2a3cc1b6-adcc-4f3a-a609-cae0e72c756f · Lietuvos apeliacinis teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-373-307/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54251-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1, 1.1.7.1, 1.1.8.1.1, 2.1.15.1.2, 2.4.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 13 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Pocienės, Lino Žukausko, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei, gynėjui advokatui Audriui Leonavičiui, nuteistajam V.

V., nukentėjusiajai D. A., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 17 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. IÅ¡ V. V. priteista: nukentėjusiajam A. S. 1 098 Eur (vienas tÅ«kstantis devyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni eurai) turtinei žalai atlyginti ir 15 000 Eur (penkiolika tÅ«kstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 500 Eur (penki Å¡imtai eurų) atstovavimo iÅ¡laidų, nukentėjusiajam D.

S. priteista 15 000 Eur (penkiolika tÅ«kstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai V. P. 20 000 Eur (dvideÅ¡imt tÅ«kstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai D. A. 5 000 Eur (penki tÅ«kstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2018 m. lapkričio 12 d. apie 19.00 val. bute adresu: Panevėžys, (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio L.

S., gulinčiai lovoje ant nugaros, viena ranka apvyniodamas jai aplink kaklÄ jos dėvimos liemenėlės petnešėlę, smaugė L. S., padarydamas kakle stranguliacinę vagÄ ir kraujosruvas, dėl to L. S. nuo mechaninės asfiksijos, suspaudus kaklo organus, mirė, tai yra tyčia nužudė L. S.. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. V. praÅ¡o pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 17 d. nuosprendį ir pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirti jam septynerių metų laisvės atėmimo bausmę, nukentėjusiųjų civilinius ieÅ¡kinius tenkinti iÅ¡ dalies ir per pusę sumažinti iÅ¡ V.

V. nukentėjusiesiems priteistas sumas neturtinei žalai atlyginti. 2.1. Apeliaciniame skunde nesutikdamas su paskirta laisvės atėmimo bausme apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi BK 41 ir 54 straipsnių nuostatomis ir paskyrė jam per griežtÄ laisvės atėmimo bausmę. Apelianto nuomone, apygardos teismas turėjo jam paskirti minimaliÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. Apeliantas pažymi, jog po nusikaltimo padarymo pats atvyko į policijos komisariatÄ ir prisipažino tyčia nužudęs L.

S.. Dėl padaryto nusikaltimo jis labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios artimųjų. Jis anksčiau neteistas ir bÅ«damas jau brandaus amžiaus – 56 metų – nusikalto pirmÄ kartÄ . Apeliantas pripažįsta, kad padarė labai sunkų nusikaltimÄ , tačiau tai įvyko dėl to, kad tiek jis, tiek nukentėjusioji kartu vartojo alkoholį. Vėliau kilo konfliktas, kurio metu nukentėjusioji reikalavo, kad apeliantas iÅ¡eitų iÅ¡ jos namų, žadėjo nutraukti su juo santykius. Apelianto teigimu, Å¡ie nukentėjusiosios veiksmai iÅ¡provokavo jį nusikalsti, nes jis puoselėjo viltį užmegzti glaudesnius santykius su nukentėjusiÄ ja.

Apeliantas nurodo, jog, susijaudinęs ir apimtas pavydo, veikiamas alkoholio, jis spontaniÅ¡kai padarė nusikaltimÄ . Apeliantas pripažįsta, kad toks jo elgesys nepateisinamas, tačiau net ir septynerių metų laisvės atėmimo bausmė nagrinėjamu atveju jam bÅ«tų pakankama, kad iÅ¡pirktų savo kaltę. Apelianto nuomone, prisipažinimÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, apygardos teismas, skirdamas jam bausmę, nepakankamai atsižvelgė į jo amžių ir sveikatos bÅ«klę.

