Legislator Case Law & Legislation
2a3d1330-2d49-45a7-be95-356afa651bb6 AI generated

2a3d1330-2d49-45a7-be95-356afa651bb6 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 2a3d1330-2d49-45a7-be95-356afa651bb6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo nevykdymÄ , 88 156,04 Lt nuostolių atlyginimo, viso 130 351,43 Lt. IeÅ¡kovas

Legislator headnote

AI generated

2a3d1330-2d49-45a7-be95-356afa651bb6 · Lietuvos apeliacinis teismas: lapkričio 19 d. sprendimo nevykdymÄ , 88 156,04 Lt nuostolių atlyginimo, viso 130 351,43 Lt. IeÅ¡kovas

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                          Civilinė

byla Nr. 2A-461/2010

                                                                                                          Procesinio

sprendimo kategorija                                                                                                    35.1.;Â

35.3.6.; 36.1.; 42.6.; 44.1.; Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â 44.2.4.1.;

45.1. (S)

LIETUVOS

APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VARDU

2010 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Lietuvos

apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir

pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

sekretoriaujant Joanai

Tamašauskienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui

Raivydui Rukštelei,

teismo posėdyje apeliacine

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės

„Alauša“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Aris nafta“ apeliacinius

skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo

civilinėje byloje Nr. 2-569-278/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės

„Alauša“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Aris nafta“ dėl skolos,

delspinigių, palūkanų ir nuostolių atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ieškovas UAB

AlauÅ¡a“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurio reikalavimai buvo patikslinti, atsakovui

UAB „Aris nafta“, prašydamas priteisti iš atsakovo 25 071,31 Lt skolos už

naftos produktus, 17 124,08 Lt delspinigių ir sutartinių palūkanų už piniginės prievolės

nevykdymÄ , 88 156,04 Lt nuostolių atlyginimo, viso 130 351,43 Lt. IeÅ¡kovas

nurodė, kad pagal šalių 2008 m. spalio 15 d. sutartį Nr. 22/S-2008 2008 metų

lapkričio-gruodžio mėnesiais atsakovui UAB „Aris nafta“ pardavė 460 207,61 Lt

vertės naftos produktų, tačiau atsakovas už juos laiku neatsiskaitė. Ieškovas

nurodė, kad pažeidus įsipareigojimus 2008 m. lapkričio 17 d. - 2008 m. gruodžio

17 d. laikotarpiu atsakovui priskaičiuota 1 900,04 Lt palūkanų ir 23 171,27 Lt

delspinigių, viso 25 071,31 Lt. Ieškovas pažymėjo, kad šie delspinigiai ir

palūkanos buvo padengti atsakovo 2008 m. gruodžio 22 d. ir 2008 m. gruodžio 30

d. mokėjimais. Ieškovas nurodė, kad, Panevėžio apygardos teismui priėmus 2008

m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. L2-619-227/2008, atsakovas

dalimis sumokėjo 460 207,61 Lt. Ieškovo teigimu, pagal prekių pirkimo-pardavimo

sutarties 4.7 punktÄ tik apmokėjus delspinigius, sekančios sumos yra

skaičiuojamos kaip apmokėjimas už naftos produktus. Ieškovas nurodė, kad nuo

2008 m. gruodžio 18 d. iki 2009 m. sausio 6 d. už įsiskolinimÄ atsakovui

papildomai priskaičiuota 1 297,76 Lt metinių palūkanų ir 15 826,32 Lt

delspinigių suma, iš viso 17 124,08 Lt. Ieškovo teigimu, įvertinus, jog

atsakovui nuo 2008 m. gruodžio 18 d. iki 2009 m. sausio 6 d. yra priskaičiuotos

papildomos, atsakovo atliktų mokėjimų nepadengtos palūkanos ir delspinigiai bei

yra likęs nepadengtas įsiskolinimas už naftos produktus 25 071,31 Lt sumai, o

bendra atsakovo skola ieškovui pagal 2008 m. spalio 15 d. prekių pirkimo-pardavimo

sutartį Nr. 22/S-2008 yra 42 195,39 Lt. Ieškovas teigė, kad dėl atsakovo

pažeistų mokėjimo terminų įmonė patyrė nuostolių, nes negalėjo atsakovo

nesumokėtos pinigų sumos panaudoti benzino įsigijimui ir todėl negavo pajamų iš

prekybos benzinu, kurių dydį lėmė benzino kainos pasikeitimai 2009 m. sausio 1

d., susiję su akcizo benzinui padidinimu. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. gruodžio

mėnesio antroje pusėje buvo žinoma apie bÅ«simÄ kainų kilimÄ , todėl įmonės,

prekiaujančios naftos produktais, stengėsi įsigyti kuo daugiau benzino mažesne

kaina, kuri galiojo iki 2009 m. sausio 1 d. Ieškovo teigimu, UAB „Aris nafta“

laiku neatsiskaičius su ieškovu jis negalėjo įsigyti 178 564 litrų 95 markės

benzino, kurį pardavus po 2009 m. sausio 1 d. būtų gavęs 93 353,26 Lt pajamų.

Ieškovo nuomone, ši negautų pajamų suma yra minimali, nes po 2009 m. sausio 5

d. benzino kainos tik augo, todėl pardavus iki 2009 m. sausio 1 d. pirktÄ

benzinÄ vėliau nei 2009 m. sausio 5 d., kainų skirtumas ir ieÅ¡kovo nuostoliai

būtų didesni nei 93 353,26 Lt. Ieškovas nurodė, kad už pavėluoto atsiskaitymo

laikotarpį atsakovui pagal sutartį priskaičiuota 393,87 Lt 6 procentų dydžio

metinių palūkanų ir 4 803,35 Lt delspinigių, iš viso 5 197,22 Lt palūkanų ir

delspinigių, todėl ši suma įskaitytina į dalį ieškovo patirtų nuostolių.

Ieškovo teigimu, ieškovui atlygintina nuostolių suma yra 88 156,04 Lt.

Panevėžio

apygardos teismas 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti

iš dalies; priteisti iš atsakovo UAB „Aris nafta“ ieškovui UAB „Alauša“16

879,31 Lt skolÄ už naftos produktus, 30 000 Lt nuostolių atlyginimo, 1 298,52

Lt žyminio mokesčio, 3 291,48 Lt atstovavimo išlaidų, viso 4 590 Lt

bylinėjimosi iÅ¡laidų bei 16 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei; kitÄ ieÅ¡kinio dalį

atmesti; priteisti iš ieškovo UAB „Alauša“ 28 Lt bylinėjimosi išlaidų

valstybei.

Teismas

nurodė, kad byloje nustatyta, kad pagal UAB „Alauša“ ir UAB „Aris nafta“ 2008

m. spalio 15 d. sudarytÄ prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 22/S-2008 2008

metų lapkričio-gruodžio mėnesį, atsakovui buvo parduota 460 207,61 Lt vertės

naftos produktų. Pagal šalių sutartį už prekes atsakovas privalėjo atsiskaityti

per 15 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo naftos produktų atkrovimo dienos

(sutarties 4.5 p.). Be to, šalys susitarė, kad už savalaikį prievolės

neįvykdymÄ atsakovas privalo mokėti 7 procentų dydžio metines palÅ«kanas ir 0,2

procento delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ

(4.7 p.). Minėta sutartimi šalys susitarė, kad tik apmokėjus delspinigius,

sekančios sumos yra skaičiuojamos kaip apmokėjimas už naftos produktus.

Teismas

nurodė, kad į bylÄ pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad UAB „Aris nafta“

už naftos produktus 2008 m. lapkričio 22 d. sumokėjo 25 000 Lt, 2008 m.

gruodžio 30 d. – 60 000 Lt ir 2009 m. sausio 5 d. – 375 207,61 Lt ir tai

patvirtina, kad atsakovas laiku už naftos produktus neatsiskaitė, todėl už 2008

m. lapkričio 17 d. – 2008 m. gruodžio 17 d. laikotarpiu uždelstÄ atsiskaitymÄ

ieškovas pagal sutarties nuostatas paskaičiavo atsakovui 1 900,04 Lt palūkanų

ir 23 171,27 Lt delspinigių, viso 25 071,31 Lt. Teismas nurodė, kad pagal

prekių pirkimo-pardavimo sutarties 4.7 punktÄ Å¡alys susitarė, kad tik apmokėjus

delspinigius, sekančios sumos yra skaičiuojamos kaip apmokėjimas už naftos produktus.

Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad šalys laisva valia susitarė dėl

tokio atsiskaitymo eiliškumo ir susitarimas neprieštaravo įstatymo nuostatoms,

atsakovui mokėjimo pavedimais sumokėjus dalį įsiskolinimo už prekes, ieškovas

turėjo teisę ir pagrindÄ dalį lėšų užskaityti kaip delspinigius ir palÅ«kanas.

Teismas nurodė, kad atsakovas pripažįsta, jog pilnai su ieškovu atsiskaitė iki

2009 m. sausio 5 d., ir teigia, kad mokėjimo pavedimuose buvo nurodoma mokėjimo

paskirtis, todėl, esant nurodytai kitokiai įmokos paskirčiai nei šalių

nustatyta sutarties 4.7 punkte, ieškovas turėjo teisę atsisakyti priimti

mokėjimÄ . Teismas kritiÅ¡kai vertino šį teiginį, nes mokėjimo pavedimuose

atsakovas nenurodė, jog pervedamos lėšos yra skolos už kurÄ mokėjimas, o nurodoma,

jog tai mokėjimai už kurÄ pagal sÄ skaitas, be to, atsakovas neturėjo pagrindo

vienaÅ¡aliÅ¡kai keisti Å¡alių sutartį, o pradelsus apmokėjimÄ už naftos produktus,

UAB „Aris nafta“ buvo žinoma, jog, vadovaujantis šalių sutarties nuostatomis,

ieškovas skaičiuos delspinigius ir palūkanas, todėl teigti, jog UAB „Alauša“

turėjo atsisakyti priimti lėšas, nėra pagrindo.

Teismas

nurodė, kad pagal 2008 m. spalio 15 d. sutartį atsakovas įsipareigojo už ne

laiku įvykdytÄ prievolę mokėti 7 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ ,

kuriÄ sumokėti praleistas terminas ir 0,2 procento delspinigius nuo laiku

neapmokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ . Teismas, įvertinęs pasikeitusiÄ

šalies ekonominę padėtį, iš dalies sutiko su atsakovo teiginiais, kad sutartyje

šalių numatytas palūkanų ir delspinigių dydžiui yra aiškiai pernelyg dideli ir

prieštarauja CK 6.210 straipsnyje nustatytų palūkanų dydžiui, o delspinigiai –

Å¡alies teismų formuojamai praktikai. Teismas nurodė, kad į bylÄ pateiktos

sÄ skaitos Nr. UTE 2008016 ir Nr. UTE 2009001 patvirtina, kad nors Å¡alys

susitarė dėl 7 procentų palūkanų, tačiau atsakovui palūkanos faktiškai buvo

apskaičiuojamos mažesnės, t. y. 6 procentai. Teismo nuomone, kadangi šis

palūkanų dydis atitinka CK 6.210 straipsnio nuostatas, nustatančius procesinių

palūkanų dydį kai šalys yra verslininkai, papildomai mažinti palūkanų dydį nėra

pagrindo. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs

praktikÄ , kad, jei reikalaujamos netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės ar

neprotingos, jų dydis turi būti sumažintas iki tokios sumos, kuri padengtų

nukentėjusios šalies nuostolius. Teismas, įvertinęs, kad netesybos atsirado iš

sutartinių santykių, abi sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai,

turintys patirtį verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų

nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirenkantys sutarties sÄ lygas, konstatavo,

kad, atsižvelgiant į Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , principinius teisingumo,

protingumo, sÄ Å¾iningumo reikalavimus atitiktų 0,1 procento dydžio delspinigiai

ir dėl to atsakovui skaičiuotinų netesybų dydis mažintinas iki 0,1 procento nuo

laiku nesumokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ . Teismas, vadovaudamasis CK

6.256 straipsnio pirmÄ ja ir antrÄ ja dalimis, 6.261 straipsniu, 6.73 straipsnio

pirmÄ ja dalimi, 6.258 straipsnio antrÄ ja dalimi, konstatavo, kad ieÅ¡kovo

paskaičiuotas nuostolių dydis 2008 m. lapkričio 17 d. – 2009 m. sausio 6 d.

mažintinas netesybų suma. Teismas pažymėjo, kad apskaičiuodamas palūkanų ir

delspinigių dydį bei prašydama teismo priteisti iš atsakovo už 2008 m. gruodžio

18 d. – 2009 m. sausio 6 d. laikotarpį 17 124, 08 Lt delspinigių ir palūkanų,

ieškovas neįvertino, kad UAB „Aris nafta“ 2008 m. gruodžio 22 d., 2008 m.

gruodžio 30 d. pervedus dalį lėšų, ieškovas iš gautų sumų yra atskaitęs

delspinigius ir palūkanas pagal sutarties 4.7 punkto nuostatas. Dėl nurodytų

argumentų teismas konstatavo, kad, sumažinus netesybų dydį iki 0,1 procento nuo

laiku neapmokėtos sumos už kiekvienÄ dienÄ ir minusavus 6 procentų dydžio

palūkanas, uždelsus laiku atsiskaityti 2008 m. lapkričio 17 d. – 2008 m.

gruodžio 17 d. laikotarpiu, UAB „Aris nafta“ turėjo apmokėti 9 685,65 Lt, 2008

m. gruodžio 18 d. – 2008 m. gruodžio 22 d. laikotarpiu – 1 923,80 Lt, 2008 m.

gruodžio 23 d. – 2008 m. gruodžio 30 d. laikotarpiu – 2 988,56 Lt, 2008 m.

gruodžio 31 d. – 2009 m. sausio 4 d. laikotarpiu – 2 281,30 Lt nuostolių.

Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog 2008 m. gruodžio 22 d. atsakovas

sumokėjo 25 000 Lt, minusavus ieškovo 2008 m. lapkričio 17 d. – 2008 m.

gruodžio 22 d. patirtus nuostolius, atsakovo skola minėtÄ dienÄ buvo 446 817,06

Lt. Teismas nurodė, kad UAB „Aris nafta“ 2008 m. gruodžio 30 d. sumokėjus 60

000 Lt ir iš šios sumos minusavus 2008 m. gruodžio 22 d. – 2008 m. gruodžio 30

d. ieškovo nuostolius, atsakovo skola 2008 m. gruodžio 30 d. buvo 389 805,62

Lt, o 2009 m. sausio 5 d. sumokėjus 375 207,61 Lt ir iš jų minusavus 2 281,30

Lt nuostolius, UAB „Aris nafta“ skola ieškovui už naftos produktus yra 16

879,31 Lt. Dėl nurodytų argumentų teismas konstatavo, kad priteisti iš atsakovo

17 124,08 Lt delspinigių ir palūkanų nėra pagrindo, o reikalavimas dėl 25

071,31 Lt skolos už naftos produktus priteisimo mažintinas iki 16 879,31 Lt.

Teismas

nurodė, kad, ieškovo teigimu, iš atsakovo laiku negavus 375 207,61 Lt už

parduotus naftos produktus, UAB „Alauša“ patyrė 93 353,26 Lt nuostolių, nes už

pradelsto įsiskolinimo sumÄ neįsigijo iÅ¡ AB „Mažeikių nafta“ benzino 2008 m.

gruodžio mėn. galiojusiomis kainomis ir jį pardavusi 2009 m. negavo pajamų.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra verslininkas, užsiimanti naftos produktų

pardavimu, todėl jam neabejotinai buvo žinoma apie Akcizų įstatymo nuostatų

pakeitimus ir Å¡iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ieÅ¡kovo pateikti duomenys apie atsakovo nuo

2008 m. gruodžio 15 d. pirktus naftos produktus, todėl UAB „Aris nafta“,

vykdanti naftos produktų prekybÄ ir žinodama apie 2008 m. gruodžio 19 d.

priimtus Akcizų įstatymo 33-36 straipsnių nuostatų pakeitimus dėl bešviniam

benzinui ir gazoliams taikomų akcizo tarifų didinimo nuo 2009 m. sausio 1 d.,

būdama skolinga ieškovui, nesiėmė priemonių atsiskaityti su ieškovu ir veikė

nesÄ Å¾iningai pirkdama naftos produktus. Teismas nurodė, kad nors, ieÅ¡kovo

teigimu, jo patirti 93 353,26 Lt nuostoliai yra minimalūs, tačiau įvertinus,

kad byloje nėra duomenų kokio dydžio išlaidas įsigydama degalus būtų turėjusi

UAB „AlauÅ¡a“ bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo

principais, konstatuotina, jog priteistina iš atsakovo 30 000 Lt nuostolių.

