2a3b74cb-8296-4e90-9e01-fed5d7315ea1 · Klaipėdos apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-218-729/2017 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02610-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.2.; 3.2.6.1. KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 19 d.Gargždai Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant AuÅ¡rai Jokubauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovei Lilijai Gustainytei,atsakovui S. Č., atsakovo L. Č. atstovei advokatei V. K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieÅ¡kinį atsakovams S. Č. ir L.

Č. dėl sandorių, kuriais pažeistos kreditoriaus teisės, pripažinimo negaliojančiais (actio Pauliana) ir L. Č. ieÅ¡kinį atsakovui S. Č., tretysis asmuo, nereiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, n u s t a t ė:              ieÅ¡kovė patikslintu actio Pauliana ieÅ¡kiniu pareiÅ¡kė reikalavimÄ sandorius, kuriais S. Č. 2014-02-18 suteikė įgaliojimÄ sÅ«nui L.

Č. iÅ¡ sÄ skaitos paimti 134590,00 Lt ir 110000,00 Eur pinigines lėšas bei 2016-08-05 dovanojimo sutartį, kuria S. Č. padovanojo L. Č. 100 000 Eur, pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento ir taikyti restitucijÄ , iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipiant į dovanojimo sandoriu padovanotus 100 000 Eur kreditoriaus reikalavimo (36 724,78 Eur) ribose. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad Klaipėdos AVMI virÅ¡ininko 2011 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. (12.18)-N5-32 iÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimÄ , su mokesčių mokėtoju S. Č. 2011-02-15 pasirašė mokestinės paskolos sutartį (toliau – MPS) Nr. 12.18-N5-33 dėl 190997,71Lt GPM bei 100000,00 Lt PVM, t. y. 290997,71 Lt bendros sumos iÅ¡dėstymo nuo 2011-01-14 iki 2016-01-31.

Nurodė, kad Klaipėdos AVMI 2010-01-25 Turto areÅ¡to aktu Nr. 12.28-484 buvo areÅ¡tavusi skolininkui S. Č. priklausančius 4 žemės sklypus ir 50 proc. negyvenamos patalpos - Grožio salono. S. Č. motyvuotu praÅ¡ymu 2012-06-13 VMI prie FM sprendimu Nr. (23.16-08)-319-6446 turto areÅ¡tas panaikintas. S. Č. nevykdant įsipareigojimų pagal minėtÄ mokestinės paskolos sutartį, VMI prie FM 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (23.24-08)-327-7461 Å¡iÄ sutartį nutraukė. Kol skolininkas laikėsi pasiraÅ¡ytos MPS sÄ lygų (iki jos nutraukimo 2014-09-16), mokesčių administratorius neturėjo teisinio pagrindo pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų S. Č. atžvilgiu.

Tačiau S. Č., galimai, piktnaudžiaudamas mokestinės paskolos sutarties galiojimo laikotarpio sÄ lygomis (kol MPS galioja, dėl sutartimi iÅ¡dėstytos mokestinės nepriemokos nėra atliekami iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmai) 2013-11-21 savo turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , t. y. 4 žemės sklypus, padovanojo sutuoktinei I. Č., a.k. 47006030406. Pagal 2014-01-21 Turto pasidalijimo sutartį Nr. LP-255 sutuoktinei taip pat perdavė negyvenamÄ jÄ patalpÄ - grožio salonÄ . Be to, MPS galiojimo laikotarpiu t.y. 2013-10-15 mokėtojas (atsakovas) pardavė žemės sklypÄ su statiniais adresu (duomenys neskelbtini) J.

K.. 2014-02-19 nupirko žemės sklypÄ su statiniais adresu (duomenys neskelbtini) ir 2014-02-21 pardavė V. Å . Taigi, VMI prie FM 2014-09-16 priėmus sprendimÄ Nr. (23.24-08)-327-7461 nutraukti 2011-02-15 MPS Nr. 12.18-N5-33 ir 2014-10-29 priėmus sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ skolininko turto, S. Č. nuosavybės teise jokio nekilnojamojo ar registruotino turto nebeturėjo. 2015-11-05 AB Swedbank pateikus informacijÄ apie S. Č. piniginių lėšų judėjimÄ , per 3 paskutiniuosius metus, nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 mokėtojo (atsakovo) įplaukos buvo ženkliausios – 197 041,66 Eur, 18 063,76 USD, iÅ¡ jų: 110 000,00 E. V.

Å . 2014-02-21 pravestos piniginės lėšos pagal pirkimo pardavimo sutartį už parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ adresu (duomenys neskelbtini), 8 236,79 Eur (28440,00 Lt) antstolio Jono Petriko grÄ Å¾inama varžytinių dalyvio įmoka, 18 796,34 Eur (64 900,00 Lt) - lėšų įneÅ¡imai bei mokėtojo lėšų pervedimai. Å io laikotarpio iÅ¡laidos – 19 8373,66 Eur, iÅ¡ jų 2014-02-19 bei 2014-02-27 2 000,00 USD ir 2 010,00 USD pervesta dukrai B. Č., o 2014-02-25 suteikto įgaliojimo pagrindu sÅ«nus L.

Č. išėmė iÅ¡ S. Č. sÄ skaitos 134 590,00Lt ir 110 000,00 Eur, gautus už nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorį. Tokiu bÅ«du buvo pažeistas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumas, numatytas LR CK 6.9301 str. 2017-01-03 iÅ¡ Klaipėdos rajono apylinkės teismo praneÅ¡imo civ. byloje Nr. 2SP-383-904/2017 ieÅ¡kovė sužinojo apie 2016-08-05 dovanojimo sutartį, kuria S. Č. padovanojo savo sÅ«nui L. Č. 100 000 Eur. Minėtoje byloje pareiÅ¡kėjai S. Č. ir L.