Apeliantas nurodo, jog Å¡iuo metu jis yra beveik neįgalus, sunkiai vaikÅ¡to, todėl įkalinimo įstaigoje jam bus sunkiau integruotis, dirbti ir iÅ¡ gaunamų pajamų atlyginti nukentėjusiesiems padarytÄ Å¾alÄ . 2.2. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nukentėjusiesiems priteista neturtine žala, apeliantas nurodo, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme su pareikÅ¡tais civiliniais ieÅ¡kiniais jis iÅ¡ esmės sutiko. Tačiau, susipažinęs su skundžiamu nuosprendžiu ir priteistomis sumomis neturtinei žalai atlyginti, mano, kad Å¡ios sumos yra aiÅ¡kiai per didelės. Å iame procese civiliniais ieÅ¡kovais yra pripažinti keturi asmenys – du nukentėjusiosios sÅ«nÅ«s, motina ir sesuo.

Apelianto vertinimu, iÅ¡ viso Å¡iems asmenims priteista bendra 55 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra aiÅ¡kiai per didelė ir neatitinka nusistovėjusios teismų praktikos priteisiant pinigines iÅ¡mokas nukentėjusiesiems, kurie dėl nusikalstamų kito asmens ar asmenų veiksmų netenka savo artimųjų. Juo labiau kad abu nukentėjusiosios sÅ«nÅ«s yra pilnamečiai, gyvena savarankiÅ¡kÄ gyvenimÄ , sesuo taip pat negyveno kartu su nukentėjusiÄ ja, o nukentėjusiosios motina rÅ«pinosi ne tik nukentėjusioji, bet ir visi jos artimieji.

Apeliantas taip pat nurodo, kad nukentėjusioji L. S. piktnaudžiavo alkoholiu, buvo emociÅ¡kai nestabili, konfliktas prieÅ¡ įvykį kilo dėl jos elgesio, kuris nebuvo adekvatus dėl iÅ¡gerto alkoholio. Apeliantas sutinka, jog dėl staigios ir tragiÅ¡kos nukentėjusiosios mirties jos artimieji patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, tačiau priteista piniginė kompensacija yra per didelė. Atsižvelgiant į apelianto amžių, sveikatos bÅ«klę, darbingumo lygį (30 procentų), turimÄ turtÄ , jam paskirtÄ ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, akivaizdu, kad jis nesugebės atlyginti pirmosios instancijos teismo priteistos sumos neturinei žalai atlyginti.

Dėl to, apelianto nuomone, priteisti neturtinės žalos dydžiai nukentėjusiesiems turi būti sumažinti perpus.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundÄ , prokurorė ir nukentėjusieji prašė nuteistojo skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. V. nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė jam per griežtÄ bausmę. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar suÅ¡velninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ ar per griežtÄ ir neteisingÄ bausmę. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi bÅ«ti teisingos.

Teisingumo ir teisinės valstybės principai taip pat reiÅ¡kia, kad valstybės taikomos priemonės turi bÅ«ti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi bÅ«ti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Teismų praktikoje taip pat ne kartÄ konstatuota, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas.

Ne mažiau svarbus Å¡ia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė yra teisinga, kai jÄ skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iÅ¡ jų nesuteikiama prioritetinė reikÅ¡mė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę negali bÅ«ti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje.

Pernelyg Å¡velni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniÅ¡kumo principÄ , nes taip sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-137-693/2017 ir kt.).

6. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. V., atsižvelgė į visas reikÅ¡mingas bausmei skirti aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę neperžengdamas BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijos ribų, t. y. laisvės atėmimÄ devyneriems metams. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apygardos teismas nuteistajam laisvės atėmimo bausmės dydį nustatė mažesnį nei minėto straipsnio sankcijos vidurkis (vienuolika metų), t. y. arčiau sankcijos minimumo.

Skirdamas Å¡iÄ bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad buvo padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 6 dalis), į nuteistojo asmenybę (yra brandaus amžiaus, neįgalus, praeityje neteistas, administracine tvarka baustas) bei kaltės formÄ (nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas)). PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas taip pat nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, įtvirtintÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, – V.

V. atvyko į policijÄ ir prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , jo parodymai buvo nuoseklÅ«s, jis visiÅ¡kai pripažino kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Tačiau teismas nustatė ir apelianto atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, įtvirtintÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, – veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimui padaryti. Aplinkybė, jog nusikaltimo padarymo metu tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios L. S. buvo kilęs konfliktas, nepatvirtina iÅ¡vados, jog dėl to nuteistajam paskirta bausmė turi bÅ«ti Å¡velninama.