Dėl nurodytų

motyvų teismas konstatavo, kad ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas

nurodė, kad ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo,

proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui, išlaidos valstybei, susijusios su

procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš šalių proporcingai patenkintų ir

atmestų reikalavimų dydžiui.

Apeliaciniu

skundu ieÅ¡kovas UAB „AlauÅ¡a“ praÅ¡o apeliacinės instancijos teismÄ panaikinti

Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo dalį, kuria buvo

atmesta ieškinio dalis dėl 8 192,00 Lt skolos už naftos produktus bei dėl 58

156,04 Lt nuostolių priteisimo, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį

tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas

tokiais argumentais:

1. Teismas

nepagrįstai sumažino paskaičiuotus 23 171,27 Lt delspinigius už laikotarpį nuo

2008 m. lapkričio 17 d. iki 2008 m. gruodžio 17 d. (sÄ skaita Nr. UTE 2008016)

ir nepagrįstai sumažino priteistinÄ skolÄ už naftos produktus 8 192,00 Lt

dydžio suma. Sumažindamas delspinigius ir atitinkamai sumažindamas iš atsakovo

priteistinÄ skolÄ teismas netinkamai taikė CK normas.

2. Teismas

nepagrįstai sumažino prašytus priteisti delspinigius nuo 0,2 iki 0,1 procento.

Mažindamas delspinigius teismas nenurodė konkrečių aplinkybių, dėl kurių laikė

Å¡alių nustatytÄ 0,2 procento delspinigių dydį per dideliu, todėl Å¡i teismo

sprendimo dalis laikytina nemotyvuota. Be to, teismas nevertino ieškovo

argumentų, kad šalių sudarytoje prekių pirkimo-pardavimo sutartyje numatyti 0,2

procento dydžio delspinigiai yra pagrįsti, nes nustatyti atsižvelgiant į

sutartinių santykių tarp šalių ypatumus. Teismas netinkamai taikė CK 6.73

straipsnio antrÄ jÄ dalį ir nukrypo nuo teismų praktikos, nes teismo teisė

mažinti delspinigių dydį pagal minėtos įstatymo nuostatos formuluotę numatyta

tik tais atvejais, kai delspinigių dydis didesnis už nuostolius, patirtus dėl

prievolės nevykdymo. Be to, teismas, spręsdamas dėl delspinigių sumažinimo,

nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos Apeliacinio Teismo praktikÄ analogiÅ¡kose

bylose dėl delspinigių dydžio, kuri patvirtina, kad sutartyse tarp naftos

produktų prekybÄ vykdančių įmonių gali bÅ«ti numatomi 0,3 procento delspinigiai

už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ .

3. Teismas

nepagrįstai sumažino prašyto priteisti nuostolių atlyginimo dydį tuo

nukrypdamas nuo CK 6.251 straipsnyje įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo

principo ir pažeisdamas CPK 270 straipsnyje įtvirtintÄ teismo sprendimo

priėmimo ir iÅ¡dėstymo tvarkÄ , nes sprendimo dalis dėl nuostolių dydžio

sumažinimo pagrįsta prielaidomis apie ieškovo išlaidas degalams įsigyti.

Atsiliepime į

apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „Aris nafta“ praÅ¡o apeliacinės instancijos

teismÄ ieÅ¡kovo UAB „AlauÅ¡a“ apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti

bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad su UAB „Alauša“ apeliaciniu skundu

atsakovas nesutinka, mano, jog ieškovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas,

todėl atmestinas. Atsakovo nuomone, teismo išvados toje sprendimo dalyje,

kurioje UAB „Alauša“ ieškinio reikalavimai atmesti, yra pagrįstos visapusišku,

pilnu ir objektyviu nagrinėjant bylÄ gautos informacijos įvertinimu. Atsakovo

teigimu, teismas, iÅ¡analizavęs į bylÄ pateiktus dokumentus bei Å¡alių

paaiškinimus, pagrįstai padarė skundžiamame sprendime išdėstytas išvadas, jog

ieškovo reikalavimai negali būti patenkinti.

Apeliaciniu

skundu atsakovas UAB „Aris nafta“ praÅ¡o apeliacinės instancijos teismÄ

panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo dalį,

kuria tenkinta ieÅ¡kinio dalis ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei

priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais

argumentais:

1. Vadovaujantis

sistemine CK nuostatų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analize,

darytina išvada, jog teismo pozicija, kad ieškovas neturėjo teisės mokėjimo

nurodyme nurodyti, kad „moka už kurÄ â€œ, ir kad tai bet kuriuo atveju nelaikytina

skolos už naftos produktus mokėjimu, yra nepagrįsta.. UAB „AlauÅ¡a“ negrÄ Å¾inus

UAB „Aris nafta“ sumokėtos įmokos „už kurÄ â€œ, ieÅ¡kovas neabejotinai pripažino

tokiÄ Ä¯mokÄ kaip tinkamÄ , to pasėkoje atitinkama pinigų suma užskaitytina kaip

atsakovo 25 071, 31 Lt skolos mokėjimas.

2. Teismas,

vertindamas surinktus byloje įrodymus, netinkamai taikė įrodymų vertinimo

taisykles ir dėl to padarė nepagrįstas iÅ¡vadas bei priėmė neteisėtÄ sprendimÄ ,

kadangi konstatavo egzistuojančiais tam tikrus faktus, nesant tam pakankamai

duomenų, t.y. ieškovui nepateikus atitinkamas išvadas leidžiančių daryti

įrodymų.

3. Teismas

padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie CK 6.258 straipsnio ketvirtojoje dalyje

nustatytos sÄ lygos egzistavimÄ . Atsakovas, pasiraÅ¡ydamas sutartį tikrai

negalėjo numatyti, kad ieškovas ketina pasinaudodamas įstatymų leidėjo

inicijuotais įstatymų pakeitimais gauti atitinkamo dydžio pajamų, todėl

atsakovas negali būti atsakingas už ieškovo neva patirtus nuostolius – negautas

pajamas. Konkretus nuostolių dydis byloje nebuvo įrodytas, todėl net ir darant

prielaidÄ , kad atsakomybė nuostolių atlyginimo forma atsakovo atžvilgiu galėtų

būti taikoma, analizuojamas reikalavimas privalėjo būti pripažintas nepagristu.

4. Teismas

nepagristai laikė, jog analizuojamuoju atveju atsakovo atžvilgiu skaičiuotinos

ir palūkanos, ir delspinigiai. Be to, teismas nepagristai išskaitė iš atsakovo

ieškovui sumokėtų pinigų sumų 6 procentų dydžio metines palūkanas bei 0,1

procento dydžio netesybų.

Atsiliepime į

apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas UAB „AlauÅ¡a“ praÅ¡o apeliacinės instancijos teismÄ

atsakovo UAB „Aris nafta“ apeliacinį skundÄ atmesti. IeÅ¡kovas nurodo, kad su

atsakovo UAB „Aris nafta“ apeliaciniu skundu nesutinka. Ieškovo nuomone, nors

apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje turėjo būti taikoma CK 6.123

straipsnio pirmoji dalis, pagal kuriÄ prievolė baigiasi, kai kreditorius vietoj

reikiamo įvykdymo priima kitos rūšies įvykdymÄ , tačiau vykdant piniginę

prievolę vienokios ar kitokios mokėjimo paskirties nurodymas mokėjimo pavedime

nereiškia skirtingos rūšies prievolės įvykdymo, nes bet kuriuo atveju įvykdoma

piniginė prievolė, mokant pavedimu. Ieškovas nurodo, kad apeliantas nepagrįstai

teigia, jog teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovo negautas pajamas,

kadangi teismo iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas pagrįstai tikėjosi gauti pajamas, kurias

prašė priteisti iš atsakovo, pagrindžia ieškovo teismui pateikti įrodymai.