Č. pateikė praÅ¡ymÄ dėl taikos sutarties patvirtinimo, Å¡alys Å¡iÄ sutartį praÅ¡o laikyti niekine ir negaliojančia. Taigi, turėdamas skolų valstybės biudžetui, atsakovas nesiekė jų grÄ Å¾inti, o prieÅ¡ingai, piktnaudžiaudamas savo teisėmis, suteikė įgaliojimÄ savo sÅ«nui, kad Å¡is galėtų disponuoti/paimti skolininko pinigines lėšas, kartu užsitikrindamas, kad iÅ¡ieÅ¡kojimo atveju, skolininko sÄ skaitoje lėšų nebus, taip bus apsaugoti atsakovo - S. Č. interesai, taip pat su sÅ«numi sudarė dovanojimo sutartį, kuriÄ dabar siekia pripažinti negaliojančia, vėlgi bandydami iÅ¡vengti mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo į valstybės biudžetÄ .

IeÅ¡kovė mano, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, nes atsakovui nepateikus GPM deklaracijų už 2014 – 2015 metus, apie S. Č. piniginių lėšų judėjimÄ sužinojo tik 2015-11-05, gavusi informacijÄ iÅ¡ AB Swedbank, o apie dovanojimo sutartį sužinota 2017-01-03, gavus praneÅ¡imÄ iÅ¡ teismo. Å iuo atveju atsakovo nesÄ Å¾iningumas yra preziumuojamas, nes įgaliojimo ir dovanojimo sandoriai sudaryti tarp artimų giminaičių, t. y. tarp tėvo ir sÅ«naus. Atsakovas turėjo žinoti ir žinojo, kad sudarius ginčijamus sandorius jis nebeturės turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir tai pažeis ieÅ¡kovo kaip atsakovo kreditoriaus teises.             Atsakovai pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad ginčijami sandoriai nepažeidė kreditorės teisių, kadangi sandorių sudarymo metu atsakovas S. Č. buvo faktiÅ¡kai mokus. Pabrėžė, kad atsakovas L. Č. 2014-02-25 nuimdamas 110 000 Eur ir 134 590 Lt grynaisiais nuo S. Č. sÄ skaitos, veikė kaip įgaliotinis, jis neįgijo nuosavybės teisių į ginčijamas sumas, t.y. tarp jo ir atsakovo S. Č. nebuvo sudarytas joks sandoris. Minėti pinigai buvo perduoti S. Č.. Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė Å¡io sandorio ginčijimui praleido vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi duomenis apie atsakovo S. Č. gautinas sumas ji sužinodavo nedelsiant ir turėjo įstatyme numatytas galimybes gauti duomenis iÅ¡ bankų apie visas bankines operacijas, todėl apie ginčijamus sandorius turėjo galimybę sužinoti dar 2014 metais.

Dėl 2016-08-05 Dovanojimo sutarties nurodė, kad tai buvo tariamas sandoris, atsakovai patys tai pripažįsta, nes ginčijamÄ sandorį sudarė nesiekdami sukurti realaus dovanojimo sandorio, o tik siekdami užtikrinti L. Č. geresnes finansavimo sÄ lygas, jeigu jam ateityje prireiktų naudotis finansinių įstaigų kreditavimo paslaugomis. Pinigai nebuvo realiai perduoti nei pervesti bankiniu pavedimu, notarė taip pat nematė realaus jų perdavimo. Atkreipė dėmesį į tai, kad L. Č. turtas yra įkeistas hipoteka AB Swedbank, užtikrinant kredito grÄ Å¾inimÄ .

Jeigu, kaip teigia IeÅ¡kovas, S. Č. bÅ«tų turėjęs realių galimybių padovanoti sÅ«nui tokiÄ didelę pinigų sumÄ , L. Č. nebÅ«tų jokios bÅ«tinybės skolintis pinigus iÅ¡ banko, mokėti palÅ«kanas bankui ir tokiu bÅ«du patirti papildomų iÅ¡laidų. Pažymėjo, kad atsakovas S. Č. ieÅ¡kovės ginčijamais „sandoriais“ niekam neperleido piniginių lėšų, jo turtinė padėtis dėl to niekaip nepasikeitė. Pagal trečiųjų asmenų VMI prie FM pateiktus duomenis matyti, kad 2014 m.

S. Č. gavo 275 139,02 Eur (950 000,00 Lt) pajamų. Be to, ieÅ¡kovė pati pripažįsta, kad atsakovas turėjo ir nekilnojamojo turto. Taigi akivaizdu, kad ieÅ¡kovės ginčijamas tariamas sandoris nesumažino jo mokumo ir atsakovas net ir po ginčijamų sandorių turėjo realias galimybes padengti įsiskolinimÄ ieÅ¡kovei, nėra jokio pagrindo nukreipto jo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ L. Č. turtÄ .             2017-02-28 teisme gautas ieÅ¡kovo L. Č. ieÅ¡kinys atsakovui S. Č., trečiuoju asmeniu, nereiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, įtraukiant Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuriuo reikalaujama pripažinti 2016-08-05 sudarytÄ dovanojimo sutartį tarp ieÅ¡kovo L.