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiosios elgesys nusikaltimo padarymo metu nebuvo provokuojantis ar rizikingas – apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuteistasis parodė, kad įvykio metu nukentėjusioji paprašė, kad jis iÅ¡eitų iÅ¡ jos namų, o pastarajam atsisakius tai padaryti, tarp jų kilo konfliktas, kurio metu nukentėjusioji iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ nutraukti jųdviejų santykius. Taigi, nagrinėjamu atveju konflikto kilimÄ nulėmė ne nukentėjusiosios, bet paties nuteistojo elgesys ir jo neadekvati reakcija į nukentėjusiosios teisėtus reikalavimus.

7. Įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto skunde nurodyti motyvai nėra pagrindas dar labiau švelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Priešingai nei teigia apeliantas, apygardos teismas tinkamai atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta ar per švelni bausmė. Tačiau V. V. paskirta artima minimumui laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta.

Nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnio ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo pagrindų taip pat nėra. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, baudžiamojo įstatymo pažeidimų nepadarė, V. V. paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus ir nėra aiÅ¡kiai neteisinga ar per griežta, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ .

Nuteistajam paskirtos bausmės rÅ«Å¡is ir jos dydis yra adekvatÅ«s (proporcingi) jo padarytai nusikalstamai veikai bei jo asmenybės pavojingumui ir atitinka bausmės tikslus, bendrÄ sias bausmės skyrimo taisykles.

8. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl nukentėjusiesiems priteistų neturtinės žalos sumų mažinimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme įtvirtintais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , atsižvelgiama į neturtinės žalos padarinius, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Å is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, vertina visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ ir turi nustatyti teisingÄ bei protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, kad bÅ«tų užtikrinta teisinga ir protinga interesų pusiausvyra.

Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumÄ , tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikÅ¡mę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, pažeidimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra dėl nusikaltimo kilę padariniai. Pagal teismų formuojamÄ praktikÄ Å¾alÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju nepripažįstama lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį.

Nustatant neturtinės žalos dydį visų pirma siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtÄ Å¾alÄ .

9. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ turi nukentėjusiojo Å¡eimos nariai ir artimieji giminaičiai, t. y. sutuoktinis, vaikai, broliai, seserys, seneliai, vaikaičiai. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nukentėjusieji A. S. ir D. S., nukentėjusiosios L. S. sÅ«nÅ«s, pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 1 402 Eur turtinės žalos ir kiekvienam po 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 74–81). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis A.

S. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo patikslino, nurodydamas turtinės žalos dydį sumažinti 304 Eur, nes Å¡iÄ sumÄ kaip paÅ¡alpÄ motinos laidotuvėms gavo iÅ¡ savivaldybės. Nukentėjusioji V. P., nukentėjusiosios L. S. motina, pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 83–84). Nukentėjusioji D. A., nukentėjusiosios L. S. sesuo, pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 186).

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuteistasis V. V. pareikštus civilinius ieškinius pripažino visiškai, su jais sutiko. Skundžiamu nuosprendžiu apygardos teismas iš V. V. priteisė nukentėjusiajam A. S. 1 098 Eur turtinei žalai atlyginti ir 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam D. S. priteisė 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai V. P. 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai D. A. 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus ir apeliacinio skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas. Å is teismas atsižvelgė į negrįžtamus V. V. padaryto nusikaltimo padarinius – veikiant tiesiogine tyčia atimta žmogaus gyvybė, į jo tyčinę kaltę, turtinę padėtį ir amžių, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.

Priteisdamas minėtas neturtinės žalos sumas, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos sprendžiant klausimÄ dėl tokio pobÅ«džio civilinių ieÅ¡kinių. Pavyzdžiui, motinai dėl sÅ«naus nužudymo priteista 30 000 Eur neturtinė žala nebuvo laikoma per didele, nors sÅ«nus piktnaudžiavo alkoholiu, niekur nedirbo, po sužeidimo pats atsisakė medikų pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-74-788/2019); pilnametei nukentėjusiojo dukteriai buvo priteista 15 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57-697/2018), nužudytojo seseriai priteista 5 792 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-292-489/2015).