Ieškovo teigimu, apeliaciniame skunde nepagrįstai akcentuojama, kad teismas

laikė, jog atsakovo atžvilgiu skaičiuotinos ir palūkanos, ir delspinigiai –

teismas neskaičiavo atsakovui palūkanų ir delspinigių ir jų nepriteisė iš

atsakovo. Be to, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas

nepakankamai sumažino atsakovo mokėtinų netesybų dydį. Ieškovo nuomone, teismas

apskritai negalėjo mažinti netesybų dydžio, nes teismo sumažintos netesybos jau

buvo sumokėtos. Ieškovas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentas, jog teismo

sprendime nuostolių atlyginimo suma neįskaityta su atitinkamomis netesybų,

palūkanų sumomis, yra nepagrįstas, nes ieškovas neprašė priteisti patirtų

nuostolių dalies, lygios palūkanoms ir delspinigiams, priskaičiuotiems už

vėlavimo atsiskaityti laikotarpį, per kurį buvo patirti nuostoliai.

Ieškovo UAB „Alauša“

apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovo UAB „Aris nafta“ apeliacinis skundas

atmestinas ir Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimas

pakeistinas.

Byloje

nustatyta, kad pagal UAB „Alauša“ ir UAB „Aris nafta“ 2008 m. spalio 15 d.

sudarytÄ prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 22/S-2008 2008 metų

lapkričio-gruodžio mėnesį, atsakovui buvo parduota 460 207,61 Lt vertės naftos

produktų. Pagal šalių sutartį už prekes atsakovas privalėjo atsiskaityti per 15

kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo naftos produktų atkrovimo dienos

(sutarties 4.5 p.). Be to, šalys susitarė, kad už savalaikį prievolės

neįvykdymÄ atsakovas privalo mokėti 7 procentų dydžio metines palÅ«kanas ir 0,2

procento delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ (sutarties

4.7 p.). Minėta sutartimi šalys susitarė, kad tik apmokėjus delspinigius,

sekančios sumos yra skaičiuojamos kaip apmokėjimas už naftos produktus.

Pateikti į bylÄ mokėjimo nurodymai parodo, kad UAB „Aris nafta“ už naftos

produktus sumokėjo 2008 m. lapkričio 22 d. – 25 000 Lt, 2008 m. gruodžio 30 d.

– 60 000 Lt ir 2009 m. sausio 5 d. – 375 207,61 Lt, kas patvirtina, kad

atsakovas savalaikiai už naftos produktus neatsiskaitė, todėl už 2008 m.

lapkričio 17 d. 2008 m. gruodžio 17 d. laikotarpiu uždelstÄ atsiskaitymÄ ieÅ¡kovas

pagal sutarties nuostatas paskaičiavo atsakovui 1 900,04 Lt palūkanų ir 23

171,27 Lt delspinigių, viso 25 071,31 Lt. Prekių pirkimo-pardavimo sutarties

4.7 punktu šalys susitarė, kad tik apmokėjus delspinigius, sekančios sumos yra

skaičiuojamos kaip apmokėjimas už naftos produktus. Šalys laisva valia susitarė

dėl tokio atsiskaitymo eiliškumo ir susitarimas neprieštaravo įstatymo

nuostatoms, todėl atsakovui mokėjimo pavedimais sumokėjus dalį skolos už

prekes, ieÅ¡kovas turėjo teisę ir pagrindÄ dalį Å¡ių lėšų skirti delspinigių ir

palūkanų mokėjimui.

Teisėjų

kolegija pripažįsta pagrįstais ieškovo UAB „Alauša“ apeliacinio skundo

argumentus.

Teisėjų

kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino atsakovui

ieškovo priskaičiuotus 23 171,27 Lt delspinigius už laikotarpį nuo 2008 m.

lapkričio 17 d. iki 2008 m. gruodžio 17d. (sÄ skaita Nr. UTE 2008016) ir,

atsižvelgdamas į sumažintus delspinigius, nepagrįstai sumažino iš atsakovo

priteistinÄ skolÄ už naftos produktus 8 192,00 Lt dydžio suma nuo 25 071,31 Lt

iki 16 879,31 Lt. Sumažindamas delspinigius ir atitinkamai sumažindamas

iÅ¡ atsakovo priteistinÄ Ä¯siskolinimÄ teismas netinkamai taikė CK normas.

Teismas nepagrįstai netaikė CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3

dalies nuostatų, pagal kurias netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos.

IeÅ¡kovo sÄ skaita Nr. UTE 2009001 patvirtina, kad 2008 m. gruodžio 22 d.

atsakovo sumokėta 25 000 Lt suma ir dalis 2008 m. gruodžio 30 d. atsakovo

sumokėtos 60 000 Lt sumos buvo panaudota sÄ skaitoje Nr. UTE 2008016 nurodytiems

delspinigiams (23 171,27 Lt) ir palūkanoms (1 900,40 Lt) padengti. Toks įmokų

paskirstymas atitinka CK 6.54 straipsnyje nustatytas taisykles ir ieškovo bei

atsakovo sudarytos prekių pirkimo-pardavimo sutarties 4.7 punkto nuostatas.

Nurodyto atsakovo įmokų paskirstymo teisingumÄ patvirtina ir teismų praktika. Lietuvos

Aukščiausiasis Teismas 2006 m. vasario 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.

3K-3-143/2006 yra konstatavęs, kad CK 6.54 straipsnio 1-4 dalyse nustatyta

tvarka skolininkui yra privaloma ir skolininkas negali vienašališkai jos keisti,

kad, nepaisant to, kad atsakovas mokėjimo pavedimuose nurodė, jog mokama už

prekę, ieškovas šias įmokas pagrįstai užskaitė kaip delspinigius, kad pagrįsta

yra teismų išvada, kad kreditorius nepažeidė CK 6.54 straipsnio 5 dalies

reikalavimų, nes įmokas įskaitė pagal CK 6.54 straipsnio 1-4 dalių reikalavimus

ir apie tai informavo atsakovÄ . Minėtoje byloje Å¡alys net nebuvo numatę sutartyje

mokėjimų įskaitymo tvarkos. Teisėjų kolegija

sprendžia, kad atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl įmokų paskirstymo

sÄ skaitoje Nr. UTE 2008016 nurodyti

delspinigiai laikytini sumokėtais. Nuspręsdamas sumažinti delspinigius, kurie jau sumokėti, pirmosios instancijos teismas

pažeidė CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ

draudimÄ mažinti netesybas, kurios jau sumokėtos, todėl nepagrįstai atmetė

ieškovo reikalavimo dalį dėl 8 192

Lt (25 071,31 Lt - 16 879,31 Lt = 8192 Lt) skolos už naftos produktus

priteisimo.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios

instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškiniu prašytus priteisti

delspinigius nuo 0,2 iki 0,1 procento. Sprendinio

motyvuojamoje dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas

ir argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 str. 4 d. 1 - 3 p.). Mažindamas

delspinigius teismas nenurodė konkrečių

aplinkybių, dėl kurių laikė Å¡alių sutartimi nustatytÄ 0,2 procento delspinigių

dydį per dideliu, todėl sprendimas

mažinti delspinigius nėra pakankamai motyvuotas. Konkrečių aplinkybių, dėl

kurių 0,2 procento delspinigių dydis

gali būti laikomas per dideliu, nenurodė ir atsakovas savo procesiniuose

dokumentuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ ,

sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio kiekvienu atveju atsižvelgiama į

tokius kriterijus: šalių sutartinių

santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines ar alternatyvias

netesybas, prievolės vertę, prievolės

pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt. (Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d, nutartis

civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007). Byloje

nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad 0,2 procento dydžio netesybos yra

aiškiai per didelės būtent šiuo konkrečiu

atveju atsakovui. Kita vertus, teismas nevertino ieškovo pateiktų argumentų, patvirtinančių, kad šalių sudarytoje prekių

pirkimo-pardavimo sutartyje numatyti 0,2 procento dydžio delspinigiai

yra pagrįsti, nes nustatyti atsižvelgiant į sutartinių santykių tarp šalių ypatumus. Naftos produktų, dėl kurių

pardavimo su atsakovu buvo sudaryta sutartis, rinka yra specifinė, nes naftos produktų kainos yra

nestabilios, nuolat ir dideliu mastu kintančios, todėl ieškovas gali patirti nuostolių ne tik dėl negalėjimo

atsiskaityti su savo kreditoriais, bet taip pat ir dėl prarastų pajamų, kai dėl lėšų trūkumo negali

įsigyti naftos produktų pardavimui tuo metu, kai naftos produktų kainos kyla. Tai sÄ lygoja didesnę pardavėjo rizikÄ .