Č. ir atsakovo S. Č. negaliojančia. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2016-08-05 ieÅ¡kovas L. Č. ir atsakovas S. Č. sudarė notariÅ¡kai patvirtintÄ sutartį, pagal kuriÄ atsakovas turėjo padovanoti ieÅ¡kovui 100 000 Eur, tačiau Å¡ios sumos ieÅ¡kovui neperdavė, o tik siekė sukurti ieÅ¡kovo geresnio finansavimo sÄ lygas. Pinigų neperdavimo faktÄ grindžia Å¡iomis aplinkybėmis: ieÅ¡kovo turtas įkeistas hipoteka AB Swedbank, užtikrinant kredito grÄ Å¾inimÄ , jei atsakovas bÅ«tų turėjęs finansines galimybes padovanoti minimÄ pinigų sumÄ ieÅ¡kovui, tai pastarajam nebÅ«tų reikėję imti kredito ir patirti papildomas iÅ¡laidas mokant bankui palÅ«kanas; ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad ieÅ¡kovas Å¡ios pinigų sumos negavo, neįnešė į banko sÄ skaitÄ ; dovanojimo sutartyje nurodyta dovanojama pinigų suma yra itin didelė, todėl fiziÅ¡kai jÄ perduoti bÅ«tų ganėtinai sudėtinga; kaip nurodo trečiasis asmuo, jau nuo 2015 metų atsakovas neturėjo jokio turto, į kurį bÅ«tų buvę galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , taigi atsakovas neturėjo finansinių galimybių padovanoti ieÅ¡kovui tokiÄ didelę pinigų sumÄ ; ieÅ¡kovas ir atsakovas yra artimi giminaičiai, todėl sudarinėti notariÅ¡kai patvirtintÄ sutartį tik dėl pinigų perdavimo vienas kitam, bÅ«tų buvę visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka, teigia, kad notariÅ¡kai patvirtinta sutartis buvo sudaryta tik turint tikslÄ deklaruoti ieÅ¡kovo geresnę finansinę padėtį; nors sudaryta dovanojimo sutartis ir atitiko jai keliamÄ notarinę formÄ (LR CK 1.74 str. 1 d. 3 p., 6.469 str. 2 d.), tačiau notarė, tvirtinusi Å¡iÄ sutartį, pinigų perdavimo (grynaisiais ar bankiniu pavedimu) bei tai pagrindžiančių iÅ¡rašų nematė.

Nurodo, kad Å¡ios aplinkybės patvirtina faktÄ , jog esminės dovanojimo sutarties sÄ lygos - pinigų perdavimo – nebuvo bei nebuvo Å¡alių valios sukurti jokių teisinių padarinių, todėl, vadovaujantis LR CK 1.86 straipsniu, praÅ¡o dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia.              A. S. Č. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ L. Č. ieÅ¡kinį dėl 2016-08-05 dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka ir praÅ¡o jį tenkinti.

Nurodo, kad ieÅ¡kovas L. Č. yra UAB „Laumina“ vadovas; verslui plėtoti neretai tenka skolintis finansinių lėšų iÅ¡ kredito įstaigų, o pastarosios reikalauja įmonės dalininkus ar vadovus laiduoti už įmonę, taip pat reikalauja pateikti turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus. Todėl, siekiant padidinti ieÅ¡kovo mokumÄ , buvo susitarta sudaryti tariamÄ dovanojimo sandorį, jeigu ateityje reikėtų imti kreditÄ verslui plėtoti. Atsakovas jokių pinigų realiai ieÅ¡kovui neperdavė ir minėtu sandoriu nebuvo siekiama sukurti jokių tarpusavio teisių ar pareigų.

Nurodo, kad atsakovo atžvilgiu buvo vykdomas priverstinis skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas, todėl visas turtas, piniginės lėšos, banko sÄ skaitos buvo areÅ¡tuotos antstolio patvarkymu. Atsakovas neturėjo finansinių galimybių realiai perduoti tokiÄ didelę sumÄ , nurodytÄ ginčijamoje dovanojimo sutartyje, ieÅ¡kovui, nes tokiomis lėšomis paprasčiausiai tuo metu nedisponavo.Trečiasis asmuo - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu su L. Č. ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

PraÅ¡o pripažinti 2016-08-05 Dovanojimo sutartį negaliojančia ir taikyti restitucijÄ Å¡io turto atžvilgiu remiantis CK 6.66 str, 6.67 str. pagrindu (remiantis CK 6.66 str. 4 dalimi, iÅ¡ieÅ¡kojimas kreditoriaus reikalavimu nukreiptinas į 100000 Eur 2016-08-05 Dovanojimo sutartimi S. Č. padovanotÄ sÅ«nui, t.y. kiek reikia kreditoriaus reikalavimams patenkinti, t.y. 38266,70 Eur ribose). Nurodo, kad ieÅ¡kovo L. Č. ieÅ¡kinio tikslas - užginčyti 2016-08-05 dovanojimo sutartį, kad neliktų galimybės atlikti iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų iÅ¡ jo tėvo S. Č. turto/piniginių lėšų, t.y. užkirsti keliÄ kreditorei apginti savo teises ir teisėtus interesus.

Pabrėžė, kad sudaryta ginčo sutartis atitinka visas sÄ lygas keliamas dovanojimo sutarčiai: 1 punktu nurodyta, kad dovanotojas sÅ«nui dovanoja jam nuosavybės teise priklausančius 100 000 Eur; minėtos sutarties 3 punktu pažymėta, kad dovanojamiems pinigams draudimo, areÅ¡to nėra, kad dovanojami pinigai S. Č. priklauso pagal 2010-05-17 Klaipėdos miesto 6-ajame notaro biure patvirtintÄ Vedybų sutartį, reg. Nr. LP-2073, įregistruotÄ 2010-05-19 vieÅ¡ajame registre, apdovanotasis patvirtino, kad tėvo dovanojamus pinigus priima (sutarties 2 punktas), kad pats apmoka sutarties iÅ¡laidas (sutarties 4 punktas).

