Legislator Case Law & Legislation
2a3b8a7b-810f-4ad1-a033-bd8350a25e7b AI generated

2a3b8a7b-810f-4ad1-a033-bd8350a25e7b · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 2a3b8a7b-810f-4ad1-a033-bd8350a25e7b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal A. C. (A. C.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-01 nutarimo, kuriuo A. C. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., ir nubaustas 28 (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių) eurų bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d.

Legislator headnote

AI generated

2a3b8a7b-810f-4ad1-a033-bd8350a25e7b · Vilniaus apygardos teismas: PareigÅ«nas ir teismas buvo itin Å¡aliÅ¡kas ir neobjektyvus. Vien tik nukentėjusiojo asmens kaimynų raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai negali bÅ«ti prilyginami liudytojų parodymams teisme, nes jų turinys yra visiÅ¡kai kitoks ir Å¡ie parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos 6 str. asmeniui suteiktÄ teisę ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr  Administracinė byla Nr. ATP-520-365/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-13364-2014-5                                                                             Procesinio sprendimo kategorija: 79.1                                                                                                                                                                                                                VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. gegužės 13 d.

Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal A. C. (A. C.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-01 nutarimo, kuriuo A. C. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., ir nubaustas 28 (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių) eurų bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d.

– 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., A. C. paskirtos nuobaudos subendrintos ir galutinė nuobauda paskirta – 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams, n u s t a t ė : A. C. teismo nubaustas už tai, kad jis, 2014-06-08 19.25 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavo automobilį „Audi 100“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono, kliudė stovintį automobilį „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 132 p., 234 p. (redakcija, galiojusi iki 2014-10-11), ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. Apeliaciniu skundu A. C. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-01 nutarimÄ panaikinti ir jo atžvilgiu administracinę bylÄ nutraukti.

Nurodo, kad teismas nesistengė jam paskirti vertėjo, netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino faktines aplinkybes bei klaidingai nustatė teisės buvimo faktus. Jam, nemokančiam lietuvių kalbos, suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ lietuvių kalba nebuvo pakviestas vertėjas ir taip buvo pažeista jo teisė kalbėti gimtÄ ja kalba ir naudotis vertėjo paslaugomis. Mano, kad iÅ¡ pateiktų dokumentų ir jo pavardės akivaizdu, kad jis nemoka lietuvių kalbos. Jis nelabai suprato, dėl kokio administracinio teisės pažeidimo yra kaltinimas ir jam kaltinimai nebuvo iÅ¡versti į suprantamÄ kalbÄ .

Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai vertino surinktus įrodymus bei padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl apelianto kaltės, nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo ir liudytojų policijos pareigÅ«nų parodymais, atmesdamas nuoseklius apelianto ir jo liudytojų parodymus. Vadovaujantis ATPK 253 str. 2 d., 272 str. 1 d., traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, turi bÅ«ti užtikrinama teisė kalbėti gimtÄ ja kalba arba ta kalba, kuriÄ jis moka, naudotis vertėjo paslaugomis.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ Å¡ių procesinių teisių realizavimas turi bÅ«ti garantuojamas ir ikiteisminio pažeidimo tyrimo metu. SuraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , renkant ir fiksuojant įrodymus, buvo pažeista apelianto teisė kalbėti gimtÄ ja kalba arba ta kalba, kuriÄ jis moka ir naudotis vertėjo paslaugomis. Apelianto teigimu, nebuvo apklausti visi jo liudytojai, kurie buvo keleiviais jo automobilyje, nebuvo suteikta jam teisė užduoti klausimus liudytojams ir taip buvo ribojama jo teisė į gynybÄ .

PareigÅ«nas ir teismas buvo itin Å¡aliÅ¡kas ir neobjektyvus. Vien tik nukentėjusiojo asmens kaimynų raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai negali bÅ«ti prilyginami liudytojų parodymams teisme, nes jų turinys yra visiÅ¡kai kitoks ir Å¡ie parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos 6 str. asmeniui suteiktÄ teisę ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimÄ .

Apylinkės teismas neapklausė I. G. ir kitų, kurie betarpiškai matė jo transporto priemonę ir nukentėjusiojo transporto priemonę. Skunde taip pat teigiama, kad nors surašytame protokole nurodyta, jog jis pažeidė KET 132 p., 234 p. reikalavimus, šių reikalavimų jis nepažeidė, nes juose yra nurodytas važiavimo greitis, tačiau teismas į tai neatkreipė dėmesio ir atkartojo tuos pačius KET pažeidimus. Administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo nustatytos visos svarbiuos sprendimui priimti aplinkybės, nesurinkti būtini įrodymai, kurie patvirtintų teismo išvadas.

Teigia, kad nukentėjusiojo automobilio apgadinimai atsirado dar iki įvykio ir niekas Å¡ių aplinkybių nepatikrino bei įrodymų nesurinko. Be to, kaip matyti iÅ¡ byloje esančio Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžio protokolo, jis nurodė, kad nebėgo iÅ¡ įvykio vietos ir laukė, kol nukentėjusysis iÅ¡kvies policijos pareigÅ«nus. Teismas rėmėsi tik nukentėjusiojo parodymais, spręsdamas klausimÄ dėl apelianto kaltės padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytÄ pažeidimÄ . Teigia, kad 2014-06-09 19.25 val., nepažįstamas asmuo, iÅ¡važiuodamas iÅ¡ kiemo Konarskio g., jam užtvėrė keliÄ ir pasakė, kad apeliantas kliudė jo automobilį.

Jis užsirašė A. C. automobilio numerį ir dingo iÅ¡ įvykio vietos. Apelianto manymu, jis nesuprato, kad lietė kitÄ automobilį, todėl raginamas savo keleivių iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiavo. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti. Apeliacinis skundas netenkintinas. A. C. nubaustas už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., padarymÄ .