Atsakovas skolÄ ieÅ¡kovui dalinai padengė

tik po 2009 m. sausio 1 d., t. y. po to, kai įsigaliojo 2008 m. gruodžio 19 d.

priimtas Akcizų įstatymo 21, 22, 23, 28, 33, 34, 35 ir 37 straipsnių

pakeitimo įstatymas Nr. XI-79, kurio 6 straipsniu

buvo 384 litais, nuo 1116 litų iki 1500 litų už 1000 litrų produkto, padidintas

Akcizų įstatymo 33 straipsnyje

numatytas akcizas bešviniam benzinui. Dėl šios priežasties ieškovas laikotarpiu, kai atsakovas vėlavo

atsiskaityti pagal sutartį, patyrė nuostolius, viršijančius patikslintu ieškiniu prašytas priteisti palūkanas ir

delspinigius.

Sumažindamas delspinigius teismas

vadovavosi CK 6.73 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005

suformuota praktika, kad jei reikalaujamos

netesybos yra aiškiai per didelės ar neprotingos, jų dydis turi būti sumažintas

iki tokios sumos, kuri padengtų nukentėjusios šalies nuostolius. Pirmosios

instancijos teismas netinkamai taikė

CK 6.73 straipsnio 2 dalį ir nukrypo nuo teismų praktikos, nes teismo teisė

mažinti delspinigių dydį pagal CK

6.73 straipsnio 2 dalį numatyta tik tais atvejais, kai delspinigių dydis

didesnis už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo. Tuo tarpu ieškovo

pateikti į bylÄ Ä¯rodymai patvirtina, kad

ieškovas dėl vėluojančio atsakovo atsiskaitymo patyrė 93 353,26 Lt dydžio nuostolius negautų pajamų forma, kas yra

kelis kartus daugiau už palūkanas ir delspinigius,

kuriuos ieškovas prašė priteisti iš atsakovo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad abi

nagrinėjamo ginčo šalys

yra naftos produktų prekyba užsiimantys privatūs asmenys, šiuo verslu

besiverčiantys ne vienus

metus, todėl akivaizdu, jog savo sutartinius santykius reglamentuoja pagal

atitinkamo verslo

nuostatas, todėl atsakovo argumentai nepatvirtina apie ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumo ieÅ¡kovui reikalaujant

sutartinių delspinigių (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovui

nereiškiant savarankiško reikalavimo dėl

sutarties nuostatų, numatančių atsakovo prievolę mokėti sutartyje numatyto dydžio delspinigius bei palūkanas ir nustatančių

mokėjimų paskirstymo tvarkÄ , pripažinimo negaliojančiomis ir jų pagrindu

atliktų mokėjimų paskirstymo, teismas

neturėjo pagrindo tirti ir vertinti atsakovo pagal šalių sutartį atliktų mokėjimų paskirstymo pagrįstumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m.

kovo 28 d. nutarimu suformuotÄ pozicijÄ dėl tikrojo precedento doktrinos

galiojimo Lietuvos teisės sistemoje, teismų praktika turi būti nuosekli, neprieštaringa ir prognozuojama, taigi

teismai turi laikytis savo sukurtų precedentų ir yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų. Minėtame

nutarime Konstitucinis teismas

pasisakė, kad „[...] jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų

sukurti precedentai atitinkamų

kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus

analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės

instancijos bendrosios kompetencijos teismus. Nuo esamų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti

kuriami tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai

pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant“. Remiantis minėtuoju nutarimu,

pirmosios instancijos teismas yra saistomas tiek apeliacinės

instancijos, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo anksčiau sukurtais

precedentais.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad

pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistino iš atsakovo

ieškovui nuostolių atlyginimo dydį, taip nukrypdamas nuo CK 6.251 straipsnyje įtvirtinto visiško nuostolių

atlyginimo principo ir pažeisdamas CPK 270 straipsnyje įtvirtintÄ teismo sprendimo priėmimo ir iÅ¡dėstymo tvarkÄ , nes sprendimas

dalyje dėl nuostolių atlyginimo dydžio sumažinimo pagrįstas prielaidomis apie

ieškovo išlaidas degalams įsigyti. Ieškovas

patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 88 156,04 Lt negautų pajamų,

kurias ieškovas prarado atsakovui

laiku neatsiskaičius už nupirktus naftos produktus, dėl ko ieškovas negalėjo panaudoti skolos sumos naftos produktams

(benzinui) įsigyti prieÅ¡ 2009 m. sausio 1 d. numatytÄ akcizų padidinimÄ . Teismas priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui tik

30 000 Lt nuostolių atlyginimo, nurodęs, kad byloje nėra duomenų kokio dydžio išlaidas įsigydama degalus būtų turėjusi

UAB „AlauÅ¡a“ (transporto iÅ¡laidoms, darbo užmokesčiui ir kt. Pagal nurodytÄ motyvÄ , kad byloje nėra duomenų apie UAB „AlauÅ¡a“ iÅ¡laidas, negalima aiÅ¡ki iÅ¡vada,

kodėl teismas priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo tik 30 000 Lt nuostolių atlyginimo. Teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ dėl

priteistino nuostolių atlyginimo dydžio, nes neįvertino, kad ieškovas, būdamas naftos produktų prekyba besiverčianti

įmonė, dėl didesnių naftos produktų

kiekių įsigijimo neturi papildomų išlaidų darbo užmokesčiui - darbuotojų skaičius ir darbo užmokestis nuo tokių

vienkartinio pobūdžio sandorių nepriklauso. Transportavimo išlaidos

sudaro labai maÅ¾Ä dalį naftos produktų kainoje – tai patvirtina AB „Mažeikių nafta“ skelbiamos naftos kainos

įvairiose prekybos vietose. Pagal pateiktus į bylÄ duomenis AB „Mažeikių nafta“

2009 m. sausio 5 d. paskelbtose vienkartiniams sandoriams taikomose kainose automobilinio 95 markės benzino kaina terminale

Juodeikių km., Mažeikių rajone (2.615.27 LTL/1000 ltr) ir labiausiai nuo jo

nutolusiame terminale Vilniuje, Granito

g. 11 (2,624.05 LTL/1000 ltr) skiriasi tik 0,3346 % (2,624.05 - 2,615.27) /

2,624.05 x 100 = 0,3346). Tokio dydžio sÄ naudos transportavimui praktiÅ¡kai

neturi jokios įtakos ieškovo negautų

pajamų dydžiui. Papildomų sÄ naudų darbo užmokesčiui ar kitokių papildomų

sÄ naudų, susijusių su didesnio kiekio

naftos produktų įsigijimu, ieškovas taip pat nebūtų patyręs, todėl teismo sprendimas

atmesti ieškinio dalį dėl 58 156,04 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo yra

nepagrįstas įrodymais ir

prieštarauja CK 6.251 straipsnio nuostatoms dėl visiško nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nepripažįsta pagrįstais atsakovo UAB „Aris nafta“ apeliacinio skundo argumentų.