Apdovanotasis neatsisakė priimti dovanos, notaro patvirtinta, kad sutartis Å¡alių perskaityta, suprastas jos turinys bei pasekmės, ir kaip atitinkanti jų valiÄ (kitaip ir nebuvo įrodinėjama), priimta ir pasiraÅ¡yta. Be to, tėvas (atsakovas) ieÅ¡kovui buvo suteikęs įgaliojimÄ tvarkyti jo reikalus, ir, veikdamas pagal jį, ieÅ¡kovas negalėjo nežinoti, kad S. Č. yra VMI prie FM skolininkas. 2016-08-05, sandorio metu, S. Č. skola valstybės biudžetui sudarė 35 724,78 Eur, tačiau nepaisant nurodytų aplinkybių, Å¡is savo sÅ«nui padovanojo 100 000 Eur, tuo pažeisdamas VMI prie FM kaip kreditorės teises (CK 6.9301 str.), t.y. atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ .

Ä®gyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų; jeigu asmuo piktnaudžiauja savo subjektine teise, teismas gali atsisakyti jÄ ginti. Jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, Å¡ie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktÄ prieÅ¡ apsimestinio sandorio Å¡alis (CK 1.87 str. 2d.).Teismo posėdžio metu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį palaikė juose nurodytais motyvais.

Papildomai nurodė, kad 2011-02-15 su S. Č. buvo pasiraÅ¡yta mokestinės paskolos sutartis. Atsakovui nesilaikant sutarties sÄ lygų 2014-09-16 ji buvo nutraukta. Vienu metu S. Č. nekilnojamajam turtui buvo pritaikytas areÅ¡tas, tačiau pateikus motyvuotÄ praÅ¡ymÄ panaikinti areÅ¡tÄ vienam sklypui, VMI priėmė sprendimÄ panaikinti visiems nekilnojamojo turto objektams. Sutarties vykdymo laikotarpiu S. Č. visÄ savo turtÄ perleido, todėl kreditoriui patenkinti savo reikalavimÄ praktiÅ¡kai neliko iÅ¡ ko.

Nurodė, kad kol atsakovas laikėsi mokestinės paskolos sutarties sÄ lygų pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus nebuvo pagrindo. 2014-02-18 S. Č. iÅ¡davė įgaliojimÄ Nr. K1ES-1820 savo sÅ«nui L. Č. parduoti jo nekilnojamÄ jį turtÄ adresu (duomenys neskelbtini) ir gauti už šį sandorį pinigus. Pirkėjui pervedus pinigus į S. Č. sÄ skaitÄ banke, L. Č. iÅ¡ jos nuėmė 134 590 Lt ir 110 000 Eur, tokiu bÅ«du sumažindamas turto apimtį. Tuos pinigus, kad ir trumpÄ laikÄ , turėjo sÅ«nus. 2016-08-05 S. Č., bÅ«damas skolingas valstybės biudžetui, sudarė dovanojimo sutartį, kuria savo sÅ«nui L.

Č. padovanojo 100 000 Eur. Vertinant Å¡iÄ sutartį, reikia atsižvelgti į tikruosius jos Å¡alių ketinimus. VeiksnÅ«s ir suaugę S. Č. ir jo sÅ«nus notaro akivaizdoje pripažino, kad supranta sandorio esmę, patvirtino jo įvykdymÄ , todėl laikytina, kad jie dovanojimo sutartį sudarė, o jų tvirtinimas, kad pinigų neperdavė, vertintinas kritiÅ¡kai, nes sandorio esmė ir buvo ne pinigų perdavimas, o jų nuslėpimas. Actio Pauliana ieÅ¡kinį reiÅ¡kia todėl, kad valstybei skolingas asmuo visų pirma turi rÅ«pintis tos skolos padengimu, o ne iÅ¡dalinti savo turtÄ .

Nurodė, kad pinigų pervedimų VMI nuolat netikrina. Apie S. Č. pinigų judėjimÄ sÄ skaitose sužinojo tik 2015 m. lapkričio mėn. pateikę užklausas bankams. Be to S. Č. neteikė deklaracijų apie savo turtÄ . IeÅ¡kovės atstovė praÅ¡o atsižvelgti į Å¡iuo metu susidariusiÄ 38 266,70 Eur mokestinę nepriemokÄ ir spręsti bylÄ pagal Å¡iÄ sumÄ bei vadovautis paskutiniu 2016-08-05 sudarytu dovanojimo sandoriu.A. S. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad mokestinę skolÄ juridiÅ¡kai pripažįsta, tačiau skolingas nesijaučia, nes 2011 m. pats gera valia sutiko sumokėti valstybei 400 000 Lt mokesčių už 2003 – 2006 metų laikotarpį, VMI sutiko ir buvo pasiraÅ¡yta sutartis, sudarytas 7 metų grafikas - kas metus sumokėti po 50 000 Lt.

IÅ¡kart sumokėjo 150 000 Lt, mokėjo ir toliau, nebuvo piktybiÅ¡kas nemokėtojas. Bemokėdamas mokesčius, pamatė, kad VMI jį seka, skundžia FNTT ir pan., todėl nusprendė nebemokėti. Pabrėžė, kad 2014 m. vasario mėn. pinigų sÅ«nui nepervedė, sÅ«nus tik nuėmė juos nuo sÄ skaitos pagal suteiktÄ Ä¯galiojimÄ , nes S. Č. tuo metu buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos. Taip pasielgė todėl, kad tuo metu nupirko namÄ už grynuosius pinigus ir po savaitės jį pardavė, uždirbdamas 10 000 Lt.

Tuo momentu galiojo ir buvo vykdoma MPS ir jam nebuvo draudžiama užsiimti verslu, o Å¡iuo sandoriu uždirbtų pinigų jis sÅ«nui nepadovanojo. Pažymėjo, kad apie 2016-08-05 dovanojimo sandorį VMI sužinojo tik iÅ¡ pačių atsakovų, kai jie kreipėsi į teismÄ dėl Å¡io sandorio pripažinimo apsimestiniu. Nurodė, kad pinigų nei tada, nei dabar neturi, VMI panaikinus jo žemės sklypų areÅ¡tÄ , jis pasidalino turtÄ su žmona, o kadangi Å¡ie sklypai į santuokinį turtÄ pateko iÅ¡ jos pusės, jai ir atiteko, tai, kas priklausė.Atsakovo L.

