinės ligos nustatymo pagrįstumÄ . Tačiau tiek Nuostatų 27 p., tiek kitos nuostatos patvirtina, kad tiek Komisijai nutarus profesinės ligos nustatymÄ pripažinti pagrįstu, tiek nepagrįstu yra suraÅ¡omas raÅ¡ytinis dokumentas – iÅ¡vada, kuri siunčiama suinteresuotiems asmenims. Nuostatai nenustato termino, per kurį turi bÅ«ti suraÅ¡yta iÅ¡vada, tačiau iÅ¡ minėtos nuostatos galima daryti prielaidÄ , jog iÅ¡vada turi bÅ«ti suraÅ¡yta ne vėliau kaip per 7 dienas nuo posėdžio dienos. Å iuo atveju iÅ¡vados suraÅ¡ymo terminas buvo pažeistas. Be to, iÅ¡vada, kuria buvo pripažintas pagrįstu profesinės ligos nustatymas, nebuvo iÅ¡siųsta visiems subjektams, kuriems pagal Nuostatus buvo bÅ«tina iÅ¡siųsti iÅ¡vadÄ , bÅ«tent iÅ¡vada nebuvo iÅ¡siųsta Valstybinei darbo inspekcijai, Visuomenės sveikatos priežiÅ«ros tarnybos teritorinei įstaigai.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nurodyti pažeidimai nėra esminiai ir nesudaro pagrindo įpareigoti Sveikatos apsaugos ministerijÄ atlikti veiksmus, užtikrinančius, jog CDMEK pakartotinai atliktų S. G. nustatytos profesinės ligos pagrįstumo patikrinimÄ , nes toks įpareigojimas bÅ«tų neproporcinga priemonė S. G. atžvilgiu, kurio profesinės ligos nustatymo klausimas minėtų teisės aktų nustatyta tvarka tęsiamas nuo 2007 m., Å¡iuo metu ketvirtoje valstybės institucijoje (VSDFV), kuri dalyvauja klausimo sprendime, galutinis sprendimas dėl kompensacijos mokėjimo nėra priimamas bÅ«tent dėl Å¡io teisminio ginčo (ABTÄ® 4 str. 6 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo

85-87 str., 88 str.,127 str., Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â

                                                         n u s p r

e n d ė:

pareiÅ¡kėjo UAB „Vilniaus energija“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

                                                                                                               Â

Teisėjai                                                                                                           Bronius

Januška

                                                                                                          Â

                                                                                                     Â

Veslava Ruskan

           Jūra Marija Strumskienė