11. Nėra konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų galima tiksliai įvertinti išgyvenimų ir dvasinio skausmo dydį beprasmiškai žuvus dukteriai, motinai ar kitam artimam asmeniui. Iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusioji L. S. su visais nukentėjusiaisiais šioje byloje palaikė glaudžius draugiškus šeiminius santykius. Ji nuolat bendravo su savo sūnumis A. S. ir D. S. ne tik telefonu, bet ir dažnai su jais susitikdavo, sūnūs rūpinosi jos laidotuvėmis. L. S. taip pat artimai bendravo su savo seserimi D.

A., dažnai jÄ lankydavo, padėjo jai nudirbti darbus kaime bei prižiÅ«rėti sergančiÄ motinÄ . Sesuo nukentėjusiÄ jÄ L. S. apibÅ«dino kaip nekonfliktiÅ¡kÄ , nuostabiÄ asmenybę. Nukentėjusiosios motina V. P. su ja taip pat palaikė artimus santykius, L. S. jai padėdavo, atveždavo maisto, kiekvienÄ dienÄ bendraudavo su ja telefonu. Dėl mylimiausios dukters mirties garbaus amžiaus nukentėjusiajai V. P. labai pablogėjo sveikata. Bylos duomenys patvirtina, kad visus pirmiau nurodytus asmenis su nukentėjusiÄ ja L.

S. siejo ne tik kraujo ryÅ¡ys, bet ir itin artimi santykiai, glaudÅ«s dvasiniai, emociniai ryÅ¡iai, todėl dėl jos netekties nukentėjusieji patyrė itin neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , ilgalaikį emocinį stresÄ , sielvartÄ . Nukentėjusiosios L. S. sÅ«nums, motinai, seseriai atitinkamai motinos, dukters, sesers, su kuria, kaip nustatyta byloje, juos siejo artimi ryÅ¡iai, netektis neabejotinai sukėlė ir iki Å¡iol kelia neigiamas emocijas. Aplinkybė, kad nužudytoji L. S., anot apelianto, gyveno nepavyzdingÄ gyvenimÄ , nemažina jos gyvybės vertės žmogiÅ¡kÄ ja prasme, taip pat jos artimųjų patirtų skaudžių iÅ¡gyvenimų dėl artimo žmogaus netekties.

12. Apeliaciniame skunde V. V. nurodo dar ir tai, kad teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiesiems priteistinos žalos dydžio, neatsižvelgė į jo turtinę padėtį (neturi nekilnojamojo ar kito vertingo turto, darbo), jo amžių (56 metai) ir tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę negalės užsidirbti ir atlyginti nukentėjusiesiems priteistų neturtinės žalos sumų. Kaip jau minėta, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus gyvybės atėmimo atveju yra nusikaltimu sukelti padariniai ir dėl to nukentėjusiųjų patirti dvasiniai išgyvenimai.

NusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens turtinė padėtis tokiais atvejais negali turėti esminės įtakos priteistinos neturtinės žalos dydžiui, prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistos nukentėjusių asmenų teisės bei interesai, o kartu ir teisingumo principas. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog nuteistasis gauna netekto darbingumo paÅ¡alpÄ , nors yra darbingas tik 30 procentų, tačiau vertėsi individualia veikla, praeityje taip pat dirbo. Be to, 55 000 Eur neturtinės žalos dydžio nustatymas bendrai visiems nukentėjusiesiems bylose, kuriose žmogui nusikalstamais veiksmais atimta gyvybė, nėra iÅ¡skirtinis ir neperžengia įprastai tokiais atvejais priteisiamų sumų.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, nuteistojo praÅ¡ymas sumažinti nukentėjusiesiems priteistÄ neturtinę žalÄ atmetamas. Nenustačius, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė normų, kuriomis reglamentuojamas neturtinės žalos atlyginimas, reikalavimus, apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjama, kad nukentėjusiesiems buvo priteista per didelė neturtinė žala, pripažįstami nepagrįstais.

13. Ä®vertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. V. bausmę ir nustatydamas nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžius, tinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos. Dėl to nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atmesti nuteistojo V. V. apeliacinį skundÄ . Teisėjai Albinas Bielskis Regina Pocienė Linas Žukauskas