Atsakovas UAB „Aris

nafta“ apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad

remiantis šalių prekių pirkimo-pardavimo sutarties 4.7 punkto nuostatomis

ieÅ¡kovas turėjo teisę ir pagrindÄ dalį atsakovo sumokėtų lėšų užskaityti kaip delspinigius. Savo

nesutikimÄ atsakovas grindžia CK 6.54 straipsnio 5 dalimi, kuri nustato

kreditoriaus teisę atsisakyti priimti skolininko siÅ«lomÄ Ä¯mokÄ , jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų

paskirstymÄ , negu nenustatytas Å¡iuo straipsniu. Pirmosios instancijos teismas

pagrįstai laikė, kad ši teisės norma negali būti suprantama kaip suteikianti teisę skolininkui

savavaliÅ¡kai keisti įstatyme ir sutartyje nustatytÄ mokėjimų įskaitymo tvarkÄ . Pirmosios instancijos teismas

pagrįstai vadovavosi šalių sudarytos prekių pirkimo-pardavimo sutarties 4.7 punktu, pagal kurį tik

apmokėjus delspinigius ir palūkanas, sekančios sumos yra skaičiuojamos kaip apmokėjimas už

naftos produktus. Pagal Å¡iÄ nuostatÄ atsakovo pervedamos sumos visų pirma buvo užskaitomos kaip

delspinigiai ir palūkanos, o likusi suma kaip atsiskaitymas už naftos produktus. Įstatymai nedraudžia

šalims sutartimis nusistatyti teisių ir pareigų, kurios neprieštarauja imperatyvioms įstatymo

nuostatoms. CK 6.54 straipsnis nustato tokiÄ pačiÄ Ä¯mokų paskirstymo tvarkÄ , kaip ir tarp Å¡alių

sudaryta prekių pirkimo-pardavimo sutartis, t. y., jei yra atliekami mokėjimai, kurie iš karto

nepadengia viso įsiskolinimo, pirmosios įmokos yra užskaitomos kaip palūkanos ir delspinigiai, o tik po

to pagrindinei prievolei įvykdyti. Dėl šių aplinkybių šalių sutartyje numatyta nuostata dėl mokėjimų

įskaitymo tvarkos šalims galioja ir yra privaloma. Kadangi tarp šalių buvo suderinta ir galiojo įmokų paskirstymo tvarka,

kuri atsakovui buvo žinoma,

buvo nustatyta tiek sutartimi, tiek įstatymu, atsakovas negalėjo vienašališkai

jos pakeisti, kad atlikti

mokėjimai būtų užskaitomi kaip skolos, o ne delspinigių ir palūkanų dengimas. Aplinkybė, jog mokėjimo

nurodymuose atsakovas nurodė kitÄ mokėjimo paskirtį, nesuteikia pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovui

buvo sumokėta visa skola už naftos produktus. Atsakovas, mokėjimo pavedimuose nurodydamas, jog yra

mokama skola už naftos produktus,

pažeidė Å¡alių prekių pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygas. Toks nurodymas

mokėjimo pavedimuose

vertintinas kaip vienašališkas sutarties keitimas, pažeidžiant sutarties

nuostatas dėl sutarties

keitimo ar papildymo tvarkos. Todėl nepaisant to, kad atsakovas mokėjimo pavedimuose nurodė, jog mokama už

prekes, ieškovas šias įmokas pagrįstai užskaitė kaip delspinigius ir palūkanas.

Apeliaciniame skunde

atsakovas teigia, kad Å¡ioje byloje turėjo bÅ«ti taikoma CK 6.123 straipsnio 1 dalis, pagal kuriÄ prievolė baigiasi,

kai kreditorius vietoj reikiamo įvykdymo priima kitos rūšies įvykdymÄ . Teisėjų kolegijos nuomone,

vykdant piniginę prievolę vienokios ar kitokios mokėjimo paskirties nurodymas mokėjimo

pavedime nereiškia skirtingos rūšies prievolės įvykdymo, nes bet kuriuo atveju įvykdoma piniginė

prievolė, mokant pavedimu. CK 6.39 straipsnio sÄ voka

„įvykdymo bÅ«das" reiÅ¡kia visumÄ prievolės vykdymo sÄ lygų: mokėjimo bÅ«dÄ , įvykdymo vietÄ , laikÄ , kokybę ir t. t. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl CK

6.39 ir 6.123 straipsnių taikymo

šioje byloje atmestini. Pažymėtina,

kad ieÅ¡kovas nepriėmė atsakovo atlikto mokėjimo kaip mokėjimo įvykdant pagrindinė prievolę, padengiant skolÄ už pateiktas

prekes, kaip buvo nurodyta mokėjimo pavedimuose, o gautas lėšas užskaitė visų

pirma palūkanoms ir delspinigiams dengti. Apie tai ieškovas nurodė

sÄ skaitoje Nr. UTE 2009001, kuri patvirtina, kad 2008 m. gruodžio 22 d.

atsakovo sumokėta 25 000 Lt suma ir dalis

2008 m. gruodžio 30 d. atsakovo sumokėtos 60 000 Lt sumos buvo panaudota sÄ skaitoje Nr. UTE 2008016 nurodytiems

delspinigiams (23 171,27 Lt) ir palūkanoms (1 900,40 Lt) padengti.

Teisėjų kolegijos

nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados dėl atsakovo sumokėtų

lėšų užskaitymo kaip delspinigių, palÅ«kanų atitinka teismų praktikÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

2006 m. vasario 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2006 yra konstatavęs, kad CK 6.54

straipsnio 1-4 dalyse nustatyta tvarka skolininkui yra privaloma ir skolininkas negali

vienašališkai jos keisti, kad nepaisant to, kad atsakovas mokėjimo pavedimuose nurodė, jog mokama už

prekę, ieškovas šias įmokas pagrįstai užskaitė kaip delspinigius, kad pagrįsta yra teismų

išvada, kad kreditorius nepažeidė CK 6.54 straipsnio 5 dalies reikalavimų nes įmokas įskaitė pagal

CK 6.54 straipsnio 1-4 dalių reikalavimus ir apie tai informavo atsakovÄ . Pažymėtina, kad nurodytoje byloje

šalys sutartyje net nebuvo numatę

mokėjimų įskaitymo tvarkos.

Atsakovas UAB „Aris nafta“

apeliaciniame skunde teigia, kad Panevėžio apygardos teismas nepagrįstai

priteisė iš atsakovo

ieškovo negautas pajamas, nes, apelianto manymu, ieškovas neįrodė negautų

pajamų realumo, nuostolių

dydžio, teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl galimybės atsakovui numatyti ieÅ¡kovo

galimus nuostolius. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Panevėžio apygardos teismo iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas pagrįstai

tikėjosi gauti pajamas, kurias patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš

atsakovo, pagrindžia ieÅ¡kovo pateikti į bylÄ Ä¯rodymai. Kartu su 2009 m. spalio 9 d. praÅ¡ymu dėl papildomų įrodymų prijungimo

prie bylos pateiktos į bylÄ pirkimo-pardavimo

sutarties specialiosios sÄ lygos Nr. LT/08/045/T/SN/I ir sÄ skaitos patvirtina, kad 2008 m. gruodžio mėnesį ieÅ¡kovas

ketino pirkti ir faktiškai pirko iš AB „Mažeikių

nafta" benzinÄ vienkartiniams sandoriams taikomomis kainomis dideliais

kiekiais, t. y. patvirtina, kad

patikslintu ieškiniu prašytos priteisti negautos pajamos yra realios. 2008 m. gruodžio 15-31 dienomis ieškovas iš AB „Mažeikių

nafta" pagal byloje esančias PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras faktiÅ¡kai pirko 95

markės benzino iÅ¡ viso už 1 747 347,38 Lt, t. y. už sumÄ , daugiau nei keturis

kartus virÅ¡ijančiÄ atsakovo skolÄ ieÅ¡kovui. Minėtos sutarties specialiosios

sÄ lygos ir sÄ skaitos patvirtina, kad atsakovo

įsiskolinimo ieÅ¡kovui laikotarpiu ieÅ¡kovas pirko bÅ«tent 95 markės benzinÄ ir

bÅ«tent iÅ¡ AB „Mažeikių nafta". Pateiktos į bylÄ sutartis ir sÄ skaitos

pakankamai pagrindžia ieškovo negautų

pajamų realumÄ , nes patvirtina ketinimÄ dideliais kiekiais pirkti iÅ¡ AB „Mažeikių nafta" 95 markės benzinÄ ir realų

to ketinimo vykdymÄ . Todėl akivaizdu, kad tuo atveju, jei ieÅ¡kovas 2008 m. gruodžio mėnesį bÅ«tų atgavęs UAB „Aris

nafta" įsiskolinimÄ , gautas pinigines

lėšas (375 207,61 Lt) būtų panaudojęs 95 markės benzinui įsigyti. Toks pirkimas

dėl planuojamo akcizo padidinimo būtų buvęs pelningas sandoris, o ieškovas yra pelno siekianti įmonė. Laikotarpiu iki 2008 m.