Č. atstovė posėdžio metu L. Č. ieÅ¡kinį dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti, o Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieÅ¡kinį prašė atmesti. Atkreipė dėmesį į tai, kad jokių įrodymų pagrindžiančių, kad 2015-02-25 L. Č., nuimdamas pagal įgaliojimÄ pinigus nuo tėvo sÄ skaitos praturtėjo ir tokiu bÅ«du sumažėjo S. Č. mokumas, byloje nėra.

Å iam sandoriui prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. Nurodė, kad pagal Notarų ir antstolių duomenų apie juridinius faktus, dėl kurių asmenims gali atsirasti prievolė mokėti mokesčius bei kitokios informacijos, reikalingos mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti, teikimo mokesčių administratoriui taisykles, patvirtintas 2004-06-11 įsakymu Nr. 1L-241, mokesčių administratorius turėjo visas sÄ lygas laiku gauti mokumo tikrinimui reikalingÄ informacijÄ ir neturėtų remtis faktinio aplinkybių sužinojimo aplinkybe.

Dėl 2016-08-05 sudaryto dovanojimo sandorio nurodė, kad realiai pinigai nebuvo dovanoti, todėl buvo nuspręsta patiems kreiptis į teismÄ dėl Å¡io sandorio pripažinimo apsimestiniu. PraÅ¡o įvertinti prisipažinimÄ kaip sÄ Å¾iningumÄ , nes pinigus, jei nebÅ«tų jų reikėję deklaruoti, ieÅ¡kovas bÅ«tų galėjęs gauti iÅ¡ tėvo ir be notarinio dovanojimo. Pažymėjo, kad Å¡alys neturėjo tikslo sukurti teisinius santykius, todėl praÅ¡o vertinti taip, kad jie ir nebuvo sukurti LR CK 1.86 str. pagrindu.

Notarė pinigų nematė, pinigų neskaičiavo, tik patvirtino Å¡alių sandorį ir tai neįrodo perdavimo fakto. Dėl ieÅ¡kovės pateiktos patikslintos ieÅ¡kinio sumos nurodė, kad ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti nagrinėjamas pagal jame nurodytÄ sumÄ , ji negali bÅ«ti didinama, netikslinant ieÅ¡kinio reikalavimų.IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų bei Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatytos faktinės aplinkybės. 2010-01-25 turto areÅ¡to aktu Nr. 12.28-484 tinkamam mokestinės prievolės vykdymo užtikrinimui buvo areÅ¡tuotas S. Č. priklausantis nekilnojamasis turtas – 50 proc. grožio salono ir 4 žemės sklypai (1 t., b.l. 29 - 32). 2011-02-15 tarp Klaipėdos apskrities VMI ir S. Č. pasiraÅ¡yta mokestinės paskolos sutartis Nr. (12.18)-N5-33 dėl 290997,71 Lt (84278,76 Eur) mokestinės nepriemokos iÅ¡dėstymo nuo 2011-01-14 iki 2016-01-31, sudarytas mokestinės nepriemokos mokėjimo grafikas (1 t., b.l. 25 - 28). 2012-05-30 S. Č.

VMI pateikė praÅ¡ymÄ panaikinti areÅ¡tÄ vienam žemės sklypui, nes ketino sudaryti sutartį su Lietuvos dujomis ir už šį sandorį gautas lėšas pervesti į VMI sÄ skaitÄ daliai skolos padengti (1 t., b.l. 34). 2012-06-13 sprendimu Nr. (23.16-08)-319-6446 VMI panaikino turto areÅ¡tÄ visam nekilnojamajam turtui (1 t., b.l. 35 - 37). VÄ® Registrų centras duomenimis 2014-01-21 turto pasidalijimo sutartimi Nr. LP-255 S. Č. sutuoktinei I. Č. perleido negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ Grožio salonÄ bei 2013-11-21 dovanojimo sutartimis Nr. LP-3884, LP-3487, LP-3481, LP-3478 padovanojo 4 žemės sklypus (1 t., 38 – 53). 2014-02-18 S. Č. iÅ¡davė įgaliojimÄ savo sÅ«nui L.

Č. sudaryti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo sandorį, priimti grynuosius pinigus bei nuo sÄ skaitos nuimti pavedimu pervestus pinigus (1 t., b.l. 126). 2014-02-19 sutartimi S. Č. nusipirko nekilnojamÄ jį turtÄ adresu (duomenys neskelbtini) už 580 000 Lt, kuriuos sumokėjo grynaisiais (1 t., b.l. 99 – 112), o 2014-02-21 L. Č., veikdamas pagal įgaliojimÄ , minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ pardavė už 590 000 Lt, iÅ¡ kurių 50 000 Lt buvo sumokėta grynais prieÅ¡ sutarties sudarymÄ , o 110 000 Eur ir 160 192 Lt pervesta į S. Č. sÄ skaitÄ banke (1 t., b.l. 113 – 125).

IÅ¡ S. Č. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2015-02-25 L. Č. iÅ¡ sÄ skaitos nuėmė 110 000 Eur ir 134 590 Lt. (1 t., b.l. 127). VMI 2014-02-25 duomenimis S. Č. skola valstybei sudarė 161623,72 Lt (1 t., b.l. 18). 2014-02-25 VMI raÅ¡tu Nr. (23.1-08)-RMA-7234 į 2014-02-17 praÅ¡ymÄ , S. Č. mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminas pratęstas iki 2014-07-01 (1 t., b.l. 142). S. Č. nevykdant įsipareigojimų pagal mokestinės paskolos sutartį 2014-09-16 sprendimu Nr. (23.24-08)-327-7461 ji nutraukta. 2015-02-06 L.