                     ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Vadovaujantis ATPK 257 str. nuostatomis, įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog A.

C. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus.Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo, A. C. ginčija savo kaltę dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., padarymo, taip pat nurodo, jog kad teismas nesistengė jam paskirti vertėjo, buvo pažeista jo teisė kalbėti gimtÄ ja kalba ir naudotis vertėjo paslaugomis. Su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo. Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančio 2014-11-26 teismo posėdžio garso įraÅ¡o administracinėje byloje Nr. A2.6.-154-576/2015 teisėja A.

C. iÅ¡aiÅ¡kino jo teises, tarp jų ir teisę naudotis vertėjo paslaugomis, tačiau Å¡ia teise naudotis A. C. atsisakė. Tai, kad vėliau byloje buvo naudojamasi vertėjų paslaugomis, jokiu aspektu neįrodo, kad A. C. teisės kalbėti gimtÄ ja kalba ir naudotis vertėjo paslaugomis buvo apribotos ar pažeistos. Administracinei atsakomybei atsirasti pagal ATPK 130 str. 1 d. užtenka nustatyti faktÄ , jog asmuo, pažeidęs Kelių eismo taisykles, padarė eismo įvykį ir iÅ¡ įvykio vietos pasitraukė.

IÅ¡ byloje esančių duomenų darytina iÅ¡vada, kad A. C., 2014-06-08 19.25 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavo automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono, kliudė stovintį automobilį „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino, todėl turėjo apie tai praneÅ¡ti policijai arba, kaip numatyta Kelių eismo taisyklių 232 p., sutarus su kitu eismo įvykio dalyviu, eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemÄ , apraÅ¡yti eismo įvykio aplinkybes ir pasiraÅ¡yti deklaracijÄ .

Apylinkės teismo posėdžio metu A. C. paaiÅ¡kino, jog nesutinka su jam suraÅ¡ytu administraciniu teisės pažeidimo protokolu. Važinėjo po miestÄ , kai jam paskambino moteris, kuri paprašė parvežti jÄ iÅ¡ Å¡ventės Vingio parke. Jis atvažiavo, kur buvo 8 ir 10 Konarskio g. namas, su tikslu apsigręžti, įvažiavo į kiemÄ ir pastatė automobilį. Ä®važiuodamas jau matė vyÅ¡ninės spalvos automobilį, kurio bamperis buvo nubraižytas, taigi automobilis buvo jau kliudytas. PaaiÅ¡kino, kad to automobilio nekliudė, kai kurie automobiliai tame kieme buvo apdaužyti.

Šie apelianto teiginiai yra laikytini jo gynybine pozicija ir atmetami kaip nepagrįsti, nes yra paneigti teisme apklaustų liudytojų V. K. ir A. M., kurie iki eismo įvykio pažeidėjo nepažinojo, dėl to nėra suinteresuoti bylos baigtimi, parodymais, taip pat fotolentelėmis ir kita administracinio pažeidimo byloje surinkta medžiaga. Be to, iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog tiek nukentėjusiojo, tiek ir pažeidėjos automobilių galiniuose bamperiuose buvo padaryti gan ryškūs įbrėžimai, o ant automobilio „Audi 100“ įbrėžimų matyti pašaliniai raudonų dažų likučiai, jie nuimti nuo automobilio „Audi“.

Be to, apelianto teiginiai, kad automobilis „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jau buvo apgadintas iki įvykio, atitinka nukentėjusiojo D. P. paaiÅ¡kinimus, jog jam priklausantis automobilis „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo subraižytas iÅ¡ kairės pusės galiniame bamperyje, tačiau tas apgadinimas buvo liestinio pobÅ«džio, o naujas apgadinimas buvo nubrozdinimas, kuriuo buvo nubraukti dažai iki juodos dangos. Minėtų duomenų visetas visiÅ¡kai pagrindžia nubaustojo kaltę padarius administracinės teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 2 d.

Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė I. S., L. S. ir V. B. parodymais, kurie buvo naudingi apeliantui, nes pastarųjų parodymai buvo prieÅ¡taringi ir neatitiko byloje surinktos medžiagos. Tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos įrodymų vertinimu, kuris nėra jam naudingas, nesudaro pagrindo teigti, jog nebuvo apklausti visi jo liudytojai, kurie buvo keleiviais jo automobilyje, nebuvo suteikta jam teisė užduoti klausimus liudytojams ir taip buvo ribojama jo teisė į gynybÄ , o policijos pareigÅ«nai ir teismas buvo Å¡aliÅ¡ki ir neobjektyvÅ«s. Konstatuotina, kad A.

C. suprato, jog jis sukėlė eismo įvykį, ir, turėdamas laikytis KET 234 p. reikalavimų, turėjo kviesti policijÄ Ä¯ eismo įvykio vietÄ , tačiau to nepadarė ir iÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡važiavo. Å ios aplinkybės rodo, kad apeliantas suvokė apgadinęs kitÄ transporto priemonę, taip pat, kad iÅ¡važiuodamas iÅ¡ eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET taisykles, neteisėtai iÅ¡ jos pasiÅ¡alina, t.y. ATPK 130 str. 1 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Esant nustatytoms aplinkybėms, A. C. apeliacinis skundas atmestinas, konstatuojant, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumÄ , argumentuotai pasisakė, kokiais įrodymais remdamasis priėmė procesinį sprendimÄ , dėl ko naikinti apylinkės teismo nutarimÄ apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.               Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., teismasn u t a r ė :Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-01 nutarimÄ nepakeistÄ ir A.

C. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                                                             Gintaras Dzedulionis