gruodžio 31 d. naudoti pinigines lėšas kitų prekių ar reikmenų įsigijimui ar jas laikyti sÄ skaitoje

pelno siekiančiai įmonei atsižvelgiant į numatomÄ akcizų padidinimÄ bÅ«tų

paprasčiausiai neracionalu ir prieštarautų įmonės veiklos tikslams, todėl

atsakovo apeliacinio skundo teiginiai,

kad gauti pinigai galėjo būti panaudoti kitais tikslais yra niekuo nepagrįsti

ir prieštarauja byloje nustatytoms

aplinkybėms. Aplinkybės, kad naftos

produktų prekybos srityje veikiančios įmonės turimas pinigines lėšas

laikotarpiu iki 2008 m. gruodžio 31

d. buvo labiausiai suinteresuotos naudoti naftos produktų, kurių akcizai buvo

numatyti didinti, įsigijimui,

patvirtina pačio atsakovo veiksmai, kai jis, būdamas skolingas ieškovui, vien tik

laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 15 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. iš UAB

„Lukoil Baltija" įsigijo naftos produktų

už 407 290,17 Lt, tam panaudodamas visÄ skolos ieÅ¡kovui sumÄ (pateiktas į bylÄ 2009

m. liepos 31 d. UAB „Lukoil

Baltija" raštas Nr. 03LP/3268). Tai

patvirtina ieÅ¡kovo negautų pajamų realumÄ , atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ ir galėjimÄ numatyti prievolės sumokėti skolÄ

neįvykdymo pasekmes (CK 6.258 str. 4 d.).

Teisėjų kolegija,

vertindama ieškovo negautų pajamų dydį, pažymi, kad ieškovas, būdamas naftos

produktų prekyba

besiverčianti įmonė, dėl didesnių naftos produktų kiekių įsigijimo neturi

papildomų išlaidų darbo

užmokesčiui - darbuotojų skaičius ir darbo užmokestis nuo tokių vienkartinio pobūdžio sandorių nepriklauso. Transportavimo

iÅ¡laidos sudaro labai maÅ¾Ä dalį naftos produktų kainoje - tai patvirtina AB „Mažeikių

nafta" skelbiamos naftos kainos įvairiose prekybos vietose. Pagal bylos duomenis AB „Mažeikių

nafta" 2009 m. sausio 5 d. paskelbtose vienkartiniams sandoriams taikomose kainose automobilinio 95 markės benzino kaina terminale Juodeikių km., Mažeikių rajone (2,615.27

LTL/1000 ltr) ir labiausiai nuo jo

nutolusiame terminale Vilniuje, Granito g. 11 (2,624.05 LTL/1000 ltr) skiriasi tik

0,3346 % (2,624.05 - 2,615.27) / 2,624.05 x 100 = 0,3346). Tokio dydžio

sÄ naudos transportavimui praktiÅ¡kai neturi

jokios įtakos ieÅ¡kovo negautų pajamų dydžiui. Papildomų sÄ naudų darbo užmokesčiui ar kitokių papildomų

sÄ naudų, susijusių su didesnio kiekio naftos produktų įsigijimu, ieÅ¡kovas taip pat nebÅ«tų patyręs, todėl atsakovo

argumentai dėl ieškovo negautų pajamų

dydžio neįrodytumo niekuo nepagrįsti.

Teisėjų kolegija pažymi,

kad ieškovo nuostoliai paskaičiuoti remiantis 95 markės benzino kainų 2008 m. gruodžio 30 d. ir 2009

m. sausio 5 d. skirtumu, tačiau naftos produktų kainos kilo ir po 2009 m. sausio 5 d. Todėl

patikslintu ieškiniu prašyti atlyginti nuostoliai laikytini minimaliais, nes skaičiuojant 2008 m.

gruodžio 31 d. ir po 2009 m. sausio 5 d. sekusio laikotarpio 95 markės benzino kainų skirtumÄ , kainų

skirtumas ir atitinkamai ieškovo nuostoliai būtų dar didesni nei nurodyta

patikslintame ieškinyje.

Atsakovas UAB „Aris nafta“

apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas laikė, jog atsakovo atžvilgiu skaičiuotinos ir palūkanos, ir

delspinigiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad patikslintu ieškiniu ieškovas prašė iš atsakovo priteisti 17 124,08 Lt

delspinigių ir palūkanų, tačiau Panevėžio apygardos teismas sprendime nurodė, kad priteisti iš

atsakovo 17 124,08 Lt delspinigių ir palūkanų nėra pagrindo ir šios sumos iš atsakovo nepriteisė.

Apeliaciniame skunde

atsakovas UAB „Aris nafta" teigia, kad Panevėžio apygardos teismas nepakankamai (nuo 0,2 % iki 0,1 %)

sumažino atsakovo mokėtinų netesybų dydį, kurios, atsakovo manymu, turėjo būti

prilygintos 6 % metinių palūkanų dydžiui. Teisėjų kolegija pažymi, kad Panevėžio apygardos teismas apskritai

negalėjo mažinti netesybų dydžio, nes teismo sumažintos netesybos jau buvo

sumokėtos. IeÅ¡kovo sÄ skaita Nr. UTE 2008016 patvirtina, kad atsakovui buvo priskaičiuoti 23

171,27 Lt delspinigiai už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 17 d. iki 2008 m. gruodžio 17 d. IeÅ¡kovo sÄ skaita

Nr. UTE 2009001 patvirtina, kad 2008 m. gruodžio 22 d. atsakovo sumokėta 25 000 Lt suma ir dalis 2008

m. gruodžio 30 d. atsakovo sumokėtos 60 000 Lt sumos buvo panaudota sÄ skaitoje

Nr. UTE 2008016 nurodytiems delspinigiams (23 171,27 Lt) ir palūkanoms (1

900,40 Lt) padengti. Nurodytas įmokų paskirstymas atitinka CK 6.54 straipsnyje

nustatytas taisykles ir

ieškovo bei atsakovo sudarytos prekių pirkimo-pardavimo sutarties 4.7 punkto

nuostatas, o pagal CK

6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas netesybos

nemažinamos, kai jos jau sumoktos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas nepagrindė, kodėl 0,2 %

dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos šiuo konkrečiu byloje nagrinėjamu atveju laikytini per

dideliais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

suformuotÄ praktikÄ , sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio kiekvienu atveju

atsižvelgiama į tokius kriterijus: šalių sutartinių santykių pobūdį ar nebuvo

susitarimo taikyti išimtines ar

alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes,

kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007). Nurodyti kriterijai nepatvirtina delspinigių

mažinimo būtinybės - ieškovas ir atsakovas

yra verslininkai, abu veikiantys naftos produktų rinkoje, kuri yra specifinė

dėl didelių naftos produktų kainų

svyravimų, pardavėjo rizika yra didesnė nei paprastai, atsakovui buvo parduota naftos produktų už didelę pinigų sumÄ ,

atsakovas tuo metu, kai pagal sutartį turėjo atsiskaityti su ieškovu, pats pirko naftos produktus iš trečiųjų asmenų,

atsiskaityti su ieÅ¡kovu atsakovas vėlavo tuo metu, kai buvo numatytas naftos produktų kainų kilimas dėl didinamo akcizo. Atsakovas savo pozicijÄ dėl delspinigių

mažinimo grindžia teigdamas, kad ieškovas dėl vėluojančio atsiskaitymo nepatyrė nuostolių, tačiau byloje nustatyta,

kad atsakovas skolÄ ieÅ¡kovui dalinai padengė tik po 2009 m. sausio 1 d., t. y. po to, kai įsigaliojo 2008 m. gruodžio 19

d. priimtas Akcizų įstatymo 21, 22, 23, 28, 33, 34, 35 ir 37 straipsnių

pakeitimo įstatymas Nr. XI-79, kurio 6 straipsniu buvo 384 litais, nuo 1116 litų iki 1500 litų už 1000 litrų

produkto, padidintas Akcizų įstatymo 33 straipsnyje numatytas akcizas bešviniam benzinui. Dėl šios priežasties

ieškovas laikotarpiu, kai atsakovas

vėlavo atsiskaityti pagal sutartį, patyrė 93 353,26 Lt dydžio nuostolius, viršijančius patikslintu ieškiniu prašytas

priteisti palūkanas ir delspinigius.