Č. pasirašė kredito sutartį Nr. 15-007967-FA bÅ«sto statybos darbų užbaigimui su AB Swedbank, sandoriui užtikrinti įregistruota hipoteka (2 t., b.l. 53 - 56). VÄ® Registrų centras duomenimis 2015-09-01 S. Č. dar priklausė 18 nekilnojamojo turto objektų (1 t., b.l. 33). IÅ¡ elektroninio deklaravimo sistemos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad S. Č. paskutinę GPM deklaracijÄ teikė už 2013 m. (2 t., b.l. 33). VMI praÅ¡ymu 2015-11-05 AB „Swedbank“ pateikė S. Č. banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us už laikotarpį nuo 2013-11-01 iki 2015-11-05 (1 t., b.l. 54 – 73).

VMI duomenimis S. Č. 2016-04-23 deklaravo iÅ¡vykimÄ Ä¯ TurkijÄ (1 t., b.l. 21). IÅ¡ 2016-07-09 anstolio Zeno Zenkevičiaus pažymos apie vykdymo eigÄ , matyti, kad skolininkas S. Č. savo vardu nebeturi įregistravęs jokio turto (1 t., b.l. 16). 2016-08-05 Klaipėdos miesto Å¡eÅ¡tajame notaro biure patvirtintas dovanojimo sandoris, kuriuo S. Č. savo sÅ«nui L. Č. padovanojo 100 000 Eur (2 t., b.l. 39). S. Č. skola valstybei 2016-10-31 duomenimis sudarė 36724,78 Eur (1 t., b.l. 19 – 20). 2016-12-22 Klaipėdos rajono apylinkės teisme gautas L. ir S. Č. praÅ¡ymas patvirtinti jų sudarytÄ taikos sutartį, kuria Å¡alys sutarė 2016-08-05 dovanojimo sutartį laikyti niekine ir negaliojančia (2 t., b.l. 36 – 38). 2017-01-02 teismo praneÅ¡imu VMI informuota apie nagrinėjamÄ civilinę bylÄ , kuria S. Č. ir L.

Č. praÅ¡o patvirtinti jų sudarytÄ taikos sutartį (2 t., b.l. 35). 2017-03-07 nutartimi civilinė byla Nr. e2-218-729/2017 pagal ieÅ¡kovės VMI prie LR FM patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams S. Č. ir L. Č. sujungta su civiline byla Nr. e2-1099-586/2017 pagal ieÅ¡kovo L. Č. ieÅ¡kinį atsakovui S. Č., trečiuoju asmeniu, nereiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, įtraukiant VMI prie LR FM. 2017-01-11 antstolės Brigitos Tamkevičienės patvarkymu L. Č. leista užbaigti areÅ¡tuoto gyvenamojo namo statybos užbaigimo įforminimo procedÅ«rÄ (2 t., b.l. 21 – 24). 2017-01-18 duomenimis S. Č. mokestinė nepriemoka sudaro 36724,78 Eur (2 t., b.l. 34). 2017-02-22 ir 2017-05-02 duomenimis S. Č. mokestinė nepriemoka sudaro 38266,70 Eur (2 t., b.l. 150).

Ä® bylÄ taip pat pateiktas L. Č. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2017-02-20 (1 t., b.l. 128 – 141, 2 t., b.l. 57 – 67).               Dėl 2016-08-05 dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl jo fiktyvumo (LR CK 1.86 str.).              Lietuvos Respublikos CK 1.86 str. įtvirtinta, kad negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Sudarydamos tokį sandorį, Å¡alys paprastai siekia sukurti tik iÅ¡orinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdÄ , o pats sandoris turi paslėptÄ (nevieÅ¡Ä ) Å¡alių suderintÄ iÅ¡lygÄ , jog jis neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2005).

Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014). Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nevykdomas. Ä®vykdytas sandoris negali bÅ«ti laikomas tariamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006). Bylose dėl tariamojo sandorio padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės: pareiga įrodyti sutarties tariamumÄ tenka ieÅ¡kovui, t. y.

Å¡aliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo pozicijÄ byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymÄ â€“ atsakovui. Byloje dėl sandorių pripažinimo tariamais, siekiant patvirtinti ar paneigti sandorio fiktyvumÄ , nustatinėjamos dvi pagrindinės faktinių aplinkybių grupės: pirma, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, kokia buvo tikroji sandorio Å¡alių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai, o visos Å¡ios aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos kompleksiÅ¡kai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012 ir kt.).

            Šioje byloje Saulius ir L. Č. įrodinėjo, kad pinigų dovanojimo sandorį sudarė tik dėl akių ir realiai jo nevykdė. Valstybinė mokesčių inspekcija tam prieÅ¡taravo ir įrodinėjo, kad sandorio esmė ir tikroji Å¡alių valia buvo ne pinigų perdavimas, o jų nuslėpimas. KompleksiÅ¡kai įvertinęs visų byloje dalyvavusių asmenų parodymus ir raÅ¡ytinę medžiagÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog sandorio tariamumas Å¡iuo atveju nebuvo įrodytas.

S. Č. teigimas, kad dovanojimo sandorio esmė buvo bandymas sÅ«nui L. Č. sukurti geresnes finansavimo sÄ lygas verslui plėtoti yra nepagrįstas jokiais įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad L. Č. tuo metu (ar apskritai kada nors) bÅ«tų kreipęsis ar ketino kreiptis į kredito įstaigas dėl paskolų verslo plėtrai suteikimo. Bandymas įrodyti, kad jei L. Č. iÅ¡ tiesų bÅ«tų gavęs dovanotus pinigus, bÅ«tų padengęs paimtÄ kreditÄ bÅ«sto statybos darbų užbaigimui, taip pat vertintinas kritiÅ¡kai.

IÅ¡ į bylÄ pateikto L. Č. banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡o matyti, kad jis pats skolino dideles pinigų sumas tretiesiems asmenims, t. y. 2016-09-01 S. D. paskolino 48 000 Eur. Dėl atsakovų teiginių, kad notaras tvirtindamas dovanojimo sandorį pinigų perdavimo (grynaisiais ar bankiniu pavedimu) nematė, pažymėtina, kad dovanojant grynuosius pinigus notaras neturi pareigos stebėti ir kontroliuoti šį procesÄ , jis vadovaujasi Å¡alių teiginiais apie tai, kad pinigai yra perduoti ar gauti ir tai yra pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad tai ir įvyko.

Å iuo atveju 2016-08-05 dovanojimo sutartyje S. Č. patvirtino, kad dovanoja jam nuosavybės teise priklausančius pinigus, o L. Č. patvirtino, kad juos gavo ir sumokėjo sandorio sudarymo iÅ¡laidas. S. Č. teiginys, kad neturėjo finansinių galimybių padovanoti tokiÄ didelę pinigų sumÄ vėlgi vertintinas kritiÅ¡kai, kadangi iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad jis disponavo didelėmis grynųjų pinigų sumomis, ko ir pats neneigė. Nusipirkęs už grynuosius pinigus ir po kelių dienų pardavęs nekilnojamojo turto objektÄ adresu (duomenys neskelbtini), didžiÄ jÄ dalį gautų pinigų, t. y. iÅ¡ pervestų 110 000 Eur ir 160 192 Lt jo sÅ«nus, veikdamas pagal įgaliojimÄ , iÅ¡ sÄ skaitos nuėmė 110 000 Eur ir 134 590 Lt.

Tai įrodo, kad S. Č. disponavo didelėmis gynųjų pinigų sumomis, o aplinkybė, kad tų sumų nelaikė banko sÄ skaitose, neįrodo, kad neturėjo galimybės tokios sumos padovanoti sÅ«nui. Be to, byloje nėra duomenų, kad S. Č. bÅ«tų tuos pinigus iÅ¡leidęs, nusipirkęs savo vardu kilnojamojo ar nekilnojamojo turto ir pan. Byloje nustatyta pakankamai duomenų, kad S. Č. visais įmanomais bÅ«dais stengėsi savo vardu nebeturėti jokio turto: padovanojo ir pardavė nekilnojamojo turto objektus, suteikė L.

Č. įgaliojimÄ nuimti pinigus iÅ¡ banko sÄ skaitų. Todėl ieÅ¡kovės Valstybinės mokesčių inspekcijos teiginys, kad tikroji Å¡alių valia sudarant 2016-08-05 dovanojimo sandorį buvo ne perduoti, o nuslėpti pinigus, kad iÅ¡ jų nebÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti mokestinės nepriemokos yra visiÅ¡kai logiÅ¡kas ir pagrįstas, todėl teismas Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovo L. Č. ieÅ¡kinį dėl 2016-08-05 sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl jo fiktyvumo pripažįsta neįrodytu.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana (LR CK 6.66 str.) pagrinduLietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡skyręs tokias bÅ«tinas actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012 ir kt.). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant Å¡ių sÄ lygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo pagal Å¡iÄ teisės normÄ pripažinti sandorį negaliojančiu.

Taikant actio Pauliana institutÄ turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesÄ Å¾iningumas (Lietuvos Respublikos CK 6.66 str. 1,2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Å ioje byloje nebuvo ginčo dėl to, kad kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija tiek įgaliojimo suteikimo metu gryniesiems pinigams iÅ¡ sÄ skaitos nuimti, tiek dovanojimo sutarties sudarymo metu turėjo atsakovo S. Č. atžvilgiu neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises, pagal 2011-02-15 Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ mokestinės paskolos sutartį Nr. 12.18-N5-33.

Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė teismo posėdžio metu prašė reikalavimo tenkinimo klausimÄ nagrinėti pagal paskutinę, t. y. 2016-08-05 sudarytÄ dovanojimo sutartį, kadangi sandorio sumos visiÅ¡kai pakanka mokestinės nepriemokos reikalavimui patenkinti, o ankstesniu reikalavimu prašė remtis įrodinėjant tendencingÄ skolininko piktnaudžiavimÄ savo teisėmis kreditoriaus atžvilgiu. Å io praÅ¡ymo pagrindu actio Pauliana taikymo galimumas nagrinėjamas 2016-08-05 sudarytos dovanojimo sutarties atžvilgiu, nebeanalizuojant pinigų nuėmimo pripažinimo ar nepripažinimo sandoriu peripetijų.

Dėl Å¡ios priežasties teismas nebeanalizuoja ir ieÅ¡kinio senaties taikymo Å¡ioje byloje galimumo, kadangi 2016-08-05 sandorio atžvilgiu jos terminas nebuvo pasibaigęs, 2017-01-20 ieÅ¡kovei reiÅ¡kiant patikslintÄ ieÅ¡kinį.Kita bÅ«tina actio Pauliana taikymo sÄ lyga – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. IeÅ¡kovė nurodo, jog atsakovai neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio ir buvo nesÄ Å¾iningi, nes žinojo, kad S. Č. turi mokestinę nepriemokÄ ir yra skolingas ieÅ¡kovei.