Teisėjų kolegija pažymi,

kad abi nagrinėjamo ginčo šalys yra naftos produktų prekyba užsiimantys

privatūs asmenys, šiuo verslu

besiverčiantys ne vienus metus, todėl akivaizdu, jog savo sutartinius santykius

reglamentuoja pagal

atitinkamo verslo nuostatas, todėl atsakovo argumentai neduoda pagrindo išvadai

apie ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumÄ reikalaujant sutartinių delspinigių (CPK 185 str.),

kad taikytinos CK 6.258

straipsnio 3 dalies nuostatas, jog netesybos negali būti mažinamos, kai jos jau apmokėtos.

Teisėjų kolegijos

nuomone, atsakovui nereiškiant savarankiško reikalavimo dėl sutarties nuostatų,

numatančių atsakovo prievolę

mokėti sutartyje numatyto dydžio delspinigius bei palūkanas ir nustatančių

mokėjimų paskirstymo tvarkÄ , pripažinimo negaliojančiomis ir jų pagrindu atliktų mokėjimų paskirstymo,

teismas neturėjo pagrindo tirti ir vertinti atsakovo pagal sutartį atliktų

mokėjimų paskirstymo pagrįstumo.

Atsakovas, teigdamas,

kad netesybų dydis turėjo būti prilygintas 6 % metinių palūkanų dydžiui remiasi tuo, kad atsižvelgiant į

tapačiÄ netesybų ir palÅ«kanų paskirtį netesybų ir palÅ«kanų santykį reikia spręsti taip pat, kaip teismų

praktikoje sprendžiamas nuostolių ir netesybų santykis. Kreditorius turi teisę reikalauti ir

netesybų, kurios virÅ¡ija jo reikalaujamÄ palÅ«kanų sumÄ . Patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡yta

priteisti delspinigių suma virÅ¡ijo praÅ¡ytÄ priteisti palÅ«kanų sumÄ , todėl prilyginti netesybas 6 %

metinių palūkanų dydžiui pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo.

Atsakovas apeliacinio

skundo teiginius, kad kartu su palūkanomis negalima priteisti netesybų grindžia

Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003,

tačiau minėtoje nutartyje nurodytas ginčas buvo kilęs kitomis aplinkybėmis,

esant paskoliniams santykiams su banku, o ne dėl įsiskolinimo už pateiktas

prekes. Be to, remiantis minėta nutartimi nėra pagrindo teigti, jog prekių pirkimo-pardavimo

sutartyje numatytos palūkanos atlieka nuostolių kompensavimo, o ne atlyginimo

už naudojimÄ si pinigais funkcijÄ .

Atsakovo UAB „Aris

nafta“ apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad sprendime nuostolių

atlyginimo suma neįskaityta atitinkamomis netesybų, palūkanų sumomis, yra nepagrįstas, nes ieškovas

neprašė priteisti patirtų

nuostolių dalies, lygios palūkanoms ir delspinigiams, priskaičiuotiems už

vėlavimo atsiskaityti

laikotarpį, per kurį buvo patirti nuostoliai. Ieškovo 93 353,26 Lt dydžio

negautos pajamos susidarė dėl atsakovo vėlavimo atsiskaityti laikotarpiu nuo

2008 m. gruodžio 30 d. iki 2009 m. sausio 4 d.

Už šį laikotarpį atsakovui pagal šalių sutartį priskaičiuota 393,87 Lt 6 %

metinių palūkanų ir 4 803,35 Lt

delspinigių, iÅ¡ viso 5 197,22 Lt palÅ«kanų ir delspinigių (ieÅ¡kovo sÄ skaita Nr. UTE2009001). IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu prašė

priteisti negautų pajamų sumÄ , sumažintÄ 5 197,22 Lt palÅ«kanų ir delspinigių suma, t. y. 88 156,04 Lt.

Teisėjų

kolegija pažymi, kad apeliaciniu skundu ieškovas neskundžia pirmosios

instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl 17

124,08 Lt delspinigių ir palÅ«kanų priteisimo. Teisėjų kolegija nagrinėja bylÄ

pagal CPK 320 straipsnio reikalavimus dėl bylos nagrinėjimo ribų ir

konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti neapskųstos apeliaciniais

skundais pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies.

Teisėjų

kolegija dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų sprendžia, kad ieškinys tenkintinas

iš dalies, priteistina iš atsakovo ieškovui 25 071,31 Lt skolos už naftos

produktus, 88 156,04 Lt nuostolių atlyginimo ir kita ieškinio dalis atmestina

(CK 6.1-6.4, 6.38, 6.54, 6.70-6.73, 6.154, 6.193, 6.196, 6.245, 6.249, 6.305

str.).

Teisėjų

kolegija sprendžia, kad priteistina iš atsakovo ieškovui 3265 Lt žyminio

mokesčio išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo (CPK 80, 85, 93 str.).

Teisėjų

kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, atsižvelgdama į bylos sudėtingumÄ

bei advokato darbo ir laiko sÄ naudas, sprendžia, kad priteistina iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui

4 000 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti

atlyginimo.

Teisėjų

kolegija sprendžia, kad priteistina iš ieškovo 6 Lt ir iš atsakovo 38 Lt

procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teismo išlaidų atlyginimo į

valstybės biudžetÄ (CPK 92, 93, 96 str.).

Dėl nurodytų

motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas,

atsakovo apeliacinis skundas atmestinas ir Panevėžio apygardos teismo

sprendimas pakeistinas, ieškinį tenkinant iš dalies, priteisiant iš atsakovo

ieškovui 25 071,31 Lt skolos už naftos produktus, 88 156,04 Lt nuostolių

atlyginimo, 3 265 Lt žyminio mokesčio išlaidų atlyginimo, 4 000 Lt išlaidų

advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimo, kitÄ

ieškinio dalį atmetant, priteisiant iš ieškovo 6 Lt ir iš atsakovo 38 Lt

procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo į

valstybės biudžetÄ .

Teisėjų

kolegija, vadovaudamasi CPK 83, 85, 93 straipsniais, sprendžia, kad priteistina

iš atsakovo ieškovui 1 990 Lt žyminio mokesčio išlaidų apeliacinės instancijos

teisme atlyginimo.

Teisėjų

kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, atsižvelgdama į bylos

sudėtingumÄ bei advokato darbo ir laiko sÄ naudas, sprendžia, kad priteistina iÅ¡

atsakovo ieškovui 2 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos

teisme apmokėti atlyginimo.

Teisėjų

kolegija pažymi, kad nėra procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos

teisme išlaidų.

 Teisėjų

kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326

straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Panevėžio

apygardos teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ pakeisti ir sprendimo

revoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovo

uždarosios akcinės bendrovės „Alauša“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Aris nafta“ (į.k. 111792989) ieškovui

uždarajai akcinei bendrovei „Alauša“ (į.k. 183615620) 25 071,31 Lt (dvidešimt

penkis tÅ«kstančius septyniasdeÅ¡imt vienÄ litÄ 31 centÄ ) skolos už naftos

produktus, 88 156,04 Lt (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ

penkiasdešimt šešis litus keturis centus) nuostolių atlyginimo, 3 265 Lt (tris

tūkstančius du šimtus šešiasdešimt penkis litus) žyminio mokesčio išlaidų

atlyginimo, 4 000 Lt (keturis tūkstančius litų) išlaidų advokato pagalbai

apmokėti atlyginimo.

KitÄ ieÅ¡kinio

dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovo

uždarosios akcinės bendrovės „Alauša“ (į. k. 183 615620) 6 Lt (šešis litus) ir iš

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Aris nafta“ (į. k. 111792989) 38 Lt

(trisdešimt aštuonis litus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo į

valstybės biudžetÄ â€œ.

Priteisti iš

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Aris nafta“ (į. k. 111792989) ieškovui

uždarajai akcinei bendrovei „AlauÅ¡a“ (į. k. 183615620) 1990 Lt (vienÄ tÅ«kstantį

devynis šimtus devyniasdešimt litų) žyminio mokesčio apeliacinės instancijos

teisme išlaidų atlyginimo ir 2 000 Lt (du tūkstančius litų) išlaidų advokato

pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

Teisėjai                                                                                                                   Â

Alė Bukavinienė

                                                                                                                                                     Kazys

Kailiūnas

                                                                                                          Â

                                                                                                                                                      Vigintas

Višinskis