CK 6.9301 1 dalyje reglamentuota, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo;

2) antrÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl iÅ¡mokų, atsirandančių iÅ¡ darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiÄ ja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetÄ (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktÄ ja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliÅ¡kumo tvarka. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovo mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui sandorio sudarymo metu sudarė 36 724,78 Eur., tačiau jis 2016-08-05 padovanojo sÅ«nui 100 000 Eur, nors Å¡io sandorio sudaryti neprivalėjo – į bylÄ nėra pateikta jokių prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ Ä¯galinančių daryti įrodymų.Kreditoriaus teisės gali bÅ«ti pažeistos skolininko sudarytais sandoriais, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, vertę ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006).

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad S. Č. vardu nebėra registruota jokio turto į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , todėl neatlygintinas didelės pinigų sumos, kurios dalies pakanka visiÅ¡kai atsiskaityti su kreditore, perleidimas sÅ«nui laikytinas kreditorės teisių pažeidimu.Remiantis teismų praktika, kreditoriaus teises pažeidžiantys sandoriai gali bÅ«ti nuginčyti tik tuomet, kai nustatoma, kad skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises, ir trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad sÄ Å¾iningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rÅ«pestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiÅ«riu jis nusako asmens psichikos bÅ«klę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, iÅ¡simokslinimÄ , patirtį, faktines bylos aplinkybes.

Taikant actio Pauliana institutÄ turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesÄ Å¾iningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). LR CK 6.67 str. 1 d. yra įtvirtinta prezumpcija, kad kreditoriaus teisėtus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais, o CK 3.135 straipsnyje numatyta, kad artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai, t. y. tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai bei Å¡oninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai – broliai ir seserys.

Byloje nustatyta, kad L. Č. yra S. Č. sÅ«nus. Dovanojimo sutarties sudarymo metu L. Č. turėjo žinoti ir neabejotinai žinojo, kad jo tėvas yra skolingas valstybės biudžetui ir tokiu bÅ«du siekia iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ jo turto. TÄ aplinkybę neabejotinai patvirtina ir tai, kad L. Č. pagal suteiktÄ Ä¯galiojimÄ tvarkė tėvo piniginius reikalus. Esant tokioms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad S. ir L. Č. buvo nesÄ Å¾iningi.Ä®vertinus visa tai, ieÅ¡kovės reikalavimas actio Pauliana pagrindu tenkinamas.

Dėl restitucijos taikymo.           Teismas, patenkinęs praÅ¡ymÄ sandorį pripažinti negaliojančiu, toje pačioje byloje privalo iÅ¡spręsti restitucijos klausimÄ (CK 6.145, 6.241 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006.). Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, natÅ«ra – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo padarinių.

CK 6.66 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiÅ¡kusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek bÅ«tina kreditoriaus teisių pažeidimui paÅ¡alinti.          IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti 36 724,78 Eur mokestinę nepriemokÄ , o parengiamojo posėdžio metu pateikė patikslintus duomenis, kad mokestinė nepriemoka iÅ¡augo iki 38 266,70 Eur. LR CPK 42 str. 1 d. numato ieÅ¡kovo teisę keisti ieÅ¡kinio pagrindÄ arba dalykÄ , padidinti ar sumažinti ieÅ¡kinio reikalavimus.

CPK 141 str. besÄ lygiÅ¡kai leidžia keisti ieÅ¡kinio pagrindÄ ar dalykÄ iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, o po to – jei tai neužvilkins bylos nagrinėjimo - bet kurioje proceso stadijoje. Å ioje byloje pažymėtina, kad ieÅ¡kovė patikslintus duomenis apie iÅ¡augusiÄ didėjant palÅ«kanoms atsakovo skolÄ pateikė atsiliepime į L. Č. ieÅ¡kinį dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia S. Č. 2017-03-20, šį patikslintÄ reikalavimÄ palaikė teismo posėdžio metu, todėl toks reikalavimo patikslinimas, reikÅ¡mingas tik restitucijos taikymui ir nereikalaujantis papildomo įrodinėjimo, pagrįstas ir priimtinas.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , teismų praktikÄ ir byloje nustatytas faktines aplinkybes ieÅ¡kovės Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimas taikyti restitucijÄ , priteisiant iÅ¡ atsakovo L. Č. atsakovo S. Č. kreditorės – Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai 38266,70 Eur yra tenkinamas.            Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.           Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ kitos Å¡alies, nors šį ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.).

IeÅ¡kovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleista (Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 5 p., 2 d.). Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovų į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d.). Kadangi ieÅ¡kovės Valstybinės mokesčių inspekcijos ieÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovų valstybei priteisiama po 395,50 Eur žyminio mokesčio nuo kurio ieÅ¡kovė buvo atleista (Lietuvos Respublikos CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 96 str.).         2016-11-07 teismo nutartimi sprendimo įvykdymo užtikrinimui atsakovų S. Č. ir L.

Č. turtui nevirÅ¡ijant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieÅ¡kinio reikalavimo sumos taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sprendimÄ visiÅ¡kai įvykdžius panaikintinos (Lietuvos Respublikos CPK 150 str. 3 d.)Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieÅ¡kinį tenkinti, ieÅ¡kovo L.

Č. ieÅ¡kinį atmesti.Pripažinti dovanojimo sutarties, sudarytos 2016-08-05 tarp S. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) dalį dėl 38 266,70 Eur dovanojimo L. Č. negaliojančia nuo jos sudarymo momento.Taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo L. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) 38 266,70 Eur nepagrįstai gautų lėšų ieÅ¡kovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, naudai.Priteisti iÅ¡ atsakovų S. Č. ir L.

Č. po 395,50 Eur žyminio mokesčio valstybei. Valstybės naudai priteistos iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , žyminio mokesčio įmokos kodas 5660. Taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovų S. Č. ir L. Č. turto areÅ¡tÄ (turto areÅ¡to akto Nr. 2016051298) sprendimÄ Ä¯vykdžius, panaikinti.Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                    Jurgita Grigonienė